Byla 2-956/2013
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Noble Group” atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Noble Group” ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Merijanta“ dėl bankroto bylos iškėlimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas, perėmęs reikalavimo teisę iš UAB „Tromina“, ieškiniu prašė iškelti bankroto bylą atsakovui, nes jis nevykdo įsipareigojimų. Mano, kad įmonė nemoki, nes pilnai neatsiskaitė ir po to, kai buvo įspėta dėl bankroto bylos iškėlimo. Skola- 2764,86 Lt. Administratoriumi siūlo skirti UAB “Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Panevėžio apygardos teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „Merijanta“ ir priteisė iš ieškovo 600 Lt bylinėjimosi išlaidų, ieškovo direktorei Jolantai Braslauskytei paskyrė 3000 Lt baudą už 2012 m. lapkričio 21 d. nutarties nevykdymą (neatvykimą į teismo posėdį 2012 m. gruodžio 7 d. ir 2012 m. gruodžio 12 d.), nepasiruošimą bylos nagrinėjimui, piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas nustatė, kad atsakovas jau po reikalavimo perleidimo per įspėjimo laikotarpį su ieškovu atsiskaitė pagal 7 jai išrašytas PVM sąskaitas- faktūras, sumokėdamas 3 158,06 Lt sumą, ir šiuo metu skolos už jai suteiktas paslaugas neturi. Įmonė veikianti, neskolinga darbuotojams, kiti asmenys dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui nesikreipė. Ieškovas negalėjo paaiškinti, kas sudaro likusią 2 764,86 Lt dydžio skolos sumą. Ji nesutapo su raginime nurodoma suma. Teismas sprendė, kad ginčas kilo dėl delspinigių ir kitų mokėjimų, kuris gali būti išspręstas ieškininės teisenos tvarka. Teismas 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi nutarė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pripažino šalių dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, tačiau ieškovas aukščiau minėtuose teismo posėdžiuose nedalyvavo be pateisinamų priežasčių, todėl ieškovo direktorei paskirta bauda.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Noble Group“ (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės- iškelti UAB „Merijanta“ bankroto bylą (b.l. 132-136). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.

81. Atsakovas apmokėjo tik dalį skolos. Pranešime- raginime nurodoma, kokiu eiliškumu bus dengiama pervedama suma (išieškojimo išlaidos, netesybos, pagrindinė skola). Todėl atsakovui esant skolingam 1 584,86 Lt skolos išieškojimo išlaidų, 4 366 Lt skolos, viso 5 950,86 Lt, buvo padengta tik dalis skolos ir atsakovas liko skolingas 2 764,86 Lt. Skolos išlaidų detalizacija teismui buvo pateikta.

92. Teismas nepagrįstai bankroto byloje dėmesį koncentravo į apelianto nedalyvavimą byloje ir nebuvo aktyvus, visiškai netyrė atsakovo nemokumo būklės, nagrinėjant skolininko finansinius dokumentus. Atsakovo balansai rodo, kad įmonės įsiskolinimai yra kelis kartus didesni nei formali nemokumo riba pagal įstatymą. Iš atsakovo atsiliepimo matyti, kad įmonės vėluoja mokėti atlyginimą nuo balandžio mėnesio penkiems darbuotojams. Teismas nepateikė užklausų VSDF ir VMI dėl įsiskolinimo valstybės biudžetui, kas tikėtinai sudaro ženklią sumą. Atsakovui kilo atsakomybė už nepateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus juridinių asmenų registrui.

103. Teismas nepagrįstai skyrė baudą apelianto vadovei, nes apeliantas nebuvo tinkamai informuotas apie posėdį, teismas nevertino apelianto prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, atsakovo nemokumo bei kitų apelianto teismui pateiktų skubių pranešimų.

114. Apeliantas nesutinka su priteista 600 Lt bylinėjimosi išlaidų suma, nes atsakovas yra apelianto skolininkas ir yra sutartinių teisinių santykių pažeidėjas, todėl negali pretenduoti į teisinių išlaidų atlyginimą.

12Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB „Merijanta“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš apelianto jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 162-167). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais.

131. Bankroto byla apelianto pareiškimo pagrindu atsakovui negali būti iškelta, nes apeliantas nėra atsakovo kreditorius. Apeliantas nepateikė jo tariamus reikalavimus pagrindžiančių įrodymų. Atsakovas apmokėjo pagrindinę skolą. Tuo tarpu apelianto reikalavimai dėl delspinigių ir išieškojimo išlaidų neįrodyti ir nepagrįsti.

142. Teismui pateikti algalapiai patvirtina, kad atsakovas neturi įsiskolinimų darbuotojams, yra atsiskaitęs su apeliantu ir atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės bei sudaro tik nežymią atsakovo turto dalį.

153. Apeliantas negali remtis su darbo užmokesčio bei privalomų mokesčių neįvykdymu susijusiomis aplinkybėmis, nes pagal ĮBĮ 3 straipsnį darbo užmokesčio neatlyginimo atveju įmonės kreditoriais yra laikomi įmonės darbuotojai, o dėl privalomų mokesčių nevykdymo- valstybinės institucijos, įpareigotos juos surinkti.

164. Apeliantas elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, nes jis neturi reikalavimo teisių atsakovui; neturėjo pagrindo manyti, kad atsakovas nemokus; privalėjo kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų bendrosios ginčo teisenos tvarka; vilkino bylos nagrinėjimą

17IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

18CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

19Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atsakovui UAB „Merijanta“ iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20Atskirasis skundas netenkintinas.

21ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę kreditorius (kreditoriai), savininkas (savininkai), įmonės administracijos vadovas. Įmonės kreditoriai – tai turintys reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys (ĮBĮ 3 str.). Nagrinėjamu atveju kilo ginčas, ar apeliantas yra atsakovo kreditorius, turintis teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

22Subjekto teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas tikrina civilinės bylos iškėlimo stadijoje (ĮBĮ 5 str. 1 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus yra potencialūs kreditoriai, galintys inicijuoti įmonei bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2009), kartu asmuo, inicijuojantis skolininkui bankroto bylą, turi pareigą nurodyti ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu atsiranda jo reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2–154/2008). Taigi, apeliantas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo metu neturi pareigos įrodyti savo reikalavimo akivaizdaus pagrįstumo. Tokių reikalavimų įstatymas nenumato. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką asmuo, laikantis save kreditoriumi, turėtų siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje, ir tik nepavykus išieškoti skolos, inicijuoti bankroto bylą skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-940/2012). Nagrinėjamu atveju apeliantas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui pateikė kaip jo kreditorius pagal reikalavimo perleidimo sutartį. Todėl teismas, nustatęs, kad pareiškėjas yra tinkamas subjektas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir nėra kliūčių priimti pareiškimą, pagrįstai iškėlė civilinę bylą (CPK 137 str. 1 d.), joje toliau turėjo būti svarstomas bankroto bylos iškėlimo klausimas, nes ginčo tarp apelianto ir atsakovo dėl prievolių egzistavimo faktas per se nėra savarankiškas pagrindas atsisakyti kelti bankroto bylą.

23Bankroto bylos iškėlimo pagrindai yra numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla įmonei iškeliama jeigu: 1) įmonė yra nemoki; 2) įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 3) įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

24Bankroto bylos iškėlimo stadijoje teismas sprendžia, ar yra ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nurodyti pagrindai iškelti bankroto bylą. Todėl teismui nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, visgi išlieka pareiga patikrinti įmonės finansinę veiklą, susijusią su jos mokumu ir kitus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plačiau neanalizavo įstatyme numatytų visų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, tačiau negalima pripažinti, kad visiškai neatskleidė bylos esmės apskritai – teismas vertino bylos duomenis ir nustatė, kad įmonė yra veikianti, neskolinga darbuotojams. Apeliantas tvirtina, kad teismas nebuvo aktyvus, nes nepateikė užklausų VSDF ir VMI dėl įsiskolinimo valstybės bei nenustatė kitų atsakovo įsipareigojimų nevykdymo juridinių asmenų registrui ir kt. Šiuo atveju pažymėtina, kad proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne, nors ir viešojo intereso bylose, vien tik teismas. Tai, kad bankroto byloje vyrauja viešasis interesas nereiškia, kad vien tik teismas turi įrodinėti su ginčo teisingu išsprendimu susijusias aplinkybes, juo labiau, kai nagrinėjamu atveju apeliantas pats faktiškai nerodė intereso bylą nagrinėjant iš esmės ir nesistengė vykdyti įrodinėjimo pareigą.

25Nagrinėjamoje byloje iš tikrųjų nėra įrodymų, kad atsakovas vengia atsiskaityti su darbuotojais ar paskelbė jog neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų įmonėje dirba nedaug darbuotojų, su jais yra atsiskaityta (b. l. 64, 90-95). Taigi, įmonė įsiskolinimų darbuotojams neturi. Be to, pažymėtina, kad pagal teismų praktikoje suformuotas teisės taikymo taisykles vėlavimo išmokėti darbuotojams atlyginimus faktas savaime nesudaro pagrindo iškelti įmonei bankroto bylą, o būtina šią aplinkybę vertinti neatsietai nuo įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1946/2011).

26Nors atskirai dėl įmonės (ne)mokumo pirmosios instancijos teismas nepasisakė, tačiau iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad atsakovas teikė paaiškinimus šiuo aspektu (b.l. 110-112, 116), taigi, kaip jau minėta, negalima pripažinti, jog šis klausimas apskritai nebuvo teismo tyrimo dalykas ir neturėjo reikšmės teismo padarytoms galutinėms išvadoms. Teismui pateiktas 2011 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis įmonė turi turto už 1 276 528 Lt, iš jų ilgalaikį turtą sudaro 206 245 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos siekia 79 907 Lt (b. l. 60). Ilgalaikį turtą sudaro nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, t.y. gamybiniai korpusai, administracinės patalpos, kiemo statiniai, automobiliai ir kita (b. l. 67). Nors teismui pateiktas 2011 m. balansas, tačiau byloje esantys nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad bankroto bylos iškėlimo dienai atsakovui priklausė didelės vertės nekilnojamasis turtas (b. l. 68, 71-72). Atsakovas turi didelės vertės debitorinius reikalavimus (b. l. 66), o jo 2,6 mln. litų skolas sudaro įsipareigojimai akcininkams, šios skolos dar ir nėra pradelstos (jų terminas 2014 m. sausio 1 d.) (b. l. 65). Tuo tarpu, kaip paaiškino atsakovas pirmosios instancijos metu, nors įmonės 60 033,93 Lt skola kreditoriui Lenkijos įmonei „Eveline Cosmetiks“ fiksuojama įmonės finansiniuose dokumentuose, tačiau faktiškai šis kreditorius yra atsisakęs savo reikalavimo (b. l. 57). Byloje nėra duomenų apie šios Lenkijos įmonės pretenzijas atsakovui, nors skola 2007 metų. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Lietuvos teismuose nėra inicijuotų bylų dėl skolų iš atsakovo išieškojimo. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad atsakovo turtą sudaro pakankamai didelės vertės nekilnojamasis turtas, įmonė iš esmės neturi pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad UAB „Merijanta“ yra nemoki.

27Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra informacijos apie atsakovo veiklos nutraukimą, apie įmonės darbuotojų pretenzijas atsakovui dėl neatsiskaitymų, apie viešą paskelbimą ar kitokį pranešimą kreditoriams, kad negali atsiskaityti su kreditoriais ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų, o atsakovo pateikti dokumentai patvirtina įmonės veiklą, nėra pagrindo spręsti, kad įmonė yra nemoki ir jai turi būti iškelta bankroto byla. Todėl, nenustačius ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nurodytų sąlygų, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo kelti atsakovui bankroto bylą.

28Pažymėtina ir tai, kad teisminėje praktikoje yra konstatuota, jog kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei–skolininkei, t. y. apribojama jos veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-940/2012, 2012 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-942/2012 ). Nagrinėjamu atveju kreditoriumi save laikantis apeliantas nėra kreipęsis į teismą ginčo teisenos tvarka, o kaip skolos išieškojimo būdą pasirinko bankroto bylos inicijavimą atsakovui, nepateikdamas teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo nemokumą, vengimą atsiskaityti su kreditoriais ar kitas aplinkybes, sudarančią pagrindą bankroto bylai iškelti ir - dar daugiau- faktiškai pats nusišalindamas nuo savo ieškinio įrodinėjimo.

29Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išsamiau neanalizavo bylai reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, susijusių su bankroto bylos iškėlimo pagrindais, tačiau, netenkindamas apelianto prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, bylą iš esmės išsprendė teisingai, nes byloje iš tikrųjų nenustatytos sąlygos bankroto bylai iškelti. Tokiu atveju skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

30Nenustačius bankroto bylos iškėlimo pagrindų, nėra teisinio pagrindo ir apelianto atskirajame skunde prašomų laikinųjų apsaugos priemonių iki bankroto bylos atsakovui iškėlimo taikymui.

31CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme pabaigos (b. l. 78), todėl teismas pagrįstai jį patenkino.

32Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, baudos apelianto vadovei paskyrimas nėra šio apeliacinio proceso dalykas, todėl šiais aspektais nepasisakytina.

33CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nors atsakovas prašė priteiti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė jokių šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.). Todėl šis atsakovo prašymas negali būti patenkintas.

34Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Nutarė

35Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas, perėmęs reikalavimo teisę iš UAB „Tromina“, ieškiniu... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsisakė... 6. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 7. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Noble Group“ (toliau – apeliantas)... 8. 1. Atsakovas apmokėjo tik dalį skolos. Pranešime- raginime nurodoma, kokiu... 9. 2. Teismas nepagrįstai bankroto byloje dėmesį koncentravo į apelianto... 10. 3. Teismas nepagrįstai skyrė baudą apelianto vadovei, nes apeliantas nebuvo... 11. 4. Apeliantas nesutinka su priteista 600 Lt bylinėjimosi išlaidų suma, nes... 12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB „Merijanta“ prašo Panevėžio... 13. 1. Bankroto byla apelianto pareiškimo pagrindu atsakovui negali būti... 14. 2. Teismui pateikti algalapiai patvirtina, kad atsakovas neturi įsiskolinimų... 15. 3. Apeliantas negali remtis su darbo užmokesčio bei privalomų mokesčių... 16. 4. Apeliantas elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis,... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 18. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 19. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 20. Atskirasis skundas netenkintinas.... 21. ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos... 22. Subjekto teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas... 23. Bankroto bylos iškėlimo pagrindai yra numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje.... 24. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje teismas sprendžia, ar yra ĮBĮ 9... 25. Nagrinėjamoje byloje iš tikrųjų nėra įrodymų, kad atsakovas vengia... 26. Nors atskirai dėl įmonės (ne)mokumo pirmosios instancijos teismas... 27. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra informacijos apie atsakovo veiklos... 28. Pažymėtina ir tai, kad teisminėje praktikoje yra konstatuota, jog... 29. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės... 30. Nenustačius bankroto bylos iškėlimo pagrindų, nėra teisinio pagrindo ir... 31. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 32. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės... 33. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai... 34. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338... 35. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti...