Byla 1A-563-557-2010

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Remigijaus Preikšaičio ir Valentino Janonio, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui, nuteistajam R. S. ir jo gynėjui Algirdui Juškai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteistas pagal BK 281 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. R. S. paskirta BK 67 str. 2 d. 1 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vienerius metus naudotis teise vairuoti transporto priemonę.

2Nuosprendžiu iš dalies patenkinti nukentėjusiųjų N. N., D. K. ir E. M. civiliniai ieškiniai, ir iš UAB „BTA Draudimas“ priteista nukentėjusiajai E. M. 600 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei iš nuteistojo R. S. priteista nukentėjusiajam N. N. 7500 Lt, nukentėjusiajai D. K. 7500 Lt ir nukentėjusiajai E. M. 6900 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

3Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Nustatė

4R. S. nuteistas už tai, kad 2009 m. balandžio 9 d. apie 15.30 val. kelyje Plungė-Vėžaičiai 28 km 850 m, Perkūnų k. Klaipėdos r., vairuodamas automobilį ,,BMW 316‘‘, v/n ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 8, 9, 122, 133 ir 145.3 punktų reikalavimus, t.y. elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į vietovės reljefą bei ignoruodamas kelio ženklinimą - ištisinę horizontalaus kelio ženklinimo liniją (KET 3 priedo 1.1 p.), skiriančią priešingų krypčių eismo juostas, kelio vingyje, kur blogai matomas kelias, esant ištisinei ženklinimo juostai, nevažiavo dešiniau nuo jos, pradėjęs priešais ta pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės lenkimą, neįsitikino eismo saugumu, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su N. N. vairuojamu automobiliu ,,AUDI A6“, v/n ženklas ( - ) Eismo įvykio metu buvo sužaloti automobilio ,,BMW 316‘‘ keleivės E. Š. ir N. T., kurioms buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, bei automobilio ,,AUDI A6“ vairuotojas N. N., keleivės D. K. ir E. M., kuriems buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai.

5Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo nuosprendį pakeisti ir panaikinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, taip pat sumažinti nukentėjusiesiems priteistą žalos atlyginimą. Nurodo, jog spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo bei civilinių ieškinių, teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei taikė baudžiamuosius įstatymus ir dėl to nuosprendžiu jam sukėlė baudžiamojo įstatymo nenumatytas ir neadekvačias padarytam teisės pažeidimui sunkias pasekmes. BK 67 str. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281 str. numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ne tik prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą - užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Šis BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės tikslas leidžia iš visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių išskirti turinčias didžiausią reikšmę. Teismų praktika rodo, kad uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Skundžiamame nuosprendyje teismas tinkamai nemotyvavo, kodėl paskyrė šią baudžiamojo poveikio priemonę, nors BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte reikalaujama, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas turi išdėstyti baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvus. Tikėtina, kad teismas atsižvelgė į anksčiau jo turėtas nuobaudas, tačiau neįvertino aplinkybės, kad visi nusižengimai padaryti bei nuobaudos skirtos jam esant nepilnamečiui, taigi, pilnai nesuvokiant. Teismas taip pat turi atsižvelgti į galimybes baudžiamojo poveikio priemone taisomai veikti nuteistąjį. Apylinkės teismas šių įstatymo reikalavimų pilnai neįvykdė. Kita vertus, atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis) klausimas, skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise - turi būti svarstomas individualiai įvertinant nuteistojo asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitas konkrečios bylos aplinkybes. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, lengvinanti aplinkybė ta, kad visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, įvykdė neatsargų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, apibūdinamas teigiamai. Be to, neatsargų nusikaltimą įvykdė blaivus, piktybiškai Kelių eismo taisyklių nepažeidė, o tiesiog nebuvo pakankamai atidus ir laiku bei tinkamai neįvertino sudėtingos eismo situacijos. Be to, teismas neįvertino, kad nuosprendžiu priteistas didžiulis žalos atlyginimas 3 nukentėjusiems. Kadangi jokių kitų galimybių, išskyrus darbo užmokestį, atlyginti žalą nukentėjusiesiems jis neturi ir neturės, todėl teisės vairuoti atėmimas neabejotinai apsunkina galimybę rasti darbą ir iš darbo pajamų per įmanomai trumpiausią laiką atsiskaityti su nukentėjusiaisiais, padengiant neatlygintą žalos dalį. Pažymėtina, kad dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės trukmės pats teisės vairuoti atgavimas bus komplikuotas bei pareikalaus nemažų lėšų, nes jam neišvengiamai teks iš naujo laikyti egzaminus. Dėl visų šių motyvų, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė naikintina, nes ji nebūtina bei netikslinga, sukelia nepagrįstus, neadekvačius nepatogumus ir apribojimus.

6Taip pat teismas netinkamai išnagrinėjo neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems klausimą, ir priteisė itin dideles sumas neturtinei žalai atlyginti, kurias išmokėti jis neturi jokių galimybių, taigi nuosprendis ieškinio dalyje sukelia jam sunkesnes pasekmes, nei paskirtoji bausmė. Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio nuostatomis. Priteistinas žalos atlyginimo dydis nustatomas, įvertinus CK 6.250 str. 2 d. nurodytų kriterijų visumą, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų - nukentėjusiųjų ir kaltininko - pusiausvyra. Šis principas įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau kartu turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį ir kitas aplinkybes. Skundžiamame nuosprendyje priteistinas žalos atlyginimo dydis motyvuotas iš esmės susiklosčiusia teismų praktika analogiškose bylose. Nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje yra neginčijamai nustatyta, jog nukentėjusieji patyrė fizinį, moralinį skausmą, buvo sutrikdyta jų sveikata, normalaus gyvenimo ritmas. Tačiau teismas neįvertino, jog jiems neatsirado jokios negrįžtamos pasekmės, nustatyta nukentėjusiųjų kaltė dėl kilusių neigiamų pasekmių jų sveikatai (važiavimas neprisisisegus saugos diržais), autoavarijoje ir jis pats sunkiai nukentėjo fiziškai bei materialiai, o išmokėti priteistas sumas neturi jokių realių galimybių dėl sunkios turtinės padėties. Todėl skundžiamas nuosprendis ir šioje dalyje turi būti pakeistas, esminiai sumažinant nukentėjusiesiems priteistas neturtinės žalos atlyginimo sumas.

7Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Kolegija laiko nepagrįstu apelianto prašymą panaikinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemonę. BK 41 str. 2 d. nustato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 67 str. 1 d. baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, o kokią paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas reikšmingas aplinkybes. BK 67 str. 2 d. 1 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise pagal BK 67 str. 3 d. gali būti skiriama kartu su bausme, o BK 68 str. 1 d. nustato esminę šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygą - teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemonę tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalgos (Teismų praktika Nr. 30) 24 p. pažymėta, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taip pat pritarta teismų praktikai, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

10Nors R. S. padarė nusikaltimą, kuris pagal pasekmes laikomas neatsargiu, tačiau šią nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – KET): kelio vingyje, kur blogai matomas kelias, esant ištisinei ženklinimo linijai, ignoruodamas KET 145.3 p. nustatytą draudimą lenkti kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias, taip pat KET 3 priedo 1.1 p. nustatytą draudimą kirsti siaurą ištisinę ženklinimo liniją, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą, neįsitikino eismo saugumu, pradėjo priešais ta pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės lenkimą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, taip sukeldamas akivaizdžią grėsmę eismo saugumui ir sudarydamas kliūtį priešinga kryptimi važiavusiam automobilui, tokiais savo itin rizikingais veiksmais nesunkiai sutrikdė sveikatą 5 asmenims, tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių pasekmių (dažnai užmiestyje kaktomuša susidūrus automobiliams sukeliami žymiai sunkesni padariniai). Taigi R. S. veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga. Byloje nenustatyta, jog eismo įvykis būtų kilęs dėl kokių tai R. S. vairuojamo automobilio gedimų ar netikėtų kelyje atsiradusių kliūčių, todėl akivaizdu, jog nagrinėjamas eismo įvykis kilo dėl atsainaus R. S. požiūrio į nustatytas eismo taisykles ir kitų eismo dalyvių saugumą bei visais požiūriais nepateisinamo jo elgesio, grubiai pažeidžiant kelių eismo taisykles.

11Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies turinio matyti, jog apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę, vertino ir tai, kad R. S. anksčiau eilę kartų baustas už sistemingus bei grubius kelių eismo taisyklių pažeidimus (nepaklusimas pareigūno teisėtam nurodymui sustoti, pasitraukimas iš įvykio vietos, vairavimas neblaiviam, greičio viršijimas, transporto priemonės, kurios neatlikta valstybinė techninė apžiūra, vairavimas, kelio ženklų ar ženklinimo reikalavimų nesilaikymas). Nors R. S. apeliaciniame skunde teigia, jog šiuos pažeidimus padarė būdamas nepilnametis, t.y. nesuvokdamas savo veiksmų pavojingumo, tačiau byloje esantys duomenys apie R. S. padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus rodo, kad visus kelių eismo taisyklių pažeidimus jis padarė jau turėdamas 18 metų, t. y. būdamas pilnametis. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, R. S., sistemingai darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir grubius, aiškiai ir visa apimtimi suvokė savo veiksmų pavojingumą, ypač atsižvelgiant į tai, kad administracinė atsakomybė taikoma asmenims sulaukusiems 16 metų.

12Tuo būdu kolegija neabejoja, kad nagrinėjamu atveju R. S. vėl vairavo transporto priemonę neatsakingai ignoruodamas elementarias, visuotinai žinomas eismo saugumo taisykles ir keldamas realią grėsmę kitų žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui, ir būtent tokiu būdu padarė nusikaltimą, tai yra dėsningas jo atsainaus požiūrio į įstatymų nustatytas taisykles rezultatas. Todėl pirmosios instancijos teismas, atidėjęs R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, padarė pagrįstą išvadą, jog jam būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemonę, kadangi, neskyrus realios laisvės atėmimo bausmės, tik ši baudžiamojo poveikio priemonė pagal savo pobūdį bus pakankamai efektyvi siekiant paveikti R. S. laikytis įstatymų ir užkirsti jam kelią daryti naujas nusikalstamas veikas, naudojantis teise vairuoti transporto priemones. Aukščiau aptartu savo elgesiu R. S. sąmoningai ignoravo aplinkybę, jog taip besielgdamas gali prarasti jam buityje ir darbe reikalingą teisę vairuoti transporto priemones. Neabejotinai baudžiamojo poveikio priemonė R. S. skirta, be kitų tikslų, ir siekiant apsaugoti kitų asmenų gyvybę, sveikatą bei turtą nuo galimų naujų nusikalstamų veikų, naudojantis teise vairuoti kelių transporto priemones. Tai liečia ir galimų naujų nusikalstamų veikų prevenciją, nuteistajam naudojantis šia specialia teise darbinių pareigų atlikimo metu. Todėl R. S. argumentai, kad paskirtoji poveikio priemonė apribos jo galimybes susirasti darbą ir tokiu būdu atims galimybę artimiausiu metu atlyginti nukentėjusiesiems priteistą neturtinę žalą, neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl būtinumo skirti minimą baudžiamojo poveikio priemonę pagrįstumu. Priimtina dėmesin, kad naudotis teise vairuoti transporto priemones R. S. uždrausta tik vieneriems metams, t. y. minimaliam BK 68 str. 2 d. numatytam terminui. Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas taptų nepagrįstu suvaržymu tuomet, kai kaltinamajam būtų užkirstas kelias dirbti, tačiau, jei baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas tik apsunkintų jo darbinę veiklą, bet iš esmės neužkirstų kelio ja užsiimti, pripažįstama, kad toks suvaržymas nelaikytinas neproporcingu (kasacinė byla Nr. 2K-371/2010). Tuo būdu kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. S. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemonę, tinkamai vadovavosi baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek jos rūšį, tiek ir jos trukmę.

