Byla 2A-581/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Pakruojo ūkininkų kredito unijos ir D. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-205-124/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios R. P. individualios įmonės „Mintis“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ ieškinį atsakovams Pakruojo kredito unijai, D. K. dėl turto įkeitimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys R. P., D. P., bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Liepuva“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento nekilnojamo turto 2008-05-07 žemės sklypų įkeitimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos, kuria buvo įkeisti 24 žemės sklypai už kitos įmonės UAB „Liepuva“ skolines prievoles. Taip pat prašė pripažinti negaliojančia 2008-12-22 reikalavimo perleidimo sutarties dalį dėl šių sklypų įkeitimo perleidimo. Ieškovas rėmėsi CK 6.66 str., 2.82 str. Nurodė, kad šia kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleistas kreditorinis reikalavimas atsakovui D. K. bei perleista įkeitimo teisė. Ieškovas paaiškino, jog IĮ „Mintis“ vadovas R. P. tuo pačiu metu buvo ir UAB „Liepuva“ direktorius ir akcininkas, todėl gerai žinojo abiejų įmonių turtinę padėtį. Sudarytas įkeitimo sandoris pažeidė IĮ „Mintis“ įmonės kreditorių teises, nes jau sudarant turto įkeitimo sandorį BIĮ „Mintis“ finansinė padėtis buvo bloga. R. P. neturėjo sudaryti šio sandorio, nes užtikrino tik ką jo paties įsteigtos kitos įmonės skolinius įsipareigojimus, prisiimtus pagal 2007-10-30 d. paskolos sutartį. Ši sutartis buvo sudaryta likus 3 mėn. iki IĮ „Mintis“ bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas įkeitė didelės vertės turtą. Sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditorių interesai, nes negalėdama atsiskaityti su savo įmonės kreditoriais, IĮ „Mintis“ žymiai sumažino turtą, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, įmonės turto neužteko kreditoriniams reikalavimams patenkinti, sandoris buvo priešingas įmonės tikslams. Nurodė, kad įmonė UAB „Liepuva“ buvo ką tik įsteigta, paskola jai buvo suteikta praėjus tik vienai dienai nuo įmonės įsteigimo, neturint jokio vertingo turto. Ieškovas taip pat nurodė, jog atsakovas turėjo žinoti, kad UAB „Liepuva“ negalės grąžinti paskolos, nes nebuvo jokių garantijų. Sudarant šią sutartį atsakovas buvo nesąžiningas, nes nesidomėjo ar kita sandorio šalis yra patikima, ar neturi kreditorių ir ar nebus pažeisti pastarųjų interesai. Mano, kad šalys buvo tarpusavyje piktybiškai susitarusios ir tai buvo atlikta vengiant atsiskaityti su ieškovo kreditoriais, nes įkeitimas buvo atliktas praėjus septyniems mėnesiams nuo paskolos sutarties sudarymo, žinant, kad UAB „Liepuva“ negalės laiku grąžinti paskolos, negrąžinant paskolos davėjui nei kiek gautos paskolos. Vėliau atsakovas Pakruojo kredito unija perleido reikalavimo teisę atsakovui D. K., jau iškėlus bankroto bylą, nepranešus ieškovui bei neįregistravus šio įkeitimo. Atsakovas pardavė šią skolą D. K., kuris nėra žemės ūkio specialistas, pardavė už žymiai mažesnę kainą, negu yra įkeistų žemės sklypų vertė, perleidimą įformino daug vėliau, tik ieškovo administratoriui pradėjus domėtis šiuo įkeitimu. Nurodė, kad būdama nemoki IĮ „Mintis“ teikė pirmenybę kitos įmonės kreditoriui, negalėdama atsiskaityti su savo kreditoriais. Įkeitus žemės sklypus, įmonė tapo nemoki. Kadangi apie perleidimo sandorį atsakovas D. K. nieko negalėjo paaiškinti ir jis yra R. P. pusbrolis, mano, kad pats D. K. jokių savarankiškų veiksmų neatliko ir tokiu būdu R. P. per D. K. siekė užvaldyti IĮ „Mintis“ turtą.

5Ieškovas prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą kreiptis dėl įkeitimo sandorio panaikinimo, nes šis praleistas dėl svarbių priežasčių. Nurodė, kad apie turto įkeitimą sužinojo, kai prasidėjo įmonės turto pardavimas. Turtas buvo perduotas 2008-09-15, bankroto byla iškelta 2008-08-18 d. Netinkamai vykdant bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui savo funkcijas, 2009-07-15 d. teismo nutartimi jis buvo pakeistas. Kadangi gavus iš Registrų įmonės pažymas, jose nebuvo nurodytas įkeitimo pagrindas, naujai paskirtam administratoriui buvo reikalingas tam tikras laiko tarpas susipažinti su sandoriais, paruošti ieškinį. Nurodė, jog apie įkeitimo sandorį paskirtas administratoriaus įgaliotinis realiai sužinojo tik 2008 m. lapkričio-gruodžio mėnesį. Senaties terminą antrajai įkeitimo sutarčiai prašė pradėti skaičiuoti nuo 2009-02-09 d., t. y. kai D. K. atvykus į kreditorių susirinkimą, administratorius sužinojo, kad yra perduota reikalavimo teisė. Tačiau pastarasis nebuvo įregistravęs hipotekoje įkeitimo teisės, administratorius buvo klaidinamas dėl įkeitimo sandorio.

