Byla 3K-3-419-915/2015
Dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje; suinteresuoti asmenys antstolis Rimantas Vižainiškis, bankrutavusi kredito unija Vilniaus taupomoji kasa

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Sagačio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundus dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje; suinteresuoti asmenys antstolis Rimantas Vižainiškis, bankrutavusi kredito unija Vilniaus taupomoji kasa.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiamas ginčas dėl, šalims sudarius taikos sutartį ir pagal ją kreditoriui atleidus skolininką nuo prievolės, skolos išieškojimą vykdančio antstolio patvarkymų nutraukti vykdomąją bylą ir nustatyti atlygį už vykdymo veiksmus teisėtumo.

6Pareiškėjas (skolininkas) A. V. prašė teismo panaikinti antstolio 2014 m. sausio 7 d. patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo ir 2014 m. sausio 8 d. patvarkymą nutraukti skolos išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0128/13/00344 ir skundo nagrinėjimo metu kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Sprendimų vykdymo instrukcijos 71 punktas neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 2 daliai, Civilinio proceso kodekso 609 straipsnio 1, 2 dalims, Antstolių įstatymo 21 straipsnio 5 daliai.

7Vykdomojoje byloje Nr. 0128/13/00344 antstolis Rimantas Vižainiškis vykdė Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro 2013 m. vasario 7 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 660 dėl 491 747,13 Lt ir 8 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. V. išieškotojui KU Vilniaus taupomajai kasai. 2014 m. sausio 7 d. patvarkymu dėl išieškotų lėšų paskirstymo antstolis nustatė, kad atlygis antstoliui yra 3195 Lt, liko išieškoti 15 988,07 Lt vykdymo išlaidų. 2014 m. sausio 8 d. patvarkymu nutraukti skolos išieškojimą antstolis nustatė, kad išieškojimas nutraukiamas šalims sudarius taikos sutartį.

8Pareiškėjo teigimu, išieškotojas savo reikalavimų A. V. neatlygintinai atsisakė sudarydamas taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-26656-430/2013, taigi vykdymo procese taikos sutartis nebuvo sudaryta; antstolis pažeidė CPK 595 straipsnio 2 dalį, 629 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes negalėjo priimti 2014 m. sausio 8 d. patvarkymo nutraukti skolos išieškojimą, o turėjo priimti patvarkymą nutraukti vykdomąją bylą dėl to, kad išieškotojas atsisakė išieškojimo. Civilinėje byloje sudaryta taikos sutartis buvo įvykdyta, o antstolis jokia forma neišieškojo 491 747,13 Lt ir 8 proc. metinių palūkanų pagal vykdomąjį dokumentą. Dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo mokėti atlygio antstoliui.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 25 d. nutartimi pareiškėjo A. V. skundus dėl antstolio R. Vižainiškio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0128/13/00344 pripažinimo neteisėtais atmetė. Teismas nurodė, kad antstolis priėmė vykdyti Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro 2013 m. vasario 7 d. išduotą vykdomąjį įrašą, išsiuntė raginimą skolininkui, patikrino skolininko turtinę padėtį ir areštavo jo turtą bei lėšas. Pasibaigus raginimo terminui 2013 m. kovo 2 d., antstolis pradėjo priverstinį skolos išieškojimą: areštavo skolininko sąskaitas, turtą, išsiuntė patvarkymą į skolininko darbovietę dėl išskaitų. Išieškotos iš skolininko lėšos (skolos dalis) buvo pervesta išieškotojui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-26656-430/2013, patvirtino A. V. ir KU Vilniaus taupomosios kasos taikos sutartį. Jos pagrindu antstolis nutraukė skolos išieškojimą vykdomojoje byloje.

11Pagal kasacinio teismo suformuluotą teisės normų, reglamentuojančių atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą mokėjimą, aiškinimo ir taikymo taisyklę, sprendžiant dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, lemiamą reikšmę turi tai, kada skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį): per raginime nustatytą terminą ar jam pasibaigus, o kai raginimas neturi būti siunčiamas, – per įstatyme, vykdomajame dokumente nustatytą terminą, t. y. savanoriškai, ar jau pradėjus priverstinį vykdymą. Jeigu skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas pažeidžia įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą įvykdymo terminą ir pradedamas priverstinis sprendimo vykdymas, iš jo, be kitų vykdymo išlaidų, išieškomas ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. Selezniovo pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. Selezniovo pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-5/2007; teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Aibės mažmena“ skundą, bylos Nr. 3K-3-341/2007; 2007 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės R. Vizgaudienės pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-448/2007; kt.). Pagal teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimų vykdymo instrukcija) 51 punktą, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) per raginime ar siūlyme nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos bendrosios ir atskirų vykdymo veiksmų atlikimo išlaidos; atlyginimas antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko tokiu atveju neimamas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 punkte nustatyta, kad jeigu skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime ar siūlyme nustatytam terminui, iš jo išieškomos visos vykdymo išlaidos, tai reiškia – ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą. Dėl to, teismo vertinimu, ginčijamu patvarkymu antstolis turėjo teisę skaičiuoti atlygį už vykdymo veiksmus. Sprendimų vykdymo instrukcijos 71 punkte nustatyta, kad jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, jog išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir vykdymo išlaidų paskirstymo ir apmokėjimo klausimas nebuvo išspręstas šioje sutartyje, vykdomoji byla neužbaigiama ir visos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-26656-430/2013, vykdymo išlaidų apmokėjimo klausimo nesprendė, todėl antstolis, vadovaudamasis CPK 611 straipsniu ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 71 punktu, teisėtai priėmė 2014 m. sausio 7 d. patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo ir 2014 m. sausio 8 d. patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo. Vykdomojoje byloje nenustatyta antstolio piktnaudžiavimo procesine padėtimi, antstolis vykdė priverstinio vykdymo veiksmus iki gavo išieškotojo prašymą ir teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties pagrindu juos nutraukė.

12Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi netenkinus pareiškėjo A. V. atskirojo skundo palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartis. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte, pagal kurį skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Antstolis turi pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. Selezniovo pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-1/2007, išaiškinimus, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Kadangi skolininkas A. V. neįvykdė antstolio reikalavimo per raginime nustatytą terminą, vykdomojoje byloje antstolis atliko priverstinio vykdymo veiksmus, todėl jis turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. CPK 629 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino CPK 595 straipsnio nustatyta tvarka. Todėl antstolis, gavęs teismo patvirtintą taikos sutartį, teisėtai ir pagrįstai 2014 m. sausio 8 d. patvarkymu nutraukė priverstinį skolos išieškojimą ir vykdomąjį dokumentą grąžino Vilniaus rajono 2-ajam notaro biurui.

13Teismas skolininko A. V. prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą pripažino nepagrįstu ir jį atmetė.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu pareiškėjas A. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą dėl antstolio 2014 m. sausio 7 d. ir 2014 m. sausio 8 d. patvarkymų panaikinimo tenkinti. Kasaciniame skunde prašoma jo nagrinėjimo metu kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Sprendimų vykdymo instrukcijos 71 punktas neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 2 daliai, 117 straipsnio 3 daliai, CPK 609 straipsnio 1, 2 dalims, Antstolių įstatymo 21 straipsnio 5 daliai; taip pat prašoma kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais:

161. Ar fizinis asmuo, kuris gauna teisines paslaugas pagal atlygintines sutartis, sudarytas su antstoliu, pripažintinas vartotoju ES vartotojų teisių apsaugos prasme?

172. Ar atlygintinės sutartys, kurias faktiškai su pateikiančiais vykdomąjį dokumentą vykdyti asmenimis sudaro antstolis, patenka į 1993 m. balandžio 5 d. Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse reglamentavimo sritį?

18Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

19Teismai neatsižvelgė į tai, kad apskaičiuojant vykdymo išlaidų atlyginimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje nurodyta, jog tais atvejais, kai byloje taikos sutartis sudaryta netiesiogiai vykdymo procese, būtina įvertinti, ar ji susijusi su vykdymu ir jame atliktais antstolės veiksmais, taip pat kad reikšmę turi tik tokia šalių sudaryta taikos sutartis, kurioje susitarta dėl tarpusavio atsiskaitymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. J. skundą, bylos Nr. 3K-3-427/2014). Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad tik išieškotojui vykdymo procese nors ir ne per antstolį, bet netiesiogiai, t. y. iš paties skolininko, realiai pasiekus savo reikalavimų patenkinimą, antstolis įgyja teisę į atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. Selezniovo pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-5/2007).

20Taikos sutartimi išieškotojas atsisakė visų savo reikalavimų pareiškėjui (skolininkui). Antstolis neišieškojo, o išieškotojas negavo turtinės naudos dėl išieškomų 491 747,13 Lt pagal vykdomąjį dokumentą. Todėl antstolis neįgijo teisės į atlygį, nes pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 70 punktą, jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad išieškotojas atsisakė išieškojimo, jis privalo sumokėti visas vykdymo išlaidas, išskyrus atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Tokiu atveju vykdomoji byla užbaigiama ir išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos iš skolininko neišieškomos ir išieškotojui negrąžinamos. Jei pagal taikos sutartį išieškotojas negavo jokio savo reikalavimo patenkinimo, taikos sutartis su vykdymo procesu ryšio neturi. Kasatorius teigia, kad sudaryta 2013 m. rugsėjo 5 d. taikos sutartis negali būti aiškinama kaip sudaryta vykdymo procese, ji sudaryta atskiroje civilinėje byloje ir patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartimi.

21Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalis nustato, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, o 127 straipsnio 3 dalis – kad mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato įstatymai. Dėl to pareiga sumokėti antstoliui atlygį proporcingai visai išieškotinai pagal vykdomąjį dokumentą, bet faktiškai neišieškotai skolai išieškotojo ir skolininko taikos sutarties sudarymo atveju gali būti nustatyta tik įstatymu, bet ne žemesnės galios teisės aktu. CPK 609 straipsnio 1, 2 dalys nenustato pareigos skolininkui mokėti antstoliui atlygį taikos sutarties sudarymo atveju, šio kodekso normomis teisė nustatyti kitokius, negu CPK įtvirtintus, t. y. neišieškojus vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos, antstolio atlygio mokėjimo pagrindus nėra suteikta Vyriausybei ar teisingumo ministrui. Pripažinti, kad buvo sudaryta taikos sutartis, antstolis turi teisę tik CPK 629 straipsnio 1 dalies 2 punkto atveju, t. y. jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino CPK 595 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios taisyklės nesilaikė antstolis, nustatydamas sau atlygį 2014 m. sausio 8 d. patvarkymu. Šis patvarkymas priimtas taikant Sprendimų vykdymo instrukcijos 71 punktą. Su tokiu taikymu sutiko bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Tačiau toks Sprendimų vykdymo instrukcijos 71 punkto taikymas yra pagrindas daryti išvadą dėl jo prieštaravimo nurodytoms Konstitucijos 23 straipsnio 2 daliai, 127 straipsnio 3 daliai, CPK 609 straipsnio 1, 2 dalims ir Antstolių įstatymo 21 straipsnio 5 daliai, kurioje nustatyta, kad vykdomosios bylos administravimo išlaidos turi atitikti antstolio ir jo darbuotojų patiriamas sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. Dėl nurodyto norminio administracinio teisės akto atitikties įstatymui yra pagrindas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

22Be to, kasatoriaus teigimu, jis yra vartotojas vykdymo procese skolininko ir antstolio santykiuose. Apie panašios teisinės profesijos – notaro – veiklos ypatybes Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pateikė teisinius išaiškinimus 2011 m. gegužės 11 d. sprendime byloje Nr. C-47/08 Europos Komisija v. Belgijos Karalystė, taip pat kitose bylose, nurodydamas, kad, nors notarų veikla yra susijusi su viešosios valdžios įgaliojimų vykdymu, tačiau notarai veikia konkuruodami vieni su kitais dėl klientų, nes, net ir esant fiksuotai paslaugų kainai, teikia skirtingos kokybės paslaugas. Išieškotojas sutartį su antstoliu sudarė ir trečiojo asmens – skolininko (kasatoriaus) naudai. Atsižvelgiant į tai, kasatoriui taikytina 1993 m. balandžio 5 d. Europos Bendrijų Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse 3 straipsnio 1 dalies nuostata, kad sutarties sąlyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi, yra laikoma nesąžininga, jeigu pažeidžiant sąžiningumo reikalavimą dėl jos atsiranda ryški neatitiktis tarp iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai; taip pat Direktyvos priedo e punktas, kuriame nustatyta, kad sąlyga, kurią galima laikyti nesąžininga, yra teisė reikalauti iš bet kurio vartotojo, kuris neįvykdo savo įsipareigojimo, kaip kompensaciją už tai sumokėti neproporcingai didelę sumą. Tuo remdamasis kasatorius prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

23Suinteresuotas asmuo antstolis R. Vižainiškis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai argumentai:

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. Selezniovo pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-1/2007, pažymėjo, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamų tokio elgesio padarinių.

25Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punkte, pagal kurį kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą. Konstitucinis Teismas 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendime pažymėjo, kad vykdymo išlaidų teisinis reglamentavimas yra pagrindas antstoliams gauti teisingą atlyginimą už darbą.

26Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Antra vertus, šis faktas nėra pagrindas laikyti, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, nes jis faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Be to, pozicija, kad nurodytu atveju antstoliui turi būti atlyginamos tik faktiškai turėtos vykdymo išlaidos, reikštų, jog būtų padengiamos tik faktinės vykdymo sąnaudos, t. y. antstolio kontoros sąnaudos, jos neapima antstolio, kaip fizinio asmens, uždarbio, t. y. tokiu atveju antstolis galėtų padengti tik turėtas išlaidas, tačiau negalėtų užsidirbti iš savo veiklos, t. y. negautų atlyginimo kaip fizinis asmuo. Tokia situacija panaikintų jo motyvaciją efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus. Taigi teisėtų lūkesčių principo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį sprendimų vykdymo veiksmingumui.

27Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 67 punktu, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko neimamas, tačiau kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktas). Jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir vykdymo išlaidų paskirstymo ir apmokėjimo klausimas nebuvo išspręstas šioje sutartyje, visos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko (Sprendimų vykdymo instrukcijos 71 punktas).

28Suinteresuotas asmuo (antstolis) taip pat teigia, kad pareiškėjas kasaciniame skunde nepagrįstai prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

31Dėl antstolio vykdymo išlaidų atlyginimo, kai išieškotojas atsisako išieškojimo pagal išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. Selezniovo pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-1/2007, pažymėjo, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos.

33Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo (skolininko) ginčijamų antstolio patvarkymų priėmimo metu galiojo CPK 629 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinti, be kitų šiuose punktuose išvardytų, šie du vykdomosios bylos nutraukimo savarankiški pagrindai: jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; ir jeigu išieškotojas bei skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino. Tai yra skirtingi pagrindai, kuriuos nustatęs antstolis nutraukia vykdomąją bylą, jais sukeliamos skirtingos teisinės pasekmės dėl vykdymo išlaidų paskirstymo. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 70 punktą, jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad išieškotojas atsisakė išieškojimo, jis privalo sumokėti visas vykdymo išlaidas, išskyrus atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą; tokiu atveju vykdomoji byla užbaigiama ir išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos iš skolininko neišieškomos ir išieškotojui negrąžinamos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 71 punkte nurodyta kita taisyklė: jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir vykdymo išlaidų paskirstymo ir apmokėjimo klausimas nebuvo išspręstas šioje sutartyje, vykdomoji byla neužbaigiama ir visos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Konkrečiu atveju vykdomosios bylos nutraukimo pagrindo tinkamas teisinis kvalifikavimas yra reikšmingas, nes atsižvelgiant į tai, kuris iš jų taikomas, sukuria arba nesukuria skolininkui prievolę sumokėti antstoliui vykdymo išlaidas.

34Vilniaus miesto apylinkės teisme 2013 m. birželio 13 d. pagal kasatoriaus A. V. ieškinį buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-26656-430/2013 dėl notaro išduoto vykdomojo įrašo, kurio pagrindu KU „Vilniaus taupomoji kasa“ kreipėsi į antstolį dėl skolos išieškojimo, pripažinimo negaliojančiu. Šioje civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje, iki įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartimi patvirtino A. V. ir kredito unijos Vilniaus taupomosios kasos taikos sutartį. Šia sutartimi išieškotojas kredito unija Vilniaus taupomoji kasa atleido pareiškėją A. V. nuo prievolės, kylančios 2013 m. vasario 7 d. notarės Onos Žurauskienės atlikto vykdomojo įrašo Nr. 660 pagrindu. Taikos sutartimi išieškotojas neatlygintinai atleido pareiškėją nuo prievolės vykdyti antstolio Rimanto Vižainiškio vykdomojoje byloje Nr. 0128/13/00344 vykdomą vykdomąjį dokumentą. Be to, KU „Vilniaus taupomoji kasa“ įsipareigojo padengti kasatoriaus A. V. civilinėje byloje patirtas teisines išlaidas. Taikos sutartyje šalys neaptarė vykdymo išlaidų antstoliui atlyginimo klausimo. Skundžiamu 2014 m. sausio 7 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu antstolis nurodė, vykdydamas Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro vykdomąjį dokumentą, išieškojęs 3195 Lt ir šią sumą nukreipė antstolio vykdymo išlaidoms (antstolio atlygiui) padengti, taip pat nurodė, kad liko išieškoti 15 998,07 Lt vykdymo išlaidų. 2014 m. sausio 8 d. patvarkymu antstolis nutraukė priverstinį skolos išieškojimą ir grąžino vykdomąjį dokumentą Vilniaus rajono 2-ajam notaro biurui. Taip antstolis nutraukė skolos išieškojimą vykdomojoje byloje išieškotojo ir skolininko sudarytos taikos sutarties pagrindu. Patvarkymus antstolis priėmė remdamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 71 punktu, pagal jį vykdomoji byla nutraukiama ir visos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko, jeigu išieškotojas su skolininku sudarė taikos sutartį, kurioje vykdymo išlaidų paskirstymo ir apmokėjimo klausimas nebuvo išspręstas. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nutartyse konstatavo, kad taikos sutartis yra teisinis pagrindas užbaigti vykdymą ir nutraukti vykdomąją bylą pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktą. Šis punktas nustato ir tai, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos.

35Kadangi išieškotojas atleido skolininką (kasatorių) nuo prievolės vykdymo, tai, skolininko (kasatoriaus) teigimu, antstolis nepagrįstai skundžiamu patvarkymu nustatė 3195 Lt atlygį už vykdymo veiksmus.

36Teisėjų kolegija konstatuoja, kad taikos sutartis sudaryta ne tiesiogiai vykdymo procese, o kitoje civilinėje byloje, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nutartyse pagrįstai pažymėjo, jog būtina įvertinti, ar ji susijusi su antstolio vykdomojo dokumento vykdymu ir atliktais antstolio veiksmais vykdomojoje byloje vykdant taikos sutartį. Vykdomosios bylos duomenimis, antstolis areštavo skolininko turtą, išsiuntė jam raginimą geruoju sumokėti skolą, šiam nesumokėjus, atliko išieškojimo veiksmus, pradėjęs priverstinį išieškojimą ir išieškojęs 3195 Lt, kuriuos nukreipė antstolio vykdymo išlaidoms (antstolio atlygiui) padengti. Palyginti su bendra išieškotina pagal vykdomąjį dokumentą 491 747,13 Lt suma, kuri antstolio pradėta išieškoti, faktiškai išieškota 3195 Lt suma yra išskirtinai nedidelė, ji neteikia pagrindo spręsti apie antstolio įvykdytą išieškojimą. Priešingai, teismo patvirtinta taikos sutartimi išieškotojas atleido skolininką nuo prievolės, taip jis atsisakė nuo išieškojimo veiksmų, todėl antstoliui nebeliko teisinio pagrindo tęsti išieškojimo. Taikos sutartimi pagal joje nustatytas sąlygas išieškotojas ir skolininkas susitarė dėl išieškotojo neatlygintino išieškojimo atsisakymo pagal vykdomąjį dokumentą (išieškotojas atsisakė išieškojimo ne dėl to, kad skolininkas būtų jau sumokėjęs skolą). Ši taikos sutarties sąlyga panaikino išieškotojo turėtą teisę į išieškojimą ir skolininko prievolę ir nesukūrė naujų prievolių nei skolininkui, nei išieškotojui. Ši naikinanti išieškotojo reikalavimo teisę sąlyga pagal savo pobūdį nebuvo vykdytina, t. y. nei išieškotojo, nei skolininko, nei antstolio veiksmais nebuvo ir neturėjo būti vykdoma.

37CK 6.983 straipsnio 1 dalyje pateikiama taikos sutarties samprata. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi taikos sutarties esmė – jos šalių kompromisas, abipusės nuolaidos dėl ginčo dalyko. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi kasatorius jokių prievolių neprisiėmė ir jokių nuolaidų kitai šaliai nepadarė, išskyrus tai, kad atsisakė toje pačioje civilinėje byloje pareikštų reikalavimų dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, kas yra logiška pasekmė to, jog KU „Vilniaus taupomoji kasa“ atleido kasatorių nuo prievolės, kylančios minėto vykdomojo įrašo pagrindu. Kitaip tariant, kasatoriaus A. V. reikalavimai civilinėje byloje Nr. 2-26656-430/2013 buvo visiškai patenkinti. Skolininko atleidimas nuo prievolės (CK 6.129 straipsnio 1 dalis) yra materialinis teisinis prievolės pasibaigimo pagrindas, kuris iš esmės sukelia tas pačias teisines pasekmes, kaip ir išieškotojo atsisakymas nuo išieškojimo vykdymo procese, t. y. vykdymo veiksmai skolininko atžvilgiu nebetęsiami, nes nebelieka prievolės, kuri turėtų būti įgyvendinta priverstinio vykdymo tvarka. Taigi nors nagrinėjamoje byloje pagal formą skolininko atleidimas nuo prievolės vykdymo ir yra išreikštas šalių sudarytoje taikos sutartyje, tačiau taikos sutarties turinys ir aplinkybė, kad kasatorius neprisiėmė jokių prievolių (priešingai, KU „Vilniaus taupomoji kasa“ įsipareigojo padengti kasatoriaus bylinėjimosi išlaidas) leidžia šalių procesinį elgesį (taikos sutarties sudarymą) vertinti kaip išieškotojo atsisakymą nuo išieškojimo.

38Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 71 punkte reglamentuojamas taikos sutarties sudarymas kaip vykdomosios bylos nutraukimo teisinis pagrindas yra išieškotojo ir skolininko vykdytinos taikos sutarties sudarymo atvejais, tuomet vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Kai išieškotojas neatlygintinai atsisako išieškojimo, toks išieškojimo atsisakymas nėra teisinis pagrindas išieškoti vykdymo išlaidas iš skolininko (Sprendimų vykdymo instrukcijos 70 punktas). Dėl šalių sudarytos taikos sutarties, kuria išieškotojas neatlygintinai atsisakė išieškojimo, antstolis neturėjo teisinio pagrindo priimti patvarkymus nukreipti vykdymo išlaidų išieškojimą į skolininką ir nutraukti vykdomąją bylą.

39Priimtose nutartyse pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepagrįstai sprendė, kad vykdomosios bylos užbaigimo teisinis pagrindas buvo išieškotojo ir skolininko taikos sutarties sudarymas, o ne išieškotojo atsisakymas išieškojimo. Šios teismų išvados padarytos netinkamai pritaikius vykdymo proceso užbaigimą reglamentuojančias proceso normas, dėl to jų nutartys naikintinos ir priimtina nauja nutartis, kuria antstolio patvarkymai panaikintini (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis).

40Dėl kasatoriaus prašymų kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą

41Kasatorius prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl to, ar fizinis asmuo, gaunantis teisines paslaugas atlygintinių sutarčių, sudarytų su antstoliu pagrindu, pripažintinas vartotoju ES vartotojų teisių apsaugos prasme ir ar sutartys, kurias su pateikiančiais vykdomąjį dokumentą vykdyti asmenimis sudaro antstolis, patenka į 1993 m. balandžio 5 d. Europos Bendrijų Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse taikymo sritį.

42Kasacinis teismas privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos prejudicinio sprendimo tik tada, kai jam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas (CPK 3 straipsnio 5 dalis). Nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos, prašymo buvimo ir sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo nuožiūra (ex officio). Tuo atveju, kai kasaciniam teismui nekyla klausimų dėl taikomų Europos Sąjungos teisės normų aiškinimo ir galiojimo, jis neturi pareigos kreiptis prejudicinio sprendimo.

43Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiklos, susijusios su viešosios valdžios funkcijų vykdymu antstoliui įgyvendinant vekselio turėtojo reikalavimą pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą, o ne dėl antstolio veiklos šiam teisės aktų nustatyta tvarka teikiant tam tikras papildomas teisines paslaugas. Vykdymo procese antstolio ir skolininko teisiniai santykiai atsirado įstatymo pagrindu ir nėra susiklostę sutarties pagrindu, todėl jie negali būti kvalifikuojami kaip kilę iš vartojimo sutarties, nes neatitinka šiems teisiniams santykiams būtinų požymių. Dėl to teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo vertinti antstolio ir skolininko teisinių santykių vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančios ES teisės kontekste ir sprendžia nesikreipti į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

44Kartu kasatorius prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl patikrinimo, ar Sprendimų vykdymo instrukcijos 71 punktas, pagal kurį vykdomoji byla nutraukiama ir visos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko, jeigu išieškotojas su skolininku sudarė taikos sutartį, kurioje vykdymo išlaidų paskirstymo ir apmokėjimo klausimas nebuvo išspręstas, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 2 daliai, 127 straipsnio 3 daliai, CPK 609 straipsnio 1, 2 dalims ir Antstolių įstatymo 21 straipsnio 5 daliai, kurioje nustatyta, kad vykdomosios bylos administravimo išlaidos turi atitikti antstolio ir jo darbuotojų patiriamas sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. CPK 609 straipsnio 1, 2 dalys įtvirtina pareigą apmokėti antstolio turėtas vykdymo išlaidas, nurodo, kad jų apskaičiavimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (patvirtinta teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352). Jos nuostatos detalizuoja ir išsamiai reglamentuoja vykdymo išlaidų susidarymo atvejus, jų apskaičiavimo tvarką. Teisėjų kolegijai patenkinus kasatoriaus reikalavimus ir šalių teisinius santykius kvalifikavus kaip išieškotojo atsisakymą nuo išieškojimo, o ne šalių sudarytą taikos sutartį, Sprendimų vykdymo instrukcijos 71 punktas tampa netaikomas šioje byloje, todėl nėra teisinio pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl šio punkto atitikties aukštesnės teisinės galios teisės aktams.

45Dėl bylinėjimosi išlaidų

46Teisėjų kolegijai tenkinus pareiškėjo kasacinį skundą ir panaikinus antstolio patvarkymus, iš jo priteistinas valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas (CPK 88, 96 straipsniai).

47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. birželio 19 d. pažymoje nurodyta, kad kasacinio proceso metu susidariusių procesinių dokumentų įteikimo išlaidų yra 5,04 Eur, jų atlyginimas iš antstolio priteistinas valstybei.

48Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

49Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo A. V. skundus tenkinti iš dalies – panaikinti antstolio Rimanto Vižainiškio 2014 m. sausio 7 d. patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo ir 2014 m. sausio 8 d. patvarkymą nutraukti skolos išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0128/13/00344.

50Pareiškėjo A. V. prašymų kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą netenkinti.

51Priteisti valstybei iš antstolio Rimanto Vižainiškio 5,04 Eur (penkis Eur 4 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

52Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiamas ginčas dėl, šalims sudarius taikos sutartį ir pagal... 6. Pareiškėjas (skolininkas) A. V. prašė teismo panaikinti antstolio 2014 m.... 7. Vykdomojoje byloje Nr. 0128/13/00344 antstolis Rimantas Vižainiškis vykdė... 8. Pareiškėjo teigimu, išieškotojas savo reikalavimų A. V. neatlygintinai... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 25 d. nutartimi pareiškėjo... 11. Pagal kasacinio teismo suformuluotą teisės normų, reglamentuojančių... 12. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi netenkinus... 13. Teismas skolininko A. V. prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu pareiškėjas A. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto... 16. 1. Ar fizinis asmuo, kuris gauna teisines paslaugas pagal atlygintines... 17. 2. Ar atlygintinės sutartys, kurias faktiškai su pateikiančiais vykdomąjį... 18. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:... 19. Teismai neatsižvelgė į tai, kad apskaičiuojant vykdymo išlaidų... 20. Taikos sutartimi išieškotojas atsisakė visų savo reikalavimų pareiškėjui... 21. Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalis nustato, kad nuosavybės teises saugo... 22. Be to, kasatoriaus teigimu, jis yra vartotojas vykdymo procese skolininko ir... 23. Suinteresuotas asmuo antstolis R. Vižainiškis atsiliepimu į kasacinį... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 25. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia per įstatyme,... 26. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka... 27. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 67 punktu, kai skolininkas... 28. Suinteresuotas asmuo (antstolis) taip pat teigia, kad pareiškėjas kasaciniame... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 31. Dėl antstolio vykdymo išlaidų atlyginimo, kai išieškotojas atsisako... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 33. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo (skolininko) ginčijamų antstolio... 34. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2013 m. birželio 13 d. pagal kasatoriaus A.... 35. Kadangi išieškotojas atleido skolininką (kasatorių) nuo prievolės vykdymo,... 36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad taikos sutartis sudaryta ne tiesiogiai... 37. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje pateikiama taikos sutarties samprata. Taikos... 38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 71 punkte... 39. Priimtose nutartyse pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepagrįstai... 40. Dėl kasatoriaus prašymų kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir... 41. Kasatorius prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu... 42. Kasacinis teismas privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės... 43. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju sprendžiamas klausimas dėl... 44. Kartu kasatorius prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį... 45. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 46. Teisėjų kolegijai tenkinus pareiškėjo kasacinį skundą ir panaikinus... 47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. birželio 19 d.... 48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 49. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį ir Vilniaus... 50. Pareiškėjo A. V. prašymų kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą... 51. Priteisti valstybei iš antstolio Rimanto Vižainiškio 5,04 Eur (penkis Eur 4... 52. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...