13Kolegijos nuomone, keisti skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam N. N. priteisto 7500 Lt, o įvertinus UAB „BTA Draudimas“ jau atlygintą 1352,80 Lt sumą, iš viso 8852,80 Lt, nukentėjusiajai D. K. priteisto 7500 Lt, o įvertinus UAB „BTA Draudimas“ jau atlygintą 550 Lt sumą, iš viso 8050 Lt, nukentėjusiajai E. M. priteisto 7500 Lt (iš nuteistojo R. S. 6900 Lt bei iš UAB „BTA Draudimas“ 600 Lt) neturtinės žalos atlyginimo dydžių apeliaciniame skunde nurodytais motyvais taip pat nėra pagrindo.

14Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais.

15Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

16Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų motyvų matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, įvertino visas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, t. y. pirmiausia akcentavo neturtinės žalos pasekmes, jog nukentėjusiesiems padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, be fizinio skausmo jie patyrė ir psichologinę traumą, jautriai išgyveno šį įvykį ir jo pasekmes, tačiau pažymėjo, kad nukentėjusiesiems sužalojimai sunkių fizinių pasekmių nesukėlė, gydymas dėl patirtų traumų šiuo metu nevyksta, patirti sužalojimai esminės įtakos nukentėjusiųjų bendravimui su aplinkiniais ir šeimos nariais nesukėlė, t.y. jie socialiai neatsiribojo nuo visuomenės ir šeimos, taip pat nėra jokių duomenų, kad nukentėjusieji dėl patirtos psichologinės ir fizinės traumos negali gyventi visaverčio gyvenimo, taip pat kad išliko rimti fiziniai ir estetiniai nukentėjusiesiems sveikatos ir išvaizdos pakenkimai, sukeliantys skaudžius išgyvenimus. Antra, nurodė atsižvelgiąs ir į kitas šiuo klausimu reikšmingas aplinkybes - R. S. kaltę (žala nukentėjusiesiems padaryta neatsargiais veiksmais), jo turtinę ir šeiminę padėtį (nevedęs, nedirba, gauna neįgaliojo pensiją, išlaikytinų asmenų neturi, santaupų, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi), taip pat į tai, kad nustatytos pasekmės būtų daug švelnesnės, jei nukentėjusieji įvykio metu būtų prisisegę saugos diržais. Trečia, nurodė, jog pagal teismų praktiką analogiškose bylose priteistinos neturtinės žalos vidurkis yra 7500 Lt. Tuo būdu teisėjų kolegija iš aptartų apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių sprendžia, kad nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neduoda pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą, netinkamai taikė Civilinio kodekso 6.250 str. nuostatas.

17Kolegija pažymi, jog pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama, įvertinus jau atlygintą draudimo bendrovių sumą, neturtinės žalos nuo 3740 Lt iki 40000 Lt: kasacinės bylos 2K-821/2007 (5000 Lt – krūtinkaulio lūžimas), 2K-44/2008 (10000 Lt - žastikaulio kaklo lūžimas, galvos, krūtinės sumušimai), 2K-68/2008 (40000 Lt - dešinio klubikaulio lūžimas, gūžduobės lūžimas, šlaunikaulio galvutės išnirimas, dešinio raktikaulio išnirimas, galvos smegenų sukrėtimas, dėl dubens kaulų lūžių nukentėjusioji daugiau kaip šešis mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiškai apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo, buvo du kartus operuota, be patirto fizinio skausmo, ji išgyvena ir dėl išliekamųjų sužalojimo padarinių), 2K-171/2008 (4000 Lt – kojos blauzdos jungiamojo raiščio plyšimas), 2K-382/2008 (10000 Lt – krūtininio slankstelio lūžis), 2K-423/2008 (10000 Lt – stuburo slankstelio išnirimas ir lūžimas, 1 metai nedarbingumo (tiek prašė pats nukentėjusysis); 8000 Lt – kelio girnelės lūžimas (tiek prašė pats nukentėjusysis); 5000 Lt – žastikaulio lūžimas, operacija žastikaulio osteosintezė plokštele ir varžtais), 2K-64/2009 (11726,40 Lt - sumušta dešinė blauzda, atlūžo blauzdikaulio išorinis gumburas, plyšo kairio kelio išorinis meniskas), 2K-111/2009 (7000 Lt - galvos, nugaros ir juosmens raiščių sumušimas bei patempimas; 7000 Lt - galvos smegenų sukrėtimas), 2K-129/2009 (4000 Lt - galvos smegenų sukrėtimas), 2K-179/2009 (9726,40 Lt - poodinės kraujosruvos kaktoje, veide, dešinėje krūtyje, pilvo sienoje, kojose, pakaušio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas krūtinės ląstoje, dešinės pėdos II padikaulio distalinio kaulo lūžis, nustatyta galvos smegenų sukrėtimas, dėl dešinės pėdos padikaulio lūžimo jai buvo uždėta gipso langetė, nukentėjusioji dėl psichinės sveikatos pablogėjusios būklės lankėsi ir pas psichoterapeutę), 2K-207/2009 (4000 Lt - muštinė žaizda galvoje, galvos, kaklo, dubens sumušimai, galvos smegenų sukrėtimas, kairio gaktikaulio šakos lūžis, nubrozdinimai veide), 2K-320/2009 (20000 Lt - muštinė-plėštinė žaizda apatinėje lūpos kairėje pusėje, kairės gūžduobės užpakalinio krašto skeveldrinis lūžis su poslinkiu, kairio šlaunikaulio išnirimas, kairės kryžkaulio pusės linijinis lūžis be poslinkio, nukentėjusysis buvo operuotas, atliktas kairio šlaunikaulio išnirimo atstatymas, pritaikytas skeletinis tempimas, susiūta lūpos žaizda, pasak nukentėjusiojo, jis ligoninėje gulėjo 3 mėnesius, dėl sužalojimo negalėjo vaikščioti 7 mėnesius, ir dabar sunku vaikščioti; 14000 Lt - skeveldrinis dešinio žastikaulio lūžimas, ji buvo operuota, atlikus pjūvį dešinio peties sąnario srityje rentgeno kontrolėje žastikaulis sintezuotas dviem strypais, nukentėjusiajai rekomenduota po 3 savaičių nuo traumos uždėti cirkuliacinį gipsą ir jį laikyti 2,5-3 mėnesius, pasak nukentėjusiosios, ranka pastoviai skauda, ji nebegali dirbti ūkio darbų, gydytojai uždraudė kelti daiktus, sunkesnius kaip 10 kg, nes rankos plastmasinis kaulas, nors ir įtvirtintas geležiniais įtvarais, turi prigyti per 5 metus, taip pat ji nežino, kiek rankos operacijų ateityje reikės iškęsti, nes kaulas gali būti išimtas anksčiau kaip organizmo atmestas svetimkūnis), 2K-386/2009 (20000 Lt - muštinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje su kraujosruva dešinės pusės viršutiniame voke, pakauškaulio linijinis lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruva po voratinkliniu smegenų dangalu, kairio žastikaulio lūžis), 2K-401/2009 (3740 Lt - galvos sumušimas su potraumine tarpšonkauline neuralgija, dešinio peties sumušimas), 2K-168/2010 (8000 Lt - sumušta krūtinės ląsta, pasekmes dėl sužalojimo nukentėjusioji jautė beveik 2 mėnesius), 2K-200/2010 (10000 Lt - dešinės kojos blauzdikaulio ir šeivikaulio kulkšnelių lūžis su raiščio plyšimu bei pėdos panirimu, koja buvo du kartus operuota, nukentėjusioji po operacijos turėjo gulėti lovoje pakelta koja, dėl sulaužytos kojos negalėjo atlikti elementarių buitinių reikalų, lankyti paskaitų ir mokytis, gydymas tęsiamas iki šiol, planuojama dar viena operacija, tebejaučia diskomfortą, ypač vasarą, dėl likusių randų), 2K-215/2010 (6726,40 Lt - kompresinis 1 juosmeninio slankstelio lūžimas), 2K-277/2010 (5820 Lt - dešinės blauzdos kaulų lūžis, nukentėjusysis 4 mėnesius buvo nedarbingas, iki šiol skauda koja, geria vaistus), 2K-280/2010 (10000 Lt - skeveldrinis dešinės blauzdos kaulų lūžis su poslinkiu, dešinės alkūnės, kairio dilbio ir plaštakos žaizdos, kairio X-to šonkaulio lūžis, nugaros sumušimas ir galvos smegenų sukrėtimas), 2K-288/2010 (11726 Lt - muštinė žaizda pakaušyje, poodinės kraujosruvos pečiuose, rankose, kojose).

18Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje iš specialisto 2009 m. birželio 19 d. išvados Nr. G 941/09 (03) aprašomosios dalies matyti, kad N. N. po 2009 m. balandžio 9 d. eismo įvykio buvo nuvežtas į ligoninę, kur jam buvo nustatyta diagnozė: politrauma, galvos sumušimas, kaktos mušta žaizda, apatinio žandikaulio lūžimas, dešinės blauzdos kaulų distalinio galo daugiaskeveldrinis intrasąnarinis lūžimas. Gydant žandikaulio lūžimą, 2009 m. balandžio 10 d. vietinėje nejautroje atlikta antdantinė osteosintezė, lūžgalių repozicija ir fiksacija lygiu įtvaru. Antdantinis vielinis įtvaras nuimtas 2009 m. gegužės 8 d. Gydant blauzdikaulio lūžius, vietinėje nejautroje buvo perverta viela per dešinį kulnikaulį, pritaikytas tempimas 5,5 kg, tačiau artimiausiu laiku operuoti šios vietos nebuvo galima dėl besiformuojančios ribotos paviršinės odos nekrozės. Operacija atlikta 2009 m. gegužės 7 d.: atlikta dešinės blauzdos kaulų lūžgalių osteosintezė Kiršnerio vielomis (7 vnt), sintezė plokštele atsisakyta dėl blogos odos būklės. 2009 m. gegužės 20 d. pašalinti visi siūlai, operacinė žaizda sugijo, uždėtas cirkuliarus gipso batas su langu perrišimams. 2009 m. gegužės 21 d. N. N. išrašytas ambulatoriniam gydymui. Be to, minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, kad įvertinus tai, kad yra intrasąnarinis skeveldrinis dešines blauzdos distalinio galo lūžimas, reikėtų po visokeriopo terapinio gydymo įvertinti dešinės čiurnos sąnario funkcijas. Priklausomai nuo duomenų gali ir kisti sveikatos sutrikdymo mastas. Nukentėjusysis N. N. apylinkės teismui pateikė Neįgaliojo pažymėjimą, jog jam nuo 2009-07-23 iki 2010-07-22 nustatytas asmens darbingumas 40 proc., taip pat 2009-07-23 išvadą dėl darbo pobūdžio sąlygų, kurioje nurodyta, jog jis negali dirbti: keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg, darbą, susijusį su nuolatiniu vaikščiojimu, darbą aukštyje virš 1,3 m, požeminių darbų, taip taip darbą, kai naudojama rankinė pastūma. Teisiamajame posėdyje N. N. parodė, jog jam buvo sulaužyti žandikauliai, negalėjo net valgyti, sumušta galva, iki šiol jaučia skausmus, iš jo kojos dar neišimti varžtai, gydymas dar tęsis apie 2 metus, per tą laiką jis nieko negalės dirbti, nors turėjo legalų darbą Anglijoje.

19Iš specialisto 2009 m. birželio 15 d. išvados Nr. G 897/09 (03) aprašomosios dalies matyti, kad D. K. po 2009 m. balandžio 9 d. eismo įvykio buvo nuvežta į ligoninę, kur jai buvo nustatyta diagnozė: veido nubrozdinimas ir sumušimas, trauminė galvos smegenų liga, ūmus periodas lengva forma, galvos smegenų sukrėtimas, sekančią dieną ji išrašyta ambulatoriniam gydymui. 2009 m. balandžio 14 d. (praėjus 5 dienoms po traumos) D. K. dėl galvos svaigimo, pykinimo, vėmimo GMP pristatyta į vaikų ligoninę, kur jai buvo nustatyta diagnozė: galvos mušta žaizda, veido sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, smegenų pabrinkimas, kairio skruostikaulio lūžimas. Šios įstaigos siuntimu D. K. 2009 m. balandžio 27 d. buvo stacionarizuota Vilniaus Universiteto Žalgirio klinikos gydymo stacionare, kur jai nustatyta diagnozė: kairio skruostikaulio lūžimas, priekinio maksiliarinio sinuso dalies ir užpakalinės dalies orbitos lūžimas. 2009 m. balandžio 27 d. D. K. atlikta chirurginė operacija - skruostikaulio, sinuso priekinės sienos, akiduobės dugno repozicija, fiksacija plokštele: bendrinėje nejautroje atlikus pjūvį prieita iki akiduobės dugno (rastas lūžis), skruostikaulis reponuotas Limbergo kabliu, fiksuotas apatinio orbitos krašto srityje metalinėmis plokštelėmis prie viršutinio žandikaulio, atlikus papildomą pjūvį, rasta lūžusi priekinė sinuso siena, kuri reponuota ir fiksuota plokštele, papildomai skruostikaulis fiksuotas prie viršutinio žandikaulio, iš viso uždėtos keturios metalinės plokštelės, pjūviai užsiūti. 2009 m. gegužės 5 d. D. K. išrašyta ambulatoriniam gydymui. Teisiamajame posėdyje D. K. parodė, kad jai buvo sukrėstos smegenys, skruostikaulis sutvirtintas plokštelėmis, kurios neišimtos, reikalinga plastinė operacija panaikinti po chirurginės operacijos likusius randus veide, taip pat ji be nuolatinio galvos skausmo kaskart jaučia ir besikartojantį labai smarkų galvos skausmą, geria vaistus, greičiau pavargsta.

20Iš specialisto 2009 m. gegužės 18 d. išvados Nr. G 744/09 (03) aprašomosios dalies matyti, kad E. M. po 2009 m. balandžio 9 d. eismo įvykio buvo nuvežta į ligoninę, kur jai buvo nustatyta diagnozė: uždara stuburo juosmeninės dalies trauma be nugaros smegenų pravedimo sutrikimo, stuburo I juosmeninio slankstelio kūno 11° kompresinis lūžis. 2009 m. balandžio 10 d. E. M. atlikta chirurginė operacija - krūtininio 12 - juosmeninio 2 transpedikulinė spondilodezė: intubacinėje narkozėje, gulint ant pilvo, apruošus operacinį lauką atliktas pjūvis 11 krūtininio - 2 juosmeninio slankstelių projekcijoje, stabdant kraujavimą perkirpta nugaros raumenų aponeurozė, skeletuoti raumenys abipus, apnuogintos krūtininio 12, juosmeninių 1 -2 slankstelių keterinės ataugos ir lankai, į krūtininio 12 ir juosmeninio 2 slankstelių kojytes įsukti sraigtai, kurie sujungti strypeliais, sistema suveržta su distrakcija, žaizda išplauta, susiūta, aptvarstyta. 2009 m. balandžio 21 d. E. M. išrašyta ambulatoriniam gydymui, jai rekomenduota: nešioti juosmeninį korsetą apie 3 mėnesius nuo traumos, vengti žemo atsisėdimo apie 2 mėnesius, vengti stuburo ašinio apkrovimo apie 1 metus laiko, namų sąlygomis 1 mėnesio laikotarpiu laikytis daugiau gulimo režimo, vaikščiojimas tiktai dėl kineziterapijos ir apsitarnavimo, esant skausmams vartoti nuskausminančius vaistus. Teisiamajame posėdyje E. M. parodė, jog stuburo sužalojimo pasekmes jaučia kiekvieną dieną, ji negali normaliai nei eiti, nei atsigulti, taip pat negali daug vaikščioti, dėl stuburo skausmų jaučia nuolatinį diskomfortą, stubure liko 4 varžtai, kada jie bus išimami, neaišku.

21Atsižvelgdama į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose ir aptartas aplinkybes sugretindama su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kolegija mano, jog šioje byloje nukentėjusiųjų patirtos pasekmės - nukentėjusieji N. N., D. K. ir E. M. patyrė ne tik skausmą dėl fizinių sužalojimų ir pakankamai sudėtingų chirurginių intervencijų, tačiau ir dvasinius išgyvenimus – jie kiekvieną dieną jaučia sužalojimų pasekmes, diskomfortą dėl sužalotų kūno dalių skausmo, apribotos judėjimo laisvės (N. N., E. M.), be to, neabejotinai juos slegia ir kelia nerimą galimos sužalojimų pasekmės ateityje, yra tokios, kurios sudaro prielaidas jiems priteisti netgi didesnes, nei šiuo metu priteistos, neturtinės žalos atlyginimo sumas.

22Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo KET pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie KET pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir grubiu KET nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios KET pažeidimo padarymo pasekmės (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek). Nors nuteistasis R. S. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau, kaip jau išsamiai aptarta, jis nusikalto šiurkščiai pažeisdamas KET: kelio vingyje, kur blogai matomas kelias, esant ištisinei ženklinimo linijai, ignoruodamas KET 145.3 p. nustatytą draudimą lenkti kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias, taip pat KET 3 priedo 1.1 p. nustatytą draudimą kirsti siaurą ištisinę ženklinimo liniją, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą, neįsitikino eismo saugumu, pradėjo priešais ta pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės lenkimą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, taip sukeldamas akivaizdžią grėsmę eismo saugumui ir sudarydamas kliūtį priešinga kryptimi važiavusiam automobilui, tokiais savo itin rizikingais veiksmais nesunkiai sutrikdė sveikatą 5 asmenims, tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių pasekmių. Taigi R. S. veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga, todėl ši aplinkybė negali būti iš tų, kuri mažintų priteistinos neturtinės žalos dydį.

23Jau minėta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, įvertino ir tai, kad R. S. yra nevedęs, nedirba, gauna neįgaliojo pensiją (darbingumas skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo 20 procentų, šiuo metu – 40 procentų), išlaikytinų asmenų neturi, santaupų, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, tačiau vėlgi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Todėl kolegijos nuomone, dabartinė R. S. turtinė padėtis esmingai mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį negali, nes pasveikęs ir būdamas jauno amžiaus ateityje turės galimybių uždirbti žalos atlyginimui, ir jam dėl žalos atlyginimo neatsiras nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

24Prielaidas svarstyti klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio mažinimo sudaro pirmosios instancijos nustatyta aplinkybė, jog nukentėjusieji įvykio metu nebuvo prisisegę saugos diržų. Kolegija visiškai sutinka, jog nukentėjusieji, važiuodami automobiliu neprisisegę saugos diržų, elgėsi neatsargiai, tačiau akivaizdu, jog ši aplinkybė nebuvo lemiama kilti šioje byloje nustatytoms pasekmėms, nes gyvenimiška patirtis rodo, kad netgi ir saugos diržų prisisegimas bei oro pagalvės išsiskleidimas ne visais atvejais išgelbsti žmones nuo įvairių sveikatos sutrikdymų, tarp jų ir sunkesnių, nei šioje byloje. Kolegijos nuomone, šios aplinkybės pagrindu dar labiau mažinti nukentėjusiesiems dėl jiems sukeltų pasekmių priteistinos neturtinės žalos dydį, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo.

25Įvertinus nukentėjusiesiems priteistą neturtinės žalos dydį aptartos teismų praktikos kontekste nekyla abejonių, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikė CK 6.250 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas, atsižvelgė ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str., vertino visumą aplinkybių, be to, atsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Kolegija konstatuoja, jog nukentėjusiųjų N. N., D. K. ir E. M. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėti nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų bei teismų praktikos šios kategorijos bylose. Keisti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiesiems N. N., D. K. ir E. M. nustatyto atlygintino neturtinės žalos dydžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str., teisėjų kolegija

Nutarė

27nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.