Byla 2A-368-254/2016
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Kauno centro būstas“ (buvęs UAB „Žaidas“) ir akcinė bendrovė „City Service“

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (pranešėja), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) ir Mindaugo Šimonio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eura“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-361-451/2015 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eura“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eura“ priešieškinį dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Kauno centro būstas“ (buvęs UAB „Žaidas“) ir akcinė bendrovė „City Service“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas, kaip reguliuojami atsiskaitymo santykiai tarp šilumos tiekėjo ir vartotojo, kai pastarasis nesinaudojo centralizuotai tiekiama šilumos energija, bet neatliko teisės normomis sureguliuotos atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos procedūros.

6Ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 2 950,80 Eur (10 188,53 Lt) įsiskolinimą už tiekiamą šilumą ir karštą vandenį, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (I t., b. l. 3–4). Ieškinyje nurodoma, kad namui, esančiam Kaune, ( - ) g. 57, ieškovė tiekia šilumą. Atsakovei šiame name priklauso patalpos Nr. 3 ir Nr. 17. Už patiektą šilumą atsakovė turi atsiskaityti pagal pateikiamas mokėjimo sąskaitas (mokėtojo kodas 4988200). Atsakovė nereguliariai apmokėdavo pateiktas sąskaitas, todėl liko ieškovei skolinga prašomą priteisti sumą už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d.

7Atsakovė priešieškinyje (II t., b. l. 14–20) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės 1 495,02 Eur permoką už neteisingai ir neteisėtai apskaičiuotus mokesčius už patalpos Nr. 17 šildymą nuo jų įsigijimo (2006 m. liepos mėn.) iki 2010 m. spalio l d. Atsakovė nurodė, kad ieškovė, tiekdama šildymą atsakovei, neužtikrino tinkamos paslaugų kokybės, temperatūra atsakovei priklausančiose patalpose neatitiko higienos normų reikalavimų, atsakovei buvo teikiama mažesnės galios energija, negu teigė ieškovė. Atsakovė vienašališkai nutraukė šilumos tiekimo sutartį, atjungė šilumos prietaisus ir 2010 m. rugsėjo 29 d. raštu apie tai informavo ieškovę ir trečiuosius asmenis. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad ieškovė vilkino Kauno miesto savivaldybės direktoriaus įsakymų įgyvendinimą dėl šildymo būdo keitimo.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovei iš atsakovės 2 950,80 Eur įsiskolinimą už tiekiamą šilumą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (2 950,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. rugpjūčio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priešieškinį atmetė.

10Teismas nustatė, kad atsakovė yra negyvenamosios patalpos – administracinės patalpos, esančios Kaune, ( - ) g. 57‑3 (I t., b. l. 6–8), ir negyvenamosios patalpos – slėptuvės, esančios ( - ) g. 57‑17 (I t. b. l. 9‑10, 199), savininkė. Ieškovė teikė atsakovei šilumos energiją, tačiau atsakovė nesumokėjo už šias paslaugas už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d., dėl ko susidarė 2 950,80 Eur skola. Šalys rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties nebuvo sudariusios, tačiau tarp šalių susiklostė faktiniai šilumos energijos tiekimo–vartojimo teisiniai santykiai.

11Dėl ieškinio reikalavimų. Teismas nurodė, kad 2010 m. spalio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (I t., 108–111) patvirtina, jog atsakovė nuo 2010 m. spalio mėn. savavališkai yra atsijungusi nuo centralizuotų šildymo sistemų. Tačiau tik įteisinus savavališką atjungimą, šilumos tiekėjas turi teisinį pagrindą tokiam vartotojui nebeskaičiuoti viso mokesčio už šilumą – t. y. paskirstymo metodas papildomas metodu, leidžiančiu apskaičiuoti ir apmokėti, pateikti mokestį tik už tenkančią šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Byloje nėra pateikta duomenų, kad būtent ieškovė yra kalta dėl atsakovės negalėjimo atsijungti nuo centralizuotų šildymo sistemų. Teismas nenustatė, kad ieškovė pažeidė teisės aktų reikalavimus skolos susidarymo metu. Atsakovės ieškovei adresuoti pranešimai apie atsijungimą (I t., b. l. 88, 118–119), 2009 m. sausio 26 d. surašyti šilumos tikrinimo aktai (I t., b. l. 89–91) patvirtina tik savavališko patalpų šildymo prietaisų atjungimo faktą, tačiau neįrodo, kad yra teisėtai atsijungta nuo bendros namo šildymo sistemos. Todėl teismas laikė, kad atsakovė yra nenutrūkusios sutarties šalis, kuriai šilumos energija ieškinyje nurodytu laikotarpiu buvo tiekiama, todėl atsakovei išlieka pareiga, kaip patalpų savininkei, mokėti už jai tiektą šilumos energiją. Prašomą priteisti skolos dydį patvirtina ieškovės atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros (I t., b. l. 11–73), mokesčių apskaičiavimo pažyma (I t., b. l. 74–75). Be to, byloje yra pateiktas atsakovės pranešimas trečiajam asmeniui UAB „Žaidas“, kad atsakovė pretenzijų dėl patalpų šildymo temperatūros laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2009 m. neturi (I t., b. l. 146).

12Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė ginčija ir tai, jog ieškovė jai skaičiavo mokesčius už komunalines paslaugas, vadovaudamasi šilumos paskirstymo metodu Nr. 4, ir mano, kad jai buvo teikiama mažesnės galios šilumos energija, negu teigia ieškovė. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 03-121 patvirtintos Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklės, pagal kurias paskirstymo metodai rengiami ir taikomi, kai visi pastato vartotojai prijungti prie centralizuotos šildymo sistemos. Įstatymas reglamentuoja, kuomet pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą pasirenka šilumos vartotojai iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti šilumos vartotojų siūlomi metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d.). Apie šią aplinkybę atsakovei buvo žinoma dar 2009 m., kai atsakovė kreipėsi į Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos Kauno teritorinį skyrių (I t., b. l. 105–106). Duomenų apie tai, kad atsakovė kreipėsi dėl kito šilumos paskirstymo metodo, byloje pateikta nėra, todėl teismas laikė įrodyta ieškinio aplinkybę, kad ieškovė atsakovei teisėtai skaičiavo mokesčius, vadovaudamasi šilumos paskirstymo metodu Nr. 4.

13Dėl priešieškinio reikalavimų. Teismas nustatė, kad byloje yra pateiktas trečiojo asmens UAB „Žaidas“ pranešimas (I t., b. l. 170), kuriame nurodoma, kad atsakovė turi pasirinkti kitą patalpų apšildymo būdą, norėdama, kad būtų užtikrintas patalpų šildymas pagal higienos normų keliamus reikalavimus. Pati atsakovė, būdama pasyvi ieškovės paslaugų vartotoja, nesikreipė į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją dėl šilumos paskirstymo būdo pakeitimo, nors atsakovei apie tai buvo žinoma dar 2009 m. (I t., b. l. 105–106, 165). Be to, byloje yra pateiktas atsakovės raštas trečiajam asmeniui UAB „Žaidas“, kad atsakovė pretenzijų dėl patalpų, esančių Kaune, ( - ) g. 57-3, pretenzijų neturi (I t., b. l. 146). Atsakovė nepateikė duomenų ir jokių rašytinių įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad ieškovė savo prievolę atsakovei įvykdė netinkamai. Teismo nuomone, atsakovė neįrodė esant priežastiniam ryšiui tarp ieškovės veiksmų ir atsakovės prašomų nuostolių.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15Atsakovė (toliau apeliantė) apeliaciniu skundu prašo 2015 m. spalio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti šiais argumentais:

161. Dėl patalpų žemos temperatūros. Teismas sprendime pripažino, kad patalpų Nr. 3 ir Nr. 17 temperatūra aiškiai nesiekė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 3 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 42:1999 „Gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų mikroklimatas“ nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos parametrų +18C – + 20 C, tačiau, priimdamas sprendimą, į tai neatsižvelgė.

172. Dėl neteisingai mokesčio už tiektą šilumą skaičiavimo.

182.1. Ieškovė mokestį už šilumą skaičiavo remdamasi neteisingais duomenimis, t. y. priimdama klaidingą instaliuotą galią 9420W pagal 2009 m. kovo 25 d. Šilumos vartojimo sutarties Nr. 4822300010 1-ąjį priedą (II t., b. l. 9–11), kurio atsakovė nepasirašė. Profesionalios firmos specialisto atlikti analitiniai skaičiavimai parodė, kad maksimali šilumos galia rūsio patalpose buvo 4012W (I t., b. l. 174–181). Padalinę 9420W iš 4012W gauname santykį 2,35 karto, t. y. tiek kartų buvo didesni ir neatitinkantys tikrovės ieškovės apskaičiuoti ir pateikti sąskaitose faktūrose mokesčiai už šilumą nuo patalpų Nr. 17 įsigijimo momento (2006 m. liepos mėn.) iki 2010. m spalio l d. Šios aplinkybės taip pat konstatuotos 2009 m. balandžio 9 d. Valstybinės energetikos inspekcijos rašte Nr. 13-54 (I t., b. l. 105–106).

192.2. Todėl ieškovė nuo 2006 m. liepos mėn. iki 2010m. spalio l d. pateikė 2,35 karto didesnes sąskaitas, iš viso 8 991 Lt (2 603,97 Eur). Tuo laikotarpiu mokestis už rūsio patalpų šildymą turėjo būti 2,35 karto mažesnis, t. y. 3826 Lt (1 108,07 Eur). Todėl permoka sudaro 5 165 Lt (1 495,02 Eur) (8 991 Lt (2 603,97 Eur) – 3 826Lt (1 108,07Eur).

202.3. Priežastinis ryšys tarp ieškovės veiksmų ir apeliantės prašomų nuostolių egzistuoja nuo 2008 m. spalio 23 d. prašymo Kauno miesto savivaldybės direktoriui dėl centrinio šildymo atjungimo ir alternatyvaus šildymo įrengimo gyvenamajame name Kaune, ( - ) 57, pateikimo iki šiol (I t., b. l. 165, 168, 169, 172–183, 185–198 ir kt.).

212.4. Ieškovė atsiliepime (II t., b. l. 27–28), sąmoningai neigdama neteisingą instaliuotos energijos galią, dėl ginčo dėl mokesčių apskaičiavimo ir sąskaitų už šilumą pateikimo išsprendimo nukreipia į Valstybinę kainų ir energetikos komisiją, nors tai nėra jos kompetencija, ir šis ginčas turėjo būti sprendžiamas vietoje kartu su trečiaisiais asmenimis. Neteisingų davinių, šiuo atveju šiluminės galios panaudojimas, skaičiuojant mokestį už šildymą, nesusijęs su ieškovės pažymėtu 2005 m. gegužės 5 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimo Nr. 03-19 patvirtintu šilumos paskirstymo metodu Nr. 4, pagal kurį buvo skaičiuojami mokesčiai už šilumą, nes žinomai neteisingų duomenų naudojimas, tuo labiau remiantis dėl to šalių nepasirašyta sutartimi, negali būti traktuojami teisėtais ieškovės veiksmais.

223. Dėl apeliantės atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos.

233.1. Remiantis Civilinio kodekso (toliau CK) 6.383 straipsnio 2 dalimi, energijos pirkimo–pardavimo sutartis gali būti sudaroma su abonentu tik tuo atveju, kai jis turi energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus. Tačiau ieškovė ignoravo apeliantės interesus ir daug kartų raštu išreikštus teisėtus prašymus. Todėl apeliantė 2010 m. spalio 13 d. atjungė nuo centralizuotos šildymo sistemos apeliantei priklausančius radiatorius patalpose Nr. 3 ir Nr. 17, ir tai patvirtina antstolės G. K. 2010 m. spalio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0021/10/04 (I t., b. 1. 107–111).

243.2. Apeliantė nesutinka, kad ieškovė yra nekalta dėl apeliantės negalėjimo atsijungti nuo centralizuotų šildymo sistemų. 2009 m. balandžio 20 d. Kauno administracijos direktorius priėmė įsakymus Nr. 1635 ir Nr. 1640 dėl patalpų Nr. 3 ir Nr. 17 šildymo būdo keitimo nuo 2009 m. balandžio 10 d. (1 t., b. l. 186–187). Tačiau ieškovė, ignoruodama šiuos įsakymus, priėmė sprendimą neišduoti projektavimo sąlygų minėtų patalpų šildymo sistemos atjungimui (2009 m. birželio 18 d. raštas Nr. 20-2859 ir 2009 m. liepos 29 d. raštas Nr. 20-3481) (I t., b. l. 189–190). Ieškovė sąmoningai pateikė techniškai neteisingas išvadas, kad negalima atsijungti nuo centrinio šildymo, nors dar 1999 m. birželio 30 d. derino to paties namo patalpų Nr. 4 atsijungimą nuo namo centrinės šildymo sistemos (I t., b. l. 191). Įsakymai buvo įvykdyti tik 2010 m. sausio 9 d., per kurį ir susidarė ieškinyje pateiktas įsiskolinimas (ieškovės 2010 m. gruodžio 9 d. raštas Nr. 571 (I t., b. l. 204).

253.3. Kadangi ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, kad priteistina skola susidarė dėl žalos, patirtos apeliantei atjungus šildymo sistemą patalpose nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, o prašo priteisti iš apeliantės tik įsiskolinimą (kaip iš vartotojo), jos reikalavimas yra nepagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) 2005 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2005; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2010).

26Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą remdamasi šiais argumentais:

271. Dėl patalpų žemos temperatūros. Apeliantės nurodomais argumentais teismas pasisakė sprendimo aprašomojoje, o ne motyvuojamoje dalyje.

282. Dėl neteisingai mokesčio už tiektą šilumą skaičiavimo. Dėl mokesčių skaičiavimo pagrindo ieškovė detaliai pasisakė 2015 m. liepos 30 d. pateikdama atsiliepimą į priešieškinį (II t., b. l. 27–28).

293. Dėl apeliantės atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos.

303.1. Ieškovė neturi duomenų, kad apeliantė savo patalpų šildymą atjungė nuo namo šilumos tiekimo tinklų teisėtai ir pagal norminių aktų reikalavimus.

313.2. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 7 ir 8 straipsnius (2009 m. sausio 12 d. redakcija iki 2013 m. liepos 2 d.), savivaldybė tvarko šilumos ūkį pagal savivaldybių tarybų patvirtintus specialiuosius planus. Šie specialūs šilumos tiekimo planai yra privalomi šilumos tiekimo–vartojimo santykių dalyviams, taip pat ir savivaldybių administracijai. 2009 m. gegužės 12 d. Kauno miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-320 patvirtino atnaujintą Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialųjį planą. Pagal šį planą apeliantės patalpos yra centralizuoto aprūpinimo šilumos zonoje. Plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad centralizuoto aprūpinimo šiluma zonoje statant ar rekonstruojant pastatas šioje zonoje numatomas aprūpinimas šiluma iš centralizuoto šilumos tiekimo sistemos. Esantiems šios zonos šilumos vartotojams aprūpinimo šiluma būdo keitimas iš centralizuoto į necentralizuotą (atjungiant nuo šilumos tiekimo tinklų) traktuojamas kaip neatitinkantis savivaldybės šilumos ūkio specialiojo plano ir vykdomas šiam atvejui įstatymuose nustatyta tvarka. Dėl nurodytos priežasties ieškovė pagrįstai atsakydavo, kad neturi teisinio pagrindo išduoti apeliantei atsijungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos projektavimo sąlygas.

323.3. Ieškovė nesutinka, kad apeliantė 2009 m. kovo 4 d. pareiškimą, kad neturi pretenzijų dėl temperatūros patalpose, parašė būdama šantažuojama. Šis raštas buvo skirtas ne ieškovei, o namo bendro naudojimo patalpų administratorei – trečiajam asmeniui UAB „Žaidas“. Šis raštas nėra nuginčytas, todėl ieškovė neturi pagrindo abejoti jo turiniu ir tikrumu.

333.4. Ieškovės nuomone, apeliantė vadovaujasi pasenusia, bet neaktualia kasacinio teismo praktika, todėl ji palaiko skundžiamo teismo sprendimo motyvus.

34IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl jo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina apeliaciniame skunde nustatytose ribose. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš apeliantės įsiskolinimą už tiekiamą šilumą ir karštą vandenį (I t., b. l. 3–4) patalpoms Nr. 3 ir Nr. 17 už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. Ieškovės nuomone, apeliantė tinkamai neįgyvendino savo teisės atjungti šildymą patalpose Nr. 3 ir Nr. 17 nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, todėl, faktiniams šilumos energijos tiekimo–vartojimo teisiniams santykiams nenutrūkus, ji privalo sumokėti skolą už tiektą šilumą. Apeliantės teigimu, pati ieškovė nepagrįstai vilkino apeliantės inicijuotą patalpų Nr. 3 ir 17 atsijungimą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos. Ji nepagrįstai per didelę šiluminę galią (9 420W, o ne 4 012W) skaičiavo pagal vienašališkai pasirašytą sutartį, todėl susidarė apeliantės priešieškiniu prašoma priteisti permoka (ieškovės apskaičiuoti ir pateikti sąskaitose faktūrose mokesčiai yra 2,35 kartų didesni) už laikotarpį nuo patalpų įsigijimo momento (2006 m. liepos mėn.) iki 2010 m. spalio l d. Be to, apeliantės teigimu, patalpų temperatūra aiškiai nesiekė teisės aktų nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos parametrų (t. y. +18C – + 20 C).

36Dėl šalis siejančių sutartinių santykių kvalifikavimo

37Byloje nustatyta, kad apeliantė yra patalpų – buto, esančio Kaune, ( - ) g. 57-3 (unikalus Nr. 1994‑9005‑6010:0003), ir šiame daugiabučiame name esančių negyvenamųjų patalpų – slėptuvės Nr. 17 (unikalus Nr. 4400‑9005‑5250:9321) savininkė (I t., b. l. 6–8, 9–10). Ieškovė tiekia šilumą namui, esančiam Kaune, ( - ) g. 57. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, tarp ieškovės (šilumos tiekėjos) ir apeliantės (šilumos vartotojo) susiklostė faktiniai šilumos tiekimo santykiai, nes šalys rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties nebuvo pasirašiusios. Kadangi apeliantė neatliko teisės aktuose numatytų procedūrų ir nepateikė teismui atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos akto, šalių teisiniai santykiai laikomi nenutrūkę, ką akivaizdžiai patvirtino ieškovės kas mėnesį siunčiamos sąskaitos (I t., b. l. 11–73, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2010; 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012; 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2012, 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013 ir kt.).

38Dėl patalpų temperatūros

39Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pritarė apeliantės argumentams, jog temperatūra atsakovei priklausančiose patalpose neatitiko higienos normų keliamų reikalavimų. Kaip visiškai pagrįstai pastebima atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliantės nurodomos aplinkybės, kad patalpų Nr. 3 ir Nr. 17 temperatūra aiškiai nesiekė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 3 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 42:1999 „Gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų mikroklimatas“ nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos parametrų, t. y. +18C ‑ + 20 C, nurodytos skundžiamo sprendimo aprašomojoje, o ne motyvuojamojoje, dalyje. Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnyje nustatyti teismo sprendimo vidinės formos reikalavimai, t. y. teismo sprendimo turinys turi būti raštu išdėstytas laikantis tam tikro nuoseklumo. Teismo sprendime nuosekliai turi būti išdėstytos visos jo turinio sudėtinės dalys: įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė. Nagrinėjam atveju aprašomojoje teismo sprendimo dalyje buvo aprašyta apeliantės pozicija dėl per mažos patalpų temperatūros („patalpų Nr. 3 buvo +13C ‑ +15C, o patalpų Nr. 17 ‑ +11C ‑ +12C“), kuri nurodyta atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje (CPK 270 straipsnio 3 dalis). Kadangi apeliacine tvarka gali būti skundžiami tik teismo sprendimo motyvai, pirmosios instancijos teismui aptariamų aplinkybių nenurodžius motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje (CPK 270 straipsnio 4 dalis), apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus.

40Apeliantė nurodo, kad jos teiginius dėl žemos temperatūros patvirtina Valstybinės energetikos inspekcijos 2009 m. balandžio 9 d. raštas Nr. 3‑54 (I t., b. l. 105–106). Tačiau šiame rašte taip pat nurodyta, kad apeliantės patalpose nepilnai įrengti šildymo prietaisai su reguliavimo armatūra, esami šildymo prietaisai netvarkingi, patalpos nesandarios per lauko duris ir senus vėdinimo įrenginius. Byloje nėra jokių kitų duomenų, iš kurių pirmosios instancijos teismas galėjo spręsti, kad ieškovė savo prievolę apeliantei įvykdė netinkamai, todėl apeliantės argumentai dėl temperatūros atsakovei priklausančiose patalpose neatitiko higienos normų keliamų reikalavimų atmetami kaip nepagrįsti (CPK 178 straipsnis). Tokia išvada darytina dar ir todėl, kad byloje yra pateiktas pačios apeliantės pranešimas trečiajam asmeniui UAB „Žaidas“, kad ji pretenzijų dėl patalpų, esančių Kaune, ( - ) g. 57-3, šildymo temperatūros laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2009 m., neturi (I t., b. l. 146), todėl apeliantės argumentai yra nenuoseklūs. Kad šį raštą ieškovė išgavo atsakovę šantažuojant, laikytina tik jos gynybine pozicija, nes jis buvo skirtas ne ieškovei, o namo bendro naudojimo patalpų administratorei – trečiajam asmeniui UAB „Žaidas“, todėl nėra pagrindo abejoti jo turiniu ir tikrumu. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje yra pateiktas trečiojo asmens UAB „Žaidas“ pranešimas (dabar – UAB „Kauno centro būstas“) (I t., b. l. 170), kuriame nurodoma, kad atsakovė turi pasirinkti kitą patalpų apšildymo būdą, norėdama, kad būtų užtikrintas patalpų šildymas pagal higienos normų keliamus reikalavimus. Apeliantė nesikreipė į Komisiją dėl šilumos paskirstymo būdo pakeitimo, nors apie tokią galimybę buvo informuota dar 2009 m. (I t., b. l. 105–106, 165).

41Dėl mokesčio už tiektą šilumą skaičiavimo

42Apeliantė nurodė, kad ieškovė nepagrįstai mokestį už šilumą, tiekiamą rūsio (slėptuvės) patalpoms Nr. 17, skaičiavo pagal instaliuotą 2,35 karto didesnę šiluminę galią (t. y. 9 420 kwh), nei maksimali šilumos galia šiose patalpose turėtų būti (t. y. 4 012W) (padalinę 9 420W iš 4 012W gauname santykį 2,35 karto) (I t., b. l. 174–181). Dėl šios priežasties, apeliantės nuomone, susidarė priešieškiniu prašoma priteisti permoka už laikotarpį nuo patalpų įsigijimo momento (2006 m. liepos mėn.) iki 2010 m. spalio l d.

43Apeliantės teigimu, nepagrįstai per didelę šiluminę galią ieškovė skaičiavo pagal vienašališkai pasirašytą 2009 m. kovo 25 d. Šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties už daugiabučio pastato bendro naudojimo patalpų šildymą Nr. 4822300010 1-ąjį priedą (II t., b. l. 9–11, 18–20), kuris pažeidžia apeliantės, kaip vartotojos, teises. Iš šios sutarties matyti, kad tiek sutartis, tiek jos priedas, kuriame nurodyta, kad patalpose Nr. 17 įrengta 9 420W šildymo sistema, vartotojos nėra pasirašyti. Be to, kaip matyti iš sutarties turinio, ji yra sudaryta ne dėl šilumos tiekimo patalpai Nr. 17 (142,54 kv. m), dėl kurios priešieškinyje keliamas ginčas, tačiau butui Nr. 4 (68,14 kv. m). Pažymėtina, kad ieškovė atsiliepime į priešieškinį taip pat nenurodė, kad šalys abi būtų pasirašiusios šią sutartį ir jos priedą (II t., b. l. 27–28). Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė mokesčius už patalpai Nr. 17 tiekiamą šilumą skaičiavo pagal apeliantės nurodomą šildymo sistemos galią. Kadangi apeliantė tik šia sutartimi ir jos priedu įrodinėjo savo priešieškinio argumentus, nėra pagrindo išvadai, kad ji tinkamai įvykdė pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (CPK 12, 178 straipsniai).

44Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka CK nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Ieškovė mokesčius už šilumą skaičiuoja vadovaudamasi Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19, patvirtintu šilumos paskirstymo metodu Nr. 4.

45Kita vertus, apeliantė prašo priteisti permoką, tačiau priešieškinyje neįrodinėja, kad visas laikotarpiu nuo 2006 m. liepos mėn. iki 2010 m. spalio l d. gautas PVM sąskaitas faktūras už tiektą šilumą būtų apmokėjusi. Priešingai, iš ieškovės mokesčių apskaičiavimo pažymos gyvenamajam namui Kaune, ( - ) g. 57, matyti (I t., b. l. 74–75), kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegužės 1 d., taip pat 2010 m. liepos 1 d. apeliantė jokių mokėjimų neatliko. Todėl jos prašymas priteisti permoką yra neįrodytas ir nepagrįstas.

46Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė negali būti paneigiama, tačiau gali būti nustatoma speciali jos įgyvendinimo tvarka, pavyzdžiui, teisės aktais gali būti reglamentuota ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka. Pažymėtina, kad pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį, privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta tik įstatymų numatytais atvejais. Ginčams, kylantiems iš energetikos teisinių santykių, nagrinėti Energetikos įstatymo (toliau – EĮ) 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta išankstinė privaloma nagrinėjimo ne teisme tvarka. Kadangi, apeliantės teigimu, ieškovė neteisingai skaičiavo mokesčius už šilumą, ieškovės nuomone, kompetentingas subjektas šiam ginčui spręsti – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad apeliantei pagal jos ginčo dalyką būtina pasinaudoti privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. sausio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2014, nurodė, kad pagal EĮ 34 straipsnio 3 dalį, Komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka įgaliota nagrinėti vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Įstatyme nenustatyta Komisijai teisės spręsti dėl vartotojo ir energetikos įmonės tarpusavio turtinių atsiskaitymų ir duoti privalomus nurodymus dėl nuostolių atlyginimo šaliai, kuri juos patyrė dėl kitos šalies netinkamo sutartinių prievolių vykdymo, ar priverstinio nuostolių išieškojimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių ginčą išnagrinėjo iš esmės, nors atsiliepime į priešieškinį dėl mokesčių neteisingo skaičiavimo ir permokos grąžinimo ieškovė buvo nurodžiusi, kad apeliantė turėtų pasinaudoti ikiteismine ginčų sprendimo tvarka.

47Dėl apeliantės atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos

48Apeliantė nurodo, kad tinkamai įgyvendino savo teisę atjungti šildymą patalpose Nr. 3 ir Nr. 17 nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, todėl mokesčiai jai neturėjo būti skaičiuojami. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus laiko teisiškai nepagrįstais, todėl ši jos apeliacinio skundo dalis atmetama.

49Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė pateikė 2008 m. spalio 23 d. prašymą Kauno miesto savivaldybės direktoriui dėl centrinio šildymo atjungimo ir alternatyvaus šildymo įrengimo gyvenamajame name, esančiame Kaune, ( - ) 57 (I t., b. l. 120). 2009 m. balandžio 20 d. Kauno administracijos direktorius priėmė įsakymus Nr. 1635 ir Nr. 1640 dėl patalpų Nr. 3 ir Nr. 17 šildymo būdo keitimo nuo 2009 m. balandžio 10 d. (1 t., b. l. 186–187). Tačiau ieškovė priėmė sprendimą neišduoti projektavimo sąlygų minėtų patalpų šildymo sistemos atjungimui (2009 m. birželio 18 d. raštas Nr. 20-2859 ir 2009 m. liepos 29 d. raštas Nr. 20-3481) (I t., b. l. 189–190). Apsvarsčiusi paraišką ieškovė nurodė, kad tokiu atsakovei atsijungus nuo centralizuotos šildymo sistemos būtų pažeidžiami kitų savininkų interesai, be to, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. T-244 patvirtintu Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir patalpų ar pastato šildymo būdo pakeitimo šilumos vartotojų iniciatyva aprašu, pastatas ( - ) g. 57, Kaune, yra centralizuoto šilumos tiekimo zonoje, kurioje prioritetinis šilumos tiekimo būdas yra centralizuotas šilumos tiekimas ir vartotojo pasirinkta kita kuro rūšis neatitinka Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. T-320 patvirtinto atnaujinto Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialiojo plano.

50Kauno miesto savivaldybės administracija, spręsdama dėl gyvenamojo namo Nr. 57, Kaune butų ir kitų patalpų savininkų prašymų (1 t., b. l. 192–194), 2009 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į ieškovę, kad ši vykdytų pirmiau nurodytus įsakymus, kuriais buvo suderintas UAB „Eura“ prašymas dėl patalpų šilumos vartojimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir šildymo būdo keitimo nuo 2009 m. balandžio 10 d. (1 t., b. l. 195–196). 2009 m. gruodžio 8 d. raštu (1 t., b. l. 196) ieškovė buvo pakartotinai paraginta Kauno miesto savivaldybės administracijos išnagrinėti prašymą dėl projektavimo sąlygų išdavimo (1 t., b. l. 196). 2010 m. sausio 14 d. raštu AB „City Service“ nurodė, kad atjungus ( - ) g. 57 namo 3, 7, 8, 11, 12 ir 17 butų šildymo prietaisus nuo namo šildymo sistemos bus išbalansuota visa šildymo sistema (1 t., b. l. 197). Ieškovė 2010 m. lapkričio 29 d. raštu Kauno miesto savivaldybės administracijai (1 t., b. l. 203) nurodė, kad, gavusi paraišką dėl projektavimo sąlygų, jas išduos. Iš ieškovės 2010 m. gruodžio 9 d. rašto Nr. 571 (I t., b. l. 204) matyti, kad projektavimo sąlygų sąvadas buvo išduotas, tačiau apie jo įgyvendinimą byloje jokių duomenų nėra. Trečiasis asmuo UAB „Žaidas“ 2010 m. rugsėjo 20 d. apeliantės patalpų apžiūros metu nustatė, kad seni šildymo prietaisai buvo nuimti, o vietoje naujų prietaisų uždėtos aklės, o tai prieštaravo teisės aktų reikalavimams, t. y. buvo įvykdytas neteisėtas atsijungimas nuo bendros šildymo sistemos.

51Apeliantė pripažįsta, kad ji 2010 m. spalio 13 d. atjungė nuo centralizuotos šildymo sistemos jai priklausančius radiatorius patalpose Nr. 3 ir Nr. 17, ir tai patvirtina antstolės G. K. 2010 m. spalio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0021/10/04 (I t., b. 1. 107–111). Patalpose, esančiose Kaune, ( - ) g. 57‑3, yra įrengtas elektrinis patalpų šildymo įrenginys – kondicionierius. Apie šias aplinkybes ieškovė ir tretieji asmenys buvo informuoti raštu (I t., b. l. 200, 201, 202). Taigi, kadangi ieškovė ieškinyje nurodė, kad apeliantė yra skolinga už tiekiamą šilumą patalpų šildymui ir tiekiamą šilumą karštam vandeniui ruošti nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. – 2 950,80 Eur (10 188,53 Lt), tai skola susidarė už laikotarpį prieš ir po apeliantės atsijungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos.

52Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė 2010 m. spalio 13 d. vienašališkai atjungė patalpų įrenginius nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, nesilaikydama procedūros, reglamentuotos CK 6.390 straipsnyje, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnyje, ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, galiojusių iki 2010 m. lapkričio 12 d., nuostatose. Kadangi apeliantė atjungė šilumos prietaisus nuo centralizuotos namo šildymo sistemos 2010 m. spalio 13 d., tai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra aktualus paminėtų teisės normų taikymo išaiškinimas, suformuluotas kasacinio teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl kasatorės teisės 2010 m. rugpjūčio 16 d. vienašališkai atjungti šildymą bute nuo bendros daugiabučio namo šilumos sistemos ir prievolės mokėti už šilumos energiją.

53Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegija 2013 m. sausio 17 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-35/2012, energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2010 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 1-297 redakcija, galiojusi iki 2011 m. liepos 29 d.) 210, 216, 217 punktus tam tikra apimtimi pripažino prieštaravusius Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 daliai (tiek, kiek nustatyta, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka), Statybos įstatymo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 20 straipsnio 11 daliai ir Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1415 redakcija) 1.2.18 punktui. Tačiau įvertinęs tai, kasacinis teismas konstatavo, kad ir 2010 m. rugpjūčio mėn. atliekant atjungimo nuo šildymo sistemos procedūrą, kasatorė turėjo laikytis tapačios tvarkos. Remdamasi paminėtais išaiškinimais, teisėjų kolegija analogiškai vertina ir apeliantės iki 2010 m. spalio 13 d. atliktų šilumos atjungimo darbų procedūrą. Taisyklėse numatyta, kad, baigus buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, buto ar kitų patalpų savininkas, pastato savininkas ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą (122 punktas); šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti nuo Taisyklių 122 punkte nurodyto atjungimo akto ir susitarimo dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo pasirašymo dienos, jeigu šilumos pirkimo–pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip (123 punktas). Todėl apeliantei neatlikus teisės aktuose numatytos procedūros ir nepateikus teismui atjungimo akto, šalių teisiniai santykiai nelaikytini nutrūkusiais, ką akivaizdžiai patvirtina ieškovės kas mėnesį siunčiamos sąskaitos (I t., b. l. 11–73, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2010; 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012; 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2012, 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013 ir kt.). Atitinkamai, kadangi apeliantė išliko šių sistemų tiekiamos šilumos ar karšto vandens sistemų vartotoja, jai, kaip patalpų savininkei, pagrįstai buvo paskirstytas namo suvartotos šilumos energijos kiekis, už kurį ji turi sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2013).

54Apeliantė, remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2005 bei 2010 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2010 sprendžia, kad tuo atveju, kai vartotoja neteisėtai atsijungia nuo įrenginių, tiekiančių šilumos energiją, tiekėjas turi teisę į neteisėtu atsijungimu padarytos žalos atlyginimą, tačiau negali toliau reikalauti apmokėti už paslaugą ar produktą, kurio nesuteikė ir kuris atsijungusiojo nuo šilumos tiekimo buvusio abonento jau nebuvo vartojamas. Dėl apeliantės argumentų vienodos teismų praktikos formavimo aspektu pažymėtina, kad tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimus), tiek kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Apeliantės nurodomos civilinės bylos nėra analogiškos ar labai panašios. Ginčas pirmojoje byloje kilo ir buvo nagrinėjamas pagal teisės aktus, galiojusius iki Šilumos ūkio įstatymo ir jo nuostatas detalizuojančių kitų teisės aktų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamoje byloje negalima vadovautis apeliantų cituojamais išaiškinimai. Antrojoje byloje buvo sprendžiama dėl atsakovo veiksmų, atsijungiant nuo centrinės šildymo sistemos, teisėtumo, kuomet atsakovas, ieškovo sutikimu, jo tiekiamos šiluminės energijos nevartojo ir ieškovas pareiškė ieškinį dėl skolos už šilumos energiją bendroms reikmėms ir žalos (nuostolių) atlyginimo, todėl ši byla nėra precedentinė nagrinėjamos bylos atžvilgiu. Dėl to apeliantė nepagrįstai daro išvadą, kad ieškovė turi teisę tik į neteisėtu atsijungimu padarytos žalos atlyginimą, tačiau negali reikalauti priteisti skolą, apskaičiuotą pagal metodiką, įtvirtintą norminiuose teisės aktuose. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, esant teismų sukurtų precedentų konkurencijai, t. y. keliems analogiškose bylose priimtiems teismo sprendimams, atsižvelgtina taip pat ir į jų priėmimo laiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013; kt.). Įvertinusi šiuos argumentus, teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės pažeidimus CPK 4 straipsnio nuostatų taikymo aspektu.

55Konstatavus, kad apeliantė atsijungė nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, pažeisdama teisės aktų nustatytą tvarką, apeliacinio skundo argumentai, kad teismai turi ginti apeliantės, kaip vartotojos ir silpnesnės šalies, teises nuo šilumos tiekėjo–monopolisto yra nepagrįsti, nes apeliantė pati piktnaudžiavo savo teise (LAT 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007). Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

56Dėl bylinėjimosi išlaidų

57Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame teisme, sudaro 4,96 Eur, tai jos valstybei priteisiamos iš pralaimėjusios bylą apeliantės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

58Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, jog remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

59Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

60apeliacinį skundą atmesti.

61Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

62Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Eura“ (juridinio asmens kodas 132411815) 4,96 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660).

63Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas, kaip reguliuojami atsiskaitymo santykiai tarp šilumos... 6. Ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama... 7. Atsakovė priešieškinyje (II t., b. l. 14–20) su ieškiniu nesutiko,... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino... 10. Teismas nustatė, kad atsakovė yra negyvenamosios patalpos –... 11. Dėl ieškinio reikalavimų. Teismas nurodė, kad 2010 m. spalio 14 d.... 12. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė ginčija ir tai, jog ieškovė jai... 13. Dėl priešieškinio reikalavimų. Teismas nustatė, kad byloje yra pateiktas... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 15. Atsakovė (toliau apeliantė) apeliaciniu skundu prašo 2015 m. spalio 6 d.... 16. 1. Dėl patalpų žemos temperatūros. Teismas sprendime pripažino, kad... 17. 2. Dėl neteisingai mokesčio už tiektą šilumą skaičiavimo.... 18. 2.1. Ieškovė mokestį už šilumą skaičiavo remdamasi neteisingais... 19. 2.2. Todėl ieškovė nuo 2006 m. liepos mėn. iki 2010m. spalio l d. pateikė... 20. 2.3. Priežastinis ryšys tarp ieškovės veiksmų ir apeliantės prašomų... 21. 2.4. Ieškovė atsiliepime (II t., b. l. 27–28), sąmoningai neigdama... 22. 3. Dėl apeliantės atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos.... 23. 3.1. Remiantis Civilinio kodekso (toliau CK) 6.383 straipsnio 2 dalimi,... 24. 3.2. Apeliantė nesutinka, kad ieškovė yra nekalta dėl apeliantės... 25. 3.3. Kadangi ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, kad priteistina skola... 26. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 27. 1. Dėl patalpų žemos temperatūros. Apeliantės nurodomais argumentais... 28. 2. Dėl neteisingai mokesčio už tiektą šilumą skaičiavimo. Dėl... 29. 3. Dėl apeliantės atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos.... 30. 3.1. Ieškovė neturi duomenų, kad apeliantė savo patalpų šildymą atjungė... 31. 3.2. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 7 ir 8 straipsnius (2009 m. sausio 12 d.... 32. 3.3. Ieškovė nesutinka, kad apeliantė 2009 m. kovo 4 d. pareiškimą, kad... 33. 3.4. Ieškovės nuomone, apeliantė vadovaujasi pasenusia, bet neaktualia... 34. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 35. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta,... 36. Dėl šalis siejančių sutartinių santykių kvalifikavimo... 37. Byloje nustatyta, kad apeliantė yra patalpų – buto, esančio Kaune, ( - )... 38. Dėl patalpų temperatūros... 39. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pritarė apeliantės... 40. Apeliantė nurodo, kad jos teiginius dėl žemos temperatūros patvirtina... 41. Dėl mokesčio už tiektą šilumą skaičiavimo... 42. Apeliantė nurodė, kad ieškovė nepagrįstai mokestį už šilumą, tiekiamą... 43. Apeliantės teigimu, nepagrįstai per didelę šiluminę galią ieškovė... 44. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal Šilumos ūkio... 45. Kita vertus, apeliantė prašo priteisti permoką, tačiau priešieškinyje... 46. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis kiekvienam... 47. Dėl apeliantės atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos... 48. Apeliantė nurodo, kad tinkamai įgyvendino savo teisę atjungti šildymą... 49. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė pateikė 2008 m. spalio 23 d.... 50. Kauno miesto savivaldybės administracija, spręsdama dėl gyvenamojo namo Nr.... 51. Apeliantė pripažįsta, kad ji 2010 m. spalio 13 d. atjungė nuo... 52. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė 2010 m.... 53. Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegija 2013 m.... 54. Apeliantė, remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų... 55. Konstatavus, kad apeliantė atsijungė nuo bendros daugiabučio namo šildymo... 56. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 57. Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame... 58. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, jog remiantis... 59. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 60. apeliacinį skundą atmesti.... 61. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 62. Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Eura“ (juridinio... 63. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....