Byla 1A-25-574/2020

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės ir Nidos Vigelienės, sekretoriaujant Agnei Strunkytei, Daivai Kokštaitei, dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei, nuteistajam V. J. (V. J.), jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčuk,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, V. J. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje.

3Nukentėjusiojo K. C. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš kaltinamųjų V. J. ir R. J. 8699,90 Eur turtinei žalai bei 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

4Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir R. J., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6I.

7Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

81.

9V. J. ir R. J. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto susitarę ir turėdami tikslą pagrobti didelės vertės svetimą turtą, 2017 m. kovo 9 d., laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 17.00 val., pasamdę reikiamą techniką, parūpinę nusikaltimui daryti reikiamus įrankius bei nurodę surastiems darbininkams V. G., S. G., V. A., V. J., D. L., A. M., A. M. išardyti pilnai neįrengtą 12 899,90 Eur vertės, 80 kv. m. bendro ploto rąstinį namą, esantį žemės sklype ( - ), unikalus Nr. ( - ), priklausantį K. C., po ko išardyto rąstinio namo dalis pardavė iš anksto surastam pirkėjui, tokiais bendrais veiksmais pagrobė didelės vertės svetimą turtą - nukentėjusiajam K. C. priklausantį 12899,90 Eur vertės rąstinį namą.

10II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

112.

12Apeliaciniu skundu nuteistasis V. J. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, nurodydamas, kad veikos numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje jis nepadarė.

133.

14Apeliantas teigia, kad apylinkės teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, grindžiamos prielaidomis. K. C. nepagrįstai byloje pripažintas nukentėjusiuoju, kadangi jam jokia žala nebuvo padaryta. Apkaltinamasis nuosprendis surašytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 255 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, taip pat skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas BPK 20 straipsnio reikalavimų neatitinkančiais procesiniais dokumentais, o tai yra esminiai BPK 369 straipsnio 3 dalies pažeidimai.

154.

16Apelianto manymu, šioje baudžiamojoje byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kadangi jam inkriminuotas kaltinimas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, nors priteista žala sudaro 8 699,90 eurų, kas neviršija didelės žalos kriterijaus, tai yra 9 500 eurų.

175.

18Apelianto vertinimu, apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį turėjo subjektyvų, neigiamą, išansktinį įsitikinimą. Nurodo, jog priimant aptariamą nuosprendį teismas ignoravo pareigą vertinti ne vien kaltę, bet ir nekaltumą pagrindžiančius duomenis, buvo pažeista teismo pareiga įstatymų nustatytomis priemonėmis pašalinti prieštaravimus asmenų parodymuose ir parodymų prieštaravimus kitiems objektyviems bylos duomenims. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog jis nusikalstamai veikė įvykio vietoje, jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo dieną ir nurodytu laiku.

196.

20Apelianto nuomone, apylinkės teismas visiškai nepagrįstai civilinius santykius traktavo kaip baudžiamuosius, todėl iškreipė nekaltumo prezumpcijos prasmę, paneigė teisėto ir teisingo baudžiamojo proceso lūkesčius, todėl jis turėtų būti išteisintas.

217.

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliantas pažymi, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Nurodo, kad šių principų nesilaikymas, daro asmenų padaromus teisės pažeidimus pernelyg kriminalizuotus.

238.

24Apelianto manymu, nepagrįstas tam tikrų aplinkybių įtraukimas į kvalifikuojančių požymių sąrašą, neaiškus vagystę kvalifikuojančio požymio formulavimas sudaro prielaidas pažeisti pagrindinius baudžiamosios teisės principus ar netgi nustatyti veikos pavojingumo neatitinkantį baudžiamumą. Atkreipia teismo dėmesį, kad R. J. 2017 m. lapkričio 29 d. tyrėjai pateikė CD diską su garso įrašu iš R. J. telefono, kuriame yra liudytojo G. L. pokalbis su R. J., iš kurio matyti, kad būtent G. L. gavo 1 500 eurų už rąstinio namo išrinkimą ir pardavimą, o taip pat tai, kad būtent jis organizavo kitų asmenų byloje pripažintų liudytojais darbą, jis juos kontroliavo, jis rašė pastariesiems žinutes, kodėl jie nedirba, kad būtent jo valia ir pagal jo parengtą planą, šis rąstinis namas buvo išvežtas, jo užsakytu transportu iš K. C. sklypo.

259.

26Apelianto teigimu, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ypatingai skubotai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rekomendacijas dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir registravimo tvarkos. Ant faksu iš Švedijos pareiškėjo K. C. 2017 m. kovo 18 d. atsiųsto pareiškimo 2017 m. kovo 20 d. jau buvo uždėta rezoliucija - pradėti ikiteisminį tyrimą. Tyrėja net tiesiogiai neapklaususi pareiškėjo K. C., pasirašytinai nesupažindino ir neišaiškino jam baudžiamosios atsakomybės už galimą melagingą pareiškimą dėl nebūto nusikaltimo. K. C. tik žodžiu pareiškime nurodė, kad yra žemės sklypo ir rastinio namo savininkas, apelianto manymu, to nepakanka. Nuosavybės teisės viešumas nekilnojamųjų daiktų atžvilgiu yra pasiekiamas teisinės registracijos viešame Nekilnojamojo turto registre, tačiau K. C. jokio dokumento iš VĮ "Registrų centras” apie jo kaip nekilnojamojo turto savininko teisės įregistravimą iki šiol nėra pateikęs. Pareiškėjas K. C. niekaip nėra susijęs su aptariamo rastinio namo statyba. Ikiteisminio tyrimo byloje nėra atsakingų asmenų pasirašytų buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie patvirtintų 6 069 Lt sumokėtų Lietuvos Valstybės biudžetui, byloje nėra apklaustas nei UAB „( - )“ atstovas D. J., nei rąstinio namo užsakovas S. B..

2710.

28Apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika teigia, jog tokio pobūdžio bylose yra svarbu tinkamai nustatyti pagrobto turto vertę, kadangi tai svarbu nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Šiuo atveju turėjo būti atsižvelgta į prekės būklę, tai yra į nusidėvėjimą, amortizaciją, prekinę išvaizdą ir pan. Nurodo, jog šiuo atveju pagrobimo dalykas buvo anksčiau įsigytas turtas, tačiau neaišku, ar daikto vertė buvo nustatyta pagal faktinę turto vertę nusikalstamos veikos padarymo metu, kadangi vagystės dalykas dažnai būna ankstesniu laikotarpiu įsigyti daiktai, todėl nustatant jų vertę reikia įvertinti ir jų nusidėvėjimą. Būtina išsiaiškinti ar kaltininkas suvokė grobiamo turto vertę, jo kaltės formą apibrėžti galima tik pagal jo suvoktą padarinių atsiradimo laipsnį. Šiuo konkrečiu atveju, tik pagrindus nuosavybės teisę oficialiais dokumentais, taip pat remiantis konkrečiais teisėtai gautais dokumentais apie turto vertę, būtų įmanoma spręsti kvalifikuota ar nekvalifikuota svetimo turto vagystė galimai buvo padaryta.

2911.

30Apelianto teigimu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jis kartu su R. J. kreipėsi į teismą su procesiniu prašymu atlikti fonoskopinę ekspertizę, tačiau jų kaip proceso dalyvių teisės į gynybą buvo pažeistos, atsisakant išnaudoti absoliučiai visas procesines priemones bei specialias žinias fonoskopijos srityje.

3112.

322017 m. kovo 18 d. liudytojas G. L., pasirašęs dėl atsakomybės už melagingus parodymus, nurodė, jog yra K. C. kaimynas ir 2017 m. kovo 9 d. jis matė kaip į kaimyno sklypą atvažiavo 8 žmonės, kurie ardė namo stogą, vėliau pamatė, kad visas namas yra sudėtas dalimis, o atvažiavusi sunkiasvorė mašina visas jo dalis išvežė. Pamanė, jog kaimynas pardavė savo sklypą su pastatais, vėliau sužinojo, kad įvykdyta vagystė. Taip pat nurodo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu buvo apklaustas V. A., kuris parodė, jog „G.“ (G. L.) pastoviai duodavo R. J. darbo. Mano, kad G. L. ir rąstinį namelį paprašė išardyti. Taip pat šis liudytojas atpažino teismo posėdyje „G.“, kaip liudytoją G. L..

3313.

34Apelianto nuomone, liudytojas G. L. duodamas parodymus apie faktines aplinkybes teismui melavo, apie kaimyno namo ardymą jam buvo žinoma, kadangi išardyti rastinį namą jis pats ir užsakė. Liudytojas G. L. įvykio dieną R. J. siuntė SMS žinutes, skambino 5 kartus. Todėl R. J. iškilo būtinybė kreiptis į antstolę B. Tamkevičienę dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, kuri apie minimus faktus 2019 m. sausio 11 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr.171-19-3. Nors Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai į baudžiamąją bylą priėmė pastarąjį antstolės surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr.171-19-3, tačiau skundžiamame nuosprendyje kritiškai vertino R. J. duotus parodymus.

3514.

36Bylą nagrinėjant apylinkės teisme, prašė inicijuoti ikiteisminio tyrimo pradėjimą K. C. atžvilgiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį bei BK 182 straipsnio 1 dalį dėl šio asmens pasikėsinimo sukčiauti, panaudojant apgaulę ir siekiant iš R. J. ir V. J. užvaldyti 1000 Eur dėl melagingai nurodomų kaip apmokėtų rastinio namo rinkimo darbų, taip pat prašė inicijuoti ikiteisminio tyrimo pradėjimą tyrėjos I. K. atžvilgiu dėl oficialaus dokumento suklastojimo, tačiau šie prašymai nebuvo nagrinėjami.

3715.

38Nukentėjusiojo K. C. reikalavimas dėl 27 999 Eur tariamai padarytos žalos yra neteisėtas. Byloje nėra jokių faktinių domenų, kurių pagrindu K. C. patvirtintų savo nuosavybės teises į išardytą rąstinį namą.

3916.

40Bylos nagrinėjimo teisme metu K. C. nevengė meluoti, kadangi apklausos metu parodė, jog pasisamdė nekilnojamojo turto agentą, tačiau jokios tai patvirtinančios sutarties nei prie civilinio ieškinio, nei vėliau į bylą nepateikė. Nors nurodė, kad nekilnojamojo turto agentas tariamai buvo suradęs klientą rąstiniam namui pirkti ir tai, kad šis tariamai net buvo paėmęs avansą, tačiau šie teiginiai yra melagingi, jokiais oficialiais dokumentais nepatvirtinti, o pirmosios instancijos teismas jais pagrindė jo kaltę. Liudytoju apklaustas nekilnojamo turto agentas V. K. parodė, kad dėl tarpininkavimo su K. buvo žodinis susitarimas. Šis liudytojas teismui patvirtino, kad avanso grąžinimo sutarties tariamam naujam klientui taip pat negalėtų pateikti, kadangi nors kaip anksčiau nurodė, jo firma veda buhalterinę apskaitą, bet ir ši sutartis buvo žodinė. Nors patikrinti šio liudytojo, labai gero K. C. pažįstamo V. K., parodymų pagrįstumo bei teisingumo nėra jokių objektyvių galimybių, tačiau tai nesutrukdė apylinkės teismui jų naudoti apelianto nenaudai.

4117.

42Teismo posėdžio metu nuteistasis V. J. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

43III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

44Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

4518.

46Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

4719.

48Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, buvo šališkas. Reiškiamo nušalinimo pagrindai yra procesinio pobūdžio, t. y. dėl priimtų procesinių sprendimų, susijusių su kaltinamojo reiškiamais prašymais, bylos duomenų vertinimu ir kt. tačiau procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų dėl prašymų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu.

4920.

50Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti teisėjos, nagrinėjusios bylą pirmosios instancijos teisme, asmeninį tendencingumą ar daryti išvadas apie nešališkumo principo pažeidimą objektyviuoju aspektu. Apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo pateiktu bylos duomenų vertinimu ir jo pagrindu padarytomis teismo išvadomis, įrodymų pripažinimo ir tyrimo tvarka nesietinas su teismo šališkumu. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-425/2012, 2K-359/2014).

5121.

52Pagal BPK 166 straipsnio 1 dalį, ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas 2017 m. kovo 20 d., gavus nukentėjusiojo K. C. pareiškimą dėl jam priklausančio rastinio namo pagrobimo (t. 1, b. l. 3). Vėliau byloje surinkti duomenys pagrindžia, jog žemės sklypas bei rastinis namas, kuris buvo statomas minėtame sklype, priklauso nukentėjusiajam K. C..

5322.

54Priešingai nei teigia apeliantas skunde, pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 3, 4 bei 5 dalies nuostatų, atskleidė jų tarpusavio ryšį, nurodė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Byloje esantys surinkti įrodymai kiekvienas atskirai savaime neįrodo, kad apeliantas padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau, sugretinus šiuos duomenis tarpusavyje ir įvertinus juos kartu, įrodymai sudaro visumą, kurios pagrindu V. J. pagrįstai pripažintas kaltu.

5523.

56Vis tik, kvalifikuojant pripažintas įrodytomis nuteistųjų nusikalstamos veikos aplinkybes, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendis šioje dalyje bei dalyje dėl bausmių paskyrimo nuteistiesiems, keistinas (BPK 362 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

5724.

58Įstatymas nė vienai įrodymų grupei neteikia pirmenybės. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju remdamasis įstatymu sprendžia teismas, tačiau visais atvejais duomenys vertintini bendrajame bylos kontekste. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai.

5925.

60Nuteistasis V. J. neigia dalyvavęs pagrobiant nukentėjusiajam priklausantį rastinį namą, teigdamas, kad nieko nežinojo apie tai, kad namas vagiamas, tik R. J. prašymu, prie namo atvežė čeburekų. Apeliaciniame skunde išdėstyti nuteistojo V. J. argumentai apie netinkamą įrodymų vertinimą ir teiginiai, kad padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, paneigti byloje surinktų bei teismo ištirtų įrodymų visuma.

6126.

62Liudytojas L. R., kuris nupirko išardytą rastinį namą, parodė, jog būtent V. J. jam pasiūlė „malkas“. Liudytojas nurodė, kad jam paskambino V. J., kurį atpažino iš balso ir paklausė ar reikia malkų. Jis pasakė, kad reikia ir kažkas jam jas atvežė, kol jis buvo darbe. Vakare R. J. ir V. J. pas jį atvažiavo ir jis sumokėjo už rąstus R. J. 400 Eur. Liudytojas taip pat nurodė, kad V. (J.) pažino iš balso, su juo susitikdavo pas savo draugą, taisė jam automobilį, turėjo jo telefono numerį. Iš liudytojo parodymų taip pat matyti, kad jis R. J. pažinojo per V. J.. Liudytojai V. J., V. A. patvirtino, jog jam V. J. jiems pasiūlė darbą ir sakė, jog reikia išardyti namą, turėjo sumokėti 50 eurų. Ryte jį pats V. nuvežė į objektą.

6327.

64Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo nustatyta, kad V. J. nusikaltimo padarymo metu naudojosi tel. Nr. ( - ) (UAB Tele2) ir tel. Nr. ( - ) (UAB Tele2), R. J. naudojosi tel. Nr. ( - ) (UAB Tele2). Atlikus gautos iš telekomunikacines paslaugas teikiančios bendrovės UAB "Tele2" ir UAB „Omnitel“ informacijos analizę, buvo nustatyta, kad V. J. ir R. J. laikotarpyje nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2017 m. kovo 18 d. jungėsi prie UAB Tele 2 bokštų (celių) esančių netoli ( - ) ir apimančių nusikaltimo vietą. Iš pateiktų išklotinių matyti, kad R. J. ir V. J. bendrauja tarpusavyje, o V. J. bendravo ir su L. R., ką patvirtina ir liudytojo L. R. parodymai, kad išardyto namo rastus jam paskambinęs, pasiūlė būtent V. J.. Asmens, kuris vežiojo išrinkto namo rastus, nustatyti nepavyko. (t. 1, b. l. 190). Iš liudytojo V. J. parodymų matyti, kad V. J. R. J. prašymu, atvežė ne tik čeburekus, bet ir įrankius. Taip pat iš V. J. parodymų matyti, kad apie 15-16 val. atvažiavo krovininis automobilis „fiskaro“ ir krovė rąstus. Kai rąstai buvo kraunami, buvo atvažiavęs V. J., matė kaip V. J. kalbėjo, kaip suprato, su „fiskaro vairuotoju. Viso su „fiskaru“ atvažiavo du žmonės, kurių jis nepažįsta. Ką V. J. su vienu iš jų kalbėjo, negirdėjo, tik matė, kad jie stovi šalia ir kažką aptarinėja. Rąstai buvo kraunami du kartus. Kiek pamena, V. J. buvo ir antro pakrovimo metu (t. 1, b. l. 124-125). Nors liudytojas S. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl ligos apie rąstinį namelį nieko neprisimena, tačiau ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus ir jo parodymai atitinka liudytojo V. J. parodymus, kad atvažiavus krovininiam automobiliui krauti rąstų, atvažiavo ir V. J., kuris kalbėjo su krovininio automobilio vairuotoju, išardytą namą vežė du kartus (t. 1, b. b. l. 129-131).

6528.

66Nuteistasis R. J. neneigė fakto, jog dalyvavo namo ardyme ir ardė namą, tačiau teigė, jog tai buvo atliekama G. L. užsakymu, kadangi su juo dirbdavo statybose, kad namas vagiamas, nežinojo. Su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių šią R. J. versiją. Liudytoju apklaustas G. L. neigė, jog jis prašė R. J. išardyti namą. Nurodė, kad kartu su R. J. ardydavo pastatus kituose objektuose. Panašiu laiku buvo atliekami ardymo darbai ( - ), taip pat ( - ). Neneigė, jog R. J. galėjo būti atvažiavęs pas jį 2017 m. kovo 9 d. į katilinę, tačiau nurodė, jog tai galėjo būti dėl kitų objektų, nes buvo tokio pat dydžio objektai. Tai kad G. L. negali būti susijęs su šia vagyste iš dalies patvirtina ir A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti teisminio nagrinėjimo metu, iš kurių matyti, jog A. M. yra kartu dirbęs su R. J. ir G. L. ardymo darbuose. G. L. su R. J. tardavosi dėl atliekamų darbų objektų Vilniaus mieste, iš ryto paimdavo instrumentus iš G. L. ir vykdavo dirbti į objektus Vilniaus mieste. Objektai buvo įvairiose vietose, pagrinde Vilniuje. 2017 m. kovo 9 d. R. J. pas jį atvažiavo vienas ir pasakė, kad yra objektas ir 2017 m. kovo 9 d. rytą pas G. L. nevažiavo, važiavo iš karto į objektą, nors atliekant kituose objektuose darbus visada važiuodavo įrankių pas G. L.. Įvykio dieną įrankius, kurių pagalba ardė namą, davė R. J., kuriuos jis turėjo savo automobilyje. Rastinio namelio išrinkimo darbams vadovavo R. J..

6729.

68Apeliaciniame skunde teigiama, kad G. L. namo ardymo metu R. J. siuntė SMS žinutes, ragindamas dirbti, taip pat skambino 5 kartus ir tai patvirtina antstolės B. Tamkevičienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kurio pirmosios instancijos teismas neįvertino. Pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti 5 praleisti skambučiai įvykio dieną, iš kurių matyti, kad G. L. skambino R. J. ir parašė 1 žinutę, kurios turinys niekaip nepagrindžia G. L. dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme. Nei į vieną iš G. L. skambučių R. J. neeatsakė, taip pat nebuvo atsakyta ir į žinutę, kurią R. J. aiškina kaip raginimą dirbti, G. L. aiškina kaip klausimą R. J. ar jis dirba, parašytą klaidingai dėl girtumo. Šie duomenys kartu su aukščiau minėtų liudytojų parodymais paneigia kaltinamųjų nurodomą versiją, jog namas buvo išardytas G. L. nurodymu, o jie nežinojo apie G. L. prašymo išardyti namą neteisėtumą. Be to, pats R. J. teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių neginčija, apeliacinio skundo nėra padavęs.

6930.

70Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai atsisakė atlikti R. J. padaryto pokalbio su G. L. garso įrašo fonoskopinę ekspertizę, kadangi įrašas patvirtintų, kad išardyti namą užsakė G. L.. Su šiais skundo argumentais kolegija nesutinka, kadangi byloje duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos faktinės aplinkybės ir priimtas pagrįstas galutinis procesinis sprendimas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo. Jei visos reikšmingos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų procesinių veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi priemonių garso įrašui išvalyti, jis buvo pateiktas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Informacinių technologijų tyrimo skyriui (t. 2, b. l. 184). Iš tarnybinio pranešimo dėl gauto garso įrašo kokybės pagerinimo matyti, kad perklausius pateiktą garso įrašą, girdimas dviejų asmenų pokalbis lenkų kalba, tačiau pašalinis fonas trukdo suprasti apie ką minėti asmenys kalba. Tikslu nuslopinti triukšmą ir pagerinti kalbos suprantamumą, buvo kreiptasi į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Informacinių technologijų tyrimo vyr. specialistą, tačiau įrašo kokybė pagerinta minimaliai, pagerinti kalbos suprantamumą nepavyko (t. 2, b. l. 184). Dėl minėto įrašo apklaustas G. L. tokio pokalbio neneigė, tačiau nurodė, kad tarp jo ir R. J. galėjo vykti pokalbis dėl kitų objektų, kadangi tuo metu buvo atliekami ardymo darbai kituose objektuose. Iš bylos duomenų nustatyta, kad G. L. kartu su R. J. dirbdavo įvairiuose objektuose, G. L. surasdavo užsakymus, pasikviesdavo R. J. kartu dirbti, todėl asmenys galėjo kalbėti apie kitus bendrus objektus. Byloje esant pakankama duomenų, kad nusikalstamą veiką padarė V. J. ir R. J., nebuvo pagrindo dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, skirti byloje fonoskopinę ekspertizę. Be to, kaip matyti iš telefoninių pokalbių išklotinių, buvo sumanymas nurodyti G. L. kaip organizatorių už tai, kad jis „daug šneka, tegu ir atsako“.

7131.

72Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad rastinio namo savininkas buvo K. C.. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 1,5600 ha žemės sklypo, esančio Savininkas įvykio dieną buvo K. C. (t. 1, b. l. 24). Iš liudytojo D. J. parodymų matyti, kad užstatą už pirtį atnešė K.. Daugiau bendravo su K., nes žemė yra K.. Finansiniai dalykai buvo forminami su S. B., nes toks buvo K. ir S. susitarimas. Liudytojas D. T. posėdžio metu nurodė, K. buvo žemės savininkas, jis buvo užsakovas ir jis finansavo rastinio namo statybą. Iš byloje esančios projektavimo darbų rangos sutarties matyti K. C. buvo statinio užsakovas (t. 1, b. l. 113) Liudytojas V. K. parodė, kad namo šeimininkas yra K. C., jis jam patikėjo savo sodybos pardavimą. Šios aplinkybės, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, patvirtina K. C. nurodomą aplinkybę, jog jis, kaip statomo namo savininkas, gyvendamas ir dirbdamas užsienyje, namo statybas patikėjo S. B. (bylos nagrinėjimo metu buvo miręs), kuriam perduodavo pinigus namo statyboms, o dalį pinigų atvykęs sumokėdavo pats.

7332.

74Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės vertės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje. BK 190 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad BK XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

7533.

76Darant išvadą dėl didelės vertės turo požymio atitikties ar neatitikties BK 178 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto didelės vertės turto požymiui, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios arba paneigiančios didelę turto vertę. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo pripažinti, jog pagrobtas didelės vertės turtas.

7734.

78Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. J. ir R. J., pagrobdami K. C. priklausantį namą, bendrais nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajam 8699,90 turinę žalą. Teismas, nustatydamas patirtos žalos dydį, vadovavosi tik nukentėjusiojo pateiktais rašytiniais įrodymais apie rąstų namo statybai įsigijimą, t. y. sąskaita - faktūra ir kasos pajamų orderiu, iš kurių matyti, jog už rastinio namo gamybą buvo sumokėta 8699,90 Eur. Teismas sprendė, kad, nagrinėjamu atveju, yra įrodyta 8699,90 Eur turtinė žala, tačiau, pripažino įrodytomis faktines aplinkybes, jog nuteistieji pagrobė didelės, t. y. 12 899,90 Eur vertės rąstinį namą. Teismui pripažinus, kad nukentėjusysis dėl nebaigto statyti rąstinio namo nugriovimo patyrė 8699,90 Eur turtinę žalą, iš nuosprendžio neaišku kokiu pagrindu teismas nustatė, kad namo vertė yra 12899,90 Eur, kadangi dėl didelės vertės turto požymio nuosprendyje nėra pasisakyta.

7935.

80Kaip matyti iš nukentėjusiojo K. C. civilinio ieškinio ir jo parodymų, nukentėjusysis taip pat prašė priteisti 1500 Eur už medžiagas stogo konstrukcijai, 800 Eur už stogo darbus, 240 Eur sugadintų rastų išvežimą, 1000 Eur už rastų surinkimą ir pristatymą į sklypą, 350 Eur už rastų balinimą, 550 Eur už rastų dažymą ir dažus (t. 1, b. l. 43). Teismas šioje dalyje ieškinio netenkino, motyvuodamas, kad žalai pagrįsti kvitų ar kitų duomenų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nepateikė, nors nurodė, kad buvo reikalingos tiek medžiagų, tiek darbo sąnaudos namą surenkant, uždengiant stogą ir kitos papildomos išlaidos, tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė, remdamasis vien nukentėjusiojo pateiktais rašytiniais įrodymais dėl patirtos turtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismas negali spręsti dėl nukentėjusiojo nurodomo žalos dydžio, galinčio nulemti ir didelės vertės turto požymį, nesant nei nukentėjusiojo, nei prokuroro skundo, kas reikštų nuteistųjų padėties pabloginimą, o tai draudžia daryti BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatos, t. y., pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Kaip jau minėta, nei nukentėjusysis, nei prokuroras byloje apeliacinių skundų nėra padavę. Tokiu būdu, byloje nustatyta, kad nuteistųjų bendrais veiksmais buvo pagrobtas nebaigtas statyti rąstinis namas, kurio vertė 8699,90 Eur, t. y. mažesnė negu 250 MGL (turto pagrobimo metu MGL dydis buvo 37,66, kas sudaro 9415 Eur).

8136.

82Kvalifikuoti nuteistųjų veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį taip pat nėra pagrindo. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

8337.

84Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (kasacinės nutartys Nr. 2K-415/2008, 2K-136/2011 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą, siekdamas užvaldyti svetimą turtą. Atsižvelgiant į Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistieji padarė atvirą vagystę, kadangi turto savininkas vagystės nematė, visi asmenys, kurie matė ardomą namą, taip pat asmenys, kurie buvo pasitelkti namą išardyti, nesuprato, kad jis yra vagiamas.

8538.

86Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 15 punkte išdėstytos patalpų sąvokos išaiškinimą, patalpa – tai uždara erdvė, statinys, paprastai turintis stogą ir specialų įėjimą, skirtas žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ir dirbti arba materialinėms vertybėms laikyti. Kaip matyti iš į bylą pateiktų nebaigto statyti rastinio namo fotonuotraukų, namas yra be durų ir langų, nebaigtas statyti, turintis uždengtą stogą. Statomo namo viduje matyti supiltos žemės. Vagystės metu langų ir išorės durų angos buvo atviros, patekimui į šio statinio vidų per jas objektyviai jokių kliūčių (laikinų ar pastovių) įrengta nebuvo, taigi statinio vidaus erdvė nebuvo uždara. Statinio sienos ir stogas šiuo atveju nesudarė tokio erdvės uždarumo pobūdžio, kuris būtų pakankamas statomą gyvenamąjį namą vertinti kaip patalpą. Tokiu būdu, nesant esminių statinį, kaip patalpą, apibūdinančių požymių, nėra pagrindo viso nebaigto statyti namo pagrobimą kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip padarytą įsibraunant į patalpą. Be to, toks turtas – patalpa (statinys), nagrinėjamu atveju - nebaigtas statyti namas, kaip vagystės dalykas, BK 178 straipsnio 2 dalyje nenumatytas.

8739.

88Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje dėl aukščiau išvardintų priežasčių nuteistųjų veika atitinka nusikaltimo numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, požymius

8940.

90Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama bylą, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims. Byloje kitas nuteistasis R. J. apeliacinio skundo nepadavė, tačiau, sprendžiant dėl skundą padavusio asmens V. J. veikos perkvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kito nusikalstamos veikos bendrininko – R. J. veiksmai taip pat perkvalifikuotini pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

9141.

92Patikslintina V. J. ir R. J. padarytos BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos faktinė aplinkybė, kad jie pagrobė 8699,90 Eur vertės nebaigtą statyti rastinį namą. Laikytina nenustatyta ir šalintina aplinkybė, kad V. J. ir R. J. turėjo tikslą pagrobti didelės – 12 899,90 Eur vertės svetimą turtą.

93Dėl bausmės

9442.

95Nuteistųjų nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį, spręstinas ir naujos bausmės paskyrimo pagal šį baudžiamąjį įstatymą klausimas. Skiriant nuteistiesiems V. J. ir R. J. bausmę, vadovaujamasi BK 41 straipsnio 2 dalies, BK 54 straipsnio 2 dalies bei BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

9643.

97Skiriant bausmę V. J., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus bausmės V. J. skyrimo motyvus, nuteistojo asmenybę (praeityje teistas, baustas administracine tvarka, dirba, turi šeimą), taip pat į šios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), į nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl bausmės rūšies parinkimo, atsižvelgia į tai, kad V. J. nusikalstamą veiką padarė praeityje būdamas teistas, kas rodo, kad jis dėl anksčiau padarytų nusikaltimų išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nekeičia, anksčiau paskirtos bausmės, tarp jų ir laisvės atėmimo bausmė, nesulaikė nuo naujų nusikaltimų padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų. Todėl jam skirtina griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos terminą nustatant didesnį nei bausmės vidurkis.

9844.

99Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti, atidėjus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis atitinka formaliuosius BK 75 straipsnio taikymo reikalavimus, nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą, paskirta bausmė neviršija BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytų laisvės atėmimo bausmės ribų. Kaip minėta, pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį, nuteistojo padėtis, nesant nukentėjusiojo ar prokuroro skundo, negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Tokiu būdu nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paliekant pirmosios instancijos teismo nustatytus įpareigojimus.

10045.

101Skiriant bausmę R. J., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus bausmės R. J. skyrimo motyvus, nuteistojo asmenybę (praeityje teistas, baustas administracine tvarka, dirba), taip pat į šios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), į nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl bausmės rūšies R. J. parinkimo, atsižvelgia į tai, kad R. J. nusikalstamą veiką padarė praeityje būdamas teistas, kad rodo, kad jis dėl anksčiau padarytų nusikaltimų išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nekeičia, anksčiau paskirtos bausmės, tarp jų ir laisvės atėmimo bausmė, nesulaikė nuo naujų nusikaltimų padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų. Todėl jam skirtina griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos terminą nustatant didesnį nei bausmės vidurkis.

10246.

103Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti, taikant R. J. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti kitokias išvadas dėl priežasčių, nurodytų šios nutarties 44 punkte, kurios nekartojamos. Tokiu būdu nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paliekant pirmosios instancijos teismo nustatytus įpareigojimus.

104Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

105Nuteistojo V. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

106Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžio dalį, kuria V. J. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, nusikalstamą veiką perkvalifikuojant pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti 1 (vienerių) metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

107BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 ir 8 punktų pagrindu, V. J. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje.

108Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

109Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžio dalį, kuria R. J. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, nusikalstamą veiką perkvalifikuojant pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti 1 (vienerių) metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

110BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 ir 8 punktų pagrindu, R. J. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje.

111Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

112Patikslinti V. J. ir R. J. padarytos BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos faktinę aplinkybę, kad jie pagrobė 8699,90 Eur vertės nebaigtą statyti rastinį namą.

113Pašalinti iš veikos aprašymo faktinę aplinkybę, kad V. J. ir R. J. turėjo tikslą pagrobti didelės – 12 899,90 Eur vertės svetimą turtą.

114Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

115Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Nukentėjusiojo K. C. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista... 4. Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir R. J., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. I.... 7. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 8. 1.... 9. V. J. ir R. J. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, iš... 10. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 11. 2.... 12. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. J. prašo panaikinti Vilniaus regiono... 13. 3.... 14. Apeliantas teigia, kad apylinkės teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių,... 15. 4.... 16. Apelianto manymu, šioje baudžiamojoje byloje netinkamai pritaikytas... 17. 5.... 18. Apelianto vertinimu, apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį... 19. 6.... 20. Apelianto nuomone, apylinkės teismas visiškai nepagrįstai civilinius... 21. 7.... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Lietuvos... 23. 8.... 24. Apelianto manymu, nepagrįstas tam tikrų aplinkybių įtraukimas į... 25. 9.... 26. Apelianto teigimu, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ypatingai skubotai,... 27. 10.... 28. Apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika teigia, jog... 29. 11.... 30. Apelianto teigimu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jis kartu... 31. 12.... 32. 2017 m. kovo 18 d. liudytojas G. L., pasirašęs dėl atsakomybės už... 33. 13.... 34. Apelianto nuomone, liudytojas G. L. duodamas parodymus apie faktines aplinkybes... 35. 14.... 36. Bylą nagrinėjant apylinkės teisme, prašė inicijuoti ikiteisminio tyrimo... 37. 15.... 38. Nukentėjusiojo K. C. reikalavimas dėl 27 999 Eur tariamai padarytos žalos... 39. 16.... 40. Bylos nagrinėjimo teisme metu K. C. nevengė meluoti, kadangi apklausos metu... 41. 17.... 42. Teismo posėdžio metu nuteistasis V. J. ir jo gynėjas prašė apeliacinį... 43. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 44. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies... 45. 18.... 46. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas... 47. 19.... 48. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, buvo... 49. 20.... 50. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti... 51. 21.... 52. Pagal BPK 166 straipsnio 1 dalį, ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus... 53. 22.... 54. Priešingai nei teigia apeliantas skunde, pirmosios instancijos teismas byloje... 55. 23.... 56. Vis tik, kvalifikuojant pripažintas įrodytomis nuteistųjų nusikalstamos... 57. 24.... 58. Įstatymas nė vienai įrodymų grupei neteikia pirmenybės. Ar gauti duomenys... 59. 25.... 60. Nuteistasis V. J. neigia dalyvavęs pagrobiant nukentėjusiajam priklausantį... 61. 26.... 62. Liudytojas L. R., kuris nupirko išardytą rastinį namą, parodė, jog būtent... 63. 27.... 64. Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo nustatyta, kad V. J. nusikaltimo... 65. 28.... 66. Nuteistasis R. J. neneigė fakto, jog dalyvavo namo ardyme ir ardė namą,... 67. 29.... 68. Apeliaciniame skunde teigiama, kad G. L. namo ardymo metu R. J. siuntė SMS... 69. 30.... 70. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai atsisakė atlikti R. J.... 71. 31.... 72. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad rastinio namo savininkas... 73. 32.... 74. Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė didelės vertės... 75. 33.... 76. Darant išvadą dėl didelės vertės turo požymio atitikties ar neatitikties... 77. 34.... 78. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. J. ir R. J., pagrobdami K. C.... 79. 35.... 80. Kaip matyti iš nukentėjusiojo K. C. civilinio ieškinio ir jo parodymų,... 81. 36.... 82. Kvalifikuoti nuteistųjų veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį taip pat nėra... 83. 37.... 84. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką... 85. 38.... 86. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo... 87. 39.... 88. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 89. 40.... 90. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine... 91. 41.... 92. Patikslintina V. J. ir R. J. padarytos BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos... 93. Dėl bausmės... 94. 42.... 95. Nuteistųjų nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 178 straipsnio 3... 96. 43.... 97. Skiriant bausmę V. J., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų... 98. 44.... 99. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti,... 100. 45.... 101. Skiriant bausmę R. J., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų... 102. 46.... 103. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti,... 104. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 105. Nuteistojo V. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 106. Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m.... 107. BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 ir 8 punktų pagrindu, V. J. paskirtos... 108. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.... 109. Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m.... 110. BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 ir 8 punktų pagrindu, R. J. paskirtos... 111. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.... 112. Patikslinti V. J. ir R. J. padarytos BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos... 113. Pašalinti iš veikos aprašymo faktinę aplinkybę, kad V. J. ir R. J. turėjo... 114. Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.... 115. Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos....