Byla 3K-7-1/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Sigito Gurevičiaus, Egidijaus Laužiko, Antano Simniškio, Algimanto Spiečiaus, Teodoros Staugaitienės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo pareiškimą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės S. M. turistinės įmonės „Vilnis“.

2Išplėstinė teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Pareiškimo esmė

4Pareiškėjas antstolis A. Selezniovas 2005 m. gruodžio 16 d. kreipėsi su pareiškimu į teismą ir nurodė, kad jis 2005 m. kovo 16 d. gavo vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. vasario 9 d. įsakymą civilinėje byloje dėl 211 983,05 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės S. M. turistinės įmonės „Vilnis“ išieškotojo K. F. P. L. naudai. Pagal CPK 661 straipsnį, vykdant teismo įsakymus, raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, todėl, skolininkei neįvykdžius teismo įsakymo per jame nustatytą terminą, buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad skolininkė pervedė pinigus išieškotojui 2005 m. kovo 23 d., t. y. jau po to, kai buvo pradėti vykdymo veiksmai, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymų instrukcija, Instrukcija) 89 punktu, ji turi atlyginti visas nurodyto teismo įsakymo vykdymo išlaidas. Antstolis 2005 m. gruodžio 13 d. patvarkymu priėmė procesinį sprendimą užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0010/05/01236, taigi iš skolininkės turi būti išieškomos vykdymo išlaidos: 1180 Lt administravimo mokestis, 10 075,80 Lt atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, 342,54 Lt atlyginimas antstoliui už atskirų vykdymo veiksmų atlikimą, iš viso – 11 598,34 Lt vykdymo išlaidų. Pareiškėjas, remdamasis CPK 610, 611 straipsniais, Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktu, prašė teismą priteisti iš skolininkės S. M. turistinės įmonės „Vilnis“ 11 598,34 Lt vykdymo išlaidų.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

6Palangos miesto apylinkės teismas 2006 m. sausio 30 d. nutartimi antstolio pareiškimą patenkino iš dalies ir priteisė iš skolininkės S. M. turistinės įmonės „Vilnis“ pareiškėjo naudai 8200,46 Lt vykdymo išlaidų. Teismas nutartyje nurodė, kad vykdomoji byla dėl 211 983,05 Lt išieškojimo, vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. vasario 9 d. įsakymą, užvesta 2005 m. kovo 16 d., gavus įsiteisėjusio teismo įsakymo kopiją, taigi antstolis turėjo pagrindą pradėti vykdymo veiksmus (CPK 436 straipsnio 7 dalis, 439 straipsnio 7 dalis, 587 straipsnio 2 punktas, 653, 654 straipsniai). Teismas taip pat nurodė, kad skolininkė su išieškotoju visiškai atsiskaitė 2005 m. kovo 23 d., t. y. po to, kai buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai, taigi skolininkė pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktą turi sumokėti pagrįstas vykdymo išlaidas kartu su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM): 1180 Lt bylos administravimo išlaidų, 342,54 Lt už atskirų vykdymo veiksmų atlikimą ir 7080 Lt atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Teismas pažymėjo, kad priteisia antstoliui minimalų Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelės 15 punkte nustatytą atlyginimą, t. y. 6000 Lt (pridėjus PVM – 7080 Lt), įvertinęs nedideles antstolio darbo sąnaudas (CK 1.5 straipsnis). Skolininkė į antstolio sąskaitą yra sumokėjusi 402,08 Lt, todėl teismas priteisė iš jos antstolio naudai 8200,46 Lt vykdymo išlaidų.

7Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. balandžio 6 d. nutartimi patenkino suinteresuoto asmens S. M. turistinės įmonės „Vilnis“ atskirąjį skundą ir Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 30 d. nutartį pakeitė: iš S. M. turistinės įmonės „Vilnis“ antstoliui A. Selezniovui priteistą vykdymo išlaidų sumą sumažino iki 846,40 Lt. Kolegija nutartyje nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl vykdymo išlaidų atlyginimo antstoliui, turi būti aiškinamasi realiai antstolio išieškota suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje antstolis Z. Zenkevičius v. A. K. IĮ, bylos Nr. 3K-3-469/2005, 2005 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje antstolė A. Adomaitienė v. K. K. , AB „Kauno keliai“, bylos Nr. 3K-3-4/2005). Kolegija pažymėjo, kad iki tos dienos, kurią skolininkė sumokėjo skolą išieškotojui, antstolis išsiuntė užklausimus į kredito ir turto registro įstaigas, surašė turto arešto aktą, išsiuntė jį šalims, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti antstoliui 967,60 Lt vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir 280,88 Lt už atskirus vykdymo veiksmus. Kartu kolegija nurodė, kad skolininkė sumokėjo visą skolą gera valia, nors ir praėjus teismo įsakyme nurodytam terminui, taigi nėra pagrindo pripažinti, kad jos išieškotojui sumokėti 211 983,05 Lt yra antstolio pagal vykdomąjį dokumentą išieškota suma, t. y. kad šį vykdomąjį dokumentą antstolis įvykdė ir už tai jam priklausytų Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas atlyginimas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, atlyginimo antstoliui priteisimas neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Kolegija taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė vykdymo išlaidas su PVM, nes nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenurodyta skaičiuoti PVM. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas; paslaugos yra civilinių sandorių objektas, tuo tarpu antstolio veikla, vykdant teismo sprendimus, yra procesinė veikla, reglamentuojama proceso teisės normų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje antstolė R. Gražienė v. AB „Hansabankas“, bylos Nr. 3K-3-377/2005). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija nusprendė, kad antstoliui turi būti priteistos tik bylos administravimo išlaidos ir išlaidos už atskirus vykdymo veiksmus, be to, neskaičiuojant PVM, todėl sumažino pirmosios instancijos teismo priteistą antstoliui vykdymo išlaidų sumą iki 846,40 Lt.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu pareiškėjas antstolis A. Selezniovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 6 d. nutartį ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 30 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

101. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 3 straipsnio 1 dalį, Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktą. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje antstolis Z. Zenkevičius v. A. K. IĮ, bylos Nr. 3K-3-469/2005, 2005 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje antstolė A. Adomaitienė v. K. K., AB „Kauno keliai“, bylos Nr. 3K-3-4/2005, kuriose nurodyta, kad atlyginimas už vykdomojo dokumento įvykdymą antstoliui priklauso tik tuo atveju, jeigu jis įvykdė visą vykdomąjį dokumentą ar jo dalį, o atlyginimo dydis siejamas su antstolio realiai išieškota suma (Sprendimų vykdymo instrukcijos 67.3, 74 punktai). Tačiau kasacinio teismo praktika šiuo klausimu yra nevienoda. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. rugsėjo 17 d. nutartyje civilinėje byloje antstolė A. Adomaitienė v. UAB „Gabija“, bylos Nr. 3K-3-870/2003, taip pat 2004 m. birželio 14 d. nutartyje civilinėje byloje antstolis I. Gaidelis v. E. M., bylos Nr. 3K-3-363/2004 nurodė, kad CPK vykdymo proceso pradžią sieja su vykdomojo dokumento pateikimu antstoliui (CPK 653 straipsnis), o raginimo skolininkui įteikimas laikomas pirminiu vykdymo veiksmu (CPK 654 straipsnis); raginimo neįvykdymas antstolio nustatytu terminu sukelia teisės aktuose nustatytas pasekmes: kai skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktas). Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Sistemiškai aiškinant teisės normas, reglamentuojančias antstolių darbo apmokėjimą, matyti, kad ši sistema sukurta remiantis teisėtų lūkesčių principu, t. y. gauti atlyginimą už atliktą darbą: kuo antstolis daugiau įvykdo vykdomųjų dokumentų (dirba efektyviai ir grąžina skolas išieškotojams), tuo jis daugiau uždirba pagal nustatytus įkainius ir tvarką. Atsisakius šio principo, antstoliui taptų nesvarbu, kiek jis įvykdys vykdomųjų dokumentų, nes jo darbo apmokėjimas nepriklausys nuo rezultato, ir dėl to neišvengiamai nukentėtų išieškotojų interesai.

112. Sprendimų vykdymo instrukcijos 67.3 punkte nustatyta, kad atlyginimas antstoliui priklauso už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas atlyginimo dydį siejo su antstolio realiai išieškota suma. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 74 punktą tuo atveju, jeigu buvo išieškota dalis išieškotinos sumos ir antstolio atlyginimas nustatomas pagal 1 lentelėje nurodytą minimalų atlyginimą, antstolio atlyginimo dydis nustatomas proporcingai minimalaus atlyginimo dydžiui pagal išieškotinos ir realiai išieškotos sumos santykį. Ši Sprendimų vykdymų instrukcijos nuostata taikoma kartu su 106 punktu ir tik nustatant proporcijas, kai antstolis skirsto išieškotas pinigines lėšas, tačiau negali būti taikoma nustatant antstoliui priklausantį atlyginimą už visą vykdomąją bylą. Be to, antstolio darbas nėra vien faktinis skolos išieškojimas – antstolio veikla apima ir sudarymą skolininkui tokių sąlygų, kai jis, nematydamas kito pasirinkimo, kaip tik atsiskaityti su išieškotoju, padaro tai, vengdamas neigiamų pasekmių. Taigi, nepriklausomai nuo to, kaip antstoliui pavyksta išieškoti skolą (areštavus pinigines lėšas sąskaitoje, nekilnojamąjį turtą, gamybos priemones ar kai skolininkas vien po pokalbio su antstoliu, suvokęs savo padėtį, sumoka pinigus), jeigu skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą jau po nustatyto atsiskaityti termino, negali būti laikoma, kad jis sprendimą įvykdė savo valia. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje antstolis Z. Zenkevičius v. A. K. IĮ, bylos Nr. 3K-3-469/2005, skolininkas, net ir sulaukęs varžytynių proceso, o po to geranoriškai pervedęs lėšas išieškotojui, turėtų galimybę kompensuoti antstoliui tik faktines išlaidas. Taigi antstolis neturėtų teisės gauti atlygio net dešimt metų ieškojęs turto, nes jam būtų padengtos tik faktinės sąnaudos. Dėl to susiklostytų situacija, kad antstolis turėtų dirbti be atlyginimo, nes administravimo mokestis ir faktinės išlaidos dengia tik antstolio sąnaudas, neįskaičiuojant atlygio už darbą. Taigi, jeigu skolininkas sumoka skolą pradėjus priverstinį vykdomojo dokumento vykdymą, nepaisant to, kaip jis sumoka skolą, t. y. per antstolį ar tiesiogiai išieškotojui, antstolis turi teisę į visų vykdymo išlaidų atlyginimą.

12Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo S. M. turistinė įmonė „Vilnis“ prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:

131. Kasatoriaus nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys nepaskelbtos Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, todėl negali būti laikomos turinčiomis precedento galią. Be to, pagal civilinėje teisėje galiojančią kolizijų šalinimo taisyklę, kai yra skirtingi precedentai, galioja vėlesnis. Apeliacinis teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje antstolis Z. Zenkevičius v. A. K. IĮ, bylos Nr. 3K-3-469/2005, kad atlyginimas už vykdomojo dokumento įvykdymą antstoliui priklauso tik tuo atveju, jeigu jis įvykdė jį visą ar jo dalį, o atlyginimo dydis siejamas su antstolio realiai išieškota suma (Sprendimų vykdymo instrukcijos 67.3, 74 punktai). Toks šių nuostatų aiškinimas atitinka CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus.

142. Teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos teisėtumas kelia abejonių. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. birželio 3 d. nutarime konstatavo, kad konstitucinis reikalavimas valstybinius mokesčius ir kitas privalomas įmokas nustatyti tik įstatymu yra svarbi asmenų teisių apsaugos garantija. Šio konstitucinio imperatyvo mutatis mutandis privalu laikytis ir nustatant asmenims kitus turtinius įpareigojimus – jie taip pat turi būti grindžiami įstatymu. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. spalio 28 d. sprendime konstatavo, kad teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu patvirtinta instrukcija prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 816 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą“ 1 punkto 3 papunkčiui ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 daliai.

153. Kasatoriaus pateiktas Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkto aiškinimas akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nuostatai dėl teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą – kasatorius pripažįsta, kad tik surinko informaciją, areštavo turtą, o daugiau veiksmų neatliko. Be to, nagrinėjamu atveju pinigai buvo pervesti pavėluotai kreditoriui dėl to, kad jo atstovai buvo nurodę skolininkei neteisingą sąskaitos numerį. Skolininkė pati pervedė lėšas kreditoriui, antstolis tuo metu tik areštavo žemės sklypus, tačiau šis areštas neturėjo jokios įtakos teismo įsakymo vykdymui. Reikalavimas apmokėti už neatliktą darbą prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams.

16Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

18Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. vasario 9 d. įsakymu priteisė iš skolininkės S. M. turistinės įmonės „Vilnis“ kreditoriaus K. F. P. L. naudai 211 983,05 Lt. Skolininkė nesumokėjo priteistos sumos, todėl, įsiteisėjus teismo įsakymui, kreditorius 2005 m. kovo 16 d. pateikė nurodytą įsakymą vykdyti antstoliui. Antstolis 2005 m. kovo 16 d. užvedė vykdomąją bylą ir pradėjo priverstinį šio teismo įsakymo vykdymą. Skolininkė 2005 m. kovo 23 d. tarptautiniu mokėjimo pavedimu pervedė į išieškotojo (kreditoriaus) sąskaitą teismo įsakymu priteistą sumą. Antstolis 2005 m. gruodžio 13 d. patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą ir pasiūlė skolininkei gera valia sumokėti šios bylos vykdymo išlaidas: 1180 Lt administravimo mokestį, 342,54 Lt atlyginimą antstoliui už atskirų vykdymo veiksmų atlikimą (tarp jų ir išlaidas tretiesiems asmenims) ir 10 075,80 Lt atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, iš viso – 11 598,34 Lt (su PVM) vykdymo išlaidų. Skolininkė sutiko sumokėti 967,60 Lt administravimo išlaidų ir 280,88 Lt už atskirų vykdymo veiksmų atlikimą, neskaičiuojant už šias vykdymo išlaidas PVM, ir nesutiko mokėti atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, teigdama, kad ji pati pervedė skolą išieškotojui, taigi antstolis šios skolos neišieškojo.

19V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl vykdymo išlaidų atlyginimo antstoliui, kai skolininkė pati pervedė pinigus į išieškotojo sąskaitą, tačiau jau po to, kai buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai.

21Kasatorius – antstolis A. Selezniovas – teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, atmetęs antstolio reikalavimą priteisti jam atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą, pažeidė CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 67.3 punktą, kuriame nustatyta, kad atlyginimas antstoliui priklauso už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, taip pat 89 punktą, pagal kurį, kai skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos.

22Dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už jam pavestų teismo sprendimų vykdymo funkcijų atlikimą

23Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principas taip pat reiškia ir būtinumą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Taigi kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti. Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas. Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Už nurodytų funkcijų vykdymą antstolis turi teisę gauti atlyginimą. Pagal Antstolių įstatymo 21 straipsnio 4 dalį atlyginimo antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą tvarką ir dydžius nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. CPK 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Šią instrukciją tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 816 1.3 punkte įgaliojo Teisingumo ministeriją parengti ir patvirtinti Sprendimų vykdymo instrukciją, Teisingumo ministerija tokią parengė. Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtinti reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis).

24Dėl teismo įsakymo vykdymo ypatumų

25Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl teismo įsakymo vykdymo išlaidų atlyginimo. Teismo įsakymas yra ir vykdytinas dokumentas, ir vykdomasis dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 587 straipsnio 2 punktas). Tai reiškia, kad teismo įsakymui vykdyti nereikia išduoti vykdomojo rašto, nes pats teismo įsakymas yra vykdomasis dokumentas. Apie teismo įsakymo vykdymo tvarką skolininkui nurodoma pranešime, kurį jam išsiunčia teismas ne vėliau kaip kitą dieną po įsakymo išdavimo kartu su kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo nuorašais (CPK 437 straipsnio 2 dalis). Šiame pranešime pasiūloma skolininkui ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo įteikimo dienos sumokėti kreditoriui priteistas sumas (įskaitant delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas), grąžinti priteistą daiktą ir apie teismo įsakymo įvykdymą raštu pranešti teismui arba pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo; be to, nurodoma, jog, neįvykdžius šių reikalavimų, teismo įsakymas įsiteisės ir kreditorius galės kreiptis dėl priverstinio jo vykdymo (CPK 437 straipsnis). Teismo įsakymas įsiteisėja, jeigu skolininkas per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą dvidešimties dienų terminą nuo šio įsakymo įteikimo jam dienos nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo (CPK 436 straipsnio 7 dalis). Taigi skolininkas per įstatymo nustatytą dvidešimties dienų terminą turi arba pareikšti teismui prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo, arba įvykdyti šį įsakymą ir raštu pranešti apie įvykdymą teismui (CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Jeigu skolininkas per dvidešimt dienų nepareiškia prieštaravimų ir neįvykdo teismo įsakymo, kreditorius turi teisę kreiptis dėl priverstinio šio įsiteisėjusio teismo įsakymo vykdymo. Priverstinio vykdymo procesas prasideda, kai vykdomasis dokumentas, t. y. teismo įsakymas, pateikiamas antstoliui ir užvedama vykdomoji byla. Teismo įsakymo vykdymo proceso ypatumas yra tas, kad šiuo atveju skolininkui nesiunčiamas raginimas įvykdyti šį teismo priimtą sprendimą (CPK 661 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad, pasibaigus įstatymo nustatytam dvidešimties dienų terminui, per kurį skolininkas turi sumokėti kreditoriui priteistas sumas, grąžinti priteistą daiktą ir apie teismo įsakymo įvykdymą pranešti raštu teismui arba pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo (CPK 437 straipsnio 2 dalis), ir kreditoriui pateikus įsiteisėjusį teismo įsakymą antstoliui, iš karto pradedami priverstinio vykdymo veiksmai (CPK 661 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad skolininkas, neįvykdęs teismo įsakymo gera valia per įstatyme nustatytą dvidešimties dienų terminą, patirs neigiamų turtinių priverstinio teismo įsakymo įgyvendinimo padarinių – iš jo bus išieškotos priverstinio vykdymo išlaidos (CPK 610 straipsnis).

26Nagrinėjamu atveju skolininkė – S. M. turistinė įmonė „Vilnis“ – neįvykdė Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. vasario 9 d. įsakymo per nustatytą dvidešimties dienų terminą, taip pat nepareiškė prieštaravimų dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo (CPK 437 straipsnio 2 dalis). Dėl to šis įsiteisėjęs teismo įsakymas 2005 m. kovo 16 d. buvo pateiktas vykdyti antstoliui. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad, esant tokioms aplinkybėms, antstolis, gavęs kreditoriaus pateiktą įsiteisėjusį teismo įsakymą, teisėtai pradėjo priverstinį šio įsakymo vykdymą. Byloje nustatyta, kad skolininkė pervedė kreditoriui nurodytu teismo įsakymu priteistą sumą 2005 m. kovo 23 d. tarptautiniu mokėjimo pavedimu, t. y. įvykdė šį teismo įsakymą, jau priverstinio šio įsakymo vykdymo metu. Taigi skolininkė turi pareigą atlyginti nurodyto teismo įsakymo vykdymo išlaidas.

27Dėl vykdymo išlaidų atlyginimo pagrindų

28Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. vasario 9 d. įsakymo vykdymo metu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija.

29Suinteresuoto asmens – S. M. turistinės įmonės „Vilnis“ – atsiliepime į kasacinį skundą teigiama, kad nurodytos Sprendimų vykdymo instrukcijos teisėtumas kelia abejonių, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendime pažymėjo, jog valstybiniai mokesčiai ir kitos privalomos įmokos turi būti nustatyti tik įstatymu, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. spalio 28 d. sprendime konstatavo, kad teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu patvirtinta instrukcija prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 816 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą“ 1 punkto 3 papunkčiui ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 daliai.

30Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teisėje galiojančią įstatymo ar kito teisės akto teisėtumo prezumpciją įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol nepripažįstamas neteisėtu įstatymų nustatyta tvarka. Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. vasario 9 d. įsakymas buvo įvykdytas iki Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 28 d. sprendimo paskelbimo. Be to, Konstitucinis Teismas 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimu „Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 4 d. prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ atsisakė nagrinėti šį prašymą kaip nežinybingą Konstituciniam Teismui, taigi nesprendė dėl nurodytos Instrukcijos nuostatų atitikties Konstitucijai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. spalio 28 d. sprendimu pripažino teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu patvirtintą instrukciją prieštaraujančia aukštesnės galios teisės aktams dėl to, kad buvo pažeista jos priėmimo tvarka, t. y. ši Instrukcija nebuvo suderinta su Finansų ministerija. Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta nauja Sprendimų vykdymo instrukcija, kuri suderinta su Finansų ministerija, ir nurodyto įsakymo 3 punkte nustatyta, kad byloms, kurios yra priimtos vykdyti iki šio įsakymo įsigaliojimo, t. y. iki 2005 m. lapkričio 4 d., taikoma Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, sprendžiant nagrinėjamos bylos šalių ginčą dėl vykdymo išlaidų atlyginimo, pagrįstai buvo vadovaujamasi teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija.

31Nurodytos Sprendimų vykdymo instrukcijos 67 punkte vykdymo išlaidos skirstomos į: bylos administravimo išlaidas; vykdymo išlaidas, susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu; atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą. Nagrinėjamoje byloje skolininkė pripažįsta, kad ji turi sumokėti antstoliui vykdomosios bylos administravimo išlaidas, taip pat faktiškai atliktų atskirų vykdymo veiksmų išlaidas, tačiau nesutinka mokėti atlyginimo antstoliui, teigdama, kad teismo įsakymą ji įvykdė pati, pervedusi pinigus išieškotojui, todėl antstolis neturi pagrindo reikalauti atlyginimo už teismo įsakymo įvykdymą, nes jis neišieškojo priteistos sumos. Antstolis, reikalaudamas priteisti jam ir atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą, remiasi Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktu, kuriame nustatyta, kad tuo atveju, kai skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos.

32Išplėstinė teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus teiginiu, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika byloje kilusiu klausimu, t. y. priklauso ar ne atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, kai skolininkas pats įvykdo vykdomąjį dokumentą, tačiau jau pasibaigus raginime nustatytam terminui, o kai raginimas neturi būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, nėra vienoda. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. rugsėjo 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje antstolė A. Adomaitienė v. UAB „Gabija“, bylos Nr. 3K-3-870/2003, 2004 m. birželio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje antstolis I. Gaidelis v. E. M., bylos Nr. 3K-3-363/2004, 2005 m. spalio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje antstolis R. Kudarauskas v. UAB „Karališkas vežėjas“, bylos Nr. 3K-3-471/2005, nurodė, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktą, kai skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, taigi ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą. Tuo tarpu 2005 m. sausio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje antstolė A. Adomaitienė v. K. K., AB „Kauno keliai“, bylos Nr. 3K-3-4/2005, 2005 m. spalio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje antstolis Z. Zenkevičius v. A. K. IĮ, bylos Nr. 3K-3-469/2005, kasacinis teismas sprendė, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 67.3, 74 punktus atlyginimas už vykdomojo dokumento įvykdymą antstoliui priklauso tik tuo atveju, jeigu jis įvykdė visą vykdomąjį dokumentą ar jo dalį, ir šio atlyginimo dydis siejamas su antstolio realiai išieškota suma; tais atvejais, kai išieškotinos sumos dalį sumoka skolininkas, nors ir pasibaigus raginime nustatytam terminui, o kitą dalį išieško antstolis, tai atlyginimas antstoliui turi būti apskaičiuojamas nuo jo išieškotos sumos, o ne nuo visos išieškotinos sumos.

33Siekdama kasacinio teismo formuojamos praktikos suvienodinimo, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte, pagal kurį skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą.

34Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą.

35Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, 2001 m. gruodžio 18 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo Nr. 942 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygų dalinio pakeitimo“ 6 ir 7.2 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 22 straipsniui“ nurodė, kad Konstitucijoje garantuota teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra tiesiogiai susijusi su visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms principu, ir kad ši teisė neatskiriama nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, apimančio ir teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Konstitucinis Teismas 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendime „Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 4 d. prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, kad vykdymo išlaidų teisinis reglamentavimas yra pagrindas antstoliams gauti teisingą atlyginimą už darbą. Tai yra konstitucinė kiekvieno žmogaus teisė ir garantija, tiesiogiai susijusi su konstituciniu visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms principu bei teisėtų lūkesčių apsaugos principu.

36Išplėstinės kolegijos nuomone, nuostata, kad antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Antra vertus, šis faktas nėra pagrindas laikyti, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, nes jis faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Be to, pozicija, kad nurodytu atveju antstoliui turi būti atlyginamos tik faktiškai turėtos vykdymo išlaidos, reikštų, jog būtų padengiamos tik faktinės vykdymo sąnaudos, t. y. antstolio kontoros sąnaudos, kurios neapima antstolio, kaip fizinio asmens, uždarbio, t. y. tokiu atveju antstolis galėtų padengti tik turėtas išlaidas, tačiau negalėtų užsidirbti iš savo veiklos, t. y. negautų atlyginimo kaip fizinis asmuo. Tokia situacija panaikintų jo motyvaciją efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus. Taigi teisėtų lūkesčių principo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį sprendimų vykdymo veiksmingumui.

37Išplėstinė teisėjų kolegija nurodo, kad, sprendžiant dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, lemiamą reikšmę turi tai, kada skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį): per raginime nustatytą terminą ar jam pasibaigus, o kai raginimas neturi būti siunčiamas, – per įstatyme, vykdomajame dokumente nustatytą terminą, t. y. savanoriškai, ar jau pradėjus priverstinį vykdymą. Jeigu skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nurodytą įvykdymo terminą, tai atlyginimas antstoliui už šio vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą iš skolininko neimamas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 88 punkto 1 dalis). Tačiau jeigu skolininkas pažeidžia įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nurodytą įvykdymo terminą, tai jis turi sumokėti ir atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktas).

38Dėl nurodytų motyvų išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas.

39Dėl antstoliui priteistino atlyginimo už vykdymo veiksmus dydžio

40Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nagrinėdamas antstolio paduotą CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka pareiškimą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, turi patikrinti visų antstolio nurodytų išieškotinų išlaidų pagrįstumą, taip pat tai, ar prašomos išieškoti sumos apskaičiuotos pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje antstolė R. Gražienė v. AB bankas „Hansabankas“, bylos Nr. 3K-3-377/2005).

41Minėta, kad tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, kuris apskaičiuojamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Kartu išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija nurodo, kad tuo atveju, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį.

42Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad tik tam tikrais, tačiau itin išimtiniais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, dėl aplinkybių, prilygstančių force majeure aplinkybėms, antstoliui gali būti priteisiamas mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų atlyginimas.

43Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skolininkė rūpinosi skolos grąžinimu, pati pervedė išieškotojui visą skolos sumą, tačiau tai padarė po to, kai baigėsi dvidešimties dienų terminas, per kurį ji turėjo įvykdyti teismo įsakymą, ir buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (CPK 644 straipsnis). Taigi atsiliepime į kasacinį skundą skolininkės nurodyti argumentai, kad ji stengėsi greičiau atsiskaityti su išieškotoju ir pati pervedė jam teismo įsakymu priteistą sumą, yra normalus skolininko elgesys, bendradarbiaujant su antstoliu priverstinio vykdymo procese, ir nagrinėjamu atveju tai negali būti pagrindas visiškai atleisti skolininkę, kuri įvykdė vykdomąjį dokumentą po to, kai buvo pradėtas priverstinis jo vykdymas, nuo atlyginimo antstoliui mokėjimo. Pažymėtina ir tai, kad skolininkė, įvertinusi savo galimybes atsiskaityti su išieškotoju per įstatymo nustatytą dvidešimties dienų terminą teismo įsakymui įvykdyti, turėjo teisę kreiptis į teismą, prašydama atidėti ar išdėstyti šio teismo įsakymo vykdymą (CPK 284 straipsnis) ir tokiu būdu siekti išvengti priverstinio teismo įsakymo vykdymo proceso.

44Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs ekstraordinarių aplinkybių, kurios būtų pagrindas atleisti šioje byloje skolininkę nuo atlyginimo antstoliui mokėjimo, nepagrįstai nusprendė, kad skolininkė sumokėjo skolą gera valia, nors ir pasibaigus teismo įsakyme nurodytam terminui, todėl atsisakė priteisti antstoliui atlyginimą už vykdomojo dokumento – teismo įsakymo – įvykdymą. Išplėstinė teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, skolininkei įvykdžius teismo įsakymą jau po to, kai buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai, antstolis pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktą turi teisę gauti atlyginimą už šio vykdomojo dokumento įvykdymą. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nusprendė, kad, įvertinus skolininkės pastangas atsiskaityti su išieškotoju, iš esmės palengvinusias teismo įsakymo vykdymo procesą, yra pagrindas priteisti antstoliui minimalų Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą atlyginimą, t. y. 6000 Lt.

45Dėl PVM mokėjimo

46Kartu išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas tiek administravimo išlaidas ir išlaidas už atskirus vykdymo veiksmus, tiek atlyginimą antstoliui, priteisė ir PVM. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenurodyta skaičiuoti pridėtinės vertės mokesčio nuo vykdymo išlaidų sumų.

47Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad bylą nagrinėję teismai skirtingai sprendė dėl PVM už vykdymo išlaidas priteisimo, o šio mokesčio priteisimas už antstolio atliktus vykdymo procese veiksmus susijęs su viešuoju interesu, išeina už kasacinio skundo ribų ir pasisako šiuo klausimu, nors jis kasaciniame skunde nekeliamas (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

48Teisingumo ministras 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtino naują Sprendimų vykdymo instrukciją, kurios 38 punkto 2 dalyje nurodyta, kad lentelėse nustatyti vykdymo išlaidų dydžiai nurodyti įskaitant visus privalomus mokesčius. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad naujojoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyti vykdymo išlaidų dydžiai faktiškai tapatūs teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytiems šių išlaidų dydžiams. Tai leidžia daryti išvadą, kad ir 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos atitinkamose lentelėse nustatyti vykdymo išlaidų dydžiai, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, nurodyti įskaitant visus privalomus mokesčius, taip pat ir pridėtinės vertės mokestį (žr. taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje antstolė A. Rimaitė Žičkuvienė v. R. R., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-645/2006). Dėl to pirmosios instancijos teismas, teisingai nusprendęs, kad ginčo atveju antstoliui turi būti priteistos ne tik administravimo išlaidos ir išlaidos už atskirų vykdymo veiksmų įvykdymą, bet ir atlyginimas už vykdomojo dokumento įvykdymą, nepagrįstai priteisė už šias sumas PVM, nes šis mokestis jau yra įskaičiuotas į Sprendimų vykdymo instrukcijos 1–3 lentelėse nurodytas vykdymo išlaidų sumas, taigi antrą kartą šis mokestis negali būti skaičiuojamas ir priteisiamas iš skolininko.

49Išplėstinė teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, todėl šio teismo nutartis naikintina. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė vykdymo išlaidų priteisimo klausimą, tik nepagrįstai priteisė šias išlaidas, pridėdamas PVM. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, sumažinant iš skolininkės S. M. turistinės firmos „Vilnis“ priteistas antstolio naudai vykdymo išlaidas PVM suma: administravimo mokestis mažintinas nuo 1180 Lt iki 1000 Lt, išlaidos už atskirus vykdymo veiksmus – nuo 180,54 Lt iki 153 Lt, priteisiama 162 Lt išlaidų tretiesiems asmenims, o atlyginimas už įsakymo įvykdymą mažintinas nuo 7080 Lt iki 6000 Lt (Sprendimų vykdymo instrukcijos 73, 85 punktai, 1 ir 3 lentelės; vykdomoji byla Nr. 10-1236/2005, b. l. 27). Visa priteistina suma yra mažintina nuo 8602,54 Lt iki 7315 Lt. Kadangi skolininkė į antstolio sąskaitą yra sumokėjusi 402,08 Lt, todėl iš jos realiai priteisiama 6912,92 Lt vykdymo išlaidų.

50Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

51Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti.

52Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 30 d. nutartį pakeisti, sumažinant priteistą iš skolininkės S. M. turistinės firmos „Vilnis“ antstolio A. Selezniovo naudai išlaidų sumą nuo 8200,46 Lt iki 6912,92 Lt.

53Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 2. Išplėstinė teisėjų kolegija... 3. I. Pareiškimo esmė... 4. Pareiškėjas antstolis A. Selezniovas 2005 m. gruodžio 16 d. kreipėsi su... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 6. Palangos miesto apylinkės teismas 2006 m. sausio 30 d. nutartimi antstolio... 7. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu pareiškėjas antstolis A. Selezniovas prašo panaikinti... 10. 1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 3 straipsnio 1 dalį,... 11. 2. Sprendimų vykdymo instrukcijos 67.3 punkte nustatyta, kad atlyginimas... 12. Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo S. M. turistinė įmonė... 13. 1. Kasatoriaus nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys nepaskelbtos... 14. 2. Teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu patvirtintos Sprendimų... 15. 3. Kasatoriaus pateiktas Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkto aiškinimas... 16. Išplėstinė teisėjų kolegija... 17. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 18. Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. vasario 9 d. įsakymu priteisė iš... 19. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl vykdymo išlaidų atlyginimo... 21. Kasatorius – antstolis A. Selezniovas – teigia, kad apeliacinės... 22. Dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už jam pavestų teismo sprendimų... 23. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 18 straipsnyje įtvirtintas... 24. Dėl teismo įsakymo vykdymo ypatumų... 25. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl teismo įsakymo vykdymo išlaidų... 26. Nagrinėjamu atveju skolininkė – S. M. turistinė įmonė „Vilnis“ –... 27. Dėl vykdymo išlaidų atlyginimo pagrindų ... 28. Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. vasario 9 d. įsakymo vykdymo metu galiojo... 29. Suinteresuoto asmens – S. M. turistinės įmonės „Vilnis“ –... 30. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teisėje galiojančią... 31. Nurodytos Sprendimų vykdymo instrukcijos 67 punkte vykdymo išlaidos... 32. Išplėstinė teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus teiginiu, kad Lietuvos... 33. Siekdama kasacinio teismo formuojamos praktikos suvienodinimo, išplėstinė... 34. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad toks atlyginimo antstoliui už... 35. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį,... 36. Išplėstinės kolegijos nuomone, nuostata, kad antstoliui neturi būti mokamas... 37. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodo, kad, sprendžiant dėl antstolio... 38. Dėl nurodytų motyvų išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais... 39. Dėl antstoliui priteistino atlyginimo už vykdymo veiksmus dydžio... 40. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nagrinėdamas antstolio... 41. Minėta, kad tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo... 42. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad tik tam tikrais, tačiau itin... 43. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skolininkė rūpinosi skolos grąžinimu,... 44. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, išplėstinė teisėjų kolegija... 45. Dėl PVM mokėjimo... 46. Kartu išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos... 47. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad bylą nagrinėję... 48. Teisingumo ministras 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtino naują... 49. Išplėstinė teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad... 50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 51. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006... 52. Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 30 d. nutartį pakeisti,... 53. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...