Byla 2A-1640-432/2019
Dėl rangos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia ab initio pareikštą atsakovams BUAB „Kašgarija“ ir Švenčionių rajono savivaldybės administracijai

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), ir Žilvino Terebeizos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-02-01 sprendimo byloje pagal ieškovo UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ ieškinį dėl rangos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia ab initio pareikštą atsakovams BUAB „Kašgarija“ ir Švenčionių rajono savivaldybės administracijai.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2010-04-02 Švenčionių rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Kašgarija“ sudarytą rangos sutartį Nr. lsd-5-(3.24)/J-72. 2. Atsakovas Švenčionių rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. 3. Ieškovas nurodė, jog atsakovas UAB „Kašgarija“ ir ieškovas UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ 2009-09-03 sudarė jungtinės veiklos sutartį, kurios tikslas- bendrai dalyvauti atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos organizuotame viešojo pirkimo konkurse „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra, nuotekų siurblinių statyba Švenčionių mieste bei Cirkliškio k., Švenčionių r.“. Laimėjus konkursą, viešojo pirkimo sutartį sudarė atsakovai Švenčionių rajono savivaldybės administracija ir UAB „Kašgarija“. Ieškovas paaiškino, kad UAB „Kašgarija“ tinkamai neįvykdžius savo įsipareigojimų pagal minėtą sutartį, atsakovas Švenčionių rajono savivaldybės administracija nukreipė savo reikalavimą į ieškovą, kuris nėra sutarties šalis. 4. Ieškovas teigė, kad 2010-04-02 sudarydami rangos sutartį UAB „Kašgarija“ ir Švenčionių rajono savivaldybės administracija nesilaikė įstatyme nustatytos sutarties formos reikalavimų. Paaiškino, kad rangos sutartyje nėra nurodyta, kad ieškovas yra sutarties šalis. Taip pat nenurodyta, kad UAB „Kašgarija“, sudarydama rangos sutartį, atstovauja kitai jungtinės veiklos sutarties šaliai- UAB „Visagino tiekimas ir statyba“. Teigė, kad 2010-11-30 rangos sutarties Nr. J-72 pakeitime Nr. 1 rangovu nurodytas UAB „Kašgarija“. UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ kaip sutarties šalimis nenurodytas, taip pat sutartyje nėra nuorodos į jungtinės veiklos partnerius. 2010-04-09 AB Šiaulių banko sutarties įvykdymo garantija Nr. G-22-VY- 48627 yra išduota UAB „Kašgarija“, t. y. užtikrinami tik UAB „Kašgarija“ įsipareigojimai. UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ banko garantijoje nenurodytas. Taip pat 2010-04-07 išankstinio apmokėjimo laidavimo raštu Nr. 1167974, laidavimas suteiktas tik UAB „Kašgarija“. 5. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau-VPĮ) 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, Švenčionių rajono administracija privalėjo reikalauti, kad būtų gautas abiejų jungtinės veiklos dalyvių sutarties įvykdymo užtikrinimas, o ne vieno iš jų. Tai patvirtina, kad rangos sutartį Švenčionių rajono savivaldybės administracija sudarė ne su jungtinės veiklos partneriais, o tik su UAB „Kašgarija“. Ieškovas aiškino, kad jeigu jis būtų vertinęs, kad rangos sutartį sudaro su abiem jungtinės veiklos partneriais, jis būtų reikalavęs abiejų partnerių prievolių įvykdymo užtikrinimo, o tokio jungtinės veiklos partneriams nepateikus, rangos sutartis negaliojo ir negalėjo būti vykdoma. Ieškovo teigimu, rangos sutartimi tarpusavio įsipareigojimus prisiėmė UAB „Kašgarija“ ir Švenčionių rajono savivaldybės administracija. Švenčionių rajono savivaldybės administracija avansą pagal rangos sutartį sumokėjo UAB „Kašgarija“ 2010-06-19. Avansą UAB „Kašgarija“ panaudojo atsiskaityti su savo darbuotojais ir kreditoriais, o UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ nieko negavo. Statybos darbus pagal sutartį vykdė UAB „Kašgarija“, Švenčionių rajono savivaldybės administracija priėmė iš UAB „Kašgarija“ jos atliktus darbus ir už juos sumokėjo. 6. Ieškovas nurodė, kad kai UAB „Kašgarija“ rangos sutartyje nustatytais terminais neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, Švenčionių rajono savivaldybės administracija kreipėsi į viešųjų pirkimų tarnybą, kad būtų pakeista rangos sutarties šalis- vietoje UAB „Kašgarija“- UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ (2011 m. lapkričio 29 d. Švenčuonių rajono savivaldybės administracijos raštas Nr. 4.2/6-1 S-1500).Viešųjų pirkimų tarnyba atsakė, kad ji neturi pagrindo sutikti, kad pagal perkančiosios organizacijos prašymą būtų pakeista rangos sutarties sąlyga, t. y. būtų leista pakeisti sutarties šalį. Ieškovas padarė išvadą, kad jeigu rangos sutarties šalis būtų buvęs ir UAB „Visagino tiekimas ir statyba“, pagrindo keisti rangos sutartį nebūtų buvę. 7. Pagal VPĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą su dalyviu, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, turi būti sudaryta rašytinė pirkimo sutartis. Ieškovo teigimu, Švenčionių rajono savivaldybės administracija rangos sutartį turėjo pasirašyti su ūkio subjektų grupe UAB „Kašgarija“ ir UAB „Visagino tiekimas ir statyba“. Be to, Švenčionių rajono savivaldybės administracija, nesilaikydama viešųjų pirkimų teisės normų, pažeidė skaidrumo principą, įtvirtintą VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje. Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui. Švenčionių rajono savivaldybės administracija, ieškovo manymu, pažeidė ne tik imperatyvias VPĮ 18 straipsnio 1 dalies normas, bet ir imperatyvius viešųjų pirkimų principus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Tai reiškia, kad rangos sutartis yra niekinė ir negaliojanti, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms, ir teismo turi būti pripažinta negaliojančia ab initio CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. 8. Atsakovas atsiliepime į ieškinį teigė, kad VšĮ „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis arbitražas“ arbitražo byloje Nr. 75-NKA/14 priėmė 2015-04-30 galutinį sprendimą. Ieškovas minėtą sprendimą apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris 2016-01-26 nutartimi ieškovo skundą atmetė. Atsakovas teigė, kad rangos sutartis buvo sudaryta ir su ieškovu. Paaiškino, kad jungtinės veiklos sutarties 4- 6 punktuose įtvirtintas ieškovo ir UAB „Kašgarija“ (toliau- partneriai) susitarimas, kad vadovaujantysis partneris bus UAB „Kašgarija,“, kuris abiejų partnerių vardu tvarkys bendrus reikalus, pasirašys sutartis ir dokumentus. Jungtinės veiklos sutarties 9 punkte įtvirtintas susitarimas, kad partneris įgalioja vadovaujantį partnerį abiejų partnerių vardu dalyvauti užsakovo konkurse, rengti, tvarkyti ir pateikti pagal konkurso reikalavimus užsakovui reikalingą dokumentaciją, o taip pat pasirašyti partnerių vardu su užsakovu sutartį ir gauti iš užsakovo po sutarties sudarymo visą reikalingą darbams technologinę dokumentaciją. Jungtinės veiklos sutarties 10 punkte įtvirtintas susitarimas, kad partneris įgalioja jungtinės veiklos partnerio UAB „Kašgarija“ generalinį direktorių J. D., pateikti, pasirašyti „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra, nuotekų siurblinių statyba Švenčionių mieste bei Cirkliškio k, Švenčionių r. ”, pirkimo Nr. 77805 konkurso dokumentus, pasiūlymą ir, laimėjus konkursą, pirkimo sutartį visų jungtinės veiklos partnerių vardu. Jungtinės veiklos sutarties 11.3 punkte įtvirtintas susitarimas, kad visi partneriai atsako individualiai ir solidariai už sudarytą su užsakovu sutarties neįvykdymą arba netinkamą vykdymą, bei dėl to padarytą žalą per visą objekto rekonstrukcijos laiką ir per visą rekonstruoto objekto garantinį laiką galiojančių įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujantis partneris UAB „Kašgarija” abiejų partnerių vardu perkančiajai organizacijai- atsakovui (Švenčionių rajono savivaldybės administracijai) pateikė konkursinį pasiūlymą, t. y. 2009 m. rugsėjo 8 d. „Pasiūlymo raštą”, „Pasiūlymo priedą” ir kitus susijusius dokumentus. Partneriai konkursą pagal pateiktą bendrą pasiūlymą laimėjo. 2010 m. balandžio 2 d. abu partneriai, pagal jungtinės veiklos sutarties ir suteikto įgaliojimo nuostatas atstovaujami UAB „Kašgarija”, sudarė rangos sutartį su atsakovu Švenčionių rajono savivaldybės administracija. Iš rangos sutarties preambulės taip pat matyti, kad UAB „Kašgarija” rangos sutartį sudaro ir atstovaudama kitai jungtinės veiklos sutarties šaliai, t. y. ieškovui UAB „Visagino tiekimas ir statyba”. 9. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad UAB „Kašgarija” pagal jungtinės veiklos sutarties ir suteikto įgaliojimo nuostatas veikė tiek savo vardu, tiek ir atstovaujamo partnerio ieškovo vardu. Sudaryta rangos sutartis tiesiogiai sukūrė ne tik UAB „Kašgarija”, bet ir ieškovo UAB „Visagino tiekimas ir statyba” teises ir pareigas. UAB „Kašgarija“, kaip vadovaujantysis partneris, galėjo pasirašyti visus vėlesnius iš rangos sutarties kilusius ir su rangos sutartimi bei jos vykdymu susijusius dokumentus abiejų partnerių vardu. Taigi, rangos sutartis buvo pagrindas atsirasti tiesioginiams atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos ir ieškovo UAB „Visagino tiekimas ir statyba” civiliniams teisiniams santykiams.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

610. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019-02-01 sprendimu ieškinį atmetė. 11. Sprendimą priėmęs teismas nurodė, kad UAB „Kašgarija“ ir UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ 2009-09-03 jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis Nr.2Sp-31-(3.25) buvo sudaryta, siekiant bendro šių įmonių dalyvavimo įstatymų nustatyta tvarka Švenčionių rajono savivaldybės administracijos paskelbtame konkurse „Vandentiekio ir nuotėkų tinklų plėtra, nuotekų siurblinių statyba Švenčionių mieste bei Cirkliškio k., Švenčionių r.“. 12. Pirmosios instancijos teismas išskyrė esminius jungtinės veiklos sutarties požymius: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimą; įsipareigojimą naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendrą dalyvių tikslą ir interesą – tam tikros veiklos plėtojimą ar tikslo siekimą. Tvarkydami bendrus reikalus, kiekvienas iš partnerių turi teisę veikti visų partnerių vardu, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato, kad bendrus reikalus tvarko vienas iš partnerių arba visi partneriai kartu. Teismas rėmėsi CK teisės normomis, jog jeigu reikalus gali tvarkyti tik visi partneriai kartu, kiekvienam sandoriui sudaryti reikia visų partnerių sutikimo (CK 6.972 straipsnio 1 dalis). Esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, partnerio teisė sudaryti sandorius visų partnerių vardu patvirtinama kitų partnerių išduotu įgaliojimu arba jungtinės veiklos sutartimi (CK 6.972 straipsnio 2 dalis). Esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, partneriai negali remtis sandorį sudariusio partnerio teisių veikti visų partnerių vardu apribojimu, išskyrus atvejus, kai jie įrodo, kad sandorio sudarymo metu trečiasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti apie tokius apribojimus (CK 6.972 straipsnio 3 dalis). 13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas 2009-09-03 įgaliojo UAB „Kašgarija“ tvarkyti bendrus su viešuoju konkursu susijusius reikalus, UAB „Kašgarija“ ir ieškovo pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu ir su atsakovu 2010 m. balandžio 2 d. UAB „Kašgarija“ savo ir ieškovo vardu sudarė rangos sutartį Nr. lsd-5-(3.24)/J-72. 14. Sprendimą priėmusio teismo manymu, šiuo konkrečiu atveju taikytinas VPĮ 94 straipsnio 2 dalyje nustatytas senaties terminas, kadangi byloje nagrinėjamas ginčas patenka į viešųjų pirkimų reguliavimo sritį. Pažymėjo, kad ieškovas turėjo teisę ir galimybę per 6 mėnesius nuo pirkimo sutarties (rangos sutarties) sudarymo dienos (2010-04-02) pareikšti pretenziją, ieškinį, tačiau to nepadarė, o vėlesni bandymai tai padaryti jau buvo pavėluoti ir ieškovui teigiamų rezultatų nedavė.

7III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

815. Ieškovas UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ (apeliantas) pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-02-01 sprendimo, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą- pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2010-04-02 Švenčionių rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Kašgarija“ sudarytą rangos sutartį Nr. Nr. lsd-5-(3.24)/J-72. 16. Apeliantas nurodo, kad rangos sutarties preambulėje parašyta, kad rangovas yra UAB „Kašgarija“. Viešajame pirkime dalyvavo, ne vienasmeniškai UAB „Kašgarija“, o ūkio subjektų grupė, sudaryta iš UAB „Kašgarija“ ir UAB „Visagino tiekimas ir statyba“. Rangos sutarties turinys neatitiko viešojo pirkimo rezultatų. 17. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad VPĮ nuostatų pažeidimą patvirtino 2014-07-29 Viešųjų pirkimų tarnybos pateikta išvada apie ginčui aktualaus viešojo pirkimo patikrinimą. Aptariamos išvados 1 punkte konstatuota faktinė aplinkybė, kad sutartį UAB „Kašgarija“ turėjo pasirašyti visų jungtinės veiklos partnerių vardu, kaip tai numatyta konkurso sąlygų 4.7.4 punkte ir jungtinės veiklos sutarties 10 punkte. 18. Apeliantas paaiškina, kad rangos sutarties nuostatos, apibrėžiančios rangovo asmenį, turi būti aiškinamos kaip nurodyta į bylą pateiktame 2011-12-16 Viešųjų pirkimų tarnybos rašte Nr. 4S-4732: „atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasi įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatomis, tarnyba neturi pagrindo sutikti, kad pagal perkančiosios organizacijos prašymą būtų pakeista <...> rangos sutarties <...> sąlyga, t. y. būtų leista pakeisti sutarties šalį vietoje UAB „Kašgarija“ įrašant UAB „Visagino tiekimas ir statyba“. Tokiu būdu ir šiuo atveju Viešųjų pirkimų tarnyba kaip rangos sutarties (atsižvelgiant į rangos sutarties tekstą ir turinį) šalį nurodė UAB „Kašgarija“, o ne ūkio subjektų grupę. Nurodytas imperatyvių teisės normų (reikalavimų) pažeidimas sukėlė tiesiogines neigiamas pasekmes ieškovui- jam nebuvo leista tęsti įsipareigojimų pagal rangos sutartį vykdymo, motyvuojant tuo, kad jis nėra rangos sutarties šalis. 19. Pirmosios instancijos teismas aiškino, kad ieškovas, sudarydamas sutartį, suteikė UAB „Kašgarija“ įgaliojimus veikti abiejų partnerių vardu ir sudaryti rangos sutartį su atsakovu. Apeliantas teigia, kad ieškovas šioje byloje neginčija nei jungtinės veiklos sutarties sudarymo fakto, nei jos turinio. Apelianto teigimu, esminę reikšmę teisingam bylos išsprendimui turi aplinkybė, jog UAB „Kašgarija“, pasirašydama rangos sutartį, veikia ne vienasmeniškai, o abiejų jungtinės veiklos partnerių vardu, nebuvo išreikštas rangos sutartyje. Tai sudarė esmines kliūtis ieškovui tęsti rangos sutarties vykdymą ir tokiu būdu išvengti nuostolių dėl rangos sutarties nutraukimo. 20. Apelianto manymu, teismas taikė ne tos redakcijos VPĮ nuostatas. VPĮ 94 straipsnio 2 dalis, kurioje numatytas šešių mėnesių senaties terminas ieškiniui dėl sutarties pripažinimo negaliojančia pareikšti, įsigaliojo 2010-03-02 (2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174). Tuo tarpu viešojo pirkimo procedūros, kurias vykdant sudaryta rangos sutartis, pradėtos iki minėtos įstatymo nuostatos įsigaliojimo. Tai patvirtina rangos sutarties preambulės nuostata, kurioje nurodyta, kad sutartis sudaroma 2009-09-08 rangovo pasiūlymo pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad teismas šioje byloje taiko ne CK nuostatas, reglamentuojančias ieškinio senaties terminą, o procedūrines VPĮ normas, šiuo atveju turėtų būti taikomos normos, galiojusios atitinkamų viešojo pirkimo procedūrų pradžios momentu. Pažymi, kad šioje byloje reiškiamas reikalavimas ne dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo procedūros priėmimo metu priimtų sprendimų, o dėl netinkamai įformintos rangos sutarties. Vertinant ieškinio pareiškimo teismui termino klausimą, turi būti vadovaudamasi ne VPĮ nuostatomis, kurios reglamentuoja viešojo pirkimo komisijos sprendimų priėmimą ir jų teisėtumą, o CK nuostatomis, reglamentuojančiomis sandorių sudarymą ir įforminimą. Tokiu atveju turi būti taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. 21. Atsakovas Švenčionių rajono savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad įsiteisėjusiomis 2014-02-27 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-432/2014) ir 2014-11-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-510/2014), o taip pat VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo išnagrinėtoje arbitražo byloje Nr. 75-NKA/14 priimtu 2015-04-30 galutiniu sprendimu bei dėl jo 2016-01-26 priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-57- 241/2016) buvo tinkamai, išsamiai, objektyviai, teisingai ir galutinai įvertinti, ištirti bei atmesti kaip nepagrįsti visi šioje civilinėje byloje ir apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, susiję su rangos sutartimi, jos sudarymu, vykdymu, atsiskaitymu pagal ją ir kitomis aplinkybėmis, inter alia, kad ieškovas tariamai nėra rangos sutarties šalis. 22. Atsakovas paaiškina, kad iš rangos sutarties preambulės matyti, kad UAB „Kašgarija” rangos sutartį sudaro ir atstovaudama kitai jungtinės veiklos sutarties šaliai, t. y. ieškovui UAB „Visagino tiekimas ir statyba”. Pastebi, kad kaip yra konstatuota 2016-01-26 Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje ir 2015-04-30 arbitražo galutiniame sprendime, ieškovas ne tik teisiškai, bet ir faktiškai, dalyvaudamas rangos sutarties vykdyme, yra patvirtinęs ir pripažinęs tai, kad jis yra rangos sutarties šalis. 23. VPT Išvada teisinės reikšmės neturi ir teisinių pasekmių rangos sutarčiai bei jos šalims nesukelia. Išvada yra rekomendacinio pobūdžio, nesukeliantis teisinių pasekmių dokumentas, kuris negali būti ginčo (skundo) dalykas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą. Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016-01-26 nutartyje yra nurodęs, kad aplinkybė, jog rangos sutartis yra sudaryta ne su pirkimo laimėtoju- jungtinės veiklos pagrindu veikiančia ūkio subjektų grupe UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ ir UAB „Kašgarija“, o tik su UAB „Kašgarija“, tėra juridinės technikos trūkumas, nes byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad rangos sutartis faktiškai buvo sudaryta abiejų atsakovų, kaip jungtinės veiklos partnerių, vardu, vadovaujančiai partnerei veikiant pagal suteiktą įgaliojimą. 24. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio senaties taikymo.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 25. Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas. 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1- 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. 27. Atsakovas Švenčionių rajono savivaldybės administracija 2009-08-05 paskelbė viešąjį pirkimą Nr. 77802 „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra, nuotekų siurblinių statyba Švenčionių mieste bei Cirkliškio k., Švenčionių r.“ Ieškovas kartu su UAB „Kašgarija“ 2009-09-08 pateikė pasiūlymą dėl dalyvavimo šiame pirkime, kuris buvo pripažintas nugalėtoju. Švenčionių rajono savivaldybės administracija su UAB „Kašgarija“ 2010-04-02 sudarė rangos sutartį Nr. ISd-5-(3.24). Šalių ginčas kilo dėl rangos sutarties, pasirašytos, vykdant jungtinės veiklos sutartį, galiojimo ir dėl ieškinio senaties termino paminėtai sutarčiai nuginčyti. Vienas iš pagrindų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį,- praleistas ieškinio senaties terminas 2010-04-02 rangos sutarčiai Nr. ISd-5-(3.24) nuginčyti. Ieškovas laikosi pozicijos, kad VPĮ 94 straipsnio 2 dalis, kurioje numatytas šešių mėnesių senaties terminas ieškiniui dėl sutarties pripažinimo negaliojančia pareikšti, įsigaliojo 2010-03-02 (2010 02 11 įstatymas Nr. XI-678, Žin., 2010, Nr. 25-1174). Viešojo pirkimo procedūros, kurių pagrindu sudaryta rangos sutartis (2009-09-08), pradėtos dar iki minėtos įstatymo nuostatos įsigaliojimo. Šioje byloje reiškiamas reikalavimas dėl netinkamai įformintos rangos sutarties. Apelianto vertinimu, turi būti vadovaudamasi ne VPĮ nuostatomis, kurios reglamentuoja viešojo pirkimo komisijos sprendimų priėmimą ir jų teisėtumą, o CK nuostatomis, reglamentuojančiomis sandorių sudarymą ir įforminimą. Apeliantas taip pat prašė, teismui nustačius, kad terminas praleistas, atnaujinti jį. Prašymą motyvavo tuo, kad savo pažeistas teises gynė Švenčionių rajono savivaldybės administracijos inicijuotoje byloje, reikšdamas priešieškinį ir nepažeidė proceso koncentruotumo principo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog byloje nagrinėjamas ginčas patenka į viešųjų pirkimų reguliavimo sritį, todėl jam taikytinos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos. VPĮ 94 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tiekėjas turi teisę pareikšti ieškinį dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia per 6 mėnesius nuo pirkimo sutarties sudarymo dienos. Šis terminas yra speciali teisės norma, taikytina sandoriams, sudarytiems, vykdant VPĮ nuostatas. Todėl taikyti bendrąją ieškinio senatį reglamentuojančią teisės normą (CK 125 straipsnio 1 dalis) pagal VPĮ nuostatas sudarytam sandoriui nuginčyti, nėra pagrindo. Apeliantas neteisingai skaičiuoja senaties terminą, pasirinkdamas termino pradžią ne rangos sutarties sudarymo datą- 2010-04-02, o rangovo pasiūlymo viešajame pirkime datą- 2009-09-08. Šioje byloje nėra aktuali pasiūlymo data, kadangi ginčijama pati rangos sutartis, tad nuo jos sudarymo ir skaičiuojamas ieškinio senaties terminas pagal VPĮ 2010-02-11 redakciją, įsigaliojusią 2010-03-02. Ieškovas ieškinį pareiškė 2016-02-08, praleidęs ieškinio senaties terminą daugiau kaip penkerius metus. Ieškinio senatis- tai įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieškinys atmetamas, nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011-12-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2011). Ieškinio senaties instituto tikslai: užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenis kuo greičiau ginti savo pažeistas teises bei palengvinti įrodinėjimo procesą. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškiniui atmesti netgi tuomet, kai ieškovo reikalavimai iš esmės turėtų būti patenkinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti žymiai praleistą ieškinio senaties terminą, pasiremdamas teismų praktika, kad tiek tiekėjai, tiek perkančiosios organizacijos teismų praktikoje pripažįstamos profesionaliais viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektais ir <...> privalo elgtis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2015-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-660-415/2015). Todėl ieškovas turėjo galimybes ir privalėjo laiku išsiaiškinti po viešųjų pirkimų procedūrų sudarytos rangos sutarties ypatybes ir, jei su jomis nesutiko, laiku ginčyti teisme. Ieškovo bandymai kitose bylose įrodinėti, kad jis nebuvo rangos sutarties dalyvis, nėra aplinkybės, dėl kurių galima atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, kadangi ieškinio dėl rangos sutarties nuginčijimo ieškovas nebuvo pareiškęs. Ilgalaikis ieškinio senaties praleidimas ir ieškinio senaties termino praleidimą pateisinančių svarbių priežasčių nebuvimas neleidžia atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino (nėra CK 1.131 str. 2 d. numatytų pagrindų šiam terminui atnaujinti). Pritaikius VPĮ 94 straipsnio 2 dalyje numatytą ieškinio senatį, konstatuotina, kad jis pasibaigė iki ieškinio pareiškimo, todėl ieškinys pagrįstai atmestas (CK 1.131 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė ir dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų pagrįstumo, todėl šie ieškinio atmetimo pagrindai aptariami ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje. 28. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad šioje byloje neginčija nei jungtinės veiklos sutarties sudarymo fakto, nei jos turinio, tačiau, jo teigimu, esminę reikšmę teisingam bylos išsprendimui turi aplinkybė, kad atstovavimo faktas (tai, kad UAB „Kašgarija“, pasirašydama rangos sutartį, veikia ne vienasmeniškai, o abiejų jungtinės veiklos partnerių vardu) nebuvo išreikštas rangos sutartyje. 29. 2009-08-05 paskelbtame viešajame pirkime Nr. 77802 „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra, nuotekų siurblinių statyba Švenčionių mieste bei Cirkliškio k., Švenčionių r.“ dalyvavo UAB „Kašgarija“ ir UAB „Visagino tiekimas ir statyba“. Minėtos bendrovės, prieš pateikdamos perkančiajai organizacijai savo pasiūlymą, 2009-03-03 sudarė jungtinės veiklos sutartį (1 t., b. l. 11-13), kurioje aptarė bendrą įmonių dalyvavimą Švenčionių rajono savivaldybės administracijos paskelbtame viešajame pirkime. 30. CK šeštosios knygos LI skyriaus normos reglamentuoja materialiuosius jungtinės veiklos santykius. Veikdami pagal civilinių santykių subjektų autonomijos ir elgesio dispozityviškumo principus, jungtinės veiklos partneriai gali susitarti, kaip tvarkys bendrus reikalus: sprendimai, susiję su bendrais partnerių reikalais, priimami bendru partnerių sutarimu, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita; kiekvienas iš partnerių turi teisę veikti visų partnerių vardu, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato, kad bendrus reikalus tvarko vienas iš partnerių arba visi partneriai kartu; jeigu reikalus gali tvarkyti tik visi partneriai kartu, kiekvienam sandoriui sudaryti reikia visų partnerių sutikimo; esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, partnerio teisė sudaryti sandorius visų partnerių vardu patvirtinama kitų partnerių išduotu įgaliojimu arba jungtinės veiklos sutartimi (CK 6.972 straipsnis). Jeigu jungtinės veiklos partneriai paveda vienam iš jų veikti visų vardu, jis veikia kaip atstovas sandorio (sutarties pagrindu) (CK 2.132 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į šalių išdėstytas pozicijas, nustatyta, kad byloje nėra ginčo dėl pačios jungtinės veiklos sutarties nuostatų, jos galiojimo, ar tikslo- aptarti šalių dalyvavimo viešajame pirkime. Byloje yra pateiktas 2015-04-30 VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo galutinis sprendimas (1 t., b. l. 72- 82), kuriame išsamiai aptartos jungtinės veiklos sutarties sąlygos. Sutarties 5 punkte nurodyta, kad jungtinės veiklos bendrus reikalus tvarko ir sprendimus priima vadovaujantis partneris, kurį tam įgalioja kitas šios sutarties partneris, sutarties 9 punktu partneris (t. y. UAB „Visagino tiekimas ir statyba”) įgaliojo vadovaujantį partnerį abiejų partnerių vardu dalyvauti užsakovo (t. y. ieškovo) konkurse, rengti, tvarkyti ir pateikti pagal konkurso reikalavimus užsakovui reikalingą dokumentaciją, o taip pat pasirašyti partnerių vardu su užsakovu sutartį ir gauti iš užsakovo po sutarties sudarymo visą reikalingą darbams technologinę dokumentaciją. Taip pat sutarties 10 punktu partneris įgaliojo UAB „Kašgarija” pateikti pasirašyti konkurso dokumentus, pasiūlymą ir, laimėjus konkursą, pirkimo sutartį visų jungtinės veiklos partnerių vardu. Pagal sutarties 11.2 punkto nuostatas UAB „Kašgarija” atstovauja visų partnerių interesams visose institucijose, įmonėse, įstaigose ir organizacijose pagal sudarytą su užsakovu sutartį, jis yra atsakingas už sutarties vykdymą bei už atsiskaitymus ir apmokėjimus, atliktus pagal sutartį darbus per visą objekto rekonstrukcijos laiką ir per visą rekonstruoto objekto garantinį laiką galiojančių įstatymų nustatyta tvarka. Sutarties 11.5 ir 11.6 punktuose nurodyta, kad partneriai pasidalino rekonstrukcijos darbus po 50 procentų darbų apimties kiekvienam. Taigi, jungtinės veiklos sutartis yra aiški, ją sudariusioms šalims turi įstatymo galią. Pagal teisinį tikslą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis priskiriama prie bendradarbiavimo sutarčių grupės, t. y. sutarčių, kurių kvalifikuojamasis požymis yra sutarties šalių bendri tikslai. Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal prievoles, kilusias iš bendros veiklos (CK 6.974–6.976 straipsniai). Skirtingai nuo įprastų sutarčių ir šalių bendradarbiavimo, pasižyminčių skirtingais, priešpriešiniais šalių interesais, jungtinės veiklos sutarties šalis vienija interesų bendrumas, veikiant ne išimtinai kiekvienos šalies naudai, bet partnerystės, kaip visumos, interesais, siekiant bendrų tikslų. Teisėti bendri tikslai ir vienodi interesai yra partnerystės sutartį kvalifikuojantys požymiai. Pažymėtina, kad komercinės partnerystės galutinis tikslas (rezultatas) visada siejamas su pelno uždirbimu. Išanalizavus byloje esančią medžiagą bei teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškovas pagal 2009-09-03 jungtinės veiklos sutarties nuostatas įgaliojo UAB „Kašgarija“ tvarkyti bendrus su viešuoju konkursu susijusius reikalus. Šios sutarties partnerių pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu ir su atsakovu 2010-04-02 UAB „Kašgarija“ savo ir ieškovo vardu sudarė rangos sutartį Nr. lsd-5-(3.24)/J-72. UAB „Kašgarija“ veikė pagal jungtinės veiklos sutartį. Tai, jog fiziškai ieškovas nėra nurodytas rangos sutarties tekste, nekeičia aplinkybės, kad, siekdamas bendro partnerių tikslo, sutartį sudarė jam atstovaujantis jungtinės veiklos vadovaujantis parneris. 31. Apeliantas reikalavimą pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2010-04-02 Švenčionių rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Kašgarija“ sudarytą rangos sutartį Nr. lsd-5-(3.24)/J-72 grindžia Viešųjų pirkimų tarnybos 2014-07-29 išvada (1 t., b. l. 67- 71). Šioje išvadoje nurodyta, kad „sutartį perkančioji organizacija sudarė ne su pirkimo laimėtoju - jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančia ūkio subjektų grupe: UAB „Kašgarija“ ir UAB „Visagino tiekimas ir statyba “ o tik su UAB „Kašgarija <.,.> iš tarnybai pateiktų dokumentų matyti kad UAB „Kašgarija“, kaip atskiras tiekėjas, pasiūlymo pirkimui neteikė <...> Tarnyba daro išvadą, kad perkančioji organizacija nesivadovavo konkurso sąlygų 33.1 punktu, supaprastintų pirkimų taisyklių 72 punktu („perkančioji organizacija sudaryti pirkimo sutartį siūlo tam dalyviui, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu“) bei tuo pažeidė įstatymo 85 straipsnio 2 dalies ir 18 straipsnio 1 dalies nuostatas <...>, sutartį UAB „Kašgarija“ turėjo pasirašyti visų jungtinės veiklos partnerių vardu kaip tai numatyta konkurso sąlygų 4,7.4 punkte ir jungtinės veiklos sutarties 10 punkte.“ Lietuvos apeliacinis teismas 2016-01-26 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-57-241/2016 pasisakė dėl minėtos Viešųjų pirkimų išvados nurodydamas, jog tai laikytina juridinės technikos trūkumu, nes byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad rangos sutartis faktiškai buvo sudaryta abiejų atsakovų, kaip jungtinės veiklos partnerių, vardu, vadovaujančiam partneriui veikiant pagal suteiktą įgaliojimą. Nagrinėjant bylą Nr. 2A-57-241/2016 Lietuvos apeliaciniame teisme, dalyvavo tos pačios šalys, buvo vertinama ta pati rangos sutartis. Todėl paminėtas sprendimas turi prejudicinę galią šioje byloje (CPK 182 str. 2 p.). Viešųjų pirkimų tarnybos 2014-07-29 išvada paminėtu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu nustatytų aplinkybių nepaneigia ir nėra kliūtis konstatuoti, kad sutartis Nr. lsd-5-(3.24)/J-72 sukuria teises ir pareigas abiem jungtinės veiklos sutarties partneriams: ieškovui ir UAB „Kašgarija“. Lietuvos apeliacinio teismo konstatuotas juridinės technikos trūkumas, sudarant ginčijamą sutartį Nr. lsd-5-(3.24)/J-72, nėra imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimas (kaip neteisingai tvirtina apeliantas), todėl šis trūkumas nėra pagrindas paminėtai sutarčiai pripažinti negaliojančia. 33. Taigi, įvertinus minėtus motyvus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį ir jungtinės veiklos sutartį. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, todėl pagrįstai atmetė ieškinį. Nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. 34. Byla išspręsta ne ieškovo naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas Švenčionių rajono savivaldybės administracijos pateikė įrodymus, kad dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas- 1 121,43 Eur. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Atsakovui- Švenčionių rajono savivaldybės administracijai iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos- 1 121,43 Eur (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis, 302 straipsnis). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d.1 p., 331 str.,

Nutarė

10Atmesti ieškovo UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-02-01 sprendimo.

11Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-02-01 sprendimą, priimtą išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ ieškinį dėl rangos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia ab initio pareikštą atsakovams BUAB „Kašgarija“ ir Švenčionių rajono savivaldybės administracijai.

12Priteisti atsakovui Švenčionių rajono savivaldybės administracijai iš ieškovo UAB „Visagino tiekimas ir statyba“, bylinėjimosi išlaidas- 1 121,43 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt vieną eurą ir keturiasdešimt tris euro centus).

Proceso dalyviai
Ryšiai