Byla 2A-1253-567/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes (pranešejos) Neringos Švedienes, kolegijos teiseju Rutos Veniulytes - Jankunienes ir Alvydo Barkausko, teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiancio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiala, apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimo, priimto civilineje byloje Nr. 2-469-433/2012 pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškini atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, veikianciam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiala, del žalos atlyginimo.

2Teiseju kolegija, išnagrinejusi civiline byla,

3n u s t a t e:

4I. Ginco esme

5Ieškovas Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 2011-08-30 kreipesi i teisma su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 24985,57 Lt valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti. Nurode, kad apdraustasis A. A. nukentejo 2008-06-05 ivykusios autoavarijos metu. Kauno apskrities PK Keliu policijos valdybos Nusikalstamu veiku eismo saugumui tyrimo skyrius 2009-10-12 informavo ieškova, kad kaltu del autoivykio asmeniu pripažintas V. G., vairaves automobili „Audi A4“, valstybinis numeris ( - ) V. G. vairuojamas automobilis buvo apdraustas transporto priemoniu savininku ir valdytoju civilines atsakomybes privalomuoju draudimu draudimo kompanijoje AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale. Del eismo ivykyje patirtu sužalojimu A. A. laikotarpiu nuo 2009-06-17 iki 2010-06-16 Neigalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SADM Kauno III-ame teritoriniame skyriuje buvo nustatytas 60 procentu netektas darbingumas. A. A. 2009-06-17 buvo išduota darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0427027, kurios pagrindu 2009-09-25 VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensiju skyriuje buvo priimtas sprendimas Nr. 10.33.S-18091 del netekto darbingumo pensijos skyrimo. Laikotarpiu nuo 2009-06-17 iki 2010-06-16 A. A. VSDFV Kauno skyriuje buvo išmoketa 3813,95 Lt netekto darbingumo pensijos. VSDFV Kauno skyrius 2009-10-20 raštu kreipesi i atsakova del valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo. 2009-11-17 atsakovas informavo ieškova, kad 3813,95 Lt draudimo išmoka buvo išmoketa. Neigalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos Kauno III teritoriniame skyriuje 2010-06-10 A. A. pakartotinai buvo nustatytas 60 procentu netektas darbingumas nuo 2010-06-10 iki 2012-06-09 ir 2010-06-21 išduota Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0491327. Ieškovas 2010-11-23 kreipesi i atsakova del 9627,94 Lt žalos atlyginimo už laikotarpi nuo 2009-11-01 iki 2010-10-31, taciau 2010-12-02 buvo gautas atsakovo atsakymas, kad žala nebus atlyginta. Laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-07-31 A. A. ieškovas papildomai išmokejo 7128,18 Lt netekto darbingumo pensijos. Viso, laikotarpiu nuo 2009-11-01 iki 2011-07-31 A. A. išmoketa 16756,12 Lt netekto darbingumo pensijos. Vadovaujantis Valstybiniu socialinio draudimo pensiju istatymu ir Valstybiniu socialinio draudimo pensiju skyrimo ir mokejimo nuostatais, VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensiju skyrius 2009-09-25 sprendimu Nr. 10.33.S-18091 ir 2010-06-30 sprendimu Nr. 10.33.S-9857 nuo 2009-06-17 iki 2012-06-09 A. A. paskyre ir mokejo netekto darbingumo pensija. A. A. 2009-09-14 prašyme del socialinio draudimo pensijos skyrimo nurode, kad nedarbingu/iš dalies darbingu tapo del kito asmens veiksmu eismo ivykio metu. Mineta informacija A. A. patvirtino ir 2009-09-14 paaiškinime del nedarbingumo ar dalinio darbingumo priežasties, kuriame nurode, kad jis nukentejo 2008-06-05 Kaune, Savanoriu pr. Atsakovas 2010-12-02 raštu Nr. (03-3.2)-6.5-40-107-7340-7601 praneše ieškovui, kad reikalavimas sumoketi draudimo išmoka nebus tenkinamas, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas neištirs, ar LR CK 6.290 str. atitinka Lietuvos Konstitucijos 29 str. 1 d., 30 str. 2 d., 52 str. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-04-18 nutarimu pagal LR CK 6.290 str. 1 d. ir 3 d. draudimo išmokas išmokejusios socialinio draudimo istaigos igyja reikalavimo teise i žala padariusi asmeni del tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ji atlyginama del sveikatos sužalojimo ar gyvybes atemimo nukentejusiam asmeniui šeimos nariams padaryta turtine žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentejusiam asmeniui padarytos turtines žalos dydžiui arba mažesne už ji, socialinio draudimo istaiga turi reikalavimo teise i žala padariusi asmeni del visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesne už nukentejusiam asmeniui padarytos turtines žalos dydi, socialinio draudimo istaiga turi reikalavimo teise i žala padariusi asmeni del socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentejusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtine žala. Vadovaujantis A. A. 2009-09-14 prašyme del socialinio draudimo pensijos skyrimo suteikta informacija, jis nuo 1998-03-26 iki 2009-07-23 tarnavo Lietuvos kariuomeneje. 2009-06-17 nustacius A. A. 60 procentu netekta darbinguma, jo sveikatos bukle, kuri butina pareigunams keliamiems uždaviniams igyvendinti, neleido jam toliau eiti pareigas vidaus tarnyboje ir už tai gauti darbo užmokesti. A. A. ligos diagnozes kodas pagal TLK-10 yra T91.1, t. y. stuburo lužimo padariniai. Todel del eismo ivykio, ivykusio 2008-06-05 Kaune, Savanoriu pr., negalint eiti tarnyba Lietuvos kariuomeneje, A. A. yra padaryta turtine žala. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos apdraustuju valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmoku gaveju registro duomenu bazes duomenimis, gautais iš Gyventoju registro, A. A. yra nedirbantis iki dabar. Laikotarpiu nuo 2009-11-01 iki 2012-05-31 VSDFV Kauno skyrius A. A. paskyre ir išmokejo 24985,57 Lt netekto darbingumo pensija. Išmokant A. A. netekto darbingumo pensija per mineta laikotarpi VSDF biudžetui padaryta 24985,57 Lt žala (LR CK 6.263 str. 2 d., 6.290 str. 1 d. 3 d.).

6Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiala, pateike atsiliepima i ieškini, prašydamas taikyti ieškinio senati ir iš dalies ieškini atmesti. Nurode, kad ieškovas iš atsakovo turi teise prašyti sumoketi draudimo išmoka, o ne žala, nes atsakovas ieškovui nera padares jokios žalos. Ieškovas turejo regreso teise i atsakinga draudika iki 2007-06-11. Nuo 2007-06-11 istatymas buvo pakeistas ir socialinio draudimo istaigos neteko regreso teises i atsakinga draudika. Draudikas, sudarydamas draudimo sutarti su draudeju, atsitikus sutartyje numatytam ivykiui, isipareigoja sumoketi tam tikro dydžio draudimo išmoka, o ne prisiimti atsakomybe už padaryta žala ir ja atlyginti. Ieškovas net neprašo priteisti draudimo išmokos, todel ieškinys yra atmestinas kaip nepagristas, nes AAS „Gjensidige Baltic“ šioje byloje nera tinkamas atsakovas. Be to, ieškinys buvo pateiktas 2011 m. rugpjucio menesi, todel išmokoms, sumoketoms nuo 2009-11-01 iki 2010-09-01 suejo vieneriu metu senaties terminas (LR CK 1.125 str., 6.263 str., 6.290 str.).

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esme

8Vilniaus miesto 2 apylinkes teismas 2012-10-15 prieme sprendima, kuriuo nusprende ieškini patenkinti visiškai; priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiancio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiala, ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 24985,57 Lt žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiancio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiala, valstybei 750 Lt žyminio mokescio ir 21 Lt dydžio išlaidas, susijusias su procesiniu dokumentu iteikimu, viso 771 Lt. Teismas nustate, kad 2008-06-05 apie 20.20 val. Kauno mieste, Savanoriu prospekte ties namu Nr. 349, automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris ( - ) vairuojamas V. G., susidure su motociklu „Honda CBR 1000“, valstybinis numeris ( - ), vairuojamu A. A., kuris patyre sužalojimus (b. l. 3). Automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris ( - ) vairuotojui V. G. buvo pareikštas itarimas pagal LR BK 281 str. 2 d., pažeidus KET 53, 146 punktu reikalavimus, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00557-08 nutrauktas, šalims susitaikius (b. l. 3). Del eismo ivykyje patirtu sužalojimu A. A. iš dalies neteko darbingumo. Vadovaujantis Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0427027, išduota 2009-06-17, A. A. buvo nustatytas 60 procentu netektas darbingumas nuo 2009-06-17 iki 2010-06-16 (b. l.73). Neigalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos Kauno treciajame teritoriniame skyriuje 2010-06-10 A. A. pakartotinai buvo nustatytas 60 procentu netektas darbingumas nuo 2010-06-10 iki 2012-06-09 ir 2010-06-21 išduota Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0491327 (b. l. 4). 2009-09-14 A. A. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Santakos pensiju skyriui (dabar 3-asis pensiju skyrius) pateike 2012-R19-I-777109 prašyma del socialinio draudimo pensijos skyrimo (netekto darbingumo) (b. l. 71). VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensiju skyrius 2009-09-25 sprendimu Nr. 10.33.S-18091 ir 2010-06-30 sprendimu Nr. 10.33.S-9857 nuo 2009-06-17 iki 2012-06-09 A. A. paskyre ir mokejo netekto darbingumo pensija (b. l. 5, 7-9, 74, 68-70). Laikotarpiu nuo 2009-06-17 iki 2009-10-31 VSDFV Kauno skyrius A. A. paskyre ir išmokejo 3813,95 Lt netekto darbingumo pensija (b. l. 68-70). VSDFV Kauno skyrius 2009-10-20 raštu Nr. (2.51)10.V-16245 kreipesi i AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiala del Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos 3813,95 Lt žalos atlyginimo (b. l. 75). AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas 2009-11-17 raštu Nr. (03-3.2)-6.5-40-l07-007340-6358 informavo, kad VSDFV Kauno skyriui buvo išmoketa 3813,95 Lt (b. l. 76). VSDFV Kauno skyrius A. A. laikotarpiu nuo 2009-11-01 iki 2010-10-31 paskyre ir išmokejo 9627,94 Lt netekto darbingumo pensija. VSDFV Kauno skyrius 2010-11-23 raštu Nr. (2.51)10.V-17537 kreipesi i AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiala del Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos 9627,94 Lt žalos atlyginimo (b. l. 77). Vadovaujantis A. A. 2009-09-14 prašyme del socialinio draudimo pensijos skyrimo suteikta informacija, bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos kariniu ir joms prilygintu strukturu skyriaus 2012-07-02 pažyma Nr. (6.10)2R-1223 (b. l. 94), jis nuo 1998-03-26 iki 2009-07-23 tarnavo Lietuvos kariuomeneje (b. l. 79). 2009-06-17 nustacius A. A. 60 procentu netekta darbinguma, jo sveikatos bukle, kuri butina pareigunams keliamiems uždaviniams igyvendinti, neleido jam toliau eiti pareigas vidaus tarnyboje ir už tai gauti darbo užmokesti. Del eismo ivykio, ivykusio 2008-06-05 Kaune, Savanoriu pr., negalint eiti tarnyba Lietuvos kariuomeneje A. A. yra padaryta turtine žala. Laikotarpiu nuo 2009-11-01 iki 2012-05-31 VSDFV Kauno skyrius A. A. išmokejo 24985,57 Lt netekto darbingumo pensija. Atsakovas sumoketi šia suma ieškovui atsisako. Teismas pažymejo, jog atsakovo teigimu, ieškovo ieškinys Vilniaus miesto 2 apylinkes teismui pateiktas 2011 m. rugpjucio menesi, todel išmokoms, kurias ieškovas išmokejo A. A. per laikotarpi nuo 2009-11-01 iki 2010-09-01 suejo vieneriu metu senaties terminas. Teismas konstatavo, kad A. A. iki 2008-06-05 eismo ivykio tarnavo Lietuvos kariuomeneje. Tai yra byloje nustatyta, kad del eismo ivykio nukentejes A. A. buvo apdraustas socialiniu draudimu, todel byloje buvo privalomojo draudimo teisiniai santykiai (Valstybinio socialinio draudimo istatymo 4 straipsnis). Ši draudimo forma yra specifine, del to valstybinio socialinio draudimo santykiai reglamentuojami ne CK šeštosios knygos IV dalies LIII skyriaus, bet socialinio aprupinimo istatymu normu (CK 6.988 str. 3 d.). Valstybinio socialinio draudimo istaigu ir draudeju, kurie privalo moketi socialinio draudimo imokas, ir apdraustuju santykiu atsiradimo pagrindas yra istatymas, o ne sutartis. Pagal CK 6.290 str. 3 d. draudimo išmokas išmokejusios socialinio draudimo istaigos igyja regreso teise i žala padariusi asmeni. Teismas, nesutikdamas su atsakovo argumentais del vieneriu metu ieškinio senaties taikymo reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo teisiniu santykiu, taikymo, padare išvada, kad nagrinejamos bylos atveju taikytinas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas treju metu ieškinio senaties terminas. Šia išvada teismas grinde tuo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus prašomos priteisti pinigines lešos nukentejusiajam buvo sumoketos, kaip socialinio draudimo išmokos, todel laikytina, kad ieškovo reikalavimas nagrinejamoje byloje yra kiles del žalos, už kuria atsakingas žala padares asmuo, padarymo fakto, todel ieškovo pareikštam reikalavimui del žalos atlyginimo taikytinas treju metu ieškinio senaties terminas. Teismas pažymejo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiancio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiala, draudimo teisiniai santykiai nesieja, taciau ieškovui, kaip draudikui, pereina teise reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už šia žala asmens (subrogacija) (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006-05-10 nutartis Nr. 3K-3-255/2006, 2007-02-19 nutartis Nr. 3K-7-73/2007). Teismas nustate, jog ieškovo ieškinys Vilniaus miesto 2 apylinkes teismui pateiktas 2011-08-30 (b. l. 2), ieškovas praše priteisti iš atsakovo žala, kuri atsirado per laikotarpi nuo 2009-11-01 iki 2012-05-31. Teismas padare išvada, jog ieškovas nera praleides ieškinio senaties termino šioje byloje. Atsakovas negincijo bylos faktiniu aplinkybiu, t. y. to, kad A. A. sužalojimas eismo ivykio metu pripažintas draudiminiu ivykiu, kad eismo ivykio kaltininku pripažintas V. G., o ivykyje dalyvavusi transporto priemone buvo apdrausta transporto priemoniu savininku ir valdytoju civilines atsakomybes privalomuoju draudimu, kuria apdraude atsakovas. LR CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sužalojus sveikata ar gyvybes atemimo atvejais, yra iskaitomos i atlygintinos žalos dydi. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dali žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turetos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo butu gaves, jeigu nebutu buve neteisetu veiksmu. Žala sveikatai nustatoma negautu pajamu, kuriu asmuo negavo del darbingumo netekimo ar sumažejimo, forma. Pinigine žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žala atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentejusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtine žala (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Be to, CK 6.283 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostoliai - su sveikatos gražinimu susijusios išlaidos ir asmens negautos pajamos, kurias asmuo butu gaves, jeigu jo sveikata nebutu sužalota. Teismas pažymejo, jog A. A. del eismo ivykyje patirtu sužalojimu tapo tik iš dalies darbingas, del ko istatymo nustatyta tvarka igijo teise i netekto darbingumo pensija. Ieškovo nukentejusiajam mokama netekto darbingumo pensija iš dalies kompensuoja jo negautas pajamas, byloje nera duomenu, kad po eismo ivykio A. A. butu kur nors isidarbines. LR CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokejusios socialinio draudimo istaigos igyja regreso teise i žala padariusi asmeni, išskyrus atvejus, kai draudimo imokas už nukentejusi asmeni mokejo žala padares asmuo. Asmenys, del kuriu kaltes valstybinio socialinio draudimo istaigos turejo išmoketi apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kuriu kaltais veiksmais buvo padaryta kitokia žala valstybinio socialinio draudimo turtui, privalo ta žala atlyginti. (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus 2006-04-07 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-7-166/2006). Jeigu žala asmeniui buvo padaryta eismo ivykio metu transporto priemones valdytojo, apdraudusio savo civiline atsakomybe privalomuoju civilines atsakomybes draudimu, tai pagal Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo 19 straipsnio 10 punkta asmenys, kurie teises aktu nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teise i žala padariusi asmeni, pretenzija del išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civiline atsakomybe apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nera, žala padariusiam asmeniui. Teismas padare išvada, kad AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiala, yra tinkamas atsakovas šioje byloje. Atsakovas gincija A. A. ieškovo išmoketos netekto darbingumo pensijos dydi, tvirtindamas, kad i byla nera pateikti irodymai apie nukentejusiojo triju menesiu vidutini darbo užmokesti iki ivykio, taip pat nenustatytas skirtumas vidutinio darbo užmokescio iki ivykio ir gaunamu pajamu dydis po ivykio. Pirmosios instancijos teisme atmete atsakovo argumenta, kaip nepagrista, kadangi prieštarauja CK 6.283 str. nustatytai žalos atlyginimo tvarkai. Šiuo atveju Vyriausybes 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintu Eismo ivykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokejimo taisykliu 9 punktas yra tik rekomendacinio pobudžio, kadangi žalos dydi, tame tarpe ir negautas pajamas, visais atvejais nustato tik teismas, atsižvelgdamas i bylos aplinkybiu viseta. Byloje nustatyta, jog nukentejusiojo A. A. tarnyba Lietuvos kariuomeneje nutruko butent del eismo ivykio metu patirtu sužalojimu (b. l. 73) ir kito darbo jis nerado. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime (byloje Nr. 37/2008-11/2009-7/2010-22/2010-34/2010-56/2010-116/2010-126/2010-10/2011-2/201113/2011-24/2011 „Del Lietuvos Respublikos CK 6.290 straipsnio 1, 3 daliu, 6.1015 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo (2004-03-05 redakcija) 19 straipsnio 10 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 “Del asmenu draudimo valstybes lešomis ir kompensaciju mokejimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba salygu“ patvirtintu asmenu draudimo valstybes lešomis ir kompensaciju mokejimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba salygu 26 punkto (2002-12-23 redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 „Del eismo ivykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokejimo taisykliu patvirtinimo“ patvirtintu eismo ivykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokejimo Taisykliu 49 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“) pažymejo, jog pagal CK 6. 290 straipsnio 3 dali draudimo išmokas išmokejusios socialinio draudimo istaigos igyja reikalavimo teise i žala padariusi asmeni del tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama del sveikatos sužalojimo ar gyvybes atemimo nukentejusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtine žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentejusiam asmeniui padarytos turtines žalos dydžiui arba mažesne už ji, socialinio draudimo istaiga turi reikalavimo teise i žala padariusi asmeni del visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesne už nukentejusiam asmeniui padarytos turtines žalos dydi, socialinio draudimo istaiga turi reikalavimo teise i žala padariusi asmeni del socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentejusiam ar jo šeimos nariams padaryta žala. Teismas pažymejo, kad ieškovas – socialinio draudimo istaiga moka nukentejusiam asmeniui – A. A. mažesne draudimo išmoka, nei pastarajam buvo padaryta turtine žala (pastarojo asmens šiuo metu gaunamu draudimo išmoku – gaunamu pensiju bendras dydis yra mažesnis už iki eismo ivykio gaunama darbo užmokesti), todel ieškovas CK 6.290 straipsnio 3 dalies pagrindu igijo reikalavimo teise i visa išmoketa draudimo išmoka t. y. i visa A. A. laikotarpiu nuo 2009-11-01 iki 2012-05-31 išmoketa netekto darbingumo pensija – 24985,57 Lt (LR CK 1.125 str., 6.283 str. 1 d., 6.290 str. 1 d., 3 d.).

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo i apeliacini skunda argumentai

10Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiala, pateike apeliacini skunda, prašydamas Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2012-10-15 sprendima panaikinti, priimti nauja sprendima - ieškini atmesti. Nurode, kad ieškovas neirodinejo atsakovo civilines atsakomybes salygu, todel ieškinys turejo buti atmestas dviem pagrindais, kaip pareikštas netinkamam atsakovui ir kaip neirodytas. Apeliantas pažymejo, kad ieškovas iš atsakovo turi teise prašyti sumoketi draudimo išmoka, o ne žala. Draudimo bendrove nera padariusi ieškovui žalos. Draudikas, sudarydamas draudimo sutarti su draudeju ir draudimo sutarties galiojimo metu atsitikus tam tikram joje nurodytam ivykiui, isipareigoja išmoketi draudimo išmoka, bet nepriimti atsakomybe už padaryta žala ir ja atlyginti. Transporto priemoniu savininku ir valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo (2001-06-14 Nr. IX-378) 19 str. 16 d. nurodyta, kad žalos nustatymo ir išmoku mokejimo tvarka nustato Vyriausybe. Vyriausybe 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtino žalos nustatymo ir mokejimo tvarka, kuria privalo vadovautis draudimo kompanijos, išskyrus atvejus, kai žala padaroma ne Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas (2012-10-23 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-7-368/2012) pažymejo, kad kai nukentejes asmuo reikalavima atlyginti žala reiškia tiesiogiai draudikui, jis turi laikytis atitinkamus draudiminiu teisinius santykius reguliuojanciu teises aktu reikalavimu, kuriuose nustatyta speciali reikalavimo atlyginti žala pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos išmokejimo tvarka. Kai nukentejes asmuo pareiškia reikalavima atlyginti žala ne tiesiogiai padariusiam asmeniui, jo civiline atsakomybe apdraudusiam draudikui, jis tampa žala padariusio asmens draudiko draudimo sutarties pagrindu susiklosciusiu draudimo teisiniu santykiu dalyviu. Nagrinejamu atveju pirmosios instancijos teismas neatskyre draudimo kompanijos atsakomybes, kuri ribojama draudimo sutarties ir specialiuju teises aktu, nuo atsakingo už žala padaryma asmens atsakomybes, kuriam kyla prievole atlyginti nuostolius. Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime pažymejo, kad socialinio draudimo istaiga turi reikalavimo teise i žala padariusi asmeni del socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentejusiajam, ar jo šeimos nariams padaryta žala. Pagal LR CK 6.283 str. 2 d. fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju turi buti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis butu gaves, jeigu jo sveikata nebutu sužalota. Ieškovas neirodinejo nukentejusiojo vidutinio darbo užmokescio, tuo paciu neirode ieškinio pagristumo. Pagal Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2011-06-16 nutarti (civiline byla Nr. 3K-3-289/2011) vidutinis darbo užmokestis skaiciuojamas taip: „trys kalendoriniai menesiai, einantys prieš ta menesi, už kuri mokamas vidutinis darbo užmokestis. Vidutinis darbo užmokestis apskaiciuojamas, dauginant vidutini darbo dienos užmokesti iš metinio vidutinio menesio darbo dienu skaiciaus. Sprendžiant del turtines žalos del negautu pajamu atlyginimo, turi buti atsižvelgiama ne tik i vidutini darbo užmokesti, bet ir i darbuotojo netekto darbingumo lygi. Apeliantas atkreipe demesi i tai, kad ieškovas nepateike irodymu, o teismas nesiaiškino, ar nukentejusysis be pensijos negauna ir kitu pajamu. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas prašo taikyti ieškinio senati, taciau neteisingai taike senaties skaiciavimo taisykles, todel prieme neteisinga sprendima, kuris yra naikintinas. Žala patyres asmuo apie savo teises pažeidima sužinojo 2008-06-05, t.y. per ivyki, kuriuo metu buvo sužalota jo sveikata, todel treju metu ieškinio senaties terminas pasibaige 2011-06-05 (LR CK 1.125 str., 6.290 str.).

11Ieškovas valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateike atsiliepima i apeliacini skunda, prašydamas ji atmesti, kaip nepagrista. Nurode, kad ieškovo ieškinio pagrinda ir dalyka sudaro socialinio draudimo istaigu, išmokejusiu tam tikras išmokas eismo ivykio metu nukentejusiajam asmeniui, regreso teise i atsakinga asmeni ar istatymu numatytais atvejais del kito asmens veiksmu atsiradusia žala privalanti atlyginti asmeni. Teismas tinkamai nurode, kad jeigu žala asmeniui buvo padaryta eismo ivykio metu, tai pagal LR Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo 19 str. 10 p. asmenys, kurie teises aktu nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teise i žala padariusi asmeni, pretenzija del išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civiline atsakomybe apdraudusiam draudikui, arba jei tokio nera, žala padariusiam asmeniui. Atsakovas negincija bylos faktiniu aplinkybiu, kad A. A. sužalojimas buvo pripažintas draudiminiu ivykiu. 2009-06-17 A. A. nustatyta 60 proc. netekto darbingumo. Del patyrusios traumos nukentejusysis negali eiti tarnyba kariuomeneje. Nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 A. A. draudžiamosios pajamos buvo 31507,87 Lt. Tuo tarpu VSDFV Kauno skyrius 2009-09-25 sprendimu Nr. 10.33.S-18091 paskyre A. A. 853,87 Lt per menesi netekot darbingumo bei 2010-07-01 sprendimu Nr. 10.33.S-9857-853,87 Lt netekto darbingumo pensija nuo 2010-07-01 iki 2012-06-30. Pirmaja pretenzija ieškovas išsiunte atsakovui 2009-10-20, todel ieškinio senaties terminas negali buti taikomas (LR CK 6.290 str. 1 d. 3 d.).

12IV. Apeliacines instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybes, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinis skundas atmestinas.

14Teiseju kolegija pažymi, kad ne visada žala padariusio asmens civiline atsakomybe apdraudes draudikas nukentejusio asmens patirta žala atlygina tiesiogiai. Paprastai tais atvejais, kai žala padaroma asmens sveikatai ir asmuo yra tam tikra laikotarpi nedarbingas, draudimo išmokas nukentejusiajam išmoka atsakinga socialinio draudimo istaiga. Taciau toks teisinis reguliavimas nereiškia, kad tokiu budu yra apribojama žala padariusio asmens ar jo draudiko civiline atsakomybe.

15Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dali draudimo išmokas išmokejusios socialinio draudimo istaigos igyja regreso teise i žala padariusi asmeni, išskyrus atvejus, kai draudimo imokas už nukentejusi asmeni mokejo žala padares asmuo. Ši nuostata tikslinama TPVCAPD istatymo 19 straipsnio 10 dalyje: asmenys, kurie teises aktu nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teise i žala padariusi asmeni, pretenzija del išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civiline atsakomybe apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nera, žala padariusiam asmeniui. Taigi pagal specialuji teisini reglamentavima socialinio draudimo išmoka išmokejes subjektas, teises aktu nustatyta tvarka igyja regreso teise, kuria visu pirma turi igyvendinti pateikdamas reikalavima atsakingam draudikui, ir tik jeigu jo nera – žala padariusiam asmeniui.

16Socialinio draudimo istaigai, išmokejus žala patyrusiam asmeniui draudimo išmokas, atsiranda teise vietoj jo reikalauti atlyginti žala iš šia padariusio asmens draudiko, o jo nesant, iš žala padariusio asmens (CK 6.290 straipsnio 3 dalis, TPVCAPD istatymo 19 straipsnio 10 dalis). CK 6.290 straipsnio 3 dalyje itvirtinta nuostata, kad socialinio draudimo istaiga, pareikšdama reikalavima atlyginti žala šia padariusiam asmeniui, igyvendina regreso teise, šiuo atveju, atsižvelgiant i draudimo teisiniu santykiu prigimti ir esme, aiškinama placiaja prasme, t. y. kaip subrogacinio reikalavimo pateikimas, kai kreditorius istatymo pagrindu perima pradinio kreditoriaus (nukentejusio) teises ir pareigas tiek žalos atlyginimo prievoleje, tiek ir draudimo santykiuose. Taigi, kai socialinio draudimo istaiga žala patyrusiam asmeniui išmoka socialinio draudimo išmokas, draudimo sutarties pagrindu atsiradusi žala padariusio asmens draudiko prievole išmoketi draudimo išmokas, atlyginant žala nukentejusiam asmeniui nepasibaigia.

17Nagrinejamoje byloje nustatyta, kad ieškovas – socialinio draudimo istaiga nukentejusiajam A. A. laikotarpiu nuo 2009-11-01 iki 2012-05-31 paskyre ir išmokejo 24985,57 Lt netekto darbingumo pensija. Eismo ivykio, kurio metu sužalotas A. A., kaltininku pripažintas V. G., kurio civiline atsakomybe buvo apdraudes atsakovas. Atsižvelgiant i šias aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas, išmokejes nukentejusiajam A. A. socialinio draudimo išmokas (netekto darbingumo pensija), igijo subrogacini reikalavima i žala padariusio asmens draudika, o šio nesant – i žala padariusi asmeni (CK 6.290 straipsnio 3 dalis, TPVCAPD istatymo 19 straipsnio 10 dalis). Kadangi V. G. eismo ivykio metu buvo apdraudes savo civiline atsakomybe, tai ieškovas pagristai kreipesi i atsakova, reikalaudamas sumoketi išmoketos netekto darbingumo pensijos dydžio suma.

18Byla nagrinejes pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas kreipesi i teisma, nepraleides CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta sutrumpinta treju metu ieškinio senaties termina ir ieškovo reikalavima atsakovui tenkino visiškai. Teiseju kolegija konstatuoja, kad byla nagrinejes pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taike šia teises norma.

19Nagrinejamoje byloje prašomos priteisti pinigines lešos buvo sumoketos Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus nukentejusiajam A. A., kaip socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo atveju. Taigi ieškovo reikalavimas nagrinejamoje byloje yra kiles del žalos padarymo fakto, už kuria atsakingas žala padares asmuo, todel ieškovo pareikštam reikalavimui del žalos atlyginimo taikytina CK 1.125 straipsnio 8 dalis, numatanti treju metu ieškinio senaties termina tokiam reikalavimui pareikšti.

20Pažymetina, jog ieškovo ir atsakovo draudimo teisiniai santykiai nesieja. Draudiko pareiga atlyginti atsakovo padaryta žala kyla iš draudimo sutarties, sudarytos su V. G.. Del to ginco atveju nera pagrindo CK 1.125 straipsnio 7 dalies taikymui. Nagrinejamoje byloje ieškovas i žala padariusio asmens V. G. draudika – atsakova su pirmine pretenzija kreipesi 2009-10-20 raštu del valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo. Ta aplinkybe, kad 2009-11-17 atsakovas 3813,95 Lt išmokejo (b.l. 76), nutrauke 3 metu ieškinio senati, nes atsakovo veiksmai, išmokant 3813,95 Lt, paliudijo, kad atsakovas pripažino savo prievole už kaltininku pripažinta V. G., kurio civiline atsakomybe buvo apdraudes atsakovas, atlyginti žala (LR CK 1.130 str. 2 d.). Tokiu budu nuo 2009-11-17 ieškinio senatis skaiciuojama iš naujo (LR CK 1.130 str. 3 d.)., t.y. ieškovui kreipiantis 2011-08-30 i teisma, konstatuotina, kad ieškinio senatis praleista nebuvo.

21Teiseju kolegija daro išvada, kad tarp ieškovo ir žalos kaltininko civiline atsakomybe apdraudusio draudiko susikloste žalos atlyginimo, o ne draudimo teisiniai santykiai, todel turi buti taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas treju metu ieškinio senaties terminas ir nagrinejamu atveju atsakovas yra tinkamas pagal pareikštus reikalavimus.

22Teiseju kolegija pažymi, kad atsakovas negincijo bylos faktiniu aplinkybiu, kad A. A. sužalojimas buvo pripažintas draudiminiu ivykiu. Nagrinejamu atveju neturi teisines reikšmes aplinkybes del to, ar nukentejusysis A. A. be netekto darbingumo pensijos gali gauti kitu pajamu, nes bylos nagrinejimo dalykas nera susijes su nukentejusiajam asmeniui padarytos turtines žalos del negautu pajamu atlyginimo, nes bylos nagrinejimo dalykas yra draudimo išmokas išmokejusios socialinio draudimo istaigos teise reikalauti jas apmoketi i žala padariusio asmens civiline atsakomybe apdraudusi draudika.

23Pagal CK 6.987 straipsni draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) isipareigoja už sutartyje nustatyta draudimo imoka sumoketi kitai šaliai (draudejui) arba treciajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, istatyme ar draudimo sutartyje nustatyta draudimo išmoka, apskaiciuota istatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu ivyksta istatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis ivykis. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybes atemimo atvejais, yra iskaitomos i atlygintinos žalos dydi. Šio straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad draudimo išmokas išmokejusios socialinio draudimo istaigos (nagrinejamu atveju – ieškovas) igyja regreso teise i žala padariusi asmeni, išskyrus atvejus, kai draudimo imokas už nukentejusi asmeni mokejo žala padares asmuo. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dali civilines atsakomybes draudimo atveju subrogacija nera taikoma. Ši taisykle, reiškianti, kad draudikas tiesiogiai atsako draudimo suma, taikytina ir regresinio reikalavimo atveju. Sistemiškai aiškinant nurodytas istatymo normas, pripažintina, kad ieškovas, išmokejes nukentejusiajam socialinio draudimo išmokas, igijo atgrežtinio reikalavimo teise draudimo sumos ribose išreikalauti išmoketas socialinio draudimo išmokas tiesiogiai iš draudiko – atsakovo, nes nagrinejamu atveju atsakovas negincijo tos aplinkybes, kad žalai atlyginti užtenka draudimo sumos.

24Teiseju kolegija konstatuoja, kad byloje nera duomenu del pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai ivertinti pateikti irodymai, tinkamai ivertintos ir išnagrinetos bylai reikšmingos aplinkybes. Teiseju kolegija nevertina kitu argumentu, kaip teisiškai nereikšmingu bylos nagrinejimo dalykui. Apeliacines instancijos teismas daro išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiama sprendima, nes jis yra teisetas ir pagristas, materialines ir procesines teises normos pritaikytos tinkamai, nera LR CPK 329 str., 330 str. numatytu pagrindu, del kuriu skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turetu buti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspresta teisingai (LR CK 1.5 str., CPK 3 str., 177 str.- 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.). Atmetus apeliacini skunda, atsakovui nera atlyginamos jo patirtos bylinejimosi išlaidos, o ieškovui nepateikus irodymu, kad jis patyre bylinejimosi išlaidas, atsakovas neigijo pareigos jas atlyginti (LR CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas

Nutarė

26Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendima nepakeista. Kolegijos pirmininke

27Neringa Švediene

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti... 2. Teiseju kolegija, išnagrinejusi civiline byla,... 3. n u s t a t e:... 4. I. Ginco esme... 5. Ieškovas Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius... 6. Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esme... 8. Vilniaus miesto 2 apylinkes teismas 2012-10-15 prieme sprendima, kuriuo... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo i apeliacini skunda argumentai... 10. Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige... 11. Ieškovas valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateike... 12. IV. Apeliacines instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybes, teisiniai... 13. Apeliacinis skundas atmestinas.... 14. Teiseju kolegija pažymi, kad ne visada žala padariusio asmens civiline... 15. Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dali draudimo išmokas išmokejusios socialinio... 16. Socialinio draudimo istaigai, išmokejus žala patyrusiam asmeniui draudimo... 17. Nagrinejamoje byloje nustatyta, kad ieškovas – socialinio draudimo istaiga... 18. Byla nagrinejes pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad... 19. Nagrinejamoje byloje prašomos priteisti pinigines lešos buvo sumoketos... 20. Pažymetina, jog ieškovo ir atsakovo draudimo teisiniai santykiai nesieja.... 21. Teiseju kolegija daro išvada, kad tarp ieškovo ir žalos kaltininko civiline... 22. Teiseju kolegija pažymi, kad atsakovas negincijo bylos faktiniu aplinkybiu,... 23. Pagal CK 6.987 straipsni draudimo sutartimi viena šalis (draudikas)... 24. Teiseju kolegija konstatuoja, kad byloje nera duomenu del pirmosios instancijos... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas... 26. Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendima... 27. Neringa Švediene...