Byla 2A-1580-577/2016

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ ieškinį atsakovams 2–ajai metalinių garažų bendrijai „Kernavė“ bei 2–osios metalinių garažų bendrijos nariams garažų savininkams A. A., B. K., A. M., K. Z., V. P., V. L., E. J., I. Š., A. M., L. B., S. S., E. M., J. D., M. A., P. B., I. K., D. K., L. K., G. P., J. G., V. J., D. M., A. G., S. L., M. Z., A. P., E. Š., N. D., J. P., L. B., E. S., G. J., V. A., V. T., G. B., I. L., R. A., S. T., V. Ž., V. S., E. S., J. V., Č. L., I. Ž., G. S., S. P., Z. I., Č. M., J. D., I. V., A. Z., I. G., D. K., M. R., V. D., J. J., H. J., M. J., A. D., D. R., A. A., G. B., A. Č., A. N., J. R., V. Č., B. G., A. J., S. Ž., V. K., M. P., A. S., M. J., P. V., V. J., V. K., P. S., V. P., J. J., S. K., V. R., J. Ž., E. S., A. Ž., G. K., K. R., S. L., B. Š., A. M., Z. S., D. V., A. R., A. Š., N. M., E. Z., F. Š., A. B., I. C., I. G., V. J., J. V., K. Š., F. B., N. F., A. G., P. D., A. P., L. B., Y. S., T. N., M. I., R. J., J. A. B., R. B., D. Š., O. P., G. S., O. T., J. P., E. B., V. E., S. Z., N. R., A. P., J. K., A. L., T. J., R. A., B. K., A. V., V. M., P. B., A. M., V. T., G. G., M. F., K. G., A. S., D. K., V. D., E. B., V. M., A. P., V. K., O. S., D. J., J. S., S. K. dėl daikto išlaikymo išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

41.

5ieškovė RUAB „Molesta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti solidariai iš atsakovų 2-osios garažų bendrijos „Kernavė“ ir 2-osios garažų bendrijos „Kernavė“ narių 3 488,08 Eur žemės sklypo išlaikymo išlaidų, 5 procentus metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 0,5580 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ), įsigytas pagal 2007-06-08 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 1-3956. Žemės sklype stovėjo atsakovų pastatyti laikini statiniai – metaliniai garažai, todėl ieškovas, negalėdamas savo nuožiūra naudotis bei disponuoti turimu turtu, kreipėsi į teismą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-06-02 sprendimu atsakovai – metalinių garažų savininkai ir bendrija - įpareigoti išsikelti metalinius garažus, po jais esančius rūsius ir kt. iš minėto ieškovei priklausančio žemės sklypo. Dalies garažų savininkų atžvilgiu buvo pradėti priverstinio teismo sprendimo vykdymo veiksmai. Teigia, jog tarp ieškovo bei atsakovų susiklostė faktiniai žemės sklypo panaudos santykiai. Ieškovas už žemės sklypą, kuriuo naudojasi atsakovai, nuo 2007 sumokėjo 3 488 Eur valstybinio žemės mokesčio. Mano, kad šias daikto išlaikymo išlaidas, vadovaujantis CK 6.636 straipsniu, privalo atlyginti atsakovai.

62.

7Atsakovė 2-oji metalinių garažų bendrija „Kernavė“ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškinio suma, nes ji paskaičiuota ne nuo to žemės ploto. Be to, laikė, kad visi sandoriai, sprendimai ir nutartys dėl ginčo sklypo priklausomybės yra neteisėti, nes jie pažeidžia trečiųjų asmenų teises, laisves bei teisėtus interesus. Pažymėjo, kad visą laiką bendrija mokėjo žemės mokestį nuo nuomojamos žemės vertės. Ieškovė iš atsakovų niekada jokių mokesčių už žemę neprašė. Pasak atsakovės, teismas turi išsiaiškinti RUAB „Molesta“ žemės sklypų įsigijimo aplinkybes. Atsakovų teigimu, tokia sutartis negalėjo būti sudaryta.

83. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė, atsiliepime į 2015-03-02 patikslintą ieškinį nurodė, kad 2 – oji metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Kernavė“ moka valstybinės žemės nuomos mokestį kaip valstybinės žemės naudotoja. Patvirtino, kad Bendrija 2007 -2014 laikotarpiu deklaravo ir pagal pateiktas deklaracijas sumokėjo žemės sklypo, kurio adresas anksčiau buvo ( - ), nuomos mokestį. Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, ieškovė žemės mokestį moka kaip žemės savininkė. Minėto mokesčio administratorius yra Valstybinė mokesčių inspekcija. Prašė priimti teismo sprendimą įvertinus trečiojo asmens pateikus argumentus.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

94.

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės į valstybės biudžetą 9,98 eurų pašto išlaidų.

115. Į. Ž. įstatymo nuostatas, teismas padarė išvadą, kad ieškovė žemės mokestį kaip savininkė turėtų mokėti bet kokiu atveju nuo nuosavybės įgijimo momento. Vertindamas ieškovės argumentus apie tarp šalių susidariusius panaudos santykius, atkreipė dėmesį į tai, jog rašytinė panaudos sutartis nebuvo sudaryta, ir atsižvelgė į ieškovo nurodytas žemės sklypų ( - ), įsigijimo aplinkybes. Teismo nuomone, konstatuoti tarp šalių buvusius faktinius panaudos santykius nėra jokio pagrindo. Tokią išvadą padarė atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjant teisminį ginčą dėl metalinių garažų iškeldinimo, atsakovai nesutiko su ieškinio reikalavimais, siekė apginti savo teises. Teismas laikė, jog šių aplinkybių negalima vertinti kaip atsakovų sutikimo su panauda ir panaudos faktinių santykių susiklostymą. Ieškovė anksčiau nekėlė klausimo dėl rašytinės panaudos sutarties sudarymo, nereikalavo išlaidų atlyginimo. Teismo nuomone, ieškovės reikalavimo patenkinimas, kuomet ji, 2007 m. įsigijusi žemės sklypus su juose esančiais garažais, panaudos santykių buvimo klausimą iškėlė 2015-10-05, t.y. pati sukūrė tokią situaciją, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Ieškovės argumentą dėl piktybiško teismo 2008-06-02 sprendimo nevykdymo, teismas laikė nepagrįstu. Teismas sprendė, kad nėra priežastinio ryšio tarp ieškovės, kaip privačios žemės savininkės pareigos pagal įstatymą mokėti žemės mokestį ir atsakovų, garažų savininkų, kurie tokioje situacijoje atsidūrė dėl paties ieškovo elgesio, veiksmų.

12III.

13Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

143.

15Ieškovė RUAB „Molesta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovų 2-osios garažų bendrijos „Kernavė“ ir 2-osios garažų bendrijos „Kernavė“ narių solidariai RUAB „Molesta“ naudai 3 488,08 Eur žemės sklypo išlaikymo išlaidų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

163.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nesant rašytinei panaudos sutarčiai, nėra pagrindo konstatuoti panaudos santykių buvimą. Pažymėjo, kad sandorio formos nesilaikymas savaime nereiškia, kad sandoris neįvyko. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, atsakovai patys privalėjo įrodyti, jog naudojasi ne visu apeliantės žemės sklypu, o tik jo dalimi. Pasak apeliantės, faktai, kad atsakovai neneigė fakto, jog žemės sklypas, kuriuo jie naudojasi, priklauso apeliantei, kad jie nemoka apeliantei nuomos mokesčio, patvirtina prievolinių teisinių panaudos santykių tarp ieškovės ir atsakovų atsiradimą ir jų egzistavimą. Atsakovai nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio jų teisę naudotis apeliantei priklausančiu žemės sklypu.

173.2. Teismas netinkamai ištyrė bei įvertino šalių pateiktus rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus. Teigia pateikęs įsiteisėjusius ir galiojančius teismų 2008 m. birželio 2 d. bei 2009 m. vasario 27 d. sprendimus, kuriais konstatuota, jog atsakovai pažeidžia apeliantės, kaip žemės sklypo savininkės teises, ir kad atsakovai apie laikiną nuomos pobūdį žinojo. Dėl šios priežasties argumentą, kad nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą buvo atkurta nepranešus atsakovams, o apeliantė žemės sklypą įsigijo jo nepažiūrėjusi, laikė teisiškai nepagrįstais. Atkreipė dėmesį, kad teismas, pažeisdamas 182 str. 2 p. nuostatas, antrą kartą tyrė bei vertino aplinkybes, kurios jau yra išnagrinėtos ir konstatuotos įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose. Pasak apeliantės, liudytojais apklausti asmenys nėra įtraukti atsakovais, jų atžvilgiu niekada nebuvo pradėtas priverstinis laikinų statinių iškeldinimas, iš šių asmenų nereikalaujama daikto išlaikymo išlaidų atlyginimo. Antstolio raginimai metalinių garažų savininkams, patrauktiems atsakovais civilinėje byloje Nr. 2-499-110/2008, buvo siunčiami dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų išieškojimo, todėl mano, kad teismo padarytos išvados prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

183.3. Pabrėžė, jog teikė teismui ieškinį dėl jam priklausančio žemės sklypo faktinės panaudos buvimo ir daikto išlaikymo išlaidų priteisimo, tačiau teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad apeliantė reiškė pretenzijas atsakovams dėl žemės sklypo užstatymo. Daro išvadą, kad teismas neįsigilino į ieškinio argumentus, tyrė bei vertino tik civilinės bylos Nr. 2-499-110/2008 aplinkybes.

194. Atsakovė 2–oji metalinių garažų bendrija „Kernavė“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo netenkinti apeliantės prašymų, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad ginčo sklypas tik maždaug 2/3 dalimi sutampa su atsakovo teisėtai valdomu žemės sklypu. Atsakovė reikalavo tikslinti teisminio ginčo žemės plotą, atliekant kadastrinius matavimus, tačiau ieškovė nereagavo. Taip pat atsakovė mano, jog Vilniaus apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimas bei Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 27 d. nutartis yra nepagrįsti, neteisėti, neatitinkantys tikrovės. Pasisakydama dėl panaudos santykių tarp šalių buvimo, pažymėjo, kad tarp RUAB „Molesta“ ir 2-osios metalinių garažų bendrijos „Kernavė“ (655-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Kernavė“) niekada nebuvo jokių susitarimų, atsakovai visada teigė, kad žemė buvo paimta slaptai, su tokiu paėmimu atsakovai nesutinka, apie tai niekam niekada nebuvo pranešta. Apie žemės pirkimą-pardavimą atsakovai sužinojo tik tada, kai ieškovė atsiuntė atstovę, reikalavusią atlaisvinti žemę ir per 10 dienų nukelti garažus. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovai neneigia fakto, jog nuo 2007 metų žinojo ir suvokė, jog naudojasi apeliantei priklausančiu žemės sklypu. Mano, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas ir teisėtas, nėra pagrindo jį naikinti ar keisti.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

208.

21Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

229.

23Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė RUAB „Molesta“, 2007-06-18 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1-3953 įsigijusi 0,5580 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), kreipėsi į teismą, reikalaudama įpareigoti 2–ąją metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendriją „Kernavė“ bei šios bendrijos narius (garažų savininkus) iškelti metalinius garažus, po jais esančias duobes ir kt. iš jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-06-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-499-110/2008 ieškinys buvo patenkintas, o Vilniaus apygardos teismo 2009-02-27 nutartimi Nr. 2A-238/2009 minėtas sprendimas paliktas nepakeistas. Ieškovė, teigdama, kad nuo 2007 m. birželio 8 d. atsakovai naudojosi jai priklausančiu sklypu, kreipėsi į teismą ir patikslinusi reikalavimą, prašė priteisti iš atsakovų 3 488,08 Eur žemės sklypo išlaikymo išlaidų (sumokėto valstybinio žemės mokesčio sumą). Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia šiais argumentais; 1) teismo išvada, kad nesant rašytinės panaudos sutarties nėra pagrindo konstatuoti panaudos santykių buvimą, yra nepagrįsta; 2) teismas netinkamai ištyrė bei įvertino šalių pateiktus rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus; 3) teismas neįsigilino į ieškinio argumentus, pažeidė CPK 182 straipsnio 2 p. nuostatas, nes tyrė ir vertino aplinkybes, kurios išnagrinėtos ir konstatuotos procesiniais sprendimais civilinėje byloje Nr. 2-499-110/2008.

24Dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių kvalifikavimo

2510. Kaip minėta, patikslinusi faktinį ieškinio pagrindą, ieškovė sumokėtą žemės mokestį laikė žemės sklypo išlaikymo išlaidomis, ir teigdama, kad tarp šalių susiklostė faktiniai žemės sklypo panaudos santykiai, vadovaudamasi CPK 6.636 straipsniu, prašė šias išlaidas priteisti solidariai iš atsakovų.

2611. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti tarp šalių buvusių faktinių panaudos santykių. Apeliantės manymu, faktai, jog žemės sklypas priklauso apeliantei, jog atsakovai naudojasi šiuo žemės sklypu neatlygintinai, t.y. nemokėdami nuomos mokesčio, patvirtina prievolinių teisinių panaudos santykių tarp šalių atsiradimą ir jų egzistavimą, o sandorio formos nesilaikymas savaime nereiškia, kad sandoris neįvyko.

2712. Panaudos sutarties samprata reglamentuota CK 6.629 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią normą neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Panaudos sutarties sudarymo, vykdymo ir atsakomybės už jos sąlygų pažeidimą nustato CK normos, tiesiogiai reglamentuojančios panaudos teisinius santykius (CK 6.629–6.643 straipsniai), atskiros nuomos teisinius santykius reglamentuojančios normos (CK 6.629 straipsnio 2 dalis) ir bendrosios sutarčių teisės normos. Įstatymai nenustato panaudos sutarčiai konkrečios formos, jei ji sudaryta ne ilgesniam kaip vienerių metų terminui (CK 6.478 straipsnis). Nepriklausomai nuo to, kokia forma sudaryta panaudos sutartis, panaudos gavėjas privalo išlaikyti, saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.636 straipsnis).

2813. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertinant, ar tarp šalių susiklostę santykiai atitinka paminėtas panaudos santykius reglamentuojančias nuostatas, reikšminga tai, kad ieškovė, įsigijusi žemės sklypą, kreipėsi į teismą, siekdama pašalinti jos, kaip žemės sklypo savininkės teises, ir teismas, patenkinęs reikalavimus, įpareigojo atsakovus iškelti metalinius garažus ir kitą turtą iš ieškovei priklausančio žemės sklypo. Tiek Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-06-02 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-499-110/2008, tiek Vilniaus apygardos teismas 2009-02-27 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-238/2009, vadovavosi CK ketvirtosios knygos normomis dėl savininko teisių apsaugos (CK 4.37 straipsniu, 4.95 straipsniu, 4.98 straipsniu). Bylos duomenimis, visą ieškinyje nurodytą laikotarpį ieškovė nesutiko, kad atsakovai naudotųsi jai priklausančiu žemės sklypu ir siekė tokį naudojimąsi nutraukti. Duomenų, kad po teismo sprendimo ieškovė buvo leidusi naudotis žemės sklypu, byloje nėra. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad atsakovai nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jų teisę naudotis apeliantui priklausančiu žemės sklypu, kad tyčia nevykdo teismo sprendimų dėl iškeldinimo, iš esmės patvirtina, kad prievoliniai (panaudos) santykiai tarp šalių nebuvo ir nėra susiklostę. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodė kitus argumentus, padarė teisingą išvadą, kad tarp šalių susiklosčiusių santykių nėra pagrindo vertinti kaip faktinių panaudos santykių, todėl akivaizdu, jog reikalavimas dėl daikto išlaikymo išlaidų, kildinamas iš šių santykių negali būti tenkinamas.

2914. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės kreiptis į teismą tinkamas įgyvendinimas siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, jog būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2013 ir kt.). Pažymėtina, jog CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. Teismas privalo spręsti ginčą pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus kai kurias įstatyme nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Šiuo atveju, ieškovė patikslinusi faktinį ieškinio pagrindą, sumokėtą žemės mokestį laikė žemės sklypo išlaikymo išlaidomis, ir teigdama, kad tarp šalių susiklostė faktiniai žemės sklypo panaudos santykiai, vadovaudamasi CPK 6.636 straipsniu, prašė jas priteisti iš atsakovų. Taigi, pirmosios instancijos teismas ginčą pagrįstai sprendė neišeidamas už ieškinio ribų.

30Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

3115. Apeliantė nurodo, kad teismas neįsigilino į ieškinio argumentus, pažeidė CPK 182 straipsnio 2 p. nuostatas, nes tyrė ir vertino aplinkybes, kurios išnagrinėtos ir konstatuotos procesiniais sprendimais civilinėje byloje Nr. 2-499-110/2008.

3216. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems asmenims (prejudiciniai faktai)

3317. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008).

3417. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-499-110/2008, yra įsiteisėjęs ir galiojantis, pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime analizuodamas liudytojų parodymus, nepagrįstai vertino paminėtame teismo sprendime padarytas išvadas, todėl pirmosios instancijos argumentai: „Tai kelia abejones, ar civilinėje byloje Nr. 2-499-110/2008 buvo reikiamai išsiaiškintos UAB „Molesta“ turimų žemės sklypų ribos ir kurių asmenų metaliniai garažai stovėjo tuose sklypuose, t.y. ar ieškovas turėjo reikalavimo teisę į visus buvusius byloje atsakovais garažų savininkus“, šalintini iš skundžiamo teismo sprendimo.

3518. CPK 328 str. draudžia naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą formaliais pagrindais. Nenustačius, kad tarp šalių susiklostė faktiniai panaudos santykiai, konstatuotina, jog reikalavimas, pareikštas materialinius teisinius santykius reglamentuojančių CK normų pagrindu, atmestas pagrįstai. Ieškovei paaiškinama, kad tai neužkerta kelio ieškovei ginti teises kitais įstatyme nustatytais pagrindais.

3619. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

3720. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

39Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. 1.... 5. ieškovė RUAB „Molesta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį... 6. 2.... 7. Atsakovė 2-oji metalinių garažų bendrija „Kernavė“ prašė ieškinį... 8. 3. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė, atsiliepime į 2015-03-02... 9. 4.... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį... 11. 5. Į. Ž. įstatymo nuostatas, teismas padarė išvadą, kad ieškovė žemės... 12. III.... 13. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 14. 3.... 15. Ieškovė RUAB „Molesta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 16. 3.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nesant rašytinei panaudos... 17. 3.2. Teismas netinkamai ištyrė bei įvertino šalių pateiktus rašytinius... 18. 3.3. Pabrėžė, jog teikė teismui ieškinį dėl jam priklausančio žemės... 19. 4. Atsakovė 2–oji metalinių garažų bendrija „Kernavė“ pateikė... 20. 8.... 21. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (toliau... 22. 9.... 23. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė RUAB „Molesta“, 2007-06-18... 24. Dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių kvalifikavimo... 25. 10. Kaip minėta, patikslinusi faktinį ieškinio pagrindą, ieškovė... 26. 11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti tarp... 27. 12. Panaudos sutarties samprata reglamentuota CK 6.629 straipsnio 1 dalyje.... 28. 13. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertinant, ar tarp šalių... 29. 14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės kreiptis į teismą... 30. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 31. 15. Apeliantė nurodo, kad teismas neįsigilino į ieškinio argumentus,... 32. 16. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių,... 33. 17. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo... 34. 17. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas,... 35. 18. CPK 328 str. draudžia naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo... 36. 19. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui,... 37. 20. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog naikinti ar keisti pirmosios... 38. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies... 39. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti...