Byla 1-190-593/2020
Dėl asmeninių nesutarimų su sugyventiniu S. L. metu, tyčia vieną kartą peiliu dūrė S. L. į krūtinės kairiąją pusę, taip jam padarė kiauryminę durtinę - pjautinę žaizdą krūtinės kairėje pusėje su širdies dešinio skilvelio pažeidimu, tai komplikavosi vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, šoku dėl nukraujavimo, dėl to nukentėjusysis S. L. įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu nužudė savo šeimos narį – sugyventinį S. L

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei ir Laurai Kiškiūnaitei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, kaltinamajai V. K., kaltinamosios gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nukentėjusiajam V. L., viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

2V. K., a. k. ( - ) gim. ( - ), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenusi ( - ) (iki įvykio), gyvenamąją vietą deklaravusi ( - ) rajono savivaldybėje, įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, išsituokusi, bedarbė, registruota užimtumo tarnyboje, neteista, kaltinama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

3Teismas

Nustatė

4V. K. laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 30 d. 20.30 val. iki 2019 m. gegužės 31 d. 00.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, esančiuose ( - ) kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su sugyventiniu S. L. metu, tyčia vieną kartą peiliu dūrė S. L. į krūtinės kairiąją pusę, taip jam padarė kiauryminę durtinę - pjautinę žaizdą krūtinės kairėje pusėje su širdies dešinio skilvelio pažeidimu, tai komplikavosi vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, šoku dėl nukraujavimo, dėl to nukentėjusysis S. L. įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu nužudė savo šeimos narį – sugyventinį S. L..

5V. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltę pripažįsta, tačiau teigė, jog S. L. peiliu dūrė gindamasi. Paaiškino, jog detalių neprisimena, kadangi buvo streso būsenoje. Kai buvo apklausinėjama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog įsivaizduoja, kad galėjo vieną kartą durti S. L., dūrė dėl to, kad jis norėjo ją mušti, griebdamas smaugti. Kai S. L. ją paleido, nuėjo į virtuvę, paėmė peilį ir dūrė. Tuo metu kai dūrė S. L., pastarasis gulėjo lovoje, buvo užsiklojęs. Ar ką nors sakė prieš durdama – neprisimena, buvo išgėrusi alkoholio. Po dūrio S. L. pradėjo aimanuoti, kažkaip apsivertė ir nukrito nuo lovos. Jį paliko gulėti, o pati nuėjo į antrą namo aukštą, kad negirdėtų aimanavimo ir atsigulė miegoti. Greitosios neiškvietė, nes negalėjo prisiskambinti, kaimynų aplinkui buvo, bet pas juos nėjo prašyti iškviesti greitosios, rytą S. L. jau buvo atšalęs. Kaltinamoji nurodė, jog palikusi S. L. kūną, nuėjo į savo dukros G. V. namus, prieš tai užėjo į parduotuvę, po to kartu su dukra nuėjo iki greitosios, pasakė, kad mirė žmogus, tačiau jos pranešimas nebuvo priimtas – liepė skambinti pagalbos telefonu. Po to kartu su dukra nuėjo į labdarą, vėliau į dukros namus, iš kur paskambino greitajai. Dar iki atvykstant greitajai buvo S. L. namuose, kur kartu su dukra tvarkėsi – dukra šlavė virtuvę, išnešė šiukšles. Peilis buvo virtuvėje ant staliuko, dukra jį padėjo į peilių laikymo vietą, jo neplovė. Atvykę medikai apžiūrėjo mirusįjį ir liepė laukti policijos. Iš pradžių ji policijos pareigūnams sakė, kad nudurti Stasio negalėjo, bet po to – prisipažino.

6Kaltinamoji nurodė, jog įvykio dieną, ryte ją S. L. pasiuntė į parduotuvę, kur ji nupirko vyno ir brendžio ,,GC“. Prieš pat įvykį – darė valgyti, tvarkėsi, o pora valandų iki įvykio bendravo su dukra. Kartu su S. gėrė alkoholį, paskui prie jų prisijungė I., kuris taip pat kartu vartojo alkoholį. Šiam pasibaigus, S. I. davė savo banko kortelę ir pasiuntė jį į parduotuvę dar atnešti alkoholio. Buvo taip, kad tą dieną S. L. neįsileido į namus, buvo užsirakinusi. Užsirakino, nes nenorėjo, kad S. L. pradėtų ją mušti. Neprisimena, kad būtų rėkusi ir keikusis, nors taip galėjo būti dėl girtumo, be to ji tuo metu sirgo epilepsija, buvo šoke. Kuomet į vidų įsileido S., jis pradėjo prieš ją ,,šokinėti“ (norėjo muštis), tačiau po to nusiramino ir atsigulė. Dūrė jam į kairiąją pusę, nors anksčiau neturėjo net minties taip pasielgti. Kartą nukentėjusysis buvo iš jos atėmęs peilį, tačiau kas tą kartą vyko neprisimena, nes taip pat buvo išgėrusi. Su S. L. kaip sugyventiniai gyveno kartu ketverius metus, santuokos įregistravę nebuvo. S. ją atsivedė gyventi pas save, tuo metu ji dar prižiūrėjo kartu gyvenantį aklą S. brolį. Gyvenant su S. viską darė bendrai: tvarkė namus, sodino daržus. S. vartodavo prieš ją smurtą, varydavo ją iš namų, mušdavo per veidą, buvo sužalojęs galvą, ji ne kartą vaikščiodavo su mėlynėmis veide, tačiau niekur dėl to nesikreipė. Pavartojęs alkoholio, S. būdavo agresyvus, bet vėliau, po pavartoto smurto atsiprašinėdavo, sakydavo, kad supranta, jog ji neturi kur eiti. Kaltinamoji nurodė, jog neįsivaizduoja, kodėl dūrė nukentėjusiajam, tačiau teigė, jog durdama suprato, kad jis gali mirti. Tą kartą S. L. jos nesmaugė, tik ketino. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (3 t. 21 b. l.), jog prieš durdama S. L., atklojo apklotą, kuriuo jis buvo užsiklojęs, S. dar griebė jai už rankos ir padarė sužalojimą.

7Parodymų patikrinimo vietoje metu V. K. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, nurodydama vietas, kur viskas vyko – kur gulėjo S. L., iš kur ji paėmė peilį, kaip dūrė S. L. ir kur peilį padėjo. Parodymų patikrinimo vietoje metu V. K. nurodė, jog prieš S. L. atsigulant, jie konfliktavo, S. L. plūdo ją necenzūriniais žodžiais, sakė: ,,ne tu mane, o aš tave užmušiu“ ir ją pastūmė paėmęs už dešinės rankos, dėl ko ji atsitrenkė į sieną (3 t., 28-34 b. l.).

8Nukentėjusysis V. L. nurodė, jog apie įvykio aplinkybes žino tik iš kaimynų, žino, kad tėvas buvo nužudytas duriamuoju ginklu. Iš jų sužinojo, jog prieš kūno suradimą buvo geriama, kad buvo atėjusi kaltinamosios dukra su draugu, buvo balsai, juokimasis, o vėliau viskas nutilo. Paskui atvažiavo greitoji ir policija. Kaltinamąją pažinojo, ne kartą ją matęs. Tėvas sakė, jog ją rado prie stoties konteinerių, parsivedė namo ir nuo to laiko kartu gyveno. Nuo tada prasidėjo ištisi gėrimai, nes kiek skambindavo tėvui, tiek jis būdavo girtas. Matydavo jį girtą ir su mėlynėmis, apie kurių atsiradimą tėvas nepasakodavo, o kaimynai sakydavo, kad lygtai niekas pas juos užėjęs nebuvo. Tėvo namuose nebuvo net minimalios tvarkos, V. K. niekur nedirbo, gyveno iš tėvo pinigų. Iš pradžių tėvas duodavo pinigų, kad ji nueitų į parduotuvę arba eidavo kartu, o paskui davė kortelę su PIN kodu. Tėvas būdavo mėgėjas parėkauti, bet agresyvus nebuvo, su juo (su V. L.) jis tiek girtas tiek blaivus elgdavosi vienodai, su visais jis buvo mėgėjas pasiginčyti, nepriklausomai nuo to, ar buvo girtas, ar ne. Tiksliai nežino, kiek metų tėvas gyveno kartu su Vanda, galbūt dvejus ar ketverius. Kartą viena tėvo pažįstama jam pasakojo, kad S. L. jai skundėsi, kad kuomet jis būdavo visiškai girtas, V. K. jį daužydavo, dėl kokios priežasties – nežino. Patvirtino, jog V. K. prižiūrėjo tėvo brolį.

9Liudytojas P. L. nurodė, jog yra nužudytojo brolis. V. K. matė vieną kartą. Apie brolio ir V. K. santykius nieko negali pasakyti. Kai buvo nuvykęs pas brolį, jis jau gyveno su V. K., o prieš tai buvo nematęs jo apie metus. Su S. L. bendravo apie valandą, šiaip pabendraudavo telefonu. Brolis su V. K. iki įvykio gyveno gal dvejus metus, niekada ja nesiskundė, pasitikėdavo – duodavo jai savo kortelę, o ji pirkdavo maisto. Abu gyveno tvarkingai, kaip šeima, vienas kitam padėdavo. Kaip jie susipažino – nežino. Brolis išgėręs alkoholio būdavo vidutiniško būdo, jis nebūdavo agresyvus, tačiau žodžiais mėgdavo „apsikeisti“. Apie tai, kad su V. K. muštųsi – nieko nežino, ji buvo normaliai apsirengusi, normaliai pabendravo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 71-73 b. l.), jog brolis telefonu sakė, kad jo šeima padidėjo ir pasakojo, kad kai sutiko V. K., kuri neturėjo kur gyventi, pasikvietė ją gyventi pas save.

10V. V. – kaltinamosios dukra, teisiamojo posėdžio metu nurodė jog nuo vaikystės serga įvairiomis psichinėmis bei fizinėmis ligomis ir yra neįgali. Žuvusį pažinojo, nešdavo jam ir mamai degtinę, jis pastoviai gerdavo ir mušdavo mamą. V. K. su S. L. pradėjo gyveni, kai jis ją parsivedė namo. S. L. buvo „pijokas“, mušdavo ir savo brolį, su kuriuo anksčiau gyveno kartu. Su V. K. sugyveno blogai – ją mušdavo, varydavo iš namų, išnešdavo jos drabužius į lauką, o mama prie jo taikydavosi, ant jo rėkdavo mažai. Įvykio išvakarėse buvo pas juos namuose, matė, kad buvo atėjęs J.. V. V. nurodė, jog atėjusi rado lauke ant suoliuko sėdintį S. L., o mama buvo namuose ir neįleido jo į vidų. V. V. prašė, kad ją įsileistų, bet mama nereagavo, nieko nesakė. Visa tai buvo apie 18.30 val., tuo metu pas juos buvo aukštas vyras, vardu J.. J. buvo išėjęs degtinės, parnešė 4 butelius ir jie visi gėrė, paskui tas J. išėjo ir atėjo V. V. vyras, su kuriuo ji vėliau išėjo. Kitą dieną mama atėjo pas V. V. į namus ir pasakė, kad S. L. mirė. Tuomet kartu su mama ėjo į greitąją, prieš tai dar buvo poliklinikoje ir „C“. Apie 16.30 val. jos abi vėl atėjo į V. V. namus, pasiimti telefono. Mama kalbėjo su greitosios pagalbos operatore, kuriai pasakė, kad mirė žmogus. Greitoji atvažiavo į V. V. butą, o po to kartu nuvažiavo į S. L. namus. Apžiūrėję kūną, gydytojai iškvietė policiją. Mama policijai sakė, kad jis mirė pats, ar rodė peilį – neprisimena. Pati nematė ir niekas nepasakojo, kad mama būtų smurtavusi prieš S. L., bet žino, kad jis ją labai mušdavo – mamos akys būdavo su mėlynėmis. S. L. duodavo V. K. pinigų ir prašydavo atnešti degtinės, jeigu ji (V. K.) kartu negerdavo – varydavo ją iš namų. V. K. išgėrusi eidavo miegoti, kartais patriukšmaudavo, bet labai mažai, agresyvi nebūdavo.

11Liudytojas T. K. (V. V. sugyventinis) teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog S. L. pažinojo nuo tada, kai su juo susipažino V. K.. Gyvendami kartu jie bardavosi ir mušdavosi, pats T. K. mušimo nematė, bet matė V. K. su mėlynėmis po akimis, o S. L. yra sakęs jam pažiūrėti, ar „graži“, todėl jam buvo aišku, iš kur atsiradę mėlynės. Vieną kartą matė, kaip S. L. rodė V. K. kumštį, klausdamas, „ar žinai kuo kvepia?“. S. L. gyvą matė iš vakaro prieš pat nužudymą – buvo atėjęs pasitikti V. V.. S. L. sėdėjo namie ant suoliuko, jis buvo tik su apatiniais, V. K. buvo užsirakinusi ir neleido jo į vidų. Jis, t. y. T. K., o taip pat ir S. L. prašė, kad įsileistų, beldėsi, bet V. K. garsiai ir piktai sakė jiems necenzūrinius žodžius. V. K. buvo skaudu, kad S. L. eina pas svetimas moteris, dėl to ji jam priekaištavo. Kai T. K. su V. V. išėjo, S. L. liko sėdėti lauke ant suoliuko. Apie nužudymą sužinojo iš ryto, pasakė V. V. telefonu. S. L. ir V. K. gerdavo tik tuomet, kai turėdavo pinigų. V. K. išgėrusi būdavo agresyvi, mėtydavo daiktus. S. L. – pirmas eidavo miegoti. S. L. yra pasakojęs, kad V. K. vieną kartą buvo „nuginklavęs“, t. y. atėmęs iš jos peilį. V. K. niekada nesiskundė dėl jos mušimo.

12Liudytojas P. K. nurodė, jog V. K. ir S. L. pažinojo, dažnai, t. y. apie porą kartu per mėnesį, pas juos lankydavosi. S. L. buvo impulsyvus ir sunkiai save valdantis žmogus, su juo kildavo konfliktai, bet jie greitai pasibaigdavo. V. K. puiki šeimininkė, nematydavo jos sėdinčios – ji visą laiką dirbdavo, tvarkydavosi. Vienu metu pas S. L. gyveno jo aklas brolis, tai V. K. ir jį prižiūrėdavo, kadangi S. L. laikui bėgant silpo. Kai jis silpo, pas jį atsirasdavo labai destruktyvi nuotaika ir jo nevaldomas pyktis laikui bėgant stiprėjo. Pats asmeniškai ne kartą matė V. K. sumuštą, žinodamas S. L. impulsyvumą ir agresiją, mano, kad V. K. nuo jo kentėjo. Pačiam neteko matyti, kad S. L. užsipultų V. K. ar, kad V. K. nesivaldytų. Bendravo labai šiltai, likdavo pas juos nakvoti. Apie patį įvykį nieko nežino, sužinojo iš V. K. dukros V. V. su jos draugu T. kurie sakė, kad S. L. nužudytas peiliu ir, kad tai padarė V. K.. V. K. vieną kartą matė išgėrusią, o jeigu būdavo išgėręs S. L., tai liudytojas išeidavo. Kai buvo paskutinį kartą, jie abu buvo išgėrę. Kartu jie gyveno nuo 2016 m. kovo mėn. V. K. yra sakęs, kad išeitų iš S. L., nes suprato, kad jis ją muša.

13Liudytojas V. A. nurodė, jog gavo iškvietimą į ( - ), kad mirė ar miršta vyriškis. Nuvyko kartu su felčere L. K., kuri jau ketino bėgti į pranešime nurodytą butą, tačiau priėjo moteris su mergaite ir pasakė, kad reikės važiuoti į „( - )” sodus. Kartu nuvyko į sodus, ten namelyje gulėjo jau sustingęs žmogus. Felčerė surašė kas reikalinga ir perdavė pranešimą policijai arba dispečerinei. Mirusiojo nenurenginėjo, todėl nematė jokių sužalojimų. Jis gulėjo ant grindų, labiau ant dešinio šono, kraujo aplinkui nesimatė.

14Liudytojas A. J. nurodė, jog yra nužudytojo ir kaltinamosios kaimynas, gyvena priešais. Kuomet ten apsigyveno, S. L. jau gyveno su kaltinamąja. Dėmesio į jų gyvenimo būdą nekreipė – jie vartodavo alkoholį, rinkdavosi kompanijos. Negali pasakyti, kaip jie tarpusavyje sutardavo, matydavo juos tik tuomet, kai jie išgėrę vaikščiodavo po kiemą. Girdėdavosi muštynės, barniai ir nesutarimai, kaip suprato, tai jie daugiausiai bardavosi tarpusavyje. Pirmas kartas, kai sureagavo į jų ginčus buvo tada, kai išgirdo, kad kažkas rėkia. Pagalvojo, kad kažkas kažką muša, tačiau išėjęs pasižiūrėti, pamatė, kad kaltinamoji visiškai be rūbų atsisėdusi balkone isteriškai cypia ir rėkia – šiaip sau, be jokios priežasties. Būdavo, kad jie po gatvę vaikščiodavo nuogi. Kai negerdavo – jie būdavo kaip žmonės, nors ir matydavosi, kad kartais vienas, kartais kitas būdavo su mėlynėmis veide. Prieš šį įvykį, viskas buvo tylu, dieną prieš – taip pat. Lauke jie labai nebaliavodavo, pagrinde būdavo viduje. Tiksliai negali pasakyti, ar tai buvo dieną prieš įvykį, tačiau apie šeštą valandą buvo atėjęs V. K. žentas su dukra ir jie šaukė „V., V.“, bet niekas neatsiliepė. Kas dar buvo kieme – nematė. Negali pasakyti, kad namas, kuriame gyveno kaimynai, būtų labai apleistas, tvarkos nebuvo, bet betvarkė irgi nebuvo labai didelė – matydavo, kad kaltinamoji ravėdavo, viduje niekada nebuvo.

15Liudytoja S. K. – kaltinamosios ir S. L. kaimynė – teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog, nors jų namai šalia vienas kito, tačiau dėl namų padėties, nesimato, kas vyksta kaimynų kieme. Velionis S. buvo geras žmogus, įdomus ir daug apsiskaitęs, žingeidus, labai daug pasakodavo visokių prisiminimų. Nors jie bendravo nelabai daug, bet gali pasakyti, kad jis buvo darbštus, savo rankomis pasistatė tą namuką. Kita vertus, jis mėgdavo išgerti – būdavo, kad pageria savaitę laiko, o paskui tvarkosi. Kai jis gyveno vienas, pas jį buvo ir daržai sutvarkyti, ir šiltnamis užsodintas, ko gyvenant su kaltinamąja nebuvo. Gyveno jie kartu apie trejus metus, tarpusavyje gal ir apsižodžiuodavo, bet kažkaip sutardavo. Neteko nei matyti, nei girdėti, kad jie vienas prieš kitą vartotų smurtą, nes kiemo nesimato. Yra mačiusi Stanislovą su mėlynėmis veide, kas jį galėdavo sumušti – nežino. Pas juos lankydavosi asocialūs žmonės, būdavo jaunimo, lygtai kaltinamosios dukra su vyru, bet ar jie ten dalyvaudavo – nežino. Dieną prieš, kai buvo rastas kūnas, grįžusi po darbo girdėjo balsus, o būtent kaltinamosios, kuri buvo išgėrusi (gyvena šalia ne vienerius metus, todėl atskiria, kada ji išgėrusi, nes kalba garsiau, šūkalioja), bet, kad jie bartųsi – negirdėjo. Į pavakarę matė atėjusią jaunesnę moterį, galvoja, jog tai buvo kaltinamosios dukra.

16BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo J. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur liudytojas nurodė, kad S. gyveno vienas, paskui pas S. atsirado dabartinė jo sugyventinė. Jis su ja susipažino prie parduotuvės "Maxima", kaip jam pasakojo S., ėjo ir pamatė ją sėdinčią, pagalvojo, o ko jam nepabandyt ir pasivadino ją pas save, išgėrė abu, ir ji pasiliko pas jį gyventi. Liudytojui ji nepatiko – tokia nebendraujanti buvo. Kai ateini, arba ji girta, arba ji rėkia, tikrai ji užguita nebuvo, S. ji nebijojo. S.tasys sakydavo, kad jam gerai su ja. Paskutinį kartą pas S, buvo atėjęs dvi dienas prieš tai, kai sužinojo, kad jis nužudytas. Buvo šviesu, tada S, sėdėjo kieme ant suoliuko prie durų. Buvo vienas, Sugyventinės tą kartą nematė. S, buvo geros nuotaikos, truputį išgėręs. Paprašė, kad nueitų į parduotuvę ir nupirktų alkoholinių gėrimų, davė banko kortelę ir pasakė PIN kodą (kortelę duodavo ir anksčiau). Taip pat leido nusiimti ir pasiskolinti pinigų, sumos neprisimena. Kai J. R. grįžo iš ,,Maximos“, S. sėdėjo ant to paties suoliuko, ar tą dieną buvo V. K. dukra – neprisimena. S. pavartodavo alkoholio, tačiau jo nėra matęs agresyvaus ar keliančio balsą, jis buvo ramus žmogus (1 t., 84-86 b. l.).

17Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad ( - ) yra dviejų aukštų gyvenamasis namas. Svetainės patalpoje prie sofos-lovos ant grindų rastas vyriškio lavonas. Lavonas guli ant kairio šono, galva padėta ant pagalvės, esančios ant grindų. Krūtinės kairėje pusėje į kairę nuo krūtinkaulio yra apie 2,5 cm ilgio žaizda lygiais kraštais. Kitose kūno vietose matomų sužalojimų nėra. Lavoninis raumenų sustingimas yra stiprus visose raumenų grupėse. Įvykio vietos apžiūros metu rasti ir paimti daiktai: antklodė su raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmėmis; 6 vnt. vatos tamponų nuo raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmių; šaldytuve rasti du stikliniai degtinės buteliai “L” ir “M”; nuo virtuvėje esančio staliuko trys peiliai, pirmas peilis plastikinėmis skaidriomis kriaunomis, apie 13 cm ilgio, bei apie 21 cm ilgio geležte, antras peilis žaliomis plastikinėmis kriaunomis, apie 11 cm ilgio geležte, trečias peilis rudos spalvos, apie 11 cm ilgio kriaunomis bei apie 12 cm ilgio geležte, ant kurios matomos raudonos spalvos, galimai kraujo, žymės; užrašų knygutė; nuo miegamojo lovos raudonos spalvos moteriški marškinėliai; margas sijonas; margos kelnės ir juoda liemenė bei pilkos ir rožinės spalvų šlepetės; degtinės butelis su užrašu “L”; išardytas trijų dalių metalinis prietaisas; iš kieme esančių konteinerių du tušti alkoholio buteliai ir vienas sudaužytas alkoholio butelis; baltos spalvos rankšluostis su raudonos spalvos dėmėmis; nuo metalinio skalbiniams skirto indo juodos spalvos šlapi marškinėliai. Po apžiūros namo durys yra užrakintos ir raktas paimtas (1 t., 14-49 b. l.).

18Iš VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties rašto Nr. MK-129 (6.7) matyti, kad 2019 m. gegužės 31 d. 15.58 val. Kauno miesto GMP stoties dispečerinėje registruotas kvietimas adresu ( - ). Adresu ( - ), GMP kvietimas nebuvo registruotas. Pateiktas šio pranešimo garso įrašas (1 t., 108 b. l.).

19Apžiūrėjus minėtą Kauno m. GMP pateiktą garso įrašą, protokole nurodyta, jog, 2019 m. gegužės 31 d. užfiksuotas pokalbis tarp pranešėjos ir Kauno miesto GMP stoties operatorės. Pokalbio metu galimai kalba V. K., kuri nurodo savo numerį ( - ) ir adresą – ( - ), priduria, kad jos išeis į lauką ir palauks. Į operatorės klausimą "Kas atsitiko?" nurodo, jog mirė žmogus, jos sugyventinis S. L., jog šiuo metu nėra su pacientu, o yra pas dukrą, iš kurios ir skambina. V. K. nurodo, kad S. L. rugsėjo 1 dieną būtų suėję 73 metai, kad ryte atsikėlė ir rado jį negyvą. Operatorė nurodo, jog tuoj atvyks medikai (2 t., 1-3 b. l.).

20Iš VšĮ Jonavos greitosios medicinos pagalbos stoties rašto Nr. S-139 (6.7) matyti, kad 2019 m. gegužės 31 d. 15.58 val. buvo gautas kvietimas adresu ( - ), pas S. L.. Pacientas rastas negyvas, paliktas vietoje (1 t., 110-112 b. l.).

21Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus rašto Nr. 41D(K)-1171 matyti, kad 2019 m gegužės 31 d., 16.26 val. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užfiksuotas E. D. pranešimas dėl lavono namuose, adresu ( - ). Taip pat pateiktas šio pranešimo garso įrašas (1 t., 115 b. l.).

22Garso įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad 16.26 val. į Bendrąjį pagalbos centrą iš fiksuoto ryšio numerio skambina moteris, kuri prisistato kaip Kauno miesto GMP dispečerė E. D., BPC operatorei nurodo, jog reikalinga policija adresu ( - ), sodų bendrija "( - )". E. D. nurodo, kad atvykusi jų brigada rado mirusį S. L.. Jai brigada yra nurodžiusi, kad yra neaiškios aplinkybės, yra kraujo, sugyventinė namuose laukia. Priduria, kad iš pradžių juos kvietė į Kosmonautų gatvę Jonavoje, o paskui palydėjo į kitą vietą, nurodo telefono numerį ( - ), iš kurio buvo kviesta greitoji medicinos pagalba (2 t., 4-6 b. l.)

23Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019-06-13 specialisto išvadoje Nr. M466/2019(02) nurodyta, kad S. L. mirties priežastis – kiauryminė durtinė pjautinė žaizda krūtinės kairėje pusėje su širdies dešinio skilvelio pažeidimu. Tai komplikavosi vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, šoku dėl nukraujavimo (kairėje krūtinplėvės ertmėje 1015 g kraujo krešulių ir 700 ml skysto kraujo, širdiplėvės ertmėje 135 g krešulių). S. L. mirė ne mažiau kaip 48-72 vai. iki jo lavono autopsijos, tai patvirtina autopsijos metu konstatuoti lavoniniai reiškiniai. S. L. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,43 %o (promilės) etilo alkoholio. Tai atitinka vidutinį neblaivumą (girtumą). S. L. lavone konstatuota kiauryminė durtinė pjautinė žaizda krūtinės priekinio paviršiaus kairėje pusėje su širdies dešinio skilvelio pažeidimu. Sužalojimas padarytas prieš pat mirtį, aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu įrankiu, kuo galėjo būti peilis, sudavus vieną smūgį į krūtinės priekinio paviršiaus kairę pusę. Sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktas) ir šiuo konkrečiu atveju tapo mirties priežastimi (2 t., 23-26 b. l.).

24Atlikus papildomą tyrimą, valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pM9-M466/2019(02) nurodyta, kad nomogramų metodu (pagal Henssge) apskaičiuotas S. L. mirties laikas yra 18,5-27,5 valandos iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje 2019 m. gegužės 31 d. 18:34 val. S. L. lavone konstatuota kiauryminė durtinė pjautinė žaizda krūtinės priekinio paviršiaus kairėje pusėje su širdies dešinio skilvelio pažeidimu. Sužalojimas padarytas prieš pat mirtį aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu įrankiu, kuo galėjo būti peilis, sudavus vieną smūgį į krūtinės priekinio paviršiaus kairę pusę. Po durtinės pjautinės žaizdos krūtinėje su širdies pažeidimu padarymo S. L. mirė staiga, kelių-keliolikos minučių bėgyje. S. L. lavono paduose kraujo dėmių nėra, nuo žaizdos link apatinių kūno dalių kraujo nutekėjimo žymių taip pat nėra, tai rodo, kad po žaizdos padarymo jis nebevaikščiojo, gulėdamas minimaliai dar tą laiką galėjo judėti, dejuoti ar pan. (2 t., 32-35 b. l.).

25Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. MK 38/2019(01) nurodyta, kad tyrimui pateikta S. L. krūtinės odos žaizda padaryta tyrimui pateiktu peiliu Nr. 1, tai yra, peiliu tamsiai ruda medine rankena su raudonos spalvos dėme, kuris paimtas įvykio vietos, adresu ( - ), apžiūros metu. S. L. krūtinės durtinis - pjautinis sužalojimas nepadarytas tyrimui pateiktais peiliais Nr. 2 ir Nr. 3 (2 t., 68-73 b. l.).

26Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ?specialisto išvadoje Nr. S 262/2019(01) nurodyta, kad ant peilio geležtės rastas žmogaus kraujas (1 mėg., tai yra, paimtas mėginys nuo netaisyklingo, nevienodo intensyvumo, susiliejančio su kitais plotais sutepimo, esančio ant tamsiai ruda medine rankena peilio geležtės kairės pusės). Atlikus DNR tyrimą, gautas DNR profilis sutampa su S. L. DNR profiliu su 99,999999999999 % tikimybe. Atlikus DNR tyrimą, ant peilio rankenos (2 mėg., tai yra, nuoplovos nuo peilio tamsiai rudos medinės rankenos) gautas mišrus DNR profilis, iš kurių vienas DNR profilis sutampa su S. L. DNR profiliu su 99,999999999999 % tikimybe, o kitas DNR profilis sutampa su V. K. DNR profiliu su 99,999999999999 % tikimybe. Ant dviejų peilių (3, 4, 5, 6 mėg.) žmogaus kraujo nerasta (2 t., 48-54 b. l.).

27Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1385/2019(02) nurodyta, kad V. K. poodinė kraujosruva dešiniame žaste galėjo būti padaryta 2019-05-30 kietu buku daiktu, galimai suspaudžiant dešinį žastą plaštaka arba suduodant kumščiu, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimų būdingų savigynai V. K. kūne nekonstatuota, jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., 43 b. l.).

28Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-41/2019 matyti, kad V. K. veikos padarymo metu nebuvo patologinio afekto būsenoje, šiuo metu neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, jai nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas netrukdo suprasti savo veiksmų esmės, reikšmės ir juos valdyti (3 t., 2-7 b. l.).

29Iš asmens kratos protokolo matyti, kad asmens kratos metu iš įtariamosios V. K. paimta: mobiliojo ryšio telefonas „A“; banko AB "SEB bankas" mokėjimo kortelė, išduota S. L. vardu; AB "SEB bankas" bankomato ATM-0261 kvitas; raktas; moteriška rankinė, kurioje raudonos spalvos tušinukas, atidaromas veidrodėlis, degtukų dėžutė, dvi užrašų knygelės, mėlynos spalvos kosmetinė, kurioje dvi nuolaidų kortelės "Maxima" ir "IKI", banko "SEB bankas" mokėjimo kortelė, išduota V. K. vardu; juodos spalvos maišelis, kuriame dveji lūpų dažai, 10 eurų kupiūra ir 11 vnt. monetų (iš viso – 3 eurai ir 11 centų), asmens tapatybės kortelė (3 t., 38-40 b. l.), šie daiktai apžiūrėti daiktų apžiūros metu (2 t., 7-10 b. l.) ir rankinė, tušinukas, veidrodėlis, degtukų dėžutė, užrašų knygelė, kosmetinė, dvi nuolaidų kortelės "Maxima" ir "IKI", banko AB "SEB bankas" mokėjimo kortelė, išduota V. K. vardu, maišelis, dveji lūpų dažai – grąžinti V. K. (3 t., 72-74 b. l.).

30Susipažinus su SEB banko informacija apie S. L. vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. ( - ) atliktas bankines operacijas nustatyta, jog 2019 m. gegužės 30-31 dienomis atlikti šie atsiskaitymai: 2019 m. gegužės 30 d. 10 val. 31 min. paimta 20 eurų bankomate ( - ) 18 val. - 18 val. 47 min. atlikti atsiskaitymai Maximoje, 18 val. 54 min. ir 19 val. paimta po 100 eurų bankomate.

312019 m. gegužės 31 d. 8 val. 30 ir 50 min. du kartus bandyta paimti 100 eurų, tačiau pinigai neišduoti nepakankant lėšų ir 9 val. 9 min. paimta 20 eurų. Galutinis likutis 17,63 eurai (1 t., 137-138 b. l.).

32Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti S. L. vilkėti drabužiai: juodos spalvos marškiniai, rusvos spalvos marškiniai, juodos spalvos tamprės (1 t., 117-119 b. l.). Daiktų apžiūros protokoluose užfiksuota įvykio vietos, esančios ( - ), apžiūros metu paimtų daiktų – raudonos spalvos moteriškų marškinėlių, margo sijono, margų kelnių, juodos spalvos liemenės, pilkos spalvos sandalų ir rankšluosčio su raudonos spalvos dėmėmis bei V. K. asmens kratos metu paimtų daiktų: banko kortelės, kvito, rakto bei pinigų – apžiūra (2 t., 7-10, 11-18 b. l.).

33Dėl veikos kvalifikavimo ir bausmės

34Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, jog 2019 m. gegužės 31 d. sodų bendrijoje ,, ( - )“ rastas S. L. kūnas. Kaltinamoji V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltę pripažino ir nurodė, jog vieną smūgį peiliu nukentėjusiajam sudavė peiliu, kuris buvo rastas įvykio vietos apžiūros metu. Š. V. K. parodymus patvirtina specialisto išvados Nr. M466/2019(02) ir Nr. pM9-M466/2019(02), kuriomis nustatyta, jog S. L. mirtis įvyko nuo kiauryminės durtinės pjautinės žaizdos krūtinės priekinio paviršiaus kairėje pusėje su širdies dešinio skilvelio pažeidimu, padarytos prieš pat mirtį aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu įrankiu. Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. MK 38/2019(01) patvirtina, kad S. L. krūtinės odos žaizda padaryta tyrimui pateiktu peiliu Nr. 1, tai yra, peiliu, kuris paimtas įvykio vietoje. Taip pat specialisto išvadoje konstatuota, jog ant minėto peilio yra rastas nužudytojo kraujas.

35Bylos duomenimis nustatyta ir tai, jog vakare prieš surandant S. L. kūną, o būtent 2019 m. gegužės 30 d., S. L. ir V. K. gyvenamojoje vietoje, nukentėjusysis, kaltinamoji ir J. R. (V. K. jį vadina I.) girtavo. Šias aplinkybes patvirtino pati V. K., nurodydama, jog ryte ji, o vakare – I. ėjo pirkti alkoholinių gėrimų. Kaltinamosios dukra V. V. šias aplinkybes patvirtino ir nurodė, kad tą vakarą, kai ji buvo atėjusi pas savo motiną, kieme rado sėdintį S. L., matė aukštą vyrą, vardu J., kuris buvo išėjęs pirkti degtinės ir parnešė keturis butelius. Šiuos kaltinamosios ir liudytojos parodymus patvirtina S. L. banko sąskaitos duomenys, iš kurių matyti, jog 2019 m. gegužės 30 d. 10 val. 31 min. iš sąskaitos paimta 20 eurų, 18 val. – 18 val. 47 min. atlikti atsiskaitymai parduotuvėje ,,Maxima“, 18 val. 54 min. ir 19 val. iš sąskaitos paimta 200 eurų. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, jog S. L. namuose nakvoti niekas nepasiliko, kadangi V. V. ir jos sugyventinis T. K. išėjo kuomet J. R. jau buvo išėjęs. Tai, jog vakare S. L. namuose neliko pašalinių asmenų, nors ir netiesiogiai, patvirtino kaimynystėje gyvenanti S. K., kuri nurodė, jog iš pradžių girdėjo balsus, tačiau paskui viskas nutilo.

36Aptarti duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog nuo to momento, kai palikę S. L. sėdintį ant suoliuko lauke, o V. K. namo viduje – iš kiemo išėjo V. V. su T. K., S. L. namuose pašalinių asmenų nebuvo, todėl kolegijai nekyla abejonių, jog smūgį peiliu S. L. sudavė būtent V. K.. Tam neprieštarauja ir specialisto išvada, kuria nustatyta, kad sužalojimas S. L. padarytas 18,5-27,5 valandos iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje (2019-05-31 18:34 val.), t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 30 d. 20 val. 30 min. iki 2019 m. gegužės 31 d. 0 val. 30 min.

37BK 129 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė kitą žmogų. Nužudymas yra neteisėtas gyvybės atėmimas kitam žmogui tyčia. Nužudymas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį. Tiesioginės tyčios atveju asmuo tokių padarinių nori, jų siekia, o netiesioginės – nors ir nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia jiems kilti (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-237/2005, 2K-469/2007, 2K-281/2008 2K-302/2010, 2K-22/2013). Atkreiptinas dėmesys, jog krūtinė yra gyvybiškai svarbi kūno dalis, todėl normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį peiliu kitam žmogui į krūtinę, tuo labiau į kairę jos pusę, kurioje yra širdis, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-237/2005, 2K-469/2007, 2K-281/2008 2K-302/2010, 2K-22/2013 ir kt.).

38Duomenų, patvirtinančių, kad V. K. norėjo nužudyti S. L. nėra. Padaryto sužalojimo lokalizacija, kaltinamosios pasirinktas įrankis – peilis, kuriuo sužalojimas buvo padarytas, bei tai, kad durta buvo tik vieną kartą, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji, durdama peiliu nukentėjusiajam į gyvybei ir sveikatai svarbią sritį, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokio veikimo gali sužaloti nukentėjusįjį, tačiau nors tokių padarinių ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasi, todėl kolegija sprendžia, jog V. K. veikė netiesiogine tyčia.

39Kolegijai nekyla abejonių, jog V. K. ir S. L. buvo siejami partnerystės ryšiais. Iš esmės visi byloje apklausti liudytojai ir pati V. K. nurodė, jog kaltinamoji su S. L. kartu gyveno apie ketverius metus ir vedė bendrą ūkį: sodino daržus, tvarkė namus, kartu sprendė finansinius klausimus – kaltinamoji naudojosi nukentėjusiojo banko kortele, padėjo prižiūrėti S. L. jo neįgalų brolį, o pats nukentėjusysis savo giminaičiams buvo nurodęs, jog jo šeima padidėjo. Taigi šios nustatytos aplinkybės leidžia neabejoti, jog V. K. buvo S. L. šeimos narys, todėl pripažinus, jog S. L. nužudė ji, V. K. pripažintina kalta pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

40V. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, jog peiliu nukentėjusiajam sužalojimą padarė ji, t. y. pripažino esmines nusikalstamos veikos aplinkybes ir taip padėjo ikiteisminiam tyrimui. V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, jog dėl savo veiksmų gailisi. Šios aplinkybės pagrįstai kaltinamajame akte nurodytos kaip V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

41V. K. teisme teigė, jog S. L. nužudė dėl jo elgesio nuolat prieš ją smurtaujant, taip norėdama nuo jo apsiginti. Kaip matyti iš specialisto išvados Nr. G1385/2019(02), V. K. konstatuotas vienintelis sužalojimas rankoje, kurio atsiradimo aplinkybes pati kaltinamoji nurodo skirtingai: ikiteisminio tyrimo metu ji teigė, jog šis sužalojimas atsirado dėl S. L. veiksmų jai griebiant už rankos ir stumiant ją, tačiau teisme ji nurodė, jog nukentėjusysis sugriebė už rankos ir padarė sužalojimą po dūrio peiliu. Nors iš tiesų, bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamoji ne kartą buvo sumušta nukentėjusiojo, tačiau teigti, jog tokios aplinkybės buvo prieš įvykį, įvertinus kaltinamajai konstatuotą kūno sužalojimą ir jos nurodytas šio sužalojimo padarymo aplinkybes – pagrindo nėra. Priešingai, bylos duomenimis nustatyta, kad konfliktas su nužudytuoju prasidėjo ne dėl pastarojo veiksmų, o dėl to, jog kaltinamoji jo neįleido į namus. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, jog atvykus V. K. dukrai bei žentui bei dar būnant J. R., V. K. nei vienam iš šių asmenų nenurodė, kad nukentėjusysis prieš ją smurtautų ar atliktų kokius nors kitus neteisėtus veiksmus, tačiau jo į namus neįsileido, priežasčių niekam neaiškino. Net ir sprendžiant, jog sužalojimas V. K. padarytas prieš jos smurtinius veiksmus S. L. atžvilgiu, tačiau akivaizdu ir tai, jog tuo metu kai nukentėjusiajam buvo durta peiliu, pastarasis gulėjo lovoje, užsiklojęs antklode ir grėsmės kaltinamajai nekėlė. Todėl kolegija sprendžia, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo elgesys ir šią aplinkybę pripažinti atsakomybę lengvinančia. Dėl tų pačių aplinkybių nėra pagrindo išvadai, jog buvo susidariusi būtinosios ginties situacija. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog tiek V. K., tiek S. L. nuolat konfliktuodavo ir vienas kito atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, ką patvirtino teisme apklausti kaimynystėje gyvenantys asmenys, kurie teigė, jos sužalotus matydavo abu, o tai rodo, jog tokie veiksmai buvo tapę jų bendro gyvenimo norma.

42Byloje surinktais įrodymai nustatyta, jog prieš įvykį kaltinamoji vartojo alkoholinius gėrimus – to neneigia ir pati kaltinamoji, tai patvirtina V. V., T. K. ir J. R. parodymai bei, nors ir netiesiogiai, kaimynės S. K. nurodytos aplinkybės, jog girdėjo nuo alkoholio apsvaigusios kaltinamosios balsą. Atsižvelgiant į tai, jog smurtas buvo pavartotas dėl mažareikšmio buitinio konflikto (sprendžiant pagal nustatytas aplinkybes tokie konfliktai būdavo pakankamai dažni), kolegija daro išvadą, jog kaltinamosios girtumas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė apsvaigus nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

43Nors V. K. nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (3 t., 2-7 b. l.), tačiau medicininių duomenų leidžiančių abejoti jos pakaltinamumu nėra, tokios abejonės nekelia ir V. K. parodymai, kurie yra logiški ir motyvuoti.

44Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamoji nusikalto būdama neteista, anksčiau du kartus bausta adminsitracine tvarka (2018-08-24 pagal ANK 528 straipsnio 1 dalį ir 2018-04-18 pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį (2 t., 94-95 b. l.), priklausomybės ligų ir psichiatro įskaitose neregistruota (2 t., 98, 100, 102 b. l.). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-41/2019 nurodyta, jog jai konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, tačiau padaryta išvada, jog ji neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu ir gali suprasti savo veiksmų esmę, reikšmę ir juos valdyti. Taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones nereikalinga (3 t., 2-7 b. l.). Duomenų apie V. K. darbinę veiklą nėra, tačiau ji buvo registruota užimtumo tarnyboje. Nors iki kaltinamajai apsigyvenus pas S. L., ji neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, tačiau vien ši aplinkybė, o taip pat anskčiau aptarti duomenyis apie jos administracinius nusižengimus, nesuteikia pagrindo spręsti, jog V. K. būtų linkusi sistemingai pažeidinėti teisės normas ar linkusi nusikalsti asmenybė.

45Veika, numatyta BK 129 straipsnio 2 dalyje, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už jos padarymą numatyta nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

46Pagrindų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies ar 2 dalies nuostatas ir kaltinamajai paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę, byloje nenustatyta. Aukščiau nustatytos aplinkybės nesuteikia pagrindo išvadai, kad sankcijos ribose, laikantis bausmių skyrimo taisyklių, kaltinamajai paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė prieštarautų teisingumo principui, išimtinių aplinkybių dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taip pat nenustatyta. Įstatymas nenumato, jog padarius tyčinį labai sunkų nusikaltimą būtų galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

47Įvertinus visumą kaltinamąją charakterizuojančių aplinkybių, jos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes – nusikaltimas padarytas spontaniškai, vienu poveikiu, veikiant netiesiogine tyčia, tačiau jau atsigulusiam ir miegoti ketinusiam nukentėjusiajam, įvertinus kaltinamosios amžių (2020 m. rugsėjo mėn. jai sukaks 60 metų) – V. K. skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė, tačiau didesnė nei BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės minimumas.

48Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytina sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2020 m. liepos 8 d.), vieną laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai parai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

49Įvertinus tai, jog suėmimo paskyrimo pagrindas (paskutinį kartą suėmimas pratęstas 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi) neišnykęs, o kaltinamajai skiriama ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, kardomoji priemonė – suėmimas, iki bausmės vykdymo pradžios nekeistina (pratęstina) (BPK 119 straipsnis, 139 straipsnis, 307 straipsnio 1 dalis 6 punktas, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 66 straipsnio 1 dalis).

50Dėl daiktų turinčių nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

51Daiktai, paimti įvykio vietos apžiūros metu: tys peiliai, 6 vatos tamponai su nuoplovomis, du degtinės buteliai „L“ ir vienas degtinės butelis „M“ su baltos spalvos skysčiu viduje, antklodė, užrašų knygelė, 3-jų dalių aparatas, skirtas alkoholiniams gėrimams gaminti, du tušti degtinės buteliai, stiklo šukės, rankšluostis su raudonos spalvos dėmėmis, S. L. drabužiai: dveji juodos spalvos marškinėliai, rusvos spalvos marškiniai, juodos spalvos tamprės; Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimti įtariamosios V. K. seilių pavyzdžiai, rankų nagų nuokarpos su panagių turiniu, esantys 2 vokuos; AB "SEB bankas" bankomato ATM-0261 kvitas, saugomi UAB „Ap“ (3 t., 84-88 b. l.) – pripažintini menkaverčiu turtu ir, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu – sunaikintini;

52Banko "SEB bankas" mokėjimo kortelė, išduota S. L. vardu, saugoma UAB „Ap“ (3 t., 84-88 b. l.) – grąžintina kortelės savininkui – SEB bankui.

53V. K. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, išsiųsta į Kauno tardymo izoliatorių, paliktina saugoti V. K. asmens byloje (3 t., 69-70 b. l.);

54V. K. asmens kratos metu paimta 10 eurų kupiūra ir 11 vnt. monetų (iš viso 3 eurai 11 centų), saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje (3 t., 80 b. l.), iš V. K. asmens kratos metu paimta moteriška rankinė, kurioje raudonos spalvos tušinukas, atidaromas veidrodėlis, degtukų dėžutė, dvi užrašų knygelės, mėlynos spalvos kosmetinė, kurioje dvi nuolaidų kortelės "Maxima" ir "IKI", banko "SEB bankas" mokėjimo kortelė, išduota V. K. vardu, juodos spalvos maišelis, kuriame dveji lūpų dažai, kurie išsiųsti į Kauno tardymo izoliatorių saugoti suimto asmens byloje (3 t., 75-76 b. l.); Įvykio vietos apžiūros metu paimti raudonos spalvos moteriški marškinėliai, margas sijonas, margos kelnės, juodos spalvos liemenė, pilkos-rausvos spalvų šlepetės – grąžintini šių daiktų savininkei V. K..

55Įvykio vietos apžiūros metu paimtas raktas ir V. K. asmens kratos metu paimtas S. L. mobiliojo ryšio telefonas ,,A“, saugomi UAB „Ap“ (3 t., 84-88 b. l.) – perduotini nukentėjusiajam V. L..

56Kompaktinis diskas su BPC Klaipėdos skyriaus pateiktu garso įrašu (rašto Nr. 41D(K)-1171), kompaktinis diskas su VšĮ Kauno miesto GMP stoties pateiktu garso įrašu (rašto Nr. MK-129(6.7)), kompaktinis diskas, kuriame įvykio vietos ir lavono apžiūros skaitmeninės nuotraukos, kompaktinis diskas, kuriame V. K. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įrašas, Kompaktinis diskas, kuriame V. K. prisipažinimo vaizdo ir garso įrašas, esantys atskiruose vokuose (5 vnt.) – paliktini prie bylos medžiagos.

57Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305 str. ir 307 str.,

Nutarė

58V. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir ją nuteisti 9 (devynerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant bausmę atlikti pataisos namuose.

59Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos

60V. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, kurios taikymo terminas pratęstas Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi, palikti nepakeistą (pratęsti) iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

61Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, o būtent:

62Ivykio vietos apžiūros metu paimtus tris peilius, 6 vatos tamponus su nuoplovomis, du degtinės butelius „L“ ir vieną degtinės butelį „M“ su baltos spalvos skysčiu viduje, antklodę, užrašų knygelę, 3-jų dalių aparatą, skirtą alkoholiniams gėrimams gaminti, du tuščius degtinės butelius, stiklo šukes, rankšluostį su raudonos spalvos dėmėmis, S. L. drabužius: dvejus juodos spalvos marškinėlius, rusvos spalvos marškinius, juodos spalvos tampres; Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimtus įtariamosios V. K. seilių pavyzdžius, rankų nagų nuokarpas su panagių turiniu, esančius 2 vokuos; AB "SEB bankas" bankomato ATM-0261 kvitą – pripažinti menkaverčiu turtu ir, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu – sunaikinti;

63Banko "SEB bankas" mokėjimo kortelę, išduotą S. L. vardu – grąžinti kortelės savininkui – SEB bankui.

64V. K. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę – palikti saugoti V. K. asmens byloje;

65V. K. asmens kratos metu paimtus 13 eurų 11 centų; Iš V. K. asmens kratos metu paimtą moterišką rankinę, kurioje raudonos spalvos tušinukas, atidaromas veidrodėlis, degtukų dėžutė, dvi užrašų knygelės, mėlynos spalvos kosmetinė, kurioje dvi nuolaidų kortelės "Maxima" ir "IKI", banko "SEB bankas" mokėjimo kortelė, išduota V. K. vardu, juodos spalvos maišelį, kuriame dveji lūpų dažai; Įvykio vietos apžiūros metu paimtus raudonus moteriškus marškinėlius, margą sijoną, margas kelnes, juodos spalvos liemenę, pilkos-rausvos spalvų šlepetes – grąžinti šių daiktų savininkei V. K..

66Įvykio vietos apžiūros metu paimtą raktą ir V. K. asmens kratos metu paimtą S. L. mobiliojo ryšio telefoną ,,A“ – perduotini nukentėjusiajam V. L..

67Kompaktinį diską su BPC Klaipėdos skyriaus pateiktu garso įrašu (rašto Nr. 41D(K)-1171), kompaktinį diską su VšĮ Kauno miesto GMP stoties pateiktu garso įrašu (rašto Nr. MK-129(6.7)), kompaktinį diską, kuriame įvykio vietos ir lavono apžiūros skaitmeninės nuotraukos, kompaktinį diską, kuriame kaltinamosios parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įrašas, kompaktinį diską, kuriame V. K. prisipažinimo vaizdo ir garso įrašas (5 vnt.) – palikti prie bylos medžiagos.

68Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą. Suimtai nuteistajai šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jai dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija... 2. V. K., a. k. ( - ) gim. ( - ), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė,... 3. Teismas... 4. V. K. laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 30 d. 20.30 val. iki 2019 m. gegužės... 5. V. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltę pripažįsta, tačiau... 6. Kaltinamoji nurodė, jog įvykio dieną, ryte ją S. L. pasiuntė į... 7. Parodymų patikrinimo vietoje metu V. K. nurodė iš esmės analogiškas... 8. Nukentėjusysis V. L. nurodė, jog apie įvykio aplinkybes žino tik iš... 9. Liudytojas P. L. nurodė, jog yra nužudytojo brolis. V. K. matė vieną... 10. V. V. – kaltinamosios dukra, teisiamojo posėdžio metu nurodė jog nuo... 11. Liudytojas T. K. (V. V. sugyventinis) teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog... 12. Liudytojas P. K. nurodė, jog V. K. ir S. L. pažinojo, dažnai, t. y. apie... 13. Liudytojas V. A. nurodė, jog gavo iškvietimą į ( - ), kad mirė ar miršta... 14. Liudytojas A. J. nurodė, jog yra nužudytojo ir kaltinamosios kaimynas, gyvena... 15. Liudytoja S. K. – kaltinamosios ir S. L. kaimynė – teisiamojo posėdžio... 16. BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti... 17. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad ( - ) yra dviejų aukštų... 18. Iš VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties rašto Nr. MK-129... 19. Apžiūrėjus minėtą Kauno m. GMP pateiktą garso įrašą, protokole... 20. Iš VšĮ Jonavos greitosios medicinos pagalbos stoties rašto Nr. S-139 (6.7)... 21. Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus rašto Nr. 41D(K)-1171 matyti,... 22. Garso įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad 16.26 val. į Bendrąjį... 23. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019-06-13 specialisto... 24. Atlikus papildomą tyrimą, valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno... 25. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos... 26. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos... 27. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr.... 28. Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio... 29. Iš asmens kratos protokolo matyti, kad asmens kratos metu iš įtariamosios V.... 30. Susipažinus su SEB banko informacija apie S. L. vardu atidarytoje sąskaitoje... 31. 2019 m. gegužės 31 d. 8 val. 30 ir 50 min. du kartus bandyta paimti 100... 32. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti S. L. vilkėti... 33. Dėl veikos kvalifikavimo ir bausmės... 34. Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, jog 2019 m.... 35. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, jog vakare prieš surandant S. L. kūną, o... 36. Aptarti duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog nuo to momento, kai... 37. BK 129 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė kitą... 38. Duomenų, patvirtinančių, kad V. K. norėjo nužudyti S. L. nėra. Padaryto... 39. Kolegijai nekyla abejonių, jog V. K. ir S. L. buvo siejami partnerystės... 40. V. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, jog peiliu... 41. V. K. teisme teigė, jog S. L. nužudė dėl jo elgesio nuolat prieš ją... 42. Byloje surinktais įrodymai nustatyta, jog prieš įvykį kaltinamoji vartojo... 43. Nors V. K. nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį,... 44. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos... 45. Veika, numatyta BK 129 straipsnio 2 dalyje, priskiriama labai sunkių... 46. Pagrindų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies ar 2 dalies nuostatas ir... 47. Įvertinus visumą kaltinamąją charakterizuojančių aplinkybių, jos... 48. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytina... 49. Įvertinus tai, jog suėmimo paskyrimo pagrindas (paskutinį kartą suėmimas... 50. Dėl daiktų turinčių nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti... 51. Daiktai, paimti įvykio vietos apžiūros metu: tys peiliai, 6 vatos tamponai... 52. Banko "SEB bankas" mokėjimo kortelė, išduota S. L. vardu, saugoma UAB... 53. V. K. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, išsiųsta į Kauno tardymo... 54. V. K. asmens kratos metu paimta 10 eurų kupiūra ir 11 vnt. monetų (iš viso... 55. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas raktas ir V. K. asmens kratos metu... 56. Kompaktinis diskas su BPC Klaipėdos skyriaus pateiktu garso įrašu (rašto... 57. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305 str. ir 307 str.,... 58. V. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2... 59. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės... 60. V. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, kurios taikymo terminas... 61. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, o... 62. Ivykio vietos apžiūros metu paimtus tris peilius, 6 vatos tamponus su... 63. Banko "SEB bankas" mokėjimo kortelę, išduotą S. L. vardu – grąžinti... 64. V. K. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę – palikti saugoti V. K.... 65. V. K. asmens kratos metu paimtus 13 eurų 11 centų; Iš V. K. asmens kratos... 66. Įvykio vietos apžiūros metu paimtą raktą ir V. K. asmens kratos metu... 67. Kompaktinį diską su BPC Klaipėdos skyriaus pateiktu garso įrašu (rašto... 68. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos...