Byla 3K-3-344/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Baranausko ir Vinco Versecko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. L. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl pažeistų teisių gynimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ginčas yra kilęs dėl butų privatizavimo lengvatine tvarka sąlygų bei ieškinio senaties termino pradžios nustatymo. Ieškovė M. L. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jai teisę privatizuoti nuomojamą butą, esantį ( - ), pagal Butų privatizavimo įstatymą. Ieškovė nurodė, kad ji, kaip buto nuomininkė, savo teises privatizuoti butą pradėjo įgyvendinti galiojant Butų privatizavimo įstatymui (pateikė prašymą atitinkamai institucijai dėl buto privatizavimo), tačiau ne dėl nuo jos valios priklausančių priežasčių privatizavimo procedūra iki šiol nėra baigta. Ieškovė mano, kad procedūra turėtų būti baigta Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino ieškovei teisę privatizuoti ginčo butą pagal Butų privatizavimo įstatymą. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė privatizavimo procedūrą pradėjo įstatymo nustatytais terminais pareiškimu kreipdamasi į atitinkamą instituciją, t. y. valią privatizuoti ginčo butą išreiškė. Tai patvirtina byloje esantis 1992 m. birželio 24 d. ieškovės pareiškimas Kauno geležinkelio ruožui dėl buto privatizavimo, analogiškas 1993 m. liepos 28 d. pareiškimas bei 1999 m. birželio 2 d. prašymas Kauno komunalinio butų ūkio viršininkui. Teismas nurodė, kad ieškovė atitiko subjektui, kuriam įstatyme suteikta teisė privatizuoti butą, keliamus reikalavimus; ginčo butas buvo privatizavimo objektas; ieškovė gyveno viena, todėl susitarimas su kitais šeimos nariais jai nebuvo privaloma sąlyga. Teismo nuomone, aplinkybė, kad ieškovė kreipėsi į įmonės viršininką, o ne į komisiją, privatizavimo procese neturėjo lemiamos reikšmės – netinkamai adresuotas pareiškimas, kuriame nurodyta aiški prašymo esmė, paprastai perduodamas tinkamam asmeniui ar administraciniam padaliniui. Kadangi buto privatizavimo procedūra buvo nebaigta ne dėl ieškovės valios, o dėl privatizavimą vykdžiusių institucijų neveiklumo, tai teismas pripažino ieškovei teisę privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą. Teismas, atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, konstatavo, kad ieškovė ieškinio senaties nėra praleidusi. Spręsdamas apie tai, kada ieškovė sužinojo ar turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, teismas atsižvelgė į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, ieškovės asmenines savybes, jos veiksmų ar neveikimo įtaką situacijos vertinimui bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (senyvą amžių, menką išsilavinimą ir kt.) ir nurodė, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2000 m. gegužės 5 d. ieškovės ir UAB ,,Marijampolės butų ūkis“ pasirašytos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo dienos. Dėl to teismas laikė, kad ieškinio senaties termino ieškovė nepraleido.

7Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 26 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepraleido termino pareiškimui paduoti. Kolegija pažymėjo, kad faktą apie pareiškimo pateikimą Kauno kelių ruožo viršininkui patvirtina pirmosios instancijos teismui pateiktoje apžiūrėti butų, perduotų Marijampolės savivaldybei 2000 m. kovo 21 d. aktu Nr. 15, byloje esantis pareiškimo originalas. Aplinkybė, kad ieškovė pareiškimą dėl buto privatizavimo padavė ne įmonės administracijos sudarytai tarnybai ar komisijai, o vieno iš įmonės struktūrinių padalinių, į kurio balansą butas buvo įtrauktas, vadovui, nėra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė dėl buto privatizavimo kreipėsi ne į tą subjektą. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kolegijos įsitikinimu, leidžia konstatuoti, kad ieškovė laiku padavė pareiškimą dėl buto privatizavimo ir pradėjo įgyvendinti teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą, tačiau tik dėl įmonės administracijos bei kitų pareigūnų, valdžiusių ginčo butą, kaltės, šios teisės negalėjo įgyvendinti, todėl ieškovės pagal įstatymą įgyta privatizavimo teisė buvo pažeista ir ji turi būti ginama.

8Kolegija nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Kolegija pažymėjo, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda po to, kai asmuo objektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškovės teisės pažeidimo momentą ir, vadovaudamasis Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, padarė pagrįstą išvadą, jog ieškinio senaties termino ieškovė nepraleido.

9III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

111) apeliacinės instancijos teismas netinkami aiškino ir taikė materialiosios teisės normas dėl butų privatizavimo ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Tam, kad būtų pripažinta, jog asmuo įgijo teisę privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, teismas privalėjo nustatyti šias sąlygas: ieškovė, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteisė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdama veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tarp ieškovės ir privatizavimą vykdžiusių asmenų susiklostė santykiai dėl buto privatizavimo. Teismai, nustatydami, kad ieškovė 1992 m. birželio 24 d. pateikė pareiškimą Kauno geležinkelio ruožo viršininkui, pripažino, kad šis asmuo buvo netinkamas vykdyti privatizavimą. Teismai neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, kurių protingas asmuo būtų ėmęsis, jei būtų manęs, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Be to, teismai nenustatė būtinosios privatizavimo sąlygos, t. y. kad tarp ieškovės ir privatizavimą vykdžiusio asmens, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjekto, susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo. Teismai nenustatė aplinkybių, kad privatizavimą vykdžiusi institucija būtų žinojusi apie ieškovės norą privatizuoti ginčo objektą ar atlikusi kokius nors veiksmus, susijusius su ginčo objekto privatizavimu. Be to, kasatorius nurodo, kad teismai neįvertino ir tų aplinkybių, jog 1992 m. birželio 24 d. ieškovės pareiškimas buvo adresuotas netinkamai institucijai; neatitiko padavimo metu galiojusių pareiškimo padavimo terminų, taip pat to, kad daugiau kaip 15 metų ieškovė neskundė privatizavimą vykdžiusių institucijų veiksmų. Taigi, kasatoriaus nuomone, ieškovė neįgijo subjektinės teisės privatizuoti butą, todėl apeliacinės instancijos teismas, darydamas priešingą išvadą, netinkamai aiškino ir taikė Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme suformuotos teismų praktikos šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-192/2008; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. v. Vilniaus m. savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-189/2006; 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. L. v. Vilniaus m. savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-394/2002);

122) kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentais dėl ieškinio senaties taikymo. Teismai nurodė, kad ieškovė turėjo suvokti apie savo teisių pažeidimą, kai jai buvo pasiūlyta sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, todėl ieškinio senaties terminą skaičiavo nuo šios datos. Teismai nepagrįstai nevertino kitų byloje esančių įrodymų, kad ieškovė jau anksčiau turėjo sužinoti apie jos pažeidžiamas teises, t. y. jau pateikdama 1993 m. ir 1999 m. pakartotinius prašymus privatizuoti butą, turėjo suprasti apie pažeistas jos teises privatizuoti butą. Dėl to nepagrįstai teismai šį terminą skaičiavo nuo 2000 m. gegužės 5 d., o ne nuo 1993 m. liepos 28 d., kai pateikė antrą pareiškimą dėl patalpų privatizavimo. Tokiu atveju ieškinio senaties terminas pagal CK 84 straipsnį pasibaigė 1996 m.

13Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad teismų išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nes ieškovė turėjo teisę privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą ir įstatymo nustatytu laiku kreipėsi į Kauno kelių ruožo viršininką dėl buto privatizavimo. Atsižvelgdami į ieškovės amžių ir į tai, kad ji neturėjo jokio išsilavinimo, teismai pagrįstai padarė išvadą, kad nežinojo ir negalėjo žinoti, jog yra sudarytos butų privatizavimo komisijos. Teismai padarė pagrįstą išvadą, kad ne dėl ieškovės, o dėl įmonės administracijos bei kitų pareigūnų kaltės ji negalėjo įgyvendinti teisės privatizuoti butą, todėl jos teisė buvo pažeista ir turi būti ginama. Teisė ginti pažeistas teises dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo atsirado tik nuo 2003 m. sausio 1 d., nes jai ginti nebuvo įstatyminio pagrindo – nebuvo įsigaliojusi Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcija.

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2009 m. liepos 2 d. nutartimi atsisakė priimti trečiojo asmens Marijampolės savivaldybės atsiliepimą į kasacinį skundą kaip neatitinkantį CPK 347 straipsnio 3 dalies, 351 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17Dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

18Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus, butus daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose. Butų privatizavimo įstatymui 1998 m. liepos 1 d. netekus galios, šio įstatymo pagrindu pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedūras galima užbaigti pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nuostatas, t. y. subjektines teises ir pareigas, kurios buvo įgytos pagal anksčiau galiojusį Butų privatizavimo įstatymą ir įstatymo galiojimo metu, galima įgyvendinti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namas modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Tokios nuostatos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. R. v. Alytaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-53; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. Kauno m. savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-192/2008; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. v. Vilniaus m. savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-189/2006; 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. L. v. Vilniaus m. savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-394/2002). Pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą valstybės (savivaldybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartyje išaiškinta, kad Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma taikytina tokiais atvejais, kai, nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui, ginčas dėl įgytos teisės privatizuoti butą pažeidimo teisme išspręstas ir priimto teismo sprendimo pagrindu ginčo butas turi būti privatizuotas arba kai nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui ginčas dėl įgytos teisės privatizuoti butą dar neišspręstas ir jį išsprendus priimto teismo sprendimo pagrindu ginčo butą reikėtų privatizuoti.

19Sprendžiant apie asmens teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą, turi būti nustatytos visos šiame įstatyme nustatytos būtinos privatizavimo sąlygos: gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); asmuo yra subjektas, kuriam įstatymu suteikta teisė privatizuoti butą (4 straipsnis); asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti (1, 5 straipsniai). Toks privatizavimo sąlygų aiškinimas nurodomas pirmiau nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse.

20Šioje byloje teismai nustatė, kad ieškovė atitinka subjekto, kuriam įstatymu suteikta teisė privatizuoti butą, keliamus reikalavimus; ginčo butas yra privatizavimo objektas; ieškovė įstatymo nustatytu laiku kreipėsi į atitinkamą įstaigą su pareiškimu dėl buto privatizavimo. Teismai pažymėjo, kad ieškovė gyveno viena, todėl jai nereikėjo pateikti susitarimo dėl privatizuotino buto. Iš esmės kasatorius ginčija ieškovės teisę privatizuoti lengvatine tvarka butą tuo argumentu, kad ji nors ir įstatyme nustatytu terminu, bet kreipėsi ne į tą asmenį. Teisėjų kolegija sutinka su teismų išvada, kad ši aplinkybė neturi esminės reikšmės, nes netinkamai adresuotas pareiškimas, kuriame aiškiai nurodyta prašymo esmė, perduodamas atitinkamam subjektui, juolab, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2000 m. kovo 21 d. Marijampolės savivaldybei perduotų butų byloje yra 1992 m. ieškovės rašyto pareiškimo privatizuoti butą originalas. Taigi teisinis santykis dėl buto privatizavimo tarp ieškovės ir kasatoriaus atsirado, nes ieškovė įgijo subjektinę teisę privatizuoti ginčo butą, tinkamai išreikšdama savo valią (ketinimus), o šių nebaigė ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių – tuo metu privatizavimą vykdžiusi AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ neparengė buto privatizavimo dokumentų bei neinformavo ieškovės apie privatizacijos eigą.

21Dėl ieškinio senaties termino nustatymo

22Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tada, kai asmeniui atsiranda teisė į ieškinį. Ši teisė atsiranda, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Teisės į ieškinį atsiradimas kartu ir ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti pažeidus jo teises). Tuo atveju, kai teisės pažeidimo ir sužinojimo apie pažeidimą momentai nesutampa, įstatymas suteikia galimybę įrodinėti, kad apie pažeistą teisę jis sužinojo vėliau, nei ši buvo pažeista. Tačiau siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią būtina išsiaiškinti, ar asmuo apie pažeistą teisę pavėluotai sužinojo ne dėl savo nerūpestingumo ir aplaidaus elgesio, t. y. privalu išsiaiškinti, kurią dieną apdairus ir rūpestingas asmuo, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas.

23Šioje byloje teismai, spręsdami dėl senaties termino pradžios, tinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties termino pradžią reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Teismai, spręsdami apie tai, kada ieškovė turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, byloje esančius įrodymus vertino atsižvelgdami į ieškovės asmens savybės – ieškovės amžių (93 m.), tai, kad ji turi menką išsilavinimą, gyvena viena, yra ligota ir pan., ir nustatė, kad apie teisės privatizuoti butą pažeidimą turėjo suvokti, kai jai buvo pasiūlyta pasirašyti buto nuomos sutartį. Kasatorius nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino byloje esančių įrodymų, kad, jau 1993 m. ir 1999 m. pateikdama pakartotinius prašymus privatizuoti butą, ieškovė turėjo suprasti apie pažeistas jos teises.

24Teismai savo išvadas padarė vadovaudamiesi įrodymų tikėtinumo taisykle. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo konkrečiose bylose yra ne kartą pabrėžta, kad teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus ( pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. J. R., G. A., Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž. , bylos Nr. 3K-3-187/2008; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B., R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“ , byla Nr. 3K-3-513/2004; 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; ir kt.). Teismas, nustatydamas ieškinio senaties termino eigos pradžią, pagal vidinį savo įsitikinimą vertino visus byloje esančius įrodymus ir faktą, kad ieškovė 2000 m. gegužės 5 d. pasirašė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, laikė pakankamu asmens teisės pažeidimo pradžios momentui konstatuoti. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėję teismai, vertindami įrodymus ir savo išvadas dėl asmens teisės pažeidimo momento pagrįsdami tikimybių pusiausvyros principu, pažeidė byloje surinktų įrodymų vertinimo taisyklę (CPK 185 straipsnis). Teismų nustatytas asmens teisės pažeidimo momentas ir išvada, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo, yra pagrįsta ir teisėta.

25Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista.

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

27Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

28Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ginčas yra kilęs dėl butų privatizavimo lengvatine tvarka sąlygų bei... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimu... 7. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m.... 8. Kolegija nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos... 9. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama... 11. 1) apeliacinės instancijos teismas netinkami aiškino ir taikė materialiosios... 12. 2) kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentais dėl... 13. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo atsakovo kasacinį skundą... 14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. Dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimą reglamentuojančių teisės normų... 18. Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė... 19. Sprendžiant apie asmens teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal Butų... 20. Šioje byloje teismai nustatė, kad ieškovė atitinka subjekto, kuriam... 21. Dėl ieškinio senaties termino nustatymo... 22. Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tada, kai asmeniui atsiranda... 23. Šioje byloje teismai, spręsdami dėl senaties termino pradžios, tinkamai... 24. Teismai savo išvadas padarė vadovaudamiesi įrodymų tikėtinumo taisykle.... 25. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 28. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...