Byla 2-7113-730/2012
Dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Simonai Šukytei, dalyvaujant ieškovei L. B., jos atstovei adv. T. B., atsakovo atstovei E. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo,

Nustatė

2byloje buvo nagrinėjamas ieškovės reikalavimas pripažinti ieškovei teisę privatizuoti nuomojamą butą, esantį adresu ( - ) pagal LR Butų privatizavimo įstatymą bei įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove nuomojamo buto pirkimo – pardavimo sutartį pagal LR Butų privatizavimo įstatymą. Reikalavimo pagrindu nurodytos aplinkybės, kad ieškovė yra buto, esančio ( - ), pagrindinė nuomininkė. Šį butą ieškovė gavo, pradėjo jame gyventi 1992 m. gruodžio mėn. pabaigoje. Ieškovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, neturi jokio kito gyvenamojo būsto, nėra gavusi jokio lengvatinio kredito iš savivaldybės. 1993 m. ieškovė pradėjo domėtis privatizavimu, kreipėsi į tuometinę namų valdą. Prašymą privatizuoti butą priėmė, užregistravo, bet paaiškino, kad turi pateikti susitarimą su vyru, kieno vardu bus privatizuotas butas. Vyras nesutiko pasirašyti sutartį butui privatizuoti, dėl šios priežasties 1993 m. ieškovė buto privatizavimo procedūros nebaigė, tačiau valią (norą) dėl buto privatizavimo išreiškė. 1996 m. ieškovė nutraukė santuoką su vyru ir pakartotinai pateikė prašymą dėl buto privatizavimo. Tačiau dokumentai buvo priimti, užregistruoti, bet jie nebuvo išsiųsti į Valstybinę privatizavimo komisiją, nes Komisija dirbo paskutinius mėnesius. Šią informaciją ieškovė sužinojo žymiai vėliau. 1997 m. laukė pakvietimo dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Nesulaukus pakvietimo, pradėjo domėtis dėl pateikto prašymo eigos, tačiau paaiškėjo, kad dokumentai net nebuvo išsiųsti į Valstybinę privatizavimo komisiją. Bandė atsakingų asmenų klausti ką ieškovė privalo daryti, tačiau valdininkai atsakydavo, kad Valstybinė butų privatizavimo komisija baigė savo darbą, Butų privatizavimo įstatymo galiojimas yra sustabdytas, ir jie nežino ką ji dabar turi daryti, gali tik gražinti dokumentus. Tokiu būdu ieškovė atgavo privatizavimui skirtus dokumentus. Institucijos, atsakingos už buto privatizavimą privalėjo pateikti prašymą su pridedamais dokumentais Valstybinei privatizavimo komisijai, tačiau, tai nepadarė, tokiu būdu atėmė iš ieškovės galimybę privatizuoti butą. LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio l dalies 2 punktas nustato, kad valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos tuo atveju, kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal LR butų privatizavimo įstatymą. Teismas šiuo atveju priimdamas sprendimą yra saistomas keturiomis būtinomis sąlygomis: 1) gyvenamoji patalpa LR Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu turi būti tinkamu privatizavimo objektu, 2) ieškovas įstatymo galiojimo metu privalo būti tinkamu privatizavimo subjektu, 3) turi būti prasidėjęs suinteresuotos šalies iniciatyva privatizavimo procesas, 4) teisė privatizuoti gyvenamąją patalpą LR Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu turi būti pažeista institucijos/ų atsakingos/ų už įstatymo vykdymą. Ieškovė buvo privatizavimo subjektu, gyvenamosios patalpos, adresu ( - ), buvo tinkamu privatizavimo objektu, privatizavimo procedūra buvo pradėta, o nebuvo užbaigta ne dėl ieškovė kaltės. Todėl ieškovė mano, kad teismas turėtų jai pripažinti teisę privatizuoti jos nuomojamą ginčo butą (b.l. 3-4).

3Atsakovė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškinio nepripažįsta. Nesutikimo su ieškiniu motyvų esmė - 1997-05-07 įsigaliojus LR Butų privatizavimo įstatymo pakeitimams, įstatymo 3 straipsnio l dalies 6 punktas numatė, kad pagal šį įstatymą neparduodami (neprivatizuojami) gyvenamieji namai, butai, išnuomoti pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą. 1997-10-24 įsigaliojusioje LR Butų privatizavimo įstatymo 3 straipsnio l dalies 6 punkto redakcijoje nurodoma, kad gali būti privatizuojami butai, kurie pradėti eksploatuoti iki 1993 m. sausio l d. ir kurių nuomininkai ar jų šeimos nariai iki 1997-05-07 nustatyta tvarka pareiškė norą juos privatizuoti. Ieškovei ir jos šeimai gyvenamoji patalpa, adresu ( - ), buvo suteikta Klaipėdos miesto valdybos 1992-12-29 potvarkiu Nr. 508, įgyvendinant teisę į valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, kai vienai šeimai gyventi pritaikytame bute (name) gyvena dvi ar daugiau šeimų (1992-04-07 Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Gyvenamasis namas, kuriame yra ginčo butas, pastatytas 1993 m., o statinio priėmimo naudoti aktas išduotas 1993-01-04 (pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą). Ieškovės teiginys, kad 1993 m. nebaigė privatizavimo procedūros, tačiau išreiškė valią privatizuoti ginčo butą, yra neigtinas. Tokiai procedūrai pradėti nebuvo pagrindo: ieškovės vyras, A. V., kaip S. V. V. šeimos narys (sūnus), buvo pasinaudojęs teise privatizuoti gyvenamąjį butą ir pagal LR Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį nebegalėjo privatizuoti kito gyvenamojo būsto; ieškovė su vyru nesudarė notariškai patvirtinto susitarimo, kuris pagal LR Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnį, Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309, 18 punktą, taip pat buvo būtina buto privatizavimo sutarties sudarymo sąlyga. Ieškovės teiginys, kad 1997-07-02 pateiktą prašymą institucijos, atsakingos už butų privatizavimą, privalėjo pateikti Valstybinei privatizavimo komisijai, neigtinas, nes ginčo butas nuo 1997-05-07 negalėjo būti privatizavimo objektu (LR Butų privatizavimo įstatymo 3 straipsnio l dalies 6 punktas), t. y. nesant nors vienos įstatyme numatytos būtinosios privatizavimo sąlygos, nėra pagrindo subjektinės teisės privatizuoti butą atsiradimui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą butų privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, pasibaigus specialaus LR Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu gali būti įgyvendintos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui, tačiau jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių. (LAT 2008-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2008). Tuo pagrindu darytina išvada, kad ieškovė LR Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, neišreiškė valios privatizuoti nuomojamą butą, o nuo 1997-05-07 gyvenamoji patalpa, adresu ( - ), buvo netinkamu privatizavimo objektu, todėl ieškovė neįgijo ir negalėjo įgyti subjektinės teisės lengvatinėmis sąlygomis pagal BPĮ privatizuoti nuomojamą butą (b.l. 31-32).

4Nagrinėjant bylą teisme, ieškovė, jos atstovė ieškinį palaikė, atsakovo atstovė ieškinio nepripažino, šalys iš esmės paaiškino savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

5Ieškinys tenkintinas visiškai, vadovaujantis sekančiais argumentais.

6Teismų praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga, sprendžiant šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo - aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet turint galvoje butų privatizavimą nustatančių įstatymų pagrindinį tikslą – suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (LAT 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008). Šios kategorijos bylose visada turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, kad jose iš esmės vyksta ginčai dėl socialiai aktualios asmenų teisės – teisės į būstą pažeidimo, bet ne dėl privatizavimo teisės apskritai (LAT 2001-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2001, 2009-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009).

7Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas numato atvejus, kada gyvenamųjų patalpų nuomininkai turi teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis, kokias iš esmės jiems suteikė dabar negaliojantis Butų privatizavimo įstatymas.

8Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą.

9Suformuota teismų praktika, kad taikant Butų privatizavimo ir Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymą, atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus užbaigti butų privatizavimą ir sistemiškai aiškinant pastarojo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą darytina išvada, jog ši norma neleidžia pradėti butų privatizavimo procedūros, kartu ir tęsti butų pardavimą lengvatine tvarka, nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui. Šios normos paskirtis - siekimas sudaryti galimybę Butų privatizavimo įstatymo pagrindu pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedūras užbaigti, šiam įstatymui nustojus galioti. Nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui, teismine tvarka galima apginti tik pastarojo įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas asmenų subjektines teises, kurios buvo pažeistos. Ši teisės norma taikytina tokiais atvejais, kai nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui, ginčas dėl įgytos teisės privatizuoti butą pažeidimo teisme išspręstas ir priimto teismo sprendimo pagrindu ginčo butas turi būti privatizuotas (parduotas), arba kai nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui, ginčas dėl įgytos teisės privatizuoti butą pažeidimo teisme dar neišspręstas ir jį išsprendus priimto teismo sprendimo pagrindu ginčo butą reikėtų parduoti (LAT 2002 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002, 2004-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2004, 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006; 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008; 2008-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2008; 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-254/2008).

10Sprendžiant ar ieškovė turi teisę privatizuoti ginčo butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, pagal suformuotą teismų praktiką, reikalinga nustatyti visas šiame įstatyme nustatytas tokio privatizavimo sąlygas, būtent: a) ieškovė yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); b) ginčo butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2 ir 3 straipsniai); c) ieškovė, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tarp ieškovės ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11 ir kiti straipsniai).

11Nustatant šias sąlygas, teismas pasisako dėl šalių ginčijamų aplinkybių, kurios yra pagrindu nurodytoms sąlygoms nustatyti, sprendžiant ar ieškovė turi teisę privatizuoti ginčo butą pagal Butų privatizavimo įstatymą. Byloje ginčo dėl to, kad ieškovė yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, nėra (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis). Tarp šalių iškilo ginčas dėl ginčo buvimo privatizavimo objektu ir ar ieškovė, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdama veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti.

12 Dėl ieškovės atlikimo būtinų veiksmų įgyti teisę privatizuoti ginčo butą (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11 ir kiti straipsniai).

13Pagal Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, šis įstatymas nustatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo–pardavimo tvarką nuomininkams, iki 1992 m. gruodžio 1 d. pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas. 1993 m. balandžio 1 d. įstatymu Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnis buvo papildytas nauja antrąja dalimi (su vėlesniais pakeitimais), kurioje asmenims, ne dėl savo kaltės laiku nepadavusiems pareiškimų gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, buvo suteikta galimybė prašymus dėl butų privatizavimo pateikti ir vėliau, tačiau su išlyga, kad tokie prašymai bus pateikiami Seimo sudarytai Valstybinei komisijai, turėjusiai teisę leisti tokius prašymus paduoti iki 1997 m. gruodžio 31 d., tai yra nustatytas terminas kreiptis dėl teisės privatizuoti iki 1997-12-31.

14Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio dalyje, 5 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, jog pareiškimus gyvenamiesiems butams įsigyti asmenys paduoda savivaldybei pagal gyvenamąją vietą, o jei namas, butas yra įmonės, įstaigos ar organizacijos balanse – atitinkamai jų administracijai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 5 punkte buvo nustatyta, kad pilietis, pageidavęs pirkti savivaldybei priklausantį butą, turėjo raštu kreiptis į miesto ar rajono valdybos sudarytą tarnybą arba komisiją.

15Remiantis byloje esančiais įrodymais, teismas laiko nustatytomis faktines bylos aplinkybes, jog ieškovė 1997-07-02 Butų privatizavimo valstybinei komisijai per UAB „Buitis be rūpesčių“ pateikė prašymą privatizuoti ginčo butą (b.l. 19, 29-28). 1997-07-08 ieškovė buvo įtraukta į UAB „Buitis be rūpesčių“ sudarytą gyventojų pageidaujančių pirkti gyvenamąsias patalpas arba baigti įforminti jų pirkimo-pardavimo dokumentus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, sąrašą (b.l. 21). Prašymo pateikimo metu (1997-07-02) ieškovės šeimą sudarė du asmenys, tai yra ji ir tuo metu buvusi jos nepilnametė dukra, gimusi 1985 m. (b.l 19, 37), todėl susitarimo pirkti ginčo butą pateikti nereikėjo. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog ieškovė viena ar su kitais šeimos nariais buvo įgijusi nuosavybę į kitą gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą.

16Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis, pripažįstama, kad ieškovė Butų privatizavimo įstatymo nustatytu terminu įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus, dėl ginčo buto privatizavimo, kas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad ginčo buto privatizavimo procedūra buvo teisėtai pradėta. Formuojama teismų praktika, kad kai pateikiamas prašymas privatizuoti įstatymo nustatytu terminu, bet kreiptasi ne į tą asmenį, ši aplinkybė nelaikytina turinti esminės reikšmės, nes netinkamai adresuotas pareiškimas, kuriame aiškiai nurodyta prašymo esmė, turi būti perduodamas atitinkamam subjektui (LAT 2009-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2009).

17Dėl ginčo buto buvimo privatizavimo objektu (Butų privatizavimo įstatymo 2 ir 3 straipsniai).

18Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad pirkimo-pardavimo objektas yra valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose, o 3 straipsnyje nustatytas sąrašas patalpų neprivatizuojamų pagal šį įstatymą.

19Teismas nesutinka su atsakovo argumentu, jog ginčo gyvenamoji patalpa negalėjo būti privatizavimo objektu, kadangi ji ieškovei išnuomota pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą. Atsakovė įrodinėjo, kad ieškovei ginčo butas buvo suteiktas kaip valstybės paramos forma - išsinuomojant savivaldybių gyvenamąsias patalpas, taikant valstybės reguliuojamus nuomos mokesčių tarifus (b.l. 75). Ieškovei butas buvo suteiktas 1992-12-29 (b.l. 8-10).

20Nuo 1997-05-07 įsigaliojusioje Butų privatizavimo įstatymo 3 straipsnio l dalies 6 punkto redakcijoje (priimta 1997-04-29) buvo numatyta, kad neprivatizuojami gyvenamieji namai, butai, išnuomoti pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą. Nuo 1997-10-24 įsigaliojusioje Butų privatizavimo įstatymo 3 straipsnio l dalies 6 punkto redakcijoje (priimta 1997-10-14) buvo numatyta, kad neprivatizuojami gyvenamieji namai, butai, išnuomoti pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, išskyrus gyvenamuosius namus, butus, kurie pradėti eksploatuoti iki 1993 m. sausio 1 d. ir kurių nuomininkai ar jų šeimos nariai iki 1997 m. gegužės 7 d. nustatyta tvarka pareiškė norą juos privatizuoti.

211992 m. balandžio 7 d. buvo priimtas Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas. Esminės įstatymo nuostatos buvo sekančios. Sutinkamai su Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 1 straipsnio, 2 straipsnio 3 dalies nuostatomis, galiojusiomis ginčo gyvenamosios patalpos ieškovei skyrimo metu (nuo 1992-06-01 iki 1994-01-05), įstatymo paskirtis buvo - nustatyti Lietuvos Respublikos piliečių apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis būdus, valstybės teikiamos paramos formas įsigyjant gyvenamąjį namą ar butą, šios paramos suteikimo ir panaudojimo tvarką bei sąlygas, taip pat gyvenamųjų patalpų statybos ir eksploatavimo valstybinę kontrolę, piliečiams apsirūpinantiems gyvenamosiomis patalpomis šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka, suteikiama valstybės parama.

22Sutinkamai su Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, piliečiai galėjo pasirinkti vieną iš paramos formų: gauti kreditą lengvatinėmis sąlygomis arba subsidijas gyvenamajam namui ar butui pasistatyti arba nusipirkti; išsinuomoti savivaldybių gyvenamąsias patalpas, taikant valstybės reguliuojamus nuomos mokesčių tarifus; pirkti išsimokėtinai iš savivaldybių ir valstybinių įmonių nuomojamas gyvenamąsias patalpas.

23Sutinkamai su Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 17 straipsnio nuostatomis, norint gauti valstybės paramą, reikalinga buvo pateikti nustatyto turinio prašymą, kitus dokumentus savivaldybei. Sutinkamai su Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 18, 19 straipsnių nuostatomis, savivaldybė išnagrinėjusi prašymą, turėjo priimti sprendimą registruoti pilietį valstybės paramai gauti ar neregistruoti, buvo sudaromos eilės valstybės paramai gauti, kurias turėjo tvirtinti savivaldybių valdymo organai. Sutinkamai su Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 23 straipsnio nuostatomis, savivaldybės valdymo organas turėjo priimti sprendimą valstybės paramai gauti.

24Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-09-25 nutarimu Nr. 704 buvo nustatyta, kad, įgyvendinant Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nuostatas, miestų (rajonų) valdybos turi iki 1992 m. gruodžio 15 d. sudaryti bei patvirtinti asmenų, norinčių gauti 1993 metais valstybės paramą apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis, eiles, o asmenų, norinčių gauti valstybės paramą apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis, sudarytos ir patvirtintos eilės įsigalioja nuo 1993 m. sausio 1 dienos.

25Teismo nuomone, byloje nėra pagrindo pripažinti nustatytomis aplinkybes, pagrindžiančias šias esmines ar kitas Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nuostatas, todėl nėra pagrindo išvadai padaryti, jog ieškovei ginčo butas buvo suteiktas, išnuomotas pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą. Teismas siūlė (CPK 179 straipsnio 1 dalis) atsakovei pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kaip įrodinėjo atsakovė, jog ieškovei ginčo butas buvo suteiktas kaip valstybės parama, išsinuomojant savivaldybių gyvenamąsias patalpas, taikant valstybės reguliuojamus nuomos mokesčių tarifus (b.l. 75 - 76). Priešingai nei nurodo atsakovė, jos nurodomame potvarkyje 1992-12-29 Nr. 508, jo 1992-12-29 posėdžio protokole Nr.27 nenurodomos aplinkybės, jog buvo sprendžiama, kitaip aptariama ir buvo nuspręsta dėl valstybės paramos skyrimo ieškovei pagal Gyventojų apsirūpinimo patalpomis įstatymą (b.l. 8, 55-57).

26Kadangi teismas laiko, jog ieškovei ginčo butas buvo suteiktas ne pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, todėl nepasisako dėl namo, kuriame yra ginčo buto eksploatacijos pradžios.

27Nuo 1982-12-02 iki 1998-07-01 galiojo Butų kodeksas, kuris reglamentavo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, numatytos asmenų teisės į gyvenamąją patalpą, įgyvendinimo tvarką (Butų kodekso 1-3 straipsniai).

28Sutinkamai su Butų kodekso 29 straipsnio nuostatomis (redakcija galiojusi buto suteikimo ieškovei metu nuo 1990-12-06 iki 1997-12-27, priimta 1990-12-06), prie asmenų, kuriems reikia gerinti gyvenimo sąlygas priskiriami asmenys turintys gyvenamojo ploto kiekvienam šeimos nariui mažiau negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta norma. Sutinkamai su Butų kodekso 41 straipsnio nuostatomis, gyvenamojo ploto norma buvo nustatoma dvylika kvadratinių metrų vienam žmogui, atskiriems miestams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu galėjo būti nustatyta didesnė gyvenamojo ploto norma, gyvenamoji patalpa buvo suteikiama gyvenamojo ploto normos ribose bet ne mažesnė, kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta, tai yra, mažiausia gyvenamojo ploto norma viena asmeniui buvo nustatyta dvylika kvadratinių metrų.

29Sutinkamai su Butų kodekso 44 straipsnio nuostatomis, gyvenamosios patalpos valstybinio butų fondo namuose buvo skiriamos atitinkamo miesto (rajono) savivaldybės vykdomosios valdžios organo sprendimu.

30Sutinkamai su Butų kodekso 49 straipsnio nuostatomis, remdamasis sprendimu suteikti gyvenamąją patalpą valstybinio ar visuomeninio butų fondo name, rajono, miesto, miesto rajono, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas išduodavo piliečiui orderį, kuris yra vienintelis pagrindas apsigyventi suteiktoje gyvenamojoje patalpoje.

31Remiantis byloje esančiais įrodymais, teismas laiko nustatytomis faktines bylos aplinkybes, jog ieškovės, kaip ( - ) darbuotojos, esančios pirmumo eilėje, trijų asmenų šeimai, kadangi ieškovės trijų asmenų šeima gyveno 16,2 kv.m. kambaryje su bendra virtuve dviem šeimoms, 1992-12-17 ( - ) administracijos ir butų skyrimo komisijos sprendimu (b.l. 9), Klaipėdos miesto valdybos 1992-12-29 Klaipėdos miesto valdybos potvarkiu Nr. 508 buvo suteiktas ginčo butas (b.l. 8, 10). Remiantis 1992-12-29 Klaipėdos miesto valdybos potvarkiu Nr. 508, ieškovės šeimai Klaipėdos miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1993-01-19 išdavė orderį, leidžiantį apsigyventi ginčo bute (b.l. 18).

32Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nurodytoms Butų kodekso nuostatoms, pripažįstama, jog ieškovei ginčo butas buvo suteiktas, vadovaujantis Butų kodekso nuostatomis, todėl nėra pagrindo išvadai padaryti, jog jis negalėjo būti privatizavimo objektu.

33Kadangi teismas laiko, kad ieškovė turėjo teisę privatizuoti ginčo butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, yra pagrindas spręsti, ar ieškovė turi teisę užbaigti ginčo buto privatizavimo procesą lengvatinėmis sąlygomis.

34Asmeniui pateikus prašymą ir įstatyme nustatytus duomenis dėl buto privatizavimo, savivaldybės institucijai atsiranda pareiga pradėti privatizavimo procedūras, kurios užbaigiamos pirkėjui sumokėjus nustatytą kainą ir notarine forma sudarius pirkimo–pardavimo sutartį (LAT 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2007).

35Kadangi savivaldybei butų privatizavimas buvo teisės aktais priskirta funkcija, todėl būtent ji turėjo užtikrinti tinkamą teisės privatizuoti butus įgyvendinimą, o netinkamas šios pareigos vykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamąsias patalpas. (LAT 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2010).

36Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog ieškovės prašymas privatizuoti ginčo butą buvo perduotas Seimo sudarytai valstybinei komisijai (b.l. 7, 15), jog buvo priimtas teigiamas ar neigiamas sprendimas dėl ginčo buto privatizavimo pagal ieškovės pateiktą prašymą, apie tai ieškovę informuojant Butų privatizavimo galiojimo metu.

37Tuo pagrindu teismas laiko, kad ginčo buto teisėtai pradėtas privatizavimo procesas neužbaigtas ne dėl nuo ieškovės priklausančių priežasčių, tokiu būdu pažeidžiant ieškovės teisę privatizuoti ginčo butą, todėl ieškovė turi teisę užbaigti ginčo buto privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis (Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

38Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Iš atsakovės yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovei (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti įrodymai apie ieškovės 139,00 Lt dydžio turėtas bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis).

39Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

40ieškinį tenkinti visiškai.

41Pripažinti ieškovei L. B., asmens kodas ( - ) teisę privatizuoti butą, esantį ( - ), lengvatinėmis sąlygomis pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnį, nustatant pareigą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei sudaryti su ieškove L. B. buto, esančio ( - ), pirkimo – pardavimo sutartį.

42Priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 139, 00 Lt (vieną šimtą trisdešimt devynis Lt) bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) ieškovei L. B..

43Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė,... 2. byloje buvo nagrinėjamas ieškovės reikalavimas pripažinti ieškovei teisę... 3. Atsakovė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad... 4. Nagrinėjant bylą teisme, ieškovė, jos atstovė ieškinį palaikė, atsakovo... 5. Ieškinys tenkintinas visiškai, vadovaujantis sekančiais argumentais.... 6. Teismų praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga, sprendžiant šalių ginčus... 7. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams... 8. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad savivaldybės... 9. Suformuota teismų praktika, kad taikant Butų privatizavimo ir Valstybės... 10. Sprendžiant ar ieškovė turi teisę privatizuoti ginčo butą pagal Butų... 11. Nustatant šias sąlygas, teismas pasisako dėl šalių ginčijamų... 12. Dėl ieškovės atlikimo būtinų veiksmų įgyti teisę privatizuoti ginčo... 13. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, šis įstatymas... 14. Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio dalyje, 5 straipsnio 2 dalyje buvo... 15. Remiantis byloje esančiais įrodymais, teismas laiko nustatytomis faktines... 16. Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis, pripažįstama, kad ieškovė... 17. Dėl ginčo buto buvimo privatizavimo objektu (Butų privatizavimo įstatymo 2... 18. Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad... 19. Teismas nesutinka su atsakovo argumentu, jog ginčo gyvenamoji patalpa... 20. Nuo 1997-05-07 įsigaliojusioje Butų privatizavimo įstatymo 3 straipsnio l... 21. 1992 m. balandžio 7 d. buvo priimtas Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis... 22. Sutinkamai su Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 12... 23. Sutinkamai su Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 17... 24. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-09-25 nutarimu Nr. 704 buvo nustatyta,... 25. Teismo nuomone, byloje nėra pagrindo pripažinti nustatytomis aplinkybes,... 26. Kadangi teismas laiko, jog ieškovei ginčo butas buvo suteiktas ne pagal... 27. Nuo 1982-12-02 iki 1998-07-01 galiojo Butų kodeksas, kuris reglamentavo... 28. Sutinkamai su Butų kodekso 29 straipsnio nuostatomis (redakcija galiojusi buto... 29. Sutinkamai su Butų kodekso 44 straipsnio nuostatomis, gyvenamosios patalpos... 30. Sutinkamai su Butų kodekso 49 straipsnio nuostatomis, remdamasis sprendimu... 31. Remiantis byloje esančiais įrodymais, teismas laiko nustatytomis faktines... 32. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nurodytoms Butų kodekso nuostatoms,... 33. Kadangi teismas laiko, kad ieškovė turėjo teisę privatizuoti ginčo butą... 34. Asmeniui pateikus prašymą ir įstatyme nustatytus duomenis dėl buto... 35. Kadangi savivaldybei butų privatizavimas buvo teisės aktais priskirta... 36. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog ieškovės prašymas... 37. Tuo pagrindu teismas laiko, kad ginčo buto teisėtai pradėtas privatizavimo... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Iš atsakovės yra pagrindas... 39. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260,... 40. ieškinį tenkinti visiškai.... 41. Pripažinti ieškovei L. B., asmens kodas ( - ) teisę privatizuoti butą,... 42. Priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 139, 00 Lt (vieną... 43. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos...