Byla A-261-1493-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Stasio Gagio (pranešejas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valanciaus,

2sekretoriaujant Aušrai Dzickanecienei,

3dalyvaujant pareiškejo atstovams Antanui Mieliauskas ir advokatui Pauliui Dockai, atsakovo atstovems Sonatai Vaitukaitytei ir Ramunei Matelytei, treciojo suinteresuoto asmens Uždarosios akcines bendroves „Sumeda“ atstovei Ingridai Paškauskaitei,

4viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo Uždarosios akcines bendroves „Marijampoles apskrities atlieku tvarkymo centras“ apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo UAB „Marijampoles apskrities atlieku tvarkymo centras“ skunda atsakovui Viešuju pirkimu tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes, treciaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“ ir Uždarajai akcinei bendrovei „Sumeda“, del sprendimo panaikinimo.

5Teiseju kolegija n u s t a t e:

6I.

7UAB „Marijampoles apskrities atlieku tvarkymo centras“ (toliau – ir Imone, pareiškejas, apeliantas) kreipesi i teisma, prašydama panaikinti Viešuju pirkimu tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes (toliau – ir Tarnyba) 2008 m. liepos 16 d. sprendima Nr. 4S-2284 „Del viešojo pirkimo proceduru vertinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

8Nurode, kad Imone yra atviro konkurso „Marijampoles apskrities atlieku tvarkymo sistemos sukurimas: Kalvarijos, Kazlu Rudos, Šakiu rajono ir Vilkaviškio rajono savivaldybiu savartynu uždarymo projektavimo ir statybos darbai“ (toliau – ir Konkursas), perkancioji organizacija. UAB „Kamesta“ buvo viena iš Konkurso dalyviu, pateikusiu pasiulymus. Tarnyba, ivertinusi Konkurso proceduras, 2008 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 4S-1394 „Del viešojo pirkimo proceduru vertinimo“ ipareigojo Imone panaikinti Imones viešojo pirkimo komisijos 2008 m. vasario 28 d. posedyje priimta sprendima irašyti UAB „Sumeda“ (kitas Konkurso dalyvis, pateikes pasiulyma) pirmaja preliminarioje pasiulymu eileje, iš naujo vertinti pateiktus pasiulymus bei nustatyti preliminaria tiekeju eile, taip pat, raštu informuoti Tarnyba apie ipareigojimu ivykdyma ir pateikti tai patvirtinanciu dokumentu kopijas. Imone, vykdydama Tarnybos 2008 m. balandžio 28 d. sprendime Nr. 4S-1394 nurodytus ipareigojimus, 2008 m. gegužes 20 d. protokolais Nr. 7 ir Nr. 8 panaikino ankstesnius sprendimus ir papraše UAB „Kamesta“ patikslinti pateikta informacija. UAB „Kamesta“ 2008 m. gegužes 28 d. patikslinus informacija, Imone 2008 m. birželio 5 d. viešojo pirkimo komisijos posedyje pakartotinai ivertino UAB „Kamesta“ kvalifikacija, taciau vel nustate, jog UAB „Kamesta“ neatitinka Konkurso salygose nustatytu minimaliu kvalifikaciniu reikalavimu, t. y. Konkurso salygu 1 skirsnio 5.1.5 punkto reikalavimu: „Pavienis dalyvis/jungtines veiklos partneris (visi jungtines veiklos partneriai bendrai) per 5 metus (jei imone veikia trumpiau nei 5 metai, tai nuo jos registravimo pradžios) iki pasiulymu pateikimo dienos privalo buti atlike ne mažiau kaip viena savartyno uždarymo projektavimo sutarti ir ne mažiau kaip viena savartyno uždarymo darbu sutarti ir/arba ne mažiau kaip viena savartynu uždarymo projektavimo ir statybos darbu (statybos darbu suprojektuotu rangovo) sutarti“. Tarnyba prieme nepagrista Sprendima, kuriame nurode, jog Imone netinkamai ivertino šio dalyvio pateiktus kvalifikacija irodancius dokumentus ir, jog Imone turetu pripažinti UAB „Kamesta“ atitinkancia Konkurso dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Tarnyba sprendime nepagristai pateikia Konkurso dalyvio UAB „Kamesta“ kvalifikacijos vertinima ir nurodo, jog Konkurso dalyvis UAB „Kamesta“ butu pajegus ivykdyti Konkurso salygas.

9Pareiškejas paaiškino, kad Sprendimas priimtas viršijant teises aktu nustatyta Tarnybos kompetencija, kadangi tiek Lietuvos Respublikos viešuju pirkimu istatyme (toliau – Istatymas), tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1560 patvirtintuose Viešuju pirkimu tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes nuostatuose (toliau – ir Nuostatai), reglamentuojanciose Tarnybos funkcijas ir teises, nera nurodyta Tarnybos teise ir (ar) funkcija vertinti viešuju pirkimu konkurso dalyviu kvalifikacija ir/ar dalyviu atitikima kvalifikaciniams reikalavimams. Istatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte tik nustatyta, jog Tarnyba turi teise kontroliuoti, kaip, atliekant pirkimus, laikomasi Istatymo ir kitu su jo igyvendinimu susijusiu teises aktu reikalavimu, vykdyti šiu teises aktu pažeidimu prevencija. Be to, Tarnybos direktoriaus isakymu patvirtintos tiekeju kvalifikacijos vertinimo metodines rekomendacijos (toliau – ir Rekomendacijos), kuriu tikslas - padeti perkanciosioms organizacijoms igyvendinti Istatymo 32 straipsnio nuostatas, reglamentuojancias tiekeju kvalifikacija ir jos vertinima, patvirtina, jog vertinti viešuju pirkimu konkursu dalyviu kvalifikacija yra perkanciosios organizacijos teise ir pareiga. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo istatymo (toliau – ir VAI) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi istatymo viršenybes principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektu igaliojimai atlikti viešaji administravima turi buti nustatyti istatymuose. Be to, Viešojo administravimo istatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi nepiktnaudžiavimo valdžia principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas, neturint istatymu suteiktu igaliojimu. Butinybe laikytis istatymu viršenybes principo ne karta yra akcentaves ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektu kompetencija turi buti nustatyta istatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektu veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatyta kompetencija, pripažistami neteisetais.

10Pareiškejas pabreže, kad nei Istatyme, nei Nuostatuose nera itvirtinta Tarnybos teise savarankiškai vertinti tiekeju atitikima kvalifikaciniams reikalavimams, o tik kontroliuoti, ar, vertinant konkurso dalyviu kvalifikacija, buvo laikomasi viešuosius pirkimus reglamentuojanciu teises aktu nuostatu. Tuo tarpu Tarnyba nurode, jog Konkurso dalyvis UAB „Kamesta“ butu pajegus ivykdyti Konkurso salygas ir jog Imone turetu pripažinti UAB „Kamesta“ atitinkancia Konkurso dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, o tai yra ne kas kita, kaip UAB „Kamesta“ kvalifikacijos atitikimo Konkurso salygose nustatytiems minimaliems reikalavimams vertinimas.

11Atsakovas Tarnyba su skundu nesutiko ir praše ji atmesti kaip nepagrista. Atsiliepime i skunda nurode, kad Tarnybos sprendimas grindžiamas protingumo kriterijumi bei vadovaujantis Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo, formuojancio vienoda administraciniu teismu praktika taikant istatymus, 2004 m. lapkricio 29 d. sprendimu administracineje byloje Nr. A5-918/2004, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis proporcingumo principu, reiškianciu, kad administracinio sprendimo mastas ir griežtumas turi buti proporcingi administravimo tikslui, kad Tarnybai keliamas uždavinys siekti, kad vykdant viešuosius pirkimus butu taupiai naudojamos biudžeto lešos.

12Tarnyba paaiškino, kad pagal Istatymo 8 straipsnio 1 dali Tarnyba yra viešuju pirkimu politika igyvendinanti ir prižiurinti, kaip laikomasi Istatymo ir su jo igyvendinimu susijusiu teises aktu reikalavimu, institucija. Istatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte Tarnybai nustatyta funkcija kontroliuoti, kaip atliekant pirkimus laikomasi Istatymo ir su jo igyvendinimu susijusiu teises aktu reikalavimu, vykdyti šiu teises aktu pažeidimu prevencija. Tarnybos kontroles funkcija itvirtinta ir Tarnybos Nuostatu 6.5 punkte. Tai, kad Tarnybai Istatymu nustatyta kontroles funkcija, skunde pripažista ir Imone. Viešuju pirkimu teisinis reglamentavimas susijes su viešojo intereso apsauga, siekiant, kad valstybes ir savivaldybiu lešos butu naudojamos racionaliai. Todel dauguma Istatymo nuostatu yra imperatyvaus pobudžio. Tais atvejais, kai perkancioji organizacija nesilaiko Istatymu nustatytos viešuju pirkimu vykdymo tvarkos, Tarnybai, vykdant kontroles funkcija nustacius Istatymo pažeidimus, suteikta teise priimti privalomo pobudžio sprendimus, - vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, ipareigoti perkanciaja organizacija: sustabdyti pirkimo proceduras, nutraukti viešaji pirkima, panaikinti arba pakeisti Istatymo reikalavimu neatitinkancius sprendimus ar veiksmus. Tarnybai kaip viešojo administravimo subjektui, igaliojimai, teises ir pareigos nustatytos butent istatymu (8 straipsnis). VAI 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi buti pagristas objektyviais duomenimis (faktais) ir teises aktu normomis. Butinybe motyvuoti administracinius viešojo administravimo subjekto sprendimus yra vienas iš esminiu administracines teises principu. Tam, kad Tarnyba, vykdydama jai Istatymu nustatytus uždavinius ir funkcijas, galetu priimti motyvuotus sprendimus, ji turi ištirti visas su konkreciu pirkimu susijusias aplinkybes, - tiek pirkimo dokumentuose nustatytu reikalavimu atitikima Istatymo reikalavimams, tiek perkanciosios organizacijos kiekvieno priimto sprendimo atitikima Istatymo reikalavimams. Tarnyba, konstatuodama Istatymo pažeidimus, turi tai pagristi nustatytais faktais. Šiuo konkreciu atveju Tarnyba, vykdydama Istatymu suteikta kontroles funkcija, ir revizuodama Imones 2008 m. birželio 5 d. posedyje priimtus sprendimus, pirmiausia privalejo visomis jai prieinamomis teisetomis priemonemis išsiaiškinti, ar tiekejo UAB „Kamesta“ kvalifikacija atitinka/neatitinka Imones pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Tarnyba sutinka, kad išsiaiškinti, ar tiekejas kompetentingas, patikimas ir pajegus ivykdyti pirkimo salygas, pirmiausia yra perkanciosios organizacijos pareiga. Tuo tarpu Tarnyba, kaip institucija, vykdanti Istatymo laikymosi kontroles funkcija, turi Istatymu suteikta teise vertinti bet kuri perkanciosios organizacijos veiksma ar priimta sprendima bet kuriame viešuju pirkimu proceduru vykdymo etape. VAI ipareigoja bet kuri viešojo administravimo subjekta, tame tarpe ir Tarnyba, motyvuoti ir objektyviais duomenimis (nustatytais faktais) pagristi priimamus sprendimus. Todel Tarnyba, priimdama sprendima, kuris sukelia tam tikru teisiniu padariniu perkanciajai organizacijai, privalo ne tik konstatuoti Istatymo pažeidimus, bet ir nurodyti faktus, kuriais remdamasi prieme toki sprendima. Tam, kad Tarnybos Sprendimas ipareigoti perkanciaja organizacija iš naujo svarstyti tiekejo UAB „Kamesta“ atitikima nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams butu pagristas ir teisetas, Tarnyba iš pradžiu privalejo ivertinti perkanciosios organizacijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir, remdamasi pateiktais kvalifikacija irodanciais dokumentais, tiekejo UAB „Kamesta“ kvalifikacija. Atsižvelgiant i tai, kas išdestyta, ir remiantis Imones pozicija, lieka neaišku, kaip Tarnyba, nevertindama tiekeju pasiulymu, tiekeju kvalifikacijos ir pan., galetu vykdyti Istatymu nustatyta kontroles funkcija ir pagristai konstatuoti Istatymo pažeidimus.

13Tarnyba pabreže, kad teisetumo principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai griežtai laikytusi teises normu reikalavimu ir veiktu, neperžengdami kompetencijos ribu. Viešojo administravimo subjektams, priešingai nei privatiems asmenims, ju veikloje galioja taisykle - leidžiama tik tai, kas nustatyta istatyme. Teisetumo principas, taip pat, butu pažeistas, jei viešojo administravimo subjektas bandytu išplesti savo kompetencijos ribas, ydingai aiškindamas igaliojimus jam suteikianciu teises aktu nuostatas. Tarnybai Istatymu suteikta teise kontroliuoti, kaip vykdant viešuosius pirkimus laikomasi Istatymo reikalavimu, priimti perkanciasias organizacijas ipareigojancius sprendimus. Pareiškejas, pripažindamas, kad Istatymas Tarnybai suteikia kontroles funkcija, nepagristai susiaurina kontroles funkcijos turini. Priešingu atveju, viešuju pirkimu reglamentavimas ir Tarnybos kaip viešuju pirkimu politika igyvendinancios ir prižiurincios, kaip laikomasi Istatymo reikalavimu, institucijos paskirtis taptu deklaratyvi. Imone tinkamai nevykde pareigos išsiaiškinti, ar UAB „Kamesta“ kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, ir atmesdama šio tiekejo net 1498333 Lt pigesni pasiulyma, neužtikrino Istatymo 3 straipsnio 2 d. nustatyto racionalaus lešu naudojimo tikslo, todel Tarnyba, vykdydama jai suteikta kontroles funkcija ir vadovaudamasi Istatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punkte suteiktomis teisemis, prieme Imone ipareigojanti Sprendima.

14Atsižvelgiant i tai, kad Tarnyba, prieš priimdama Sprendima, ivertino visas su šiuo viešuoju pirkimu susijusias aplinkybes, Sprendimas pagristas nustatytais faktais, juo siekiama pagrindinio viešuju pirkimu tikslo - racionalaus valstybes lešu naudojimo.

15Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Kamesta“ su skundu nesutiko ir praše ji atmesti kaip nepagrista. Atsiliepime i skunda paaiškino, kad pareiškejas pretenziju nagrinejimo proceduru reglamento nesilaike, i UAB „Kamesta“ prašymus sustabdyti darbu pirkimo konkursa nereagavo, o sustabde, tik isikišus Tarnybai. Neaiškus Imones motyvai, kodel pirmaja eile pirkime patvirtinta UAB „Sumeda“, kai UAB „Kamesta“ pasiulyta kaina mažesne 1498333 Lt, todel Tarnyba teisingai reaguoja i neracionalu lešu panaudojima. Be to, UAB „Kamesta“ dalyvavo ir dalyvauja ivairiuose darbu pirkimo konkursuose, kuriuose darbai yra sudetingi, juos atlieka laiku ir tinkamai, pristatyti apie tai atsiliepimai ir atliktu darbu sarašai, taciau pareiškejas nepagristai atmeta UAB „Kamesta“ pasiulymus, todel Tarnyba kaip kontroliuojantis organas pasielge teisingai, nes ivertinti turima medžiaga ir gautas kontroliuojancios institucijos išvadas Imonei butina ir privalu.

16II.

17Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškejo Uždarosios akcines bendroves „Marijampoles apskrities atlieku tvarkymo centras“ skunda atmete kaip nepagrista.

18Teismas nustate, kad pareiškejas 2008 m. birželio 5 d. protokolu Nr. 9 nutare atmesti Konkurso dalyvio UAB „Kamesta“ pasiulyma, kaip neatitinkanti pirkimo dokumentuose nustatytu minimaliu kvalifikaciniu reikalavimu (b.l. 18-20).

19Tarnyba 2008 m. liepos 16 d. prieme nutarima Nr. 4S-2284 „Del viešojo pirkimo proceduru vertinimo“, kuriuo ipareigojo Imone panaikinti 2008 m. birželio 5 d. posedyje priimta sprendima atmesti tiekejo UAB „Kamesta“ pasiulyma ir irašyti UAM „Sumeda“ pirmaja preliminarioje pasiulymu eleje; bei ipareigojo iš naujo svarstyti tiekejo UAB „Kamesta“ atitikima Konkurso dokumentuose nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams bei nustatyti preliminaria pasiulymu eile (b.l.9-10).

20Teismas nurode, kad Istatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Tarnyba yra viešuju pirkimu politika igyvendinanti ir prižiurinti, kaip laikomasi Istatymo ir su jo igyvendinimu susijusiu teises aktu reikalavimu, institucija. Istatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte Tarnybai nustatyta funkcija kontroliuoti, kaip atliekant pirkimus laikomasi Istatymo ir su jo igyvendinimu susijusiu teises aktu reikalavimu, vykdyti šiu teises aktu pažeidimu prevencija. Tarnybos kontroles funkcija itvirtinta ir Tarnybos Nuostatu 6.5 punkte.

21Teismas padare išvada, kad viešuju pirkimu teisinis reglamentavimas susijes su viešojo intereso apsauga, siekiant, kad valstybes ir savivaldybiu lešos butu naudojamos racionaliai, todel dauguma Istatymo nuostatu yra imperatyvaus pobudžio. Tais atvejais, kai perkancioji organizacija nesilaiko Istatymu nustatytos viešuju pirkimu vykdymo tvarkos, Tarnybai, vykdant kontroles funkcija nustacius Istatymo pažeidimus, suteikta teise priimti privalomo pobudžio sprendimus, - vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, ipareigoti perkanciaja organizacija: sustabdyti pirkimo proceduras, nutraukti viešaji pirkima, panaikinti arba pakeisti Istatymo reikalavimu neatitinkancius sprendimus ar veiksmus, ka numato Istatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punktas.

22Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pabrežes, kad teisines valstybes principas, itvirtintas Konstitucijoje, suponuoja tai, kad visos valstybes valdžia igyvendinancios ir kitos valstybes ir savivaldybiu institucijos, visi pareigunai turi veikti remdamiesi teise (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Konstitucijoje itvirtinti imperatyvai detalizuojami žemesnes galios teises aktuose. VAI numato, kad istatymo viršenybes principas reiškia, jog viešojo administravimo subjektu igaliojimai atlikti viešaji administravima turi buti nustatyti istatymuose, o veikla atitikti šiame istatyme išdestytus teisinius pagrindus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 1 d. nutartis administracineje byloje Nr. A756-55/2008). VAI 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi buti pagristas objektyviais duomenimis (faktais) ir teises aktu normomis. Butinybe motyvuoti administracinius viešojo administravimo subjekto sprendimus yra vienas iš esminiu administracines teises principu. Tam, kad Tarnyba, vykdydama jai Istatymu nustatytus uždavinius ir funkcijas, galetu priimti motyvuotus sprendimus, ji turi ištirti visas su konkreciu pirkimu susijusias aplinkybes, - tiek pirkimo dokumentuose nustatytu reikalavimu atitikima Istatymo reikalavimams, tiek perkanciosios organizacijos kiekvieno priimto sprendimo atitikima Istatymo reikalavimams. Tarnyba, konstatuodama Istatymo pažeidimus, turi tai pagristi nustatytais faktais. Ginco atveju, Tarnyba, vykdydama Istatymu jai suteikta kontroles funkcija, ir revizuodama Imones 2008 m. birželio 5 d. posedyje (protokolas Nr. 9) priimtus sprendimus, privalejo visomis jai prieinamomis teisetomis priemonemis (perkanciosios organizacijos bei tiekejo pateiktais dokumentais, kitu instituciju pateiktais dokumentais) išsiaiškinti, ar tiekejo UAB „Kamesta“ kvalifikacija atitinka ar neatitinka Imones pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. lapkricio 29 d. sprendime administracineje byloje Nr. A5-918/2004 konstatavo, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis proporcingumo principu, reiškianciu, kad administracinio sprendimo mastas ir griežtumas turi buti proporcingi administravimo tikslui, Tarnybai keliamas uždavinys siekti, kad, vykdant viešuosius pirkimus, butu taupiai naudojamos biudžeto lešos.

24Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2005 m. rugsejo 21 d. nutartyje (byla Nr. 3K-3-U6/2005) konstatavo, kad visos institucijos ar istaigos privalo griežtai laikytis Istatymo reikalavimu, nes viešuju pirkimu reguliavimu siekiama užtikrinti, jog racionaliai ir taupiai butu naudojamos valstybes lešos, kad paslaugos butu perkamos už palankia kaina, kad visiems asmenims, galintiems pateikti reikiama preke ar paslauga, butu sudarytos salygos pateikti savo pasiulyma ir lygiomis galimybemis su kitais dalyvauti pirkimo procedurose.

25Teismas padare išvada, kad išsiaiškinti, ar tiekejas kompetentingas, patikimas ir pajegus ivykdyti pirkimo salygas, pirmiausia yra perkanciosios organizacijos pareiga ir šia pareiga turi sažiningai vykdyti perkancioji organizacija. Tarnyba kaip institucija, vykdanti Istatymo laikymosi kontroles funkcija, turi Istatymu suteikta teise vertinti bet kuri perkanciosios organizacijos veiksma ar priimta sprendima bet kuriame viešuju pirkimu proceduru vykdymo etape. Todel, kad butu galima revizuoti perkanciosios organizacijos sprendimus, Istatymo 16 straipsnio 3 dalis imperatyviai

Nustatė

26, kad sprendimai privalo buti iforminti protokolais.

27Teismas konstatavo, kad VAI ipareigoja bet kuri viešojo administravimo subjekta, tame tarpe ir Tarnyba, motyvuoti ir objektyviais duomenimis pagristi priimamus sprendimus. Todel Tarnyba, priimdama sprendima, kuris sukelia tam tikru teisiniu padariniu perkanciajai organizacijai, privalo ne tik konstatuoti Istatymo pažeidimus, bet ir nurodyti faktus, kuriais remdamasi prieme toki sprendima. Tam, kad Tarnybos Sprendimas ipareigoti perkanciaja organizacija iš naujo svarstyti tiekejo UAB „Kamesta“ atitikima nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams butu pagristas ir teisetas, Tarnyba iš pradžiu privalejo ivertinti perkanciosios organizacijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir, remdamasi pateiktais kvalifikacija irodanciais dokumentais, tiekejo UAB „Kamesta“ kvalifikacija, ka tinkamai ir atliko.

28Išsamiai ir visapusiškai ištyrus byloje esancius irodymus, teismas padare išvada, kad Tarnyba pagristai atliko jai priskirtus veiksmus, vertindama tiekejo UAB „Kamesta“ kvalifikacija, t. y. Tarnyba remesi jai prieinamomis teisetomis priemonemis: UAB „Kamesta“ pateikta informacija, pirkimo Nr. 44456 pagrindu sudaryta viešojo pirkimo sutartimi, iš kurios Tarnyba nustate, kad 2008 m. gegužes 31 d. buvo ivykdyti darbai už 11035417,67 Lt, kad yra uždaryta net 19 (devyniolika) savartynu Vilniaus regione; UAB „VAATC“ 2008 m. liepos 1 d. pažyma Nr. 1.13-302, kurioje nurodytos informacijos pagrindu Tarnyba padare išvada, kad UAB „Kamesta“ darbus atlieka gerai ir pagal nustatyta darbu vykdymo grafika, todel nustaciusi ir ivertinusi šiuos objektyvius duomenis, Tarnyba prieme motyvuota ir pagrista Sprendima.

29Teismas padare išvada, kad Tarnyba, nevertindama tiekeju pasiulymu, tiekeju kvalifikacijos ir t.t., negaletu vykdyti Istatymu Tarnybai nustatytos kontroles funkcijos ir pagristai konstatuoti Istatymo pažeidimus.

30Be to, teismas konstatavo, kad pareiškejas tik po pakartotinio Tarnybos ipareigojimo (2008 m. liepos 16 d. Nr. 4S-2284) gincijo Tarnybos teise tikrinti viešojo pirkimo dalyviu kvalifikacija. Pirmaji Tarnybos ipareigojima iš naujo vertinti dalyviu pasiulymus (2008 m. balandžio 28 d. Nr. 4S-1394), kuri priimdama, Tarnyba vertino dalyvio UAB „Kamesta“ pasiulymo atitikima Konkurso salygu reikalavimams, Imone ivykde, šio Tarnybos ipareigojimo negincydama.

31Teismas pabreže, kad Tarnybai Istatymu suteikta teise kontroliuoti, kaip, vykdant viešuosius pirkimus, laikomasi Istatymo reikalavimu, priimti perkanciasias organizacijas ipareigojancius sprendimus, todel Imone nepagristai susiaurina Tarnybos kontroles funkcijos turini. Tarnybos teises, tame tarpe ir tikrinti tiekeju kvalifikacija, jei yra itarimas, kad sprendimas, jog tiekejas neatitinka nustatytu kvalifikacijos reikalavimu, yra neteisetas, yra butinos ir privalomos Tarnybai vykdant kontroles funkcija ir priimant teisetus, nustatytais faktais pagristus sprendimus. Priešingu atveju, viešuju pirkimu reglamentavimas ir Tarnybos kaip viešuju pirkimu politika igyvendinancios ir prižiurincios, kaip laikomasi Istatymo reikalavimu, institucijos paskirtis taptu deklaratyvi.

32Teismas konstatavo, kad Tarnyba, vadovaudamasi Istatymu jai suteiktomis teisemis ir siekdama Istatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto viešuju pirkimu tikslo, objektyviai ir visapusiškai ivertino pateiktus dokumentus ir Sprendime pagristai konstatavo, kad Konkurso dalyvis UAB „Kamesta“, pateikes net 1498333 Lt pigesni pasiulyma, nei kiti Konkurso dalyviai, buvo atmestas neteisetai, Imonei nepagristai konstatuojant, kad UAB „Kamesta“ neatitiko perkanciosios organizacijos nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. Perkancioji organizacija netinkamai vykde pareiga išsiaiškinti, ar tiekejas UAB „Kamesta“ patikimas ir pajegus ivykdyti pirkimo sutarti ir tuo neužtikrino pagrindinio viešuju pirkimu tikslo - racionalaus ir tinkamo valstybes lešu naudojimo.

33Teismas pažymejo, kad Imones argumentai, jog Tarnyba, nagrinedama tiekejo UAB „Kamesta“ kvalifikacija, pažeide nepiktnaudžiavo igaliojimais principa, yra nepagristas jokiais irodymais, o grindžiamas tik prielaidomis ir samprotavimais, kuriais teismas neturi pagrindo remtis, t. y. Imone nepateike jokiu irodymu, patvirtinanciu, kokias neteisetas Tarnybai Istatymu nustatytu teisiu realizavimo formas, išeinancias už Istatymu suteiktu teisiu igyvendinimo ribu, Tarnyba naudojo, taip pat, nepateike jokiu irodymu, patvirtinanciu, kad Tarnyba, igyvendindama Istatymu jai nustatytas funkcijas ir naudodamasi Istatymu suteiktomis teisemis, be teisinio pagrindo pažeide ar suvarže Imones teises.

34Teismas padare išvada, kad Imone tinkamai nevykde pareigos išsiaiškinti, ar Konkurso dalyvio UAB „Kamesta“ kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, ir atmesdama UAB „Kamesta“ 1498333 Lt pigesni pasiulyma mineto Konkurso metu, neužtikrino Istatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto racionalaus lešu naudojimo tikslo, todel Tarnyba, vykdydama jai suteikta kontroles funkcija ir vadovaudamasi Istatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punkte suteiktomis teisemis, prieme Imone ipareigojanti pagrista sprendima. Tarnyba, priimdama 2008 m. liepos 16 d. sprendima Nr. 4S-2284, tinkamai vertino ginco aplinkybes bei surinktus irodymus, pagristai vadovavosi galiojanciomis teises normomis, reglamentuojanciomis Tarnybos veikla, neperženge Tarnybai suteiktu igaliojimu ribu, pagristai sieke pagrindinio viešuju pirkimu tikslo - racionalaus valstybes lešu panaudojimo, todel Tarnybos Sprendimas yra teisetas ir pagristas, o Imones skundas yra atmestinas kaip nepagristas.

35III.

36Pareiškejas UAB „Marijampoles apskrities atlieku tvarkymo centras“ pateike apeliacini skunda, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – pareiškejo skunda patenkinti.

37Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

381. Lietuvos teismu praktika draudžia pleciamai aiškinti valdymo instituciju igalinimus. VAI 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi istatymo viršenybes principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektu igaliojimai atlikti viešaji administravima turi buti nustatyti istatymuose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodes, jog: „<...> konstitucinis teisines valstybes principas suponuoja ivairius reikalavimus istatymu leidejui, kitiems teisekuros subjektams: teisekuros subjektai teises aktus gali leisti tik neviršydami savo igaliojimu <...>“ (2004 m. gruodžio 12 d. ir 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

39Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodes, kad viešojo administravimo subjektu kompetencija turi buti nustatyta istatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektu veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatyta kompetencija, pripažistami neteisetais (LVAT sprendimas administracineje byloje Nr. I1-04/2006, sprendimas administracineje byloje Nr. l1-02/2006, LVAT sprendimas administracineje byloje l1-20/2007).

40LVAT praktikoje taip pat ne karta pažymeta, kad viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto teisetumo klausimas turi buti sprendžiamas taikant igalinimu ribu kriteriju. „<...> Viešojoje teiseje veikiantys istatymo viršenybes ir teisinio apibrežtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius igalinimus, kurie jiems yra suteikti konkreciomis teises aktu nuostatomis, pleciamas valdymo instituciju kompetencijos aiškinimas yra negalimas; administracinis aktas, priimtas viešojo administravimo subjektui viršijus savo istatymines kompetencijos ribas (lot. - ultra vires) yra besalygiškai neteisetas ir naikintinas <...>“ (LVAT sprendimas administracineje byloje Nr. A576 -55/2008).

412. Tarptautines teises aktai taip pat draudžia pleciamai aiškinti valdymo instituciju igalinimus. Europos Tarybos, kurios nare yra ir Lietuva, Ministru Komitetas 2007 m. birželio 20 d. rekomendacijoje CM/Rec(2007)7 „Del gero administravimo“ pirmuoju gero administravimo principu nurodo teisetumo principa. Minetos Europos Tarybos Ministru Komiteto rekomendacijos 2 straipsnyje pažymima, kad viešosios valdžios institucijos turi veikti vadovaujantis teise. Jos negali imtis savavališku priemoniu net ir tais atvejais, kai igyvendina joms suteikta diskrecija. Viešosios valdžios institucijos turi veikti pagal taisykles, apibrežiancias ju galias, ir proceduras, itvirtintas ju veikla reguliuojanciose taisyklese. Jos turi igyvendinti savo galias tik tuo atveju jeigu nustatyti faktai ir taikytina teise igalina jas tai daryti ir tik tuo tikslu, del kurio jos joms buvo suteiktos.

423. Teises aktai nesuteikia Tarybai teises vertinti kvalifikacinius reikalavimus. Pagal nurodyta teismu praktika bei tarptautines teises nuostatas, Tarnyba galetu vertinti viešuju pirkimu konkursu dalyviu atitikima kvalifikaciniams reikalavimams, jei Lietuvos Respublikos teises aktuose tiksliai ir nedviprasmiškai (expressis verbis) butu nurodyta tokia Tarnybos teise. Taciau tiek Istatyme, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1560 patvirtintuose Viešuju pirkimu tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes nuostatuose (toliau – ir Nuostatai), nera nurodyta Viešuju pirkimu tarnybos teise ir (ar) funkcija vertinti viešuju pirkimu konkurso dalyviu kvalifikacija ir/ar dalyviu atitikima kvalifikaciniams reikalavimams.

434. Istatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte tik nustatyta, jog Tarnyba turi teise kontroliuoti, kaip atliekant pirkimus laikomasi Istatymo ir kitu su jo igyvendinimu susijusiu teises aktu reikalavimu, vykdyti šiu teises aktu pažeidimu prevencija. Tuo tarpu Istatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog butent perkancioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekejas yra kompetentingas, patikimas ir pajegus ivykdyti pirkimo salygas. Pagal Istatymo 32 straipsnio 7 dali perkancioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraiška ar pasiulyma, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytu minimaliu kvalifikacijos reikalavimu, o 32 straipsnio 8 dalis numato, jog kandidatu ir dalyviu kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir proceduromis. Perkanciosios organizacijos viešojo pirkimo komisija priima sprendima del kiekvieno paraiška ar pasiulyma pateikusio kandidato ar dalyvio kvalifikaciniu duomenu.

445. Viešuju pirkimu tarnybos direktoriaus isakymu patvirtintos tiekeju kvalifikacijos vertinimo metodines rekomendacijos (toliau – ir Rekomendacijos), kuriu tikslas - padeti perkanciosioms organizacijoms igyvendinti Istatymo 32 straipsnio nuostatas, reglamentuojancias tiekeju kvalifikacija ir jos vertinima nuostatos patvirtina, jog vertinti viešuju pirkimu konkursu dalyviu kvalifikacija yra perkanciosios organizacijos išimtine teise ir pareiga. Tarnyba, vadovaujantis Istatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu, turi teise tik kontroliuoti, ar vertinant konkurso dalyviu kvalifikacija buvo laikomasi Istatymo ir (ar) Rekomendaciju nuostatu, o ne savarankiškai vertinti atitinkamu dalyviu kvalifikacijos atitikima konkurso reikalavimams. Pati Tarnyba savo leidžiamuose teises aktuose pripažista, kad Tarnyba neturi teises vertinti viešuju pirkimu konkursu dalyviu kvalifikaciniu reikalavimu, nes ši teise yra išimtinai priskirta perkanciuju organizaciju kompetencijai.

45Taigi, pareiškejas turi teise ir pareiga vertinti visu konkurso dalyviu, tame tarpe ir UAB „Kamesta“, atitikima Konkurso salygu kvalifikaciniams reikalavimams, o Tarnyba, veikdama teises aktu nustatytu igalinimu ribose, turi teise tik kontroliuoti, ar pareiškejas, vertindamas dalyviu kvalifikacija, laikesi istatymu ar kitu teises aktu nustatytu reikalavimu, bei nurodyti, kokios teises aktu nuostatos galimai buvo pažeistos ir tik tokiu atveju nustatyti atitinkamus ipareigojimus pareiškejui.

466. Pagal Istatymo formuluote Tarnybai suteiktos viešuju pirkimu kontroles funkcija yra apibrežiama kaip teise „kontroliuoti, kaip atliekant pirkimus laikomasi Istatymo ir kitu su jo igyvendinimu susijusiu teises aktu reikalavimu“, todel Tarnybos sprendime turejo buti nurodyta, kokios Istatymo ar su jo igyvendinimu susijusiu teises aktu nuostatos buvo pažeistos, taciau tai nebuvo padaryta.

477. Siekiant ivertinti viešuju pirkimu konkursu dalyviu kvalifikacinius reikalavimus, ypac specifinese ukio šakose, reikalingos specialiosios žinios, kurias turi perkanciosios organizacijos, o Tarnyba neturi ir negali tureti.

48Tiekeju kvalifikacijos vertinimas yra sudetingas procesas, reikalaujantis specialiu žiniu, ypac tokio pobudžio Konkurse, kur sprendžiamas klausimas del viso regiono atlieku tvarkymo sistemos sukurimo. Pareiškejas, kaip perkancioji organizacija, remdamasis objektyviais kriterijais, Konkurso salygose nustate kvalifikacinius reikalavimus ir atitikimo jiems nustatymo tvarka. Vadovaudamasis nustatytais reikalavimais ir atitikimo jiems vertinimo tvarka, pareiškejas atliko tiek UAB „Kamesta“, tiek kitu Konkurse dalyvaujanciu tiekeju kvalifikacijos vertinima. Net ir po pakartotinio vertinimo buvo nustatyta, jog UAB „Kamesta“ neatitinka minimaliu kvalifikacijos reikalavimu.

492008 m. gruodžio 3 d. vykusio teismo posedžio metu Tarnybos atstovas nurode, jog Tarnybos specialistai atlieku tvarkymo srityje specialiu žiniu neturi.

50Taigi, Tarnyba, neturedama atitinkamos srities specialistu, negalejo tinkamai išanalizuoti tiekeju pateiktu dokumentu ir objektyviai ivertinti tiekeju kvalifikacijos atitikima Konkurso salygose itvirtintiems minimaliems reikalavimams, kadangi potencialiu tiekeju kvalifikacijos vertinimas, ypac tokio pobudžio ir masto konkursuose, reikalauja specialiu žiniu. Taciau teismais šios aplinkybes neanalizavo ir jos nevertino.

518. Teismo cituotoje administracineje byloje Nr. A5-918/2004 buvo nagrinejama kitokia faktine situacija nei šioje administracineje byloje - minetu atveju pareiškejas atitiko minimalius kvalifikacinius reikalavimus, todel ir mažesnes kainos pasiulymas, siekiant racionaliai naudoti biudžeto lešas, buvo reikšmingas, o nagrinejamoje byloje situacija yra priešinga - UAB „Kamesta“ neatitinka kvalifikaciniu reikalavimu ir gincas vyksta butent del šios aplinkybes.

52Jei cituojamos bylos atveju perkanciosios organizacijos pasirinkimas tarp keliu kvalifikacinius reikalavimus atitinkanciu subjektu iš tiesu butu galejes leisti racionaliai panaudoti valstybes lešas, šioje byloje net ir mažesne siuloma darbu kaina negali buti pateisinama, nes ja siulantis subjektas neatitinka kvalifikaciniu reikalavimu.

539. Teismas nepagristai ir be jokio pagrindo sureikšmina racionalaus lešu naudojimo kriteriju ir visiškai nevertina kitu Istatyme itvirtintu viešuju pirkimu principu ir reikalavimu.

54Pagal Istatymo 3 straipsnio 1 dali perkancioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo proceduras ir nustatant laimetoja butu laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principu, pagal 2 dali viešuju pirkimu tikslas - vadovaujantis šio istatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutarti, leidžiancia isigyti perkanciajai ar tretiesiems asmenims reikalingu prekiu, paslaugu ar darbu, racionaliai naudojant tam skirtas lešas. Istatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkancioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekejas yra kompetentingas, patikimas ir pajegus ivykdyti pirkimo salygas, 6 dalyje nurodyta, jog perkancioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraiška ar pasiulyma, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytu minimaliu kvalifikacijos reikalavimu, o 7 dalyje nustatyta, jog kandidatu ir dalyviu kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir proceduromis. Teise dalyvauti tolesnese pirkimo procedurose turi tik tie kandidatai ar dalyviai, kuriu kvalifikaciniai duomenys atitinka perkanciosios organizacijos keliamus reikalavimus.

55Darytina išvada, kad biudžeto lešu taupymas negali paneigti kitu viešuju pirkimu tikslu, t. y. kad potencialus tiekejas butu pajegus ivykdyti sutartimi prisiimtus isipareigojimus. Istatymo 32 straipsnio 7 dalyje yra imperatyviai nustatyta, jog teise dalyvauti tolimesnese pirkimo procedurose turi tik tie dalyviai, kurie atitinka kvalifikaciniu reikalavimus. Nors UAB „Kamesta“ ir pasiule mažiausia kaina, taciau pareiškejui nustacius, kad jis neatitinka Konkurso salygose nurodytu minimaliu kvalifikacijos reikalavimu UAB „Kamesta“ pasiulymas turejo buti atmestas.

5610. Lietuvos Respublikos teismu praktikoje pažymima, jog viešuju pirkimu procedurose turi buti laikomasi ir kitu Istatyme nustatytu principu. LVAT 2008 m. gegužes 22 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A248-779/2008 nurode, jog: „<...> Atsakovo nuoroda i Viešuju pirkimu istatymo 3 straipsnio 2 dalyje itvirtinta racionalaus lešu naudojimo principa šiuo atveju nepatvirtina jo pozicijos pagristumo. Vykdant viešaji pirkima, turi buti atsižvelgiama ne tik i ši, bet ir i kitus Viešuju pirkimu istatymo 3 straipsnyje itvirtintus principus. Nagrinejamo ginco atveju yra reikšmingi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principai. Šiu principu igyvendinimui yra svarbu, kad viešasis pirkimas vyktu, tiksliai laikantis Istatyme bei konkurso salygose numatytu viešojo pirkimo vykdymo taisykliu, ir kad šios taisykles butu vienodai taikomos visiems pirkimo dalyviams, ju neišskiriant <...> Be to, pažymetina, jog ir Viešuju pirkimu istatymo 3 straipsnio 2 dalyje, itvirtinancioje racionalaus lešu naudojimo principa, yra nurodyta, jog, siekiant racionalaus lešu naudojimo tikslo, taip pat turi buti paisoma ir istatymo reikalavimu. Nagrinejamu atveju negalima teigti, jog pareiškejas turejo tiesiogiai taikyti vien tik racionalaus lešu naudojimo principa ar kaip nors kitaip interpretuoti minetas konkrecias Viešuju pirkimu istatymo nuostatas nei yra tiesiogiai nurodyta paciame istatymo tekste <...>“.

57Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nurodo, jog: „<...> Nagrinejamoje byloje siekiant mineto VPI 3 straipsnio antrojoje dalyje itvirtinto pirkimu tikslo yra svarbi VPI 32 straipsnio pirmosios dalies nuostata, pagal kuria perkancioji organizacija Ipareigota išsiaiškinti, ar tiekejas kompetentingas, patikimas ir pajegus Ivykdyti pirkimo salygas. Tam tikslui perkancioji organizacija turi nurodyti pirkimo dokumentuose tiekeju kvalifikacijos reikalavimus <...>“ (2008 m. rugpjucio 19 d. nutartis civilineje byloje Nr. 2A-267/2008, 2008 m. rugsejo 15 d. nutartis civilineje byloje Nr. 2A-472/2008 ir kt.).

58Atsižvelgiant i Istatymo nuostatas bei i Lietuvos Respublikos teismu praktika, darytina išvada, jog racionalaus lešu naudojimo principas negali buti laikomas svarbesniu ar turinciu didesne itaka nei kiti Istatyme itvirtinti principai. Istatymo 3 str. 2 d. yra nustatyta, jog pirkimu tikslas - vadovaujantis šio istatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutarti, leidžiancia isigyti perkanciajai ar tretiesiems asmenims reikalingu prekiu, paslaugu ar darbu, racionaliai naudojant tam skirtas lešas.

5911. Vienas iš viešuju pirkimu tikslu yra isigyti reikalingu prekiu ir paslaugu, kurios tenkintu perkanciosios organizacijos poreikius. Todel yra butina ivertinti tiekeju kvalifikacija ir tik nustacius, kad ji atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus, pasiulymus vertinti pagal mažiausios kainos kriteriju. Kitu atveju butu pažeisti kiti istatyme itvirtinti viešuju pirkimu principai bei Konkurse dalyvaujanciu asmenu teises ir interesai.

6012. Pareiškejas kele reikalavima panaikinti Tarnybos sprendima del to, jog Tarnyba neturejo teises priimti tokio sprendimo, t. y. jog Tarnybos sprendimas priimtas viršijant Istatyme bei kituose teises aktuose nustatyta Tarnybos kompetencija, kadangi teises aktuose nera nurodyta Tarnybos teise ir (ar) funkcija vertinti viešuju pirkimu konkurso dalyviu kvalifikacija ir/ar dalyviu atitikima kvalifikaciniams reikalavimams. Taciau pareiškejas nepraše išspresti klausimo del UAB „Kamesta“ kvalifikacijos atitikimo Konkurso salygose nustatytiems minimaliems reikalavimams, t. y. pareiškejas nepraše nustatyti, ar UAB „Kamesta“ kvalifikacija atitinka minimalius reikalavimus. Taciau iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išsprende klausima del UAB „Kamesta“ kvalifikacijos Todel teismas, pažeisdamas ABTI normas, išejo už reikalavimo ir bylos nagrinejimo ribu.

612006 m. lapkricio 17 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A4-1910/2006 yra pažymejes, jog: „<...> teismo veiklos ribas apibrežia skundo reikalavimai ir motyvai, todel nagrinedamas byla, teismas privalo isigilinti i reikalavima, ginco dalyka, pagrinda ir neperžengti reikalavimo ribu. Tai ipareigoja Administraciniu bylu teisenos istatymo normu visetas <...>“, o 2007 m. rugsejo 5 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A17 - 747/2007 ir kitose bylose yra pažymejes, jog: „<...> administracinis teismas, net ir turedamas pareiga buti aktyvus nagrinejant administracines bylas (ABTI 81 straipsnis), paprastai neturi teises keisti reikalavimo pagrinda arba dalyka savo iniciatyva ir, nagrinejant byla, išeiti iš reikalavimo ribu.

62LVAT 2001 m. liepos 3 d. sprendime administracineje byloje Nr. A4-623-01 pažymejo, jog: „<...> Pirmos instancijos teismas, nagrinedamas nepareikšta reikalavima, išejo už reikalavimo ribu ir tuo esminiai pažeide procesines teises normas, turejusias reikšmes neteisingam bylos išsprendimui <...>“. Del šios priežasties teismo sprendimas turetu buti panaikintas, kaip priimtas esminiai pažeidus procesines teises normas.

6313. 2008 m. gruodžio 3 d. vykusio teismo posedžio metu Tarnybos atstovai nurode, jog Tarnybos specialistai neturi žiniu atlieku tvarkymo srityje, kai tuo tarpu šios specialiosios žinios yra butinos siekiant tinkamai ivertinti tokio pobudžio konkursuose dalyvaujanciu tiekeju kvalifikacija. Taciau teismas neivertino šios aplinkybes ir i ja neatsižvelge, nors tai turetu buti vertinamas kaip dar vienas irodymas, jog Tarnyba neturi teises ir tinkamos kompetencijos vertinti tiekeju kvalifikacija.

6414. Teismas nepateikia jokiu motyvu, argumentu ar irodymu, kodel buvo padarytos išvados, jog Tarnyba sprendime „objektyviai ir visapusiškai ivertino pateiktus dokumentus ir sprendime pagristai konstatavo, kad Konkurso dalyvis UAB „Kamesta“, pateikes net 1498333 Lt pigesni pasiulyma, nei kiti Konkurso dalyviai, buvo atmestas neteisetai“.

6515. Teismas neivertino aplinkybes, jog nagrinejama UAB „Kamesta“ sutartis nera pilnai ivykdyta. Konkurso salygu 1 skirsnio 5.1.5 punkte yra aiškiai itvirtinta, jog dalyvis privalo buti atlikes ne mažiau kaip viena savartyno uždarymo projektavimo sutarti ir ne mažiau kaip viena savartyno uždarymo darbu sutarti ir/arba ne mažiau kaip viena savartynu uždarymo projektavimo ir statybos darbu (statybos darbu suprojektuotu rangovo) sutarti. Tuo tarpu, kaip matyti iš Tarnybos nustatytu aplinkybiu, UAB „Kamesta“ 2008 m. gegužes 31 d. buvo ivykdžiusi 51,5 proc. nagrinejamos sutarties, t. y. sutartis nera atlikta, kaip reikalaujama pagal Konkurso salygas, todel ir tiekejo UAB „Kamesta“ kvalifikacija negali buti laikoma kaip atitinkanti Konkurso salygose nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus. Be to, 2000 m. spalio 18 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro isakymo Nr. 444 „Del atlieku savartynu irengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiuros po uždarymo taisykliu patvirtinimo“ 74-2 punkte yra nustatyta, jog savartynas ar jo dalis laikomi galutinai uždarytais tik tada, kai regiono aplinkos apsaugos departamentas patikrina uždaryta savartyna ar jo dali, ivertina savartyno operatoriaus pateikta ataskaita ir , kad savartynas ar jo dalis uždaryti laikantis 74-1 punkte nurodytu dokumentu reikalavimu ir atitinka taisyklese nustatytus savartynu uždarymo reikalavimus. Apie sprendima kad savartynas ar jo dalis laikomas uždarytu, regiono aplinkos apsaugos departamentas raštu praneša savartyno operatoriui. Tuo tarpu nei Tarnybos sprendime, nei Teismo Sprendime nebuvo nustatyta, ar UAB „Kamesta“ pagal mineta sutarti uždaryti savartynai yra patikrinti regiono aplinkos apsaugos departamento pareigunu ir ivertinti, kaip uždaryti.

66Be to, Istatymo 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog perkancioji organizacija kiekvienos ivykdytos ar nutrauktos pirkimo sutarties ataskaita ne veliau kaip per 14 dienu, ivykdžius ar nutraukus pirkimo sutarti (preliminariaja sutarti), privalo pateikti Viešuju pirkimu tarnybai. Tarnyba, kurios žinioje pagal Istatymo nuostatas turetu buti UAB „VAATC“ ataskaita (jeigu nagrinejama sutartis butu ivykdyta), nenurode, jog tokia ataskaita butu pateikta. Taigi, nagrinejama sutartis, kurios pagrindu Tarnybos sprendime buvo pripažinta, jog UAB „Kamesta“ atitinka kvalifikacinius reikalavimus, nera atlikta.

6716. Konkurso salygu 1 skirsnio 5.1.5 punkte yra nustatyta, kad atitinkamas sutartis tiekejai turi buti ivykde iki pasiulymu pateikimo dienos, t. y. 2008 m. vasario 12 d. Teismo sprendime akcentuojamas UAB „Kamesta“ dalies sutarties ivykdymas 2008 m. gegužes 31 d. bei analizuojama 2008 m. liepos 1 d. UAB „VAATC“ pažyma. Tuo tarpu UAB „Kamesta“ pasiulyma pateike 2008 m. vasario menesi, todel UAB „Kamesta“ atitikimas kvalifikacijos reikalavimams turejo buti vertinamas pasiulymo pateikimo dienai, pagal tuo metu pateiktus dokumentus. Teismas nevertino šios aplinkybes ir padare esmine faktine klaida. Be to, net ir 2008 m. gegužes 31 d. UAB „Kamesta“ taip pat neatitiko kvalifikacijos reikalavimu, t. y. ji nebuvo pilnai atlikusi minetosios sutarties, kas yra reikalaujama pagal Konkurso salygas.

68Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. rugsejo 20 d. nutartyje civilineje byloje Nr. 2A-605/2008 yra nurodes, jog: „<...> VPI 32 straipsnio 6 dalis imperatyvia teises norma, pagal kuria perkancioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraiška ar pasiulyma, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytu minimaliu kvalifikacijos reikalavimu <...> <...> VPI 28 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad kandidatu ir dalyviu kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir proceduromis. Šios teises normos paskirtis reiškia, kad kandidatu ar dalyviu kvalifikaciniai duomenys perkanciosios organizacijos keliamus reikalavimus turi atitikti visiškai, todel perkancioji organizacija neturi teises leisti pirkimo procedurose dalyvauti net tiems tiekejams, kuriu kvalifikacija nežymiai neatitinka keliamu reikalavimu. Tik toks griežtas kvalifikaciniu reikalavimu vertinimas igalina užtikrinti VPI 4 straipsnyje itvirtintu viešuju pirkimu principu laikymasi <...>“.

69Atsižvelgiant i tai, darytina išvada, jog tiekeju kvalifikacija turi buti vertinama itin preciziškai - tiksliai pagal Konkurso salygose nustatytus reikalavimus. Taigi, tiek UAB „Kamesta“, tiek kitu tiekeju kvalifikacija Konkurso salygas turejo atitikti iki pasiulymu pateikimo dienos, be to, pagal Konkurso salygas tiekejai turejo buti atlike atitinkamas sutartis, o UAB „Kamesta“ buvo ivykdžiusi tik dali nagrinetos sutarties, ir tai tik 2008 m. gegužes 31 d.

7017. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2005 m. rugsejo 21 d. nutartyje civilineje byloje Nr. 3K-3-416/2005 nurode: „<...> Kolegija pažymi, kad, teismui sprendžiant, ar perkancioji organizacija pagristai atmete vieno ar kito pirkimu dalyvio pasiulyma, teismas turi aiškintis, del kokiu priežasciu šis pasiulymas buvo atmestas ir ar pagristai perkancioji organizacija atmete konkretaus dalyvio pasiulyma. Perkanciosios organizacijos priimamu sprendimu pagristuma teismas turi vertinti viešuju pirkimu dalyviams keliamu reikalavimu ir konkretaus dalyvio pateikto pasiulymo bei visu kitu bylos aplinkybiu kontekste“.

71Teismas šiuo atveju nevertino nei pareiškejo Konkurso salygose itvirtintu kvalifikaciniu reikalavimu, nei UAB „Kamesta“ kvalifikacijos atitikimo jiems, taciau konstatavo, jog Tarnyba sprendime tinkamai ivertino UAB „Kamesta“ kvalifikacija. Tokios teismo sprendimo išvados turi buti laikomos nepagristomis ir neteisetomis, kaip neatitinkancios faktiniu aplinkybiu.

7218. Teismas nesieme jokiu ABTI nustatytu irodinejimo priemoniu, kurios butu leidusios tinkamai ivertinti UAB „Kamesta“ kvalifikacija - t. y. nekviete atitinkamos srities specialistu ar ekspertu, kad šie pateiktu paaiškinimus ar išvadas, neapklause pareiškejo viešojo pirkimo komisijos nariu, kurie vertino UAB „Kamesta“ kvalifikacija ir nustate, kad ji neatitinka Konkurso salygu.

7319. Teismas nenurode, kokiu budu pareiškejas netinkamai vykde pareiga išsiaiškinti, ar UAB „Kamesta“ atitinka kvalifikacijos reikalavimus, nenurode jokiu Istatymo ar kitu teises aktu pažeidimu, kuriuos padare pareiškejas, vertindamas UAB „Kamesta“ kvalifikacija.

7420. Pareiškejas skunde buvo nurodes, jog VAI 3 straipsnio 4 dalis numato, jog viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi nepiktnaudžiavimo valdžia principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint istatymu suteiktu igaliojimu. Tarnyba, igyvendindama Istatymu jai suteikta viešuju pirkimu kontroles funkcija, kuri negali buti aiškinama pleciamai (vadovaujantis VAI ir LVAT praktika) prieme sprendima, viršydama savo kompetencija kadangi nei Istatyme, nei Nuostatuose nenustatyta Tarnybos teise vertinti tiekeju kvalifikacija. Tarnybos sprendime tik nurodyta, jog: „<...> mano, kad perkancioji organizacija netinkamai ivertino šio dalyvio pateiktus kvalifikacija irodancius dokumentus <...>“, taciau nenurode, kokias teises aktu nuostatas pareiškejas pažeide. Be to, Tarnybos sprendime nurodoma, kad pareiškejas turetu pripažinti UAB „Kamesta“ kaip atitinkancia kvalifikacinius reikalavimus, tuo atimant iš pareiškejo jam Istatymo suteikta teise savarankiškai vertinti tiekeju kvalifikacija. Tuo labiau, kad UAB „Kamesta“ kvalifikacijos vertinimas sprendime buvo atliktas neatsižvelgiant i Konkurso salygose nustatytus reikalavimus.

75Atsakovas Viešuju pirkimu tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrista. Atsiliepime i apeliacini skunda nurode, kad Lietuvos Respublikos viešuju pirkimu istatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte Tarnybai nustatyta funkcija kontroliuoti, kaip atliekant pirkimus laikomasi Istatymo ir su jo igyvendinimu susijusiu teises aktu reikalavimu, vykdyti šiu teises aktu pažeidimu prevencija. Tarnybos kontroles funkcija itvirtinta ir Tarnybos Nuostatu 6.5 punkte. Tarnybai, kaip kontroles funkcija atliekanciai institucijai, Istatymu suteikta teise revizuoti bet kuri perkanciosios organizacijos veiksma ar sprendima, priimta vykdant viešaji pirkima, konstatuoti tokio sprendimo ar veiksmo atitikima/neatitikima Istatymo reikalavimams.

76Prieš konstatuojant, kad perkancioji organizacija prieme nepagrista ir neteiseta sprendima, butina pagristi, kodel Tarnyba daro tokia išvada. Tai reiškia, kad Tarnyba, budama viešojo administravimo subjektas, turi laikytis Viešojo administravimo istatymo, kuris ipareigoja savo sprendimus pagristi objektyviais duomenimis (nustatytais faktais). Butent del to, kad Tarnybos sprendimas butu pagristas ir motyvuotas, ji privalo vertinti, kokie perkanciosios organizacijos minimalus kvalifikacijos reikalavimai buvo nustatyti pirkimo dokumentuose ir ar atitinkamas tiekejas juos atitinka/neatitinka.

77Apeliantas tik po pakartotinio Tarnybos ipareigojimo 2008 m. liepos 16 d. Nr. 4S-2284 suabejojo Tarnybos teise vertinti viešojo pirkimo dalyviu kvalifikacija. Pirmaji Tarnybos ipareigojima iš naujo vertinti dalyviu pasiulymus (2008 m. balandžio 28 d. Nr. 4S-1394), kuri priimdama, Tarnyba vertino dalyvio UAB „Kamesta“ pasiulymo atitikima Konkurso salygu 6.1 punkto reikalavimams, pareiškejas ivykde.

78Tarnyba, patvirtindama Rekomendacijas, sieke ne pati sau suformuluoti tam tikras funkcijas ar suteikti teises. Viešojo administravimo subjektui igaliojimai suteikiami istatymu, o ne rekomendacinio pobudžio teises aktais. Minetu Rekomendaciju tikslas aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluotas 1 punkte, o pacios Rekomendacijos skirtos perkanciosioms organizacijoms. Todel apelianto argumentas, kad „ <...> pati Tarnyba savo leidžiamuose teises aktuose pripažista, kad Tarnyba neturi teises vertinti <...> dalyviu kvalifikaciniu reikalavimu, nes ši teise yra išimtinai priskirta perkanciuju organizaciju kompetencijai“ yra visiškai nepagristas, be to, jis prieštarauja paties apelianto teiginiui, kad „viešojo administravimo subjektu igaliojimai atlikti viešaji administravima turi buti nustatyti istatymuose“.

79Atsakovas pažymejo, kad specialiu žiniu reikia vertinant technine specifikacija, t. y. pirkimo objekto technines savybes (pvz., kompiuterines irangos, automobiliu ir pan. techninius parametrus). Tuo tarpu specialios žinios nereikalingos vertinant, ar tiekejas pateike butinus savo kvalifikacijai irodyti (pirkimo dokumentuose nurodytus) dokumentus, ar pagal tiekejo pateiktas sutartis jis yra atlikes tam tikru darbu už nurodyta pirkimo dokumentuose suma ir pan. Teismas objektyviai ir pagristai ivertino tai, kad šiuo konkreciu atveju gincas kilo ne del specialiu žiniu reikalaujancio pirkimo objekto techniniu charakteristiku, todel šiuo atveju sprendimui priimti specialios žinios nera butinos.

80Nagrinejamu atveju gincas kilo ne del to, ar tarnyba teisetai ir teisingai konstatavo tiekejo UAB „Kamesta“ atitikima kvalifikacijos reikalavimams, o del Tarnybos teises vertinti tiekeju kvalifikacija. Teismas pagristai ivertino, kad viešuju pirkimu teisinis reglamentavimas susijes su viešojo intereso apsauga siekiant, kad valstybes ir savivaldybiu lešos butu naudojamos racionaliai. Teismas posedžio metu ivertino ir ta aplinkybe, kad atsakovo sprendimas priimtas vadovaujantis proporcingumo principu, t. y. kad sprendimo mastas ir griežtumas turi buti proporcingi administravimo tikslui. Šiuo atveju atsakovas, nustates istatymu nustatytos viešuju pirkimu vykdymo tvarkos pažeidimus, prieme sprendima ne nutraukti pirkimo proceduras, o panaikinti neteiseta sprendima ir iš naujo svarstyti tiekejo UAB „Kamesta“ atitikima nustatytiems minimaliems kvalifikaciniams avimams.

81Teismas, remdamasis gincijamame sprendime nurodytais teises aktais, visais šaliu pateiktais irodymais ir argumentais, vertino, ar Tarnyba pagristai atliko jai priskirtus veiksmus, ar turejo teise, remdamasi visomis jai prieinamomis teisetomis priemonemis, vertinti tiekeju atitikima kvalifikaciniams reikalavimams. Teismas pagristai ir teisetai padare išvada, kad Tarnyba, nevertindama tiekeju pasiulymu, tiekeju kvalifikacijos ir t.t., negaletu vykdyti Istatymu nustatytos kontroles funkcijos ir pagristai konstatuoti istatymo pažeidimu.

82Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Sumeda“ atsiliepime i apeliacini skunda nurode, kad nera susipažines su konkurso dalyvio UAB „Kamesta“ pasiulymu. Todel mano, kad vertinti UAB „Marijampoles apskrities atlieku tvarkymo centras“ viešojo pirkimo komisijos 2008 m. birželio 5 d. posedžio sprendima bei pacios komisijos kompetencija, o taip pat, viešuju pirkimu tarnybos prie LR Vyriausybes 2008 m. liepos 16 d. sprendima Nr. 4S-2284 butu neetiška.

83Apeliacines instancijos teismo posedžio metu apelianto atstovai paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir praše apeliacini skunda patenkinti.

84Atsakovo atstoves paaiškino, kad nesutinka su apeliaciniu skundu ir praše jo netenkinti.

85Treciojo suinteresuoto asmens Uždarosios akcines bendroves „Sumeda“ atstove paaiškino, kad sutinka su apeliaciniu skundu.

86Teiseju kolegija

konstatuoja:

87IV.

88Apeliacinis skundas atmestinas.

89Bylos gincas yra del atsakovo, Viešuju pirkimu tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes (toliau tekste ir tarnyba), kompetencijos vykdant viešuju pirkimu proceduru kontrole.

90Byloje nustatyta, kad Tarnyba 2008 m. liepos 16 d. prieme ipareigojima Nr. 4S-2284 „Del viešojo pirkimo proceduru vertinimo“, kuriuo ipareigojo pareiškeja panaikinti 2008 m. birželio 5 d. posedyje priimta sprendima atmesti tiekejo UAB „Kamesta“ pasiulyma ir irašyti UAB „Sumeda“ pirmaja preliminarioje pasiulymu eileje bei ipareigojo iš naujo svarstyti tiekejo UAB „Kamesta“ atitikima Konkurso dokumentuose nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams bei nustatyti preliminaria pasiulymu eile (b.l. 9-10).

91Pareiškejas atsakovo ipareigojima skunde teismui ir pirmosios instancijos teismas 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškejo Uždarosios akcines bendroves „Marijampoles apskrities atlieku tvarkymo centras“ skunda atmete kaip nepagrista.

92Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškejas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima ir priimti nauja sprendima - pareiškejo skunda patenkinti.

93Apeliacini skunda grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ivertino faktines bylos aplinkybes bei neteisingai taike bei aiškino teises aktus, taikytinus ginco santykiams.

94Teiseju kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktiniu aplinkybiu vertinimas bei teises taikymas sprendžiant ginca yra neatsiejamai susije. Tik nustacius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra butini tinkamam teises taikymui, priimtas sprendimas gali buti pripažintas teisetu ir pagristu. Todel apeliacinio skundo argumentai del faktiniu aplinkybiu vertinimo ir teises taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

95ABTI 3 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad administracinis teismas spresdamas gincus del teises viešojo administravimo srityje nevertina gincijamo administracinio akto bei veiksmu (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiuriu, o tik , ar konkreciu atveju nebuvo pažeistas istatymas ar kitas teises aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, del kuriu institucija buvo isteigta ir gavo atitinkamus igaliojimus.

96Atsakovo kompetencija ginco santykiams nustatyta Viešuju pirkimo istatymo 8 straipsniu. Šio straipsnio 2 dalies 2 punktu Tarnybai nustatyta funkcija kontroliuoti, kaip atliekant pirkimus laikomasi Istatymo ir su jo igyvendinimu susijusiu teises aktu reikalavimu, vykdyti šiu teises aktu pažeidimu prevencija. Remiantis Istatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punktu, gavus pranešima apie galimus pažeidimus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais ipareigoti perkanciaja organizacija sustabdyti pirkimo proceduras, o nustacius istatymu pažeidimus, ipareigoti perkanciaja organizacija nutraukti pirkimo proceduras, panaikinti arba pakeisti šio istatymo reikalavimu neatitinkancius sprendimus ar veiksmus.

97Analogiškos nuostatos yra numatytos Tarnybos Nuostatuose. Nuostatu 6.5 punktu

98(2006 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. 371 redakcija isigaliojusi 2006 m. balandžio 23 d.) nustatyta , kad tarnyba kontroliuoja, kaip atliekant viešuosius pirkimus laikomasi Istatymo ir kitu su jo igyvendinimu susijusiu teises aktu reikalavimu, atlieka šiu teises aktu pažeidimu prevencija, vertina tiekeju kreipimasi del perkanciuju organizaciju pirkimo dokumentuose nurodytu pirkimo salygu.

99Remiantis Nuostatu 7.8 punktu Tarnyba, atlikdama savo funkcijas, turi teise nustaciusi Istatymo pažeidimus, ipareigoti perkanciaja organizacija sustabdyti ar nutraukti pirkimo proceduras, panaikinti arba pakeisti Istatymo reikalavimu neatitinkancius sprendimus ar veiksmus.

100Tarnyba 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 4S-2284 „Del viešojo pirkimo proceduru vertinimo“, ipareigojo pareiškeja panaikinti 2008 m. birželio 5 d. posedyje priimta sprendima atmesti tiekejo UAB „Kamesta“ pasiulyma ir irašyti UAB „Sumeda“ pirmaja preliminarioje pasiulymu eileje bei ipareigojo iš naujo svarstyti tiekejo UAB „Kamesta“ atitikima Konkurso dokumentuose nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams bei nustatyti preliminaria pasiulymu eile.

101Tarnyba nustate, jog pareiškejas netinkamai ivertino konkurso dalyvio UAB „Kamesta“ papildomai pateikta informacija ir padare išvada, kad perkancioji organizacija netinkamai ivertino šio dalyvio pateiktus kvalifikacija irodancius dokumentus. Tarnyba ipareigojime nurode kuriu kvalifikaciniu duomenu pareiškejas neivertino ir privalo ivertinti ju atitikima Konkurso salygu 1 skirsnio 5.1.5 punktui, kuriuo nustatyta, jog dalyvis privalo per 5 metus (jei imone veikia trumpiau nei 5 metai, tai nuo jos registravimo pradžios) buti atlikes ne mažiau kaip viena savartyno uždarymo projektavimo sutarti ir ne mažiau kaip viena savartyno uždarymo darbu sutarti ir/arba ne mažiau kaip viena savartynu uždarymo projektavimo ir statybos darbu (statybos darbu suprojektuotu rangovo) sutarti. Pareiškejas apeliaciniame skunde nurodo, kad Konkurso salygu 1 skirsnio 5.1.5 punkte yra nustatyta, kad atitinkamas sutartis tiekejai turi buti ivykde iki pasiulymu pateikimo dienos, t. y. iki 2008 m. vasario 12 d. Taciau pareiškejas kaip perkancioji organizacija 2008 m. birželio 5 d. posedyje pripažindamas UAB „Kamesta“ pasiulyma neatitinkanciu Konkurso salygu 1 skirsnio 5.1.5 punktui, nevertino ir konkreciai nenurode, kurie UAB „Kamesta“ atlikti darbai nepatenka i pasiulymo pateikimo laikotarpi. Tai patvirtina, kad nepilnai buvo ivertinti UAB „Kamesta“ kvalifikaciniai reikalavimai ir del to nebuvo pagrindo taikyti Konkurso salygu 29.1.1. punkta ir atmesti UAB „Kamesta“ pasiulyma. Pilnas ir objektyvus kvalifikaciniu reikalavimu ivertinimas yra reikšmingas siekiant užtikrinti Viešuju pirkimu istatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytu pirkimu pagrindiniu principu igyvendinima.

102Teiseju kolegija, ivertinusi konkurso salygas , daro išvada, jog ginco pirkimui ivertinti nebutinos specialios žinios. Atsakovas, vertindamas perkanciosios organizacijos sprendima, turejo galimybe ivertinti jo teisetuma nepasitelkdamas atitinkamos srities specialistu, nes tam nebuvo butinybes.

103Remiantis šiais argumentais teiseju kolegija konstatuoja, kad atsakovas veike savo kompetencijos ribose, priimtas ipareigojimas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, del kuriu institucija buvo isteigta ir gavo atitinkamus igaliojimus.

104Priimdamas pareiškejo gincijama ipareigojima atsakovas nevertino tiekejo kvalifikaciniu reikalavimu ir nenustate preliminariu pasiulymu eiliškumo, o tik konstatavo, jog tiekejo UAB „Kamesta“ kvalifikacija ivertintina nepilnai ir butina ja ivertinti iš naujo. Atsakovas, remiantis nustatytais jam igaliojimais, turejo teisini ir faktini pagrinda panaikinti pareiškejo 2008 m. birželio 5 d. posedyje priimta sprendima.

105Remiantis šiais argumentais, teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teises aktus, reguliuojancius ginco santykius, bei faktines ginco aplinkybes, prieme teiseta bei pagrista sprendima, atitinkanti ABTI 86 straipsnio reikalavimus. Todel apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

106Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teiseju kolegija

Nutarė

107Uždarosios akcines bendroves „Marijampoles apskrities atlieku tvarkymo centras“ apeliacini skunda atmesti.

108Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendima palikti nepakeista.

109Nutartis neskundžiama.