Byla e2A-638-881/2019
Dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: D. V., I. V., G. K. (G. K.), A. K

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Tomo Venckaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. M. ir E. M. (E. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2395-723/2018 pagal ieškovų Ž. K. (Ž. K.) ir J. K. ieškinį atsakovams V. M. ir E. M. dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: D. V., I. V., G. K. (G. K.), A. K..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovai Ž. K. ir J. K. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti kelio servitutą ties žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ) ir kuris priklauso atsakovams V. M. ir E. M. (tarnaujantysis sklypas), rytine kraštine (servituto koordinatės: ( - ), servituto išmatavimai: 33,29 m x 3,03 m - 33,25 m x 3,03 m, servituto plotas – 100 kv. m.), suteikiantį kitiems asmenims teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi. Nurodė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio kadastro Nr. ( - ), esantis adresu ( - ), Vilniaus r. sav. (toliau – ir Sklypas). Ieškovai iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. liepos mėnesio rašto sužinojo, kad faktiškai naudojamas privažiavimas prie Sklypo niekada nebuvo įteisintas. Iš rašte nurodytų aplinkybių paaiškėjo, kad Sklypas buvo suformuotas padalijus žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )), priklausiusį G. L. (toliau - ir pirminis sklypas). Sukuriant nuosavybės teises į pirminį sklypą privažiavimas prie šio sklypo buvo numatytas per 19 m pločio kelią Nemenčinė - Maišiagala, o gretimybėje 3-4-5 buvo nurodytas tretiesiems asmenims priklausantis žemės sklypas. Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtame pirminio sklypo padalijimo projekte, gretimybėje 2-3, buvo nurodytas 4 m pločio bendro naudojimo kelias, kuris buvo pažymėtas per tretiesiems asmenims priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )), nenustatant servituto ar kitokio apribojimo, kuris suteiktų teisę važiuoti transporto priemonėms ar kitaip suteiktų teisę tretiesiems asmens naudotis svetimu turtu. Taigi padalijant pirminį sklypą, iš kurio atsirado ieškovų Sklypas, nebuvo nustatytas privažiavimas iki jiems nuosavybės teise priklausančio Sklypo. Vienintelis privažiavimas iki ieškovų Sklypo yra įmanomas per gretimą sklypą, kurio kadastro Nr. ( - ) (toliau – ir gretimas sklypas), priklausantį D. V., I. V., G. K. ir A. K., taip pat sklypą, kurio kadastro Nr. ( - ), priklausantį atsakovams. Toks privažiavimas buvo numatytas atkuriant nuosavybės teises į pirminį sklypą ir vėliau buvo numatytas detaliajame plane (toliau – ir Planas), kuris buvo patvirtintas visų tuometinių savininkų. Pagal gretimo sklypo ir atsakovų sklypo planus, gretimame sklype yra nustatytas servitutinis kelias, jungiantis ieškovų sklypą su atsakovų sklypu, t. y. pagal planą eina per gretimo sklypo dešinįjį pakraštį. Tuo tarpu atsakovų sklype esantis servitutinis kelias yra nustatytas į šalimais esantį sklypą, kurio kadastro Nr. ( - ), t. y. pagal planą eina per atsakovų sklypo viršutinį pakraštį, bet nesusijungia su keliu Nemenčinė - Maišiagala. Ieškiniu siekiama nustatyti papildomą servitutą, nustatant, kad servitutinis kelias tęsiasi atsakovų sklypo dešiniuoju pakraščiu pagal planą, sujungdamas servitutinį kelią, einantį per ieškovų sklypą ir gretimą sklypą, su keliu Nemenčinė - Maišiagala. Tokiu būdu tiek ieškovų sklypas, tiek gretimas sklypas turėtų privažiavimą nuo kelio Nemenčinė - Maišiagala. Ieškovų teigimu, Plane numatytas servitutas (pažymėtas – S1) geriausiai atitiktų faktinę situaciją, susiklosčiusią ir besitęsiančią dar nuo pirminio sklypo padalijimo, tačiau dalis šio numatyto servituto dėl nežinomų priežasčių taip ir nebuvo nustatyta, tokiu būdu nutraukiant servitutinę grandinę, kuri turėtų užtikrinti privažiavimą tiek prie ieškovų sklypo, tiek ir prie gretimo sklypo. Buvę gretimo sklypo ir atsakovų sklypo savininkai sutiko dėl tokio servituto nustatymo, todėl manytina, kad ir esami savininkai neturi pagrindo tam prieštarauti. Anot ieškovų, atsakovų teisių naudotis sklypu apribojimas šiuo atveju yra būtinas siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto (ieškovų sklypo) tinkamą naudojimą. Tik per atsakovų sklypą yra įmanomas privažiavimas nuo kelio Nemenčinė - Maišiagala iki ieškovų sklypo. Sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo turi būti vadovaujamasi nuostata, kad kiekvienas žemės sklypas turi turėti privažiavimą. Be to, kelio ruožas, per kurį yra prašoma nustatyti servitutą, tuo pačiu yra dalis faktiškai egzistuojančios gatvės, einančios per atsakovų sklypą, todėl įteisinant ieškovų naudojimąsi šiuo ruožu (nustatant papildomą servitutą) atsakovų teisės nebus apribotos labiau nei iki šiol buvo faktiškai apribotos (istoriškai šiuo keliu yra naudojamasi nuo pat pirminio sklypo padalijimo). Dėl tos pačios priežasties nėra būtinybės spręsti atsakovų nuostolių atlyginimo klausimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.129 straipsnį, kadangi jokių nuostolių jie iki šiol nepatyrė ir nustačius servitutą nepatirs, nes faktinė situacija nesikeis. Be to, ieškovai negali būti įpareigojami sumokėti už patekimą į savo žemės sklypą, į kurį patekti jokio kito būdo faktiškai nėra.

72.

