Byla 2A-781-544/2013
Dėl kainos pagal pirkimo-pardavimo sutartį sumažinimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Margaritos Dzelzienės, Laimutės Sankauskaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. B. ir J. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-513-828/2013 pagal ieškovų D. M., Ž. M. ieškinį atsakovams A. B., J. B., trečiajam asmeniui ieškovų pusėje, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų I. U., dėl kainos pagal pirkimo-pardavimo sutartį sumažinimo ir

Nustatė

3Ieškovai D. M. ir Ž. M. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų A. B. ir J. B. solidariai 54 364,94 Lt pagal tarp šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį atsakovams sumokėtos kainos kaip prekės kokybės trūkumų šalinimo išlaidų, 5 % dydžio metines palūkanas. Nurodė, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo iš atsakovų žemės sklypą su statiniais (namu, ūkiniu pastatu, baseinu, šuliniu). Vėliau paaiškėjo, kad parduotas objektas neatitinka kokybės reikalavimų ir yra su trūkumais. Po turto perleidimo praėjus žiemos sezonui sklype aplink statinius sutrūkinėjo atgrindos, buvo iškilotos pėsčiųjų takų plytelės, baseinas pakrypo ir paaiškėjo, kad jis kiauras, šulinio gylis nėra pakankamas ir jame esantis vanduo netinkamas naudojimui. Nustatytų daikto trūkumų šalinimo kaina - 54 364,94 Lt. Šie trūkumai sutartyje neaptarti, kaina dėl jų sudarant sutartį nebuvo sumažinta, sutarties sudarymo metu daiktų kokybei jie kėlė aukštesnius reikalavimus nei paaiškėjo po žiemos sezono. Todėl trūkumų šalinimo kaina teismas turi būti sumažinti sutarties kainą ir ją priteisti iš atsakovų (1 t., b. l. 2-5).

4Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-07-10 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė solidariai iš atsakovų ieškovams 44 775,76 Lt prekės trūkumų šalinimo išlaidų, 4 046,95 Lt bylinėjimosi išlaidų, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad šalys 2011-08-01 sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovai pardavė ieškovams du žemės sklypus, sodo namelį, ūkinį pastatą, šulinį, baseiną, esančius SB „Pavasaris“, ( - ), už bendrą 140 500 Lt kainą. Sutartimi perleisti šulinys, baseinas, pėsčiųjų takai, atgrindos aplink nurodytus objektus bei sodo namelį ir ūkinį pastatą neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis (CK 6.333 str. 6 d.). Visi nurodyti objektai turi trūkumų, kurie turi būti pašalinti, kad objektus galima būtų normaliai naudoti ir kad jie atitiktų įprastus standartus ir reikalavimus. Statiniai pastatyti ir dangos paklotos ant netinkamai paruošto paviršiaus - durpių, o pagal techninius reikalavimus ant durpių negalima statyti statinių, kloti dangų. Vykdant statybą ant tokio paviršiaus privaloma durpes nukasti nemažiau kaip 1 m. ir užpilti smėliu, ir tik ant jo gali būti statomi statiniai, dengiamos dangos. Teismas nurodė, kad tai turi būti atlikta ir ginčo objekte, po to perdarant antgrindas, perklojant takus, apšiltinant namelio cokolį ir atliekant jo apdailą iš naujo, nes tik taip bus ištaisyti esami trūkuma iri bus užtikrinta, kad trūkumų neatsirastų daugiau. Baseinas susėdęs ir nehorizontalus iki 15 cm., jo dugnas įtrūkęs arba dėl netinkamo jo įrengimo, arba dėl netinkamos priežiūros. Todėl būtina išardyti esamą baseiną ir įrengti naują ant smėlio pasluoksnio, betoninio dugno pasluoksnio, polistirolo apšiltinimo. Sodo namelio II a. balkone supeliję nepadengtų antiseptiku dalis lentų, kurios turi būti pakeistos. Šulinys sumontuotas tik iš dviejų žiedų, o jis turi būti tokio gylio, kad jame rinktųsi ne paviršinis, o giluminis, gruntinis, švarus vanduo. Dėl to būtina išardyti esamą šulinį ir įrengti naują. Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad statinių atgrindų, takų, baseino, namelio cokolio būklė iš esmės pablogėjo po 2011-08-01 sutarties sudarymo (CPK 178, 185 str.). Šie trūkumai atsirado dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo pirkėjams (CK 6.333 str. 1 d.). Teismas padarė išvadą, jog įrodyta, kad 2011-08-01 sutartimi ieškovams parduota prekė neatitinka kokybės reikalavimų, turi trūkumų, kurie atsirado dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Todėl už šiuos trūkumus atsako pardavėjai (CK 6.333 str. 1, 6 d.). Sudarant sutartį, atgrindos buvo įrengtos ir pirkėjai už jas sumokėjo. Todėl pirkėjai turi teisę reikalauti, kad ir jos atitiktų kokybės reikalavimus, o, esant jų trūkumams, reikalauti sumažinti kainą dėl trūkumų šalinimo. Rašytinėje notarine tvarka patvirtintoje sutartyje šie trūkumai nenurodyti. Nustatyta, kad trūkumas dėl pelėsio lentose paaiškėjo tik po sutarties sudarymo, taigi jis negalėjo būti aptartas sudarant sutartį. Nebuvo aptartas ir trūkumas dėl netinkamo šulinio įrengimo. Nors sudarant sutartį statinių atgrindos buvo nežymiai suskilinėję, iškilotos, nežymiai iškiloti buvo ir pėsčiųjų takai, kiek pakrypęs baseinas, tačiau po 2011-08-01 sutarties sudarymo praėjus 2011-2012 m. žiemos sezonui šie trūkumai išryškėjo labiau. Kadangi šie trūkumai paaiškėjo po sutarties sudarymo, teismo nuomone, negalima teigti, kad šalys juos aptarė ir pirkėjai apie juos žinojo ar turėjo žinoti. Byloje neįrodyta pardavėjo atsakomybę už nurodytus prekės trūkumus šalinanti aplinkybė – pirkėjo žinojimas arba negalėjimas nežinoti apie prekės kokybės neatitikimą (CK 6.327 str. 2 d.). Dėl šių priežasčių minėtos atsakovų atsakomybės už parduotos prekės trūkumus (CK 6.333 str. 1 d.) nešalina ir 2011-08-01 sutarties 6.10, 6.14 p. sąlygos. Kitų pardavėjų atsakomybę šalinančių aplinkybių atsakovai byloje neįrodinėjo. Iš 2012-09-13 prekės būklės įvertinimo išvadų, specialių statybos žinių turinčio liudytojo S. R. parodymų teismas nustatė, kad sodo namelis išorėje nusėdęs 76 mm, viduje namelio grindys yra su nuolydžiu – I a. iki 105 mm, II a. – iki 83 mm, nors pagal standartus leidžiamas nuolydis iki 20 mm. Kadangi specialistas netyrė ir byloje nėra įrodymų apie tai, ar namas nesmego gilyn po sutarties sudarymo ar nesmenga šiuo metu, tai teismas padarė išvadą, kad specialisto nustatytas sodo namelio I ir II a. grindų nuolydis buvo ir sutarties sudarymo metu, kaip ir nurodė atsakovai. Minėtas liudytojas taip pat patvirtino, jog šis grindų nuolydis buvo akivaizdus, jaučiamas fiziškai vaikštant grindimis, todėl nustatyti jo buvimą jokių specialių žinių nereikėjo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad šis trūkumas buvo sutarties sudarymo metu ir apie jį žinojo ar negalėjo nežinoti pirkėjai. Todėl dėl šio trūkumo šalinimo pardavėjų atsakomybė negalima (CK 6.327 str. 2 d.). Kitoje dalyje ieškovų reikalavimus teismas laikė pagrįstais ir sprendė, jog pardavėjai privalo atlyginti išlaidas aptartiems trūkumams pašalinti, tokiu būdu sumažinant pirkimo kainą (CK 6.333 str. 1 d., 6.334 str. 1 d. 2, 3 p.). Ši atsakovų prievolė yra solidari (CK 3.109 str. 1 d. 6 p., 2 d., 4.86 str. 1 d., 6.6 str.). Kadangi pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2011-08-01, pretenzija atsakovams pareikšta 2012-10-24, ieškinys teismui pateiktas 2012-12-11, tai teismas atmetė atsakovų argumentus dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo, nes minimalus garantinis terminas dėl statinių trūkumų yra penkeri metai (Statybos įstatymo 36 str., CK 6.338 str. 3 d.). Be to, įstatyme numatytas dvejų metų terminas, per kurį pirkėjas turi teisę pareikšti pardavėjui reikalavimus dėl parduoto daikto trūkumų (CK 1.125 str. 5 d. 2 p., 6.338 str. 2 d., 2 t., b. l. 39-42).

5Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti 2013-07-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo, kad teismas neteisingai taikė ir aiškino procesines ir materialines teisės normas, neteisingai įvertino įrodymus. Apie sodo namelio ir kitų statinių pardavimą už 170 000 Lt kainą buvo paskelbę viešai. Apeliantė J. B., aprodydama ieškovams parduodamą turtą, paaiškino, kad namelis yra rekonstruotas, kad šulinyje esančio vandens būklė yra prasta, kad sodo namelyje nėra drenažo, nekokybiškai įrengtas baseinas, jis pakrypęs, šaligatvio plytelės įdėtos tik laikinai ir tik tam, kad apsaugoti namelio sienas, baseiną, laikinai sudėtos antgrindos. Šios aplinkybės buvo prieš sutarties sudarymą ir buvo akivaizdžiai matomos: šaligatvio plytelės buvo iškilotos ir nelygios, antgrindos daugelyje vietų ištrupėjusios ir sutrūkinėjusios. Antrą kartą ieškovai turtą nuodugniai apžiūrėjo su turto vertintoju, kuris turėjo pateikti išvadą AB SEB bankui. Po to ieškovai atvyko dar kartą atvyko apžiūrėti turto su ieškovės seserimi I. U. ir jos vyru bei galimai su statybos specialistu. Jie visi vėl nuodugniai apžiūrėjo turtą. Minėti asmenys informavo ieškovus apie turto trūkumus, tame tarpe – kad sodo namelis, baseinas nusėdę (pakrypę), suskilinėjusios sodo namelio, ūkinio pastato, baseino atgrindos, minkštas gruntas ir pasakė, kad ieškovų vietoje jie šio namelio nepirktų. Po to ieškovas D. M. pareikalavo parduodamo turto kainą sumažinti dar 10 000 Lt nuo jų jau sutartos 150 000 Lt kainos. 2011-07-26 ieškovas pranešė apie savo apsisprendimą pirkti turtą. Ieškovų atstovė I. U. 2011-08-01 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu patvirtino, kad pirkėjai turėjo galimybę ir apžiūrėjo nekilnojamąjį daiktą iki šios sutarties sudarymo dienos ir kad nekilnojamasis daiktas visiškai atitinka pirkėjų keliamus reikalavimus bei jų mokamą kainą ir dėl jo kokybės pretenzijų pardavėjams nereikš. Po pretenzijos pareiškimo 2012 m. birželio mėnesį kartu nuvykus apžiūrėti turtą nebuvo matoma naujų trūkumų, išskyrus tuos, kuriuos ieškovai matė sutarties sudarymo metu, apie kuriuos buvo įspėti ir dėl kurių buvo sumažinta kaina. Tačiau šios apžiūros metu matė, kad sklypas apleistas, baseinas nevalytas ir neprižiūrėtas pagal rekomendacijas. Ieškovai iki sutarties sudarymo žinojo, kad žemė durpinga, kad pėsčiųjų takai, atgrindos aplink sodo namelį, ūkinį pastatą, baseiną laikinai įrengti pačių atsakovų dėl patogesnio priėmimo prie statinių, dėl statinių sienų apsaugos nuo purvo nesilaikant jokių statybos rekomendacijų ant durpingos žemės. Ieškovams iki sutarties sudarymo ne vieną kartą apžiūrint turtą jau buvo iškilnotos takų plytelės, antgrindos buvo sutrūkinėję, iškilnotos, baseinas nehorizontalus, todėl ieškovai žinojo apie turto trūkumus ir jie nepakeitė jų apsisprendimo pirkti turtą. Būtent dėl turto trūkumų pardavimo kaina buvo sumažinta 29 500 Lt, ką patvirtina skelbime nurodyta kaina bei 2012-06-15 pokalbio garso įrašo turinys. Šių aplinkybių teismas nevertino ir rėmėsi tik ieškovo paaiškinimais. Neaišku kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė išvadą, kad baseino būklė iš esmės pablogėjo po 2011-08-01 sutarties sudarymo. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad baseino pagrindas yra netinkamai paruoštas. Liudytojas S. R. paaiškino, kad netyrė kaip ir ant kokio pagrindo įrengtas baseinas ir negali pasakyti priežasties dėl kurios jis įtrūko. Baseinas 2007 metais buvo tinkamai įrengtas kvalifikuotų specialistų, iš karto po įrengimo jis buvo šiek tiek pakrypęs ir daugiau iki 2011-08-01 nekrypo. Mano, kad įtrūkimas galėjo atsirasti dėl netinkamo baseino paruošimo žiemai. Liudytojo V. M. parodymai apie tinkamą baseino paruošimą žiemai yra subjektyvūs, nes jis yra ieškovo brolis, o ruošdamas baseiną žiemai jis vadovavosi ne rekomendacijomis, bet neturinčio patirties ieškovo nurodymais. Nurodė, kad namelio II a. balkonas buvo iškaltas kokybiškomis lentelėmis, kurių dalis padengta antsiseptiku. Ieškovai iki sutarties sudarymo buvo informuoti, kad dalis lentelių nepadengta antiseptiku ir tas antiseptikas ieškovams buvo paliktas. Šulinys buvo įrengtas iki jie patys įsigijo turtą 2006-10-19, o ieškovai iki sutarties sudarymo buvo informuoti apie šulinio vandens netinkamumą naudoti, apie tai, kad šulinys yra nepakankamo gylio ir jame nesirenka gruntinis švarus vanduo. Teismas nevertino byloje esančios V. J. įmonės 2011-07-14 pažymos apie turto rinkos vertės nustatymą įrodomosios reikšmės, o ji patvirtina, kad ieškovams parduotas turtas buvo parduotas mažesne kaina nei nustatyta rinkos vertė 147 000 Lt. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad šis įvertinimas buvo atliktas neatsižvelgiant į ieškinyje nurodytus turto trūkumus. Priteisdamas 44 775,76 Lt prekės trūkumų šalinimo išlaidų teismas rėmėsi AB PST Statybinės laboratorijos viršininko S. R. sudaryta lokaline sąmata, tačiau prie jos nėra aiškinamojo rašto, neaišku, kuo pagrįstos nurodytos darbų kainos ir kas jas sudaro. Iš sąmatos matyti, kad į išlaidas buvo įtraukta naujų daiktų kainos, nors atsakovams buvo perduoti naudoti daiktai, o byloje nėra duomenų, kad juos reikia keisti naujais, ką patvirtino ir liudytojas S. R.. Teismas, priteisdamas trūkumų šalinimo išlaidas, ieškovams sudarė sąlygas ženkliai pagerinti įgyto turto būklę ir nepagrįstai praturtėti (2 t., b. l. 45-50).

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra ydingas, nenurodytas jo pagrindas, todėl jis neatitinka CPK 306 str. 1 d. 4 p., 320 str. reikalavimų. Mano, kad apeliantai netinkamai aiškina CK 6.334 str. 1 d. turinį ir jo tinkamai neatskleidžia. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 6.237 str. 1 d., 6.333 str. 1, 6 d. nuostatas ir laikėsi šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos. Kadangi daikto defektai nebuvo aptarti sutartyje, pardavėjui (atsakovams) teko pareiga įrodyti, kad daiktas atitinka įprastus reikalavimus. Apeliantai šios aplinkybės neįrodinėjo, o ir neįmanoma įrodyti, kad namas pastatytas be pamatų arba su pamatais, bet ne ant kieto grunto, atitinka įprastinius reikalavimus. Todėl byloje buvo įrodyta, kad defektų priežastys atsirado iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, dėl ko ieškovai turi teisę reikalauti kainos sumažinimo. Kadangi patys didžiausi defektai išryškėjo po sutarties sudarymo sekantį pavasarį, tai jie negalėjo įtakoti pirkinio kainos sumažėjimo nuo 170 000 Lt iki 140 500 Lt. Kaina buvo sumažinta po šalių derybų. Prieš kredito suteikimą banko siųstas turto vertintojas taip pat nepastebėjo akivaizdžių defektų. Nors pastatus tikrai apžiūrėjo iki sutarties sudarymo, tačiau nežinojo ir negalėjo žinoti apie daikto trūkumus ir apie tai, kad namo pamatai, takai, antgrindžiai išlieti ant durpių sluoksnio be tvirto pamato, nes defektai išryškėjo po metų. Registre nenurodyta, kad takai ir antgrindžiai yra laikini statiniai. Atsakovai, žinodami apie savybes, mažinančias daikto kokybę, turėjo juos apie tai įspėti ir šią informaciją nurodyti sutartyje, tačiau to nepadarė. Apeliantai neprašė skirti ekspertizę ar apklausti kitus specialių žinių turinčius asmenis, kad paneigtų liudytojo S. R. parodymus, todėl teismas pagrįstai vadovavosi byloje surinktų įrodymų visetu (2 t., b. l. 62-65).

7Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo I. U. prašo skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą sprendimą. Nurodo, kad apeliantai deklaratyviai nurodo, kad buvo pažeistos procesinės ir materialinės teisės normos. Sudarant sutartį apeliantai nekalbėjo apie daikto trūkumus, neužsiminė apie šulinį ar kitus dalykus, kurie galėjo įtakoti ieškovų apsisprendimą pirkti turtą. Ieškovams perkamas turtas buvo priimtinas, nes neturėjo akivaizdžių trūkumų. Dokumentai apie namo ir kitų statinių statybą nebuvo pateikti. Buvo nuvykę apžiūrėti namo prieš jį įsigyjant, namo aplinka buvo tvarkinga, sudėtos trinkelės, matėsi, kad namas pastatytas naujai. Trūkumų, kurie yra išryškėję šiuo metu, nebuvo. Girdėjo, kaip atsakovė tvirtino, jog namą statė geri specialistai, prisidėjo ji ir jos vyras, viską darė kaip priklauso, nes jame ketino gyventi. Trūkumų nepastebėjo ir turto vertintojas. Trūkumai dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų išryškėjo tik po žiemos: aplik namą išsikilojo plytelės, takai, grindys, pakalimai iširo. Žinant tiesą apie namo statybą ieškovai tikrai nebūtų jo pirkę arba jį būtų pirkę už gerokai mažesnę kainą (2 t., b. l. 55-56).

8Apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-07-10 sprendimas paliktinas nepakeistu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.).

9Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl materialinių teisės normų, reglamentuojančių pirkimo-pardavimo pagrindu įsigyto netinkamos kokybės nekilnojamojo daikto kainos sumažinimą (pirkėjo nuostolių atlyginimo) ir dėl procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo ir aiškinimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą ištyrė teisingam šio klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti atsakovų apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, todėl visų jų išsamiai nekartoja.

10Kiekvienoje civilinėje byloje svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Pagal CPK 12 ir 178 str. šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus. Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Kai būtina išsiaiškinti byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę, kurią atlieka teismo ekspertas, o eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte (CPK 212 str., 216 str.). CPK 185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK str. 7 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje šių pagrindinių nuostatų laikėsi ir nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos nenukrypo.

11Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 str. 1 d.). Pardavėjas privalo patvirtinti perduodamų daiktų kokybę, nepaisant to, ar toks patvirtinimas (garantija) numatytas, ar ne pirkimo–pardavimo sutartyje (CK 6.317 str. 1, 2 d.). Reikalavimai perduodamo daikto kokybei reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pagal CK 6.333 str. 1 d. pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, ir pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010). Pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 str. 2 d., 6.333 str. 2 d.). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas taip pat gali remtis kitais jo atsakomybę šalinančiais (ribojančiais) pagrindais: pagal CK 6.327 str. 4 d., 6.333 str. 3 d. pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos.

12CK 6.334 str. 1 d. įtvirtinta, kad, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė parduoto daikto trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad daiktas būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu; arba kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; arba kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; arba grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, jeigu buvo padarytas esminis sutarties pažeidimas. Pagal CK 6.399 straipsnio nuostatas, jeigu pagal nekilnojamojo daikto prikimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos CK 6.334 straipsnio taisyklės (išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu). Todėl ieškovai turėjo teisinį pagrindą reikalauti daikto pirkimo kainos sumažinimo.

13Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai 2011-08-01 pirkimo–pardavimo sutartimi už 140 500 Lt įsigijo iš atsakovų du žemės sklypus, sodo namelį, ūkinį pastatą, šulinį, baseiną, esančius SB „Pavasaris“, ( - ) (1 t., b. l. 6-16). Ieškovai įrodinėja, kad parduoto daikto trūkumai pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu nebuvo akivaizdūs, juos ieškovas pamatė po šaltojo metų sezono 2012 m. gegužės mėnesį grįžęs iš užsienio į Lietuvą. Ieškinio reikalavimą dėl nekilnojamojo turto kainos sumažinimo ieškovai grindžia ta aplinkybe, kad dėl išryškėjusių buvusių paslėptų, o ne akivaizdžių trūkumų yra atsakingi atsakovai, kurie jiems šį turtą pardavė. Tuo tarpu atsakovai nurodo, kad sudarant sutartį statinių antgrindos buvo suskilinėję, iškilotos, iškiloti pėsčiųjų takai, pakrypęs baseinas ir kad šios aplinkybės iki sutarties sudarymo su ieškovais buvo aptartos ir dėl to sumažinta kaina. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu pagrįstai nustatė, kad parduota prekė neatitinka kokybės reikalavimų, turi trūkumų, kurie atsirado dėl priežasčių buvusių iki daikto pardavimo, todėl už šiuos trūkumus atsako pardavėjai (CK 6.333 str. 1, 6 d.). Specialių statybos žinių turtintis liudytojas S. R. paaiškino, kad pagrindinė priežastis minėtų statinių ir kitų įrengimų trūkumams atsirasti buvo ta, kad statinių pamatai buvo išlieti bei dangos paklotos ant netinkamai paruošto paviršiaus – durpių, nors pagal techninius reikalavimus ant durpių negalima statyti statinių, kloti dangų, kadangi jos prisigeria drėgmės, juda keičiantis temperatūrai. Dėl šios priežasties ir suskilinėjo, išsikilojo antgrindos aplink statinius, apgadino sodo namelio cokolį, išsikilojo takų plytelės; baseino antgrindas sutrūko, pats baseinas nusėdo, nors turėjo būti horizontalus; šulinio vanduo negeriamas, nes neiškasta pakankamai rentinių; dailylentės turėjo būti, be nebuvo padengtos antsiseptiku, todėl supelijo; ūkinio pastato viduje laikosi vanduo, nes jis pastatytas tiesiai ant žemės, du namelio kampai yra nusėdę, kas yra nekokybiškos statybos pasekmė, ir tai įvyksta per pirmus-antrus metus po pastatymo (2 t., b. l. 12-14). Minimi byloje trūkumai išryškėjo 2012 metų pavasarį. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad namelį statyti pradėjo 2007 metais, baigė – 2010 metais (1 t., b. l. 177). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad sodo namelio statybos pabaigos metai yra 2010, kadastro duomenų nustatymo data – 2010-12-10 (1 t., b. l. 32-34). Fakto, kad minėto liudytojo paaiškinimuose ir sąmatoje nurodyti daiktų trūkumai faktiškai yra, neginčija ir atsakovai, tačiau tvirtina, kad jie visi buvo iki sutarties sudarymo, kad ieškovams apie juos buvo aiškiai nurodyta iki sutarties sudarymo, todėl jie apie juos žinojo. Tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantai nepateikė pakankamai patikimų objektyvių įrodymų. Kadangi byloje nustatyta, kad statiniai pastatyti ant durpių be atitinkamai pagal techninius normatyvus įrengto pamato, durpės nuo šalčio tampa nestabilios, o po statinių statybos iki jų pirkimo-pardavimo buvo praėję vieneri metai, darytina išvada, kad šie trūkumai dar labiau išryškėjo ir atsakovams tapo akivaizdūs po 2011/2012 žiemos sezono. Tai iš dalies patvirtina ir nuotraukose užfiksuoti duomenys (1 t., 108, 109, 111, 160-166). Atsakovai neįrodė, kad jie ieškovus informavo apie tai, kad statiniai pastatyti nesilaikant elementarių tokioje dirvoje statomiems pastatams keliamų techninių reikalavimų, kad dalis balkono lentelių nepadengta antsiseptiku, kad šulinys sumontuotas iš nepakankamo rentinių kiekio ir kad parduodamo daikto kaina buvo sumažinta būtent dėl tuo metu buvusių daiktų trūkumų, o ne dėl įprastai pirkimo-pardavimo metu pirkėjams ir pardavėjams priimtinos kainos suderinimo ar dėl tuo metu jau buvusių mažesnių akivaizdžių neesminių trūkumų (CPK 178, 185 str.). Todėl byloje nustatyti faktiniai duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nustatyti akivaizdūs ir esminiai nekilnojamojo turto trūkumai, kilę dėl nekokybiškos statybos, t. y. dėl priežasties, egzistavusios iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Tai sudaro pagrindą pagrįstai manyti, kad atsakovai ieškovams pardavė minėtus nekilnojamuosius daiktus, kurių kokybė neatitiko įprastų kokybės reikalavimų. Byloje nustatyti virš minėti esminiai daikto trūkumai nėra nurodyti 2011-08-01 šalių sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje. Apeliantai įtikinamai nepagrindė, kodėl, jei, kaip teigia, visi trūkumai buvo iki pirkimo-pardavimo sutartis sudarymo, apie juos žinojo ieškovai ir kad dėl to buvo ženkliai sumažinta kaina, ši esminė sąlyga nebuvo nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Kitos sutarties sąlygos įtvirtina priešingas apeliantų teiginiams sąlygas: 6.10 punkte nurodyta, kad pirkėjų atstovas pareiškė, jog pirkėjai turėjo galimybę ir apžiūrėjo nekilnojamąjį daiktą ir patvirtino, kad jis sutarties sudarymo metu visiškai atitiko jų reikalavimus bei mokamą kainą ir dėl daikto kokybės jie pardavėjams pretenzijų neturėjo; 6.14 punkte nurodyta, kad pirkėjų atstovas nurodė, kad pirkėjai dėl pastato kokybės pretenzijų neturi ir ateityje nepareikš (1 t., b. l. 6-16). Vadovaujantis LR CK 6.317 str. 2 d., pardavėjo garantija dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų nuosavybės yra nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą), o vadovaujantis LR CPK 5 str. 2 d. negalioja atsisakymas kreiptis į teismą.

14Atmestini apeliantų argumentai ir dėl priteistinos žalos dydžio. Nors apeliantai nurodo, kad S. R. sudarytoje sąmatoje įtraukta naujų daiktų kaina, nėra aiškinamojo rašto, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad sodo namelio kadastro duomenų nustatymo data – 2010-12-10, kiti parduoti statiniai taip pat buvo įrengti panašiu laiku, pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2011-08-01. Įvertinus tai, kad pirkimo-pardavimo sutarties objektas yra nekilnojamasis turtas, kuris įprastomis sąlygomis nenuvertėja taip greitai, kaip kitos prekės, laikytina, kad ir namelis, ir kiti statiniai sutarties sudarymo metu buvo iš esmės naujos statybos objektai. Liudytojas S. R. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad lokalinėje sąmatoje nurodytus darbus atlikus bus pasiekti kokybės reikalavimai ir daiktais bus galima naudotis pagal paskirti ir kad darbai nėra skirti tam, jog būtų pagerinta statinių būklė (2 t., b. l. 14). Apeliantai nenurodo, kokie konkrečiai lokalinės sąmatos punktai yra jiems neaiškūs ir turėtų būti paaiškinti aiškinamajame rašte. Lokalinėje sąmatoje yra nurodytas reikalingų darbų ir išlaidų aprašymas, mato vienetas, kiekis, vieneto kaina ir visa reikalinga kaina, t. y. nurodyti visi nuostoliams apskaičiuoti reikalingi pagrindiniai dydžiai ir parametrai (1 t., b. l. 31). Apeliantai konkrečiai nenurodo su kuriais iš šių dydžių jie nesutinka. Iš bylos duomenų matyti, kad byla buvo išnagrinėta ne per vieną posėdį, todėl apeliantai turėjo galimybę pateikti įrodymus apie kitokią trūkumų šalinimo kainą ar apimtis, turėjo teisę prašyti skirti ekspertizę, tačiau tokių įrodymų nebuvo pateikta ir prašymų nepareikšta. Todėl šis apeliacinio skundo argumentas taip pat pripažįstamas nepagrįstu.

15Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teiktus šalių paaiškinimus bei įrodymus, taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, todėl keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

17Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai