Byla 2K-22/2013
Dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams. Iš nuteistojo R. S. priteista nukentėjusiajai B. V. 70000 Lt neturtinei žalai ir 258,62 Lt proceso išlaidoms atlyginti. Nukentėjusiosios B. V. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti atmestas

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams. Iš nuteistojo R. S. priteista nukentėjusiajai B. V. 70000 Lt neturtinei žalai ir 258,62 Lt proceso išlaidoms atlyginti. Nukentėjusiosios B. V. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti atmestas.

3Nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas ir R. V., tačiau dėl šios nuosprendžio dalies kasacinių skundų negauta.

4Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 22 d. nutartis, kuria nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Ranonio pranešimą,

Nustatė

6R. S. nuteistas už tai, kad 2010 m. birželio 21 d. apie 15-16 val. ( - ), B. V. IĮ priklausančios ( - ) lauko terasoje konflikto metu sudavė nukentėjusiajam V. V. smūgį kumščiu į galvą, nuo kurio šis nugriuvo, padarydamas nukentėjusiajam galvos traumą, dėl kurios V. V. 2010 m. birželio 23 d. Kauno medicinos universiteto klinikose mirė, - taip nužudė V. V..

7Kasaciniu skundu nuteistasis R. S. pateikia alternatyvius prašymus: panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį bei jį pagal BK 129 straipsnio 1 dalį išteisinti; arba minėtus teismų sprendimus pakeisti ir jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 132 straipsnio 1 dalį ir paskirti atitinkamai švelnesnę bausmę; arba pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę.

8Kasatorius, aptardamas bylos aplinkybes ir nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, subjektyviuosius bei objektyviuosius požymius, teigia, kad šioje byloje nėra įrodytas BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo vienas iš objektyviųjų požymių – priežastinis ryšys tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių.

9Nuteistasis, nurodydamas teismo medicinos specialistų išvadas ir jų paaiškinimus, liudytojo P. S. parodymus, teigia, kad nukentėjusysis galėjo patirti mirtį sukėlusius sužalojimus ne dėl smūgio kumščiu ar kitų įvykio dalyvių veiksmų, o dėl to, kad girtas krito visu ūgiu ir svoriu ant kieto grindinio ir smarkiai susitrenkė galvą. Teismo medicinos specialistų išvadose nurodyta, kad padaryti nukentėjusiajam sužalojimus dešinėje galvos pusėje, suduodant dešine ranka, yra objektyviai neįmanoma. Todėl kasatorius teigia, kad, suduodamas dešine ranka nukentėjusiajam, jo galvos dešinėje pusėje sužalojimų negalėjo padaryti, nes dešine ranka galėjo suduoti tik į kairę jo galvos pusę. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis patyrė sužalojimus dešinėje galvos pusėje, nors nukentėjusiajam smogta į kairę galvos pusę. Kasatorius teigia, kad teismai, vertindami įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, o visas kilusias abejones aiškino jo nenaudai ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

10Pasak kasatoriaus, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai neatsižvelgė į visas šiai bylai reikšmingas aplinkybes, dėl to neteisingai nustatė kasatoriaus tyčią, t. y. tai, kad jis veikė netiesiogine tyčia. Kasatorius teigia, kad jokio noro, siekio ar tikslo sužaloti, ar juo labiau nužudyti V. V. niekada neturėjo. Jo veika buvo nukreipta tik į konfliktuojančių asmenų, iš kurių itin agresyviai ir aršiai elgėsi pats nukentėjusysis, išskyrimą. Kasatorius mano, kad konfliktuojančių asmenų išskyrimas buvo galimas tik aktyviais veiksmais, siekiant išvengti jų tarpusavio susižalojimo. Jo veika pasireiškė tik trumpu vienkartiniu veiksmu, o ne ilgalaikiu aktyviu veikimu, ir pasirinkto veikimo pobūdis bei turinys buvo proporcingas tuo metu susidariusiai situacijai. Be to, konfliktuojantys asmenys buvo itin susijaudinę, įniršę ir pikti, todėl pasyvių veiksmų atlikimas jokiu būdu nebūtų jų sustabdęs. Kasatorius nenumatė ir nesuvokė, kad kokia nors savo veika gali sukelti pavojų kitų asmenų gyvybei ar juo labiau ją atimti, ir jokiais būdais to nesiekė. Jis pagal savo asmenines savybes ir patirtį daugiausia galėjo suvokti, jog gali sužeisti kitus asmenis, tačiau jokiu būdu ne atimti jiems gyvybę kokiu nors vienkartiniu savo veiksmu, todėl mano, kad jo veikoje yra neatsargios kaltės požymiai ir jo veika turi būti kvalifikuojama pagal nusikaltimo, numatyto BK 132 straipsnio 1 dalyje, požymius.

11Kasatorius, vadovaudamasis BK 41 straipsnio 2 dalimi, 54 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika dėl bausmių individualizavimo ir teisingumo principo skiriant bausmes, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinė nutartis Nr. 2K-594/2005), teigia, kad jam paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė. Jis nurodo savo šeimos sudėtį, jos narių sveikatos būklę, teigia, kad visiems jo šeimos nariams yra būtina jo pagalba ir parama, kurios, būdamas įkalinimo įstaigoje, jis negalės suteikti. Be to, jo vaidmuo byloje nagrinėjamo įvykio metu buvo tik antraeilis ir nukreiptas išskirti girtus, įniršusius, konfliktuojančius asmenis. Jis nebuvo konflikto iniciatorius ir spontaniškai įsitraukė į įvykius tik tada, kai jau buvo prasidėjęs paties nukentėjusiojo inicijuotas konfliktas, norėdamas jį tik nutraukti. Be to, jis charakterizuojamas teigiamai, yra doras, tvarkingas ir pareigingas, nėra pavojingas aplinkiniams ar linkęs nusikalsti. Dalyvavimas aptariamame įvykyje yra atsitiktinio pobūdžio, nulemtas nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Byloje nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis, neteisėtas ir itin įžūlus nukentėjusiojo elgesys, pasireiškęs konflikto ir smurtinių veiksmų pradėjimu bei atlikimu (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kasatoriaus nuomone, nagrinėjamu atveju jo veikoje galima konstatuoti tik nusikalstamą nerūpestingumą (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Viso proceso metu jo parodymai buvo teisingi ir nuoseklūs. Nuteistasis mano, kad bausmės tikslai, tinkamas jų ir teisingumo principo įgyvendinimas, nesukeliant nepagrįstų ir neproporcingų teisių ir laisvių suvaržymų, gali būti pasiektas ir paskyrus švelnesnę laisvės atėmimo bausmę. Todėl kasatorius, vadovaudamasis BK 41, 54 ir 55 straipsnių nuostatomis, teigia, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai, išsamiai ir visapusiškai jos neišnagrinėjo, neišanalizavo visų bylai svarbių bei reikšmingų aplinkybių, tinkamai ir teisingai neįvertino jų BK 41, 54, 55 straipsnių kontekste, nesivadovavo bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais ir tikslais, taip pat konstituciniais teisingumo bei proporcingumo principais, neužtikrino jų įgyvendinimo, dėl to nepagrįstai paskyrė jam aiškiai per griežtą laisvės atėmimo bausmę.

12Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Alinskas prašo atmesti nuteistojo R. S. kasacinį skundą. Nuteistojo kasaciniame skunde nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų ir šis skundas yra nepagrįstas. Prokuroras pažymi, kad kasatorius skunde pateikdamas savo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo interpretaciją, iš esmės skundžia teismų sprendimų pagrįstumą, pakartodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas argumentuotai pasisakė ir pateikė motyvuotas išvadas.

13Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimuose pagrįstai konstatuota, kad tarp kasatoriaus veiksmų ir atsiradusių padarinių V. V. mirties yra priežastinis ryšys. Tokia teismų išvada pagrįsta susiformavusia teismų praktika. Be to, kasaciniame skunde nurodytas teismo medicinos ekspertizės aktas nėra teisinė išvada apie priežastinio ryšio buvimą. Ekspertizės aktas pateikia tik medicininę priežastinio ryšio versiją, bet nepateikia baudžiamosios teisinės išvados (kasacinė nutartis Nr. 2K-187/2005). Prokuroras nurodo, kad aplinkybė, jog po kasatoriaus suduoto smūgio V. V. galva trenkėsi į kietą grindinį, nepaneigia priežastinio ryšio buvimo (kasacinė nutartis Nr. 2K-27/2009). Todėl prokuroras teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog tarp kasatoriaus veiksmų ir nukentėjusiojo mirties yra būtinasis priežastinis ryšys, nes nuteistasis, suduodamas nukentėjusiajam itin stiprų smūgį į galvą, privalėjo suvokti, kokius padarinius gali sukelti jo veiksmai, kasatoriaus teiginiai apie nusikalstamos veikos, padarinių ir priežastinio ryšio tarp jų nebuvimą, atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-247/2009).

14Taip pat nepagrįsti ir atmestini nuteistojo teiginiai dėl neva netinkamai įvertintos jo kaltės. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (kasacinės nutartys Nr. 2K-469/2007, 2K-481/2006, 2K-675/2006). Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Kasatorius pripažino padaręs nukentėjusiajam sužalojimus, tačiau, nuteistojo teigimu, nenumatė ir nesuvokė, kad tokia veika galėtų sukelti pavojų kitų asmenų gyvybei ar ją atimti, bei prašo jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 132 straipsnio 1 dalį. Prokuroras nurodo, kad BK 132 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėčių būtinasis požymis – kaltė, yra neatsargumas, galintis pasireikšti dvejomis formomis - nusikalstamu pasitikėjimu ir nusikalstamu nerūpestingumu (BK 16 straipsnis), o BK 129 straipsnyje numatytos veikos - tik tyčia - tiesiogine arba netiesiogine (BK 15 straipsnis). Esant neatsargiai kaltės formai kaltininkas arba visiškai nesuvokia savo veiksmų pavojingumo ir nenumato galinčių kilti padarinių, nors gali ir turi juos numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas), arba suvokia tik rizikingą savo veiksmų pobūdį ir lengvabūdiškai tikisi išvengti galinčių kilti padarinių (nusikalstamas pasitikėjimas). Šioje byloje nuteistojo veikoje neatsargumas nenustatytas. Nors kasatorius teigia, kad nenorėjo atimti gyvybės nukentėjusiajam, tačiau pasirinko tokį veikimo būdą - smūgį į gyvybiškai svarbią kūno vietą - galvą, todėl sunkių padarinių kilimo tikimybė buvo akivaizdi. Prokuroras atsiliepime teigia, kad kiekvienas suaugęs asmuo, vartodamas jėgą prieš kitą asmenį, turi suvokti, kokias pasekmes gali sukelti tokie jo veiksmai. Nuteistojo pasirinkta kūno vieta, į kurią buvo nukreiptas smurtas, rodo didelę tikimybę kilti neigiamoms pasekmėms. Prokuroras teigia, kad tiek apkaltinamajame nuosprendyje, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartyje pagrįstai konstatuota, kad nuteistasis nužudė nukentėjusįjį veikdamas netiesioginės tyčios forma, nes R. S. kumščiu sudavė V. V. į gyvybiškai svarbų organą - galvą, t. y. į dešinio smilkinio sritį, o tai leidžia teigti, jog jo pasirinktas elgesio variantas leido jam, suaugusiam asmeniui, numatyti, kad toks smūgis gali sukelti neigiamus padarinius.

15Taip pat nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl paskirtos, kasatoriaus nuomone, pernelyg griežtos bausmės. Prokuroras, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1, 2 dalimis, 61 straipsnio 1, 2 dalimis, teismų praktika (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009), teigia, kad pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra žymiai mažesnis už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, yra teisinga, adekvati padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumui. Teismas, skirdamas bausmę, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir švelninti kasatoriui paskirtą devynerių metų laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.

16Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas nepadarė esminių BPK pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, motyvuotai paaiškino, kodėl jie atmetami, pateikė tinkamai motyvuotas išvadas dėl ginčijamų bylos įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas, patvirtinantis pirmosios instancijos teismo išvadas, pagrįstas įrodymais, atitinkančiais įstatymų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas įrodymus įvertino išsamiai ir teisingai nustatė tas pačias faktines aplinkybes, kurias konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

17Kasacinis skundas atmestinas.

18Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

19Kasatorius, neneigdamas sudavęs nukentėjusiajam V. V. smūgį į galvą, ginčija to smūgio lokalizaciją ir tą aplinkybę, kad būtent nuo jo smūgio nukentėjusysis parvirto ir patyrė mirtį sukėlusį sužalojimą.

20Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) pagal pagrindus, nustatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis) arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi kasacinės instancijos teismas bylos duomenų nerenka ir bylos proceso metu gautų duomenų netiria, jų nevertina bei naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Nagrinėdamas bylą, kasacinės instancijos teismas patikrina, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nustatant šias aplinkybes nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai.

21Bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnis. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Pažymėtina, kad kaltininkui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Nagrinėjimo teisme dalyvių pozicija dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privaloma, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo argumentai ir motyvai, kuriais remiantis atmetami ar paneigiami kaltinamojo teiginiai. Šiuos reikalavimus pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis atitinka. Kasatorius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą argumentuoja savu tų pačių bylos aplinkybių vertinimu, kurias žemesnių instancijų teismai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bei įvertino. Tai nėra teisiniai argumentai, pagrindžiantys apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis), todėl paliekami nenagrinėti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

22Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį

23Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nuteistasis R. S. kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. V. į galvą itin stiprų smūgį, nuo kurio nukentėjusysis parkrito. Teismo medicinos specialisto išvadomis ir jo paaiškinimais nustatyta, kad nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas poveikis į dešinį smilkinkaulį, galėjęs pasireikšti tiek tiesioginiu smūgiu, tiek nuo smūgio nugriuvus ir atsitrenkus į kietą paviršių. Teismai, išnagrinėję ir įvertinę visas bylos aplinkybes, nustatė, kad nukentėjusiojo mirtį sukėlė tiesioginis nuteistojo R. S. smūgis.

24Kasatorius ginčija jo veikos kvalifikavimą pagal BK 129 straipsnį teigdamas, kad tarp jo veiksmų ir kilusių mirtinų padarinių nėra būtinojo priežastinio ryšio, taip pat tyčios nužudyti kitą asmenį, todėl ši veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 132 straipsnio 1 dalį kaip neatsargus gyvybės atėmimas. Šie argumentai nepagrįsti.

25Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnį kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jų atsirandantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi.

26Pagal nustatytas aplinkybes tarp R. S. veiksmo – labai stipraus smūgio nukentėjusiajam V. V. į galvą – ir nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis būtinasis priežastinis ryšys. Netgi tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad nukentėjusysis patyrė mirtį sukėlusį sužalojimą atsitrenkęs į kietą paviršių, tai nepaneigtų būtinojo priežastinio ryšio. Teismų praktikoje būtinasis priežastinis ryšis nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga padariniams atsirasti (be jos šie neatsirastų), ar atsiradę padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Akivaizdu, kad jeigu R. S. nebūtų sudavęs V. V. stipraus smūgio į galvą, šis nebūtų patyręs galvos traumos, nuo kurios vėliau mirtų. Jeigu mirtį būtų sukėlęs atsitrenkimas į kietą paviršių, tai būtų tarpinė, tačiau dėsninga grandis tarp tyčinio stipraus smūgio į galvą ir nukentėjusiojo mirties. Taigi tarp nuteistojo veiksmų suduodant smūgį ir atsiradusių padarinių nebuvo įsiterpęs joks kitas veiksnys, kuris būtų turėjęs įtakos nukentėjusiojo mirčiai. Šioje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, paneigiančių būtinojo priežastinio ryšio buvimą.

27Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

28Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

29Pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. Teismai, įvertinę visas bylos aplinkybes, teisingai nustatė tyčinę R. S. kaltę atėmus V. V. gyvybę ir teisingai veiką kvalifikavo kaip nužudymą. Teismai padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad tyčia stipriai smogdamas kumščiu nukentėjusiajam į galvą, R. S. suvokė, jog kelia pavojų šio gyvybei, numatė, kad jis gali patirti mirtiną sužalojimą, ir nors nenorėjo tokių padarinių (atimti gyvybės), tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia BK 15 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis bei normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį kitam žmogui į galvą, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (kasacinės nutartys Nr. 2K-237/2005, 2K-469/2007, 2K-281/2008 2K-302/2010). Pažymėtina ir tai, kad tyčinės kaltės konstatavimas nagrinėjamoje byloje ir teismų pateikti argumentai dėl šios veikos kvalifikavimo atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios (kasacinės nutartys Nr. 2K-629/2007, 2K-109/2009, 2K-342/2009, 2K-446/2010).

30Baudžiamoji atsakomybė už gyvybės atėmimą dėl neatsargumo pagal BK 132 straipsnį kyla esant nusikalstamam pasitikėjimui ar nusikalstamam nerūpestingumui. Nuteistojo R. S. veiką vertinti kaip neatsargią nėra pagrindo, nes jis suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido šiems atsirasti. Taigi R. S. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 132 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 129 straipsnio 1 dalis – R. S. nusikalstamai veikai pritaikytas tinkamai.

31Dėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų

32Apeliaciniame skunde nuteistasis R. S. prašė panaikinti jam priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, t. y. priimti priešingą sprendimą. Toks apelianto prašymas apibrėžia pačias plačiausias bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas. Tai reiškia, kad tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, taigi ir tai, ar teisingai paskirta bausmė.

33Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę R. S., atsižvelgia į tai, kad jis padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, kurio pasekmės negrąžinamos. Kartu teismas akcentavo mažiau pavojingą tyčios formą - netiesioginę tyčią. Teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad R. S. nebuvo konflikto iniciatorius, o nusikalstamus veiksmus atliko konflikto ir muštynių tarp kito nuteistojo šioje byloje pagal BK 284 straipsnio 1 dalį R. V. ir nukentėjusiojo V. V. metu, kurių iniciatorius buvo pats nukentėjusysis. Teismas atsižvelgė ir į R. S. asmenybę, pabrėždamas jo neišnykusį teistumą pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią administracinę nuobaudą, teigiamas charakteristikas pagal gyvenamąją vietą ir sportinę veiklą, jo šeimos, kurioje yra nepilnamečių, sergančių ir neįgalių asmenų, padėtį. Teismas R. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.

34Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmei skirti svarbias aplinkybes ir paskyrė bausmę, kurios dydis žymiai mažesnis už įstatymo sankcijoje numatytą bausmės vidurkį (vienuolika metų). Teismas pripažino, kad bausmė yra adekvati padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumui, atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas, yra teisinga ir ne per griežta.

35Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Priešingai negu teigiama nuteistojo kasaciniame skunde, skiriant bausmę nuteistajam R. S., teismai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos nebuvo pažeistos. Kasatorius nurodo tas pačias bylos aplinkybes, kurias, skirdamas bausmę, įvertino pirmosios instancijos teismas. Bylos duomenys ir kasacinio skundo argumentai neduoda pagrindo išvadai, kad teismas, skirdamas bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

37Atmesti nuteistojo R. S. kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas ir R. V., tačiau dėl... 4. Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Ranonio pranešimą,... 6. R. S. nuteistas už tai, kad 2010 m. birželio 21 d. apie 15-16 val. ( - ), B.... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis R. S. pateikia alternatyvius prašymus: panaikinti... 8. Kasatorius, aptardamas bylos aplinkybes ir nusikaltimo, numatyto BK 129... 9. Nuteistasis, nurodydamas teismo medicinos specialistų išvadas ir jų... 10. Pasak kasatoriaus, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai neatsižvelgė į... 11. Kasatorius, vadovaudamasis BK 41 straipsnio 2 dalimi, 54 straipsnio 2 dalimi,... 12. Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 13. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimuose pagrįstai... 14. Taip pat nepagrįsti ir atmestini nuteistojo teiginiai dėl neva netinkamai... 15. Taip pat nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl paskirtos, kasatoriaus... 16. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas nepadarė... 17. Kasacinis skundas atmestinas.... 18. Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų... 19. Kasatorius, neneigdamas sudavęs nukentėjusiajam V. V. smūgį į galvą,... 20. Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir... 21. Bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnis. Pagal BPK... 22. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį... 23. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nuteistasis R. S. kumščiu sudavė... 24. Kasatorius ginčija jo veikos kvalifikavimą pagal BK 129 straipsnį teigdamas,... 25. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnį kyla tuo atveju, kai tarp... 26. Pagal nustatytas aplinkybes tarp R. S. veiksmo – labai stipraus smūgio... 27. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai... 28. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis... 29. Pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas... 30. Baudžiamoji atsakomybė už gyvybės atėmimą dėl neatsargumo pagal BK 132... 31. Dėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų... 32. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. S. prašė panaikinti jam priimtą... 33. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad teismas, skirdamas... 34. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas... 35. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 37. Atmesti nuteistojo R. S. kasacinį skundą....