Byla 2A-808-585/2013
Dėl netesybų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „SPANDA“, kurio teises perėmė UAB „RIPOL“, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „LIETUVOS DUJOS“ ieškinį atsakovui UAB „SPANDA“ dėl netesybų priteisimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą (dabar – Vilniaus miesto apylinkės teismas), prašydamas priteisti iš atsakovo 6 049,62 Lt netesybas, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje nurodė, jog ieškovas ir UAB „TORLINA“ 2007 m. gegužės 11 d. sudarė Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „LIETUVOS DUJOS“ dujų sistemos sutartį Nr. PR2007-43 (toliau tekste – ir Prijungimo sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo nutiesti dujotiekio įvadą iki sandėliavimo – gamybinio pastato, esančio adresu ( - ), o UAB „TORLINA“ įsipareigojo kiekvienais metais laikotarpiu nuo 2007 metų iki 2016 metų suvartoti tam tikrą gamtinių dujų kiekį, gamtines dujas perkant iš ieškovo. Ieškovas aukščiau nurodytą įsipareigojimą įvykdė tinkamai. UAB „TORLINA“ ir UAB „SPANDA“ 2008 m. vasario 22 d. sudarė sutartį, pagal kurią UAB „TORLINA“ perleido UAB „SPANDA“ visas teises ir pareigas, kylančias iš Prijungimo sutarties. Pagal Prijungimo sutarties priedą Nr. 1 naujai dujofikuotame objekte, esančiame adresu ( - ), 2010 metais turėjo būti suvartotas 30 000 m3 gamtinių dujų kiekis. Atsakovas tinkamai nevykdė Prijungimo sutarties ir 2010 metais nesuvartojo aukščiau nurodyto gamtinių dujų kiekio, todėl atsakovui pagal Prijungimo sutarties 14 punktą kilo pareiga mokėti ieškovui netesybas, kurios už 2010 metus sudaro 6 049,62 Lt. Atsakovui 2011 m. kovo 18 d. buvo išsiųstas raginimas sumokėti netesybas, tačiau atsakovas nesumokėjo netesybų. Ieškovo atstovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškino, jog Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių 213 punktas, kuriuo remiasi atsakovas, taikytinas tiekimo įmonei ir vartotojui dėl dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutartyje numatytų šalių įsipareigojimų nevykdymo. Nagrinėjamos bylos atveju nurodytas Taisyklių punktas netaikytinas, kadangi Prijungimo sutartis yra sudaryta ne dėl dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo), o dėl dujotiekio nutiesimo į naujojo vartotojo objektą ir jo prijungimo prie ieškovo dujų sistemos. Ieškovo atstovė taip pat paaiškino, kad, nepaisant to, jog Prijungimo sutartimi nebuvo susitarta dėl dujų tiekimo, tikslu, kad ieškovas galėtų įvertinti investicijų dujotiekio statybai atsipirkimą, privalėjo būti nurodytas suvartotinas gamtinių dujų kiekis. Toks reikalavimas buvo numatytas Prijungimo sutarties sudarymo metu galiojusios Taisyklių redakcijos 25 punkte. Taisyklėse buvo numatyta, kad, nustatant prijungimo įkainius nebuitiniams vartotojams, dujų sistemų atsipirkimo laikas yra dešimt metų.

3Atsakovas su nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, nurodė, jog Prijungimo sutarties 14, 15 punktuose nurodytos sankcijos nagrinėjamos bylos atveju negali būti taikomos, kadangi šalys nėra sudariusios gamtinių dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutarties. Atsakovas pažymėjo, jog Prijungimo sutartis buvo sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymu bei Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 43 patvirtintomis Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklėmis (toliau tekste – ir Taisyklės). Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 1-34 buvo pakeistas Taisyklių 213 punktas, kuris nustato, kad tiekimo įmonė, patiekusi mažiau kaip 85 procentus sutartyje nustatyto per metus patiekti dujų kiekio, moka netesybas nuo nepatiekto iki 85 procentų dujų kiekio sumos; vartotojas, suvartojęs mažiau kaip 85 procentus dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutartyje nustatyto per metus suvartoti dujų kiekio, moka netesybas nuo nesuvartoto iki 85 procentų dujų kiekio sumos. Ieškovas, nepaisydamas teisės aktų reikalavimų, nagrinėjamos bylos atveju apskaičiavo netesybas nuo nesuvartoto iki 90 procentų dujų kiekio sumos. Be to, netesybų dydis turi būti nustatomas dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutartyje, todėl netesybos negalėjo būti apskaičiuojamos pagal Prijungimo sutartį. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovui pagal Prijungimo sutartį buvo sumokėta 12 191,76 Lt suma už naujojo vartotojo sistemos prijungimą bei 45 022,90 Lt ekonomiškai neatsiperkančių paskirstymo sistemos plėtojimo išlaidų atlyginimas. Atsakovo nuomone, ieškovas, pasinaudodamas savo monopoline padėtimi rinkoje, įrašė į Prijungimo sutartį tokias sąlygas, kurios prieštarauja šalių lygiateisiškumo, teisingumo bei protingumo principams, suteikia ieškovui perdėtą pranašumą.

4Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškovo nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinį patenkino visiškai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas ir UAB „TORLINA“ 2007 m. gegužės 11 d. sudarė Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartį Nr. PR2007-43; UAB „TORLINA“ ir UAB „SPANDA“ 2008 m. vasario 22 d. sudarė sutartį, pagal kurią UAB „TORLINA“ perleido UAB „SPANDA“ visas teises ir pareigas, kylančias iš Prijungimo sutarties. Prijungimo sutartimi šalys susitarė, kad detalus dujų įmonės ir vartotojo santykių dujų tiekimo – vartojimo srityje reglamentavimas bus nustatytas atskira tarpusavio gamtinių dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutartimi, tačiau vartotojo įsipareigojimas Prijungimo sutartyje numatytu terminu pradėti vartoti ir suvartoti gamtinių dujų kiekį atsiranda nuo Prijungimo sutarties pasirašymo momento (Prijungimo sutarties 4 punktas). Prijungimo sutartimi ieškovas įsipareigojo nutiesti dujotiekį iki 2007 m. spalio 31 d. ir paruošti jį dujų tiekimui (Prijungimo sutarties 6 punktas). Atsakovas įsipareigojo savo lėšomis įsirengti vartotojo sistemą, pasirašyti gamtinių dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutartį bei kasmet suvartoti ne mažesnį dujų kiekį, nei numatyta Prijungimo sutarties priede Nr. 1, pirkti priede Nr. 1 numatytą dujų kiekį iš ieškovo, apmokėti už patiektas dujas (Prijungimo sutarties 7 punktas). Šalys susitarė, kad tuo atveju, jei atsakovas suvartos mažiau nei 90 procentų priede Nr. 1 nustatyto metinio dujų kiekio, jis privalės mokėti netesybas nuo nesuvartoto (nepriimto) iki 90 procentų dujų kiekio sumos (Prijungimo sutarties 14 punktas). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjamoje byloje ginčo dėl dujotiekio nutiesimo nėra. Atsakovo teigimu, nesudarius dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutarties, ieškovas neturi teisės reikalauti netesybų. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo argumentą, jog Prijungimo sutarties 14, 15 punktuose nurodytos sankcijos nagrinėjamos bylos atveju negali būti taikomos, nes tarp šalių iki šiol nėra pasirašyta gamtinių dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutartis, kadangi Prijungimo sutarties 7.3 punktas nustato būtent vartotojo, tai yra atsakovo, pareigą pasirašyti gamtinių dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutartį po dujotiekio įvado nutiesimo bei Valstybinės energetikos inspekcijos akto-pažymos gavimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė – įrengė dujotiekį ir gavo Valstybinės energetikos inspekcijos aktą-pažymą, o atsakovas savo įsipareigojimo dėl gamtinių dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutarties pasirašymo neįvykdė. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo argumentą, paremtą Taisyklių 213 punktu, jog netesybų dydis nustatomas dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutartyje, todėl jos negalėjo būti apskaičiuojamos pagal Prijungimo sutartį, kadangi nurodytas Taisyklių punktas taikytinas dėl dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutartyje numatytų šalių įsipareigojimų nevykdymo, kai šios bylos atveju nurodyta sutartis nebuvo sudaryta. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Prijungimo sutarties sudarymo metu galiojusios Taisyklių redakcijos 25 punkte buvo numatyta, kad naujasis vartotojas, pageidaujantis prisijungti savo sistemą prie dujų įmonės sistemos, turi nurodyti dujų poreikį. Toks reikalavimas nustatytas tam, kad dujų įmonė galėtų apskaičiuoti, per kiek laiko atsipirks investicijos dujotiekio statybai. Taisyklių 23.6 punkte buvo numatyta, kad, nustatant prijungimo įkainius nebuitiniams vartotojams, dujų sistemų atsipirkimo laikas yra dešimt metų. Tam, kad atsipirktų dujotiekis per nustatytą laikotarpį, yra apskaičiuojami gamtiniai dujų kiekiai, kuriuos vartotojas nurodo Prijungimo sutarties priede Nr. 1. Pagal Prijungimo sutarties priedą Nr. 1 atsakovas įsipareigojo suvartoti 30 000 m3 gamtinių dujų per 2010 metus. Atsakovui nesuvartojus nurodyto gamtinių dujų kiekio, ieškovas, vadovaudamasis Prijungimo sutarties 14 punktu, apskaičiavo netesybas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nurodytas sutarties nuostatas šalys prisiėmė laisvai suderinta abiejų šalių valia, Prijungimo sutartis nėra pakeista ar panaikinta, sutarties sąlygos aiškiai nurodytos, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl yra galiojanti, turi šalims įstatymo galią ir privalo būti vykdoma tinkamai ir sąžiningai. Atsakovas, neįvykdęs prievolės suvartoti nustatytą dujų kiekį, pažeidė sutarties sąlygas, todėl privalo mokėti ieškovui netesybas.

5Atsakovas, nesutikdamas su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimu, pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Prijungimo sutarties sąlygas. Atsakovo vertinimu, sisteminė Prijungimo sutarties sąlygų analizė leidžia daryti išvadą, jog Prijungimo sutarties 14 punktas, numatantis netesybas nuo nesuvartoto iki 90 procentų dujų kiekio sumos, gali būti taikomas tik esant sudarytai gamtinių dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutarčiai, kadangi, nesant sudarytai nurodytai sutarčiai, atsakovas neturi galimybės vartoti dujas, o ieškovas neturi galimybės pateikti dujas. Esant abejonėms dėl galimumo taikyti Prijungimo sutarties 14 punktą nesant sudarytai gamtinių dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutarčiai, šios abejonės turėtų būti aiškinamos ieškovo nenaudai, kadangi būtent ieškovas pasiūlė sutartį, kurioje nėra aiškiai numatyta, jog netesybos skaičiuojamos net ir tuo atveju, jei nėra sudaroma gamtinių dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutartis. Atsakovas pažymėjo, jog Prijungimo sutartyje nėra nustatytos netesybos už gamtinių dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutarties nesudarymą, Taisyklėse, inter alia Taisyklių 213 punkte, nėra numatytas netesybų taikymas tarp šalių sudarytos Prijungimo sutarties pagrindu, todėl ieškovas neturėjo teisinio pagrindo reikalauti tokių netesybų, o pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti tokias netesybas. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva turėjo pripažinti, jog Prijungimo sutarties 14 punkte numatytos netesybos yra neprotingai didelės, ir sumažinti netesybas iki protingo dydžio, kad būtų atstatyta Prijungimo sutarties šalių interesų pusiausvyra.

6Ieškovas pateikė atsiliepimą į nagrinėjamoje byloje pareikštą apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovo teigimu, apeliacinio skundo argumentas, jog Prijungimo sutartimi šalys susitarė dėl netesybų, kurios bus numatytos gamtinių dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutartyje, yra nepagrįstas, kadangi prijungimo sutartis ir gamtinių dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutartis yra skirtingos sutartys. Kiekvienoje iš šių sutarčių yra numatoma šalių atsakomybė už sutarčių nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Sudarant gamtinių dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutartį, vartotojas užsako jam reikiamą vartoti gamtinių dujų kiekį, kurį dujas tiekianti įmonė užsako vieneriems metams. Vartotojui nesuvartojus atitinkamais metais sutartyje prašomo tiekti gamtinių dujų kiekio, taikomos gamtinių dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutartyje numatytos netesybos, kurių dydį reglamentuoja Taisyklių 213 punktas ir pati sutartis. Nepriklausomai nuo gamtinių dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutarties sudarymo termino, Prijungimo sutartis, inter alia atsakovo įsipareigojimas kasmet suvartoti sutartyje numatytą gamtinių dujų kiekį, yra galiojanti ir privaloma jos šalims. Ieškovas pažymėjo, jog atsakovo teiginiai, kad Prijungimo sutartyje numatytos netesybos yra per didelės bei suteikia ieškovui per didelį pranašumą, yra nepagrįsti, kadangi atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių šiuos teiginius. Ieškovo vertinimu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, jog Prijungimo sutartyje numatytos netesybos yra per didelės. Šios netesybos yra minimalūs ieškovo nuostoliai, patirti dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo.

7Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Bendroji proceso įstatymo nustatyta taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) ir teisinių pagrindų peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis), todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrintinas apeliacinio skundo ribose.

10Šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų ir faktinių bylos duomenų analizė leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas nebekartoja pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Pažymėtina, jog faktinės bylos aplinkybės bus analizuojamos apeliacinio skundo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

11Dėl apelianto patraukimo sutartinėn civilinėn atsakomybėn

12Nagrinėjamos bylos ginčas kilo iš sutartinių civilinės atsakomybės teisinių santykių. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – ir CK) 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pastebėtina, jog panaši nuostata yra įtvirtinta CK 6.256 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sisteminė CK 6.245 straipsnio 3 dalyje ir 6.256 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog sutartinės civilinės atsakomybės taikymas gali pasireikšti dvejopai – pareiga atlyginti nuostolius arba pareiga sumokėti netesybas.

13Pažymėtina, jog nuo to, kokia forma prašoma taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, priklauso, kokios civilinės atsakomybės sąlygos, nustatytos įstatyme, turi egzistuoti, kad asmuo būtų patrauktas civilinėn atsakomybėn: pagal bendrąją taisyklę sutartinė civilinė atsakomybė, pasireiškianti nuostolių atlyginimo forma, atitinkamo asmens atžvilgiu gali būti taikoma tada, kai egzistuoja šių civilinės atsakomybės sąlygų visetas: asmens, traukiamo civilinėn atsakomybėn, neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (žalos padarymo faktas ir padarytos žalos dydis) (CK 6.249 straipsnis), asmens, traukiamo civilinėn atsakomybėn, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), asmens, traukiamo civilinėn atsakomybėn, kaltė (CK 6.248 straipsnis); pagal bendrąją taisyklę sutartinė civilinė atsakomybė, pasireiškianti netesybų forma, atitinkamo asmens atžvilgiu gali būti taikoma tada, kai koegzistuoja šios civilinės atsakomybės sąlygos – asmens, traukiamo civilinėn atsakomybėn, neteisėti veiksmai ir šio asmens kaltė.

14CK 6.256 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Pažymėtina, jog CK 6.256 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta lex specialis, kurios analizė leidžia daryti išvadą, jog tais atvejais, kai įstatymas ar sutartis nustato prievolę pažeidusio asmens pareigą mokėti netesybas, o asmuo, kurio atžvilgiu prašoma taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, pasireiškiančią netesybų forma, yra įmonė (verslininkas), tam, kad šis asmuo būtų patrauktas nurodytos rūšies atsakomybėn, pakanka vienos civilinės atsakomybės sąlygos – šio asmens, traukiamo civilinėn atsakomybėn, neteisėtų veiksmų – egzistavimo.

15Byloje nustatyta, jog ieškovas 2007 m. gegužės 11 d. Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „LIETUVOS DUJOS“ dujų sistemos sutartimi Nr. PR2007-43 (b. l. 4-9) (toliau tekste – ir Prijungimo sutartis) inter alia įsipareigojo nutiesti dujotiekio įvadą iki sandėliavimo – gamybinio pastato, esančio adresu ( - ), paruošti jį dujų tiekimui, gaunant Valstybinės energetikos inspekcijos aktą-pažymą, kad nutiestas dujotiekis atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus ir gali būti naudojamas pagal paskirtį (Prijungimo sutarties 6.1 punktas). Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, jog ieškovas tinkamai įvykdė aukščiau nurodytus įsipareigojimus, nėra. Byloje taip pat nustatyta, jog apeliantas Prijungimo sutarties bei 2008 m. vasario 22 d. sutarties dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal 2007 m. gegužės 11 d. sutartį Nr. PR2007-43 (b. l. 11-12) pagrindu įsipareigojo savo lėšomis įsirengti vartotojo sistemą, įskaitant dujų slėgio reguliatorių (Prijungimo sutarties 7.2 punktas), pasirašyti gamtinių dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutartį ne vėliau kaip per 14 darbo dienų po dujotiekio įvado nutiesimo bei Valstybinės energetikos inspekcijos akto-pažymos, kad nutiestas dujotiekis atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus ir gali būti naudojamas pagal paskirtį, gavimo (Prijungimo sutarties 7.3 punktas), kasmet suvartoti ne mažesnį dujų kiekį už tą, kuris yra numatytas Prijungimo sutarties priede Nr. 1 (Prijungimo sutarties 7.7 punktas), Prijungimo sutarties priede Nr. 1 numatytą dujų kiekį pirkti iš ieškovo (Prijungimo sutarties 7.9 punktas), apmokėti už patiektas dujas (Prijungimo sutarties 7.10 punktas).

16Prijungimo sutarties šalys sulygo, jog detalus ieškovo ir dujų vartotojo santykių dujų tiekimo – vartojimo sutartyje reglamentavimas bus nustatytas atskira tarpusavio gamtinių dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutartimi, tačiau dujų vartotojo įsipareigojimas suvartoti nustatytą gamtinių dujų kiekį atsiranda nuo Prijungimo sutarties pasirašymo momento (Prijungimo sutarties 4 punktas). Prijungimo sutarties šalys, be kita ko, sulygo, jog tais atvejais, kai dujų vartotojas suvartoja per metus mažiau nei 90 procentų Prijungimo sutarties priede Nr. 1 nustatyto metinio dujų kiekio, dujų vartotojas moka ieškovui netesybas nuo nesuvartoto (nepriimto) iki 90 procentų dujų kiekio sumos (Prijungimo sutarties 14 punktas).

17Nagrinėjamos bylos ginčas kilo dėl Prijungimo sutarties 14 punkto, nustatančio netesybas, taikymo ir aiškinimo. Apelianto vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju, nesant sudarytai gamtinių dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutarčiai, negali būti taikomas Prijungimo sutarties 14 punktas, nustatantis netesybas už įpareigojimo suvartoti nustatytą gamtinių dujų kiekį nevykdymą. Ieškovo vertinimu, Prijungimo sutarties 14 punkte nustatytos netesybos turi būti taikomos nepriklausomai nuo tiekimo sutarties sudarymo, nes pareiga sumokėti netesybas kyla iš Prijungimo sutarties pažeidimo.

18Prijungimo sutarties nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog nurodyta sutartis yra mišri sutartis, turinti ne tik prijungimo prie dujų sistemos sutarties, bet ir gamtinių dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutarties elementą (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktika patvirtina, jog tokiais atvejais kaip šis, kai abi sutarties šalys yra privatūs juridiniai asmenys, yra galimas tokio pobūdžio sutarčių sudarymas ir tokio pobūdžio sutartimis nėra pažeidžiami viešieji tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2013).

19Byloje nustatyta, jog apeliantas Prijungimo sutartimi įsipareigojo savo lėšomis įsirengti vartotojo sistemą, pasirašyti gamtinių dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutartį, 2010 metais suvartoti 30 000 m3 gamtinių dujų (Prijungimo sutarties 7.2, 7.3 ir 7.7 punktai, Prijungimo sutarties priedas Nr. 1 (b. l. 8)). Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, jog apeliantas neįvykdė aukščiau nurodytų įsipareigojimų, nėra, kitaip tariant, apeliantas pripažįsta aukščiau nurodytų, Prijungimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pažeidimų faktus.

20Byloje nustatyta, jog apeliantas yra privatus juridinis asmuo, todėl nagrinėjamos bylos atveju taikytina CK 6.256 straipsnio 4 dalis, kurioje, minėta, nustatyta, jog, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita.

21Prijungimo sutarties sąlygų analizė leidžia daryti išvadą, jog Prijungimo sutarties šalys nenumatė kitų atvejų nei tas, kuris yra nustatytas CK 6.256 straipsnio 4 dalyje, kuriems esant apeliantas būtų atleistas nuo pareigos atsakyti ieškovui už netinkamą Prijungimo sutarties vykdymą (Prijungimo sutarties 20 punkte yra nustatyta, jog šalis atleidžiama nuo atsakomybės už šios sutarties nevykdymą, jeigu ji įrodo, kad ši sutartis neįvykdyta dėl nenugalimos jėgos).

22Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje pareikštas apeliacinis skundas nėra grindžiamas tuo argumentu, kad nenugalima jėga lėmė, jog apeliantas pažeidė (netinkamai vykdė) Prijungimo sutartį, todėl, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, inter alia į tas aplinkybes, jog apeliantas neįsirengė vartotojo sistemos, nepasirašė gamtinių dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutarties ir 2010 metais nesuvartojo nustatyto gamtinių dujų kiekio, konstatuotina, jog apeliantas privalo atsakyti ieškovui pagal Prijungimo sutarties 14 punktą.

23Apibendrinus visas išdėstytas aplinkybes, išvadas ir argumentus, konstatuotina, jog apeliacinio skundo argumentas, jog, nesant sudarytai gamtinių dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutarčiai, negali būti taikomas Prijungimo sutarties 14 punktas, yra nepagrįstas, bei pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantą patraukė sutartinėn civilinėn atsakomybėn.

24Dėl netesybų dydžio

25Nagrinėjamos bylos atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistų netesybų dydžiu. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva turėjo pripažinti, jog Prijungimo sutarties 14 punkte numatytos netesybos yra neprotingai didelės, ir sumažinti netesybas iki protingo dydžio, kad būtų atstatyta Prijungimo sutarties šalių interesų pusiausvyra.

26CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat kai skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą.

27Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008); šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

28Viena vertus, nagrinėjamoje byloje duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog netesybos, kurias pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui, yra neprotingai didelės, nėra, tokių duomenų nepateikė ir apeliantas, antra vertus, apeliantas yra privatus juridinis asmuo, veikiantis savo rizika, kuriam, kaip žinia, yra keliami didesni rūpestingumo ir atidumo standartai, apeliantas laisva valia inter alia prisiėmė įsipareigojimą suvartoti nustatytą gamtinių dujų kiekį, o, prisiimdamas nurodytą įsipareigojimą, prisiėmė galimą neigiamų padarinių atsiradimo riziką, susijusią su šio įsipareigojimo nevykdymu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netesybų, kurias pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui, dydis yra protingas, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamos bylos atveju CK 6.258 straipsnio 3 dalies prasme nėra pagrindo mažinti ginčo netesybas.

29Teisėjų kolegija, apibendrinusi nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstytas aplinkybes, išvadas ir argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30Pažymėtina, jog kiti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neturi reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).

31Bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma, susidariusi bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šioje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas valstybei nepriteisiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

32Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

33Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą (dabar – Vilniaus... 3. Atsakovas su nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį... 4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimu... 5. Atsakovas, nesutikdamas su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m.... 6. Ieškovas pateikė atsiliepimą į nagrinėjamoje byloje pareikštą... 7. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 9. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK... 10. Šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų ir faktinių bylos... 11. Dėl apelianto patraukimo sutartinėn civilinėn atsakomybėn ... 12. Nagrinėjamos bylos ginčas kilo iš sutartinių civilinės atsakomybės... 13. Pažymėtina, jog nuo to, kokia forma prašoma taikyti sutartinę civilinę... 14. CK 6.256 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog, kai sutartinės prievolės... 15. Byloje nustatyta, jog ieškovas 2007 m. gegužės 11 d. Naujojo vartotojo... 16. Prijungimo sutarties šalys sulygo, jog detalus ieškovo ir dujų vartotojo... 17. Nagrinėjamos bylos ginčas kilo dėl Prijungimo sutarties 14 punkto,... 18. Prijungimo sutarties nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog nurodyta... 19. Byloje nustatyta, jog apeliantas Prijungimo sutartimi įsipareigojo savo... 20. Byloje nustatyta, jog apeliantas yra privatus juridinis asmuo, todėl... 21. Prijungimo sutarties sąlygų analizė leidžia daryti išvadą, jog Prijungimo... 22. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje pareikštas apeliacinis skundas nėra... 23. Apibendrinus visas išdėstytas aplinkybes, išvadas ir argumentus,... 24. Dėl netesybų dydžio... 25. Nagrinėjamos bylos atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 26. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai netesybos... 27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog šalių sutartimi... 28. Viena vertus, nagrinėjamoje byloje duomenų, sudarančių pagrindą išvadai,... 29. Teisėjų kolegija, apibendrinusi nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstytas... 30. Pažymėtina, jog kiti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai... 31. Bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma,... 32. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 33. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti...