Byla 2-12673-807/2018
Dėl žalos atlyginimo, priimdama sprendimą už akių

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Eslana“, kuri atstovaujama bankroto administratoriaus MB „Penktas šansas“ ieškinį atsakovui Č. J., dėl žalos atlyginimo, priimdama sprendimą už akių,

Nustatė

2Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 29 728,97 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017-06-05 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Eslana“. Bankroto administratoriumi paskirta MB „Penktas šansas“. Nurodė, kad ieškiniu prašo žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad atsakovas būdamas administracijos vadovu, savalaikiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tuo padarė žalą, bei tuo pagrindu, kad atsakovas piktnaudžiavo ir nevykdė savo pareigų, neišsaugojo bendrovės turto, dokumentų ir dėl to padarė žalą pačiai bendrovei ir tuo pačiu jos kreditoriams.

3Atsakovui Civilinio proceso kodekso 130 straipsnyje numatyta tvarka buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

4Ieškinys tenkintinas.

5Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

6Remiantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017-06-05 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Eslana“. Bankroto administratoriumi paskirta MB „Penktas šansas“. VĮ „Registrų centras‘ duomenimis atsakovas nuo 2006-05-29 yra įmonės vadovas. Nustatyta, kad įmonė su kreditoriaus neatsiskaito nuo 2008 m., vadinasi vadovas apie įmonės nemokumą žinojo jau 2008 m.

7Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus veiksmus; 2) dėl jų atsiradusią žalą; 3) priežastinį ryšį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės klausimai buvo ne kartą analizuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Taigi įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

8Kadangi bankroto įstatymu bankroto procesui keliamas pagrindinis tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus ir šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio yra siekiama bankroto procedūromis, tai ginant įmonės interesus ginami ir kreditorių interesai. Įmonės naudai priteisus žalos atlyginimą, gautos sumos panaudojamos proporcingai patvirtintiems kreditorių reikalavimams tenkinti, laikantis ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013).

9Atsižvelgiant į tai, atsakovo neveikimas lemia ne tik Civilinio kodekso 2.87 straipsnyje įtvirtintų vadovo pareigų, bet ir įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų nevykdymą, todėl laikytina, kad atsakovė tiek įmonės, tiek kreditorių atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Be kita ko, atsakovui neįvykdžius savo pareigų padidėjo įmonės skolos. Atsižvelgiant į tai, neinicijuojant bankroto bylos iškėlimo, atsakovas neteisėtais veiksmais sukelė įmonei bei jos kreditoriams žalą. Taigi esant nustatytiems neteisėtiems atsakovo veiksmams bei priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, o atsakovo kaltei esant preziumuojamai, laikytina, kad atsakovui remiantis Civilinio kodekso 6.245 straipsniu kyla civilinė atsakomybė dėl 29 728,97 Eur žalos atsiradimo. Atsakovas bylos eiga nesidomėjo, jokių savo civilinę atsakomybę dėl žalos atsiradimo eliminuojančių įrodymų nepateikė, dėl ko konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas dėl 29 728,97 Eur žalos atlyginimo pagrįstas.

10Civilinio kodekso 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (29 728,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 1 dalis).

11Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintas visiškai ir į tai, kad ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), remiantis Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 80 straipsnio 7 dalies ir 96 straipsnio 1 dalies nuostatomis, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 892 Eur žyminio mokesčio.

12Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 92 str. 96 str. 6 d.).

13Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

Nutarė

14ieškinį tenkinti.

15Priteisti iš atsakovo Č. J., a. k. ( - ) ieškovo BUAB „Eslana“, j. a. k. 300571991, kurią atstovauja bankroto administratoriaus MB „Penktasis šansas“, j. a. k. 304099424, naudai 29 728,97 Eur (dvidešimt devynis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 97 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (29 728,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. kovo 8 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16Priteisti iš atsakovo Č. J., a. k. ( - ) valstybės naudai 892 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt du eurus) žyminį mokestį.

17Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

18Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

19Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai