Byla 2-2423-803/2016
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo atsakovui BAB bankui SNORAS, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Petkuvienė,

2sekretoriaujant Sonatai Aidukei,

3dalyvaujant ieškovui S. B., atstovui adv. padėjėjui D. S., atsakovo BAB banko SNORAS atstovui O. K.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo atsakovui BAB bankui SNORAS, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6

  1. Ginčo esmė

71. Byloje kilo ginčas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu iš esmės suklydus (T. 1., b. l. 1-6).

82. Ieškovas S. B. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia jo su atsakovu 2011-02-24 sudarytą Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110224P990002; 2) taikyti restituciją ir grąžinti ieškovui už obligacijas sumokėtas lėšas (10 193,54 Lt) į ieškovo sąskaitą atsakovo banke ir jas laikyti ieškovo lėšomis banko sąskaitoje pagal banko sąskaitos sutartį; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog 2010 m. vasario mėn. nuvyko į banką pasidomėti terminuoto indėlio sutarties sudarymo galimybėmis, prieš sudarant sutartį banko darbuotoja paaiškino apie terminuotųjų indėlių draudimą bei palūkanų mokėjimą, todėl sudarė vienerių metų terminuoto indėlio sutartį. Paaiškino, jog 2011-02-24 besibaigiant terminuoto indėlio sutarties terminui nuvyko į banką pratęsti terminuoto indėlio sutarties, tačiau vietoj terminuoto indėlio sutarties darbuotoja pasiūlė pasirašyti Obligacijų pasirašymo sutartį. Pokalbio metu banko darbuotoja patikino, jog obligacijų pasirašymo sutartis yra saugi ir nerizikinga investicija kaip ir terminuotas indėlis, tik už obligacijas mokamos didesnės palūkanos. Pažymėjo, jog banko darbuotoja kaip patvirtinimą parodė dokumentą „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“, kurio 3 punkte buvo nurodyta, jog siekiant užtikrinti kliento lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis ir tokiu būdu sudarė vienareikšmišką įspūdį, jog Obligacijų pasirašymo sutartis iki 3000 Eur yra visiškai saugi ir nerizikinga. Nurodė, jog 2011-02-24 Obligacijų pasirašymo sutartį sudarė ir 102 vnt. obligacijų už 10 193,54 Lt sumą įsigijo su 4 proc. metine palūkanų norma. Ieškovo teigimu, sudarant minėtą sutartį banko darbuotoja suklaidino, nesuteikdama informacijos, jog įsigytos obligacijos nėra apdraustos. Pažymėjo, kad kartu su Obligacijų pasirašymo sutartimi banko darbuotoja pateikė pasirašyti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties Nr. P9914985 specialiąją dalį, pagal kurią ieškovui buvo suteikta Neprofesionalaus kliento kategorija ir pritaikytas aukščiausias investuotojų interesų apsaugos lygis, Kliento aptarnavimo sutarties bendrąją dalį bei dokumentą Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai, tačiau tai nepagrindžia aplinkybės, jog ieškovas buvo supažindintas su Obligacijų sutarties pasirašymo rizika. Ieškovas nurodė, kad jis nėra profesionalus investuotojas, neturi finansavimo patirties, jo specialybė yra elektrikas, jis yra garbaus amžiaus, nemoka naudotis kompiuteriu ir nesinaudoja internetu, be to, neturi patirties ir būtinų žinių investavimo srityje. Pažymėjo, jog ginčijama sutartis buvo sudaryta iš esmės suklydus, todėl turėtų būti pripažinta negaliojančia pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.90 straipsnį.

93. Atsakovas BAB bankas SNORAS atsiliepime į ieškovo ieškinį prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (T. 1., b. l. 54-62). Nurodė, kad byloje esantys ir atsakovo papildomai pateikiami dokumentai akivaizdžiai patvirtina, jog ieškovas siekė investuoti lėšas į vertybinius popierius (obligacijas), tikėdamasis gauti didesnę piniginę grąžą, ir tai jam buvo neabejotinai suprantama. Ieškovas, sudarydamas ginčijamą sandorį, veikė laisva valia ir objektyviai privalėjo suvokti šio sandorio esmę bei sukeliamas pasekmes. Ieškovui pageidaujant bei remiantis teisės aktų reikalavimais 2011-02-24 su ieškovu buvo sudaryta tipinė Aptarnavimo sutartis, kurią vykdant sudarytas ginčijamas sandoris. Pažymėjo, jog Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai yra bendrojo pobūdžio Aptarnavimo sutarties, sudaromos prieš įsigyjant bet kokį investicinį produktą, dalis, tai nėra ginčijamo sandorio priedas ar sudedamoji dalis, ir nesukėlė tiesiogiai ieškovui pareigos investuoti į vertybinius popierius. Ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad sudarant sutartį, ieškovui nebuvo atskleistos ir išaiškintos esminės sutarties sąlygos. Pažymėjo, kad savo parašu ieškovas patvirtino, jog visos sutarties sąlygos su juo buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant sutartį; kad jis su jomis sutiko ir jos išreiškė jo valią; parašu taip pat patvirtino, kad jis yra susipažinęs su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis bei su jomis sutinka; investuotojas buvo supažindinta su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir suprato jų pasekmes. Nurodė, kad nepagrįsti ieškovo teiginiai, jog atsakovas prieš sudarydamas ginčijamą sandorį nesurinko informacijos apie ieškovo finansinę padėtį, investavimo tikslus ir patirtį, kadangi ieškovas savo parašu duomenų anketoje patvirtino, jog atsisako suteikti atsakovui informaciją, kartu patvirtindama, jog supranta atsisakymo pasekmes – atsakovo negalėjimą nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra ieškovui tinkamos. Nei Aptarnavimo sutartyje, nei obligacijų pasirašymo sutartyje nėra teigiama, jog atsakovo vertybiniai popieriai yra draudžiami indėlių draudimu, todėl vertintina, kad atsakovas nepateikė ieškovui klaidinančios informacijos ir ieškovas nesuklydo. Mano, jog tinkamai įvykdė teisės aktų nustatytą prievolę atskleisti ieškovui su obligacijų įsigijimo sandoriu susijusią riziką. Pažymėjo, jog obligacijos pagal 2007-05-31 Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos nutarimu Nr.1K-22 patvirtintų Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 58 punktą laikomos nesudėtingomis finansinėmis priemonėmis, todėl obligacijų įsigijimo sąlygos yra suprantamos kiekvienam vidutinių sugebėjimų neprofesionaliam investuotojui. Nurodė, jog bankas niekada neliepė savo darbuotojams aiškinti klientams, kad jo platinamos obligacijos yra draudžiamos indėlių ir investicijų draudimu, o priešingai, akcentuodavo jų skirtumus. Atsakovo teigimu, kadangi nėra teisinio ir faktinio pagrindo naikinti ginčijamą sandorį, nėra pagrindo ir taikyti restituciją.

104. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (T.1., b. l. 38-50). Nurodė, kad aplinkybė, jog ginčo sutartimi įsigyjama atsakovo finansinė priemonė nėra draudžiama indėlių draudimu, numatyta įstatyme, todėl ieškovas negali teigti suklydęs. Pažymėjo, kad nežinojimas negali būti pripažintas pakankamu pagrindu konstatuoti asmens suklydimą esminiu, nes jo suklydimą realiai sąlygojo ne atsakovo nuslėpta ar netinkamai atskleista informacija, o įstatymo nežinojimas. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad iki ginčo sutarties sudarymo jis teiravosi ar derėjosi su banko darbuotoju tik dėl išimtinai indėlių draudimu apdraustų banko produktų. Pasak trečiojo asmens, Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis atsakovas privalėjo sudaryti su kiekvienu asmeniu, kuriam buvo teikiamos investicinės paslaugos. Vadovaujantis Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007-05-31 nutarimu Nr. 1 K-22, ginčijamo sandorio sudarymo metu galiojusios redakcijos 59 punktu, finansų maklerio įmonė (atsakovas), prieš pradėdama teikti investicines paslaugas neprofesionaliesiems klientams, teisės aktų nustatyta tvarka turėjo sudaryti su klientu rašytinį susitarimą, kuriame nustatomos pagrindinės kliento ir finansų maklerio įmonės teisės ir pareigos. Nurodė, kad Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis, o taip pat atitinkamai ir visos jos nuostatos bei susiję dokumentai turėjo būti žinomi ieškovei. Atsakovo pareiga informuoti apie draudimo įmonę arba užsienio draudimo įmonę, kurioje apdrausti indėliai ir (arba) įsipareigojimai investuotojams, yra nustatyta teisės aktais. Nurodė, jog ieškovo niekas nevertė skubėti pasirašyti sutarties, jis turėjo neribotą galimybę susipažinti su sutarties sąlygomis iki jos pasirašymo bei turėjo neribotą galimybę išsiaiškinti obligacijų kaip skolos vertybinių popierių esmę. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų ar juos patvirtinančių įrodymų, kad atsakovo darbuotojai tyčia klaidintų ieškovą.

115. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, jog atėjęs pratęsti indėlio sutarties pasidomėjo indėlio pratęsimo procentais. Sutarties pasirašymo metu buvo daug žmonių, oras blogas, todėl darbuotoja sudėjo obligacijų pasirašymo sutartyje reikiamose skiltyse varneles. Grįžęs namo obligacijų pasirašymo sutartį perskaitė. Banke pinigus laikė saugumo tikslais, palūkanų dydis didelės reikšmės neturėjo, o pinigus banke būtų laikęs nepriklausomai nuo mokamų palūkanų dydžio. Pažymi, jog pasirašydamas sutartis būtinai perskaito, o pasirašęs obligacijų sutartį gavo pačią sutartį. Taip pat paaiškino, jog pretenzijų dėl darbuotojos aptarnavimo neturi, atsakovo darbuotoja pasitikėjo, jam paslaugas suteikė labai maloniai.

126. Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepime nurodytus nesutikimo su ieškiniu argumentus.

137. Liudytoja J. G. parodė, jog sutarties sudarymo aplinkybių su ieškovu S. B. neatsimena. Paaiškino, jog paprastai pristatydavo taupymo paslaugas klientui, o jam susidomėjus atitinkama paslauga, paaiškindavo plačiau apie taupymo produktų sąlygas. Nurodė, jog paaiškindama skirtumus tarp indėlių ir obligacijų, akcentuodavo palūkanas, jų draustumą bankroto atveju, o vyresnio amžiaus žmonėms, kurie nesuprasdavo investavimo, papildomai produktų apskritai nepristatydavo. Pažymėjo, jog sąžiningai informuodavo klientus apie visas banko teikiamas sąlygas. Nurodė, jog banko organizuojamuose mokymuose dalyvaudavo, o įvedus naują produktą, kiekvienas iš darbuotojų turėjo privalomai dalyvauti mokymuose.

14Teismas

konstatuoja:

  1. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados

158. Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakovu BAB banku SNORAS, atstovaujamu Panevėžio filialo taupomojo skyriaus vadybininkės J. G., 2011-02-24 sudarė Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110224P990002, kurios pagrindu įsigijo 102 vnt. obligacijų už 10 193,54 Lt (T.1., b. l. 7). Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis Nr. P9914985 (specialioji dalis) tarp ieškovo ir BAB banko SNORAS pasirašyta 2011-02-24 (T. 1., b. l. 12). Byloje taip pat pateikta 2011-02-24 sudaryta kliento aptarnavimo sutartis (bendroji dalis) bei priedas Nr. 1-F (T. 1., b. l. 8-11). Ieškovas 2012-01-10 pateikė atsakovui AB bankui SNORAS 10 193,54 Lt sumos Kreditorinį reikalavimą (T. 1., b. l. 20-22). Byloje pateikta 2013-12-11 kreditoriaus reikalavimų ataskaita, iš kurios nustatyta, kad patvirtintas ieškovo 10 491,75 Lt sumos finansinis reikalavimas BAB banko SNORAS bankroto byloje (T. 1., b. l. 111).

169. Ieškovas įrodinėja, jog ginčijamą sutartį pasirašė iš esmės suklydęs, t. y. manydamas, kad obligacijoms galioja indėlių draudimas. Ieškovo teigimu, jo valią sudaryti ginčijamą sandorį lėmė banko darbuotojos apgaulingi veiksmai, suklaidinę ieškovą dėl investavimo produktams taikomos draudiminės apsaugos bei atsakovo Lietuvos Respublikos finansinių priemonių įstatyme (toliau – FPRĮ) nurodytos pareigos informuoti klientus apie galimas rizikas, supažindinti su siūlomu investavimo produktu nevykdymas.

1710. Vienas iš sandorio negaliojimo teisinių pagrindų yra jo sudarymas suklydus. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.90 straipsnio taikymą, nurodyta, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio esmę jis nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).

1811. Remiantis kasacinio teismo praktika, vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011 ir kt).

1912. Kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar investuotojas buvo suklaidintas, nurodė, kad taip pat svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška ir ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalus investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Be to, siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą nagrinėjamuose santykiuose, pirmiausia būtina įvertinti finansų tarpininko elgesį, t. y. nustatyti, kokias informacines pareigas jis turėjo ir kaip jas vykdė, taip pat įvertinti, ar, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, investuotojas galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-68/2014, ir kt.).

2013. Konstatuotina, kad byloje esantys įrodymai nepagrindžia aplinkybės, jog finansų tarpininko (tiksliau – atsakovo darbuotojos) suteikta informacija apie tai, jog obligacijos yra apdraustos nuo atsakovo nemokumo, suklaidino ieškovą, o jis dėl klaidingai suteiktos informacijos galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės (CPK 178 straipsnis). Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas pasirašė 2011-02-24 Obligacijų pasirašymo sutartį Nr.FO20110224P990002 (T. 1., b. l. 7). Minėtoje sutartyje nenurodytas įsigytų investavimo produktų (obligacijų) draudimas (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog sutarties tekstas nedidelės apimties (vos vienas puslapis), todėl vertintina, kad susipažinimas su sutarties turiniu nebūtų užtrukęs. Kita vertus, ieškovas teismo posėdyje nurodė, jog visas sutartis „būtinai“ skaito, pripažino, jog Obligacijų pasirašymo sutarties sąlygas perskaitė grįžęs į namus, taigi turėjo visas galimybes pasidomėti, ar obligacijos yra draustos ir nutraukti Obligacijų pasirašymo sutartį gerokai anksčiau nei buvo iškelta atsakovui bankroto byla. Nors liudytoja J. G. neprisiminė su ieškovu S. B. Obligacijų pasirašymo sutarties aplinkybių, tačiau paaiškino, jog klientams suteikdavo visą informaciją apie investavimo produktus, nurodydavo jų skirtumus, o senyvo amžiaus žmonėms, nesuprantantiems investavime, apskritai produktų nepristatydavo. Taigi tikėtina, jog ieškovas, pasibaigus terminuoto indėlio sutarčiai, domėjosi kitomis investavimo galimybėmis ir jam buvo paaiškintos obligacijų įsigijimo sąlygos. Vertintina, kad minėtos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog neigiamos tokio sandorio sudarymo pasekmės tenka ieškovui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602/2015 pažymėta, kad obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai pažįstamas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriškai, nėra naujas ar neįprastas, todėl ieškovui turėjo būti suprantama, kad jis, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu.

2114. Kaip jau buvo minėta 11 punkte, vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, tai yra šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Pažymėtina, jog protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis, o prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Kiekvieno sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, todėl kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras, o teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo.

2215. Vertinant, ar asmuo dėl sandorio suklydo, ar buvo suklaidintas (apgautas), svarbu analizuoti jo valios formavimosi procesą. Šiam faktui nustatyti neabejotinai svarbūs yra duomenys, individualizuojantys asmenį, jo asmenines savybes, patirtį. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad ieškovas yra pensininkas, ginčo sutarties sudarymo metu buvo 65 metų amžiaus, turi investavimo patirties (buvo sudaryta terminuotųjų indėlių sutartis dar prieš sudarant ginčo sutartį), jo išsilavinimas - inžinerinis. Pažymėtina, jog nors ieškovas yra neprofesionalus investuotojas, tačiau gyvenimiška patirtis neabejotinai leido ieškovui suvokti galimas pasekmes, t. y. aplinkybę, jog obligacijos nėra draudžiamos. Taip pat vertintina, jog ieškovui dėl įgytos patirties turėjo būti suprantama, kad yra sudaromas savo turiniu nuo terminuotojo indėlio sutarties besiskiriantis sandoris, juolab, kad ginčo finansinio produkto išskirtinumą atspindi ir didesnė jo finansinė grąža (mokamų palūkanų dydis), o ieškovas paaiškino, jog visas sutartis skaito. Iš ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog ieškovas žinojo terminuoto indėlio palūkanas, todėl tikėtina, jog domėjosi ir kitais investavimo produktais, t. y. obligacijomis, ir ginčijamą sutartį sudarė dėl didesnės palūkanų normos.

2316. Nors ieškovas įrodinėja, kad jam bankas suteikė neprofesionalaus investuotojo statusą, tačiau ir minėta aplinkybė neatleidžia ieškovo nuo pareigos pasidomėti investavimo produktu, juolab, kad 13 punkte pažymėta, jog minėto finansinio produkto suvokimui nereikia specialaus išsilavinimo, o jis pakankamai pažįstamas ir vidutiniam vartotojui.

2417. Ieškovas įrodinėdamas suklydimo faktą remiasi kasacine byla Nr. 3K-7-602-684/2015 (T.1., b. l. 187-188). Pažymėtina, jog nors minėtoje byloje pateiktas vertinimas, kad atsakovas, platindamas ginčo finansines priemones (obligacijas), netinkamai vykdė FPRĮ 22 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. aiškiai ir suprantamai atskleisti neprofesionaliam investuotojui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius, tačiau vis dėlto atsakovo neteisėti veiksmai, atlikti ieškovui priimant sprendimą dėl investavimo, nepakankami konstatuoti, jog ieškovas buvo suklaidintas dėl sudaryto sandorio esmės. Apie ieškovo asmeninių savybių ir kitų aplinkybių, nustatinėjant suklydimo faktą, svarbą pasisakyta 11 punkte, jos įvertintos 15 punkte, todėl motyvai nekartojami.

2518. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais vertintina, jog ieškovas nepagrindė ir neįrodė aplinkybės, galinčios pagrįsti ginčijamo sandorio pripažinimą dėl suklydimo, todėl nėra pagrindo ieškovo ieškinio tenkinti (CPK 178 straipsnis).

26Dėl bylinėjimosi išlaidų

2719. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas prašo atlyginti teismo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau ieškinį atmetus, ieškovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

2820. Atsakovas BAB bankas SNORAS bylinėjimosi išlaidų nepatyrė. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ patyrė 367,96 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (T.1., b. l. 179-183). Įvertinusi tai, kad byloje nenagrinėti sudėtingi teisės ir fakto klausimai, o trečiąjį asmenį advokatai atstovavo ne vienoje panašioje byloje, vertintina, jog egzistuoja teisinis pagrindas sumažinti trečiojo asmens turėtų išlaidų dydį, kad bylą pralaimėjusiam ieškovui nebūtų perkelta trečiojo asmens nepagrįsto išlaidavimo kompensavimo našta (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 20 d.). Taikant CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytą taisyklę spręstina, kad trečiajam asmeniui iš ieškovo priteistina atlyginti 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Laikytina, kad ši suma yra pagrįsta ir realiai atitinka trečiojo asmens patirtas už suteiktas atstovavimo paslaugas išlaidas bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

2921. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) Vilniaus apygardos teisme išlaidos sudaro 18,31 Eur, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo valstybei.

30Vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais, teismas

Nutarė

31atmesti ieškovo S. B. ieškinį.

32Priteisti iš ieškovo S. B. (asmens kodas ( - ) trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ (juridinio asmens kodas 110069451) naudai 100 Eur (vieną šimtą eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidų.

33Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo S. B. (a. k. ( - ) 18,31 eurų bylinėjimosi išlaidų (mokamos į sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (188659752)). Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

34Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Petkuvienė,... 2. sekretoriaujant Sonatai Aidukei,... 3. dalyvaujant ieškovui S. B., atstovui adv. padėjėjui D. S., atsakovo BAB... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 6.
  1. Ginčo esmė
...
7. 1. Byloje kilo ginčas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu iš esmės... 8. 2. Ieškovas S. B. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti... 9. 3. Atsakovas BAB bankas SNORAS atsiliepime į ieškovo ieškinį prašo jį... 10. 4. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateiktame... 11. 5. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai... 12. 6. Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepime nurodytus nesutikimo... 13. 7. Liudytoja J. G. parodė, jog sutarties sudarymo aplinkybių su ieškovu S.... 14. Teismas... 15. 8. Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakovu BAB banku SNORAS, atstovaujamu... 16. 9. Ieškovas įrodinėja, jog ginčijamą sutartį pasirašė iš esmės... 17. 10. Vienas iš sandorio negaliojimo teisinių pagrindų yra jo sudarymas... 18. 11. Remiantis kasacinio teismo praktika, vertinant, ar buvo suklysta,... 19. 12. Kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar... 20. 13. Konstatuotina, kad byloje esantys įrodymai nepagrindžia aplinkybės, jog... 21. 14. Kaip jau buvo minėta 11 punkte, vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas... 22. 15. Vertinant, ar asmuo dėl sandorio suklydo, ar buvo suklaidintas (apgautas),... 23. 16. Nors ieškovas įrodinėja, kad jam bankas suteikė neprofesionalaus... 24. 17. Ieškovas įrodinėdamas suklydimo faktą remiasi kasacine byla Nr.... 25. 18. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais vertintina, jog ieškovas... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 27. 19. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas... 28. 20. Atsakovas BAB bankas SNORAS bylinėjimosi išlaidų nepatyrė. Trečiasis... 29. 21. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) Vilniaus apygardos teisme... 30. Vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais, teismas... 31. atmesti ieškovo S. B. ieškinį.... 32. Priteisti iš ieškovo S. B. (asmens kodas ( - ) trečiojo asmens,... 33. Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo S. B. (a. k. ( - ) 18,31 eurų... 34. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...