6Atsakovas Pakruojo kredito unija su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog nėra tinkamas atsakovas, nes kreditorinis reikalavimas į skolininką UAB „Liepuva“ pagal paskolos sutartį ir prie šios sutarties pasirašytą hipoteką yra perleistas D. K. 2008-12-22 d. reikalavimo perleidimo sutartimi. Paaiškino, kad Pakruojo kredito unija teikia kreditus, todėl 2007-10-31 d. UAB „Liepuva“ buvo suteikta paskola, o IĮ „Mintis“ įkeitė savo žemės sklypus. Sandorį sudarė IĮ „Mintis“ vadovas R. P., kuris buvo ir įmonės skolos gavėjos direktorius, RP verslo grupės, kuri susijusi R. P., žemės ūkio bendrovių grupės narys. Ieškovas ieškinį grindžia prielaidomis, o ne įrodymais, neįrodo atsakovo nesąžiningumo. Kredito unija neįpareigota domėtis tomis įmonėmis, kurios laiduoja ar įkeičia turtą, užtikrindamos paskolos grąžinimą, todėl jie nebuvo įpareigoti tikrinti IĮ „Mintis“ finansinio pajėgumo. Paaiškino, jog nėra pateikta įrodymų, kad IĮ „Mintis“, įkeisdama žemės sklypus, buvo ar tapo nemoki. Be to, yra praleistas senaties terminas, kurį prašė taikyti, nes bankroto byla iškelta 2008-08-18, o ieškinys pareikštas 2009-11-18.

7Trečiasis asmuo UAB „Liepuva“ su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad UAB „Liepuva“ 2007-10-30 d. iš Kredito unijos gavo 470 000 Lt paskolą. Kadangi UAB „Liepuva“ neturėjo turto, pajamos buvo mažos, todėl atsakovas pareikalavo garantuoti realiu turtu, dėl ko ir buvo sudarytas įkeitimo sandoris. Nurodė, jog turtas nebuvo areštuotas, R. P. įkeitimo sandorį atliko sąžiningai. Realiai įmonės turtas nesumažėjo, todėl sandoris nebuvo nesąžiningas.

8Trečiasis asmuo R. P. teisme paaiškino, kad IĮ „Mintis“ privalėjo įkeisti žemės sklypus, nes UAB „Liepuva“ 2007-10-31 sudarant paskolos sutartį, buvo sutarta, jog už gaunamą 470 000 Lt paskolą laiduoja ŽŪB „Mūša“ ir Anciškio ŽŪB iki bus įkeisti žemės sklypai. Paaiškino, jog IĮ „Mintis“ finansinė padėtis buvo vidutiniška, nes turto turėjo apie 50-70 mln., o skolų apie 30 mln. Areštavus sąskaitas, kreditoriai pareikalavo per 10 dienų grąžinti skolas, kas lėmė įmonės bankrotą. Kredito unija žinojo, kad jis turi pakankamai turto. Dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo paaiškino, jog su D. K. yra pusbroliai, pats asmeniškai kreipėsi į jį, kad šis padėtų atsiskaityti su kreditoriais, t.y. su kredito unija, ir pastarasis sumokėjo už UAB „Liepuva“ skolą. Mano, kad D. K. yra sąžiningas įgijėjas.

9Trečiasis asmuo D. P. teisme paaiškino, kad apie sandorius nieko nežino, nes juos sudarinėjo sutuoktinis, o ji tik pasirašė, kad neprieštarauja dėl žemės sklypų įkeitimo. Taip pat paaiškino, jog bankrotas įvyko todėl, kad buvo areštuotas IĮ „Mintis“ turtas. Žemės sklypai buvo įkeisti todėl, kad taip buvo numatyta 2007-10-31 d. paskolos sutartyje.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Šiaulių apygardos teismas 2011 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino, atnaujino ieškovui senaties terminą kreiptis dėl įkeitimo sandorio panaikinimo, pripažino negaliojančiu nuo sandorio sudarymo momento hipotekos lakštu Nr.05/1/2008/0002580 sudarytą įkeitimo sandorį, pagal kurį IĮ „Mintis“ įkeitė jai nuosavybės teise priklausančius 24 žemės sklypus Pakruojo kredito unijai bei šio įkeitimo perleidimą D. K. pagal hipotekos lakštą Nr. 05/1/2008/0002580, nusprendė išregistruoti iš hipotekos 24 lakšte nurodytų žemės sklypų įkeitimą pagal hipotekos lakštą Nr.05/1/2008/0002580, priteisė iš Pakruojo kredito unijos ir D. K. po 3 933,50 Lt žyminio mokesčio bei po 103,40 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

12Teismas nustatė, kad actio Pauliana institutas taikomas esant tokioms sąlygoms:

131. Kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.

142. Ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises.

153. Nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas.

164. Skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.

175. Skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises.

186. Trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas.

197. Kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

20Teismas nurodė, kad 2008 m. gegužės 7 d. kreditoriai turėjo neabejotinų ir galiojančių, be to, ir vykdytinų, reikalavimo teisių ieškovo įmonei. Nustatė, kad įkeitimo sutarties sudarymo dieną ieškovas buvo skolingas Valstybinei mokesčių inspekcijai, VSDFV biudžetui, egzistavo 763 841 Lt skola UAB „LIPRAMA Vilnius“ ir kt., t. y. ieškovo įmonė turėjo įsiskolinimų virš 21mln. Lt. Dėl šios priežasties vertino, kad ieškinį pareiškė tinkamas ieškovas, nes bankrutuojančios įmonės administratorius turi teisę reikšti actio Pauliana ieškinį visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesais.

21Išaiškino, kad skolininko teisinė prievolė sudaryti sandorius CK 6.66 straipsnio prasme turėtų būti aiškinama siaurai, todėl neprivalomais sandoriais laikomi tokie, kurie sudaromi nesant įstatymo ar kitos susitarimu pagrįstos teisinės prievolės. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovo ginčijamas sandoris turėjo būti sudarytas įstatymo ar išankstinio susitarimo su kita sandorio šalimi pagrindu. Nustatė, kad, sudarant paskolos sutartį tarp atsakovo Pakruojo kredito unijos ir UAB „Liepuva“, sutartyje buvo numatyta, kad bus įkeičiami žemės sklypai, tačiau nenurodyta, kad bus įkeičiamas kitos įmonės turtas. Pažymėjo, jog teismo posėdyje tretysis asmuo R. P. aiškino, kad UAB „Liepuva“ turėjo pradėti nekilnojamo turto verslą, todėl ir buvo numatytas įkeitimas. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovo ginčijamas sandoris laikytinas neprivalomu, tokių įrodymų byloje nėra, todėl teismas sprendė, kad ginčijamas sandoris atitinka būtiną actio Pauliana sąlygą, jog skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.

22Teismas nustatė, kad ginčijamu įkeitimu IĮ „Mintis“ prisiėmė papildomus įsipareigojimus, kurių prisiimti neprivalėjo ir vietoj atsiskaitymo su esamais kreditoriais tuo metu 427 700 Lt įkainotą turtą įkeitė už kitos įmonės prievoles. Tokiu būdu, teismo nuomone, sudarant ginčijamą įkeitimo sutartį ir įkeičiant 24 žemės sklypus, buvo užtikrinti ne teisėti IĮ „Mintis“ kreditorių interesai, o įmonės vadovo R. P., Pakruojo kredito unijos interesai bei kitos įmonės interesai. Teismas vertino, kad šis sandoris turėjo įtakos ieškovo mokumui ir buvo pažeisti kreditorių interesai CK 6.66 straipsnio atžvilgiu, nes žymiai sumažino galimybę atsiskaityti su įmonės kreditoriais, įmonė neteko didelės vertės turto. Pažymėjo, kad teisinis įmonės nemokumas buvo konstatuotas priėmus nutartį iškelti įmonei bankroto bylą dėl nemokumo, tačiau jau iki to momento egzistavo faktinis įmonės nemokumas, kurį patvirtina bankroto bylos medžiaga. Atkreipė dėmesį, kad, nors įkeitimo sutarties sudarymo metu ieškovas turėjo ir kito turto, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad sandorio sudarymo metu IĮ „Mintis“ finansinė padėtis buvo sunki, finansiniai sunkumai nebuvo laikino pobūdžio, ji turėjo skolinių įsipareigojimų, žymiai viršijančių jos turtą, o šiuo metu bankroto byloje esamo turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriais.

23Teismas darė išvadą, kad ginčijamos 2008 m. gegužės 7 d. įkeitimo sutarties šalys (IĮ „Mintis“, UAB „Liepuva“, Pakruojo kredito unija ) buvo nesąžiningos.

24Vertindamas IĮ „Mintis” sąžiningumą teismas konstatavo, kad įmonė, sudarydama ginčijamą sandorį, žinojo apie sunkią savo finansinę padėtį, tačiau nepaisydama kitų kreditorių interesų, sudarė sandorį su Pakruojo kredito unija, nes IĮ „Mintis“ vadovas R. P. buvo ir UAB „Liepuva“ direktorius. Pažymėjo, kad ginčijamą sandorį pasirašiusių bendrovių veiksmai yra analogiški, numatytiems CK 6.67 str. 7 p., kuris preziumuoja sandorio šalių nesąžiningumą. Vertino, kad bendrovės vadovas, sudarydamas turto įkeitimo sandorį, buvo sąlygojamas interesų konflikto, veikė nesąžiningai ir neteisėtai. Teismo nuomone, tokie veiksmai, kai kelias bendroves valdantis akcininkas naudoja visų bendrovių turtą ir lėšas bet kurios iš bendrovių problemų sprendimui, yra nesąžiningi, šie veiksmai pripažintini piktnaudžiavimu teise, nes pažeidžia atskiros bendrovės, kaip atskiro ūkio subjekto, kreditorių teises. Atkreipė dėmesį, kad šis sandoris prieštarauja ir tuo metu galiojusio ABĮ 19 str. 8 d., nes buvo ekonomiškai nenaudingas, nuostolingas IĮ „Mintis“, nes bendrovės skolos tuo metu jau žymiai viršijo jos turimo turto vertę. Vertino, kad įkeisdama savo nekilnojamą turtą, garantuojant kito ūkio subjekto paimtos paskolos grąžinimą, IĮ „Mintis“ prarado galimybę tuos žemės sklypus parduoti arba įkeisti kredito įstaigai savo interesais, paimti paskolą ir atsiskaityti su kreditoriais. Be to, nurodė, kad ginčijamas sandoris prieštarauja ir juridinio asmens tikslams siekti pelno.

25Vertindamas Pakruojo kredito unijos sąžiningumą, teismas pažymėjo, kad sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tokie duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su sandorį sudarančia kita šalimi arba jo atstovu, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių). Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga, kurią sustiprina šio asmens statusas. Teismas nurodė, kad atsakovas Kredito unija yra verslininkas, pastoviai teikiantis kreditavimo paslaugas, todėl šią pareigą jis privalėjo vykdyti. Atkreipė dėmesį, kad teismo posėdžiuose Kredito unija patvirtino, kad jai buvo nesvarbu, kokia buvo turtinė įkeitėjo finansinė padėtis, koks buvo IĮ „Mintis“ įsiskolinimų dydis. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos, nes turėjo žinoti apie IĮ „Mintis“ blogą turtinę padėtį, Kredito unija turėjo matyti, esant interesų konfliktą.

26Nustačius šalių nesąžiningumą, teismas sandorį panaikino (CK 6.66 str. 1 d., 2 d., CK 1.80 str., 1.82 str.). Panaikinus sandorį, teismas vertino, kad tuo pačiu negali būti pripažintinas teisėtas kaip skolos perleidimo pasekmė padarytas sandoris, nes iš neteisės negali atsirasti teisė.

27Nurodė, kad perleidimas atliktas, iškėlus IĮ „Mintis‘ bankroto bylą, nuslėpus šį perleidimo sutarties sudarymą nuo bankroto administratoriaus, t. y. jam nepranešus, ką patvirtina iš hipotekos skyriaus gauta byla Nr.05200804436L/2008 bei nagrinėjamos bylos medžiaga. Nustatė, kad atlikus perleidimą, lakšte nebuvo atlikti pakeitimai. Tik praėjus vieneriems metams po perleidimo sandorio sudarymo, šios bylos nagrinėjimo metu atsakovas Kredito unija pranešė hipotekos skyriui apie kreditoriaus pakeitimą, kas buvo atlikta 2009-12-22. 2009 gruodžio 30 dieną hipotekos teisėjos nutartimi buvo pakeistas išieškotojas. Atsakovas D. K. hipotekos lakšte pakeitimus įregistravo tik 2010-01-14 d. Taip pat teismas nurodė, kad pats atsakovas D. K. teisme patvirtino, kad jis yra IĮ „Mintis“ buvusio vadovo R. P. pusbrolis, o R. P. patvirtino, kad jis pats paprašė D. K. perimti skolinius įsipareigojimus, kas, teismo nuomone, rodo tarpusavio susitarimą. Pažymėjo, kad D. K. patvirtino, kad R. P. dalyvavo sudarant skolos perkėlimo sutartį, aplinkybes apie bankroto bylos iškėlimą buvo girdėjęs, tačiau nesidomėjo nei ankstesnio įkeitimo sandorio, nei šio sandorio aplinkybėmis, teigė, kad nupirko žemės sklypus, siekdamas pasipelnyti, t. y. juos brangiau parduoti. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas D. K. negalėjo net paaiškinti, kokiu būdu atsiskaitė su Kredito unija už perleistą reikalavimo teisę į įkeistus sklypus, net nepaaiškino, dėl kurios įmonės turto sudarė šią sutartį. Taigi atsižvelgdamas į šalių elgesį teismas darė išvadą, kad šios šalys, o kartu ir D. K. elgėsi nesąžiningai, laikė, kad šalys siekė suklaidinti bankroto administratorių bei išvengti sandorio naikinimo. Nurodė, kad atsakovas D. K., perimdamas įkeitimą po bankroto bylos iškėlimo, turėjo galimybę išsiaiškinti visas aplinkybes, nes sandorį sudarė dalyvaujant buvusiam įmonės vadovui bei savo pusbroliui R. P., sandoris sudarytas iškėlus bankroto bylą, tačiau jis nesielgė kaip protingas, apdairus asmuo, nesidomėjo sandorio teisėtumu, ar jis nepažeis IĮ „Mintis“ kreditorių interesų, siekė tik pasipelnyti. Taigi teismas pripažino, kad atsakovas D. K. buvo nesąžiningas. Pripažinus neteisėtu įkeitimą, esant nesąžiningam atsakovo D. K. elgesiui, teismas atitinkamai pripažino negaliojančia ir 2008-12-22 reikalavimo perleidimo sutarties dalį dėl įkeitimo perleidimo. Konstatavo, kad, pripažinus įkeitimą neteisėtu ir jį panaikinus, yra taikytina restitucija ir išregistruotina hipoteka pagal hipotekos lakštą Nr.05/1/2008/0002580.

28Nustatė, kad bankroto byla ieškovui iškelta 2008-08-18 d., nutartis įsiteisėjo 2008-08-29 d., dokumentai ieškovo administratoriui buvo perduoti 2008-09-15 d. Dėl šių aplinkybių vertino, jog senaties termino eiga šioje byloje pradedama skaičiuoti nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2008-08-29 d. Nurodė, jog ieškovas į teismą dėl pažeistos teisės gynimo kreipėsi 2009-11-18 d., t. y. praleidęs vienerių metų senaties terminą. Teismas sprendė esant pagrindą šį terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 str. 2 d.). Teismas atsižvelgė į tai, kad senaties terminas praleistas nedaug, t.y. 1 mėnesį ir 20 d., į iškeltos ieškovui bankroto bylos sudėtingumą, perimtų dokumentų didelę apimtį, į peržiūrimų sandorių bankroto eigoje gausą, į tai, kad bankroto byloje atliekami du ikiteisminiai tyrimai, kas sukliudė laiku peržiūrėti sandorius. Taip pat atsižvelgė į nesąžiningus tiek Pakruojo kredito unijos, tiek D. K. elgesį, t. y. į tai, kad jie klaidino bankrutuojančios įmonės administratorių, pateikdami neteisingus duomenis, net vienerius metus neįregistruodami įkeitimo hipotekoje. Teismo nuomone, šios priežastys pripažintinos svarbiomis, o senaties terminas atnaujintinas.

29III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

30Atsakovas Pakruojo ūkininkų kredito unija pateikė apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas kaip nepagrįstas. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

311. Teismas pažeidė rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir teisės į tinkamą procesą principus, nes teismas savo sprendimą grindė išimtinai tik ieškovo nurodytais argumentais ir nepasisakė dėl atsakovo nurodytų motyvų. Atitinkamai teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir dėl to priėmė neteisėtą, nepagrįstą skundžiamą sprendimą.

322. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas buvo nesąžiningas. Tarp apelianto ir UAB „Liepuva“ buvo sudaryta kredito sutartis. Kredito davėjo, kaip įstaigos, veikla reglamentuota KUĮ, Pakruojo ūkininkų kredito unijos įstatais, kitais teisės aktais, pagal kuriuos kredito unija privalo siekti paskolos išdavimą užsitikrinti įstatymo suteiktais prievolių užtikrinimo būdais. Sudarydamas ginčo įkeitimo sandorį apeliantas būtent ir siekė užsitikrinti 2007 m. spalio 31 d. UAB „Liepuva“ suteiktos paskolos grąžinimą hipoteka. Tikrieji apelianto ketinimai buvo garantuoti stabilią kredito įstaigos veiklą, t. y. tikrieji apelianto ketinimai buvo sąžiningi. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas apelianto sąžiningumą/nesąžiningumą, taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus precedentus, kurie nėra taikytini nagrinėjamu atveju, nes nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų, kurių pagrindu atsirado pirmosios instancijos teismo sprendime taikyti precedentai, faktinėmis aplinkybėmis.

333. Ginčyti hipoteką actio Pauliana pagrindu negalima, nes hipotekos pabaigos pagrindai nustatyti teisės aktais ir kitokiu pagrindu, o kartu ir actio Pauliana pagrindu, ji negali pasibaigti.

344. Teismas nepagrįstai nustatė, jog apeliantas buvo nesąžiningas ir panaikino ginčo įkeitimo sandorį. Atitinkamai nepagrįstai teismas panaikino ir reikalavimo perleidimo sutartį. Pažymėtina, kad apie reikalavimo teisės perleidimą apeliantas informavo Hipotekos skyrių ir skolininką UAB „Liepuva“. Apeliantas neturėjo jokios įstatyminės pareigos informuoti ieškovą apie reikalavimo teisės perleidimą. Svarbu ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nenurodo argumentų kokios konkrečios materialinės teisės normos buvo pažeistos sudarant reikalavimo perleidimo sutartį. Taip pat teismas nenustatė actio Pauliana sąlygų, jog būtų pagrindas naikinti reikalavimo perleidimo sutartį. Be to, manytina, kad minėtas sandoris niekaip nepažeidžia kitų IĮ „Mintis“ kreditorių teisių, nes nesvarbu ar apeliantas, ar atsakovas D. K. būtų IĮ „Mintis“ kreditoriumi tiek vieno, tiek kito kreditorinis reikalavimas būtų tenkintinas ta pačia tvarka – pirmiau kitų kreditorių ir iš įkeisto turto. Dėl šių priežasčių vertintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino reikalavimo perleidimo sutartį.

355. Teismas konstatavo, kad senaties termino eiga šioje byloje pradedama skaičiuoti nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t. y. 2008 m. rugpjūčio 29 d. Taip pat teismas konstatavo, kad ieškovas į teismą dėl pažeistos teisės gynimo kreipėsi 2009 m. lapkričio 18 d., t. y. nežymiai, 1 mėnesį ir 20 dienų praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą. Visų pirma, yra akivaizdu, kad buvo praleistas ne 1 mėnesis ir 20 d., o bent 2 mėnesiai ir 20 d. Antra, teismas neįvertino, kad patikslintas ieškinys būtent actio Pauliana pagrindu buvo paduotas tik 2010 m. gegužės 12 d., kas reiškia, kad ieškinys buvo pateiktas beveik po metų po ieškinio senaties termino suėjimo. Šios aplinkybės lemia, kad ieškinys buvo paduotas praleidus ieškinio senaties terminą, kas atitinkamai sudaro pagrindą ieškinį atmesti. Nesutiktina su teismo pozicija, kad byloje yra svarbių priežasčių atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes, kaip minėta, terminas nėra praleistas nežymiai, ieškovas yra bankroto administratorius, t. y. profesionalas, kuriam vieneri metai yra pakankamas laikas kreiptis į teismą dėl sandorių ginčijimo, byloje nėra duomenų ir teismas nepagrindė, jog byla yra sudėtinga, egzistuoja dokumentų gausa, kurių ieškovas, kaip profesionalas, negalėtų peržiūrėti per vienerius metus. Be to, nėra aišku, kuo remiantis, teismas konstatuoja, kad apeliantas ir atsakovas D. K. klaidino bankroto administratorių, nes įkeitimo sandoriai įregistruoti hipotekoje 2008 m. gegužės 7 d., o ieškovui apie šiuos sandorius turėjo būti žinoma nuo 2008 m. rugpjūčio 29 d. Taigi teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą.

36Atsakovas D. K. pateikė apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas dėl senaties termino praleidimo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

371. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę ir tos sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti. Apie tai, kad sumažėjo esamo turto vertė, byloje nėra apteikta jokių duomenų, apie tai nepasisako ir teismas savo sprendime.

382. Pripažįstant sandorį negaliojančiu CK 6.66 str. bei 1.82 str. pagrindais būtina įrodyti, kad trečiasis asmuo buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditorių teises, prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams. Kaip kreditorių interesus pažeidžia kreditoriaus pasikeitimas bankroto byloje, ieškovas nepagrindžia jokiais teisės aktais ar kokiais nors dokumentais, įrodančiais atsiradusią žalą. Šiuo atveju kreditorių pasikeitimas bankroto byloje niekaip negalėjo padaryti įtaką bankroto bylos eigai ar kaip nors pažeisti kreditorių interesus. Be to, teismas nepagrįstai teigė, kad D. K. negalėjo paaiškinti, kokiu būdu atsiskaitė su Pakruojo kredito unija už perleistą reikalavimo teisę į įkeistus žemės sklypus. Tas faktas, kad žmogus nebūdamas teisininkas kalbėdamas nevartojo teisinių ar buhalterinių terminų, dar nereiškia, kad tas asmuo nieko negalėjo paaiškinti. Pažymėtina, kad visas aplinkybes atsakovas nurodė. Taigi byloje nėra surinkta įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovai ginčijamo sandorio sudarymo metu žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditorių teises ar prieštarauja jo veiklos tikslams. Ta aplinkybė, kad po ginčijamos sutarties sudarymo ieškovui buvo iškelta bankroto byla, nėra pagrindas teigti, kad atsakovai elgėsi nesąžiningai. Atsakovų nesąžiningumą būtina įrodyti ne galimomis prielaidomis, o konkrečiais faktais, kurių pirmosios instancijos teismas iš esmės nenurodė.

393. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Ši sąlyga suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Visgi teismas sprendime nenurodo, kokiuose dokumentuose ar kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose UAB „Liepuva“ ar IĮ „Mintis“ veiklą, yra nustatyta, jog minėtos įmonės negali sudaryti sandorių. Akcinių bendrovių įstatyme nustatyta, kad bendrovės turi teisę sudarinėti sandorius. Šios teisės yra nustatytos ir UAB „Liepuva“ įstatuose. Tas faktas, kad kelias bendroves valdantis akcininkas naudoja vienos bendrovės turtą kitos bendrovės finansinėms problemoms spręsti, rodo, kad buvo rūpinamasi abiejų įmonių kreditoriais ir tokiomis priemonėmis, priešingai nei teigiama teismo sprendime, buvo siekiama išvengti bankroto. Teismas teigia, kad sandorio sudarymo metu įmonė faktiškai buvo nemoki, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad įmonės skolos sudarė 30 mln. Lt, o turtą sudarė apie 60 mln. Lt, todėl neabejotinai galima teigti, jog minėtas teiginys apie IĮ „Mintis“ nemokumą akivaizdžiai neatitinka tikrovės.

404. Teismo sprendime teigiama, kad ieškinį pareiškė tinkamas ieškovas, nes bankrutuojančios įmonės atstovas turi teisę pareikšti ieškinį visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesais. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškinys pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą, todėl galima teigti, kad ieškinys pateiktas netinkamo atstovo.

415. Teismas nusprendė, kad yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą atsižvelgiant į tai, kad terminas praleistas nedaug, į iškeltos ieškovui bankroto bylos sudėtingumą, perimtų dokumentų didelę apimtį, į peržiūrimų sandorių bankroto eigoje gausą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog minėta bankroto byla yra labai sudėtinga, yra didelės peržiūrimų dokumentų apimtys, nėra jokių duomenų apie atliekamus ikiteisminius tyrimus. Be to, bankroto administratoriui, kaip profesionalui, nei bylos sudėtingumas, nei peržiūrimų dokumentų apimtys neturėtų kliudyti ieškinius dėl sandorių nuginčijimo pateikti laiku. Pažymėtina, kad ieškinio senaties termino praleidimo priežastis galima pripažinti svarbiomis tik tuo atveju, jei jos yra susijusios su ieškovo asmeniu. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra juridinis asmuo, todėl šie atvejai netaikomi. Dėl šių priežasčių vertintina, kad teismas ieškinio senatį atnaujino nepagrįstai.

42Atsakovas D. K. pateikė atsiliepimą į atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti dėl ieškinio senaties praleidimo. Atsiliepime nurodo, kad sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, bei pakartoja savo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

43Ieškovas R. P. IĮ „Mintis“ bankroto administratorius UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ pateikė atsiliepimus į atsakovų apeliacinius skundus. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas atsiliepime iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus argumentus. Papildomai nurodo, kad ginčo sandoris buvo apsimestinis ir jam turėtų būti taikomos CK 1.91 str. 1 d. nuostatos dėl piktavališko šalies susitarimo su kita šalimi ir 5 d. nuostatos, kurios numato, jog apgaulė gali būti šalies tylėjimas. Taip pat atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog teismo proceso metu atsakovas Pakruojo ūkininkų kredito unijos vadovas pripažino, kad kreditorinio reikalavimo perleidimo sandoris buvo sudarytas tam, kad būtų išvengta teisminio bylinėjimosi dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir jog 2010 m. birželio 2 d. parengiamajame posėdyje atsakovas D. K. su ieškiniu sutiko.

44IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

45Apeliaciniai skundai netenkintini.

46Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

47Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo taikyti CK 6.66 str. numatytą actio Pauliana institutą. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir teismų praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas šių nurodytų sąlygų visetas. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nebus pagrindo sandoriui pripažinti negaliojančiu.

48Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai ( Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Š. v. A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

49Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Dėl to, skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Litimpeks bankas“ v. UAB „Pajūrio paslaptys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. G. A. v. G. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-424/2003; 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB ,,Ortofina“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; kt.). Iš šios suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, jog actio Pauliana instituto paskirtis yra užtikrinti kreditoriaus teisių gynybą suteikiant jam teisę ginčyti bet kurį skolininko sudarytą sandorį, jei skolininkas šio sandorio sudaryti neprivalėjo, šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, skolininkas jį sudarydamas buvo nesąžiningas. Atitinkamai tai reiškia, kad kreditorius actio Pauliana ieškiniu gali ginčyti ir skolininko įkeitimo sutartį. Nagrinėjamu atveju susiklostė būtent aptarta situacija, nes ieškovas pareiškė actio Pauliana ieškinį, kuriuo prašė panaikinti įkeitimo sutartį, pagal kurią R. P. IĮ „Mintis“ įkeitė įmonės nekilnojamąjį turtą – 24 žemės sklypus, hipotekos lakštu, kurių vertė 427 700 Lt. Apeliantas Pakruojo ūkininkų kredito unija nesutinka, jog egzistuoja galimybė actio Pauliana ieškiniu ginčyti įkeitimo sutartį. Kaip matyti iš suformuotos teismų praktikos, kreditorius turi teisę ginčyti bet kurį skolininko sudarytą sandorį, jei skolininkas šio sandorio sudaryti neprivalėjo, šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, skolininkas jį sudarydamas buvo nesąžiningas, įskaitant ir įkeitimo sutartį. Dėl šios priežasties minėtas apelianto argumentas vertintinas kaip nepagrįstas.

50CK 6.66 str. 3 d. yra nustatytas vienerių metų actio Pauliana ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad minėtas ieškinio senaties terminas yra praleistas 2 mėnesiais ir 20 d. Visgi vertintina, kad terminas nėra daug praleistas, kas leidžia svarstyti klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Ieškinio senaties termino actio Pauliana atveju taikymo klausimai, t. y. nutrūkimo, atnaujinimo ir kt., sprendžiami pagal CK 1.124–1.135 str. įtvirtintas bendrąsias ieškinio senaties termino taikymo taisykles. CK 1.131 str. 2 d. numato, kad esant svarbioms priežastims gali būti atnaujinamas ieškinio senaties terminas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad egzistuoja pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes egzistuoja šios svarbios aplinkybės: iškeltos bankroto bylos sudėtingumas, didelė perimtų dokumentų apimtis, peržiūrimų sandorių bankroto eigoje gausa, bankroto byloje atliekami du ikiteisminiai tyrimai. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad R. P. IĮ „Mintis“ bankroto byla yra nagrinėjama nuo 2008 m., iš bylos medžiagos matyti, kad pati įmonė veikė nuo 1991 m. spalio 21 d. (b. l. 194, t. 1), 2008 m. rugsėjo 15 d. bankroto administratoriui buvo perduota R. P. IĮ „Mintis“ 81 byla (b. l. 233, t. 1), taip pat tą pačią dieną bankroto administratoriui buvo perduota dar 2 590 R. P. IĮ „Mintis“ bylų ir 8 325 kasos aparatų kontrolinių juostų ritinėlių (b. l. 246, t. 1). Šios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo teiginius apie bankroto bylos sudėtingumą, didelę perimtų dokumentų apimtį ir peržiūrimų sandorių bankroto eigoje gausą. Vertintina, kad dėl šių priežasčių bankroto administratorius, kaip profesionalas, objektyviai galėjo nespėti laiku pateikti ieškinio nagrinėjamoje byloje. Atitinkamai darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo atveju atnaujino ieškinio senaties terminą.

51Atsakovas D. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė vieną iš būtinų actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kreditoriaus teisių pažeidimą, nes ginčijamas sandoris nesumažino skolininko turto. Skolininkas gali pažeisti kreditoriaus interesus ne tik sumažindamas savo turto vertę, bet ir įkeisdamas savo turtą kitam kreditoriui, kuris tampa privilegijuotas, nes jo reikalavimas visa apimtimi tenkinamas iš įkeisto turto pirmiau nei kitų skolininko kreditorių reikalavimai (CK 4.192 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Nagrinėjamu atveju R. P. IĮ „Mintis“ kreditorių teisių pažeidimas būtent ir pasireiškė 24 žemės sklypų įkeitimu, kuris suteikė prioritetą tik vienam R. P. IĮ „Mintis“ kreditoriui. Minėtų žemės sklypų įkeitimo fakto bylos šalys neginčijo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad egzistuoja viena iš būtinų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų – kreditoriaus teisių pažeidimas.

52Apeliantas D. K. taip pat nurodo, kad teismas netinkamai nustatė, jog skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Apelianto nuomone, ši sąlyga suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas, o teismas sprendime nenurodo, kokiuose dokumentuose ar kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose UAB „Liepuva“ ar IĮ „Mintis“ veiklą, yra nustatyta, jog minėtos įmonės negali sudaryti sandorių. Pažymi, kad ABĮ nustatyta, kad bendrovės turi teisę sudarinėti sandorius. Taigi apeliantas teisingai nurodo, kad minėtos įmonės turi teisę sudarinėti sandorius, tačiau tokios pareigos neturi. Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę (pvz., viešojo pirkimo sutartys (CK 6.380 str.), energijos pirkimo–pardavimo sutartys (CK 6.383 str.), žemės nuomos sutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-541/2004; kt.). Skolininko pareiga sudaryti sandorį taip pat gali būti nustatyta teismo sprendimu, ikisutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta nė vienos iš šių aplinkybių, kuri galėjo lemti ginčo sandorio šalių pareigą sudaryti ginčijamą sandorį. Dėl šios priežasties vertintina, kad egzistuoja actio Pauliana instituto taikymo sąlyga, jog skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.

53Abu apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo ginčo sandorio šalių nesąžiningumą, o trečiojo asmens D. K. nesąžiningumas nebuvo nustatinėjamas.

54Byloje nustatyta, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu įmonės skolos sudarė 30 mln. Lt, o turtą sudarė apie 60 mln. Lt. Bylos šalys šios aplinkybės neneigia. Priešingai, atsakovas D. K. savo apeliaciniame skunde šią aplinkybę patvirtina. Šie įmonės finansiniai duomenys leidžia teigti, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu įmonės turtinė padėtis buvo sunki. Įmonė, sudarydama ginčijamą sandorį, neabejotinai žinojo apie sunkią savo turtinę padėtį, tačiau to nepaisydama sudarė sandorį su Pakruojo kredito unija. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ginčijamą sandorį pasirašiusių bendrovių veiksmai yra analogiški, numatytiems CK 6.67 str. 7 p., kuris preziumuoja sandorio šalių nesąžiningumą, nes tiek UAB „Liepuva“, tiek IĮ „Mintis“ bendrovės vadovas buvo tas pats asmuo – R. P., kas lėmė, jog jis, sudarydamas turto įkeitimo sandorį, buvo veikiamas interesų konflikto. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad tokie veiksmai, kai kelias bendroves valdantis akcininkas naudoja visų bendrovių turtą ir lėšas bet kurios iš bendrovių problemų sprendimui, yra nesąžiningi, šie veiksmai pripažintini piktnaudžiavimu teise, nes pažeidžia atskiros bendrovės, kaip atskiro ūkio subjekto, kreditorių teises. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ginčijamas sandoris prieštarauja ir tuo metu galiojusio ABĮ 19 str. 8 d., nes buvo ekonomiškai nenaudingas, nuostolingas IĮ „Mintis“, nes bendrovės skolos tuo metu jau žymiai viršijo jos turimo turto vertę. Taip pat teisingai vertino, kad įkeisdama savo nekilnojamą turtą, garantuojant kito ūkio subjekto paimtos paskolos grąžinimą, IĮ „Mintis“ prarado galimybę tuos žemės sklypus parduoti arba įkeisti kredito įstaigai savo interesais, paimti paskolą ir atsiskaityti su kreditoriais, bei teisingai nurodė, kad ginčijamas sandoris prieštarauja ir juridinio asmens tikslams siekti pelno. Visos šios aplinkybės patvirtina R. P. IĮ „Mintis“ nesąžiningumą, sudarant ginčijamą sandorį.

55Vertindamas Pakruojo kredito unijos sąžiningumą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tokie duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su sandorį sudarančia kita šalimi arba jo atstovu, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių). Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga, kurią sustiprina šio asmens statusas. Ši pirmosios instancijos teismo pozicija visiškai atitinka suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas Pakruojo kredito unija yra verslininkas, pastoviai teikiantis kreditavimo paslaugas, todėl šią pareigą jis privalėjo vykdyti. Iš teismo posėdžių protokolų matyti, kad Pakruojo kredito unija patvirtino, kad jai buvo nesvarbu, kokia buvo turtinė įkeitėjo finansinė padėtis, koks buvo IĮ „Mintis“ įsiskolinimų dydis, t. y. patvirtino, jog neįvykdė savo pareigos domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi. Tai atitinkamai suponuoja Pakruojo kredito unijos, kaip ginčijamo sandorio šalies, nesąžiningumą.

56CK 6.66 str. 2 d. numato, kad neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Ginčijamas įkeitimo sandoris pagal savo esmę yra neatlygintinis sandoris. Dėl šios priežasties trečiojo asmens D. K. sąžiningumas ar nesąžiningumas šioje byloje nenustatinėtinas.

57Atsakovas Pakruojo kredito unija apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios teismas nepagrįstai panaikino reikalavimo perleidimo sutartį tarp jo ir atsakovo D. K., nes tai buvo padaryta nenustačius jokių sandorio negaliojimo pagrindų. Pažymėtina, kad reikalavimo perleidimo sutartis yra išvestinis sandoris iš ginčijamo sandorio, kuris yra pripažintas negaliojančiu tiek skundžiamu sprendimu, tiek apeliacinės instancijos teismo sprendimu. Atitinkamai vadovaujantis teisės principu, jog iš ne teisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur), negali būti palikta galioti išvestinė iš nuginčyto įkeitimo sandorio reikalavimo perleidimo sutartis.

58Kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

59Dėl bylinėjimosi išlaidų

60CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju tik apeliantas Pakruojo kredito unija prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo Pakruojo kredito unijos apeliacinis skundas nebuvo patenkintas, t. y. bylos baigtis jam nėra naudinga, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos jam nėra priteistinos.

61Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

62Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento... 5. Ieškovas prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą kreiptis dėl... 6. Atsakovas Pakruojo kredito unija su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog nėra... 7. Trečiasis asmuo UAB „Liepuva“ su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į... 8. Trečiasis asmuo R. P. teisme paaiškino, kad IĮ „Mintis“ privalėjo... 9. Trečiasis asmuo D. P. teisme paaiškino, kad apie sandorius nieko nežino, nes... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį... 12. Teismas nustatė, kad actio Pauliana institutas taikomas esant tokioms... 13. 1. Kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.... 14. 2. Ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises.... 15. 3. Nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas.... 16. 4. Skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.... 17. 5. Skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad... 18. 6. Trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį,... 19. 7. Kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą... 20. Teismas nurodė, kad 2008 m. gegužės 7 d. kreditoriai turėjo neabejotinų ir... 21. Išaiškino, kad skolininko teisinė prievolė sudaryti sandorius CK 6.66... 22. Teismas nustatė, kad ginčijamu įkeitimu IĮ „Mintis“ prisiėmė... 23. Teismas darė išvadą, kad ginčijamos 2008 m. gegužės 7 d. įkeitimo... 24. Vertindamas IĮ „Mintis” sąžiningumą teismas konstatavo, kad įmonė,... 25. Vertindamas Pakruojo kredito unijos sąžiningumą, teismas pažymėjo, kad... 26. Nustačius šalių nesąžiningumą, teismas sandorį panaikino (CK 6.66 str. 1... 27. Nurodė, kad perleidimas atliktas, iškėlus IĮ „Mintis‘ bankroto bylą,... 28. Nustatė, kad bankroto byla ieškovui iškelta 2008-08-18 d., nutartis... 29. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 30. Atsakovas Pakruojo ūkininkų kredito unija pateikė apeliacinį skundą dėl... 31. 1. Teismas pažeidė rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir teisės į tinkamą... 32. 2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas buvo nesąžiningas. Tarp... 33. 3. Ginčyti hipoteką actio Pauliana pagrindu negalima, nes hipotekos pabaigos... 34. 4. Teismas nepagrįstai nustatė, jog apeliantas buvo nesąžiningas ir... 35. 5. Teismas konstatavo, kad senaties termino eiga šioje byloje pradedama... 36. Atsakovas D. K. pateikė apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo... 37. 1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kreditoriaus teisės... 38. 2. Pripažįstant sandorį negaliojančiu CK 6.66 str. bei 1.82 str. pagrindais... 39. 3. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju,... 40. 4. Teismo sprendime teigiama, kad ieškinį pareiškė tinkamas ieškovas, nes... 41. 5. Teismas nusprendė, kad yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą... 42. Atsakovas D. K. pateikė atsiliepimą į atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito... 43. Ieškovas R. P. IĮ „Mintis“ bankroto administratorius UAB „Bankroto... 44. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 45. Apeliaciniai skundai netenkintini.... 46. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 47. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo taikyti CK 6.66 str. numatytą actio... 48. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir... 49. Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs... 50. CK 6.66 str. 3 d. yra nustatytas vienerių metų actio Pauliana ieškinio... 51. Atsakovas D. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas... 52. Apeliantas D. K. taip pat nurodo, kad teismas netinkamai nustatė, jog... 53. Abu apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 54. Byloje nustatyta, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu įmonės skolos sudarė... 55. Vertindamas Pakruojo kredito unijos sąžiningumą, pirmosios instancijos... 56. CK 6.66 str. 2 d. numato, kad neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas... 57. Atsakovas Pakruojo kredito unija apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios... 58. Kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai... 59. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 60. CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 61. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 62. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti...