Byla 2-1245/2012
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 28 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1151-372/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių dujotiekio statyba“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Laikesta“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Intrac Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 28 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1151-372/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių dujotiekio statyba“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Laikesta“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Pareiškėjas UAB „Intrac Lietuva“ kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1151-372/2011 pagal ieškovo UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ ieškinį atsakovui UAB „Laikesta“, įtraukti UAB „Intrac Lietuva“ į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, panaikinti byloje priimtą Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ ieškinys būtų atmestas arba patenkintas iš dalies, netaikant restitucijos arba keičiant restitucijos būdą. Nurodė, kad prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. UAB „Intrac Lietuva“ yra atsakovo kreditorius, o vykdant skolos iš atsakovo išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus Nr. 2-468-357/2010 ir Nr. 2-1935-77/2010 buvo paskelbtos varžytynės atsakovui nuosavybės teise priklausančio ir areštuoto žemės sklypo, esančio ( - ). Šios varžytynės antstolio 2011 m. spalio 21 d. patvarkymu buvo atšauktos dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1151-372/2011. Šiuo teismo sprendimu žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo nutraukta ir taikyta restitucija – žemės sklypas grąžintas ieškovui UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“. Civilinė byla Nr. 2-1151-372/2011 išnagrinėta ir sprendimas priimtas byloje nedalyvaujant UAB „Intrac Lietuva“. Priimtas teismo sprendimas pažeidė UAB „Intrac Lietuva“ teises, tai yra teisę atgauti iš atsakovo skolą, priverstinai realizavus žemės sklypą. Minėtam žemės sklypui teismo sprendimo priėmimo metu buvo taikytas areštas UAB „Intrac Lietuva“ iniciatyva, siekiant apsaugoti UAB „Intrac Lietuva“ interesus dėl skolos iš atsakovo išieškojimo. Pritaikius restituciją natūra ir grąžinus žemės sklypą nuosavybės teise ieškovui, yra nuspręsta dėl UAB „Intrac Lietuva“ teisių, jos yra akivaizdžiai pažeistos. Atsakovo skola UAB „Intrac Lietuva“ yra didelė (virš 100 000 Lt), o atsakovas daugiau neturi jokio kito nekilnojamojo turto ir jo veikla yra nuostolinga, todėl UAB „Intrac Lietuva“ neturi kitų galimybių atgauti skolą. Restitucijos taikymas natūra areštuotam turtui (žemės sklypui) pažeidžia pagrindinius civilinės teisės principus – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo.

5Ieškovas UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ atsiliepimu į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė atmesti šį prašymą, o už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti pareiškėjui baudą.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Šiaulių apygardos teismas 2012 m. kovo 28 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1151-372/2011, netenkino ieškovo UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ prašymo skirti pareiškėjui UAB „Intrac Lietuva“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas, teigdamas, jog Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimas už akių pažeidė jo teises atgauti iš skolininko UAB „Laikesta“ skolą realizavus ginčo žemės sklypą, nepateikė naujų įrodymų, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką teismo sprendimo teisėtumui. Teismas, remdamasis tuo, kad pareiškėjas nebuvo UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ ir UAB „Laikesta“ ginčo materialinių teisinių santykių dalyvis, nebuvo minėtų šalių 2009 m. birželio 8 d. sudarytos ginčo žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties ir 2009 m. birželio 5 d. sudarytos rangos sutarties Nr. 09-06-05 šalimi (civilinė byla Nr. 2-1151-372/2011), sprendė, jog pareiškėjo įtraukimas į civilinės bylos Nr. 2-1151-372/2011 nagrinėjimą neturėtų jokios įtakos Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendime už akių nurodomų materialinės ir procesinės teisės normų aiškinimui bei taikymui. Be to, teismo vertinimu, pareiškėjas neprivalėjo būti įtrauktas į civilinės bylos Nr. 2-1151-372/2011 nagrinėjimą, nes Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendime už akių tiesiogiai nepasisakė dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų. Kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų, kuriuos įvertinus, būtų panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos asmenų teisės ir pareigos, teismas sprendė, kad pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nėra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1151-372/2011 pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas, teigdamas, kad neturi jokių kitų galimybių atgauti iš skolininko UAB „Laikesta“ skolą, teismui pateikė 2010 m. UAB „Laikesta“ finansinę atskaitomybę, kuri neatspindi dabartinės skolininko finansinės padėties. Teismas, remdamasis tuo, jog VĮ Registrų centre ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad UAB ,,Laikesta“ būtų iškelta bankroto byla, minėtus pareiškėjo prašymo teiginius laikė deklaratyviais ir neįrodytais bei neturinčiais jokios teisinės reikšmės Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pagal 2012 m. kovo 22 d. antstolio pažymą iki tos dienos iš UAB „Laikesta“ išieškota 148 103,17 Lt, o iš šios sumos 91 671,56 Lt pervesta pareiškėjui UAB „Intrac Lietuva“. Minėtoje pažymoje antstolis pažymėjo, kad skola vykdomojoje byloje Nr. 2-1935-77/2010 yra išieškota, liko tik procesinės palūkanos, o vykdomojoje byloje Nr. 2-468-357/2010 skola išieškota iš dalies, liko išieškoti 8 068,49 Lt.

7Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog UAB ,,Laikesta“ skola pareiškėjui padengta tik iš dalies, spendė, jog byloje nepakanka duomenų spręsti, jog pareiškėjas UAB „Intrac Lietuva“ savo proceso teisėmis naudojosi akivaizdžiai nepagrįstai, todėl CPK 95 straipsnio pagrindu neskyrė pareiškėjui baudos.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Pareiškėjas UAB „Intrac Lietuva“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutarties dalį, kuria atmestas UAB „Intrac Lietuva“ prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1151-372/2011, ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

  1. Teismo argumentai, jog Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendime už akių tiesiogiai nepasisakė dėl pareiškėjo teisių ir pareigų, jog pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kuriuos įvertinus būtų panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos, yra nepagrįstas ir neatitinka faktinių aplinkybių. Būtent dėl teismo sprendimo, kuriuo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo nutraukta ir taikyta restitucija – žemės sklypas grąžintas ieškovui, žemės sklypo pardavimo varžytynės buvo atšauktos. Nepaisant tokių sprendimo pasekmių ir įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, civilinė byla Nr. 2-1151-372/2011 išnagrinėta ir sprendimas priimtas pareiškėjui byloje nedalyvaujant. Sprendimas tiesiogiai pažeidė UAB „Intrac Lietuva“ teises, o būtent teisę atgauti iš atsakovo skolą, realizavus žemės sklypą. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-1151-372/2011 ir spręsdamas klausimą dėl restitucijos taikymo, visiškai neatsižvelgė į trečiųjų asmenų interesus ir į taikytą areštą žemės sklypui, nors tai prieštarauja restitucijos taikymo taisyklėms, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas neatsižvelgė į tai, kad restitucijos taikymas/netaikymas šiuo atveju yra susijęs ir su trečiojo asmens, tai yra pareiškėjo, kurio naudai areštuotas žemės sklypas, teisėmis. Priešingai nei nurodė teismas, pareiškėjo įtraukimas į civilinės bylos nagrinėjimą būtų turėjęs esminės įtakos sprendime nurodomų materialinės ir procesinės teisės normų aiškinimui ir taikymui ir šias aplinkybes pareiškėjas tinkamai pagrindė.
  2. Civilinė byla buvo išspręsta ir sprendimas priimtas ne tik tinkamai neįvertinus trečiojo asmens teisių, bet jam procese visiškai nedalyvaujant.
  3. Teismas, vertindamas UAB „Laikesta“ mokumą ir galėjimą atsiskaityti su pareiškėju bei nustatydamas galutinį skolos likutį remiasi klaidingais įrodymais. UAB „Laikesta“ skola pareiškėjui yra ženkliai didesnė (vien procesinės palūkanos sudaro apie 42 336,30 Lt). Antstolio 2012 m. kovo 22 d. rašte taip pat patvirtinama, kad dalies iš UAB „Laikesta“ išieškotos skolos (45 411,70 Lt.) išmokėjimas pareiškėjui yra sustabdytas dėl AB banko Snoras bankroto, todėl neaišku, ar ši suma bus išmokėta. Neatgauta skolos suma yra pakankamai didelė, o sprendimai, kurių pagrindu iki šiol vykdomi išieškojimai iš atsakovo, priimti dar 2010 metais. Vien faktas, kad UAB „Laikesta“ skola negrąžinama jau dvejus metus, akivaizdžiai leidžia daryti prielaidą, jog UAB „Laikesta“ finansinė padėtis yra sunki.

9Ieškovas UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad iki šiol teismas net nėra priėmęs UAB „Intrac Lietuva“ prašymo dėl proceso atnaujinimo, kadangi šis prašymas pateiktas su trūkumais ? nesumokėjus žyminio mokesčio. Vykdomojoje byloje pirmiausia išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, pagamintos produkcijos (prekių), taip pat iš kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tiesiogiai nenaudojamo ir nepritaikyto tiesiogiai naudoti gamyboje, išskyrus administracines patalpas. Iš pagrindinių priemonių, skirtų tiesiogiai gamybai, išieškoma tik ketvirtąja eile, kai išieškojimas kitais būdais nebeįmanomas (CPK 655 str.). Žemės sklypas yra eksploatuojamas karjeras, kuris iki Šiaulių apygardos teismo sprendimo įvykdymo buvo naudojamas UAB „Laikesta“ kasdienėje ūkinėje veikloje, todėl UAB „Intrac Lietuva“ naudai priimto sprendimo įvykdymas į šį sklypą net negalėtų būti nukreiptas. Dėl šios priežasties arešto šiam sklypui panaikinimas neturi jokios reikšmės užtikrinant UAB „Intrac Lietuva“ naudai priimto teismo sprendimo įvykdymą. Be to, aptariamo sklypo rinkos kaina ? 452 200 Lt, tai yra dešimt kartų viršija pareiškėjo reikalavimo dydį. Kadangi antstolis negali aprašyti turto iš esmės daugiau, negu reikia išieškojimui įvykdyti, teigtina, jog net ir tuo atveju, jeigu šis sklypas nuosavybės teise priklausytų UAB „Laikesta“, jo areštas būtų perteklinis ir neatitiktų CPK nustatyto teisinio reguliavimo reikalavimų. Iš UAB „Laikesta“ jau yra išieškotos visos išieškotinos pinigų sumos (šiuo metu yra išieškota, tačiau kreditoriams dar neišmokėta 65 411,70 Lt) ir jokie priverstinio vykdymo veiksmai UAB „Laikesta“ atžvilgiu nebebus atliekami, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes ir galinčių patvirtinti, kad UAB „Laikesta“ yra jam skolinga ir vienintelis būdas atgauti skolą ? ginčo sklypo realizavimas. Aplinkybė, jog išieškotų lėšų išmokėjimas yra sustabdytas dėl AB banko Snoras bankroto, nesudaro pagrindo skolą iš UAB „Laikesta“ išieškoti pakartotinai.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, išanalizavusi bylų medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai neatnaujino proceso civilinėje byloje Nr. 2-1151-372/2011 dėl pareiškėjo UAB „Intrac Lietuva“ prašyme nurodytų aplinkybių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų).

12Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai. Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, nustato, ar subjektas įgijo jo nurodomas teises, kad būtų galima spręsti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia šio subjekto teises.

13Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Kasacinio teismo išaiškinta, kad procesui šiuo pagrindu atnaujinti būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010; kt.). Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, pirmiausia pažymėtina tai, kad pareiškėjas neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, tai yra naudotis instancine teismų sistema, kad proceso atnaujinimas yra vienintelė tokia galimybė. Tačiau svarbi ir ta aplinkybė, jog neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos koreliuoja su bendraisiais proceso atnaujinimo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principais, kad aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus ir kad proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo (pavyzdžiui, R. v. Russia, no. 52854/99, 51-52,ECHR 2003-IX). Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Taigi tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas nurodytu pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, bet būtina nustatyti, jog priimtas sprendimas pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus, tai yra sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl tokio asmens teisių ir pareigų atsiradimo, pasibaigimo ar išnykimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar pasekmėms (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007).

14Iš civilinės bylos Nr. 2-1151-372/2011 matyti, jog ieškovas UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Laikesta“ ir prašė nutraukti 2009 m. birželio 8 d. UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ ir UAB „Laikesta“ sudarytą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl 6,9602 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - )) perleidimo, taikyti restituciją natūra, grąžinant ieškovui tą žemės sklypą. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, jog atsakovas UAB „Laikesta“ ilgą laiką nesumoka ieškovui sutartos kainos už žemės sklypą, o kainos nesumokėjimas šalių sutartomis sąlygomis už pirkėjui perduotą nekilnojamąjį turtą yra pažeidimas esminės sąlygos, ko iš tokios sutarties gali tikėtis pardavėjas. 2009 m. birželio 8 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties šalys buvo UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ ir UAB „Laikesta“. Ieškinio padavimo teismui metu minėtas žemės sklypas buvo areštuotas UAB „Intrac Lietuva“ reikalavimams užtikrinti (Turto arešto aktuose nurodyti turto arešto pagrindai: Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje L2-1185-357/2009, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1935-77/2010, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. vykdomasis raštas Nr. 2-1935-77/2010, Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 1 d. vykdomasis raštas Nr. 2-468-357/2010). Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimu už akių UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ ieškinį tenkino – nutraukė 2009 m. birželio 8 d. ieškovo UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ su atsakovu UAB „Laikesta“ sudarytą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl 6,9602 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ) (sklypo unikalus Nr. ( - )) perleidimo, taikė restituciją natūra, tai yra grąžino ieškovui UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ 6,9602 ha ploto žemės sklypą. Sprendimas yra įsiteisėjęs.

15Vykdydamas vykdomąjį dokumentą Nr. 2-468-357/2010, kurį išdavė Šiaulių apygardos teismas 2010 m. balandžio 1 d., taip pat vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1935-77/2010, kurį 2010 m. kovo 19 d. išdavė Šiaulių miesto apylinkės teismas, dėl skolų išieškojimo vykdomosiose bylose, kuriose skolininkas UAB „Laikesta“, o išieškotojas UAB „Intrac Lietuva“, antstolis, remdamasis pirmiau minėtu Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimu už akių, atšaukė 2011 m. spalio 26 d. numatytas pirmąsias varžytynes dėl skolininkui UAB „Laikesta“ priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio ( - ), žemės sklypo plotas 6,9602 ha, unikalus Nr. ( - ), pardavimo (b. l. 18-19). Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą iš esmės grindžia tuo, jog priimtas sprendimas pažeidė jo teises, tai yra teisę atgauti iš atsakovo skolą iš lėšų, gautų realizavus žemės sklypą priverstinio pardavimo tvarka.

16Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pagal antstolio 2012 m. kovo 22 d. pažymą iš UAB „Laikesta“ iki 2012 m. kovo 22 d. išieškota 148 103,17 Lt, iš šios sumos 91 671,56 Lt pervesta pareiškėjui UAB „Intrac Lietuva“. Minėtoje pažymoje antstolis pažymėjo, kad skola vykdomojoje byloje Nr. 2-1935-77/2010 yra išieškota, liko tik procesinės palūkanos, o vykdomojoje byloje Nr. 2-468-357/2010 skola išieškota iš dalies, liko išieškoti 8 068,49 Lt. AB banke Snoras yra sustabdytas 45 411,70 Lt lėšų išmokėjimas išieškotojui, nes bankas bankrutavo, o antstolio laikytos lėšos šio banko depozitinėje sąskaitoje yra negrąžintos. Iš likusių pinigų buvo dengiamos vykdymo išlaidos. Antstolis taip pat pažymėjo, kad 2012 m. kovo 9 d. buvo parduotas krautuvas Gehl SL6635dxt už 20 000 Lt, aktas bus surašytas 2012 m. kovo 29 d. ir šios lėšos bus pervestos UAB „Intrac Lietuva“ po turto pardavimo akto pasirašymo (130 b. l.). Be to, išieškant skolą pagal vykdomuosius dokumentus Nr. 2-468-357/2010 ir 2-1935-77/2010 yra areštuota 16 UAB „Laikesta“ priklausančių transporto priemonių (131-134 b. l.). Nors pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas, vertindamas UAB „Laikesta“ mokumą ir galėjimą atsiskaityti su pareiškėju bei nustatydamas galutinį skolos likutį remiasi klaidingais įrodymais, tačiau duomenų, patvirtinančių priešingas nei teismo nustatytos aplinkybes, nepateikia (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog aplinkybė, kad išieškotų piniginių lėšų išmokėjimas yra sustabdytas dėl AB banko Snoras bankroto, nesudaro pagrindo skolą iš UAB „Laikesta“ išieškoti pakartotinai. Todėl darytina išvada, jog į bylą nepateikta įtikinamų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad UAB „Laikesta“ skola pareiškėjui yra didelė, o vienintelis būdas atgauti skolą ? ginčo sklypo realizavimas. Priešingai, byloje yra duomenų, jog didžioji dalis skolos pareiškėjui iš UAB „Laikesta“ yra išieškota.

17Pareiškėjo nuomone, būtent dėl sprendimo, kuriuo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nutraukta ir taikyta restitucija ? žemės sklypas grąžintas ieškovui, žemės sklypo varžytynės buvo atšauktos ir nepaisant tokių sprendimo pasekmių ir įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, civilinė byla Nr. 2-1151-372/2011 išnagrinėta ir sprendimas priimtas pareiškėjui byloje nedalyvaujant. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, jog teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-1151-372/2011 ir spręsdamas klausimą dėl restitucijos taikymo, visiškai neatsižvelgė į trečiųjų asmenų interesus ir į taikytą žemės sklypui areštą, nors tai prieštarauja restitucijos taikymo taisyklėms, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Restitucija yra sandorio, pripažinto negaliojančiu, pasekmė (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Teismas dėl restitucijos turi svarstyti: 1) ar ją apskritai taikyti, ar ne, 2) jei taikyti, tai nuspręsti dėl taikymo būdo – natūra ar sumokant ekvivalentą pinigais. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo. CK 6.146 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Kaip jau minėta, pareiškėjas UAB „Intrac Lietuva“, kreipdamasis į teismą prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje, įtraukti jį į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, panaikinti Šiaulių apygardos teismo sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1151-372/2011, ir priimti naują sprendimą ? ieškovo UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ ieškinį atmesti arba tenkinti ieškinį tik iš dalies, netaikant restitucijos arba keičiant restitucijos būdą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepateikė argumentų ir nepridėjo įrodymų, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Aplinkybė, jog pareiškėjas UAB „Intrac Lietuva“ teismo sprendimo už akių priėmimo metu buvo atsakovo UAB „Laikesta“ kreditorius, kurio reikalavimams užtikrinti buvo areštuotas žemės sklypas, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimo už akių pagrindu taikant restituciją grąžintas UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Vien faktas, jog pareiškėjas yra atsakovo kreditorius, kurio reikalavimams užtikrinti buvo areštuotas žemės sklypas, nesuteikia pagrindo spręsti esant išimtines aplinkybes, kurios leistų taikyti restituciją ne natūra. Dėl šios priežasties laikytina teisinga teismo išvada, jog pareiškėjas, teigdamas, kad Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimas už akių pažeidė jo teises atgauti iš skolininko UAB „Laikesta“ skolą realizavus ginčo žemės sklypą, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Taigi byloje nepasitvirtino, kad priimtu teismo sprendimu už akių nuspręsta pažeidžiant pareiškėjo materialiąsias teises ar įstatymų saugomus interesus.

18UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, jog iki šiol teismas net nėra priėmęs UAB „Intrac Lietuva“ prašymo dėl proceso atnaujinimo, kadangi šis prašymas pateiktas su trūkumais ? nesumokėjus žyminio mokesčio. Su šiuo argumentu negalima sutikti, nes pareiškėjas, pateikdamas prašymą atnaujinti procesą sumokėjo visą žyminį mokestį, mokėtiną už prašymą atnaujinti procesą (2011 m. lapkričio 7 d. – 500 Lt, 2012 m. kovo 1 d. – 8 022 Lt, žr. 4, 122 b. l.). Pareiškėjui sumokėjus visą žyminį mokestį, teismas 2012 m. kovo 6 d. rezoliucija priėmė prašymą atnaujinti procesą (b. l. 121).

19Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, dėl pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo keisti ar naikinti ginčijamos teismo nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadas pagrindžiančiais motyvais.

20Kadangi pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, jo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93 str.).

21Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 28 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Intrac Lietuva“ prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1151-372/2011, palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Pareiškėjas UAB „Intrac Lietuva“ kreipėsi į teismą su prašymu... 5. Ieškovas UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ atsiliepimu į pareiškėjo... 6. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. kovo 28 d. nutartimi atmetė pareiškėjo... 7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog UAB ,,Laikesta“ skola pareiškėjui... 8. Pareiškėjas UAB „Intrac Lietuva“ atskiruoju skundu prašo panaikinti... 9. Ieškovas UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ atsiliepimu į pareiškėjo... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas prašymas... 12. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa... 13. Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra, jeigu sprendime teismas... 14. Iš civilinės bylos Nr. 2-1151-372/2011 matyti, jog ieškovas UAB „Šiaulių... 15. Vykdydamas vykdomąjį dokumentą Nr. 2-468-357/2010, kurį išdavė Šiaulių... 16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pagal... 17. Pareiškėjo nuomone, būtent dėl sprendimo, kuriuo žemės sklypo... 18. UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ atsiliepimu į atskirąjį skundą... 19. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, dėl pareiškėjo atskirajame skunde... 20. Kadangi pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, jo patirtos išlaidos... 21. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 22. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 28 d. nutarties dalį, kuria atmestas...