8Atsakovai V. M. ir E. M. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad egzistuoja alternatyvus privažiavimas iki ieškovų sklypo, kuris atitinka galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, proporcingumo ir savininkų interesų derinimo principą. Ieškovų prašomas servitutas grubiai pažeistų atsakovų teises ir teisėtus interesus, ypač atsakovų privatumo ir saugumo interesus. Prie ieškovų ieškinio kaip priedas Nr. 7 pridėtas detalusis planas nėra taikytinas atsakovų sklypo atžvilgiu. Šis detalusis planas yra būtent ieškovų sklypo bei žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), tačiau neapima kitų žemės sklypų. Todėl šiuo detaliuoju planu objektyviai negalėjo būti numatytas servitutas, einantis per atsakovų sklypą. Atsakovų sklypo teritorijoje niekada nebuvo ir šiuo metu nėra numatyta jokios gatvės, bei nebuvo ir šiuo metu nėra jokio automobilių kelio. Per atsakovų sklypo rytinę dalį nusidriekęs faktiškai išvažinėtas ruožas nėra nei kelias, nei ( - ) gatvė ir yra atsiradęs kaip neteisėto, savavališko bei atsakovų nuosavybės teises nuolat pažeidžiančio važinėjimo per atsakovų sklypą rezultatas. Atsakydama į atsakovų 2018 m. kovo 15 d. prašymą, Vilniaus rajono savivaldybės administracija raštu informavo, kad Vilniaus r. sav., ( - ) gatvės nėra Vilniaus rajono vietinės reikšmės kelių ir gatvių balanse. Ši gatvė nėra įrašyta į 2017 m. vasario 24 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą. Šis kelias nėra įrašytas ir į valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu. Todėl kyla pagrįstų abejonių dėl tokios gatvės egzistavimo apskritai. Ieškovų reikalaujamo servituto nustatymas yra visiškai nesuderinamas su atsakovų sklype statomais ir jau beveik užbaigtais statyti statiniais bei jų projektine dokumentacija. Be to, nustačius prašomą servitutą, neišvengiamai pro atsakovų langus ir į kiemą reguliariai patektų automobilių išmetamieji dūmai, kelio dulkės bei triukšmas. Padėtį papildomai sunkina ir tai, kad ieškovai prašo nustatyti servitutą išimtinai vien tik atsakovų sklypo teritorijoje, tuo tarpu faktiškai išvažinėto ruožo dalis patenka ir į kaimyninį žemės sklypą, kurio kadastro Nr. ( - ). Taigi ruožas automobilių pravažiavimui būtų dar arčiau atsakovų gyvenamojo namo negu šiuo metu esantis faktiškai išvažinėtas ruožas, kuris ir taip yra pernelyg arti atsakovų gyvenamojo namo. Tokiu būdu atsakovams visam laikui būtų užkirstas kelias pilnavertiškai užsitikrinti savo privatumą ir saugumą. Palyginus ieškovų prašomą servitutą su atsakovų nurodoma alternatyvaus servituto galimybe, akivaizdu, kad ieškovų prašomu servitutu atsakovų teisės būtų nepalyginamai labiau suvaržytos negu alternatyvaus servituto nustatymo atveju būtų suvaržytos tarnaujančio žemės sklypo savininkų teisės. Atsakovai niekada ir niekam nebuvo davę sutikimo važinėti automobiliais per jų sklypą, todėl ieškovai negali remtis tuo, jog neva susiklostė tokia „faktinė situacija“, siekdami išvengti pareigos atlyginti atsakovams nuostolius dėl kelio servituto nustatymo. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimas nustatyti servitutą būtų tenkinamas, teismas turėtų nustatyti atsakovų naudai ieškovų mokėtiną kompensaciją.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

103.

11Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: nustatė kelio servitutą ties žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ) ir kuris priklauso atsakovams (tarnaujantysis sklypas), rytine kraštine (servituto koordinatės: ( - ), servituto išmatavimai: 33,29 m x 3,03 m - 33,25 m x 3,03 m, servituto plotas – 100 kv. m.) pagal MB „Geodezinių matavimų centro“ 2017 m. kovo 7 d. planą; priteisė iš ieškovų solidariai atsakovams 675 Eur kompensaciją už kelio servitutą; kelio servituto priežiūrą ir sutvarkymą nustatė ieškovams bei byloje dalyvaujantiems tretiems asmenims G. K., A. K., D. V. ir I. V.; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

124.

13Teismas konstatavo, kad ieškovai pateikė teismui įrodymus, jog esamas kelias buvo dar iki to momento, kai atsakovai įsigijo žemės sklypą su namu. Susitarimas leisti ateityje įteisinti servitutą į ieškovų žemės sklypą buvo sudarytas dar iki ieškovams tampant sklypo savininkais ir atsakovams tampant sklypo savininkais, kai ieškovai jau ilgą laiką naudojosi buvusiu privažiavimu iki savo žemės sklypo. Be to, trečiųjų asmenų žemės sklype jau yra įteisintas servitutas, kuris leidžia ieškovams patekti į savo žemės sklypą.

145.

15Teismas sprendė, kad jeigu būtų vadovaujamasi išimtinai atsakovų interesais, tai ieškovai, nepaisydami buvusios iki naujų savininkų-atsakovų situacijos, kai pirmieji žemės sklypų kaimynai susitarė dėl būsimo servituto nustatymo, ir po to privažiavimo keliu ieškovai be jokių trukdžių naudojosi kelerius metus, turėtų kreiptis į dar vienus asmenis dėl naujo kelio servituto nustatymo per gretimą sklypą pagal buvusį detalųjį planą, kas yra susiję su naujomis išlaidomis ir terminais įgyvendinti. Įvažiavimas į atsakovų sklypą būtų iš kitos pusės negu yra dabar, o tretieji asmenys byloje neturėtų galimybės patekti į savo sklypą per ieškovų naują servitutą pagal detalųjį planą. Tai reiškia, kad tretieji asmenys turėtų reikšti ieškinį dėl servituto nustatymo atsakovams, nes esamas kelias yra artimiausias privažiavimas prie jų sklypo ir kelias jau buvo naudojamas, o kelio servitutas per trečiųjų asmenų sklypą jau įteisintas.

166.

17Teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, taip pat konstatavo, kad atsakovai, leidę naudotis keliu per jų žemės sklypą mažiausiai nuo 2017 metų pavasario (kai jie nusipirko sklypą su namu) iki 2018 metų, pripažino ginčo kelią kaip objektyvią galimybę ieškovams ir tretiems asmenims patekti į jų turimus žemės sklypus trumpiausiu ir visą laiką ten buvusiu keliu. Atsakovai neįrodė, kad buvę savininkai ir ieškovai patekdavo į savo nuosavybę kitokiu keliu ir jis būtų tinkamas, nepažeidžiant niekieno teisių.

187.

19Teismo vertinimu, pritarti atsakovų nuomonei būtų neteisinga, neprotinga bei nesąžininga, nes atsakovai matė pirkimo metu esamą situaciją ir, anot teismo, galėjo įvertinti būsimus sprendimus ir nepatogumus dėl esamo kelio.

208.

21Tačiau teismas nesutiko su ieškovų ir trečiųjų asmenų pozicija, kad turi būti nustatomas neatlygintinas servitutas. Teismas nurodė, kad atsakovai realiai negalės naudotis 100 kv. m. žemės plotu išimtinai savo nuožiūra. 10 arų žemės sklypo vidutinė rinkos vertė pagal Registrų centro įvertinimą yra 6750 eurų. Kitų duomenų į bylą nepateikta. Todėl iš ieškovų atsakovams priteistina 675 eurų kompensacija už kelio servitutą, o kelio priežiūra ir sutvarkymas yra nustatomi ieškovams ir tretiesiems asmenims.

229.

23Taigi, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nesant kito kelio į ieškovų ir trečiųjų asmenų sklypą, nenustačius servituto, normaliomis sąnaudomis ieškovams ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų bei jame esančių pastatų nebūtų įmanoma naudoti pagal paskirtį, todėl reikalavimas nustatyti servitutą atsakovų poreikiui tinkamai naudotis viešpataujančiuoju daiktu užtikrinti atitinka CK 4.126 straipsnio 1 dalyje ir 4.128 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

24III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2510.

26Apeliaciniu skundu atsakovai V. M. ir E. M. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2710.1.

28Teismas priėmė visiškai paviršutinišką sprendimą, kuriame praktiškai neanalizavo kelio servituto nustatymo objektyvaus būtinumo ir visų įmanomų galimybių išnaudojimo kriterijų bei atsakovų nurodyto alternatyvaus servituto įgyvendinimo. Be to, teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai perkėlė įrodinėjimo pareigą atsakovams, nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, būtent ieškovai privalo įrodyti ieškinyje prašomo kelio servituto objektyvų būtinumą, t. y. jog nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovų sklypo naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų.

2910.2.

30Ieškovai ne tik byloje neįrodė prašomo kelio servituto objektyvaus būtinumo, t. y. jog nėra kitų alternatyvių galimybių užtikrinti galimybę naudotis ieškovų sklypu be neproporcingai didelių sąnaudų, bet netgi priešingai, byloje atsakovų aiškiai nurodytas alternatyvus servitutas bei byloje pateikti jo buvimą pagrindžiantys įrodymai aiškiai ir nedviprasmiškai liudija faktą, kad ieškinyje prašomas nustatyti kelio servitutas nėra objektyviai būtinas, nes egzistuoja ieškovų sklypo susisiekimo su ( - ) gatve galimybė per alternatyvų servitutą. Tačiau teismas ne tik nepagrįstai nustatė atsakovams pareigą įrodyti alternatyvaus ieškovų sklypo susisiekimo galimybę, bet dar ir visiškai nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotų kriterijų spręsdamas dėl ieškinyje prašomo kelio servituto nustatymo.

3110.3.

32Teismas visiškai nepagrįstai skundžiamame sprendime teikė pirmenybę ne atsakovų nuosavybės teisei į sklypą, bet tai aplinkybei, jog ieškovai ir tretieji asmenys, dar prieš atsakovams įsigyjant jų sklypą, nuolat patekdavo „į jų turimus žemės sklypus trumpiausiu ir visą laiką ten buvusiu keliu“, t. y. teikė pirmenybę ieškovų ir trečiųjų asmenų patogumo sumetimams.

3310.4.

34Priešingai nei sprendė teismas, alternatyvus servitutas užtikrina susisiekimą su ( - ) gatve tiek ieškovų sklypui, tiek visų byloje dalyvaujančių trečiųjų asmenų žemės sklypams. Atitinkamai, ieškinyje prašomo kelio servituto nenustatymo atveju tretiesiems asmenims neatsiras jokio poreikio reikšti ieškinį atsakovams dėl servituto nustatymo.

3510.5.

36Skundžiamame sprendime minimas motyvas, kad per atsakovų sklypą neva yra artimiausias privažiavimas iki trečiųjų asmenų žemės sklypo, yra visiškai nepagrįstas, nes teismas spręsdamas dėl kelio servituto nustatymo negali teikti pirmenybės trečiųjų asmenų patogumo sumetimams, o ne atsakovų nuosavybės teisės neliečiamumui.

3710.6.

38Nors sklypo ( - ) detaliajame plane numatytas alternatyvaus servituto vietoje automobilių kelias iki šiol nėra įrengtas ir galimai pareikalautų iš ieškovų bei trečiųjų asmenų kelio įrengimo išlaidų, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, išlaidų būtinybė, įgyvendinant kelio servitutą, savaime nereiškia, kad ieškovai patirtų nenormalių sąnaudų bei išnaudojo visas įmanomas galimybes užsitikrinti naudojimąsi savo žemės sklypu, neapribojant atsakovų nuosavybės teisių. Byloje nebuvo įrodyta bei skundžiamame sprendime nepateikta motyvų, kurie patvirtintų, jog nenustačius ieškinyje prašomo servituto ieškovai objektyviai negalėtų naudotis savo sklypu arba kliūčių naudotis ieškovų sklypu pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis ir ieškinyje prašomo servituto per atsakovų sklypą nustatymas yra vienintelis įmanomas būdas pašalinti objektyvias kliūtis naudotis ieškovų sklypu. Atitinkamai, teismas negalėjo grįsti sprendimo vien tuo, jog ieškovai ar tretieji asmenys galėtų patirti išlaidų bei laiko sąnaudų siekdami įgyvendinti susisiekimą su ( - ) gatve per alternatyvų servitutą.

3910.7.

40Teismas visiškai nesiaiškino, kokias ir kokio dydžio sąnaudas patirtų ieškovai, bei ar šios sąnaudos laikytinos normaliomis, įgyvendinant ieškovų sklypo susisiekimą per alternatyvų servitutą. Teismas, visiškai nesiaiškindamas atsakovų atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų dėl alternatyvaus servituto bei nesiremdamas jokiais įrodymais, a priori (iš anksto) nusprendė, jog, nenustačius ieškovų prašomo kelio servituto, ieškovams normaliomis sąnaudomis nebus įmanoma naudoti savo žemės sklypo pagal paskirtį. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kelio įrengimo išlaidų būtinybė įgyvendinant kelio servitutą savaime nereiškia, kad ieškovai patirtų nenormalių sąnaudų bei kad ieškovai išnaudojo visas įmanomas galimybes užsitikrinti naudojimąsi savo žemės sklypu, neapribojant atsakovų nuosavybės teisių.

4110.8.

42Teismas nepaisė proporcingumo ir savininkų interesų derinimo principų bei atsakovų teisės į privatumą. Kadangi byloje atsakovai buvo nurodę alternatyvų servitutą, atitinkamai teismas privalėjo byloje išsiaiškinti ir palyginti, kuris iš dviejų byloje nurodomų kelio servitutų nesuvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teisių. Atsakovai atsiliepime į ieškinį aiškiai nurodė, jog ieškinyje prašomas servitutas visiškai neatitinka proporcingumo ir savininkų interesų derinimo principų, bei tuo atveju, jeigu ieškinys būtų tenkinamas, tai sukeltų neproporcingai didelių neigiamių pasekmių atsakovams. Atsakovai taip pat byloje aiškiai įvardijo aplinkybes, pagrindžiančias, jog atsakovų nurodomas alternatyvus servitutas žymiai labiau atitiktų proporcingumo ir savininkų interesų derinimo principus. Taigi teismas privalėjo išsiaiškinti ir motyvuoti, kuriuo iš dviejų byloje nurodytų kelio servitutų teisė į privatumą nebūtų ribojama, bei parinkti sprendimą, kuriuo nebūtų ribojama tarnaujančiojo žemės sklypo savininkų teisė į privatumą. Tačiau teismas skundžiamame sprendime dėl teisės į privatumą ribojimo apskritai nepasisakė.

4310.9.

44Teismas, neįtraukdamas į bylą žemės sklypo, per kurį eina atsakovų nurodomas alternatyvus servitutas, savininkės Ž. M.-M. trečiuoju asmeniu, faktiškai užkirto kelią visapusiškam, pagrįstam bei teisingam bylos išnagrinėjimui. Be to, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes sprendimu nusprendė dėl jos materialiųjų teisių ir pareigų.

4510.10.

46Teismas skundžiamame sprendime a priori nusprendė, kad ieškovų naudojamas per atsakovų sklypo rytinę dalį privažiavimas neva yra tinkamas kelias, nors visiškai nesiaiškino šio privažiavimo, kaip kelio, nei teisėtumo, nei tinkamumo bei visiškai neatsižvelgė į atsakovų nurodytas aplinkybes bei byloje pateiktus įrodymus, akivaizdžiai įrodančius faktą, kad ieškovų naudojamas privažiavimas per atsakovų sklypą nėra joks kelias, bet yra niekur neįteisintas ir jokiuose dokumentuose nenumatytas, ieškovų neteisėtai ir savavališkai važinėjamas ruožas. Teismas skundžiamu sprendimu grubiai pažeidė visuotinai pripažįstamą teisės principą – iš neteisės negali kilti teisė, nuspręsdamas atsakovų sklypo rytinėje dalyje nustatyti kelio servitutą, grįsdamas tai neva tinkamo kelio egzistavimu, kuris iš tikrųjų yra ieškovo neteisėtas savavališkos statybos rezultatas bei kurio neteisėtu pastatymu yra grubiai pažeidžiama atsakovų nuosavybės teisė į sklypą.

4710.11.

48Teismas skundžiamame sprendime faktiškai nusprendė, kad teisė naudotis svetimu žemės sklypu, siekiant patekti į savo sklypą, atsiranda faktinio naudojimosi veiksmų pagrindu. Tačiau tokie teismo motyvai akivaizdžiai prieštarauja CK 4.124 straipsnyje įtvirtintam teisiniam reguliavimui bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams. Atsakovų pareiga leisti ieškovams naudotis atsakovų sklypu kaip privažiavimu iki ieškovų sklypo negali atsirasti nei ieškovų faktinio naudojimosi atsakovų sklypu, nei konkliudentinių veiksmų pagrindu, nes tokių kelio servituto teisės atsiradimo pagrindų galiojantis teisinis reguliavimas nenumato.

4910.12.

50Atsakovai niekada nebuvo suteikę sutikimo ieškovams važinėti per atsakovų sklypą, todėl ieškovų nuolatinis naudojimasis atsakovų sklypu kaip privažiavimu yra neteisėtas ir savavališkas atsakovų nuosavybės teisių pažeidinėjimas. Aplinkybė, jog atsakovai nesiėmė aktyvių veiksmų, fiziškai užkertančių kelią ieškovų važinėjimui per atsakovų sklypą, savaime negali būti laikoma sutikimu kaip konkliudentiniu veiksmu. Net ir tuo atveju, jeigu atsakovai būtų geranoriškai nedraudę važinėti per savo sklypą ieškovams, toks atsakovų neprieštaravimas savaime negalėtų sukurti atsakovams jokios teisinės pareigos leisti naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu kaip privažiavimu, kadangi tai akivaizdžiai neatitiktų daiktinės teisės – servituto atsiradimo pagrindų ir sąlygų nustatytų CK 4.124 straipsnyje.

5110.13.

52Teismas nurodė, kad atsakovai neva turėjo pareigą pirkdami sklypą išsiaiškinti ir įvertinti niekur teisiškai neįtvirtintą ir jokiuose dokumentuose nenumatytą faktinę situaciją. Tačiau akivaizdu, kad, nesant nustatyta jokio servituto, joks niekur teisiškai neįtvirtintas faktinis naudojimasis atsakovų sklypu, kaip privažiavimu, nesukuria ir negali sukurti jokių pareigų atsakovų sklypo savininkams.

5310.14.

54Teismas, skundžiamu sprendimu faktiškai pripažindamas, jog ieškovų savavališkas faktinis naudojimasis svetimu daiktu – atsakovų sklypu, nesant tam jokio teisinio pagrindo, savaime sukuria teises ieškovams bei pareigas atsakovams, grubiai pažeidė visuotinai pripažįstamą bendrąjį teisės principą – iš neteisės negali kilti teisė (lot. ex iniuria ius non oritur).

5510.15.

56Ieškovai, prieš naudodamiesi atsakovų sklypu kaip privažiavimu, privalėjo pirmiausiai išsiaškinti, ar jie turi teisę važinėti atsakovų sklypo rytine dalimi. Tačiau ieškovai eilę metų, neturėdami jokio teisinio pagrindo, faktiškai naudojęsi atsakovų sklypu kaip privažiavimu, tik 2017 m. nusprendė išsiaiškinti, ar nepažeidžia atsakovų sklypo savininkų nuosavybės teisių. Teismas į šį faktą visiškai nepagrįstai neatsižvelgė, o skundžiamame sprendime suteikė pirmenybę niekur teisiškai neįtvirtintai bei neturinčiai jokio teisinio pagrindo faktinei padėčiai vietoje teisiškai įtvirtintos bei galiojančiuose dokumentuose numatytos teisinės padėties, pagal kurią ieškovai neturi teisės naudotis atsakovų sklypo rytine dalimi kaip privažiavimu į ieškovų sklypą bei atsakovai neturi pareigos leisti ieškovams naudotis atsakovų sklypo rytine dalimi.

5710.16.

58Buvusių atsakovų sklypo savininkų 2005 m. liepos 7 d. sutikimas, kad būtų išskirtas servitutas inžinerinių tinklų paklojimui ir gatvės statybai, kuris numatytas ieškovų sklypo ir trečiųjų asmenų žemės sklypo detaliajame plane, atsakovams, kaip sąžiningiems sklypo įgijėjams, nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Šis byloje pateiktas 2005 m. liepos 7 d. atsakovų sklypo buvusių savininkų sutikimas gali būti vertinamas nebent tik kaip ikisutartiniuose santykiuose išreikštas ketinimas, pasižadėjimas ateityje sudaryti sutartį dėl kelio servituto, kurios atsakovų sklypo savininkai bei ieškovų sklypo savininkai jau 13 (trylika) metų iki šiol nesudarė.

5911.

60Ieškovai Ž. K. ir J. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

6111.1.

62Tiek atsakovai, tiek prieš juos buvę jiems priklausančio (tarnaujančiojo pagal ieškinio reikalavimus) sklypo savininkai visada sutiko su faktiniu naudojimusi kelio ruožu, kuriame sprendimu buvo nustatytas kelio servitutas, tad keliu buvo naudojamasi visą laiką, kadangi jokio kito kelio, kuriuo būtų įmanoma pasiekti sklypus, nėra ir niekada nebuvo. Dėl to atsakovų sklypo buvę savininkai netgi buvo susitarę su besiribojančio sklypo savininkais dėl tokio servituto nustatymo, ką visiškai patvirtino byloje surinkti įrodymai. Todėl atsakovų staiga (pradėjus statybas sklype) atsiradęs pasipiktinimas dėl naudojimosi keliu ir nesutikimas dėl servituto nustatymo tėra nepagrįstas ir nesąžiningas nepasitenkinimas situacija, kurios išspręsti kitaip, kaip tai visiškai teisingai padarė teismas, net neįmanoma.

6311.2.

64Atsakovai klaidina teismą, kadangi iš tiesų joks alternatyvus ieškovų sklypo susisiekimas su keliu Nemenčinė - Maišiagala faktiškai neegzistuoja, ką neginčytinai nustatė byloje ir antstolis atlikęs faktinių aplinkybių konstatavimą, kuris pripažintinas prime facie įrodymu. Faktiškai tokio (atsakovų siūlomo) servituto šiuo metu nustatyti neįmanoma, nes jo nustatymui reikalinga mikroinfrastruktūra neegzistuoja, o jos sukūrimas pareikalautų milžiniškų sąnaudų ir nepalyginamai labiau nei atsakovų atžvilgiu ribotų kitų savininkų teises.

6511.3.

66Skunde visiškai nevertinama nei nurodomo alternatyvaus servituto įgyvendinimo atitiktis proporcingumo ir savininkų interesų derinimo principams, nei tai, ar tokio servituto įgyvendinimas nepažeistų jokių asmenų teisės į privatumą bei niekam nesukeltų neproporcingai didelių nepatogumų. Šios išvados yra daromos visiškai nepagrįstai.

6711.4.

68Jokios kitos objektyvios galimybės patekti į savo sklypą, kaip tik naudojantis privažiavimu, kuriam teismas skundžiamu sprendimu nustatė servitutą, ieškovai ir tretieji asmenys neturi. Skunde nurodomo alternatyvaus servituto atkarpa yra trečiųjų asmenų sklypų teritorijoje, kurioje nėra jokio faktinio privažiavimo.

6911.5.

70Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kai ieškovas neturi objektyvios galimybės patekti į savo sklypą kitaip, kaip tik naudodamasis servitutu per tarnaujantįjį daiktą, servitutą privaloma nustatyti per istoriškai seniausiai susiformavusį, faktiškai jau esantį kelią, nes naujo kelio formavimas ir esamo panaikinimas galėtų keisti kraštovaizdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015), kas atitinka nagrinėjamą situaciją, kadangi būtent ieškovų nurodytas kelias ir yra istoriškai seniausiai susiformavęs bei faktiškai naudojamas, o atsakovų nurodoma alternatyva yra itin neproporcinga, nepagrįstai keičianti sklypų mikroinfrastruktūrą bei kraštovaizdį ir pažeidžianti kitų sklypų savininkų interesų derinimo principą. Ieškovų atstovui nuvykus į šią vietą paaiškėjo, jog šioje atkarpoje esančioje teritorijoje po žeme yra sumontuoti minėtuose sklypuose esančių pastatų nuotekų valymo įrenginiai, taip pat ši teritorija yra priešais šiame sklype esančio namo terasą, kurios funkcinė paskirtis įrengiant šalia kelią būtų paneigta, tokiu būdu taip pat paneigiant ir šio sklypo savininkų nuosavybės teises, taip pat teises į privatumą ir saugumą, kurias mini ir patys atsakovai. Be to, minėta atkarpa yra užstatyta mūrine tvora, todėl atsakovų nurodomo alternatyvaus kelio įrengimas šia atkarpa yra praktiškai (nepadarant neproporcingai didelės žalos tretiesiems asmenims) neįmanomas.

7111.6.

72Ginčo privažiavimas egzistavo dar prieš tai, kai atsakovai tapo sklypo savininkais, buvo ieškovų įrengtas su tuometinio savininko sutikimu ir leidimu, ieškovų lėšomis, gyventojų naudojamas net trylika metų. Tai, kad šis privažiavimas nėra įregistruotas kelių registre (nors žemėlapiuose jis yra identifikuojamas kaip ( - ) gatvė), savaime nesuponuoja šio privažiavimo neteisėtumo, kaip teigia atsakovai. Neteisėtumą šiuo atveju lemtų privažiavimo įrengimas savavališkai (neturint asmens, per kurio sklypą jis įrengiamas, sutikimo/leidimo, kuris šiuo atveju buvo) arba pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ko taip pat byloje nenustatyta.

7311.7.

74Nors, anot atsakovų, ( - ) gatvė neegzistuoja, šiuo adresu atsakovė deklaruoja savo gyvenamąją vietą.

7511.8.

76Remiantis CK 4.48 straipsnio 2 dalimi, perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigu, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Tai, kad atsakovai nusprendė nebesutikti su tokio privažiavimo naudojimu, nors įsigydami sklypą šią situaciją žinojo ir net po įsigijimo niekada nebandė jos su niekuo geranoriškai spręsti, nereiškia, kad jie gali paneigti savo, kaip naujų sklypo įgijėjų, pareigas, įgytas iš prieš tai buvusių savininkų, jiems duodant sutikimą/leidimą tokiu privažiavimu naudotis. Dėl to visiškai nepagrįstas ir skundo teiginys, kad šis atsakovų sklypo buvusių savininkų sutikimas nesukuria jokių teisinių pasekmių atsakovams. Tas pats pasakytina ir apie servituto nustatymą šiuo privažiavimu, kadangi buvę atsakovų sklypo savininkai notariškai patvirtintu sutikimu patvirtino tokio servituto nustatymą, todėl atsakovai, perimdami ankstesnių šio sklypo savininkų teises ir pareigas, perėmė ir atitinkamus įsipareigojimus leisti nustatyti būtent tokį servitutą.

7711.9.

78Apeliantų teiginiai, kad įrodyti, jog nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (ieškovui), o ieškovai neįrodė ieškinyje prašomo kelio servituto objektyvaus būtinumo, yra visiškai deklaratyvūs, pateikti ignoruojant byloje esančius įrodymus, kuriuos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino. Teismo motyvai visiškai atitinka tiek proporcingumo, tiek ir sklypų savininkų tarpusavio interesų derinimo principus.

7911.10.

80Atsakovų cituojama teismų praktika netgi paneigia atsakovų skundo motyvus, kadangi byloje yra įrodyta ir atsakovų net neginčijama faktinė aplinkybė, jog faktiškai šiuo metu nėra jokio kito privažiavimo prie ieškovų sklypo, kaip tik trylika metų egzistuojantis bei naudojamas kelias per atsakovų sklypą, ir būtent tai yra ta svari priežastis, sudaranti pagrindą apriboti atsakovų nuosavybės teisę nustatant kelio servitutą.

8111.11.

82Įstatymas neįpareigoja teismo aiškintis visas įmanomas servituto nustatymo galimybes, juolab, jei jos neatitinka realios situacijos, proporcingumo ir/ar savininkų tarpusavio interesų derinimo principų arba prieštarauja elementariai logikai, nepaisant to teismas įvertino ir atsakovų siūlomą alternatyvą bei ją motyvuotai atmetė kaip neįgyvendinamą atsižvelgiant į realią situaciją ir proporcingumo ir/ar savininkų tarpusavio interesų derinimo principus.

8311.12.

84Teismas aiškiai konstatavo, kad atsakovai visą laiką žinojo apie situaciją, tačiau nebuvo linkę jos spręsti, juolab taikiu būdu, todėl bet kokius statybos darbus atlikinėjo savo rizika ir naudojosi susiklosčiusia situacija nesąžiningai, nederindami savo interesų su kitais savininkais, ignoruodami jų nuosavybės teises ir su jais nebendraudami. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, jog servituto nustatymas sustabdytų atsakovų vykdomas statybas, tačiau iš skundo matyti, kad tokiu atveju tektų tik nežymiai pakoreguoti dalį sklype įrenginėjamo trinkelių grindinio, kas jokių esminių kliūčių statybos darbams nesukeltų ir atsakovų nuosavybės teisių žymiai neapribotų. Kitų kliūčių įgyvendinti statybos darbus atsakovai ir nenurodo.

8511.13.

86Teismas atsakovams iš ieškovų priteisė piniginę kompensaciją už jų teisių suvaržymą, kurios dydis apeliaciniame skunde net nėra ginčijamas, be to, kelio servituto priežiūrą ir sutvarkymą nustatė tik ieškovams bei tretiesiems asmenims. Visa tai patvirtina, kad teismas tinkamai pasvėrė atsakovų teisių suvaržymą ir visiškai teisingai jį kompensavo, todėl priėmė teisingą sprendimą.

8711.14.

88Lieka neaišku, kuo yra grindžiamas apeliacinio skundo motyvas dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimo. Teismas, neįtraukdamas į bylą Ž. M.-M. trečiuoju asmeniu, niekaip neužkirto kelio visapusiškam, pagrįstam bei teisingam bylos išnagrinėjimui. Juolab kad trečiasis asmuo turi teisę, bet ne pareigą dalyvauti procese, todėl jo įtraukimas net nebūtinai reikštų jo dalyvavimą procese ir kokių nors byloje nustatytų aplinkybių pasikeitimą ar naujų aplinkybių paaiškėjimą.

8911.15.

90Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ( - ) gatvė bei vietinis kelias visiškai nepatenka į atsakovų sklypo teritoriją, nes privažiavimas, kaip aiškiai matyti iš bylos įrodymų, į atsakovų sklypo teritoriją patenka iš dalies, ir būtent šioje dalyje, pagal ieškovų pateiktą planą, kelio servitutas ir buvo nustatytas.

9111.16.

92Jokių pažeidimų jokios institucijos nėra nustačiusios, o ieškovas visus darbus atliko tik su visų suinteresuotų asmenų sutikimais (patvirtintais ir notarine tvarka), ir iki šiol iš jokių asmenų nėra sulaukta jokių skundų ar pretenzijų dėl privažiavimo darbų teisėtumo.

93Teisėjų kolegija

konstatuoja:

94IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

95Apeliacinis skundas tenkinamas.

9612.

97Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

9813.

99Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl kelio servituto nustatymo sąlygų.

10014.

101Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, tačiau, nepaisant to, servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018).

10215.

103Teismo sprendimu nustatant servitutą būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Taigi, nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016 13, 15 ir 24 punktai ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

10416.

105Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad proporcingumo ir interesų derinimo principai sprendžiant servituto nustatymo klausimą gali būti svarbūs ir kitu aspektu – kai esant keliems alternatyviems variantams reikia parinkti, kuriam iš tarnaujančiųjų daiktų nustatyti servitutą. Tokiu atveju teismas turi parinkti tokį servitutą, kuris mažiausiai suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises; tos pačios taisyklės turi būti laikomasi ir tada, kai sprendžiama dėl skirtingiems savininkams priklausančių tarnaujančiųjų daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010).

10617.

107Pastarasis išaiškinimas yra aktualus nagrinėjamoje byloje, nes bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantai įrodinėjo esant alternatyvią ieškovų sklypo susisiekimo su jų nurodomu keliu Nemenčinė-Maišiagala galimybę, t. y. per kelią tarp žemės sklypų, kurių kadastro Nr. ( - ) ir ( - ), bei kelią, numatytą žemės sklypų, kurių kadastro Nr. ( - ), ( - ), ( - ), rytinėje dalyje.

10818.

109Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina ieškovai, apeliantų nurodytos alternatyvaus servituto galimybės iš esmės nevertino, apsiribojęs nurodymu, kad apeliantų sklypo dalimi, kurioje ieškovai prašo nustatyti servitutą, ieškovai ir kiti asmenys ir taip naudojasi kaip keliu, o siekiant nustatyti servitutą kitoje vietoje tai užtruktų ir pareikalautų sąnaudų. Taigi teismas šiame ginče lemiamą reikšmę suteikė faktui, kad apeliantų sklypo dalimi jau buvo naudojamasi kaip privažiavimu. Tačiau, kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111 straipsnis); ir nors ši teisė nėra absoliuti, gali būti ribojama, jeigu to reikia užtikrinti kitų asmenų teises ar teisėtus interesus, tačiau, atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, jos ribojimas gali būti pateisinamas tik esant svarioms priežastims. <...> Dėl to, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, negali būti suvaržoma nuosavybės teisė ir vieno asmens problemos sprendžiamos kito asmens sąskaita, priešingu atveju tai neatitiktų CK 4.126 straipsnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012).

11019.

111Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, susijusių su apeliantų nurodomo alternatyvaus servituto įrengimo sąnaudomis, jų dydžio bei darbų pobūdžio, taip pat neanalizavo alternatyvaus servituto įtakos kitų savininkų teisėms ir teisėtiems interesams, nes pastarųjų, konkrečiai žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), kuriame ir būtų nustatomas alternatyvus servitutas, savininkės Ž. M.-M. į bylos nagrinėjimą neįtraukė. Atitinkamai, neišnagrinėjęs šių aplinkybių bei iš esmės nepasisakęs dėl apeliantų argumentų apie prašomo nustatyti servituto neigiamas pasekmes apeliantams, pirmosios instancijos negalėjo spręsti, kad ieškovų prašomas nustatyti servitutas geriau užtikrina proporcingumo ir savininkų interesų derinimo principus. Taip pat ieškovų argumentai, kad alternatyvaus servituto įrengimas yra itin neproporcingas, nepagrįstai keičiantis sklypų mikroinfrastruktūrą bei kraštovaizdį ir pažeidžiantis kitų sklypų savininkų interesų derinimo principą, atmetami kaip nepagrįsti, nes šios aplinkybės, kaip minėta, byloje nebuvo tiriamos.

11220.

113Nesutikimą su servituto nustatymu jų žemės sklype apeliantai grindė tuo, kad: prašomas nustatyti kelio servitutas yra neadekvačiai arti apeliantų statomo gyvenamojo namo; servituto nustatymas būtų nesuderinamas su apeliantų sklype statomais statiniais ir projektine dokumentacija; nustačius servitutą, būtų pažeista apeliantų teisė į privatumą. Visų šių argumentų pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, nevertino ir dėl jų nepasisakė, nors nurodomos aplinkybės patenka į bylų dėl servituto nustatymo nagrinėjimo dalyką. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, siekiant abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar servituto nustatymas neapriboja asmens teisės į privatų gyvenimą. Tais atvejais, kai nustatant servitutą privatumo aspektas tampa reikšmingas ir yra keli galimi servituto nustatymo variantai, turi būti pasirenkamas toks sprendimas, kuriuo teisės į privatumą ribojimo būtų išvengiama arba toks ribojimas būtų mažiausias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011). Tai papildomai pagrindžia, kodėl alternatyvaus servituto nustatymo galimybės įvertinimas nagrinėjamoje byloje turi esminės teisinės reikšmės. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (ieškovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-94-248/2016). Atitinkamai pagal tai turėtų būti paskirstoma įrodinėjimo pareiga vertinant prašomo nustatyti servituto objektyvų būtinumą (be kita ko, alternatyvaus servituto (ne)pagrįstumą), o pirmosios instancijos teismo argumentai, kad apeliantai neįrodė, jog ieškovai patekdavo į savo nuosavybę kitokiu keliu ir jis būtų tinkamas, nepažeidžiant niekieno teisių, šios įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės neatitinka.

11421.

115Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantai taip pat įrodinėjo, kad pagal galiojančius teritorijų planavimo ir žemės sklypų kadastro dokumentus, jokio kelio apeliantų žemės sklypo teritorijoje nėra, o ieškovų naudojamas privažiavimas per apeliantų sklypą yra ieškovų neteisėtai ir savavališkai važinėjamas ruožas. Šias aplinkybes apeliantai grindė byloje pateiktais įrodymais, tačiau pirmosios instancijos teismas, akcentavęs aplinkybę, kad buvę ieškovų ir apeliantų sklypų savininkai buvo susitarę dėl servituto nustatymo apeliantų sklype, ir, remdamasis iš esmės vien nuotraukomis, ginčo sklypo ruožą pripažindamas keliu, nurodytų apeliantų argumentų apie kelio apeliantų sklype nebuvimą ir juos pagrindžiančių įrodymų nevertino.

11622.

117Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, susiję su ankstesnių žemės sklypų savininkų susitarimu dėl servituto nustatymo, neatitinka CK nustatyto teisinio reguliavimo, o būtent, CK 4.124 straipsnio 2 dalies, pagal kurią iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, neįregistruotas servitutas nesukelia teisių ir pareigų nei viešpataujančiojo, nei tarnaujančiojo daikto savininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2011). Todėl ankstesnių apeliantų sklypo savininkų duotas sutikimas dėl servituto nustatymo, kuris taip ir nebuvo įgyvendintas, apeliantams, kaip sąžiningiems sklypo įgijėjams, nesukelia jokių teisinių pasekmių.

11823.

119Dėl pirmiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad apeliantai tam tikrą laiką nedraudė ieškovams naudotis jų sklypu kaip privažiavimu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantų argumentams, kad, viena vertus, aktyvių veiksmų nesiėmimas, užkertant ieškovams kelią važinėti per apeliantų žemės sklypą, savaime nereiškia leidimo ar sutikimo su tokiais ieškovų veiksmais; kita vertus, toks faktinis apeliantų neprieštaravimas nesukelia jiems teisinės pareigos leisti naudotis jų žemės sklypu ir toliau, t. y. konkliudentiniai veiksmai, pagal CK 4.124 straipsnį, negali būti servituto ir iš jo kylančių teisių atsiradimo pagrindas.

12024.

121Dėl išdėstytų priežasčių apeliantų įrodinėjamos aplinkybės, kad jų sklype nėra numatyta jokio kelio, ir naudojimasis juo yra neteisėtas, tampa teisiškai reikšmingos, o jas nustačius, servituto nustatymo klausimas byloje spręstinas pagal bendrąsias servituto nustatymo taisykles, be kita ko, jau minėtus proporcingumo ir interesų derinimo principus, nesuteikiant lemiamos reikšmės aplinkybei, kad apeliantų sklypo dalis jau buvo naudojama kaip faktinis privažiavimas iki ieškovų sklypo, nes, kaip teisingai nurodo apeliantai, pagal bendrąjį teisės principą, iš neteisės negali kilti teisė.

12225.

123Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad, netenkinus ieškinio, tretieji asmenys turėtų reikšti ieškinį dėl servituto nustatymo apeliantams, nes esamas kelias yra artimiausias privažiavimas prie jų sklypo ir kelias jau buvo naudojamas, taip pat neatitinka įstatyme įtvirtintų ir teismų praktikoje suformuluotų servituto nustatymo kriterijų, nes, kaip minėta, servituto nustatymas negali būti pateisinamas vien patogumo sumetimais.

12426.

125Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nevertindamas šios nutarties 19-21 punktuose nurodytų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, kas yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes dėl byloje tirtinų aplinkybių ir įrodymų pobūdžio bei apimties bylos išnagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme yra negalimas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

12627.

127Nagrinėjant bylą iš naujo, be kita ko, spręstinas žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), savininko įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, klausimas (CPK 47 straipsnio 1 dalis).

12828.

129Apeliacinės instancijos teismas nesprendžia apeliantų pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimo, nes bylą nagrinėjant iš naujo apeliantai galės juos pateikti pirmosios instancijos teismui.

13029.

131Bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas taip pat paliktinas spręsti pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

132Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

133Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovai Ž. K. ir J. K. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti... 7. 2.... 8. Atsakovai V. M. ir E. M. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad egzistuoja... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 3.... 11. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį... 12. 4.... 13. Teismas konstatavo, kad ieškovai pateikė teismui įrodymus, jog esamas kelias... 14. 5.... 15. Teismas sprendė, kad jeigu būtų vadovaujamasi išimtinai atsakovų... 16. 6.... 17. Teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais,... 18. 7.... 19. Teismo vertinimu, pritarti atsakovų nuomonei būtų neteisinga, neprotinga bei... 20. 8.... 21. Tačiau teismas nesutiko su ieškovų ir trečiųjų asmenų pozicija, kad turi... 22. 9.... 23. Taigi, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes,... 24. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 25. 10.... 26. Apeliaciniu skundu atsakovai V. M. ir E. M. prašo panaikinti Vilniaus regiono... 27. 10.1.... 28. Teismas priėmė visiškai paviršutinišką sprendimą, kuriame praktiškai... 29. 10.2.... 30. Ieškovai ne tik byloje neįrodė prašomo kelio servituto objektyvaus... 31. 10.3.... 32. Teismas visiškai nepagrįstai skundžiamame sprendime teikė pirmenybę ne... 33. 10.4.... 34. Priešingai nei sprendė teismas, alternatyvus servitutas užtikrina... 35. 10.5.... 36. Skundžiamame sprendime minimas motyvas, kad per atsakovų sklypą neva yra... 37. 10.6.... 38. Nors sklypo ( - ) detaliajame plane numatytas alternatyvaus servituto vietoje... 39. 10.7.... 40. Teismas visiškai nesiaiškino, kokias ir kokio dydžio sąnaudas patirtų... 41. 10.8.... 42. Teismas nepaisė proporcingumo ir savininkų interesų derinimo principų bei... 43. 10.9.... 44. Teismas, neįtraukdamas į bylą žemės sklypo, per kurį eina atsakovų... 45. 10.10.... 46. Teismas skundžiamame sprendime a priori nusprendė, kad ieškovų naudojamas... 47. 10.11.... 48. Teismas skundžiamame sprendime faktiškai nusprendė, kad teisė naudotis... 49. 10.12.... 50. Atsakovai niekada nebuvo suteikę sutikimo ieškovams važinėti per atsakovų... 51. 10.13.... 52. Teismas nurodė, kad atsakovai neva turėjo pareigą pirkdami sklypą... 53. 10.14.... 54. Teismas, skundžiamu sprendimu faktiškai pripažindamas, jog ieškovų... 55. 10.15.... 56. Ieškovai, prieš naudodamiesi atsakovų sklypu kaip privažiavimu, privalėjo... 57. 10.16.... 58. Buvusių atsakovų sklypo savininkų 2005 m. liepos 7 d. sutikimas, kad būtų... 59. 11.... 60. Ieškovai Ž. K. ir J. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus... 61. 11.1.... 62. Tiek atsakovai, tiek prieš juos buvę jiems priklausančio (tarnaujančiojo... 63. 11.2.... 64. Atsakovai klaidina teismą, kadangi iš tiesų joks alternatyvus ieškovų... 65. 11.3.... 66. Skunde visiškai nevertinama nei nurodomo alternatyvaus servituto įgyvendinimo... 67. 11.4.... 68. Jokios kitos objektyvios galimybės patekti į savo sklypą, kaip tik... 69. 11.5.... 70. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kai ieškovas neturi objektyvios... 71. 11.6.... 72. Ginčo privažiavimas egzistavo dar prieš tai, kai atsakovai tapo sklypo... 73. 11.7.... 74. Nors, anot atsakovų, ( - ) gatvė neegzistuoja, šiuo adresu atsakovė... 75. 11.8.... 76. Remiantis CK 4.48 straipsnio 2 dalimi, perdavimo būdu naujasis savininkas... 77. 11.9.... 78. Apeliantų teiginiai, kad įrodyti, jog nėra kitų alternatyvių galimybių... 79. 11.10.... 80. Atsakovų cituojama teismų praktika netgi paneigia atsakovų skundo motyvus,... 81. 11.11.... 82. Įstatymas neįpareigoja teismo aiškintis visas įmanomas servituto nustatymo... 83. 11.12.... 84. Teismas aiškiai konstatavo, kad atsakovai visą laiką žinojo apie... 85. 11.13.... 86. Teismas atsakovams iš ieškovų priteisė piniginę kompensaciją už jų... 87. 11.14.... 88. Lieka neaišku, kuo yra grindžiamas apeliacinio skundo motyvas dėl CPK 329... 89. 11.15.... 90. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ( - ) gatvė bei vietinis kelias visiškai... 91. 11.16.... 92. Jokių pažeidimų jokios institucijos nėra nustačiusios, o ieškovas visus... 93. Teisėjų kolegija... 94. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 95. Apeliacinis skundas tenkinamas.... 96. 12.... 97. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 98. 13.... 99. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl kelio servituto... 100. 14.... 101. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimu servitutas nustatomas,... 102. 15.... 103. Teismo sprendimu nustatant servitutą būtina siekti abiejų daiktų savininkų... 104. 16.... 105. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad proporcingumo ir interesų... 106. 17.... 107. Pastarasis išaiškinimas yra aktualus nagrinėjamoje byloje, nes bylą... 108. 18.... 109. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų, pirmosios instancijos... 110. 19.... 111. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių,... 112. 20.... 113. Nesutikimą su servituto nustatymu jų žemės sklype apeliantai grindė tuo,... 114. 21.... 115. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantai taip pat... 116. 22.... 117. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentais, kad... 118. 23.... 119. Dėl pirmiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad... 120. 24.... 121. Dėl išdėstytų priežasčių apeliantų įrodinėjamos aplinkybės, kad jų... 122. 25.... 123. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad, netenkinus ieškinio, tretieji... 124. 26.... 125. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro... 126. 27.... 127. Nagrinėjant bylą iš naujo, be kita ko, spręstinas žemės sklypo, kurio... 128. 28.... 129. Apeliacinės instancijos teismas nesprendžia apeliantų pateiktų naujų... 130. 29.... 131. Bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo... 132. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 133. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti...