Byla e2A-1537-264/2019
Dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Virginijos Gudynienės ir Virginijos Lozoraitytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo O. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-431-301/2019 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui O. G., trečiajam asmeniui MB „Redrauda“ dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo O. G. 4 289,68 Eur išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo, 204,49 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. liepos 8 d. ieškovė (draudikas) ir atsakovas (draudėjas) sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kurios pagrindu laikotarpyje nuo 2017 m. liepos 8 d. iki 2018 m. liepos 7 d. buvo apdrausta transporto priemonės „Volvo FH13“, valst. Nr. ( - ), valdytojų civilinė atsakomybė. Sutartis galiojo, bet 2017 m. liepos 8 d. nebuvo sumokėta nurodyta įmoka, o 2017 m. liepos 9 d., apie 21 val. atsakovo vairuojama krovininė transporto priemonė „Volvo FH13“, valst. Nr. ( - ), išvažiuodama iš stovėjimo aikštelės prie ( - ), į ( - ), atsitrenkė į stovėjusį automobilį VW Golf, valst. Nr. ( - ). Kadangi atsakovas buvo atsakingas už eismo įvykio kilimą, todėl ieškovei draudimo sutarties pagrindu atsirado pareiga išmokėti nukentėjusiajam asmeniui draudimo išmoką. Ieškovė išmokėjo 4 289,68 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškinį atsakovui reiškia dviem pagrindais ir grindžia šiais argumentais: 1) 2017-07-08 draudimo sutartis 2017 m. liepos 9 d. autoįvykio metu, dėl kurio kaltas atsakovas, nebuvo apmokėta nustatyta draudimo įmoka (o ir tokiu atveju nukentėjusiajam turi būti išmokamas draudimas), ji sumokėta tik 2017 m. liepos 18 d., todėl draudėjas privalo grąžinti draudikui nukentėjusiajam dėl padarytos žalos išmokėtas sumas; 2) atsakovas ieškovui apie draudimo įvykį nepranešė, o ieškovas apie jį (2017 m. liepos 9 d. įvykį) sužinojo tik po 2 mėnesių – tai yra 2017 m. rugsėjo 13 d. iš užsienio žalų reguliavimo partnerių, todėl ieškovas turėjo pilnai atlyginti ir susidariusias papildomas išlaidas (už teisines paslaugas ir kt.); 3) atsakovas privalo sumokėti ir 204,49 Eur kompensacinių palūkanų, nes ieškovė 2017 m. rugsėjo 28 d. pateikė atsakovui pretenziją Nr.R0001902897, kuria nustatė 15 d. terminą sumokėti 4 289,68 Eur, tačiau atsakovas nereagavo, todėl nuo 2017 m. spalio 14 d. skaičiuotinos kompensuojamosios palūkanos už prievolės įvykdymo pradelsimą nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, viso 204,49 Eur.

82.

9Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad eismo įvykio dieną – 2017 m. liepos 9 d., jis buvo ( - ), todėl draudimo sutartį dėl Vokietijoje nupirktos krovininės transporto priemonės „Volvo FH13“, valst. Nr. ( - ), sudarė telefonu, o būtent: kalbėjosi su, jo nuomone, brokerio MB „Redrauda“ darbuotoju D., kuriam telefonu per Viber programėlę nusiuntė draudžiamos transporto priemonės techninio paso nuotraukas, o D. atsiuntė per Viber nufotografuotą draudimo sutartį, kurios atsakovas neskaitė, o D. jo neįspėjo, kad būtina sumokėti draudimo įmoką, todėl atsakovas draudimo įmoką sumokėjo tik 2017 m. liepos 18 d. (t.y. autoįvykio dieną 2017 m. liepos 9 d. įmoka nebuvo sumokėta). Be to, teigia, kad būtent jo pažįstamas D. telefonu jam pasakė, jog draudimo įmoką atsakovas galės sumokėti grįžęs į Lietuvą. Po eismo įvykio apie jį pranešė ne draudikui – AB „Lietuvos draudimas“, o jo brokeriui MB „Redrauda“, nes, teigia, nežinojęs, kad pagal 2017 m. liepos 8 d. draudimo sutartį draudiku yra ieškovė. Į Lietuvą grįžo 2017 m. liepos 16 d., lankėsi MB „Redrauda“, ten bendravo su D. ir informavo jį apie įvykį, tačiau niekas jo neįspėjo, kad turi pranešti apie įvykį ieškovei. Pažymėjo, kad autoįvykio metu draudimo sutartis negaliojo, nes nebuvo sumokėta įmoka. Jeigu draudimo įmoka nebuvo sumokėta, o draudikas išmokėjo draudimo išmoką, tai draudikas veikė savo rizika. Teigia, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl žalos dydžio, o nepranešimas apie įvykį neįtakoja pareigos išmokėti draudimo išmoką.

103.

11Trečiojo asmens MB „Redrauda“ atstovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinys tenkinti. Nurodė, kad atsakovas nuo 2016 metų yra nuolatinis klientas, nes būdamas verslininku, kuris prekiauja automobiliais, nuolatos draudė transporto priemones per MB „Redrauda“. Šiuo atveju 2017 m. liepos 8 d. draudimo sutartis buvo sudaryta per atsakovo draugą D. J., kuris MB „Radrauda“ nedirba: atsakovas nufotografavo ir per Viber programą atsiuntė draudžiamos krovininės transporto priemonės „Volvo FH13“ dokumentus, po to ir buvo sudaryta 2017 m. liepos 8 d. draudimo sutartis, kurią atsakovui nufotografavo ir nusiuntė taip pat per Viber programą, o atsakovas turėjo sumokėti įmoką. Nurodė, kad tokiu atveju, kai draudimo įmoka nesumokėta, - Policija, VĮ Regitra, automobilių techninio aptarnavimo centrai sistemoje mato, kad tokia transporto priemonė apdrausta.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

144.

15Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – priteisė iš atsakovo O. G. ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai 4 289,68 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 204,49 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 363,48 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

165.

17Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas draudimo įmoką turėjo sumokėti 2017 m. liepos 8 d., tačiau sumokėjo 2017 m. liepos 18 d., todėl dėl atsakovo kaltės 2017 m. liepos 9 d. kilusio eismo įvykio metu atsakovas nebuvo įvykdęs sutartinio įsipareigojimo - nebuvo sumokėjęs draudimo įmokos.

186.

19Teismas sprendė, jog atsakovui apie 2017 m. liepos 9 d. autoįvykį nepranešus ieškovui, autoįvykio metu dėl atsakovo kaltės sugadintas automobilis buvo parduotas, o draudikas negalėjo dalyvauti nustatant žalos dydį ar avarijos aplinkybes, negalėjo imtis priemonių sumokėti reikalaujamą draudimo išmoką betarpiškai bendraudamas su nukentėjusiu asmeniu ir iškart po eismo įvykio, todėl atsirado papildomos 1 489,94 Eur dydžio žalos sureguliavimo išlaidos, sudarančios išmokėtos draudimo išmokos sumos dalį.

207.

21Teismas, remdamasis CK 6.111 str., TPVCAPDĮ 11 str., 22 str., Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 64 p., bei ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad iš atsakovo ieškovo naudai priteistina nukentėjusiam asmeniui draudiko išmokėta 4 289,68 Eur dydžio draudimo išmoka. Taip pat tenkino ieškinio reikalavimą dėl 204,49 Eur kompensuojamųjų palūkanų, kaip minimalių nuostolių priteisimo, atsakovui neįvykdžius piniginės prievolės sumokėti reikalaujamą draudimo išmoką (Civilinio kodekso 6.261 str.).

22III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

238.

24Atsakovas O. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-431-301/2019 ir priimti naują sprendimą-ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

258.1.

26Teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias draudiko teisę susigrąžinti išmokėtas draudimo išmokas iš dėl žalos padarymo kalto ir/arba draudimo sutarties sąlygas pažeidusio asmens, bei nukrypo nuo kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos šios kategorijos bylose, todėl nepagrįstai visiškai patenkino ieškovės ieškinio reikalavimus, konstatuodamas, jog apeliantas yra kaltas dėl jos patirtų išlaidų.

278.2.

28Teismas, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, priešingai nei numatyta Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, į žalos skaičiavimą įtraukė automobilio likutinę vertę, kurią, tikėtina, nukentėjęs asmuo gavo pardavęs automobilį, o ne automobilio remonto išlaidas (atskaičius PVM).

298.3.

30Teismas nesiaiškino, ar apgadintas automobilis buvo realiai remontuojamas, ar jis buvo parduotas, jeigu taip, tai už kokią kainą. Visa tai turi esminę reikšmę nustatant teisingą žalos dydį.

318.4.

32Teismas visiškai nevertino ieškovės pateiktų įrodymų dėl draudiminės išmokos dydžio pagrįstumo, o nustatydamas priteistinos sumos dydį be išlygų pasirėmė ieškovės pateiktuose įrodymuose esančiais duomenimis, tokiu būdu teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį.

338.5.

34Teismas skundžiamame sprendime be pagrindo atleido ieškovę nuo savo reikalavimų pagrįstumo įrodinėjimo pareigos, o apelianto visišką atsakomybę dėl ieškovės patirtų išlaidų, teismas pagrindė vien apelianto padarytu formaliu draudimo sutarties nuostatų pažeidimu – pavėluotu draudimo išmokos sumokėjimu.

358.6.

36Teismas galėjo svarstyti papildomų ieškovės išlaidų, atsiradusių kviečiant ekspertus, samdant advokatus, atlyginimo priteisimą iš apelianto, bet ne įpareigoti jį atlyginti 100 procentų tiesioginių žalos atlyginimo išlaidų, nes apelianto nepranešimas apie įvykį ieškovei TPVCAPDĮ ir draudimo sutartyje numatyta tvarka, nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su žalos jai atsiradimu.

378.7.

38Byloje nėra jokių įrodymų ir duomenų, kad egzistuotų bent vienas iš TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų ieškovei reikalauti susigrąžinti išmokėtą sumą.

39Teisėjų kolegija

konstatuoja:

40Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

419.

42Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

4310.

44CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

4511.

46Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį, TPVCAPDĮ 11 str. 7 d., 22 str. 2 d. pagrindu, nusprendęs, jog apeliantas netinkamai vykdė draudimo sutarties sąlygas dėl draudimo įmokų mokėjimo, t. y. nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, nepranešė ieškovei apie įvykį, todėl ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ turėjo pagrindą reikalauti žalos atlyginimą.

4712.

48Atsakovas (apeliantas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias draudiko teisę susigrąžinti išmokėtas draudimo išmokas iš dėl žalos padarymo kalto ir/arba draudimo sutarties sąlygas pažeidusio asmens, bei nukrypo nuo kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos šios kategorijos bylose, todėl nepagrįstai visiškai patenkino ieškovės ieškinio reikalavimus, konstatuodamas, jog apeliantas yra kaltas dėl jos patirtų išlaidų.

4913.

50Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reglamentuoja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ), kuris yra lex specialis (specialusis įstatymas) CK atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.3 straipsnio 2dalis, 6.988 straipsnio 3dalis, 6.1018 straipsnis).Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas yra imperatyviųjų teisės normų reguliuojama sutartis.

5114.

52Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad draudėjas, sudarydamas privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, prisiima tam tikrus įsipareigojimus. Be draudimo įmokos mokėjimo, jis taip pat įsipareigoja draudžiamojo įvykio atveju bendradarbiauti su draudiku, jį apie įvykį informuoti nustatytais terminais, teikti visą jam prieinamą ir draudikui reikalingą informaciją. Taigi draudėjas nuo sutarties sudarymo momento žino, kad jis dalyvauja draudimo teisiniuose santykiuose, pagal kuriuos jis įgyja ne tik garantiją, kad jam sukėlus eismo įvykį jo sukelta žala bus atlyginta, bet ir pareigų, kurias jis taip pat įsipareigoja vykdyti pagal draudimo sutartį. Draudėjas nesirūpina, kaip ir kokiu būdu draudikas atlygins žalą už eismo įvykį, įvykusį ne toje valstybėje narėje, kurioje jis gyvena, arba tuo atveju, jei eismo įvykio metu jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje nukentėtų asmuo iš kitos ES valstybės narės; šios žalos administravimas ir atlyginimas yra draudiko pareiga. Tačiau tuo atveju, kai draudikas nustato, kad draudėjas nesilaikė savo pareigų pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jis taip pat įgyja teisę reikalauti atlyginti žalą (grąžinti dalį draudimo išmokos) iš draudėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012).

5315.

54Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas nėra absoliuti, bet santykinė, aiškinama ir taikoma kartu su TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat kitais kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas. Nurodytoje TPVCAPDĮ 22 straipsnio normoje, inter alia, nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, reikšmingas aplinkybes ir į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Grąžinamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012).

5516.

56Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovas O. G. 2017m. liepos 8 d. sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. ( - ) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 8 d. iki 2018 m. liepos 7 d. buvo apdrausta automobilio „Volvo FH13“, valst. Nr. ( - ), valdytojų civilinė atsakomybė. Draudimo sutartyje šalys susitarė dėl draudimo įmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos, pirma įmoka buvo sumokėta tik 2017 m. liepos 18 d., kai sutartyje buvo nurodytas draudimo įmokos sumokėjimo terminas iki 2017 m. liepos 8 d. (Draudimo sutarties 1.3.1 p. , 1.3.2 p. ). Apeliantas neginčija aplinkybės, kad Eismo įvykio metu jis nebuvo sumokėjęs draudimo įmokos, kurią buvo įsipareigojęs sumokėti pagal Draudimo sutartį 2017 m. liepos 8 d.. Todėl teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog draudimo sutarčiai buvus apmokėtai jau po eismo įvykio – 2017 m. liepos 18 d., draudikas įgijo teisę pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį, 22 straipsnio 2 dalį ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 64 p. reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (CPK 185 str.).

5717.

58Kitas pagrindas, kuriuo ieškovė rėmėsi prašydama priteisti išmokėtą draudimo išmoką, yra tai, kad atsakovas neįvykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos pareigos pranešti draudikui (ieškovei) apie eismo įvykį per 3 darbo dienas, todėl eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas (ieškovė) turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos.

5918.

60Nagrinėjant atsakovo teiginius dėl neįrodyto žalos dydžio, būtina atsižvelgti į tai, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

6119.

62Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė reikalavimą dėl 4289, 68 Eur žalos priteisimo įrodinėjo rašytiniais įrodymais: 2017 m. rugsėjo 26 d. mokėjimo nurodymu apie 4289, 68 Eur išmokos už transporto priemonės valst. Nr. ( - ) įvykio 2017 m. liepos 9 d., bylos ( - ) pervedimą gavėjui Inter Europe Germany AB Lietuvos draudimo atstovui, pastarojo pateikta kompensacijų ir išlaidų aprašymu, sąskaita, ieškovės sprendimu dėl draudimo išmokos bylos Nr. ( - ) , subbylos Nr. ( - ), atsakovui 2017 m. rugsėjo 13 d. bei 2017 m. rugsėjo 28 d. adresuotais raštais dėl informacijos apie eismo įvykio aplinkybes, dalyvius, transporto priemonių apgadinimus pateikimo, išmokos išieškojimo, ieškovės susirašinėjimo su nukentėjusios transporto priemonės savininko atstovu – advokatų biuru dėl eismo įvykio metu patirtų nuostolių (1 t.b.l. 14-18, 22, 24, 80-91, 121-123).

6320.

64Pagal Vokietijos ekspertų 2017 m. liepos 13 d. įvertinimą apgadintos transporto priemonės valst. Nr. ( - ) likutinė vertė su PVM - 3800 Eur, remonto darbų išlaidos su PVM – 4 426, 97 Eur, o atkuriamoji vertė jos vertinimo dienai (2017 m. liepos 12 d.) - 6 600 Eur, nustatyta, kad pagrindinis smūgis į automobilio dešinę pusę, apgadintos durelės gale dešinėje pusėje, šonas ir C statramstis stipriai deformuoti, apgadintos primontuojamos detalės, remonto darbų išlaidos nustatytos pirminiame skaičiavime transporto priemonei esant neišmontuotai (1 t.b.l. 125-130). Ekspertų įvertinimo išlaidos - 591, 43 Eur (1 t. b. l. 140). Iš aptartų rašytinių įrodymų matyti, kad byloje ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius draudimo išmokos apskaičiavimą. Ieškovės prašomą priteisti 4289,68 Eur žalos dydį sudaro: ieškovės atlyginta 2800 Eur transporto priemonei padarytų nuostolių, 591,43 Eur eksperto išlaidų, 413, 64 Eur juristų, kuriuos samdėsi žalą patyręs asmuo, išlaidų, 25,00 Eur asmeninių išlaidų bei 459,61 Eur mokėtinų mokesčių, iš viso 4289,68 Eur. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės pateikti dokumentai įrodo jos patirtos žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, kad pagal ekspertų įvertinimą automobilio atkuriamoji vertė - 6 600 Eur, o likutinė vertė – 3 800 Eur, todėl teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei teigia apeliantas, į žalos skaičiavimą automobilio likutinė vertė neįtraukta, o apeliantas nenurodė jokių argumentų bei nepateikė priešingų įrodymų, kad ieškovės atlygintos 2 800 Eur dydžio (6 600 – 3 800) apgadintos transporto priemonės atstatymui (t.y. iki buvusios būklės iki eismo įvykio) skirtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) nebuvo būtinos ar aiškiai per didelės, taip pat neįrodinėjo, kad ieškovės atlygintos 591,43 Eur išlaidos ekspertams, 413, 64 Eur išlaidos juristams, kuriuos samdėsi žalą patyręs asmuo ir kitos, nebuvo būtinos (CPK 178, 185 str.).

6521.

66Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad vien formalus draudimo sutarties ar TPVCAPDĮ nuostatų pažeidimas nereiškia, jog jo pakanka konstatuoti, kad ieškovė turi neginčytiną teisę iš apelianto susigrąžinti 100 procentų patirtų žalos atlyginimo išlaidų. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

6722.

68Atsakovas yra eismo įvykį sukėlęs asmuo, žinantis visas turto apgadinimo aplinkybes, tačiau šioje civilinėje byloje nepateikė dokumentų, įrodančių neteisingai apskaičiuotą draudimo išmoką, t. y. galinčių paneigti žalos dydį (CPK 12, 178 straipsniai).

6923.

70Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas byloje priimdamas sprendimą, pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias draudiko regreso teisę bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą. Iš skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo turinio matyti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime detaliai nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas išvadas ir kuriais įrodymais vadovaujantis, teismas atmeta atsakovo argumentus dėl nurodomų teiginių vertino.

7124.

72Apeliantas skunde pakartodamas savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardintos faktinės aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. sprendime.

7325.

74Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įstatymuose nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytais motyvais ir jų nekartoja.

7526.

76Dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą.

77Dėl bylos procesinės baigties

7827.

79Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

80Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

8128.

82Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą bei duomenų apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

8329.

84Byla elektroninė, todėl apeliacinės instancijos teismo turėtos 1,30 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesiekia minimalios 3 Eur sumos, todėl atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 83 str. 1 d. 6 p.).

85Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

86Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

87Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

88Teisėjos Aušra Baubienė

89Virginija Gudynienė

90Virginija Lozoraitytė

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš... 8. 2.... 9. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir... 10. 3.... 11. Trečiojo asmens MB „Redrauda“ atstovė atsiliepimu į ieškinį prašė... 12. II.... 13. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 4.... 15. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį... 16. 5.... 17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas draudimo įmoką turėjo... 18. 6.... 19. Teismas sprendė, jog atsakovui apie 2017 m. liepos 9 d. autoįvykį... 20. 7.... 21. Teismas, remdamasis CK 6.111 str., TPVCAPDĮ 11 str., 22 str., Eismo įvykio... 22. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai... 23. 8.... 24. Atsakovas O. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės... 25. 8.1.... 26. Teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas,... 27. 8.2.... 28. Teismas, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, priešingai nei numatyta Eismo... 29. 8.3.... 30. Teismas nesiaiškino, ar apgadintas automobilis buvo realiai remontuojamas, ar... 31. 8.4.... 32. Teismas visiškai nevertino ieškovės pateiktų įrodymų dėl draudiminės... 33. 8.5.... 34. Teismas skundžiamame sprendime be pagrindo atleido ieškovę nuo savo... 35. 8.6.... 36. Teismas galėjo svarstyti papildomų ieškovės išlaidų, atsiradusių... 37. 8.7.... 38. Byloje nėra jokių įrodymų ir duomenų, kad egzistuotų bent vienas iš... 39. Teisėjų kolegija... 40. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 41. 9.... 42. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 43. 10.... 44. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 45. 11.... 46. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį, TPVCAPDĮ 11 str. 7 d., 22... 47. 12.... 48. Atsakovas (apeliantas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu,... 49. 13.... 50. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo... 51. 14.... 52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad draudėjas,... 53. 15.... 54. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje... 55. 16.... 56. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir... 57. 17.... 58. Kitas pagrindas, kuriuo ieškovė rėmėsi prašydama priteisti išmokėtą... 59. 18.... 60. Nagrinėjant atsakovo teiginius dėl neįrodyto žalos dydžio, būtina... 61. 19.... 62. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė reikalavimą dėl 4289, 68 Eur žalos... 63. 20.... 64. Pagal Vokietijos ekspertų 2017 m. liepos 13 d. įvertinimą apgadintos... 65. 21.... 66. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad vien formalus draudimo sutarties ar... 67. 22.... 68. Atsakovas yra eismo įvykį sukėlęs asmuo, žinantis visas turto apgadinimo... 69. 23.... 70. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios... 71. 24.... 72. Apeliantas skunde pakartodamas savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą... 73. 25.... 74. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įstatymuose... 75. 26.... 76. Dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija... 77. Dėl bylos procesinės baigties... 78. 27.... 79. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios... 80. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.... 81. 28.... 82. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi... 83. 29.... 84. Byla elektroninė, todėl apeliacinės instancijos teismo turėtos 1,30 Eur... 85. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 86. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti... 87. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.... 88. Teisėjos Aušra Baubienė... 89. Virginija Gudynienė... 90. Virginija Lozoraitytė...