Byla 1-106-805/2012
Dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu G. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kairio žastikaulio kaklo lūžimu

1Prienų rajono apylinkės teismo teisėja L. R., sekretoriaujant L. A., dalyvaujant prokurorei G. K., kaltinamosios gynėjai - advokatei V. L., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

2I. P., asmens kodas ( - ) gimusi ( - )., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. ( - ), netekėjusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti užuolaidų salone „Celestina“ UAB „Renversa“vadybininke, neteista,

3kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.,

4Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5Kaltinamoji I. P. 2011 m. gruodžio 14 d. 12 val. 30 min. prie pastato Nr. 17, Vytauto gatvėje, Prienų mieste, vairuodama J. K. priklausančią transporto priemonę TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 37-ąjį punktą, nurodantį, kad, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotoja privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta, kiekviena kryptimi į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, t.y. kaltinamoji, būdama eismo dalyve ir privalėdama laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, vairuodama transporto priemonę ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „pėsčiųjų perėja“, kad praleistų jai iš dešinės pusės pėsčiųjų perėja einančią G. P. ir ją partrenkė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu G. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kairio žastikaulio kaklo lūžimu.

6Kaltinamoji I. P. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad važiavo Vytauto gatve automobiliu, kuris priklausė jos draugui. Nusikalstamos veikos padarymo metu ji buvo blaivi, automobilis buvo techniškai tvarkingas. Atvažiavusi prie sankryžos į pagrindinį kelią sustojo, pasižiūrėjo į abi gatvės puses ar nevažiuoja automobiliai. Tuo metu pėsčiųjų perėja nematė einančios nukentėjusiosios. Įsitikinusi, kad saugu važiuoti, pradėjo važiuoti į sankryžą. Buvo labai saulėta diena, nuo asfalto atsispindėjo saulė. Ji vairavo be akinių, o saulė švietė tiesiogiai į akis. Įvažiavus į pagrindinį kelią prieš pat akis pamatė tik tamsų žmogaus šešėlį, kuris buvo pėsčiųjų perėjoje, staiga pajuto smūgį. Greitis buvo nedidelis. Stabdė, tačiau jai smūgio išvengti nepavyko, kadangi atstumas tarp jos vairuojamo automobilio ir žmogaus, einančio pėsčiųjų perėja buvo labai mažas. Iš karto suprato, jog išsukdama iš šalutinio kelio, partrenkė žmogų, išlipo iš automobilio. Pamatė, kad tuo metu automobilio priekyje nuo žemės kėlėsi moteris. Moteris buvo susiėmusi už rankos. Ji padėjo moteriai nueiti nuo automobilio iki šaligatvio, klausė kaip ji jaučiasi, iš karto pati mobiliuoju telefonu paskambino greitajai medicinos pagalbai ir policijai. Moteris jai nieko nesakė, tik dejavo dėl skausmo. Kadangi buvo žiema iki atvyko greitoji, išsiėmusi iš savo automobilio patiesė ant šaligatvio dekutį, kad nesušaltų nukentėjusioji. Kai viskas buvo įforminta policijoje, nuvyko į priėmimo skyrių pasiteirauti kaip nukentėjusiosios sveikata. Po to vyko į KMUK, kas sužinoti, kokia situacija po operacijos. Dėl savo poelgio labai gailisi ir pergyvena, atsiprašė nukentėjusiosios. Turi šešių metų vairavimo stažą. Buvęs draugas pretenzijų dėl automobilio neturi, jo transporto priemone naudojosi teisėtai su jo žinia. Parodė, jog lankė nukentėjusiąją ligoninėje, teiravosi apie sveikatos būklę, palaikė ją moraliai, prieš Kalėdas nunešė vaikams saldainių, siūlėsi padėti, nuvežti ar parvežti. Nukentėjusioji nenorėjo jos matyti ir bendrauti, gąsdino ją, kad jai negerai. Ji nei turtinio, nei neturtinio nuostolio G. P. nėra atlyginusi, nes mano, kad tai turėtų padaryti draudimo įmonė. Ji pati paaiškino nukentėjusiajai, kad ši kreiptųsi į draudimo įstaigą, kurioje buvo apdrausta transporto priemonė. Dėl civilinio ieškinio mano, kad jis yra per didelis, nes ne specialiai partrenkė žmogų, jai pirmas toks atvejis pasitaikė.

7Nukentėjusioji G. P. parodė, kad 2011 m. gruodžio 14 d. apie 13.30 val. ji ėjo Vytauto gatve, Prienuose, per pėsčiųjų perėją. Sustojusi pasižiūrėjo į abi gatvės puses ar nevažiuoja automobiliai. Tuo metu gatvė buvo tuščia. Įsitikinusi, kad automobilių nėra, pradėjo eiti į kitą gatvės pusę. Pėsčiųjų perėja ji ėjo viena. Būnant maždaug ties pėsčiųjų perėjos viduriu pajautė automobilio smūgį į kairį šoną, ties šlaunimi, nuo smūgio parkrito ant kairio peties. Ji negali pasakyti kokios markės automobilis trenkėsi į ją, mano, kad pilkos spalvos. Pradžioje dėl šoko nesuprato, kad kas nors gali būti lūžę, todėl atsistojo. Tada prie jos išlipusi iš automobilio priėjo mergina ir pradėjo pas klausinėti ar viskas gerai, ar ji sveika. Ji atsistojo nuo žemės ir nuėjo ant šaligatvio. Prie jų sustojo praeinantys žmonės. Jai skaudėjo kairę ranką, ji paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Greitosios automobilis ją nuvežė į Prienų ligoninę. Pripažįsta, kad kaltinamoji ja rūpinosi, atsiprašė jos, ji buvo rūpestinga, nenusišalino po įvykio, skambino ir klausė kaip jos sveikata. Pinigine prasme kaltinamoji nieko neatlygino. Ji šioje baudžiamojoje byloje reiškia 10000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Dėl traumos turėjo operaciją su pilna narkoze, organizme yra likusi plokštelę, iki šiol neišimta dešimt varžtų, dėl ko laukia dar viena operacija. Po traumos ligoninėje gydėsi penkias dienas 2011-12-14 – 2011-12-19, po to tęsė reabilitacinį gydymą. Ji dirba valstybės tarnyboje, išsituokusi viena augina sūnų, laikinąjį nedarbingumą turėjo iš viso 76 dienas, dėl gydymosi reikėjo tėvų pagalbos, kad pasirūpinti vaiku, atlikti buities darbus, sumažėjo bendravimo galimybės, negalėjo pramogauti. Paaiškino, kad dėl patirtos patyrė skausmą, ne tik dvasinius, bet ir finansinius nepatogumus, jos tėvai turėjo benzino išlaidų atvykdami jos aplankyti į ligoninę bei nuveždami pas gydytojus, dėl patirtos traumos tam tikrą laiką nebuvo kam pasirūpinti devynerių metų sūnumi, kurį reikia ir apskalbti, ir pamaitinti, paruošti mokyklai ir kitiems užsiėmimams, kadangi viena augina vaiką. Ji dėl to negalėjo pramogauti su vaiku, intensyviau leisti laisvalaikį. Duomenų, patvirtinančių kuro sąnaudas, kitas išlaidas, susijusias su sūnaus priežiūra, medikamentais, skirtais rankos gydymui nukentėjusioji neturi, jų nerinko ir nėra išsaugojusi. Be to, nurodė, kad ateityje jai teks papildomai turėti dar vieną operaciją, nes reikės išimti iš sužalotos rankos sraigtus, dėl ko turės narkozę, vėl seks reabilitacinis gydymas. Paaiškino, kad ji šiuo metu dirba, valdo minėtą ranką, tačiau gydytojų rekomenduoti tam tikri apribojimai dėl svorio, kurį galima kelti ir pan. Visas paminėtas išlaidas, kurios galimai sudarytų 5000-6000 litų, ji įskaičiuoja į neturtinės žalos dydį. Atskirai turtinės žalos atlyginimo priteisti neprašo. Nurodė, kad draudimas pagal jų paskaičiavimus sumokėjo 1520 Lt neturtinei ir 330,60 Lt turtinei žalai atlyginti už vaistus, 394,95 Lt už reabilitacinį gydymą ir 1229,44 Lt negautų pajamų. Išmokėta neturtinei žalai atlyginti dalimi ji sutiktų mažinti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį.

8L. V. M. parodė, kad kaltinamoji yra jo podukra, jis pats nuo 2011-12-08- iki 2011-12-14 Gulėjo KMUK traumatologijos skyriuje. A. I. jam sakė, kad klinikose operuoja nukentėjusiąją, jis taip pat nuėjo pasižiūrėti kaip pavyko operacija. Parodė, kad kaltinamoji ir daugiau kartų buvo atvykusi aplankyti nukentėjusiosios. , sakė, kad su ja nelabai norėjo bendrauti, dėl to ji pergyveno.

9Civilinio atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ atstovas teisiamajame posėdyje nedalyvauja, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Pateikė atsiliepimą baudžiamojoje byloje Ūb.l.100-101). Paaiškino, kad draudimo bendrovė, gavusi iš G. P. pagrindžiančius dokumentus, išmokėjo jai 1520 Lt neturtinei žalai atlyginti. Už kiekvieną (iš viso 76) nukentėjusiosios (civilinės ieškovės) nedarbingumo dieną paskaičiavo ir išmokėjo po 20 Lt, t.y. tokia tvarka, kaip tai įpareigoja Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintos taisyklės (12 str.). Maksimali suma, kurią gali išmokėti neturtinei žalai atlyginti yra 2500 eurų (t.y. 8632 Lt), o dėl patirtos žalos asmeniui (turtinės žalos atlyginimo) - 2500 000 Lt dėl vieno eismo įvykio (įstatymo 11 str. 1 d.). Atsižvelgiant į gydymo įstaigų pateiktus duomenis apie nukentėjusiajai padarytų sužalojimų mastą, gydimosi trukmę bei sukeltas pasekmes, yra apskaičiuota ir išmokėta 1520 Lt neturtinės žalos draudimo išmoka (po 20 Lt už 76 gydimosi dienas). Taip pat pagal pateiktus tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus yra atlygintos nukentėjusiosios turėtos 330,63 Lt medikamentų įsigijimo, 394,95 Lt išlaidos už reabilitacinį gydymą ir 1,229,44 Lt negautos pajamos už nedarbingumo laikotarpį nuo 2011-12-14 iki 2012-02-28. Kauno teritorinei ligonių kasai nukentėjusiosios G. P. gydymo išlaidoms kompensuoti išmokėta 4,583,03 Lt draudimo išmoka.

10Liudytojas J. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jam priklausantį automobilį TOYOTA AVENSIS, vals.t Nr. ( - ) davė naudoti savo draugei I. P.. Apie tai, kad I. P. su jam priklausančiu automobiliu partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusią pėsčiąją pasakė ji pati. Jis dėl apgadinto automobilio I. P. jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės (b.l.47).

11Be kaltinamosios ir nukentėjusiosios parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, liudytojų parodymų, I. P. kaltę patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys, gauti Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, kurie laikytini tinkamais įrodymais ir, kurių patikimu abejoti teismas neturi pagrindo:

12Iš 2012-12-14 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra prie namo Nr. 15. Vytauto gatvėje, Prienuose. Po eismo įvykio transporto priemonė TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. ( - ) yra kelio važiuojamojoje dalyje priekiu Vilniaus kryptimi. Automobilis stovi ant pėsčiųjų perėjos. Nuo automobilio priekinės ašies iki dešinėje esančio gatvės krašto yra 4,5. m atstumas, o nuo galinės ašies iki to paties krašto yra 4,6 m. Nuo galinės automobilio ašies iki sankryžos, esančios Kauno kryptimi yra 13 m. atstumas (b.l.8-9).

132011-12-14 eismo įvykio vietos plane užfiksuota faktinė situacija – kelio ženklinimas, transporto priemonės judėjimo kryptis, vieta kelyje, pėsčiųjų perėja, nukentėjusiosios judėjimo kryptis (b.l.10).

142012-03-08 papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad Vytauto gatvė yra 16 m. pločio, o Kęstučio gatvė Prienuose, 9,2 m. pločio. Pėsčiųjų perėja, esanti prie namo Nr. 15, Vytauto g, Prienuose, yra 4 m. pločio (b.1.11).

152011-12-14 protokole apie transporto priemonės apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą nurodyti automobilio TOYOTA AVENSIS, priklausančio J. K., išoriniai apgadinimo požymiai, transporto priemonė techniškai tvarkinga (b.l.14-15,18).

16Alkotesterio rodmenys ir specialisto išvada Nr. T-A 9455/11 (01) patvirtina, kad kaltinamoji vairavo transporto priemonę būdama blaivi (b.l.66-97).

172011-12-14 eismo įvykio metu transporto priemonės TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. ( - ) priklausančios J. K., valdytojo civilinė atsakomybė, remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis buvo apdrausta draudimo bendrovėje UADB „Ergo Lietuva“ (b.l.16-17).

182012-02-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 128/12(06) G. P. konstatuota kairio žastikaulio kaklo lūžimas. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdamas (b.l.30-32). Inkubacinėje nejautroje atlikta spjūvis priekiniame žasto paviršiuje, lūžis reponuotas teterentgeno kontrolėje, fiksuotas. Atlikta osteosintezė užrakinama plokštele ir dešimčia sraigtų. Pooperacinė diagnozė – kairio žastikaulio kaklo lūžimas. Skirti antibiotikai ir nuskausminamieji vaistai. Pooperacinis periodas be komplikacijų, žaizda sugijo pirminiu būdu, rekomenduojama po operacijos laikyti parištą ranką dvi savaites, palaipsniui mankštinti, po 4 savaičių ortopedo kontrolė.

19Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. P. pareiškė 10000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b.1.41-45).

20Visi aukščiau aptarti bylos faktiniai duomenys gauti teisėtais būdais, įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas laiko juos įrodymais, kurie visumoje patvirtina, kad kaltinamoji I. P. padarė jai inkriminuotą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., nes ji vairavo kelių transporto priemonę ir dėl neatsargumo pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta G. P. sveikata. Kaltinamoji nenumatė, kad dėl jos veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tarp kaltinamosios veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad kaltinamosios padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

21Žala atsirado kaltinamosios nusikalstamų veiksmų pasekoje (CK 6.263 str.). Tarp kaltinamosios padarytos neteisėtos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d., 109 str.). Neturtinė žala - asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigas (CK 6.250 str.). CK 6.250 str. 2 d. neturtinės žalos nustatymo kriterijai: 1) neturtinės žalos pasekmės, 2) žalą padariusio asmens kaltė. 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis, 4) jei padaryta turtinė žala, turtinės žalos dydis, 5) kitos, turinčios reikšmės bylai aplinkybės, 6) teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji kentė fizinį skausmą, patyrė išgąstį, todėl bet kuriam fiziniam asmeniui tokio pobūdžio išgyvenimai yra nenaudingi, nepriimtini, destruktyvūs, dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Dėl šių motyvų laikoma, kad G. P. turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau jos reikalavimas priteisti 10000 Lt yra aiškiai per didelis. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio, pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Pripažintina, kad nukentėjusioji kentė skausmą, turėjo operaciją, buvo laikinai nedarbinga, dėl eismo įvykio metu patirtos traumos turėjo nepatogumų, todėl turi teisę į patirtų nuostolių kompensaciją. Būtina atsižvelgti į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, nukentėjusioji sužalota ne tyčiniais kaltinamosios veiksmais, o dėl neatsargumo, tiesiogiai nusikalstamos veikos pasekmių ji nesiekė, nukentėjusiosios patirti neigiami emociniai išgyvenimai neišsivystė į sunkesnius sveikatos pakenkimus. Nustatant priteistinos sumos dydį vertintina ir tai, kad nukentėjusiajai konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas, nusikaltimo padariniai nėra negrįžtami, nukentėjusioji sveiksta, jai nėra padaryti negrįžtami sveikatos pakenkimai, ji ir toliau dirba tose pačiose pareigose, jos gyvenimo kokybė iš esmės nesuprastėjo, atsižvelgiant ir į jos pačios nurodytą gyvenimo būdą (didžiąją dalį laiko skiria darbui, namų ruošai, sūnaus priežiūrai, specialiųjų poreikių neturi, papildoma veikla neužsiima), bendravimo galimybės nesumažėjo, ji gali pilnumoje realizuoti save gyvenime. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatymo nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.). Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį vertintinos konkrečios bylos neturtinės žalos padarymo aplinkybės bei kiti faktai, reikšmingi nustatant žalos dydį, atsižvelgiama į įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintus kriterijus. Teismas pasisako ir dėl to, kad nukentėjusioji į prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, įskaito ir turėtus nepatogumus dėl sūnaus auklėjimo bei priežiūros, pagalbos reikalingumą buityje, jos tėvų turėtas kelionės (kuro išlaidas) automobiliu iš Birštono jai būnant ligoninėje Kaune aplankyti, ateityje turėsiančią operaciją bei dėl to kilsiančius išgyvenimus ir nepatogumus, vienok, tokių išlaidų nepagrindžia jokiais faktiniais duomenimis, be kita ko, teismas spendžia, kad dalis tokių išlaidų turėtų tekti turtinei žalai atlyginti, kurios nukentėjusioji priteisti neprašo. Atskirai aptartina civilinio ieškinio dalis dėl žalos, kuri G. P. neįvertinta konkrečia pinigų suma, kuri jos manymu galimai sudarytų 5000-6000 litų, atlyginimo už ateityje numatomą atlikti kitą dėl rankos lūžio operaciją, dėl ko ji turės nepatogumų, laikinąjį nedarbingumą, reabilitaciją, vaistus, negautas pajamas ir pan. Tokias būsimas išlaidas už numatomą ligos tęstinumą nukentėjusioji įskaičiuosi į 10000 Lt civilinį ieškinį. Šie nukentėjusios reikalavimai dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo taip pat yra nepagrįsti. Įstatymas žalą apibrėžia kaip turėtas išlaidas (CK 6.249 str. 1 d.), tuo tarpu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų apie tai, jog tokių nuostolių nukentėjusioji ateityje patirs. Į turtinės žalos sąvoką, be kita ko, įeina išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes (CK 6.249 str.). Šiuo atveju tai ir yra išlaidos, kurias nukentėjusioji patyrė dėl jos gydymo ir, kurias pagal pateiktus duomenis atlygino draudimo bendrovė. Nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad nukentėjusioji negali reikalauti, kad kaltinamoji jai atlygintų tariamą žalą, kurios realiai nėra, o, kuri galbūt atsiras ateityje, tačiau jai išaiškintina galimybė reikalauti tokios žalos atlyginimo jau po atliktos operacijos.

22Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – ir TPVCAPDĮ). Lietuvos A. T. 2010 m. gruodžio mėn. 29 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. AC-34-1 yra konstatuota, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiškais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, įstatyminis šių santykių reguliavimas nustato tokį šių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Civilinio atsakovo UADB „Ergo Lietuva“, pareigos atlyginti G. P. padarytą žalą šioje byloje pagrindas sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 2011-10-11 sutartis (b.l.17), taip pat sutarties pasirašymo metu galiojęs Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, kurio 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog transporto priemonių valdytojų atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 2500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2500 eurų (8632 Lt) dėl neturtinės žalos padarymo). Vadinasi, UADB „Ergo Lietuva“, 2011-10-11 sudariusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl transporto priemonės TOYOTA, ARENSIS (valst. Nr.( - ) įsipareigojo eismo įvykio atveju atlyginti nukentėjusiajam trečiajam asmeniui žalą, neviršijančią minėtos sumos, tarp jų ir neturtinę žalą, neviršijančią 2500 eurų (8632 Lt). Civilinio atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ motyvai, kad jie paskaičiavo nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimo Nr. 122 nuostatomis ir išmokėjo maksimalią sumą, yra nepagrįsti, todėl atmestini, kaip prieštaraujantys Lietuvos A. T. suformuotai praktikai (2011-01-25 nutartis civilinė byla Nr. 2K-17/2011). Teismų formuojama praktika rodo, kad faktiškai, nukentėjusiems, kurie eismo įvykio metu patiria nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinei žalai atlyginti priteisiama nuo 200 Lt iki 10000 Lt (2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-215/2010, 2K-7-120/2010, 2K-461/2010, 2K-86/2012, 2K-89/2012 ir kt.). Pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo teismų formuojamos praktikos, teismas nenustatė, Atsižvelgiant į nurodytas įstatymines nuostatas ir teismo nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktika, civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies. Kadangi įmonės transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo drausta UADB „Ergo Lietuva“, kuri išmokėjusi nukentėjusiajai dalinę draudimo išmoką turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, neturtinės žalos atlyginimas, įvertinus jau išmokėtą 1520 Lt sumą, priteistinas iš draudimo kompanijos 3500 Lt sumoje.

23Pažymėtina, kad skiriama bausmė priklauso nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, jos padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio (teistumai, baustumai už administracinius pažeidimus) ir kitų svarbių aplinkybių (kaltinamojo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos), atliktų veiksmų intensyvumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai. Visais atvejais nuosprendžiu skiriama bausmė turi būti individualizuota. Pagal Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nuostatas bausmės paskirtis ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, parinkdamas bausmės dydį, turi atsižvelgti į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes ir motyvuotai parinkti švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat paskiriamos bausmės dydį. Taigi, skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kilusius padarinius, kaltinamųjų asmenybes, jų atliktų veiksmų intensyvumą, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai.

24Skiriant ir parenkant bausmę kaltinamajai I. P. atsižvelgtina į tai, ji pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė neatsargią nusikalstamą veiką. Ji administracine tvarka už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, sukėlusius pavojų kitų asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui, praeityje nebausta, psichiatro - narkologo įskaitoje neįrašyta. I. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę lengvina tai, kad ji kalta prisipažino, nuoširdžiai dėl to gailisi ir pergyvena. Tai, kad kaltinamoji suteikė nukentėjusiajai pagalbą, iškvietė nukentėjusiajai medicinos pagalbą, kas yra privaloma ne tik atsižvelgiant į žmogiškąsias vertybes, bet ir pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t.y. pagelbėjo dėlios neatsargių veiksmų pagalbos reikalingai nukentėjusiajai ir nepaliko jos bejėgiškoje būklėje, rodo, kad I. P. neliko abejinga eismo įvykio sukeltiems padariniams, kas atitinka protingo ir atidaus bei rūpestingo elgesio standartus. Kaltinamoji šeimos nesukūrusi, turi pastovią gyvenamąją vietą, yra jauno ir darbingo amžiaus, dirba, teigiamai charakterizuojama. Duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo ji būtų vėl nusikalusi, byloje nėra. Pagrindo teigti, kaip kad nurodė kaltinamosios gynėja, jog ir pati nukentėjusioji nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, nes neįvertino iš šalutinio kelio išvažiuojančių transporto priemonių, teismas mano, kad šioje situacijoje nėra, nes I. P. dėl neatsargumo padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą pėsčiųjų perėjoje, ko pasekoje buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikta. Teismas sprendžia, kad, esant aukščiau aptartų aplinkybių visetui, pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos BK 39 str. nuostatų, nėra, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kaltinamajai, kaip pirmą kartą teisiamam ir padariusiam neatsargų nusikaltimą asmeniui, parinktina bausmė, nesusijusi su terminuotu laisvės atėmimu – bauda.

25I. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise, t.y. vairuodama kelių transporto priemonę. Įvertinus tai, kad nusikalstama veika priskirtina neatsargių nusikaltimų kategorijai, kaltinamoji turi šešerių metų vairavimo stažą, per visą vairavimo laiką šis eismo įvykis pirmas, transporto priemonę vairavo būdama blaivi, nėra įrašyta psichiatro - narkologo įskaitoje, stengėsi suteikti nukentėjusiajai moralinę paramą, emocionaliai padėti sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, lankė ligoninėje, teiravosi telefonu apie sveikatos būklę, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, eismo įvykis nesukėlė neatstatomų pasekmių, dirba vadybininkės pareigose, kurios yra pagrindinis jos pragyvenimo šaltinis, iš kurio teks sumokėti teismo paskirtą baudą, charakterizuojama teigiamai, teismas mano, kad pagrindo skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise - nėra.

26Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ( - ) str., 304-307 str.,

Nutarė

27I. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 15 (penkiolikos) MGL dydžio, t.y. 1950 Lt baudą.

28Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

29Iš dalies tenkinti G. P. civilinį ieškinį.

30Priteisti G. P. naudai iš UADB „ERGO LIETUVA“ 3500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

31Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Ryšiai
1. Prienų rajono apylinkės teismo teisėja L. R., sekretoriaujant L. A.,... 2. I. P., asmens kodas ( - ) gimusi ( - )., lietuvė, Lietuvos Respublikos... 3. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.,... 4. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 5. Kaltinamoji I. P. 2011 m. gruodžio 14 d. 12 val. 30 min. prie pastato Nr. 17,... 6. Kaltinamoji I. P. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir... 7. Nukentėjusioji G. P. parodė, kad 2011 m. gruodžio 14 d. apie 13.30 val. ji... 8. L. V. M. parodė, kad kaltinamoji yra jo podukra, jis pats nuo 2011-12-08- iki... 9. Civilinio atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ atstovas teisiamajame posėdyje... 10. Liudytojas J. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jam... 11. Be kaltinamosios ir nukentėjusiosios parodymų, duotų teisiamajame posėdyje,... 12. Iš 2012-12-14 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad... 13. 2011-12-14 eismo įvykio vietos plane užfiksuota faktinė situacija – kelio... 14. 2012-03-08 papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad... 15. 2011-12-14 protokole apie transporto priemonės apžiūrą ir techninės... 16. Alkotesterio rodmenys ir specialisto išvada Nr. T-A 9455/11 (01) patvirtina,... 17. 2011-12-14 eismo įvykio metu transporto priemonės TOYOTA AVENSIS, valst. Nr.... 18. 2012-02-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos... 19. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. P. pareiškė 10000 litų civilinį... 20. Visi aukščiau aptarti bylos faktiniai duomenys gauti teisėtais būdais,... 21. Žala atsirado kaltinamosios nusikalstamų veiksmų pasekoje (CK 6.263 str.).... 22. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo... 23. Pažymėtina, kad skiriama bausmė priklauso nuo pažeistos baudžiamojo... 24. Skiriant ir parenkant bausmę kaltinamajai I. P. atsižvelgtina į tai, ji... 25. I. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise, t.y. vairuodama... 26. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ( - ) str., 304-307 str.,... 27. I. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 28. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį... 29. Iš dalies tenkinti G. P. civilinį ieškinį.... 30. Priteisti G. P. naudai iš UADB „ERGO LIETUVA“ 3500 Lt neturtinei žalai... 31. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...