Byla 2A-419-71/2012

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Agotos Gutauskienės, teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros ir trečiojo asmens R. M. apeliacinius skundus dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. M., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje, R. M., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje R. B. žemėtvarkos paslaugų įmonei, J. Š., Žagarės regioninio parko direkcijai dėl pripažinimo negaliojančiais Šiaulių apskrities viršininko administracijos įsakymo dalies, valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties, restitucijos taikymo, ir

3Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas Šiaulių apygardos prokuratūra ieškiniu kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą ir prašė panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 1998 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. ( - ) ,.Dėl privačių namų valdų žemės sklypo pardavimo“ priedo ( - ) punktą, kuriuo leista P. M. privatinės nuosavybės teise įsigyti 0,2506 ha namų valdos žemės sklypą, esantį ( - ); pripažinti negaliojančia 1999 m. kovo 16 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ); taikyti restituciją, grąžinti 0,2506 ha žemės sklypą, esantį ( - ), valstybės dispozicijon; panaikinti 0,2506 ha žemės sklypo, esančio ( - ), teisinę registraciją; priteisti iš atsakovų žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas. (1 t., 1-5, 38-42 b. l.).

6Ieškovas nurodė, kad 2009-06-12 Šiaulių apskrities viršininko administracija kreipėsi į prokurorą, kad jis atliktų tyrimą ir įvertintų, ar pagrįstai ir teisėtai priimtas Šiaulių apskrities viršininko 1998-05-26 įsakymo Nr. ( - ), ( - ) punktas ir ar teisėtai sudaryta 1999-03-16 pirkimo pardavimo sutartis. Šiaulių apygardos prokuratūroje atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad minėtu įsakymu buvo leista P. M. privatizuoti namų valdos sklypą, kurio plotas apie 25 arai, esantį ( - ), ir 1999-03-16 pirkimo pardavimo sutartimi šis sklypas buvo perleistas nuosavybėn. Prokuroro buvo nustatytas LR žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. numatytas reikalavimas, kad namų valdos sklypai yra privatizuojami pagal faktinį naudojimą remiantis pirminiais privatizacijos dokumentais, esančiais techninės apskaitos byloje. Iš plano, esančio P. M. inventorinėje byloje, matosi, kad visiškai yra pakeistos žemės sklypo ribos, jos neatitinka ribų pažymėtų inventorinėje byloje. Apie tokius plano pakeitimus nebuvo informuotas gretimo žemės sklypo savininkas, nes parengtame žemės sklypo plane nėra gretimo žemės sklypo naudotojo ar valstybinės žemės atstovo parašo. Gretimo sklypo naudotojas ir valstybinės žemės atstovas nežinojo apie tokį planavimą, kadangi projekto autorius, rengęs žemės sklypo planą, tinkamai neinformavo šitų asmenų, nes byloje nėra pranešimų kopijų apie tai, kad tie asmenys būtų buvę informuoti. Esant pažeidimams, administracinis aktas ir pirkimo-pardavimo sutartis turi būti naikintini. Ginčo sklypas turi būti grąžintas valstybės dispozicijon ir iš naujo turi būti atliekami projektavimo darbai, kad būtų M. ir M. namų valdos sklypai suformuoti, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Prokuroras sieja viešo intereso buvimo faktą su teisingu įstatymų taikymu ir turi teisę reikšti ieškinius šioje srityje. Šiuo atveju ne tik yra ginamas viešasis interesas, bet ir privatus interesas, nes paprastai įstatymo pažeidimas yra susijęs ir su tam tikrų asmenų interesu gynimu. Įstatymas numato bendrą 10 metų senaties terminą, tačiau prokurorui apie šį faktą tapo žinoma 2009-06-12, kai informaciją pateikė Šiaulių apskrities viršininko administracija, prokuroras turėjo atlikti tyrimą, paskutinai duomenys buvo gauti 2009-07-02, todėl ieškinio senatis turėtų būti skaičiuojama nuo minėtos dienos. Jeigu teismas manytų, kad yra praleistas senaties terminas, prašė šį terminą atnaujinti.

7Atsakovė R. M. nesutikdama su ieškovo reikalavimais ir prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

8Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos Joniškio žemėtvarkos skyrius sutiko su ieškovo reikalavimais (61-63 b. l).

9Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje R. M. ieškinį prašė tenkinti (54-56 b. l.).

10Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje J. Š. nuomonės dėl ieškinio neturi.

11Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje, R. B. pripažino savo klaidą, nes nesuderino sklypo ribos su gretimo sklypo savininku.

12Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje, Žagarės regiono parko direkcija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinyje išdėstytos aplinkybės nėra susijusios su Direkcijos kompetencija ir bylos išsprendimas neturės jokios įtakos Direkcijos teisėms ir pareigoms (178-179 b. l.).

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14Joniškio rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 21 d. sprendimu ieškovo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atmetė.

15Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo paliko galioti 2009-08-06 Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismo sprendimui įsiteisėjus, šias laikinąsias apsaugos priemones, nurodė panaikinti (2 t., 20-24 b. l.).

16Teismo nustatyta, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje 2009 m. birželio 12 d. buvo gautas Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2009 m. birželio 11 d. raštas Nr. ( - ) dėl P. M. namų valdos žemės sklypo privatizavimo, kuriuo prašoma patikrinti Šiaulių apskrities viršininko 1998 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. ( - ) „Dėl privačių namų valdų žemės sklypo pardavimo“ priedo ( - ) punkto, 1999 m. kovo 16 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ( - ) teisėtumą. Nustatyta, kad 1998 m. gegužės 26 d. Šiaulių apskrities viršininkas įsakymo Nr. ( - ) „Dėl privačių namų valdų žemės sklypo pardavimo“ priedo ( - ) punktu buvo leista P. M. privatinės nuosavybės teise įsigyti 0,2506 ha namų valdos žemės sklypą, esantį ( - ) ir šio įsakymo pagrindu 1999 m. kovo 16 d. buvo pasirašyta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. ( - ) tarp Šiaulių apskrities viršininko administracijos ir P. M. dėl 0,2506 ha žemės sklypo, esančio ( - ), pardavimo. Šios sutarties pagrindu P. M. vardu nekilnojamojo turto registre įregistruotas 0,2506 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 4100 Lt, esantis ( - ) (b. l. 15-17). P. M. namų valdos 0,2506 ha žemės sklypo, esančio ( - ), planą privatizavimui sudarė ir kadastrinius matavimus 1998-02-10 atliko R. B. žemėtvarkos paslaugų įmonė. Teismo nustatyta, kad 0,2506 žemės sklypo riba, sudarytame kadastrinių matavimų plane, neatitinka faktinės ribos nurodytos P. M. namų valdos techninės inventorizacijos byloje, esančiame pastatų išdėstymo ir faktinio žemės naudojimo ribų plane, t.y. kadastrinių matavimų plane riba nustatyta viduriu tarp dviejų gretimų ūkinių pastatų, o P. M. namų valdos techninės inventorizacijos byloje, sudarytoje 1991-11-13, ši riba nustatyta prie P. M. ūkinio pastato. Iš J. Š. namų valdos 0,13 ha įsigijimo dokumentų, R. M. namų valdos ir gyvenamųjų pastatų įsigijimo dokumentų teismas matė, kad 1993-09-30 sutartimi L. S. pardavė J. Š. gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais 1300 kv.m. ploto žemės sklype, esančius ( - ), o 1999-11-24 sutartimi J. Š. minėtą turtą pardavė R. M.. Teismo nurodyta, kad 1998 m. parengtas žemės sklypo planas riboje ( - ) nebuvo suderintas su gretimo žemės sklypo, esančio ( - ), naudotoju (kadastrinių matavimų metu, t.y. 1998 m. vasario 10 d. žemės naudotojas buvo J. Š., o šiuo metu - R. M.). Iš Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2009-05-19 rašto Nr. ( - ) „Dėl namų valdos žemės sklypo“ teismas matė, kad Šiaulių apskrities viršininko administracija siūlė P. M. administracine tvarka pakeisti žemės sklypo ribas. Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis 2010-10-22 mirė P. M., o iš nuosavybės teisės liudijimo, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, aišku, kad atsakovo P. M. teisių perėmėja yra R. M..

17Byloje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo 1999-03-16 sutarties Nr. ( - ) pagrindu 1999-03-23 P. M. vardu nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 0,2506 ha žemės sklypas, esantis ( - ). R. M., kurio teisės ar teisėti interesai pažeisti įregistravus minėtą žemės sklypą turėjo sužinoti apie jo pažeistas teises ir interesus jau 1999-03-23. Iš byloje esančio Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2009 m. birželio 11 d. rašto Nr. ( - ) dėl P. M. namų valdos žemės sklypo privatizavimo teismas matė, kad S. M. į Šiaulių apskrities viršininko administraciją kreipėsi 2009-04-20, t. y. praėjus daugiau kaip dešimt metų po to, kai ji turėjo sužinoti apie pažeistas jos teises. Teismas pažymėjo, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę naudotis viešo registro duomenimis, o prokuroras nėra išimtinis proceso dalyvis, todėl jis ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, R. M. šioje byloje, turėjo teisę ir galėjo patikrinti duomenis viešajame registre. Teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas yra suėjęs, o atsakovei prašant taikyti senatį, šis terminas yra naikinamasis, todėl ieškinį atmetė.

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

19Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūra prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį, ginantį viešąjį interesą, ieškinį (2 t., 27-32 b. l.).

20Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

211. Apeliantas nurodo, kad prokurorai nėra materialinių teisinių santykių subjektai, todėl jiems negali būti tiesiogiai taikomi ieškinio senaties terminai tokiomis pat sąlygomis kaip asmenims, kurių teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeidžiami. Ieškinio senaties termino pradžia prokurorui skaičiuotina nuo to momento, kai yra surinkti duomenys, leidžiantys daryti išvadą, kad yra pažeidžiamas viešasis interesas;

222. Teismo padaryta išvada, kad termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo pradžia laikytina diena, kada buvo atlikta ginčo žemės sklypo registracija viešame registre, prieštarauja suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai;

233. Apelianto nuomone teismas neįvykdė pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos CPK 176 str. 1 dalyje, t.y. neaptarė kiekvieno įrodymo įrodomosios galios ir ryšio su kitais įrodymais, neaptarė argumentų dėl kurių ieškovo pateiktus įrodymus dėl tyrimo ginti viešąjį interesą termino pradžios atmetė, tokių būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 183, 185 straipsnius. Teismas labai formaliai, apsiribodamas ginčo sklypo registracijos Nekilnojamojo turto registre paminėjimu, padarė išvadą, kad nuo minėtosios dienos trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, turėjo sužinoti apie jo pažeistas teises ir interesus;

244. Apeliantas mano, kad nepagrįstai sprendime nurodyta ir tai, kad trečiasis asmuo

25R. M., kurio teisės ir interesai buvo pažeisti įregistravus ginčo žemės sklypą, turėjo sužinoti apie pažeistas teises ir interesus jau 1999-03-23. Apeliantas pažymi, kad teisės į ieškinį atsiradimas nusakomas ne objektyviu – teisės pažeidimo, o subjektyviu momentu, t.y. kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie pažeistas savo teises, nes savo pažeistas teises asmuo gali ginti tik žinodamas, kad šios yra pažeistos;

265. Nepagrįsta laiko teismo išvadą, kad senaties terminas yra naikinamasis, nes Lietuvos Respublikos CK 1.131 str. 2 dalis, o taip pat susiformavusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika leidžia daryti išvada, kad teismas turi teisę atnaujinti terminą, kai jis pripažįsta, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teismas, laikydamas, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, turėjo teisę spręsti klausimą dėl jo atnaujinimo.

27Apeliaciniu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų R. M. prašo Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti (2 t., 36-41 b. l.).

28Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

291. LR CK 1.127 str. 1 dalyje nurodoma, kad senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, taigi, ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), todėl, apelianto nuomone, teismas padarė neteisingą išvadą dėl ieškinio termino pradžios;

302. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, vien viešo registro duomenų buvimas ir jų prieinamumas, turtą be trukdžių naudojančiam asmeniui, nėra pagrindas domėtis registro duomenimis, ar pagal juos turtas nėra įregistruotas kitų asmenų vardu;

313. Apeliantas R. M. neturėjo pagrindo įtarti apie jo teisėtų interesų pažeidimą, nes nuosavybės teisės į žemės sklypą įregistravę atsakovė R. M. ir jos sutuoktinis P. M. nekėlė jokių kliūčių apelianto šeimai naudotis jam priklausančia namų valda, o konkrečiai – netrukdė naudotis joje esančiu įvažiavimu, kuris, pagal apelianto turimą namų valdos techninės apskaitos bylą, buvo apeliantui priklausančios namų valdos plote;

324. Teismas netyrė, ar apeliantas iš viso turėjo galimybę viešame registre matyti savo teisių pažeidimą, nes viešajame registre yra registruojamas sklypo plotas, tačiau nesimato registruojamo sklypo ribų.

335. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju šalis procese yra prokuroras, reiškiantis ieškinį viešajam interesui apginti, todėl ieškinio senaties pradžia sietina 2009-04-20, t.y. momentu, kai R. M. sutuoktinė S. M. dėl padarytų pažeidimų kreipėsi į Šiaulių apskrities viršininko administraciją, taip valstybės nuosavybės teisę įgyvendinančiai institucijai tapo žinoma apie galimą valstybės interesų pažeidimą.

34Atsiliepimu į apeliacinį Šiaulių apygardos prokuratūros skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų R. M. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą (2 t., 48-49 b. l).

35Atsiliepimu į Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti (2 t., 53-56 b. l).

36Atsiliepimu į trečiojo asmens R. M. apeliacinį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti (2 t., 60-62 b. l).

37Atsiliepimu į trečiojo asmens R. M. apeliacinį skundą Šiaulių apygardos prokuratūra prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį, siekiančio apginti viešąjį interesą, ieškinį (2 t., 64-64 b. l).

38Atsiliepimu į Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinį skundą atsakovė R. M. prašo Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t., 67-75 b. l).

39Atsiliepimu į trečiojo asmens R. M. apeliacinį skundą atsakovė R. M. prašo Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti (2 t., 79-88 b. l).

40IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

41Apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.

42Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantai turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniuose skunduose.

43Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

44 Dėl ieškinio senaties

45Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas ir ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimai, kurie sprendžiami pagal teismui šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2007; kt.). Ieškinio senatis – tai laiko tarpas, per kurį asmeniui garantuojamas jo pažeistos teisės gynimas, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą (LR CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas prasideda ir teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (LR CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Sužinojimo apie subjektinės teisės pažeidimą (suvokimo, kad teisės pažeidžiamos) momento nustatymą lemia konkrečios bylos aplinkybės bei asmens subjektyvios savybės, todėl skirtingose bylose nustatomas skirtingai. Iš teismų praktikos nuostatų išplaukia, kad, sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį ir momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, kad jo teisė yra pažeista. Pažeista teisė turi būti ginama, jeigu pats asmuo operatyviai kreipiasi teisminės gynybos. Nors ieškinio senaties institutas, užtikrindamas civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nustatytu terminu riboja galimybę ginti pažeistas teises, įstatymo įtvirtinta teismo teisė jį atnaujinti, kai teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (LR CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (LR CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007; kt.).

46Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje neteisingai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią, nes šio termino eigos pradžią nustatė suabsoliutinęs objektyvųjį ieškinio senaties termino pradžios nustatymo kriterijų, neįvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybių, su kuriomis ieškovas sieja sužinojimo apie viešojo intereso pažeidimą momentą. Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato LR CK bei kiti įstatymai. Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti ir į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes.

47Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tiek pažeistų valstybės interesų gynimas, tiek ieškinio senaties instituto, kurio paskirtis – užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, normų taikymas yra viešojo intereso dalys; teismas nustato, kurį iš šių dviejų viešųjų interesų konkrečiu atveju reikėtų ginti prioritetiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2010, 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010).

48Šiam ginčui yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, formuojama aiškinant ieškinio senaties terminą, kai į teismą kreipiamasi, ginant viešąjį interesą. Teismo praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam ieškiniui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2010). Taigi, termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Prokuroro, kaip ieškovo, veiklai renkant tokius duomenis taikomas objektyvusis kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog termino prokurorui kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, eigos pradžios ypatumas, palyginus su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis, t.y. nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti, yra ne privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiškinimo logika.

49Prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras, LR Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, todėl, ieškinio senaties termino eigos pradžia, besikreipiančiam dėl viešojo intereso gynimo, prokurorui, šiuo atveju neturi būti siejama su momentu, kada nekilnojamojo turto registre įregistruota valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. ( - ) P. M. vardu, bet su momentu, kada prokuroras gavo pakankamai informacijos (duomenų), leidžiančių spręsti, kad galimai yra pažeistas viešasis interesas.

50Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektais, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl faktinio ieškinio pagrindo nepasisakė. Teismui, konstatavus, kad ieškinys atmestas nepagrįstai dėl ieškinio senaties taikymo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali įvertinti ieškinio reikalavimų pagrįstumą pagal joje esančią medžiagą, todėl tikslinga byloje išsireikalauti duomenis apie tai, kokios būtų trečiojo asmens R. M. žemės sklypo ribos pagal 1993 m. planą, reikalautini iš Šiaulių apskrities viršininko administracijos inventorinės bylos duomenys, nėra aiški taikytinos restitucijos apimtis.

51Teisėjų kolegija sprendžia, kad sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme ( LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

52Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui, nepagrįstai atmetus ieškinį dėl ieškinio senaties taikymo, ginčo faktinės aplinkybės buvo nustatytos nevisapusiškai ir neišsamiai.

53Esant išdėstytų argumentų visumai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatyti trūkumai yra esminiai ir pagal pateiktus įrodymus bei nustatinėtinų aplinkybių apimtį bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, todėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 dienos sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

54Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

55Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.