Byla 2A-329/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio (posėdžio pirmininkas ir pranešėjas),

2sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei,

3dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Kristinai Balevičienei,

4atsakovų atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui,

5teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) E. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB DnB NORD lizingo ieškinį atsakovams UAB „Euroriba“ ir E. U. dėl pradelstų mokėjimų, delspinigių ir baudų pagal lizingo sutartis priteisimo.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7Ieškovas UAB DnB NORD lizingas pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Euroriba“ ir E. U. 30 933,49 Lt pradelstų mokėjimų, 4 422,51 Lt delspinigių, 102 585,06 Lt baudų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

8Ieškovas nurodė, kad tarp jo ir atsakovo UAB „Euroriba“ buvo sudarytos transporto priemonių lizingo sutartys. Pagal šias sutartis, ieškovas įsigijo nuosavybės teisę į minėtą turtą ir suteikė teisę lizingo gavėjui UAB „Euroriba“ lizingo termino metu šį turtą valdyti ir naudoti, o lizingo gavėjas įsipareigojo mokėti lizingo mokėjimus, nustatytus mokėjimų grafikuose. Įsipareigojimų pagal minėtas lizingo sutartis įvykdymo užtikrinimui buvo sudarytos laidavimo sutartys su atsakovu E. U. , kuriomis pastarasis įsipareigojo atsakyti kaip solidarusis skolininkas tuo atveju, jei lizingo gavėjas tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal lizingo sutartis.

9UAB „Euroriba“ prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai – laiku nemokėjo lizingo mokėjimų pagal lizingo sutartis ir įsiskolinimo mokėjimo sutartį. Ieškovas 2008 m. spalio 22 d. pranešimu Nr. 1125 lizingo sutartis vienašališkai nutraukė. Nutraukus sutartis, UAB „Euroriba“ liko skolinga 137 941,06 Lt sumą, kurią sudaro 102 585,06 Lt dydžio baudos, lygios 30 procentų neapmokėto lizinguoto turto vertės, 4 422,51 Lt dydžio delspinigiai, paskaičiuoti ne daugiau kaip už šešis mėnesius, ir 30 933,49 Lt dydžio pradelsti mokėjimai.

10Atsakovas E. U. jo atžvilgiu pareikštiems reikalavimams prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.88 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad ieškovas praleido trijų mėnesių senaties terminą reikalavimams laiduotojui pareikšti. Senaties termino eiga prasidėjo 2008 m. spalio 7 d., kuomet ieškovas vienašališkai nutraukė su atsakovu UAB „Euroriba“ sudarytas lizingo sutartis, o ieškovas ieškinį pareiškė tik 2009 m. balandžio 22 d. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad UAB „Euroriba“ pagal lizingo sutartis mokėjo ne nuomos mokestį, o transporto priemonių vertės mokestį ir siekė jas įsigyti nuosavybės teise. Vienašališkai nutraukus lizingo sutartis, ieškovas perėmė lizingo sutarčių objektus, todėl nepagrįstai reikalauja sumokėti likutines lizinguotų objektų vertes – sumokėjus visą lizingo sutarčių objektų vertę nuosavybės teisė turėtų pereiti lizingo gavėjui (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl nutraukus lizingo sutartis patirtų nuostolių dydžio. Neįrodžius nuostolių, reikalavimas priteisti baudą taip pat turėtų būti atmestas.

11Atsakovas UAB „Euroriba“ ieškinį prašė atmesti. Atsiliepimą grindė analogiškais argumentais kaip ir atsakovas E. U. .

12Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

13Teismas nustatė, kad ieškovas su atsakovu UAB „Euroriba“ sudarė transporto priemonių lizingo sutartis. Įsipareigojimų pagal jas įvykdymo užtikrinimui tarp ieškovo ir atsakovo E. U. buvo sudarytos laidavimo sutartys. UAB „Euroriba“ įsipareigojimus vykdė netinkamai, laiku nemokėjo lizingo mokėjimų pagal lizingo sutartis ir įsiskolinimo mokėjimo sutartį. Dėl šios priežasties atsakovams buvo pateikta 2008 m. spalio 7 d. pretenzija. Atsakovams skolos negrąžinus, ieškovas 2008 m. spalio 22 d. pranešė atsakovams apie lizingo sutarčių nutraukimą.

14Teismas atmetė atsakovo E. U. prašymą dėl ieškinio senaties taikymo. Nurodė, kad CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nurodytus terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas. Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip aksesorinės prievolės pobūdį. Aptariama sutarties sąlyga vertintina kaip įstatymo neuždraustas kitoks šalių susitarimas. Šiuo atveju CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas prievolės pabaigos terminas neturi būti taikomas, o prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus grąžinta visa skola, nes laiduotojas E. U. laisva valia siekė tokių teisinių padarinių, t. y. pagal laidavimo sutarčių 2.1 punktus laiduotojas įsipareigojo atsakyti kaip solidarusis skolininkas tuo atveju, jei lizingo gavėjas tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal lizingo sutartis.

15Teismas, konstatavęs, kad UAB „Euroriba“ netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, vadovaudamasis lizingo sutarčių 10.6 punktu, nustatančiu, kad nutraukus lizingo sutartį, lizingo gavėjas turi pareigą grąžinti lizingo davėjui lizingo objektus, sumokėti skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, taip pat sumokėti 30 procentų neapmokėtos lizingo objektų vertės dydžio baudą, ieškovo reikalavimus tenkino visiškai.

16Apeliaciniu skundu atsakovas (apeliantas) E. U. prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovo E. U. atžvilgiu atmesti, o iš atsakovo UAB „Euroriba“ priteistiną baudos sumą sumažinti tiek, kad ji atitiktų CK ir teismų praktikos reikalavimus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

171. Teismas netinkamai aiškino CK 6.88 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią terminuoto laidavimo pabaigą. Pagal šioje dalyje įtvirtintas nuostatas, kreditorius reikalavimą laiduotojui gali pareikšti per trijų mėnesių terminą nuo užtikrinamos prievolės įvykdymo termino pabaigos.

18Ieškovo su atsakovu UAB „Euroriba“ sudarytomis lizingo sutartimis pastarasis įsipareigojo šiose sutartyse nustatytais terminais sumokėti ieškovui lizingo įmokas ir kitas su jomis susijusias sumas, t. y., remiantis CK 6.33 straipsnio 2 dalimi, buvo sukurtos terminuotos prievolės su atidedamaisiais terminais (tarpiniais atidedamaisiais terminais, vertinant lizingo įmokų mokėjimo periodiškumą), kurių galutinį įvykdymo terminą apibrėžė konkrečios lizingo sutarties nuostatos. Šių terminuotų atsakovo UAB „Euroriba“ prievolių ieškovui įvykdymą laidavimo sutartimis užtikrino apeliantas. Ieškovui 2008 m. lapkričio 2 d. vienašališkai nutraukus lizingo sutartis, suėjo visų pagal šias sutartis nustatytų prievolių vykdymo terminai ir nuo šio momento ieškovas įgijo teisę reikalauti prievolės įvykdymo tiek iš atsakovo UAB „Euroriba“, tiek iš atsakovo E. U. , kaip solidariojo skolininko. Dėl šios priežasties CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį kreditorius turi pareikšti ieškinį laiduotojui, prasidėjo 2008 m. lapkričio 2 d. ir baigėsi 2009 m vasario 2 d. Ieškovas šį terminą praleido, kadangi pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo teismui pateikė 2009 m. vasario 17 d., o ieškinį – 2009 m. balandžio 22 d.

19Apelianto nuomone, CK 6.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reglamentavimas reiškia, kad, laiduojant už terminuotą prievolę, laidavimo terminas negali būti ilgesnis už patį užtikrinamos prievolės įvykdymo terminą, o šalys tokiu atveju negali susitarti dėl neterminuoto laidavimo už terminuotą prievolę (tai iš esmės lemia laidavimo aksesoriškumas, nes, priešingu atveju, būtų paneigiamas šalutinės prievolės priklausomumas nuo pagrindinės prievolės). Šie argumentai taip pat patvirtina, kad ieškovas reikalavimą apeliantui, kaip laiduotojui, galėjo pareikšti per trijų mėnesių terminą, kuris pasibaigė 2009 m. vasario 2 d.

20Pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių neįvertino ir priėmė formalų ir teisiškai nepagrįstą sprendimą. Be to, lizingo sutarčių 2.1 punktai, priešingai nei nurodyta skundžiamame sprendime, nustato ne apelianto, kaip laiduotojo, laidavimo terminą, bet atsakomybės apimtį, todėl jie negalėjo būti taikomi nustatant laidavimo terminą.

212. Teismas nepagrįstai nesumažino ieškovo reikalautos baudos dydžio.

22Iš ieškovo pateiktos 2008 m. rugpjūčio 11 d. pažymos matyti, kad per visą lizingo sutarčių galiojimo laikotarpį ieškovas būtų gavęs 71 310,02 Lt palūkanų. UAB „Euroriba“ faktiškai sumokėtų palūkanų suma sudaro 29 302,75 Lt, todėl dėl lizingo sutarčių nutraukimo ieškovo negautų palūkanų suma lygi 42 007,27 Lt. Būtent ši suma turėtų atitikti ieškovo patirtų nuostolių sumą, nes grąžintų jį į tokią padėtį, kuri būtų buvusi, jei lizingo sutartys būtų tinkamai vykdomos (CK 6.574 straipsnis). Tačiau pirmosios instancijos teismas nesigilino į ieškovo faktiškai patirtus nuostolius (įrodymai, pagrindžiantys nuostolius, net nebuvo pateikti) ir priteisė 102 585,06 Lt dydžio baudą. Teismas sprendime visiškai nenustatinėjo, ar priteisiamos baudos dydis atitinka teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Apelianto nuomone, priteistos baudos suma yra neprotingai didelė, nes nepateikta jokių konkrečius ieškovo nuostolius pagrindžiančių įrodymų; nutraukus lizingo sutartis, UAB „Euroriba“ ne tik neteko galimybės įgyti nuosavybės teisę į lizinguotos objektus, bet ir neteko šių objektų vertės įmokų, o ieškovas savo ruožtu atgavo visus lizingo objektus ir turi teisę jais laisvai disponuoti. Be to, UAB „Euroriba“ įvykdė didelę dalį iš lizingo sutarčių kylančių prievolių – sumokėjo net 308 011,34 Lt įmokų. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą mažinti priteistą baudą.

23Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB DnB NORD lizingas prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

241. Laidavimo sutartimis šalys susitarė, kad laidavimo sutartys įsigalioja nuo pasirašymo dienos ir galioja iki to momento, kol bus tinkamai įvykdytos laidavimu užtikrintose lizingo sutartyse bei laidavimo sutartyse numatytos sąlygos (7.1 punktai). Laidavimo sutartimis apeliantas, kaip solidarusis skolininkas, įsipareigojo įvykdyti pagal lizingo sutartis lizingo gavėjui UAB „Euroriba“ atsirandančias prievoles lizingo davėjo naudai, jei lizingo gavėjas tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal lizingo sutartis. Taigi šalys susitarė, kad neįvykdžius prievolės lizingo sutartyse nustatytu terminu, prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus grąžinta visa skola. Laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Šią aplinkybę visiškai teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, o jo sprendimas atitinką Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamu klausimu formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).

252. Apeliantas neteisingai skaičiuoja laidavimo pabaigos terminą. Lizingo sutartys buvo nutrauktos 2008 m. spalio 22 d. pareiškimu, nurodant įvykdymo terminą – dešimt dienų nuo pranešimo dienos, tačiau aiškinant sistemiškai ir pagal besiformuojančią teismą praktiką, sutartis laikoma nutraukta, kai tą pranešimą gauna kita šalis. Kadangi lizingo sutartyse nėra nurodytas įspėjimo apie nutraukimą terminą, tai jis nustatomas pagal CK 6.218 straipsnio 1 dalį – trisdešimt dienų. Taigi bet kuriuo atveju terminas nėra praleistas, nes ieškovas kreipėsi į teismą 2009 m. vasario 2 d. pareiškimu dėl teismo įsakymo. Ta aplinkybė, kad pareiškimas nebuvo nagrinėtas dėl jo trūkumų ir ieškovas turėjo pakartotinai kreiptis į teismą, nėra pagrindas laikyti, kad ieškovas kreipėsi į teismą tik antruoju pareiškimu, nes Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) nenustato galimybės šalinti trūkumus dėl teismo įsakymo. Kadangi antrasis pareiškimas buvo paduotas tuoj pat, kai tik paaiškėjo trūkumai, laikytina, kad kreipimosi į teismą dieną yra 2009 m. vasario 2 d.

26Atkreiptinas dėmesys, kad po lizingo sutarčių nutraukimo pagrindinis skolininkas UAB „Euroriba“ turėjo ir vykdė dalį įsipareigojimų, kurie tiesiogiai įtakojo prievolės dydį ir tuo pačiu jos vykdymo terminus, t. y. nutraukus lizingo sutartis, skolą galima paskaičiuoti tik tuo atveju, kai paaiškėja, ar lizinguoti objektai yra grąžinami. Laikotarpiu nuo lizingo sutarčių nutraukimo iki ieškinio padavimo lizinguoti objektai, kurie išliko, buvo grąžinti ir priklausomai nuo šių aplinkybių buvo paskaičiuota skolos suma, buvo galima apskaičiuoti netesybas. Taigi ir įsipareigojimai sumokėti paaiškėjusią skolą atsirado po lizingo objektų grąžinimo – bet kuriuo atveju nepraėjus trims mėnesiams po lizingo sutarčių nutraukimo.

273. Apelianto argumentai dėl neprotingai didelės baudos yra nepagrįsti. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti du sutartinės atsakomybės pasireiškimo būdai: nuostolių atlyginimas arba netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas. Tai reiškia, kad šalims pasirinkus delspinigius ar baudą, kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio. Tokiu atveju teismas turi tik įsitikinti, kad iš esmės yra nuostolių atsiradimo faktas, o pritaikytos netesybos iš esmės nėra didesnės negu galimai patirti nuostoliai. Lizingo sutarčių nutraukimas prieš terminą reiškia, kad atsakovas negaus šiose sutartyse numatytų palūkanų, t. y. patirs nuostolius negautų pajamų forma. Tiesioginių nuostolių faktą patvirtina pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai apie grąžintų lizinguotų objektų realizavimą, iš kurių matyti, kad šie objektai vidutiniškai parduodami apie 20 procentų mažesne kaina negu jų neišmokėta vertė, į tai net neįtraukiant lizinguotų objektų pardavimo organizavimo, transportavimo ir kt. CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostata dėl netesybų įskaitymo panaikina teisinį pagrindą kreditoriui iš skolininko reikalauti baudinių netesybų, bet neatima teisės į protingo dydžio sutartines netesybas, joms viršijant byloje įrodytus kreditoriaus nuostolius. Toks normų aiškinimas neprieštarauja teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).

28Atsakovas UAB „Euroriba“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

29Apeliacinis skundas atmestinas.

30Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos ir, antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

31Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

32Dėl laidavimo pasibaigimo

33Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai aiškino CK 6.88 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią terminuoto laidavimo pabaigą. Pagal šioje dalyje įtvirtintas nuostatas, kreditorius reikalavimą laiduotojui gali pareikšti per trijų mėnesių terminą nuo laidavimo termino ar užtikrinamos prievolės įvykdymo termino pabaigos. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, toks apelianto teiginys yra nepagrįstas.

34Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys sudarė lizingo sutartis: 1) 2006 m. rugsėjo 8 d. Nr. 2006/09-V306-G1 (b. l. 61; I t.); 2) 2006 m. rugsėjo 8 d. Nr. 2006/09-V307-G1 (b. l. 63; I t.); 3) 2007 m. sausio 18 d. Nr. 2007/01-SP3-G (b. l. 65; I t.); 4) 2007 m. kovo 19 d. Nr. 2007/03-V90-G (b. l. 67; I t.); 5) 2007 m. liepos 11 d. Nr. 200707F-110-G (b. l. 69; I t.); 6) 2007 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 200708F-679-G (b. l. 71; I t.); 7) 2007 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 200808F-680-G (b. l. 73; I t.). 8) 2008 m. birželio 9 d. laidavimo sutartis (b. l. 75; I t.). Šių sutarčių 2.1 punktais laiduotojas, kaip solidarus skolininkas, įsipareigojo įvykdyti pagal lizingo sutartį lizingo gavėjui atsirandančias prievoles lizingo davėjo naudai, tuo atveju, jeigu lizingo gavėjas tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių, atsirandančių pagal lizingo sutartį. Pagal laidavimo sutarčių 7.1 p. šalys susitarė, kad laidavimo sutartys įsigalioja nuo pasirašymo dienos ir galioja iki to momento, kol bus tinkamai įvykdytos laidavimu užtikrintose lizingo sutartyse bei laidavimo sutartyse numatytos sąlygos. Laidavimo sutarčių turinys rodo, kad jų įvykdymas nebuvo apibrėžtas konkrečiu terminu, todėl nėra pagrindo šias sutartis laikyti terminuotomis. Pažymėtina, kad toks šalių susitarimas įstatymų nuostatoms neprieštarauja, yra teisėtas, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje „Swedbank“, AB v. P. B., D. B., bylos Nr. 3K-7-229/2009).

35Šalys sudarė lizingo sutartis: 1) 2006 m. rugsėjo 8 d. Nr. 2006/09-V306 dėl miškovežio Volvo FH16 finansavimo (b. l. 6; I t.); 2) 2006 m. rugsėjo 8 d. Nr. 2006/09-V307 dėl priekabos Tydraul PS4MSC34 finansavimo (b. l. 14; I t.); 3) 2007 m. sausio 18 d. Nr. 2007/01-SP3 dėl miškovežio Volvo FH12 finansavimo (b. l. 22; I t.); 4) 2007 m. kovo 19 d. Nr. 2007/03-V90 dėl vilkiko Volvo FH12 finansavimo (b. l. 29; I t.); 5) 2007 m. liepos 11 d. Nr. 200707F-110 dėl automobilio VW Multivan finansavimo (b. l. 37; I t.); 6) 2007 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 200708F-679 dėl vilkiko Volvo FH12 finansavimo (b. l. 44; I t.); 7) 2007 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 200808F-680 dėl priekabos Ohna Maur finansavimo (b .l. 51; I t.). Iš šių sutarčių matyti, kad lizingo sutartis gali būti vienašališkai nutraukta dėl esminių pažeidimų (sutarčių 10.5 punktai). Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisė reikalauti grąžinti jam lizingo objektą, sumokėti lizingo davėjui skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, o taip pat sumokėti 30 procentų neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio baudą. Lizingo gavėjas turi pareigą grąžinti lizingo objektą (sutarčių 10.6 punktai).

36Vertinant tokias sutarties formuluotes, manytina, kad tam tikros teisės ir pareigos lizingo sutarties šalims atsiranda tik nutraukus lizingo sutartį. Lizingo davėjui, tik po sutarties nutraukimo, atsiranda sutartyje numatytos teisės reikalauti galimų nuostolių atlyginimo. Todėl negalima teigti, kad lizingo sutarties visiškas įvykdymas, jos nutraukimo atveju, o tuo pačiu ir su lizingo sutartimi susijusios šalių teisės ir pareigos pasibaigė lizingo sutarties nutraukimo dieną.

37Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, kad praėjus trims mėnesiams po lizingo sutarčių nutraukimo pasibaigė atsakovo E. U. , kaip laiduotojo pareigos.

38Ieškovas nurodo, kad jis jau 2009 m. vasario 2 d. kreipėsi su pareiškimu į teismą dėl skolos išieškojimo. Iš Liteko duomenų bazėje esančios Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-1050-324/2009 matyti, kad teismas sprendė klausimą dėl pareiškimo. Todėl, net jei atsakovo E. U. laidavimas būtų laikomas terminuotu, nėra pagrindo manyti, kad ieškovas praleido CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiduotojo atsakomybės pasibaigimo terminą.

39Dėl netesybų mažinimo

40Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-400/2005, 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Glass Market“ v. UAB „Lygiakraštis“, bylos Nr. 3K-3-1070/2003, ir kt.). Tačiau netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

41Kadangi sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos yra ir civilinės atsakomybės forma. Teismų praktikoje pasisakyta, kad sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą. Teismui keičiant (mažinant) sutarties netesybas kaip civilinę atsakomybę turi būti atsižvelgiama į CK 6.223 straipsnio nuostatas dėl sutarties keitimo. Pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalį teismo sprendimu vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista įstatymų nustatytais atvejais. Vienas iš tokių sutarties keitimo atvejų įtvirtintas CK 6.228 straipsnyje. Jame nustatyta teismo teisė pašalinti esminę šalių nelygybę, kai sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. Šis straipsnis kartu su CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi taikytinas mažinant sutartimi nustatytų netesybų dydį ir nustatant protingą ir pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. Pakeista sutartis ar jos sąlyga turi atitikti sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007).

42Minėta, kad dėl atliekamos kompensuojamosios funkcijos netesybos negali būti sumažintos tiek, jog taptų mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar nuostoliais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367), 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007, 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje J. N. v. T. M.ir V. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007). Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis).

43Teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos.

44CK 6.574 straipsnis, be kita ko, nustato, jog, nutraukus lizingo sutartį, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką be išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Iš esmės analogiška nuostata numatyta ir šalių sudarytose lizingo sutartyse: kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam lizingo objektą, sumokėti lizingo davėjui skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, o taip pat sumokėti 30 procentų neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio baudą; be to, lizingo davėjas turi teisę reikalauti iš lizingo gavėjo padengti visas su lizingo sutarties nutraukimu susijusias išlaidas (transportavimo, sandėliavimo ir pan.) (sutarčių 10.6 punktai).

45Abi šalys pripažino, kad dėl lizingo sutarčių nutraukimo ieškovas negavo 41 917,27 Lt palūkanų, t. y. pelno, kurį būtų gavęs, jei lizingo sutartys būtų įvykdytos tinkamai ir lizingo gavėjas būtų nuosavybės teise įgijęs lizinguotus objektus (b. l. 182-183, 238; I t.). Nutraukus lizingo sutartis, jų objektai – transporto priemonės – buvo grąžintos ieškovui. Pastarasis nurodė, kad keturias grąžintas transporto priemones pardavė už 186 355,93 Lt, kai jų neišmokėta vertė sudarė 257 683,12 Lt, t. y. ieškovas patyrė 71 327,19 Lt dydžio nuostolių (b. l. 4; II t.). Šių aplinkybių atsakovas neginčijo. Dar dvi transporto priemonės, kurių bendra neapmokėta vertė sudaro 84 717,14 Lt, parduotos nebuvo (b. l. 107-109; I t.). Taigi, lyginant prašomą priteisti 102 585,06 Lt dydžio baudą su 41 917,27 Lt dydžio negautomis palūkanomis bei 70 877,19 Lt dydžio tiesioginiais nuostoliais, teigti, kad netesybų dydis yra aiškiai per didelis ar neprotingas, nėra jokio pagrindo. Šios išvados neįtakoja ir ta aplinkybė, kad kelios lizinguotos transporto priemonės nėra parduotos, nes: pirma, keturių transporto priemonių pardavimas patvirtina, kad jos buvo perleistos už iš esmės mažesnę nei neišmokėta vertė kainą ir, antra, net pardavus likusius lizingo objektus didesne nei jų neišmokėta vertė kaina, netesybos, atsižvelgiant į jau patirtų nuostolių dydį, vis tiek nebūtų neprotingai didelės. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad transporto priemonių atsiėmimas, jų laikymas ir pardavimas taip pat reikalauja tam tikrų išlaidų, kurios gali būti pripažintos ieškovo nuostoliais dėl lizingo sutarčių nutraukimo. Todėl, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo mažinti prašomą priteisti baudą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, priešingai nei teigia atsakovai, ieškovas nereikalauja apmokėti likutinės transporto priemonių vertės (neišmokėtos vertės lizingo sutarčių nutraukimo metu), taip pat nereikalauja nuostolių atlyginimo, todėl prašymas priteisti baudą nesidubliuoja su nurodytais reikalavimais.

46Apibendrindama aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

47Apeliacinės instancijos teismas patyrė 4,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 6; II t.). Atmetus apeliacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo E. U. (CPK 92, 96 straipsniai). Ieškovas prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jas patvirtinančių įrodymų apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 98 straipsnis).

48Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

49Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

50Priteisti iš atsakovo E. U. , a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 4,25 Lt (keturis litus ir 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Kristinai Balevičienei,... 4. atsakovų atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui,... 5. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo... 6. Teisėjų kolegija... 7. Ieškovas UAB DnB NORD lizingas pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir... 8. Ieškovas nurodė, kad tarp jo ir atsakovo UAB „Euroriba“ buvo sudarytos... 9. UAB „Euroriba“ prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai – laiku... 10. Atsakovas E. U. jo atžvilgiu pareikštiems reikalavimams prašė taikyti... 11. Atsakovas UAB „Euroriba“ ieškinį prašė atmesti. Atsiliepimą grindė... 12. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino... 13. Teismas nustatė, kad ieškovas su atsakovu UAB „Euroriba“ sudarė... 14. Teismas atmetė atsakovo E. U. prašymą dėl ieškinio senaties taikymo.... 15. Teismas, konstatavęs, kad UAB „Euroriba“ netinkamai vykdė savo... 16. Apeliaciniu skundu atsakovas (apeliantas) E. U. prašo Vilniaus apygardos... 17. 1. Teismas netinkamai aiškino CK 6.88 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią... 18. Ieškovo su atsakovu UAB „Euroriba“ sudarytomis lizingo sutartimis... 19. Apelianto nuomone, CK 6.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reglamentavimas... 20. Pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių neįvertino ir priėmė... 21. 2. Teismas nepagrįstai nesumažino ieškovo reikalautos baudos dydžio.... 22. Iš ieškovo pateiktos 2008 m. rugpjūčio 11 d. pažymos matyti, kad per visą... 23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB DnB NORD lizingas prašo... 24. 1. Laidavimo sutartimis šalys susitarė, kad laidavimo sutartys įsigalioja... 25. 2. Apeliantas neteisingai skaičiuoja laidavimo pabaigos terminą. Lizingo... 26. Atkreiptinas dėmesys, kad po lizingo sutarčių nutraukimo pagrindinis... 27. 3. Apelianto argumentai dėl neprotingai didelės baudos yra nepagrįsti. CK... 28. Atsakovas UAB „Euroriba“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.... 29. Apeliacinis skundas atmestinas.... 30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 31. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 329... 32. Dėl laidavimo pasibaigimo... 33. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai aiškino CK 6.88 straipsnio 1 dalį,... 34. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys sudarė lizingo sutartis: 1)... 35. Šalys sudarė lizingo sutartis: 1) 2006 m. rugsėjo 8 d. Nr. 2006/09-V306 dėl... 36. Vertinant tokias sutarties formuluotes, manytina, kad tam tikros teisės ir... 37. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija... 38. Ieškovas nurodo, kad jis jau 2009 m. vasario 2 d. kreipėsi su pareiškimu į... 39. Dėl netesybų mažinimo... 40. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai... 41. Kadangi sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti,... 42. Minėta, kad dėl atliekamos kompensuojamosios funkcijos netesybos negali būti... 43. Teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra... 44. CK 6.574 straipsnis, be kita ko, nustato, jog, nutraukus lizingo sutartį,... 45. Abi šalys pripažino, kad dėl lizingo sutarčių nutraukimo ieškovas negavo... 46. Apibendrindama aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 47. Apeliacinės instancijos teismas patyrė 4,25 Lt išlaidų, susijusių su... 48. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 49. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti... 50. Priteisti iš atsakovo E. U. , a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 4,25 Lt...