Byla e2-1739-823/2016
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-800-730/2016 dalies, kuria teismas atsisakė patvirtinti dalį pareiškėjo A. E. kreditorinio reikalavimo bei pareiškėjos A. E. kreditorinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Grando LT“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. E. ir A. E. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-800-730/2016 dalies, kuria teismas atsisakė patvirtinti dalį pareiškėjo A. E. kreditorinio reikalavimo bei pareiškėjos A. E. kreditorinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Grando LT“ bankroto byloje, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėja A. E. kreipėsi į BUAB „Grando LT“ bankroto administratorių, prašydama įtraukti ją į BUAB „Grando LT“ kreditorių sąrašą su 25 600 Lt (7 414,27 EUR) kreditoriniu reikalavimu. Nurodė, kad įsiskolinimo suma susidarė pareiškėjai skolinant asmenines lėšas įmonei. Savo reikalavimui pagrįsti pareiškėja pateikė du kasos pajamų kvitus: 2013 m. sausio 3 d., kuriame nurodoma, kad iš akcininkės A. E. gauta 25 000 Lt suma, nurodyta mokėjimo paskirtis – „negrąžintinas įnašas ūkinei – komercinei veiklai vykdyti“, ir 2013 m. gruodžio 30 d., kuriame nurodoma, kad iš akcininkės A. E. gauta 600 Lt suma, nurodyta paskirtis – „negrąžintinas įnašas ūkinei – komercinei veiklai vykdyti“.

4Pareiškėjas A. E. kreipėsi į BUAB „Grando LT“ administratorių, prašydamas įtraukti jį į BUAB „Grando LT“ kreditorių sąrašą su 125 000 Lt (36 202,50 EUR) kreditoriniu reikalavimu. Nurodė, kad įsiskolinimas susidarė pareiškėjui iš asmeninių lėšų padengus įmonės kasdienines ūkio išlaidas bei skolinant pinigines lėšas įmonei. Savo reikalavimui pagrįsti pareiškėjas pateikė penkis kasos pajamų kvitus: 2014 m. lapkričio 14 d. 20 000 Lt sumai, 2014 m. rugsėjo 30 d. 50 000 Lt sumai, 2014 m. kovo 30 d. 30 000 Lt sumai, 2013 m. lapkričio 27 d. 20 000 Lt sumai ir 2013 m. birželio 30 d. 5 000 Lt sumai, kvituose nurodyta mokėjimų paskirtis – „prekių pirkimui, atlyginimų mokėjimui ir kitai ūkinei veiklai vykdyti“.

5BUAB „Grando LT“ bankroto administratorė S. S. K. su pareiškėjų prašymais patvirtinti jų kreditorinius reikalavimus nesutiko. Nurodė, kad pateiktų kasos kvitų kopijų nepakanka pareiškėjų reikalavimams pagrįsti. Pareiškėjos A. E. pateiktuose kvituose nurodyta mokėjimo paskirtis – negrąžintinas akcininkės įnašas, be to, aiškinamajame rašte prie įmonės 2014 m. balanso nurodyta, kad „nuostoliams mažinti buvo padengta 25 600 Lt akcininkės negrąžintinu įnašu“, todėl pareiškėja negali reikalauti šios sumos grąžinimo. Aiškinamajame rašte prie įmonės 2014 m. balanso taip pat nurodyta, kad „atskaitingas asmuo A. E., kuriam už prekių pirkimą buvo susikaupusi įmonės skola 25 000 Lt skolos atsisakė, ir ši suma perkelta į trumpalaikį turtą“.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtino pareiškėjo A. E. 28 962 EUR kreditorinį reikalavimą BUAB „Grando LT“; pareiškėjos A. E. prašymo patvirtinti jos 7 414,27 EUR kreditorinį reikalavimą netenkino.

8Dėl A. E. kreditorinio reikalavimo teismas pažymėjo, kad BUAB „Grando LT“ 2014 m. Aiškinamajame rašte nurodyta, jog A. E. atsisakė 7 240,50 EUR (25 000 Lt) įmonės skolos ir minėta suma buvo perkelta į UAB „Grando LT“ balanso eilutę „trumpalaikis turtas“, todėl, teismo vertinimu, prašymo dalis dėl 7 240,50 EUR (25 000 Lt) sumos nepagrįsta. Kita pareiškėjo A. E. prašymo dalis pagrįsta rašytiniais įrodymais – buhalterinės apskaitos dokumentais – kasos pajamų orderių kvitais, todėl tvirtintina.

9Dėl A. E. kreditorinio reikalavimo teismas nurodė, kad tai, jog pareiškėjos prašoma patvirtinti suma buvo įskaityta įmonės nuostoliams mažinti, patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai – įmonės 2014 m. Aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos prašoma patvirtinti suma įskaityta į įmonės patirtus nuostolius ir tai yra akcininkės A. E. negrąžintinas įnašas. Teismo vertinimu, įmonės akcininkė A. E. ginčo sumą įnešė įmonės veiklai stabilizuoti ir savo valia atsisakė nuo jos susigrąžinimo.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Pareiškėjai A. E. ir A. E. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta patvirtinti pareiškėjų kreditorinius reikalavimus (dalį A. E. kreditorinio reikalavimo ir A. E. kreditorinį reikalavimą) ir išspręsti klausimą iš esmės, patvirtinant pareiškėjų reikalavimus. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nei A. E., nei A. E. nėra atsisakę savo reikalavimų BUAB „Grando LT“. Savo reikalavimų palaikymą jie aiškiai išreiškė pateikę bankroto administratoriui prašymus dėl jų įtraukimo į BUAB „Grando LT“ kreditorių sąrašą. Ginčijamoje nutartyje nurodyti įmonės buhalterinės apskaitos vedimo aspektai – tam tikros sumos perkėlimas į balanso eilutę „trumpalaikis turtas“, niekaip nepaneigia pareiškėjo A. E. valios į kreditorinio reikalavimo patvirtinimą. Teismo argumentas dėl pareiškėjos A. E. sumokėtos sumos įmonei įskaitymo į įmonės nuostolių padengimą, apeliantų vertinimu, byloje neįrodytas.

12BUAB „Grando LT“ bankroto administratorė S. S. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

131) Nesant bendrovės pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, nėra galimybės nustatyti tikrųjų bendrovės finansinių įsipareigojimų kreditoriams.

142) Savo kreditorinį reikalavimą pareiškėja A. E. grindžia 2013 m. sausio 3 d. bei 2013 m. gruodžio 30 d. kasos pajamų kvitų kopijomis, kurių bendra suma – 25 600 Lt (7 414,27 EUR), tačiau minėtose kvitų kopijose nurodoma mokėjimo paskirtis „negrąžintinas įnašas ūkinei -komercinei veiklai vykdyti“. Jeigu akcininkės įnašas „negrąžintinas“, tai ir jos reikalavimas yra nepagrįstas.

153) Pareiškėjas A. E. savo kreditoriniam reikalavimui pagrįsti pateikė penkias kasos pajamų kvitų kopijas, kurių bendra suma – 125 000 Lt (36 202,50 EUR). Įnašų paskirtis visose kvitų kopijose – prekių pirkimui, atlyginimų mokėjimui ir kitai ūkinei veiklai vykdyti. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą (toliau – BAĮ) tai turėtų būti fizinio asmens suteikta paskola įmonei, tačiau paskolos sutartis nepateikiama. A. E. teigė, kad už asmenines lėšas pirko prekes bendrovės veiklai vykdyti. Jeigu teigiama, kad tai yra atskaitingo asmens įnašas, tuomet nusižengiama BAĮ, kasos apskaitos taisyklėms. Aiškinamajame rašte prie BUAB „Grando LT“ 2014 m. balanso nurodyta, kad atskaitingas asmuo A. E., kuriam buvo susikaupusi 25 000 Lt įmonės skola už prekių pirkimą, skolos atsisakė ir ši suma perkelta į įmonės trumpalaikį turtą, todėl teismas pagrįstai patvirtino tik 28 962 EUR A. E. kreditorinį reikalavimą.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo atsisakyta patvirtinti A. E. kreditorinio reikalavimo dalį, sudarančią 7 240,50 EUR, bei A. E. 7 414,27 EUR kreditorinį reikalavimą BUAB „Grando LT“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai).

18Lietuvos Respublikos įmonių bankroto (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio 1 dalis numato, kad teisme iškėlus įmonės bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti bankroto administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011 ir kt.).

19Dėl A. E. kreditorinio reikalavimo

20Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja A. E. nuo 2012 m. lapkričio 6 d. buvo vienintelė UAB „Grando LT“ akcininkė. Savo reikalavimui pagrįsti pareiškėja A. E. pateikė du kasos pajamų kvitus, kuriuose nurodyta, kad atitinkamos sumos iš pareiškėjos gautos kaip negrąžintinas įnašas ūkinei – komercinei veiklai vykdyti.

21Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnį (įstatymo redakcija, galiojusi įnašų atlikimo metu), jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą padengti bendrovės nuostolius papildomais akcininkų įnašais, tai akcininkai, balsavę „už“, privalo juos mokėti. Papildomi akcininkų įnašai – tai akcininkų sprendimo pagrindu įmonei neatlygintinai perduodamos piniginės lėšos (pagalba), kai jai trūksta turto (taip pat ir piniginių lėšų), dėl ko įmonė patiria nuostolių. Šių lėšų įmonė neturi pareigos grąžinti akcininkams, o pastarieji turi teisę papildomų įnašų pagrindu sumokėtas pinigines lėšas atgauti tik dividendų forma, kai įmonė dirba pelningai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1287/2012).

22Kolegijos vertinimu, tiek pareiškėjos pateikti kasos pajamų kvitai, tiek aiškinamojo rašto prie UAB „Grando LT“ 2014 m. balanso turinys („nuostoliams mažinti buvo padengta 25 600 Lt akcininkės negrąžintinu įnašu“) vienareikšmiškai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad 25 600 Lt suma pareiškėjos kaip vienintelės akcininkės buvo perduota BUAB „Grando LT“ kaip papildomas akcininkės įnašas nuostoliams mažinti. Jokių šią išvada paneigiančių įrodymų apeliantė kartu su atskiruoju skundu nepateikė. Vėlesnis apeliantės pozicijos pasikeitimas (kreditorinio reikalavimo pareiškimas) neturi jokios įtakos jau įvykusių pinigų perdavimo sandorių galiojimui. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog BUAB „Grando LT“ neturi pareigos nurodytų sumų grąžinti pareiškėjai ir pagrįstai pareiškėjos kreditorinio reikalavimo netvirtino.

23Dėl A. E. kreditorinio reikalavimo

24Dalies pareiškėjo A. E. finansinio reikalavimo pirmosios instancijos teismas nepatvirtino konstatavęs, kad pareiškėjas teisės reikalauti minėtos sumos savanoriškai atsisakė.

25Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.129 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolė baigiasi, kai kreditorius atleidžia skolininką nuo jos įvykdymo arba pareiškia, kad prievolė neegzistuoja, jeigu atleidimas nuo prievolės įvykdymo nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių į kreditoriaus turtą. Atleidimas nuo prievolės įvykdymo turi būti pareikštas aiškiai ir neabejotinai. Jis gali būti atlygintinis arba neatlygintinis (CK 6.129 straipsnio 2 dalis). Atleidžiama nuo visos prievolės vykdymo, išskyrus atvejus, kai kreditorius aiškiai nurodo, kad atleidžia tik nuo prievolės dalies vykdymo (CK 6.129 straipsnio 3 dalis).

26Iš pareiškėjo pateiktų kasos pajamų kvitų matyti, kad iki 2014 m. pradžios jam buvo susidariusi būtent 25 000 Lt skola (2013 m. lapkričio 27 d. kvitas 20 000 Lt sumai ir 2013 m. birželio 30 d. kvitas 5 000 Lt sumai, kiti kasos pajamų kvitai išrašyti 2014 metais). Aiškinamajame rašte prie UAB „Grando LT“ 2014 m. balanso nurodyta, kad A. E. atsisakė 25 000 Lt (7 240,50 EUR) skolos, kurią įmonė jam buvo skolinga už prekių pirkimą. Šis raštas pasirašytas paties pareiškėjo A. E., tuo metu ėjusio UAB „Grando LT“ direktoriaus pareigas, ir įmonės buhalterės R. K.. Minėtas įrodymas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pakankamas spręsti, kad pareiškėjas A. E. dar 2014 metais atleido UAB „Grando LT“ nuo nurodyto dydžio prievolės, t.y. UAB „Grando LT“ pareiga grąžinti pareiškėjui nurodytą sumą pasibaigė. Nors pareiškėjas nurodo, kad aplinkybę, jog jis atleido UAB „Grando LT“ nuo prievolės grąžinti 25 000 Lt sumą paneigia jo kreipimosi su prašymu patvirtinti kreditorinį reikalavimą faktas, šie pareiškėjo veiksmai buvo atlikti jau po UAB „Grando LT“ prievolės pasibaigimo, todėl neturi teisinės reikšmės vertinant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą.

27Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų kolegija taip pat nenustatė.

28Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

29Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėja A. E. kreipėsi į BUAB „Grando LT“ bankroto administratorių,... 4. Pareiškėjas A. E. kreipėsi į BUAB „Grando LT“ administratorių,... 5. BUAB „Grando LT“ bankroto administratorė S. S. K. su pareiškėjų... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtino... 8. Dėl A. E. kreditorinio reikalavimo teismas pažymėjo, kad BUAB „Grando... 9. Dėl A. E. kreditorinio reikalavimo teismas nurodė, kad tai, jog pareiškėjos... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Pareiškėjai A. E. ir A. E. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos... 12. BUAB „Grando LT“ bankroto administratorė S. S. K. atsiliepimu į... 13. 1) Nesant bendrovės pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, nėra... 14. 2) Savo kreditorinį reikalavimą pareiškėja A. E. grindžia 2013 m. sausio 3... 15. 3) Pareiškėjas A. E. savo kreditoriniam reikalavimui pagrįsti pateikė... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies,... 18. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio 1 dalis... 19. Dėl A. E. kreditorinio reikalavimo ... 20. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja A. E. nuo 2012 m.... 21. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnį... 22. Kolegijos vertinimu, tiek pareiškėjos pateikti kasos pajamų kvitai, tiek... 23. Dėl A. E. kreditorinio reikalavimo... 24. Dalies pareiškėjo A. E. finansinio reikalavimo pirmosios instancijos teismas... 25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.129 straipsnio 1 dalis... 26. Iš pareiškėjo pateiktų kasos pajamų kvitų matyti, kad iki 2014 m.... 27. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo... 28. Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija... 29. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą....