Byla 2A-752-513/2013
Dėl 2009-08-13 akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės ir Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. I. (T. I.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-21 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškovo T. I. ieškinį atsakovams V. P. (V. P.), S. P., V. F. (V. F.), N. F., tretiesiems asmenims UAB „Aurora shipping“, AB „Swedbank“ dėl 2009-08-13 akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti, kad 2009-08-13 UAB „Aurora shipping“ akcijų pirkimo pardavimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti ab initio ir taikyti restituciją – 50 proc. UAB „Aurora shipping“ akcijų (iš kiekvieno atsakovo po 25 proc.) grąžinti ieškovui T. I.. Ieškovas nurodė, kad bendrovės UAB „Aurora shipping“ akcijų atsakovams V. P. ir V. F. nepardavė, jokių pinigų už neva parduotas akcijas negavo, akcijų perleidimo klausimais su jais nebendravo, dėl perleidimo sąlygų ar kainos nevyko jokios derybos ar susitikimai.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-12-21 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad byloje atsakovų paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, jog prieš pasirašant akcijų pirkimo – pardavimo sutartį ieškovas patvirtino, kad supranta sutarties esmę ir sutartį sudaro gera valia. Ieškovas nepateikė neginčijamų įrodymų, kad sudarant akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, keičiant kredito sutarties sąlygas banke, atsakovai elgėsi nesąžiningai. A. T. I. rašysenos ekspertizė patvirtina, kad 2009-08-13 UAB „Aurora shipping“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties dviejuose egzemplioriuose, kiekviename lape, pasirašė ieškovas, šiose sutartyse jis taip pat savo ranka įrašė, jog neturi ir ateityje pretenzijų neturės, apie tai, kad jis sudarė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovas pasirašė ir akcininkų registracijos knygoje. Teismas pažymėjo, kad UAB „Aurora shipping“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje yra visi elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, sutartį sudarė veiksnūs asmenys, o sutarties forma atitinka įstatymo reikalavimus (CK 6.159 straipsnis).

4Ieškovas T. I. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismo išvada, jog iš atsakovų paaiškinimų, liudytojų parodymų matyti, kad ieškovas laisva valia pasirašė UAB „Aurora shipping“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Ši teismo išvada prieštarauja liudytojų parodymams bei byloje nustatytų aplinkybių visumai. Priešingai nei nurodo teismas, liudytojai byloje patvirtino, kad jie savo akimis nematė, jog ieškovas pasirašinėtų kokią nors akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Teismas buvo neobjektyvus ir šališkas šioje byloje. Aplinkybę, jog jis akcijų atsakovams nepardavė taip pat patvirtina byloje pateiktas 2009-08-14 UAB „Aurora shipping“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 5 ir akcininkų registro sąrašas, kurie buvo sudaryti po neva įvykusio akcijų pardavimo. Iš atsakovų pateikto protokolo ir akcininkų registracijos sąrašo matyti, kad ieškovas neva iš vakaro pardavęs akcijas, kitą dieną, t.y. 2012-08-14 toliau, kaip bendrovės akcininkas, dalyvavo bendrovės veikloje. Apeliantas teigia, kad akcijų pirkimo – pardavimo sutartis bei kiti dokumentai (2009-08-14 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas ir akcininkų registracijos sąrašas, buvo suklastoti vėliau, pamačius akivaizdžius faktų prieštaravimus. Teismas neįvertino, jog atsakovų paaiškinimai negali būti laikomi objektyviais įrodymais byloje. Visi liudytojai su atsakovais yra susiję tiesioginiais darbiniais santykiais ir yra tiesiogiai pavaldūs atsakovams. Apeliantas pažymi, kad teismas nevertino tai, kad nuo 2009 m. dėl nesutarimų dėl verslo valdymo santykiai su verslo partneriais buvo įtempti, todėl jokie susitarimai ar sutartys negalėjo būti sudaryti. Visos bendrovės akcijos yra įkeistos AB „Swedbank“, o ieškovas yra asmeniškai laidavęs už UAB „Aurora shipping“ paimtos paskolos grąžinimą. Akivaizdu, kad parduoti bendrovės akcijas ir likti prievolės laiduotoju ne tik pažeidžia šalių interesų pusiausvyros principą, bet negali būti paaiškinamas logiškai. Tokiomis nenaudingomis sąlygomis, negalėjo pasirašyti UAB „Aurora shipping“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties. Bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovai klastojo jo parašą, iš jo pasisavino jam priklausantį didelės vertės turtą ir užvaldė visą jų bendrai kurtą verslą. Teismas formaliai išnagrinėjo bylą, neįsigilino į šalių interesų pusiausvyrą. Nei ieškovas, nei kitas asmuo tokiomis sąlygomis negalėtų parduoti perspektyvios bendrovės, turinčios didelės vertės turtą, akcijų. Teismas nepagrįstai rėmėsi byloje atlikta rašysenos ekspertize. Eksperto išvada yra tik vienas iš įrodymų, numatytų CPK 185 straipsnyje. Eksperto išvada teismui nėra privaloma ir turi būti vertinama kartu su kitomis bylos aplinkybėmis. Apeliantas teigia, kad byloje yra prieštaravimų tarp ekspertizės išvados ir esančių įrodymų.

5Atsiliepimu į ieškovo T. I. apeliacinį skundą atsakovai V. P., S. P., V. F. ir N. F. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-21 sprendimą prašo palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ekspertizės išvados paneigia deklaratyvius ieškovo pasvarstymus apie tai, jog atsakovai galėjo pasirašyti už ieškovą jo komandiruočių metu. Tarp ekspertizės išvadų ir nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų nėra jokių prieštaravimų. Ieškovas, prašydamas skirti pakartotinę ekspertizę, nepateikė jokių argumentų dėl to, kad ankstesnę ekspertizę atlikę Lietuvos teismo ekspertizės Klaipėdos skyriaus ekspertai galėjo būti šališki ar nekompetentingi. Atsakovai teigia, kad liudytojų parodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti rašytinės sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto. Liudytojų parodymai dėl 2009-08-13 UAB „Aurora shipping“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ar įvykdymo fakto nagrinėjamoje byloje neturėjo jokios teisinės reikšmės. Be to, liudytojai į bylą buvo iškviesti ieškovo iniciatyva. Pagal CK 1.73 str. 2 d. pačios rašytinės sutarties su šalių parašais buvimo faktas savaime patvirtina sutarties sudarymą ir papildomai šių aplinkybių nereikia įrodinėti nei liudytojų parodymais, nei kitais įrodymais.

6Atsiliepimu į ieškovo T. I. apeliacinį skundą trečiasis asmuo „Swedbank“, AB prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-21 sprendimą prašo palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, jog 50 procentų UAB „Aurora shipping“ akcijų buvo įsigytos pagal teisėtą sandorį.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9Byloje nustatyta, kad 2008-06-30 buvo įregistruota UAB „Aurora Shipping“, kurioje 50 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų įsigijo ieškovas T. I., o atsakovai V. P. bei V. F. – po 25 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės akcijas. UAB „Aurora Shipping“ vardu buvo įsigytas jūrų laivas „Klaipėda“, o pagal 2008-07-25 kredito sutartį šio laivo įsigijimui iš banko „Swedbank“, AB gautas 3 150 000 eurų kreditas. Bankui buvo įkeistos bendrovės akcijos, pagal šią sutartį laidavo visi akcininkai. 2009 m. vasarą, prasidėjus nesutarimams tarp ieškovo ir atsakovų, 2009-08-13 buvo sudaryta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, kuria ieškovui priklausančios 50 procentų UAB „Aurora shipping“ akcijos už 5000 Lt buvo parduotos atsakovams V. P. ir V. F. (po 25 procentus kiekvienam). Ieškovas prašo pripažinti šį sandorį niekiniu ir negaliojančiu, nes jis valios sudaryti tokią sutartį niekada neišreiškė, apie sutarties sudarymą jam nebuvo žinoma nuo jo sudarymo momento CK 1.80, 1.81 ir 1.87 straipsniuose numatytais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovas ginčija teismo sprendimą, motyvuodamas materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sandorių negaliojimą ir akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, netinkamu taikymu ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą, pažeidimu.

10Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertinant įrodymus, turi būti įvertinta kiekvieno įrodymo įrodomoji reikšmė ir iš įrodymų viseto duomenų padaryta išvada. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikras faktas egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009 ir kt.). Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylai aplinkybes. Vertindamas įrodymus, teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiomis įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių taikymo nuostatomis iš esmės rėmėsi pirmosios instancijos teismas šioje byloje, darydamas išvadas apie ieškinio nepagrįstumą įrodymų visumos įvertinimo pagrindu.

11Sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą, civilinėje byloje buvo atlikta ieškovo rašysenos ekspertizė su tikslu nustatyti, ar ant ginčo sutarties teksto pasirašė ieškovas. Rašysenos ekspertizė patvirtino, kad 2009-08-13 UAB „Aurora shipping“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties dviejuose egzemplioriuose, kiekviename lape, pasirašė ieškovas T. I., šiose sutartyse jis taip pat savo ranka įrašė, kad neturi ir ateityje pretenzijų neturės, apie tai, kad jis sudarė akcijų pirkimo –pardavimo sutartį, ieškovas pasirašė ir akcininkų registracijos knygoje. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui nėra privaloma, ir vertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu, ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuotas. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, jog ginčijamos sutarties nesudarė, taip pat daro prielaidą, jog atsakovai klastojo jo parašą. Šias aplinkybes paneigia atlikta rašysenos ekspertizė, o teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti arba nesivadovauti šios ekspertizės išvadomis. Be to, ir kiti bylos įrodymai patvirtina, jog sutartis buvo pasirašyta ieškovo. Pažymėtina, kad po akcijų pardavimo sutarties pasirašymo ieškovas pakankamai ilgą laiko tarpą nereiškė jokių pretenzijų atsakovams dėl parduotų akcijų, nors vidutiniškai rūpestingas, atidus asmuo šią informaciją turėjo galimybę sužinoti iš karto po jos išviešinimo. Be to, ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje nr. 31-1-01289-10 taip pat buvo atlikta rašysenos ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad UAB „Aurora shipping“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, rankraštinius įrašus „T. I.“ skiltyje „Pardavėjas“ lapuose Nr. 6 ir Nr. 7 parašė ir parašus T. I. vardu lapuose Nr. 2-7 pasirašė T. I. (t. 3, b. l. 35-37). Ieškovas sutartį prašė pripažinti niekine ir negaliojančia, nes ji prieštarauja geros moralės, protingumo, sąžiningumo, bei teisingumo principams. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepateikė neginčijamų įrodymų, kad sudarant akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, keičiant kredito sutarties sąlygas banke, atsakovai elgėsi nesąžiningai. Esant šioms aplinkybėms, kolegija atmeta apelianto argumentus, jog ginčo sutartis pasirašyta ne ieškovo.

122011-05-18 ekspertizės išvadoje ir ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 31-1-011289-10 esančioje 2011-04-04 specialisto išvadoje nustatyta, kad 2009-08-13 UAB „Aurora shipping“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje pasirašė ieškovas T. I. (t. 1, b. l. 70–73; t. 3, b. l. 35–37). Kaip žinoma, pagal teismo nutartį paskyrus ir įstatymo nustatyta tvarka atlikus ekspertizę, ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad ji didesnės galios už kitus įrodymus neturi, teismui eksperto išvada neprivaloma ir turi būti vertinama kartu su kitais įrodymais. Eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės. Gauti duomenys gali būti įvertinti kritiškai ir atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo, kai nustatoma, jog ekspertizės akto turinys prieštaringas, jog išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, prieštarauja kitiems bylos įrodymams ir kitais panašiais atvejais, kuomet kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009, 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2010, 2009 m. sausio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-54/2009). Apeliantas teigia, kad ekspertizės išvados prieštaringos, byloje yra prieštaravimų tarp ekspertizės išvados ir esančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokie ieškovo apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atliktos ekspertizės aktas atitiko formos ir turinio reikalavimus, keliamus tokiai įrodinėjimo priemonei, ekspertizės akte nurodyta, kad ekspertė žino jai gręsiančias pasekmes ir baudžiamąją atsakomybę už melagingos išvados pateikimą. Ekspertizės išvados yra objektyvios, tuo tarpu apeliantas nepaneigė šių išvadų, kaip įrodymų šaltinio, pagrįstumo ir objektyvumo, todėl nėra pagrindo šių išvadų nelaikyti įrodinėjimo priemone, atsisakyti jomis remtis kaip įrodymų šaltiniu ar skirti pakartotinę ekspertizę (CPK 178 straipsnis).

13Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovo naudai turėtų būti priteisiamos jo bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškė prašymą priteisti jiems iš ieškovo bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas, tačiau jie nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas, todėl tokios išlaidos jiems nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

15Vadovaudamasi CPK 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

16Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai