Byla 2-419-730/2013
Dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Simonai Šukytei, dalyvaujant ieškovei A. S., jos atstovui advokatui Egidijui Giedraičiui, atsakovo atstovei O. G., E. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. patikslintą ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei, tretieji asmenys A. S., R. K., dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo,

Nustatė

2byloje nagrinėjamas ieškovės reikalavimas pripažinti ieškovei teisę privatizuoti butą, esantį adresu ( - ), lengvatinėmis sąlygomis pagal 1991 m. gegužės 21 d. Butų privatizavimo įstatymo (toliau – BPĮ) 4 straipsnį. Ieškovės reikalavimo pagrindu nurodytų aplinkybių esmė – ieškovė ir jos šeima 1990 m. gruodžio pabaigoje iš Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto gavo orderį, suteikiantį teisę apsigyventi naujai statomame name (bute), adresu ( - ). Minėto daugiabučio namo statyba baigta 1991 metų rugsėjo mėnesį, ieškovės šeima įsikėlė į minėtą butą ir nuo 1991-10-02 ieškovė ir jos šeimos nariai bute, adresu ( - ), deklaravo savo gyvenamąją vietą. Ieškovės sutuoktinis mirė 2011-12-11. 1992 metais ieškovė pateikė prašymą leisti privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis namų valdybai, gautas atsakymas, kuriuo leista butą privatizuoti. Savo teise privatizuoti butą, adresu ( - ), lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą, ieškovė iki šiol nepasinaudojo. Duomenų, suteikiančių teisę privatizuoti butą neišliko nei pas ieškovę, nei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos archyvuose, todėl jų pateikti nėra galimybės. Šiuo metu ieškovė gyvena minėtame bute, sudariusi buto nuomos sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybe. Ieškovė prašymais privatizuoti butą, adresu ( - ), lengvatinėmis sąlygomis raštu kreipėsi į atsakovę, tačiau ši atsisakė tenkinti prašymą. Įvertinus teisės aktų nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, ieškovė yra subjektas, turintis teisę privatizuoti butą, kuriame ji gyvena, ieškovės nuomojamas butas adresu ( - ), yra tinkamas privatizavimo objektas, ieškovė 1992 metais buvo pateikusi prašymą bei susitarimą dėl buto privatizavimo, išreiškusi valią privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis, t.y. atliko veiksmus, būtinus įstatymo nustatytai teisei privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis, privatizavimo procesas nebuvo baigtas dėl nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių todėl ji turi teisę privatizuoti jos nuomojamą šiuo metu butą adresu ( - ) lengvatinėmis sąlygomis (b.l. 59-62).

3Atsakovas, rengiantis bylos nagrinėjimui teisme, nagrinėjant bylą teisme, patikslinto ieškinio nepripažino, prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Nesutikimo su patikslintu ieškiniu motyvų esmė – ieškinio senaties terminas yra laiko tarpas, per kurį asmuo gali priverstinai įgyvendinti savo pažeistas teises, kuris pradedamas skaičiuoti nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t.y. nuo tos dienos, kai ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti, kad jo teisės pažeistos. Ieškovė nurodo, kad ji neįgyvendino BPĮ suteiktų teisių ir lengvatinėmis sąlygomis neprivatizavo jai išnuomotų gyvenamųjų patalpų adresu ( - ), nors, jos teigimu, buvo gavusi leidimą tai daryti po prašymo namų valdybai pateikimo 1992 metais. Teigti, kad privatizavimo procedūra nepasibaigė dėl ne nuo ieškovės priklausančių aplinkybių, nėra teisinio pagrindo. Ieškovė nurodo tikslią datą, t.y. 1992 metus, kada ji sužinojo apie, ieškovės manymu, pažeistas jos teises lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Todėl nuo šios dienos turėtų būti skaičiuojami ir ieškinio senaties terminai. Pagal 1964 m. civilinio kodekso 84 straipsnį ieškinio senaties terminas buvo treji metai. Per nustatytą terminą ieškovė savo pažeistų teisių negynė, todėl darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas, numatytas 1964 m. civiliniame kodekse yra praleistas ir tuo pagrindu ieškinys atmestinas. Teismui netenkinus prašymo tenkinti ieškinio senaties termino, atsakovė nesutinka su ieškovės pareikštu reikalavimu dėl šių motyvų - Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo pagal BPĮ, ne kartą yra pasisakęs, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė. Ji gali atsirasti tik tam tikro teisės akto pagrindu. Nagrinėjamuoju atveju toks teisės aktas yra BPĮ. Pagal bendrą taisyklę, ketinimą įsigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamąsias patalpas nuomininkai turėjo išreikšti iki 1992-12-01. Nuo 1993-04-04 BPĮ 1 straipsnis papildytas antra dalimi, kurioje nurodoma, kad asmenims ne dėl savo kaltės laiku nepadavusiems pareiškimų gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, galima prašymus dėl buto privatizavimo pateikti ir vėliau, tačiau su išlyga, kad tokie prašymai pateikiami Seimo sudarytai Valstybinei komisijai, kuri turėjo leisti tokius prašymus paduoti iki 1997-12-31. Ieškovė BPĮ galiojimo metu neatliko veiksmų, būtinų teisei privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis įgyti, ir tarp ieškovės ir atsakovės nesusiklostė santykiai dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, pagal BPĮ 5 straipsnio prasmę, privatizuojamo buto nuomininko ir jo šeimos narių susitarimo sudarymas taip pat buvo būtina buto privatizavimo sutarties sudarymo sąlyga. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad toks susitarimas buvo sudarytas. Ieškovė į atsakovę kreipėsi tik 2012-05-15, BPĮ netekus galios, taigi praleistas BPĮ l straipsnio l dalyje nustatytas terminas, iki kurio buvo galima pareikšti norą lengvatinėmis sąlygomis įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas, įrodymų, kad kreipėsi į Seimo sudarytą komisiją dėl leidimo paduoti pareiškimą privatizuoti gyvenamąsias patalpas po minėto termino praleidimo, ieškovė teismui taip pat nepateikė (b.l. 67-69).

4Tretysis asmuo A. S. su ieškovės pareikštu ieškiniu sutiko, nurodė, kad ieškovė yra jos mirusio tėvo K. S. sutuoktinė. Ieškovė A. S., K. S. ir A. S. 1992 metų birželio mėnesį sudarė rašytinį susitarimą privatizuoti butą adresu ( - ), bei prašymą, kuriuos pateikė UAB „Vingio valdos“. Susitarimą sudarė visi trys, atvykę į UAB „Vingio valdos“, jo patvirtinti notarine tvarka nebuvo būtina. Pateikus dokumentus, A. S. pasirašė žurnale, buvo sutarta, kad butas bus privatizuojamas A. S. vardu. 1992 metų rudenį buvo gautas pranešimas, pagal kurį buvo privalu už butą sumokėti 44 000 bendrųjų talonų (iš kurių – 10000 bendrųjų talonų grynaisiais pinigais, o likusius investiciniais čekiais). Kadangi šeimos finansinė padėtis buvo bloga, pranešime nurodyta suma nebuvo sumokėta ir dėl to privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta. Tretysis asmuo A. S. prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b.l. 151-152).

5Tretysis asmuo R. K. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovės pareikštu reikalavimu sutinka ir prašo jį tenkinti, pripažinti ieškovei A. S. teisę privatizuoti butą adresu ( - ), lengvatinėmis sąlygomis. Nurodo, kad ieškovė yra jos motina, 1992 metų birželį ieškovė A. S., K. S. ir A. B. (dabar S.) sudarė rašytinį susitarimą privatizuoti butą bei prašymą, kuriuos pateikė UAB „Vingio valdos“. 1992 metų rudenį buvo gautas pranešimas, pagal kurį buvo privalu už butą sumokėti 44 000 bendrųjų talonų (iš kurių – 10000 bendrųjų talonų grynaisiais pinigais, o likusius investiciniais čekiais). Kadangi tuo metu šeimos finansinė padėtis buvo bloga, pranešime nurodyta suma nebuvo sumokėta ir dėl to privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta. Su privatizavimu susiję dokumentai yra prarasti. Tretysis asmuo R. K. prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ( b.l. 154-155).

6Teismo posėdyje ieškovė savo reikalavimą palaikė, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad buto anksčiau negalėjo privatizuoti, nes neturėjo finansinių galimybių, teise privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis nei ji, nei miręs sutuoktinis nėra pasinaudoję. Nurodė, kad su prašymu privatizuoti butą 1992 metų birželio mėnesį kreipėsi į UAB „Vingio valdos“. Prie prašymo reikėjo pridėti šeimos narių – jos, vyro K. S. ir vyro dukters A. S. susitarimą, kurį surašė ant popieriaus lapo, nurodydami, kad sutinka. Prašymas buvo užregistruotas sekretoriate, registracijos knygoje. Su prašymu ir susitarimu UAB „Vingio valdos“ pateikė ir buto orderio originalą. 1992 metų rugsėjo mėnesį iš UAB „Vingio valdos“ gavo pranešimą, kuriame buvo nurodyti buto, jos duomenys bei informacija, kad už butą reikia sumokėti 44000, iš kurių – 34000 investiciniais čekiais ir 10000 grynais. Finansinės galimybės sumokėti tokios sumos neleido, į UAB „Vingio valdos“ dėl galimybės išsimokėti už butą dalimis, nesikreipė. Turtinė padėtis pagerėjo 1998 metais, tačiau tuo metu nesikreipė dėl privatizavimo, galvodama, kad pasibaigė privatizavimui skirtas laikas. 2004 metais buvo nuėjusi į savivaldybę sužinoti dėl galimybės privatizuoti butą, tačiau juristė paaiškino, kad nėra išlikusių dokumentų. Šiuo metu bute gyvena viena, už nuomą savivaldybei moka 233,00 Lt, yra pensininkė, todėl nuomotis butą jai yra brangu (b.l. 76-77, 88-89, 167).

7Teismo posėdyje ieškovės atstovas reikalavimą pripažinti teisę privatizuoti butą, esantį ( - ), lengvatinėmis sąlygomis, palaikė ir paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad ieškinio senaties terminas turėtų prasidėti nuo momento, kai ieškovė 2012-06-22 gavo atsakymą iš Klaipėdos miesto savivaldybės, kuriame nurodyta, kad savivaldybė atsisakė leisti jai privatizuoti butą. Teismui manant, kad senaties terminas praleistas, prašo jį atnaujinti. Privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta, nes ieškovė neturėjo pakankamai pinigų sumokėti už butą, o atsakovė kalta dėl to, kad neinformavo ieškovės apie galimybę už butą sumokėti dalimis per tam tikrą laiką. Pranešime, kurį gavo ieškovė, nebuvo nurodyta, kad nesumokėjus pinigų, teisė privatizuoti butą išnyksta. Ieškovės privatizavimo dokumentų archyvuose, savivaldybėje, registruose išlikusių nėra (b.l. 76-77, 88-89, 168).

8Atsakovės atstovės teismo posėdyje ieškinio nepripažino, papildomai paaiškino, kad ginčo butas adresu ( - ), privatizavimo objektu buvo 1992 -1993 metais, šiuo metu butas nėra privatizavimo objektas. Laiko, kad senaties terminas prasidėjo 1992 metų rugsėjo mėnesį, kai ieškovė gavo pranešimą susimokėti už privatizuojamą butą. Net ieškinio senaties terminą skaičiuojant nuo BTĮ galiojimo pabaigos, senaties terminas vis tiek būtų pasibaigęs. Pagal vyriausybės nutarimą buvo nustatyta tvarka, kad iki 1995 metų dokumentus priimantiems asmenims buvo suteikti įgaliojimai, priimant dokumentus, patvirtinti susitarimą bei pateikiamus dokumentus. Apie tai, kad nesumokėjus pinigų, nebus sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, savivaldybė nepranešdavo. Ieškovė turėjo teisę sumokėti už butą tol, kol galiojo BTĮ. Ieškovė prašymą pateikė 1992 m. liepos mėnesį. Pagrindinio privatizavimo procedūros veiksmo – sumokėti nurodytą sumą už privatizuojamą butą, ji neatliko. Terminas pabaigti privatizavimo procedūras buvo pratęstas iki 2001-01-01. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė kreipėsi dėl privatizavimo, kad buvo susitarimas, nėra išlikusio pranešimo. Jei dokumentai buvo sunaikinti turi būti sunaikinimo aktas. Sudarius privatizavimo sutartį, dokumentai būtų saugomi Priestočio archyve. Nesudarius sutarties, dokumentai saugomi archyve pagal archyvaro nustatytus terminus. Užklausus archyvą, atsakovė negavo nei vieno dokumento, susijusio su ginčo buto privatizavimu (b.l. 77-78, 90, 167).

9Liudytoja J. L. teismo posėdyje paaiškino, kad yra ieškovės pažįstama, nurodė, kad negali pasakyti kam pati teikė prašymą dėl buto adresu ( - ), privatizavimo, butą privatizavo savo vardu, jokio susitarimo su sutuoktiniu nesudarė, nes to nereikėjo, dėl ieškovės buto privatizavimo, prašymo padavimo, susitarimo surašymo nieko paaiškinti negali. Už savo dviejų kambarių butą, privatizuojant grynaisiais sumokėjo 4000,00 Lt (b.l. 90-91).

10Liudytoja I. P. teismo posėdyje paaiškino, kad yra ieškovės kaimynė, savo butą adresu ( - ), privatizavo 1993 metais, kadangi butas buvo tarnybinis, vyras pateikė prašymus savivaldybei ir ji sprendė ar leisti privatizuoti butą, ar ne. Kiek prisimena, jokio susitarimo su vyru pasirašyti nereikėjo, už butą mokėjo čekiais ir grynaisiais pinigais. Jos butas yra trijų kambarių, j grynaisiais mokėjo iki 5000,00 Lt. Iki 1999 metų I. Simonaitytės g. 27 namą administravo UAB „Vingio valdos“. Įkūrus bendriją, jokių dokumentų, išskyrus inžinerinius planus ir gyventojų registracijos korteles, UAB „Vingio valdos“ neperdavė. Name tik ieškovės butas yra neprivatizuotas, kodėl jis neprivatizuotas, pasakyti negali. Ieškovė pas ją, kaip bendrijos buhalterę buvo atėjusi ieškoti savo buto privatizavimo dokumentų (b.l. 91-92).

11Liudytojas P. D. teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 1982 metų iki 2005 metų dirbo UAB „Vingio valdos“ direktoriumi. I. Simonaitytės g. 27 namas buvo apgyvendintas 1992 metų gegužės mėnesį. Gyventojai, norėdami privatizuoti butą, pateikdavo prašymą, kuriame iš karto būdavo išreikštas kartu gyvenančių asmenų sutikimas privatizuoti butą. Iš I. Simonaitytės g. 27 namo beveik visi gyventojai pateikė prašymus privatizuoti butus. Buvo vedamas registracijos žurnalas, medžiaga mėnesio eigoje būdavo perduodama savivaldybės paskirtai komisijai. Šeimos narių susitarimai neturėjo būti patvirtinti notaro. Notaras dokumentus tvirtindavo tik, kai privatizavimo komisija perduodavo pirkimo – pardavimo sutartį ir prašymą. Liudytojas patvirtino, kad ieškovė A. S. buvo pateikusi prašymą privatizuoti butą, kadangi atsimena, kaip ji buvo atėjusi su vyru ir dukra, pasakė, kad atnešė dokumentus privatizuoti butą. Dokumentai buvo priimti. Tai vyko 1992 metų vasarą. Ar buvo leista privatizuoti butą, ir kodėl jis nebuvo neprivatizuotas, negali pasakyti. Dokumentus tikrai perdavė savivaldybės komisijai. Registracijos žurnalo rasti nepavyko nei jam, nei UAB „Buitis be rūpesčių“ direktorei. Apie tai, kad būtų leidžiama išsimokėtinai privatizuoti butą, liudytojas nėra girdėjęs (b.l. 166-167).

12Ieškinys tenkintinas.

13Sprendžiant ar ieškovė turi teisę privatizuoti ginčo butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, pagal suformuotą teismų praktiką, reikalinga nustatyti visas šiame įstatyme nustatytas tokio privatizavimo sąlygas, būtent: a) ieškovė yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); b) ginčo butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2 ir 3 straipsniai); c) ieškovė, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tarp ieškovės ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11 ir kiti straipsniai).

14Nustatant šias sąlygas, teismas pasisako dėl šalių ginčijamų aplinkybių, kurios yra pagrindu nurodytoms sąlygoms nustatyti, sprendžiant ar ieškovė turi teisę privatizuoti ginčo butą pagal Butų privatizavimo įstatymą. Byloje ginčo dėl to, kad ieškovė yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, ir, kad ginčo butas buvo privatizavimo objektu, nėra (Butų privatizavimo įstatymo 2 ir 3 straipsniai, 4 straipsnis). Tarp šalių iškilo ginčas dėl to ar ieškovė, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdama veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti.

15Dėl ieškovės atlikimo būtinų veiksmų įgyti teisę privatizuoti ginčo butą (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11 ir kiti straipsniai).

16Pagal Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, šis įstatymas nustatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo–pardavimo tvarką nuomininkams, iki 1992 m. gruodžio 1 d. pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas. 1993 m. balandžio 1 d. įstatymu Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnis buvo papildytas nauja antrąja dalimi (su vėlesniais pakeitimais), kurioje asmenims, ne dėl savo kaltės laiku nepadavusiems pareiškimų gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, buvo suteikta galimybė prašymus dėl butų privatizavimo pateikti ir vėliau, tačiau su išlyga, kad tokie prašymai bus pateikiami Seimo sudarytai Valstybinei komisijai, turėjusiai teisę leisti tokius prašymus paduoti iki 1997 m. gruodžio 31 d., tai yra nustatytas terminas kreiptis dėl teisės privatizuoti iki 1997-12-31.

17Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio dalyje, 5 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, jog pareiškimus gyvenamiesiems butams įsigyti asmenys paduoda savivaldybei pagal gyvenamąją vietą, o jei namas, butas yra įmonės, įstaigos ar organizacijos balanse – atitinkamai jų administracijai.

18Formuojama teismų praktika, kad pagal įrodinėjimo procese CPK įtvirtintą supratimą faktas vertinamas kaip įrodytas (CPK 185 straipsnis), jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiūriu: faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui, tai yra vadovaujamasi ne „tikimybių pusiausvyros principu“, o „protingo žmogaus požiūriu“ (LAT 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teismo įsitikinimas dėl tam tikro fakto susiformuoja kaip protingo asmens objektyviai ir nešališkai atlikto vertinimo rezultatas. Šiuo požiūriu vertinant yra galimos abejonės, nes įstatymas ir teisė, o taip pat nurodyta teismų praktika nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo - kai abejonių visiškai neliktų. Teismui gali likti tam tikrų abejonių, bet jos protingo žmogaus požiūriu būtų vertinamos kaip nerimtos, neprotingos ir nepaneigiančios nustatomo fakto esmės.

19Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tai yra, prašymų pateikti informaciją UAB „Vingio būstas“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, atsakymų į šiuos prašymus, matyti, kad dokumentų, pagrindžiančių aplinkybę, jog ieškovė įstatymo nustatyta pateikė prašymą privatizuoti ginčo butą, privatizavimą vykdžiusiose institucijose nėra (b.l. 8, 9, 12-13, 15-18, 94-95). Šių dokumentų nėra ir archyvuose (b.l. 103, 146). Nei viename iš institucijų pateiktų atsakymų nėra nurodyta, kad ieškovė nepateikė prašymo privatizuoti ginčo butą.

20Atsakovė nepateikė jokio oficialaus rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad ieškovė nepadavė atsakovės įgaliotiems asmenims prašymo leisti privatizuoti ginčo butą. kas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad tokie dokumentai neišliko. Formuojama teismų praktika, kad atsakovas, teigdamas, jog ieškovė savo teisę įgyvendino netinkamai, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus (LAT 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2010).

21Teismo nuomone, vien aplinkybė, kad nėra išlikęs ieškovės prašymas privatizuoti ginčo butą, šeimos narių susitarimas dėl ginčo buto privatizavimo negali būti besąlygiškas pagrindas ieškiniui atmesti, tai prieštarautų teisingumo principui, nes pagal Butų privatizavimo įstatymą nebuvo reikalaujama, jog pareiškėjai turėtų tokius dokumentus ir juos saugotų.

22Šiuo atveju, teismo nuomone, svarbu nustatyti ne aplinkybę, ar toks pareiškimas šiuo metu yra, bet ar ieškovė nustatyta tvarka yra įgyvendinusi teisę privatizuoti butą; jeigu toks pareiškimas būtų, nebūtų kilęs šis teisminis ginčas, ieškovė siekia apginti savo teises, teisme įrodinėdama, kad tokį pareiškimą padavė laiku, tik jis yra dingęs.

23Ieškovė šią aplinkybę be nurodytų rašytinių įrodymų įrodinėjo savo paaiškinimais. Formuojama teismų praktika (LAT 2009-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009), kad vertinant šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus kaip įrodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Įrodymai, kurie yra fizinių asmenų – civilinės bylos šalių – paaiškinimuose gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, faktinius duomenis gaunant tiesiogiai (stebint, skaitant, klausant ar kitokiu būdu tiesiogiai surenkant informaciją), turint normalius gebėjimus rinkti, įsiminti, atgaminti ir perteikti informaciją, sugebant būti pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Jeigu šių reikalavimų asmens gebėjimai ar teikiama informacija neatitinka, tai įrodymai vertinami pagal konkrečias aplinkybes kaip mažiau patikimi, abejotini ar nepatikimi (CPK 185, 186 straipsniai).

24Teismo nuomone, ieškovės paaiškinimai apie prašymo pateikimo aplinkybes gali būti vertinami kaip patikimi, kadangi, teismo nuomone, yra nuoseklūs, detalūs, išsamūs, ieškovei šiuos duomenis gaunant tiesiogiai, byloje nėra įrodymų, kad ieškovė neturi normalių gebėjimų įsiminti, rinkti, perteikti informaciją yra neobjektyvi teikiant savo paaiškinimus. Ieškovės paaiškinimus savo atsiliepimuose, teikdami paaiškinimus, patvirtina tretieji asmenys A. S., ieškovės mirusio sutuoktinio dukra, kuri buvo deklaravusi gyvenamąją vietą ginčo bute ir kaip šeimos narys, turėjo dalyvauti, sudarant susitarimą dėl buto privatizavimo (b.l. 151-152) ir R. K., kuri prašymo pateikimo metu buvo nepilnametė (b.l. 154-155).

25Be to, ieškovės paaiškinimus patvirtina liudytojo P. D. parodymai. Liudytojas P. D., kuris buvo butų ūkio tarnybos, kuriai remiantis ieškovės paaiškinimais, ji pateikė prašymą ir šeimos narių susitarimą, ir kuri buvo įgaliota vykdyti vieną iš butų privatizavimo funkcijų, tai yra priimti butų privatizavimo dokumentus, direktorius parodė, jog ieškovė 1992 metų vasarą su savo sutuoktiniu ir jo dukra buvo atėję į tarnybą ir atnešė reikalingus dokumentus butui privatizuoti. Dokumentai buvo priimti, priimdavo prašymus, kuriuose būdavo išreikštas kartu gyvenančių asmenų sutikimas, šeimos narių sutikimas neturėjo būti patvirtintas notaro, notaro jis būdavo patvirtinamas kartu, kai būdavo tvirtinama notaro pati buto pirkimo – pardavimo sutartis. Prašymai buvo užregistruojami į „Gyventojų, išreiškusių norą privatizuoti butą, žurnalą“, kurio rasti nepavyko (b.l. 166).

26Teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo parodymų objektyvumu. Liudytojas buvo butų ūkio tarnybos, įgaliotos vykdyti butų privatizavimą darbuotojas - direktorius, kuriam betarpiškai buvo prieinama informacija apie butų privatizavimo dokumentų priėmimą. Atsakovas nepateikė įrodymų, nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti liudytojo parodymų objektyvumu. Liudytojas, prieš duodamas parodymus, privalo prisiekti, kad sakys tiesą, nieko nenuslėpdamas, nepridėdamas ir nepakeisdamas, ir davė parodymus, išaiškinus atsakomybę už šios priesaikos sulaužymą (CPK 192 straipsnio 4 dalis).

27Be to, ieškovės paaiškinimus, tai yra, jog ji buvo gavusi pranešimą, kad už butą reikalinga sumokėti 44 000,00 Lt, iš kurių 10 000,00 Lt reikėjo sumokėti grynais, iš dalies patvirtina ir liudytojų J. L. ir I. P. parodymai. Jų nurodytos kainos, kurias reikėjo sumokėti grynais už jų privatizuojamus butus, tai yra, J. L. už dviejų kambarių butą 4000,00 Lt (b.l. 91), I. P. už trijų kambarių butą iki 5000,00 Lt (b.l. 91), proporcingai atitinka iš esmės nurodytą ieškovės grynais mokėtiną sumą už ginčo keturių kambarių butą, tai yra 10000,00 Lt. Ieškovei nepateikus prašymo ir šeimos narių susitarimo dėl ginčo buto privatizavimo, ieškovei nebūtų žinoma ginčo buto pardavimo kaina, nes ji buvo paskaičiuojama tik, esant prašymui privatizuoti butą ir prašymą perdavus savivaldybei. Be to, liudytoja I. P. parodė, kad ieškovė pas ją, kaip namo, kuriame yra ginčo butas, buhalterę ieškojo buto privatizavimo dokumentų, kas taip pat, teismo nuomone, įrodo, kad ieškovė buvo pateikusi prašymą privatizuoti ginčo butą, priešingu atveju, nelogiška būtų jo ieškoti.

28Vadovaujantis aukščiau nurodytomis civilinio proceso įrodinėjimo taisyklėmis, vertinant byloje esančius įrodymus, teismas laiko nustatytomis faktines bylos aplinkybes, jog ieškovė 1992 metais pateikė prašymą privatizuoti ginčo butą ir kartu gyvenančių pilnamečių šeimos narių susitarimą dėl ginčo buto privatizavimo. Prašymo pateikimo metu ginčo bute buvo deklaruota pilnamečių asmenų gyvenamoji vieta – ieškovės, jos sutuoktinio K. S., kuris 2011-12-11 mirė (turtą paveldėjo ieškovė), trečiojo asmens A. S. (b.l. 106 – 128, 136). Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog ieškovė viena ar su kitais šeimos nariais buvo įgijusi nuosavybę į kitą gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą (b.l. 84).

29Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis, pripažįstama, kad ieškovė Butų privatizavimo įstatymo nustatytu terminu įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus, dėl ginčo buto privatizavimo, kas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad ginčo buto privatizavimo procedūra buvo teisėtai pradėta. Formuojama teismų praktika, kad kai pateikiamas prašymas privatizuoti įstatymo nustatytu terminu, bet kreiptasi ne į tą asmenį, ši aplinkybė nelaikytina turinti esminės reikšmės, nes netinkamai adresuotas pareiškimas, kuriame aiškiai nurodyta prašymo esmė, turi būti perduodamas atitinkamam subjektui (LAT 2009-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2009).

30Dėl ieškovės teisės užbaigti ginčo buto privatizavimo procesą lengvatinėmis sąlygomis.

31Kadangi teismas laiko, kad ieškovė turėjo teisę privatizuoti ginčo butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, yra pagrindas spręsti, ar ieškovė turi teisę užbaigti ginčo buto privatizavimo procesą lengvatinėmis sąlygomis.

32Teismų praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga, sprendžiant šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo - aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet turint galvoje butų privatizavimą nustatančių įstatymų pagrindinį tikslą – suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (LAT 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008). Šios kategorijos bylose visada turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, kad jose iš esmės vyksta ginčai dėl socialiai aktualios asmenų teisės – teisės į būstą pažeidimo, bet ne dėl privatizavimo teisės apskritai (LAT 2001-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2001, 2009-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009).

33Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas numato atvejus, kada gyvenamųjų patalpų nuomininkai turi teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis, kokias iš esmės jiems suteikė dabar negaliojantis Butų privatizavimo įstatymas.

34Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą.

35Suformuota teismų praktika, kad taikant Butų privatizavimo ir Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymą, atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus užbaigti butų privatizavimą ir sistemiškai aiškinant pastarojo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą darytina išvada, jog ši norma neleidžia pradėti butų privatizavimo procedūros, kartu ir tęsti butų pardavimą lengvatine tvarka, nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui. Šios normos paskirtis - siekimas sudaryti galimybę Butų privatizavimo įstatymo pagrindu pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedūras užbaigti, šiam įstatymui nustojus galioti. Nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui, teismine tvarka galima apginti tik pastarojo įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas asmenų subjektines teises, kurios buvo pažeistos. Ši teisės norma taikytina tokiais atvejais, kai nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui, ginčas dėl įgytos teisės privatizuoti butą pažeidimo teisme išspręstas ir priimto teismo sprendimo pagrindu ginčo butas turi būti privatizuotas (parduotas), arba kai nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui, ginčas dėl įgytos teisės privatizuoti butą pažeidimo teisme dar neišspręstas ir jį išsprendus priimto teismo sprendimo pagrindu ginčo butą reikėtų parduoti (LAT 2002 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002, 2004-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2004, 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006; 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008; 2008-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2008; 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-254/2008).

36Asmeniui pateikus prašymą ir įstatyme nustatytus duomenis dėl buto privatizavimo, savivaldybės institucijai atsiranda pareiga pradėti privatizavimo procedūras, kurios užbaigiamos pirkėjui sumokėjus nustatytą kainą ir notarine forma sudarius pirkimo–pardavimo sutartį (LAT 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2007).

37Kadangi savivaldybei butų privatizavimas buvo teisės aktais priskirta funkcija, todėl būtent ji turėjo užtikrinti tinkamą teisės privatizuoti butus įgyvendinimą, o netinkamas šios pareigos vykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamąsias patalpas. (LAT 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2010).

38Atsakingi už butų privatizavimą pareigūnai, elgdamiesi atidžiai ir rūpestingai, vykdant jiems teisės aktais priskirtas privatizavimo funkcijas, priėmę ieškovės pareiškimą privalėjo suteikti jo registracijos numerį, galimai išduoti tai patvirtinantį dokumentą, ieškovę informuoti apie privatizacijos eigą, nesant reikalingų dokumentų, raštu apie tai pranešti ir pareikalauti juos pristatyti, ir nustatyta tvarka privatizuoti ieškovės nuomojamą butą arba atsisakyti tai padaryti, ieškovę apie tai informuojant ir grąžinant jos pateiktus dokumentus. Kadangi Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo kodeksas nereglamentavo per kiek laiko ieškovė turėjo sumokėti jai paskaičiuotą buto kainą, byloje nėra įrodymų, kad privatizavimą vykdančios institucijos būtų nustačiusios konkretų terminą sumokėti buto privatizavimo kainą, ieškovė turėjo pagrindą pagrįstai tikėtis, jog ji gali sumokėti už privatizuojamą butą, pagerėjus jos turtinei padėčiai.

39Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymo 8 straipsnis numatė, kad toks atsisakymas galėjo būti ginčijamas teisme, tokiu būdu užtikrinant ieškovės teisę privatizuoti ginčo butą. Ieškovei, neturint galimybės iš karto sumokėti pakankamai didelę pinigų sumą paskaičiuotos buto kainos, elgiantis atidžiai ir rūpestingai, atsakovas turėjo išaiškinti ieškovei Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymo (9 straipsnis) numatytą galimybę paskaičiuotą buto kainą sumokėti dalimis, be to, gal ieškovė turėjo galimybę sumokėti paskaičiuotą buto kainą tik valstybės išmokomis. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovas elgdamasis atidžiai ir rūpestingai, ėmėsi kokių tai veiksmų savo pareigai, tai yra, tinkamai įgyvendinti ieškovės teisę privatizuoti ginčo butą, atlikti.

40Tuo pagrindu teismas laiko, kad ginčo buto teisėtai pradėtas privatizavimo procesas neužbaigtas ne dėl nuo ieškovės priklausančių priežasčių, tokiu būdu pažeidžiant ieškovės teisę privatizuoti ginčo butą, todėl ieškovė turi teisę užbaigti ginčo buto privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis (Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

41 Dėl ieškinio senaties termino.

42Ieškinio senatis - tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Esant tokiam reikalavimui būtina patikrinti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senatis praleista, įmanoma tik tiksliai nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga.

43Ieškinio senačiai taikytina teisė nustatoma pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnį, kuriame įtvirtinta nuostata, kad Civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo.

44Todėl sprendžiant ieškinio senačiai taikytinos teisės klausimą, būtina nustatyti ieškinio senaties termino eigos pradžią. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami.

45Pagal formuojamą teismų praktiką, ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas pagal teismui šalių pateiktus įrodymus, sprendžiant šį klausimą, teismas negali apsiriboti tik ieškovo ir atsakovo paaiškinimais, turi pareigą šalių nurodytas aplinkybes apie ieškinio senaties eigos pradžios momentą vertinti kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

46Vertinant byloje esančių šalių, jų atstovų paaiškinimus, įrodymus, teismas nesutinka tiek su ieškovės, tiek su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios.

47Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ginčo nuomos sutartį raštu su atsakove, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymu Nr. I-2455, ieškovė sudarė 2004-10-20 (b.l. 33-39). Iki to laiko, nei atsakovė, nei jos įgaliotos institucijos ieškovei nepranešė, kad jos teisė butą privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis nebus įgyvendinama.

48Esant tokioms aplinkybėms, jog su ieškove buvo sudaroma nuomos sutartis, nenurodant sutarties galiojimo termino, tai yra, neterminuota nuomos sutartis, o ne buto pirkimo – pardavimo sutartis, elgiantis atidžiai ir rūpestingai ieškovė turėjo suvokti, jog jos teisė privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis yra pažeista.

49Todėl teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia yra 2004-10-20. Kadangi teismo nuomone, ieškinio senaties termino eiga prasidėjo galiojant 2000 m. CK, numatančiam dešimties metų ieškinio senaties terminą, todėl nėra pagrindo išvadai padaryti, jog ieškovė dėl savo pažeistos teisės gynimo į teismą kreipėsi praleidusi įstatymu nustatytą ieškinio senaties terminą ir yra pagrindas taikyti atsakovės prašymu ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

50Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Iš atsakovės yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovei (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti įrodymai apie ieškovės 143,00 Lt dydžio turėtas bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis).

51Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

52ieškinį tenkinti visiškai.

53Pripažinti ieškovei A. S., asmens kodas ( - ) teisę privatizuoti butą, esantį ( - ), lengvatinėmis sąlygomis pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnį, nustatant pareigą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei sudaryti su ieškove A. S., asmens kodas ( - ) buto, esančio ( - ), pirkimo – pardavimo sutartį.

54Priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 143, 00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt tris Lt) bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) ieškovei A. S..

55Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė,... 2. byloje nagrinėjamas ieškovės reikalavimas pripažinti ieškovei teisę... 3. Atsakovas, rengiantis bylos nagrinėjimui teisme, nagrinėjant bylą teisme,... 4. Tretysis asmuo A. S. su ieškovės pareikštu ieškiniu sutiko, nurodė, kad... 5. Tretysis asmuo R. K. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame... 6. Teismo posėdyje ieškovė savo reikalavimą palaikė, paaiškino ieškinyje... 7. Teismo posėdyje ieškovės atstovas reikalavimą pripažinti teisę... 8. Atsakovės atstovės teismo posėdyje ieškinio nepripažino, papildomai... 9. Liudytoja J. L. teismo posėdyje paaiškino, kad yra ieškovės pažįstama,... 10. Liudytoja I. P. teismo posėdyje paaiškino, kad yra ieškovės kaimynė, savo... 11. Liudytojas P. D. teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 1982 metų iki 2005 metų... 12. Ieškinys tenkintinas.... 13. Sprendžiant ar ieškovė turi teisę privatizuoti ginčo butą pagal Butų... 14. Nustatant šias sąlygas, teismas pasisako dėl šalių ginčijamų... 15. Dėl ieškovės atlikimo būtinų veiksmų įgyti teisę privatizuoti ginčo... 16. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, šis įstatymas... 17. Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio dalyje, 5 straipsnio 2 dalyje buvo... 18. Formuojama teismų praktika, kad pagal įrodinėjimo procese CPK įtvirtintą... 19. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tai yra, prašymų pateikti... 20. Atsakovė nepateikė jokio oficialaus rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad... 21. Teismo nuomone, vien aplinkybė, kad nėra išlikęs ieškovės prašymas... 22. Šiuo atveju, teismo nuomone, svarbu nustatyti ne aplinkybę, ar toks... 23. Ieškovė šią aplinkybę be nurodytų rašytinių įrodymų įrodinėjo savo... 24. Teismo nuomone, ieškovės paaiškinimai apie prašymo pateikimo aplinkybes... 25. Be to, ieškovės paaiškinimus patvirtina liudytojo P. D. parodymai.... 26. Teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo parodymų objektyvumu.... 27. Be to, ieškovės paaiškinimus, tai yra, jog ji buvo gavusi pranešimą, kad... 28. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis civilinio proceso įrodinėjimo... 29. Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis, pripažįstama, kad ieškovė... 30. Dėl ieškovės teisės užbaigti ginčo buto privatizavimo procesą... 31. Kadangi teismas laiko, kad ieškovė turėjo teisę privatizuoti ginčo butą... 32. Teismų praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga, sprendžiant šalių ginčus... 33. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams... 34. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad savivaldybės... 35. Suformuota teismų praktika, kad taikant Butų privatizavimo ir Valstybės... 36. Asmeniui pateikus prašymą ir įstatyme nustatytus duomenis dėl buto... 37. Kadangi savivaldybei butų privatizavimas buvo teisės aktais priskirta... 38. Atsakingi už butų privatizavimą pareigūnai, elgdamiesi atidžiai ir... 39. Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymo 8 straipsnis numatė, kad... 40. Tuo pagrindu teismas laiko, kad ginčo buto teisėtai pradėtas privatizavimo... 41. Dėl ieškinio senaties termino.... 42. Ieškinio senatis - tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti... 43. Ieškinio senačiai taikytina teisė nustatoma pagal Lietuvos Respublikos... 44. Todėl sprendžiant ieškinio senačiai taikytinos teisės klausimą, būtina... 45. Pagal formuojamą teismų praktiką, ieškinio senaties termino eigos pradžios... 46. Vertinant byloje esančių šalių, jų atstovų paaiškinimus, įrodymus,... 47. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ginčo nuomos sutartį... 48. Esant tokioms aplinkybėms, jog su ieškove buvo sudaroma nuomos sutartis,... 49. Todėl teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia yra... 50. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Iš atsakovės yra pagrindas... 51. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260,... 52. ieškinį tenkinti visiškai.... 53. Pripažinti ieškovei A. S., asmens kodas ( - ) teisę privatizuoti butą,... 54. Priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 143, 00 Lt (vieną... 55. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos...