Byla 3K-3-382-313/2015
Dėl bankrutavusios akcinės bendrovės „Sunonis“ 2014 m. birželio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (pranešėja), Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo valstybės įmonės Turto banko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo valstybės įmonės Turto banko skundą dėl bankrutavusios akcinės bendrovės „Sunonis“ 2014 m. birželio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiamas klausimas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimų nutarimų teisėtumą, aiškinimo ir taikymo.

6Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 20 d. nutartimi AB „Sunonis“ iškelta bankroto byla.

72014 m. birželio 9 d. įvykęs BAB „Sunonis“ kreditorių susirinkimas antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl pasiūlymo sudaryti taikos sutartį Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-3260-262/2014“ priėmė nutarimą – pritarti atsakovo J. G. pasiūlymui sudaryti taikos sutartį tokiomis sąlygomis: ieškovas BAB „Sunonis“ atsisako visų savo reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (ieškinio suma 431 273 Lt, arba 124 905,29 Eur); atsakovas sumoka ieškovui 4726,79 Lt (1368,97 Eur); teismui patvirtinus taikos sutartį atsakovas įsipareigoja nereikšti jokių pretenzijų ieškovui ir atsakovui A. R. (A. R.); šalys pačios apmoka savo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir jų nereikalauja iš kitų šalių.

8Pareiškėjas, BAB „Sunonis“ kreditorius VĮ Turto bankas, pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti nurodytą BAB „Sunonis“ kreditorių susirinkimo nutarimą. Jis paaiškino, kad priimant nutarimą buvo pažeisti BAB „Sunonis“ kreditorių interesai, nes nutarimas ekonomiškai nenaudingas ir nėra aišku, kodėl neišnaudojamos visos teisinės galimybės susigrąžinti skolininko turtą. Už nutarimo priėmimą balsavo suinteresuotumą civilinės bylos Nr. 2-3260-262/2014 baigtimi turintis kreditorius A. R. (jam priklauso 35,9 procento visų kreditorių balsų), kuris byloje patrauktas atsakovu. Taigi siekdamas užtikrinti šalių tarpusavio santykių teisingumą, protingumą, sąžiningumą ir jų interesų pusiausvyrą teismas turėtų panaikinti ginčijamą nutarimą.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 30 d. nutartimi atmetė VĮ Turto banko skundą.

11Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-3260-262/2014 Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 1 d. nutartimi patvirtino ginčo taikos sutartį ir bylą nutraukė. Prieš tvirtinant taikos sutartį, buvo patikrinta, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad minėta nutartis yra įsiteisėjusi, teismas nutarė atmesti pareiškėjo skundą.

12Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 30 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartį nepakeistą.

13Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad kreditorių susirinkimo priimtas nutarimas pritarti taikos sutarties projektui teismo gali būti naikinamas, jeigu nustatoma bent viena iš šių sąlygų: esminiai procedūriniai pažeidimai arba (ir) nutarimo prieštaravimas imperatyviosioms įstatymų normoms ar pamatinėms teisinės sistemos nuostatoms. Vis dėlto teismo jurisdikcijos ribos atliekant tokio pobūdžio sprendimų teisėtumo kontrolę nėra neribotos. Teismas negali kreditorių susirinkimui nurodyti, kokios nuolaidos turi būti prisiimamos taikos sutartimi, tačiau turi teisę, nustatęs minėtus pažeidimus, panaikinti skundžiamą nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo – tokiu būdu sudarant sąlygas pašalinti anksčiau padarytus ir teisminio proceso metu konstatuotus pažeidimus. Teismas pažymėjo, kad teisminis procesas dėl kreditorių susirinkimo priimto nutarimo pritarti taikos sutarties projektui teisėtumo atskirais atvejais gali dubliuotis su byloje, kurią norima užbaigti taikos sutartimi, teismo atliekama pateiktos taikos sutarties tvirtinimo procedūra. Priklausomai nuo to, kuris iš šių procesų yra užbaigiamas anksčiau, jo metu priimtu teismo procesiniu sprendimu atliktas taikos sutarties sąlygų teisinis vertinimas turi esminę (teismą saistančią) reikšmę kitame procese. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, remiantis CPK 42 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgiant į bankroto bylose egzistuojantį viešąjį interesą, teismas, prieš tvirtindamas taikos sutartį, kurios viena iš šalių yra bankrutuojanti įmonė, turi įsitikinti, ar ja nebus pažeistos įmonės kreditorių teisės ir teisėti interesai bei viešasis interesas.

14Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad šioje byloje skundžiamu BAB „Sunonis“ kreditorių surinkimo nutarimu priimtas taikos sutarties projektas civilinėje byloje Nr. 2-3260-262/2014 šalių buvo pasirašytas ir taikos sutartis patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartimi (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Prieš tvirtindamas taikos sutartį, teismas išnagrinėjo jos sąlygas ir priėjo prie išvados, kad ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartis įsiteisėjusi (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Taigi teismo išvados dėl taikos sutarties atitikties imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui, inter alia, BAB „Sunonis“ kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams, šioje byloje yra teisiškai saistančios. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl padarytų nuolaidų adekvatumo (taikos sutarties ekonominio nenaudingumo) nėra reikšmingi. Teismas pažymėjo, kad ginčo nutarimo priėmimo procedūra negali būti laikoma teisiškai nepriekaištinga. Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-3260-262/2014 vienu iš atsakovų buvo patrauktas A. R. – buvęs BAB „Sunonis“ vadovas ir akcininkas, kuris, be kita ko, yra BAB „Sunonis“ kreditorius, kurio reikalavimas lygus 35,9 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos. Nutarimas pritarti taikos sutarties projektui BAB „Sunonis“ kreditorių susirinkimo priimtas taip pat ir A. R. balsais, t. y. už nutarimo priėmimą atiduota 58,33 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos. Tokia balsavimo eiga, teismo vertinimu, implikuoja, kad nebuvo užtikrintas jos skaidrumas – nutarimas priimtas galimai nesąžiningai kreditoriui A. R., patekusiam į interesų konflikto situaciją, pasinaudojus jam balsų suteikiamomis teisėmis. Vis dėlto ginčo nutarimo priėmimo aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, kad BAB „Sunonis“ su atsakovais civilinėje byloje Nr. 2-3260-262/2014 pasirašytos taikos sutarties sąlygos atitinka minėtus imperatyvus, teismo vertinimu, teisiškai nėra reikšmingos. Net ir panaikinus 2014 m. birželio 9 d. BAB „Sunonis“ kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu, nekiltų jokių teisinių ir (ar) faktinių padarinių, nes jis jau yra įgyvendintas.

15III. Kasacinio skundo argumentai

16Kasaciniu skundu pareiškėjas VĮ Turto bankas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Nurodomi šie argumentai:

171. Apeliacinės instancijos teismas, palikęs pirmosios instancijos teismo nutartį atmesti skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu nepakeistą, netinkamai taikė CK 1.5 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Teismas, spręsdamas dėl 2014 m. birželio 9 d. BAB „Sunonis“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, taikydamas CK 1.5 str. nuostatas, turėjo įvertinti visas aplinkybes, kurioms esant sudaroma taikos sutartis, nes vien tik vertinant kreditorių susirinkimo sušaukimo ir balsavimo procedūras negalima objektyviai konstatuoti, kad priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas atitinka kreditorių interesus patenkinti savo reikalavimus. Pažymėtina, kad teismas pripažino, jog nebuvo užtikrintas balsavimo skaidrumas, – nutarimas priimtas galimai nesąžiningai kreditoriui A. R., patekusiam į interesų konflikto situaciją, pasinaudojus jam balsų suteikiamomis teisėmis: šis kreditorius turi 35,96 proc. iš 58,33 proc. balsavusių už taikos sutartį BAB „Sunonis“ kreditorių balsų; jis balsavo už taikos sutarties sudarymą byloje, kurioje pats yra atsakovas; nagrinėjamu laikotarpiu jis buvo AB „Sunonis“ generalinis direktorius ir bendrovės kontrolinio akcijų paketo (60 proc.) savininkas, jo nesąžiningumą teismas pažymėjo 2010 m. birželio 30 d. nutartyje. Be to, taikos sutarčiai pritarė 16,24 proc. balsų turinti UAB Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla, kuri buvo įsteigta 2001 m. gruodžio 14 d., verčiasi ta pačia veikla, kaip ir AB „Sunonis“, ir kuriai iki 2005 m. balandžio 6 d. vadovavo A. R.. Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad taikos sutartis sudaryta esant esminei šalių nelygybei (CK 6.228 straipsnis). Pažymėtina, kad byloje, kurioje patvirtinta taikos sutartis, ieškiniu buvo prašoma grąžinti AB „Sunonis“ gamybinį pastatą, kurio vidutinė rinkos vertė, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, yra 138 000 Lt (39 967,56 Eur), bendra ieškinio suma 431 273 Lt (124 905,29 Eur), o pagal taikos sutartį AB „Sanonis“ siūloma tik 4726,79 Lt (1368,97 Eur).

182. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 23 straipsnio 12 punktą ir 29 straipsnį, reglamentuojančius taikos sutarties sudarymą bankroto byloje. Šių straipsnių nuostatos taikomos sprendimo priėmimui dėl taikos sutarties sudarymo bankroto byloje ir taikos sutarties turiniui, kai tokios sutarties pagrindu bankroto byla nutraukiama. Tačiau nagrinėjamu atveju ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas dėl taikos sutarties sudarymo kitoje byloje, kurioje BAB „Sunonis“ yra ieškovas ir taikos sutartimi jis atsisako ieškinio, kurio suma – 431 273 Lt (124 905,29 Eur), gaudamas šimtą kartų mažesnę sumą – 4726,79 Lt (1368,97 Eur). Todėl, taikant minėtas teisės normas, reikia atsižvelgti į aplinkybę, kad bankroto administratorius, reikšdamas ieškinius bankrutuojančios įmonės skolininkams, gina tiek šios įmonės kreditorių, tiek ir pačios įmonės interesus, nes nuo to didele dalimi priklauso galimybė kreditoriams sulaukti visiško ar dalinio savo finansinių reikalavimų patenkinimo. O sudarant taikos sutartį tokia civilinė byla užbaigiama ir ieškovas – bankrutuojanti bendrovė – gauna tik tokią dalį ieškinio patenkinimo, kiek sutarta taikos sutartimi (CPK 293 straipsnio 5 punktas). Dėl to akivaizdu, kad taikos sutarties sudarymas turi įtakos visų tokios įmonės kreditorių teisėms ir pareigoms. VĮ Turto bankas ir kiti kreditoriai nedalyvavo civilinėje byloje, kurioje buvo sudaryta taikos sutartis, todėl vienintelis būdas, kuriuo kreditoriai gali įgyvendinti savo teisę, yra tokio nutarimo skundimas, o teismas, spręsdamas, ar nebuvo nesąžiningo naudojimosi balsų daugumos turėjimu, ar nutarimas neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, privalo patikrinti šiuos skundo argumentus. Skundžiamoje nutartyje į šiuos principus atsižvelgta nebuvo, nepagrįstai motyvuojant tuo, kad taikos sutartis jau patvirtinta ir kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimas nesukeltų jokių teisinių, faktinių padarinių, nes jis jau įgyvendintas.

19Byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į pareiškėjo kasacinį skundą nepateikė.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo priimto nutarimo teisėtumo

23Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Viena jų, nustatyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, nurodo, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančio įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojančios L. K. IĮ „Talka“ administratorius V. K. v. bankrutuojančios L. K. IĮ „Talka“ kreditorių susirinkimo pirmininkas UAB „Skirnuva“, bylos Nr. 3K-3-477/2011; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Talesta“ skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, bylos Nr. 3K-3-514/2012).

24Nagrinėjamu atveju BAB „Sunonis“ 2014 m. birželio 9 d. įvykęs kreditorių susirinkimas antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl pasiūlymo sudaryti taikos sutartį Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-3260-262/2014“ priėmė nutarimą – pritarti atsakovo J. G. pasiūlymui sudaryti taikos sutartį. Ši taikos sutartis buvo patvirtinta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3260-262/2014. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas minėto kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo klausimą, nustatęs, kad Vilniaus apygardos teismas, prieš tvirtindamas taikos sutartį, patikrino jos atitiktį imperatyviesiems įstatymų reikalavimams, kad taikos sutartis jau įvykdyta, o kreditorių susirinkimo sušaukimo procedūra formaliai nebuvo pažeista, padarė išvadą, jog aplinkybė, kad nutarimas galbūt priimtas suinteresuoto kreditoriaus balsų dauguma, nėra teisiškai reikšminga, nes net ir panaikinus ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą nekiltų jokių teisinių ir (ar) faktinių padarinių. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamos apleiacinės instancijos teismo nutarties teisėtumą teisės taikymo aspektu, negali sutikti su šiomis teismo išvadomis.

25ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius skundą suinteresuotiems asmenims UAB ,,Vevira“, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kt., bylos Nr. 3K-3-286/2007; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Talesta“ skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, bylos Nr. 3K-3-514/2012).

26Byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų nustatyta, kad formaliai ĮBĮ įtvirtinta kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, balsavimo ir nutarimo priėmimo tvarka pažeista nebuvo. Teisėjų kolegija yra saistoma šių teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniu skundu šios aplinkybės taip pat neginčijamos. Be to, kaip teisingai nurodė teismai, Vilniaus apygardos teismas, prieš tvirtindamas taikos sutartį, išnagrinėjo jos sąlygas, formaliai patikrino, ar jos neprieštarauja imperatyviesiems teisės normų reikalavimams ir viešajam interesui, ir nustatė, kad sutarčiai sudaryti gautas kreditorių pritarimas (CPK 42 straipsnio 2 dalis). O įsiteisėjusi nutartis, kuria patvirtinta nurodyta taikos sutartis, įgyjo res judicata galią ir tapo vykdytina (CPK 279 straipsnio 1 dalis, 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Byloje taip pat nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas pritarti taikos sutarčiai gautas iš esmės vieno kreditoriaus – A. R. – turimų balsų dauguma, bei nustatytas galimas šio kreditoriaus suinteresuotumas taikos sutartimi.

27ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vien ta aplinkybė, jog vienas dominuojantis kreditorius nulemia nutarimo priėmimą, net kai kiti kreditoriai nepritaria tokiam nutarimui, paprastai nereiškia ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos nesilaikymo, priešingai, įstatyme kaip teisėtas nutarimo priėmimas įvardijamas nutarimo priėmimas visų balsų (absoliučia) dauguma nepaisant to, kiek kreditorių sudaro turinčių balsų daugumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal kreditoriaus A. I. skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo BUAB „Ingero“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-606/2012). Nors pagal bankroto procedūrų teisinio reglamentavimo prasmę iškėlus įmonės bankroto bylą pirmenybė teikiama kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, tačiau ir tokiu atveju turi būti racionaliai vadovaujamasi kreditoriaus ir skolininko pareigų ir interesų pusiausvyros principu. Neneigiant kreditoriaus prioritetinių teisių bankroto procedūrose, kreditoriaus interesas negali neproporcingai dominuoti ar net lemti situaciją, kai neatsižvelgiama į kitų su įmonės bankroto procedūromis susijusių ir teisėtą interesą turinčių asmenų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB ,,Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo BAB „Trys mergelės“ skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, bylos Nr. 3K-3-141/2012). ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta kreditorių teisė dalyvauti bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus reiškia ne tik tai, kad ši teisė įgyvendinama kiekvieno kreditoriaus nuožiūra, bet ir tai, jog turi būti laikomasi šiame įstatyme nustatytų procedūrų, nepažeidžiant bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta BUAB ,,Revi“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-286/2007; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal kreditoriaus A. I. skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo BUAB „Ingero“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-606/2012).

28Nagrinėjamu atveju, vertinant tai, ar skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas atitiko bankrutuojančios įmonės ir visų jos kreditorių interesus, ekonominio naudingumo atitiktį, reikšmingos byloje nustatytos aplinkybės, kad ginčijamu nutarimu nutarta taikiai išspręsti Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-3260-262/2014, kurioje buvo reiškiamas 431 273 Lt (124 905,29 Eur) dydžio reikalavimas, kilusį teisminį ginčą, pagal taikos sutarties sąlygas BAB „Sunonis“ gavo 4726,79 Lt (1368,97 Eur) sumą, kreditorių nutarimas priimtas iš esmės vieno galbūt suinteresuoto kreditoriaus, kuris nurodytoje civilinėje byloje buvo patrauktas atsakovu, balsų dauguma. Nors Vilniaus apygardos teismas, prieš tvirtindamas taikos sutartį, formaliai patikrino jos atitiktį imperatyviesiems įstatymų reikalavimams, tačiau jis šią patikrą atliko savo nagrinėjamos civilinės bylos kontekste. Teismas taikos sutarties teisėtumo netikrino ĮBĮ nuostatų prasme, nebuvo nustatinėjamas šios sutarties ekonominis naudingumas BAB „Sunonis“ bankroto byloje, nesiaiškinta, kaip šiai taikos sutarčiai buvo gautas kreditorių pritarimas, ar nėra bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių interesų pažeidimo ar interesų konflikto. Dėl šios priežasties vien ta aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas įvykdė CPK 42 straipsnio 2 dalies imperatyvųjį reikalavimą, nereiškia ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo BAB „Sunonis“ bankroto byloje ĮBĮ nuostatų prasme. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo kreditoriaus A. R., kurio balsų dauguma priimtas ginčijamas nutarimas, galimą suinteresuotumą taikos sutartimi, tačiau nepagrįstai šios aplinkybės nevertino. Situacija, kai dominuojantis kreditorius susirinkimo metu sprendžia ir savo naudai priima nutarimą, gali sukelti bankrutuojančios įmonės ir šio kreditoriaus interesų konfliktą, nulemti įmonės ir kitų jos kreditorių interesų pažeidimą. Toks kreditoriaus elgesys kasacinio teismo praktikoje nepripažįstamas sąžiningu ir teisingu, o pareiga elgtis sąžiningai ir teisingai asmenims nustatyta CK 1.137, 6.4 straipsniuose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB ,,Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008). Taigi apeliacinės instancijos teismas, palikdamas pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, šiuo atveju neįvykdė pareigos patikrinti skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo ekonominį naudingumą, įvertinus civilinėje byloje Nr. 2-3260-262/2014 reiškiamo reikalavimo ir BAB „Sunonis“ gautos sumos dydžių skirtumą, taip pat liko neįvertintas kreditoriaus A. R. suinteresuotumas taikos sutartimi. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo galimas panaikinimas nesukeltų jokių teisinių ir faktinių padarinių, nes nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, yra jau įvykdyta. Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso teisės normose, esant įstatymo nustatytoms sąlygoms, yra įtvirtinta galimybė atnaujinti išnagrinėtos civilinės bylos procesą, taip pat atgręžti jau įvykdyto teismo sprendimo ar nutarties vykdymą (CPK 365–374, 760–762 straipsniai). Todėl vien tai, kad teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi ir įvykdyta, nepaneigia teismo pareigos tikrinti kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo, juolab teismui nustačius galimą vieno kreditorių suinteresuotumą ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamam nagrinėjamo klausimo išsprendimui didelę reikšmę turi įrodymai, esantys Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3260-262/2014, kurie nagrinėjamu atveju teismų nebuvo išreikalauti ir įvertinti (dėl nekilnojamojo turto, byloje ginčijamų sandorių vertės). Be to, turi būti tinkamai įvertinta BAB „Sunonis“ bankroto administratoriaus pozicija, nes minėtoje civilinėje byloje ir nagrinėjamoje byloje skyrėsi jo nuomonė dėl anoje byloje ginčijamų sandorių sudarymo (egzistavimo), jų teisėtumo.

29Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimą, jų apskundimą ir teisėtumo patikrinimą. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

30Dėl bylinėjimosi išlaidų

31Byloje kasacinis teismas patyrė 11,27 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. pažyma). Šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu paliktinas spręsti teismui, išnagrinėsiančiam bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

33Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

34Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiamas klausimas dėl materialiosios teisės normų,... 6. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 20 d. nutartimi AB „Sunonis“... 7. 2014 m. birželio 9 d. įvykęs BAB „Sunonis“ kreditorių susirinkimas... 8. Pareiškėjas, BAB „Sunonis“ kreditorius VĮ Turto bankas, pateikė teismui... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 30 d. nutartimi atmetė VĮ Turto... 11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr.... 12. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 30 d. nutartimi paliko Vilniaus... 13. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad kreditorių susirinkimo priimtas... 14. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė,... 15. III. Kasacinio skundo argumentai... 16. Kasaciniu skundu pareiškėjas VĮ Turto bankas prašo panaikinti apeliacinės... 17. 1. Apeliacinės instancijos teismas, palikęs pirmosios instancijos teismo... 18. 2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Įmonių bankroto... 19. Byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į pareiškėjo kasacinį skundą... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. Dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo priimto nutarimo... 23. Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios... 24. Nagrinėjamu atveju BAB „Sunonis“ 2014 m. birželio 9 d. įvykęs... 25. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai... 26. Byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų nustatyta, kad... 27. ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas... 28. Nagrinėjamu atveju, vertinant tai, ar skundžiamas kreditorių susirinkimo... 29. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 31. Byloje kasacinis teismas patyrė 11,27 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį ir... 34. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...