Byla 2A-843-259/2017
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Rudzinsko, Mindaugo Šimonio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“ ieškinį atsakovams R. P., R. Š. (mirusios atsakovės V. S. P. procesinių teisių perėmėjai), trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Daugesa“ dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

  1. Ieškovė UAB „Komunalinis butų ūkis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės V. S. P. 6 039,69 Eur skolą ir 182,71 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą ( - ). Skolininkei kartu su kitais namo gyventojais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendrojo naudojimo objektai, kuriuos skolininkė privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą, taip pat daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. 6 039,69 Eur skola už administravimo paslaugas, techninės priežiūros paslaugas, remonto darbus kaupiamąsias lėšas remontui susidarė laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d.
  2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi patalpas ( - ), ji panaudos sutarties pagrindu yra perdavusi UAB „Daugesa“, kuri yra įsipareigojusi mokėti visus mokesčius. Atsakovei jokie dokumentai apie skolą ir prievoles mokėti ieškovės nurodytus mokėjimus pateikti nebuvo, byloje ieškovė nepateikė konkrečių įrodymų, pagrindžiančių savo reikalavimą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad gyvenamajam namui, esančiam ( - ), administruoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 paskirta Kauno savivaldybės įmonė „Panemunės butų ūkis“ (dabar - UAB „Kauno butų ūkis“). Negyvenamoji patalpa - parduotuvė, esanti adresu ( - ), nuosavybės teise priklauso atsakovei ir 2013-06-03 panaudos sutarties pagrindu perduota trečiajam asmeniui UAB „Daugesa“. Minėtos sutarties 2.2 punkte numatyta, jog panaudos gavėjas įsipareigoja apmokėti panaudos objekto išlaikymo išlaidas, panaudos objektą išlaikyti.
  3. Teismas, remdamasis teismų praktika dėl savininkų pareigos išlaikyti bendrojo naudojimo objektą, nurodė, kad atsakovė privalo prisidėti prie bendrojo namo konstrukcijų išlaikymo ir tvarkymo, tačiau pažymėjo, jog priimant sprendimus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimusi ir disponavimu, svarbus bendraturčių sutarimas (CK 4.75 str. 1 d.). Nurodė, kad ieškovės atstovės teigimu, ieškovės administruojamame name ( - ), buvo atlikti stogo ir nuotekų vamzdyno remonto darbai, o už šiuos darbus sumokėtos lėšos paskirstytos visiems namo gyventojams proporcingai. Iš į bylą pateiktų gyvenamojo namo susirinkimo medžiagos teismas nustatė, kad dėl šių darbų atlikimo ieškovė organizavo gyventojų susirinkimus.
  4. Teismas nurodė, kad iš 2013-06-17 susirinkimo protokolo ir susirinkime dalyvavusių gyventojų sąrašo matyti, kad sprendimai nebuvo priimti, kadangi nesusirinko kvorumas (2 t., 12, 13 b. l.). Iš 2013-06-05 vykusio susirinkimo protokolo Nr. 12 (2 t., 21, 76 b. l.) teismas nustatė, kad vienas iš svarstomų klausimų buvo stogo remonto darbai, sprendimas priimtas. Tačiau sprendimų priėmimui nebuvo surinktas reikiamas kiekis balsų, nes balsavo tik 13 biuletenių, kai pagal namo dokumentus sprendimui priimti reikalingas kiekis yra mažiausiai 14 balsų. Kadangi name ( - ), patalpų yra 27, o balsavimo biuletenių išsiųsta (įteikta) tik 21, teismas sprendė, kad ne visiems patalpų savininkams buvo pranešta apie vyksiantį susirinkimą bei jo darbotvarkę, skelbimo apie 2013-06-05 susirinkimo sušaukimą į bylą nepateikta. Teismas konstatavo, kad sprendimai priimti pažeidžiant įstatyme nustatytą sprendimų priėmimo procedūrą ir jie negali būti laikytini teisėtais.
  5. Teismas nustatė, kad nors 2013-06-05 įvykusiame susirinkime stogo remonto darbams buvo pritarta, tačiau jau po dviejų savaičių, t. y. 2013-06-17, sušauktas kitas susirinkimas, kuriame vėl svarstytas stogo remonto darbų klausimas ir dar papildomai nuotekų vamzdyno remonto darbų klausimas. 2013-06-17 susirinkime sprendimai nebuvo priimti, tačiau 2014-04-07 pasirašytoje stogo remonto rangos sutartyje (2 t., 19-20 b. l.) nurodyta, kad ji pasirašoma vadovaujantis 2013-06-05 balsavimo raštu protokolu, kurio pagrindu priimti sprendimai negali būti pripažinti teisėtais ir galiojančiais. Analogiškus sprendimų priėmimo pažeidimus teismas nustatė ir 2015-06-01 vykusiame susirinkime, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl nuotekų vamzdyno keitimo (2 t., 72 b. l.). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovei nekyla pareiga mokėti už ieškovės atliktus stogo ir nuotekų vamzdyno remonto darbus.
  6. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovės skolos už suteiktas administravimo, techninės priežiūros paslaugas dydžiui pagrįsti ieškovė pateikė 2011-09-01 – 2015-01-01 skolų apyvartas, tarpusavio skolų suderinimo aktus, PVM sąskaitas faktūras, užduotis-paskyras. Įvertinęs nurodytus dokumentus, teismas konstatavo, kad tai yra ieškovės vidaus veiklos dokumentai, norminiai aktai, reglamentuojantys ieškovės veiklą, tačiau iš jų negalima spręsti kokios tiksliai, kokio dydžio ir už kokias paslaugas sumos paskaičiuotos atsakovei ir sudarančios prašomą priteisti iš atsakovės skolą. Teismas sprendė, kad jeigu šie dokumentai pateikiami į bylą kaip įrodymai, jie turėtų būti tvarkingai užpildyti. Tačiau juose nėra nurodoma užduoties vykdymo atvykimo laikas – data, darbo užbaigimo laikas – data, nėra darbų priėmimo, nėra aišku, kodėl analogiški darbai atlikinėjami beveik kas mėnesį, kokiu pagrindu nustatyti darbų valandiniai įkainiai. Todėl konstatavo, kad pateikti dokumentai negali būti vertinami kaip tinkami įrodymai, patvirtinantys ieškovės atliktų administravimo, techninės priežiūros paslaugų apimtį.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Kauno butų ūkis“ prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, bylą išnagrinėjo neatskleidęs jos esmės. Pirma, Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 8 punktas nurodo, jog administratorius (šiuo atveju ieškovė) proporcingai patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoja mėnesinius mokesčius ir įmokas: už namo bendrosios nuosavybės administravimą - pagal mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą, kuris nurodytas Savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių; už namo techninę priežiūrą - vadovaudamasis savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais arba jų apskaičiavimo metodika, pagrįsta privalomaisiais statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nustatytais Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“; už namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, jei šie darbai neapmokami iš kaupiamųjų įmokų; už namo bendrojo naudojimo objektų avarijų likvidavimo ir lokalizavimo darbus. Tai mokesčiai, kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka ieškovė paskaičiuoja namo butų ir kitų patalpų savininkams. Antra, Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 2 punktas nurodo, jog reglamentas privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams) daugiabučių namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, įmonėms, įgaliotoms administruoti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrąją nuosavybę pagal LR CK 4.84 straipsnį, įmonėms, vykdančioms daugiabučių gyvenamųjų namų priežiūrą pagal sutartis su šių namų savininkais (bendraturčiais) ar su daugiabučių namų savininkų bendrijoms, savivaldybių institucijoms. Be to, reglamentas įpareigoja apeliantę atlikti kasmetines ir neeilines pastato apžiūras. Reglamento vienas iš privalomųjų reikalavimų yra išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančius esminius statinio reikalavimus, t. y. mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo. Trečia, ieškovei atliekant kasmetinę daugiabučio namo esančio ( - ), apžiūrą, nustatyta, jog stogo danga susidėvėjusi ir stogo būklė avarinė, dėl ko 2013-04-23 užpildytas defektinis aktas. Taigi, teismo išvada, kad ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, yra nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais.
    2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino teisės normas, reglamentuojančias butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe. 2013-06-05 daugiabutyje ( - ) vyko balsavimas dėl stogo remonto darbų. Balsavimo metu buvo gauta 13 balsavimo biuletenių ir balsavimas laikomas įvykusiu. Teismas sprendė, kad sprendimams priimti reikalinga 14 balsų. Neatsižvelgta į tai, kad vienos negyvenamos patalpos – palėpės, savininkų yra 12 (dvylika), 7 (septyni) iš jų balsavo „už“ ir tai sudaro dar vieną papildomą balsą. Balsavimo tvarką reglamentuoja 2012-10-12 LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-895 patvirtintas „Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašas“, kurio 3.6 punktas numato, kad jeigu patalpos nuosavybės teise priklauso keliems savininkams (bendraturčiams), jiems įteikiamas vienas Balsavimo biuletenis. Taigi, apeliantė nepažeidė įstatyme numatytos balsavimo procedūros ir sprendimas laikytinas teisėtu. Be to, teismas nevertino aplinkybės, kad darbams, kurie yra susiję su privalomaisiais reikalavimais, gyventojų sutikimas nėra būtinas. Iš byloje pateiktų įrodymų - defektinio akto, stogui konstatuota avarinė būklė. Nustačius stogo avarinę būklę, kuri neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų, daugiabučio namo butų savininkų sutikimas nėra būtinas, o teismas teisinę susirinkimo galią turėtų vertinti tik formaliai. Taip pat apeliantė pažymi, jog stogo remonto darbai yra susiję su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o namo gyventojų nesutikimas ar „nežinojimas“ neatleidžia nuo pareigos apmokėti išlaidas, susijusias su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, išlaikymu ir remontu.
    3. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės į bylą pateikti dokumentai yra ieškovės veiklą reglamentuojantys dokumentai, tačiau iš jų negalima spręsti, kokios tiksliai, kokio dydžio ir už kokias paslaugas sumos paskaičiuotos atsakovei ir sudarančios prašomą priteisti iš atsakovės skolą. Pirma, PVM sąskaitose - faktūrose, kurios buvo siunčiamos atsakovei, nurodomas darbų atlikimo pavadinimas, tiksli atliktų darbų kaina už kv. m. bei bendra suma su PVM. Taip pat buvo siunčiamos PVM sąskaitos faktūros dėl administravimo mokesčio bei kaupiamųjų lėšų. Antra, byloje pateiktos užduotys - paskyros, kurias pildo avarinės tarnybos darbuotojai, gavę paskyrimą, kai skundžiasi namo gyventojai dėl tam tikrų gedimų. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad kas mėnesį buvo fiksuojami bei šalinami avariniai gedimai dėl namo kanalizacijos. Į bylą pateiktas 2015 m. spalio mėn. atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 580, kuriame detalizuotai nurodomi atlikti darbai, kurie buvo reikalingi namo kanalizacijos nuolatinių gedimų šalinimui. Trečia, byloje pateiktos 2014 m. birželio mėn. atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 192, kuriame detaliai nurodoma darbai bei sunaudotos medžiagos, stogo remonto darbams. Šie ir aukščiau minėti darbai atlikti dėl avarinės stogo būklės ir pasikartojančių gedimų. Pareiga mokėti už atliktus avarinius bei remonto darbus kyla iš bendraturčių pareigos išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad dėl gedimų ( - ), įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka buvo sudaryta komisija, kuri nustatė, jog namo stogas neatitinka Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 keliamų reikalavimų visumos. Byloje pateiktos užduotys-paskyros įrodo, kad pastate nuolat kimšosi kanalizacija, kuri neatitiko statybos techninio reglamento keliamų higienos reikalavimų.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas R. P. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 450 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantės pateikti norminiai aktai yra jos veiklą reglamentuojantys dokumentai, tačiau iš jų negalima spręsti, kokios tiksliai, kokio dydžio ir už kokias paslaugas sumos buvo paskaičiuotos atsakovei ir sudarančios prašomą priteisti iš atsakovės skolą. Apeliantė nurodė, kad skola susidariusi laikotarpiu nuo 2013-07-01. Taigi, vedant buhalterinę apskaitą kiekvienais metais kreditorius privalo suderinti su skolininku metų pabaigoje priskaičiuotą skolą ir pateikti skolos suderinimo aktus. Šiuo atveju apeliantė nei su ieškiniu, nei su apeliaciniu skundu nepateikė rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kokia skola buvo atitinkamai 2014-01-01, 2015-01-01, kad buvo siunčiami skolos suderinimo aktai ir kad minėtus aktus tuo metu buvusi atsakovė S. P. gavo.
    2. Apeliantės į bylą pateiktos namo ( - ), administravimo paslaugų pagrindimui užduotys-paskyros (1 t., 114-155 b. l.), yra akivaizdūs apeliantės vidaus veiklos dokumentai, be to, teismas pagrįstai konstatavo, kad jie nėra tinkamai užpildyti, kad juose nėra nurodoma užduoties vykdymo atvykimo laikas - data, darbo užbaigimo laikas - data, nėra darbų priėmimo, nėra aišku, kodėl analogiški darbai atlikinėjami beveik kas mėnesį, kokiu pagrindu nustatyti darbų valandiniai įkainiai. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad minėti dokumentai negali būti vertinami, kaip tinkami įrodymai, patvirtinantys apeliantės atliktų administravimo, techninės priežiūros paslaugų apimtį.
    3. Teismas, atmesdamas ieškinį, teisingai konstatavo, kad kiekvienu atveju priimant sprendimus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimusi ir disponavimu, svarbus bendraturčių sutarimas (CK 4.75 str. 1 d.). Nors apeliantė ir nurodė, kad administruojamame name ( - ), buvo atlikti stogo ir nuotekų vamzdyno remonto darbai, o už šiuos darbus sumokėtos lėšos paskirstytos visiems namo gyventojams proporcingai, tačiau nepateikė įrodymų, kad šiems darbams pritarė visi, ar daugiau nei 50 procentų namo gyventojų, o pateikti įrodymai yra dviprasmiški ir prieštaringi. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą (CK 4.85 str. 1 d.). Kaip matyti iš VĮ Registrų centro Kauno filialo pateikto patalpų ( - ), savininkų sąrašo, name yra dvidešimt keturios gyvenamosios ir trys negyvenamosios patalpos, iš viso dvidešimt septynios (2 t., 79-82 b. l.). Spręstina, kad sprendimui dėl stogo ir nuotekų vamzdyno remonto darbų priimti reikėjo nemažiau kaip 14 balsų. Iš 2013-06-17 susirinkimo protokolo ir susirinkime dalyvavusių gyventojų sąrašo matyti, kad sprendimai nebuvo priimti, kadangi nesusirinko kvorumas (2 t., 12, 13 b. l.). Apeliantė į bylą pateikė 2013-06-05 vykusio susirinkimo protokolą Nr. 12, iš kurio matyti, kad vienas iš svarstomų klausimą buvo stogo remonto darbai, sprendimas priimtas (2 t., 21, 76 b. l.). Tačiau 2013-06-05 vykusiame susirinkime sprendimų priėmimui nebuvo surinktas reikiamas kiekis balsų, nes balsavo tik 13 biuletenių, kai pagal namo dokumentus sprendimui priimti reikalingas kiekis yra mažiausiai 14 balsų. Kadangi, kaip nustatyta, name ( - ), patalpų yra 27, o iš protokolo matyti, kad balsavimo biuletenių išsiųsta (įteikta) tik 21, todėl akivaizdu, kad nevisiems patalpų savininkams buvo pranešta apie vyksiantį susirinkimą bei jo darbotvarkę, skelbimo apie 2013-06-05 susirinkimo sušaukimą į bylą su apeliaciniu skundu nepateikta. Todėl teismas teisingai konstatavo, kad minėti sprendimai buvo priimti pažeidžiant įstatyme nustatytą sprendimų priėmimo procedūrą ir jie negali būti laikytini teisėtais.
    4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė savo vienasmeniškais veiksmais pažeidė tvarką, reglamentuojančią bendraturčių susirinkimo šaukimą. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas (CK 4.83 str. 4 d.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad atsakovui nekyla pareiga mokėti už apeliantės atliktus stogo ir nuotekų vamzdyno remonto darbus.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d.), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
  2. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininko prievolės prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, neįvykdytos prievolės dydžio nustatymo, įrodymų pakankamumo ir jų vertinimo.
  3. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog gyvenamajam namui, esančiam ( - ), administruoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 paskirta Kauno savivaldybės įmonė „Panemunės butų ūkis“ (šiuo metu - UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“), (1 t. b. l. 7-74). Minėtame gyvenamajame name esanti negyvenamoji patalpa – parduotuvė (bendras plotas 284,37 kv. m., registro Nr. ( - )) nuosavybės teise priklausė V. S. P. (1 t. b. l. 25, 26), kuri ( - ) mirė, jos procesinių teisų perėmėjai byloje yra R. P. ir R. Š. (2 t. b. l. 111-119).
  4. Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Komunalinis butų ūkis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, kuriame prašė priteisti iš atsakovės V. S. P. 6 039,69 Eur skolą ir 182,71 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad skolininkė privalėjo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už gyvenamojo namo, kuriame nuosavybės teise turi patalpas, priežiūrą, stogo ir nuotekų sistemos remontą, taip pat daryti atskaitymus ir kaupti lėšas, kurios skiriamos namui atnaujinti. Ieškovė teigė, kad šių prievolių atsakovė nevykdė arba jas vykdė tik dalinai, todėl prašė priteisti bendrą 6 039,69 Eur skolą už suteiktas administravimo paslaugas, namo techninės priežiūros paslaugas, atliktus gyvenamojo namo stogo remonto darbus, nesumokėtas kaupiamąsias lėšas remontui už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d.
  5. Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti įsiskolinimą už atliktą gyvenamojo namo stogo ir nuotekų sistemos remontą atmetė tais motyvais, jog butų savininkams susirinkime balsuojant dėl stogo remonto darbų atlikimo, sprendimai nebuvo priimti, kadangi nesusirinko reikiamas butų savininkų kvorumas balsuojant. Reikalavimą priteisti nesumokėtas rinkliavas ir mokesčius už gyvenamojo namo priežiūrą teismas atmetė tuo motyvu, jog ieškovė nepateikė tinkamų įrodymų, patvirtinančių ieškovės atliktų administravimo, techninės priežiūros paslaugų apimtį.
  6. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ieškovė, apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl bylą išnagrinėjo neatskleidęs jos esmės, apeliantė mano, kad yra pateikusi visus reikiamus įrodymus, pagrindžiančius prašomą priteisti sumą, tačiau teismas nepagrįstai netenkino ieškinio. Apeliantė teigia, jog atsakovės prievolė mokėti už atliktus stogo remonto darbus yra nesietina su priimtais butų savininkų sprendimais, nes stogą remontuoti buvo būtina, remonto darbai buvo atlikti, pateikti byloje įrodymai apie darbų kainą, todėl teismas ieškinį ir šioje ginčo dalyje atmetė nepagrįstai.
  7. Teisėjų kolegija pažymi, jog daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Šių veiksmų neatlikus, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju gyvenamajam namui, esančiam ( - ), administruoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 buvo paskirta ieškovė UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ (1 t. b. l. 7-74). Paskirtasis administratorius veikia pagal Kauno miesto savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą jis administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Minėtus veiksmus atlikęs, turto administratorius turi teisę reikalauti, kad gyvenamojo namo ir kitų patalpų savininkai tinkamai vykdytų prievoles, skirtas namui, bei jo bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti (CK 4.82 str. 3 ir 4 dalys).
  8. Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (CK 4.82 str. 3 ir 4 dalys). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju atsakovė V. S. P. turėjo, taip pat jos turtinių teisių perėmėjai R. P. ir R. Š. turi galiojančią prievolę išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už gyvenamojo namo, kuriame nuosavybės teise turi patalpas, priežiūrą, stogo ir nuotekų sistemos remontą, taip pat daryti atskaitymus ir kaupti lėšas, kurios skiriamos namui ir jo bendro naudojimo konstrukcijoms atnaujinti.
  9. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė turėjo pagrindą kreiptis su ieškiniu į teismą atsakovei, reikalaudama vykdyti atsakovę pinigines prievoles ieškinyje nurodomais faktiniais ir teisiniais pagrindais (CK 4.82 str.). Teisėjų kolegija tačiau atkreipia dėmesį, jog CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. antstolis V. M., bylos Nr. 3K-3-217/2010; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. J. P., bylos Nr. 3K-3-62/2010; kt.).
  10. Teisėjų kolegija nustatė, kad byloje pareikštas ieškinys yra grindžiamas iš esmės dviem faktiniais pagrindais - vienu faktiniu pagrindu nurodomos tos aplinkybės, kad atsakovė nevykdė prievolės atsiskaityti už atliktus namo stogo ir nuotekų sistemos remonto darbus, o kitu faktiniu pagrindu nurodomos tos aplinkybės, jog atsakovė nevykdė prievolės turimo gyvenamajame name turto daliai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegija nustatė, kad pareikštame ieškinyje formuluojant ieškinio reikalavimą (ieškinio dalyką, CPK 135 str. 1 d. 4 p.), ieškovė prašė priteisti bendrą susidariusią 6039,69 skolą už suteiktas, atsakovės turimo turto daliai, gyvenamojo namo administravimo paslaugas, technines namo priežiūros paslaugas, atliktus namo stogo ir nuotekų sistemos remonto darbus, nesumokėtas sumas būsimam namo remontui atlikti. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinyje nėra nurodytos konkrečios atsakovės neįvykdytos prievolės, neįvardijami neįvykdytų prievolių dydžiai, atsakovės susidariusios skolos pagal prievoles ir mokėtinos sumos, susidariusios skolos neatskirtos viena nuo kitos, ieškinyje nurodant, kad bendra visų neįvykdytų prievolių atsiskaityti už atliktus namo stogo ir nuotekų sistemos remonto darbus, prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti skola sudaro 6039,69 Eur sumą. Ieškovė įrodinėjo, kad tokio dydžio atsakovės skola susidarė laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d iki 2015 m. liepos 1 d. (1 t. b. l. 3, 4). Teisėjų kolegija, įvertinusi pareikšto ieškinio turinį ir esmę, konstatuoja, kad dėl aukščiau nurodomų aplinkybių pareikštas ieškinys buvo su trūkumais, kas lėmė, jog byloje nebuvo tiksliai nustatytas teisminio nagrinėjimo objektas ir bylos nagrinėjimo ribos (CPK 13 str., 135 str. 1 d. 2 ir 4 p).
  11. Teisėjų kolegija nustatė, kad nežiūrint akivaizdžių ieškinio turinio trūkumų, nurodomų šios nutarties 20 punkte, pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovės ieškinį nagrinėti teisme, rengėsi bylos nagrinėjimui CPK 228 straipsnyje nustatytu būdu, sprendė, kad byla parengta nagrinėti teisme (2016 m. sausio 8 d. posėdžio protokolas, 1 t. b. l. 181, 182). Teismas posėdžiuose bylą išnagrinėjo iš esmės ir šios nutarties 15 punkte nurodomais motyvais pirmosios instancijos teismas ieškinį skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu atmetė.
  12. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu - teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Teisėjų kolegija vertina, kad aukščiau nurodytų pareigų nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevykdė.
  13. Teisėjų kolegija, iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jog iš ieškovės pateiktų įrodymų, kuriuose nurodoma skolų apyvartos už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1d.iki 2015 m. sausio 1d., tarpusavio skolų suderinimo aktai, PVM sąskaitas faktūros, užduotys - paskyros (1 t., 27-29, 30-31, 32-67, 114-155, 156-157, 158-159, 160, 161, b. l.), tiksliai neįvardija atsakovės skolos už ieškovo suteiktas konkrečias administravimo, namo techninės priežiūros paslaugas dydžio, matyti, jog šiuose dokumentuos nurodomų darbų kaina skaičiuojama neįvardijamais kriterijais. Teisėjų kolegija sutinka, kad iš minėtų įrodymų visumos nėra realios galimybės nustatyti, kokias ieškovės įrodinėjamas konkrečias skolų sumas pagrindžia. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovės pateikti įrodymai apie skolų apyvartas apima laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. (1 t. b. l. 27-29), nors ieškovė byloje įrodinėja, kad atsakovės skola susidarė laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d iki 2015 m. liepos 1 d. Dėl to tiksliai nustatyti neįvykdytų atsakovės prievolių struktūrą ir jų dydį pagal pateiktus įrodymus, byloje priimant skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą, galimybės nebuvo (CPK 178 str., 185 str.). Teisėjų kolegija tačiau vertina, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį vien tais motyvais, jog pateiktų įrodymų byloje neužtenka ieškiniui (iš dalies ar visiškai) patenkinti, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo naštos paskirstymą, įrodinėjimo procesą, įrodymų vertinimą, dėl ko šalių ginčas buvo išspręstas neteisingai (CPK 177 str., 178 str., 185 str.).
  14. Teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, kuriuos teigiama, kad teismas neatskleidė bylos esmės, pažymi, jog teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime visiškai nepasisakė dėl atliktų namo stogo ir nuotekų sistemos darbų apimties, darbų kainos, nenustatė atsakovės prievolės dydžio sumokėti už atliktus remonto darbus. Teismas ieškinį šioje ginčo dalyje atmetė apsiribojęs konstatavimu, jog sprendžiant dėl remonto darbų atlikimo, nebuvo reikiamų gyvenamojo namo butų savininkų balsų kvorumo. Teisėjų kolegija mano, kad byloje buvo būtina nustatyti konkrečias sumas, kurių nesumokėjo atsakovė už ieškovės suteiktas paslaugas ir motyvuotai pasisakyti dėl kiekvieno reikalavimo pagrįstumo ir tik esant nustatytų faktinių aplinkybių išsamiam vertinimui, tik tada spręsti dėl ieškinio (ne) pagrįstumo (CPK 178 str., 185 str.).
  15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teismas priėmė ieškovės ieškinį nagrinėti teisme, rengėsi bylos nagrinėjimui CPK 228 str. nustatytu būdu, tačiau matydamas, kad nėra aišku, iš kokių konkrečių prievolių pažeidimo ar jų nevykdymo ieškovė kildina savo reikalavimus, neįpareigojo ieškovės pateikti papildomų įrodymų, neįpareigojo detalizuoti ieškinio reikalavimų, bet atmetė ieškinį kaip formaliai neįrodytą CPK 178 str. pagrindais. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Nurodytos įstatymo leidėjo nustatytos pareigos teismas nagrinėjamu atveju nevykdė. Šis procesinės teisės pažeidimas lėmė tai, kad bylos esmė liko neatskleista ir nebuvo pasiektas vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.). Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimas panaikintinas (CPK 329 str. 1 d.).
  16. Teisėjų kolegija vertina, kad byla iš esmės negali būti išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme, kadangi byloje pateiktų įrodymų tyrimas, papildomų įrodymų išreikalavimas ir jų vertinimas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, reikštų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme naujais aspektais. Pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatytos teisingam ginčo išsprendimui reikšmingos faktinės aplinkybės, nustatytos bylos nagrinėjimo ribos ir išreikalauti visi reikiami įrodymai. Dėl šios priežasties, atsižvelgiant ir į CPK 314 straipsnyje nustatytą naujų įrodymų pateikimo ribojimą apeliaciniame procese, taip pat, siekiant užtikrinti šalims teisę į apeliaciją, ginčą išnagrinėjus naujais aspektais, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
  17. Panaikinus skundžiamą teismo sprendimą ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėjų kolegija nepasisako (CPK 93 str. 5 d.). Šį klausimą turės išspręsti pirmosios instancijos teismas.

11Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

12Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą panaikinti.

13Bylą perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismui iš naujo.

14Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai