Byla 1-37-903/2013

Dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

1Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus, sekretoriaujant Daivai Putinienei, dalyvaujant prokurorei Astai Brigevičienei, gynėjui advokatui Algirdui Juškai, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. S. ir jos atstovui advokatui Sergejui Butai,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

3A. M., gim. ( - ), a.k. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, bedarbis, registruotas Darbo biržoje, gyv. ( - ), neteistas,

4kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir

Nustatė

5A. M., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

6jis 2011-12-16, apie 10.22 val., kelyje Plungė-Vėžaičiai, 26 km, Tilvikų k., Klaipėdos r., vairuodamas automobilį „BMW 525“, valstybinis numerio ženklas ( - ), pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 106, 141.1 punktų reikalavimus, t.y. nesielgė atsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, pradėdamas lenkimo manevrą ir persirikiuodamas į priešingą eismo juostą neįsitikino, kad tai daryti saugu, kad nė vienas važiuojančių paskui jį vairuotojų, kuriems galėtų būti sukliudyta nepradėjo lenkimo manevro, išvažiavo į priešingą eismo juostą, kur susidūrė su jį jau lenkiančiu automobiliu „Volswagen Passat“, valstybinis numerio ženklas ( - ), vairuojamu S. S.. Eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio „Volswagen Passat“ vairuotoja S. S., kuriai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

7Kaltinamasis A. M. teismo posėdžio metu kaltu pilnai prisipažino ir parodė, kad 2011-12-16, apie 10.22 val., vairuodamas automobilį „BMW 525“, važiavo 90 km/h greičiu, nusprendė lenkti prieš jį važiuojantį automobilį, tačiau prieš lenkimą neįsitikino, kad jam nėra kliūties. Tik išvažiavęs į priešingą eismo juostą, pasukęs galvą, pastebėjo jį lenkiantį automobilį, su kuriuo susidūrė ir kurį sumėtė ir kuris nuvažiavo į šalikelę.

8Iš nukentėjusiosios S. S. Lietuvos Respublikos BPK 291 str. tvarka pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji 2011-12-16, apie 10.20 val. važiavo iš Plungės m. į Gargždų m.. Važiuodama dešine kelio puse apie 70 km/h greičiu, tiesiame kelio ruože nusprendė aplenkti prieš save važiuojančių trijų automobilių koloną. Prieš pradėdama lenkimo manevrą ji pasižiūrėjo per vidinį ir šoninius vaizdo veidrodėlius. Iš priekyje važiavusių automobilių nei vienas lenkimo manevro pradėję nebuvo. Ji įjungė kairį posūkio signalą ir įsitikinusi, jog visiškai saugu, pradėjo lenkimo manevrą. Aplenkusi vieną automobilį ir jau priartėjus prie antrojo – viduriniojo, su juo susigretinus, ji staiga pamatė, kad tas automobilis suka į kairę, t.y. link jos. Supratusi, jog vairuotojas jau lenkime esančio jos automobilio nepastebėjo, instinktyviai suko vairą arčiau kairiojo kelkraščio tikėdamasi, kad vairuotojas ją pastebės ir grįš į vietą. Jai pasukus arčiau kelkraščio, ji savo automobilio kairės pusės veidrodėliu kliudė pakelės stulpelį su atšvaitu. Automobilio vairuotojas į savo juostą negrįžo, todėl ji, neturėdama ką daryti nusprendė, kad gal spės aplenkti jai lenkimo manevrą atlikti sukliudžiusį automobilį, todėl šiek tiek padidino greitį. Jai buvo beveik aplenkusi kliūtį – tą staiga prieš ją išvažiavusį automobilį, tačiau visgi savo automobilio galiniu dešiniu kampu kliudė kito automobilio priekinę kairiąją pusę. Smūgis nebuvo stiprus, tačiau jos automobilį sumėtė, dėl ko ji nuvažiavo nuo kelio į dešinės pusės griovį. Griovyje automobilis sustojo priekiu į kelią, neapsivertė. Iš karto po įvykio juto didelį skausmą klubų srityje ir nugarinėje dalyje. Dėl sužalojimų gydėsi Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, po to reabilitacijoje „Palangos line“. Iš draudimo bendrovės gavo 10626,56 litų išmoką, iš jų jai atlyginta 8632 litų neturtinė žala (1 t., 27-31, 32-33, 172 b.l.).

9Apklausiama teisme dėl pateikto civilinio ieškinio, nukentėjusioji S. S. parodė, kad eismo įvykio metu jai lūžo slankstelis, buvo darytos operacijos, sutvirtinti 3 slanksteliai, po 1,5 metų šiuos sutvirtinimus reikės pašalinti. Jai ilgai buvo nustatytas gulėjimo režimas, po to 3 mėnesius ji vaikščiojo tik kambario ribose. Po 6 mėnesių pradėjo intensyviau vaikščioti, tačiau sveikatos būklė pablogėjo. Nors gydytojai rekomendavo dar 6 mėnesius nedirbti, tačiau, bijodama netekti darbo, ji vėl pradėjo dirbti mokykloje. Jai nustatytas 50 % darbingumas iki 2013-06-17. Šiuo metu dirba pilnu etatu, tačiau mažesniu krūviu ir gauna apie 500 litų mažesnį atlyginimą. Eismo įvykio pasekmes jaučia iki šiol, negali ilgai būti vertikalioje padėtyje, negali ilgai dirbti prie kompiuterio. Iki eismo įvykio sekėsi labai gerai, buvo papildomas pajamų šaltinis seminaruose. Kardinaliai pasikeitė gyvenimas. Mėgo keliauti, slidinėti, sportinius šokius, auginti gėles, dabar negali 2-3 litrų vandens panešti, negali nuvykti į sodybą. Liko tik gulėti, nes labai apribotas judėjimas ir tai didelė našta. Nebegali skaityti knygų, pasigaminti maisto, išsilyginti rūbų. Yra užspausti nervai, skausmai į kojas ir tai yra avarijos pasekmės visam gyvenimui. Reikia sanatorijų, vandens procedūrų, samdytis namų tvarkytoją. Dėl įvykusio eismo įvykio patyrė didelę traumą, emocinius išgyvenimus, jai padaryta fizinė ir moralinė žala. Savo išgyvenimus vertina 80000 litų.

10Iš liudytojo D. P. Lietuvos Respublikos BPK 291 str. tvarka pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis 2011-12-16, apie 9.30 val., savo automobiliu „Crysler“, valstybinis numerio ženklas ( - ), važiavo iš Mažeikių į Klaipėdą, keliu nuo Plungės link Vėžaičių. Važiavo apie 80 km/h greičiu. Priekyje jo vairuojamo automobilio važiavo „BMW“ markės automobilis, o iš galo važiavo raudonos spalvos „VW Passat“ automobilis, kurį vairavo moteris. Jį aplenkė tas raudonasis „VW Passat“ automobilis ir grįžęs į savo juostą važiavo priekyje jo. Prieš „VW Passat“ automobilį važiavo „BMW“ markės automobilis. Po kiek laiko „VW Passat“ vairuotoja įjungė kairįjį posūkio signalą, kad aplenkti „BMW“ markės automobilį, ir išvažiavo į priešingą eismo juostą. Jis matė, kad tuo metu, kai „VW Passat“ priekis buvo maždaug lygiai su „BMW“ priekiniu veidrodėliu, „BMW“ automobilio vairuotojas labai greitai suko į kairiąją pusę, nes norėjo aplenkti priekyje jo važiavusį automobilį, tačiau tai darė neįsitikinęs, kad jį jau lenkia „VW Passat“ automobilis. Tuomet „VW Passat“ automobilio vairuotoja traukėsi į kairės pusės kelkraštį, kad nesusidurtų su „BMW“ automobiliu. „VW Passat“ automobilį pradėjo mėtyti, o automobilio „BMW“ vairuotojas pristabdė greitį ir grįžo atgal į savo eismo juostą, o automobilis „VW Passat“ nuvažiavo į dešinės pusės griovį. Jo nuomone, kad dėl eismo įvykio kaltas „BMW“ automobilio vairuotojas, kadangi pastarasis, matyt, nepažiūrėjo per veidrodėlį ir nematė, kad jį tuo metu jau lenkė kitas automobilis. „VW Passat“ automobilio vairuotoja lenkdama tiek jo vairuojamą automobilį, tiek „BMW“ automobilį, lenkimo manevrą darė tvarkingai, buvo įjungusi posūkio signalą (1 t., 35 b.l.).

11Iš liudytojos L. J. Lietuvos Respublikos BPK 291 str. tvarka pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji, Klaipėdos rajono PK VPS PB patrulė, 2011-12-16, apie 10.20 val., su kolega pareigūnu E. B., gavę iš budėtojo nurodymą, nuvyko į eismo įvykio vietą Tilvikų k., Klaipėdos r., kelio Plungė–Vėžaičiai, 26 kilometre. Įvykio vietoje buvo trys automobiliai. Parvažiuojant nuo Vėžaičių, kelio kairėje pusėje stovėjo automobilis „BMW 525“, valstybinio numerio ženklas ( - ). Automobilis stovėjo priekiu į Vėžaičių pusę. Automobilis „VW Passat“, valstybinio numerio ženklas ( - ), buvo kelio kairėje pusėje, laukuose, jo priekis buvo nukreiptas į kelią. Dar vienas automobilis „Crysler“ stovėjo už automobilio „BMW 525“ galo. Lauke stovėjo du vyrai. Automobilio „Crysler“ vairuotas pasakė, kad automobiliui „VW Passat“ lenkiant prieš jį važiavusį „BMW 525“, automobiliams susigretinus, „BMW 525“ automobilio vairuotojas staiga metėsi į kairiąją pusę, t.y. taip pat pradėjo lenkimo manevrą, nors „VW Passat“ automobilio vairuotojas lenkimo manevro dar nebuvo pabaigęs. Po tokio „BMW 525“ automobilio vairuotojo veiksmo, „VW Passat“ automobilio vairuotojas vengdamas susidūrimo metėsi į kairįjį šoną, kur žvyrkelyje jį sumėtė, po to grįžo į važiuojamąją dalį, bet atsitrenkė į automobilio „BMW 525“ bamperio kairįjį kampą, po ko išvažiavo į kelio dešinėje pusėje esančius laukus, apsisuko ir sustojo. „BMW 525“ vairuotojas sakė, kad pradėdamas lenkimo manevrą pasižiūrėjo per kairės pusės šoninį veidrodėlį, o per kairės pusės šoninį langą nepasižiūrėjo, todėl prie jo prisigretinusio automobilio ir nepastebėjo. Savo kaltės dėl įvykusio eismo įvykio neneigė. Kelio danga buvo švari, jokių detalių ar nuolaužų nebuvo. Surašius paaiškinimus, iš „BMW 525“ vairuotojo buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas, o išduotas laikinas. „BMW 525“ vairuotojui alkotesterio pagalba buvo patikrintas girtumas ir nustatyta, kad jis automobilį vairavo būdamas blaivus (1 t., 36 b.l.)

12Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, autoavarijos vietos schemos ir fotonuotraukų matyti, kad eismo įvykio vieta yra kelyje Plungė-Vėžaičiai 26 km., Tilvikų k., Klaipėdos r., užfiksuotas automobilių išsidėstymas, jų sugadinimai (1 t., 5-12 b.l.).

13Iš transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto nustatyta, kad priverstinai nuvežta transporto priemonė „Volswagen Passat“, valstybinis numerio ženklas ( - ) (1 t., 13 b.l.).

14Iš 2011-12-16 asmens blaivumo testo Nr. 1459 matyti, kad A. M. eismo įvykio metu buvo blaivus (1 t., 15 b.l.).

15Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto 2012-01-12 išvados Nr. G 97/12(03) matyti, kad S. S. nustatytas juosmeninio 1 slankstelio kompresinis skeveldrinis lūžimas su lūžgalių dislokacija į stuburo kanalą, tai yra padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 38-39 b.l.).

16Iš 2011-12-28 automobilio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas, kaip daiktinis įrodymas, automobilis „Volswagen Passat“, valstybinis numerio ženklas ( - ) (1 t., 40-54 b.l.).

17Iš 2011-12-28 automobilio apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas, kaip daiktinis įrodymas, automobilis „BMW 525“, valstybinis numerio ženklas ( - ) (1 t., 56-61 b.l.).

18Iš 2011-12-27 specialisto išvados Nr. T-A 2077/11(03) matyti, kad 2011-12-16, 11.05 val. paimtame S. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., 62 b.l.).

19Iš papildomos Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto 2012-09-05 išvados Nr. pG 1681/12(03) matyti, kad įvertinus papildomai pateiktą medicininę dokumentaciją paliekamas galioti nustatytas pirminėje išvadoje sveikatos sutrikdymo mastas, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 179-181 b.l.).

20Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog kaltinamasis A. M., 2011-12-16, apie 10.22 val., kelyje Plungė-Vėžaičiai, 26 km, Tilvikų k., Klaipėdos r., vairuodamas automobilį „BMW 525“, valstybinis numerio ženklas ( - ), pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 106, 141.1 punktų reikalavimus, t.y. nesielgė atsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, pradėdamas lenkimo manevrą ir persirikiuodamas į priešingą eismo juostą neįsitikino, kad tai daryti saugu, kad nė vienas važiuojančių paskui jį vairuotojų, kuriems galėtų būti sukliudyta nepradėjo lenkimo manevro, išvažiavo į priešingą eismo juostą, kur susidūrė su jį jau lenkiančiu automobiliu „Volswagen Passat“, valstybinis numerio ženklas ( - )“, vairuojamu S. S., kuriai eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

21Iš nustatytų įvykio aplinkybių darytina išvada, kad A. M. įvykdytas kelių eismo saugumo pažeidimas buvo padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. jis nesuvokė, kad daro pavojingą ar rizikingą veiką, nesuvokė, kad pažeidžia kelių eismo taisykles (nepraleidžia jo lenkiančio automobilio, nes jo nepastebėjo), ir dėl to nenumatė, kad dėl pažeidimo gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau, turėdamas vairuotojo pažymėjimą bei pakankamą vairavimo patirtį, susidariusioje eismo situacijoje būdamas pakankamai atidus, turėjo ir galėjo numatyti galimus padarinius ir jų išvengti, t. y. prieš lenkdamas, A. M. privalėjo įsitikinti, kad šis jo manevras bus saugus ir nesudarys kliūties jį lenkiančiai transporto priemonei. Taigi kaltinamojo A. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir abejonių nekelia, veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

22Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

23Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

24Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, automobilį vairavo būdamas blaivus, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, anksčiau nėra teistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, nors šiuo metu niekur nedirba, tačiau yra darbingas, dirba pagal sezonines darbo sutartis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, augina mažametę dukrą. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama sankcijoje numatyta švelniausia, su laisvės atėmimu nesusijusi, bausmės rūšis - bauda, nustatant ženkliai mažesnį už sankcijos vidurkį jos dydį.

25Nukentėjusiosios S. S. atstovas advokatas S.Buta teismui pateikė civilinį ieškinį dėl 71368 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 145-148 b.l.). Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

26Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais.

27Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

28Teismas pažymi, jog pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama, įvertinus jau atlygintą draudimo bendrovių sumą, neturtinės žalos nuo 3740 Lt iki 40000 Lt: kasacinės bylos 2K-821/2007 (5000 Lt – krūtinkaulio lūžimas), 2K-44/2008 (10000 Lt - žastikaulio kaklo lūžimas, galvos, krūtinės sumušimai), 2K-68/2008 (40000 Lt - dešinio klubikaulio lūžimas, gūžduobės lūžimas, šlaunikaulio galvutės išnirimas, dešinio raktikaulio išnirimas, galvos smegenų sukrėtimas, dėl dubens kaulų lūžių nukentėjusioji daugiau kaip šešis mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiškai apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo, buvo du kartus operuota, be patirto fizinio skausmo, ji išgyvena ir dėl išliekamųjų sužalojimo padarinių), 2K-171/2008 (4000 Lt – kojos blauzdos jungiamojo raiščio plyšimas), 2K-382/2008 (10000 Lt – krūtininio slankstelio lūžis), 2K-423/2008 (10000 Lt – stuburo slankstelio išnirimas ir lūžimas, 1 metai nedarbingumo (tiek prašė pats nukentėjusysis); 8000 Lt – kelio girnelės lūžimas (tiek prašė pats nukentėjusysis); 5000 Lt – žastikaulio lūžimas, operacija žastikaulio osteosintezė plokštele ir varžtais), 2K-64/2009 (11726,40 Lt - sumušta dešinė blauzda, atlūžo blauzdikaulio išorinis gumburas, plyšo kairio kelio išorinis meniskas), 2K-111/2009 (7000 Lt - galvos, nugaros ir juosmens raiščių sumušimas bei patempimas; 7000 Lt - galvos smegenų sukrėtimas), 2K-129/2009 (4000 Lt - galvos smegenų sukrėtimas), 2K-179/2009 (9726,40 Lt - poodinės kraujosruvos kaktoje, veide, dešinėje krūtyje, pilvo sienoje, kojose, pakaušio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas krūtinės ląstoje, dešinės pėdos II padikaulio distalinio kaulo lūžis, nustatyta galvos smegenų sukrėtimas, dėl dešinės pėdos padikaulio lūžimo jai buvo uždėta gipso langetė, nukentėjusioji dėl psichinės sveikatos pablogėjusios būklės lankėsi ir pas psichoterapeutę), 2K-207/2009 (4000 Lt - muštinė žaizda galvoje, galvos, kaklo, dubens sumušimai, galvos smegenų sukrėtimas, kairio gaktikaulio šakos lūžis, nubrozdinimai veide), 2K-320/2009 (20000 Lt - muštinė-plėštinė žaizda apatinėje lūpos kairėje pusėje, kairės gūžduobės užpakalinio krašto skeveldrinis lūžis su poslinkiu, kairio šlaunikaulio išnirimas, kairės kryžkaulio pusės linijinis lūžis be poslinkio, nukentėjusysis buvo operuotas, atliktas kairio šlaunikaulio išnirimo atstatymas, pritaikytas skeletinis tempimas, susiūta lūpos žaizda, pasak nukentėjusiojo, jis ligoninėje gulėjo 3 mėnesius, dėl sužalojimo negalėjo vaikščioti 7 mėnesius, ir dabar sunku vaikščioti; 14000 Lt - skeveldrinis dešinio žastikaulio lūžimas, ji buvo operuota, atlikus pjūvį dešinio peties sąnario srityje rentgeno kontrolėje žastikaulis sintezuotas dviem strypais, nukentėjusiajai rekomenduota po 3 savaičių nuo traumos uždėti cirkuliacinį gipsą ir jį laikyti 2,5-3 mėnesius, pasak nukentėjusiosios, ranka pastoviai skauda, ji nebegali dirbti ūkio darbų, gydytojai uždraudė kelti daiktus, sunkesnius kaip 10 kg, nes rankos plastmasinis kaulas, nors ir įtvirtintas geležiniais įtvarais, turi prigyti per 5 metus, taip pat ji nežino, kiek rankos operacijų ateityje reikės iškęsti, nes kaulas gali būti išimtas anksčiau kaip organizmo atmestas svetimkūnis), 2K-386/2009 (20000 Lt - muštinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje su kraujosruva dešinės pusės viršutiniame voke, pakauškaulio linijinis lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruva po voratinkliniu smegenų dangalu, kairio žastikaulio lūžis), 2K-401/2009 (3740 Lt - galvos sumušimas su potraumine tarpšonkauline neuralgija, dešinio peties sumušimas), 2K-168/2010 (8000 Lt - sumušta krūtinės ląsta, pasekmes dėl sužalojimo nukentėjusioji jautė beveik 2 mėnesius), 2K-200/2010 (10000 Lt - dešinės kojos blauzdikaulio ir šeivikaulio kulkšnelių lūžis su raiščio plyšimu bei pėdos panirimu, koja buvo du kartus operuota, nukentėjusioji po operacijos turėjo gulėti lovoje pakelta koja, dėl sulaužytos kojos negalėjo atlikti elementarių buitinių reikalų, lankyti paskaitų ir mokytis, gydymas tęsiamas iki šiol, planuojama dar viena operacija, tebejaučia diskomfortą, ypač vasarą, dėl likusių randų), 2K-215/2010 (6726,40 Lt - kompresinis 1 juosmeninio slankstelio lūžimas), 2K-277/2010 (5820 Lt - dešinės blauzdos kaulų lūžis, nukentėjusysis 4 mėnesius buvo nedarbingas, iki šiol skauda koja, geria vaistus), 2K-280/2010 (10000 Lt - skeveldrinis dešinės blauzdos kaulų lūžis su poslinkiu, dešinės alkūnės, kairio dilbio ir plaštakos žaizdos, kairio X-to šonkaulio lūžis, nugaros sumušimas ir galvos smegenų sukrėtimas), 2K-288/2010 (11726 Lt - muštinė žaizda pakaušyje, poodinės kraujosruvos pečiuose, rankose, kojose).

29Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 97/12 (03) nurodyta, kad S. S. buvo nustatytas juosmeninio 1 slankstelio kompresinis skeveldrinis lūžimas su lūžgalių dislokacija į stuburo kanalą, t.y. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pasak nukentėjusiosios, eismo įvykio metu ji patyrė didelę traumą, emocinius išgyvenimus, skausmą, jai buvo atlikta operacija, sutvirtinti slanksteliai, gydėsi Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, po to reabilitacijoje „Palangos line“, 6 mėnesius buvo nedarbinga, jai nustatytas 50 % darbingumas iki 2013-06-17, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų sukeltų pasekmių apsiribojo judėjimas, ji turėjo atsisakyti anksčiau mėgiamų dalykų – kelionių, slidinėjimo, sportinių šokių, be to, negali pilnai pasirūpinti savimi, visa jėga dirbti mėgiamo darbo.

30Be jau išdėstytų neturtinės žalos atlyginimui reikšmingų aplinkybių, iš kurių akivaizdu, kad nukentėjusioji S. S. patyrė ne tik skausmą dėl fizinių sužalojimų, tačiau ir dvasinius išgyvenimus – ji kiekvieną dieną jaučia sužalojimų pasekmes ir diskomfortą dėl sužalotų kūno dalių skausmo, be to, neabejotinai ją slegia ir kelia nerimą galimos sužalojimų pasekmės ateityje, įvertintina ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad nuteistasis kelių eismo taisykles pažeidė elgdamasi itin rizikingai, priešingai, nustatyta, kad A. M. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo - tinkamai nesusiorientavo susidariusioje eismo situacijoje, nesugebėjo pamatyti lenkiančio automobilio, elgėsi nerūpestingai ir sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Jis vairavo blaivus, nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris sukėlė jai ilgalaikes neigiamas pasekmes, t.y. nukentėjusioji negali gyventi visaverčio gyvenimo. A. M. teisiamas pirmą kartą. Taigi išdėstytos aplinkybės rodo, kad šioje byloje nagrinėjamas eismo įvykis, kurį padarė A. M., yra atsitiktinis įvykis jo gyvenime. Taip pat įvertintina ir tai, kad A. M. vedęs, turi tris vaikus, iš kurių vienas išlaikytinas, šiuo metu nedirbantis, registruotas darbo biržoje, tačiau yra darbingas, dirba sezoninius darbus, todėl ateityje turės galimybių uždirbti žalos atlyginimui, ir jam dėl žalos atlyginimo neatsiras nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

31Taigi atsižvelgdamas į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose eismo įvykio metu nesunkiai sužalojami asmenys, ir aptartas aplinkybes sugretindamas su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, taip pat atsižvelgdamas į motyvus, kuriais grindžiamas prašymas atlyginti neturtinę žalą, nuteistojo bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., vadovaudamasi įstatymu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. S. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo, jau įvertinus draudiko atlygintą 8632 Lt neturtinę žalą, tenkintina iš dalies, t. y. priteistina S. S. 16368 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

32Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matyti, kad S. S. sumokėjo atstovui advokatui 1000 Lt už atstovavimą, todėl šios išlaidos advokato pagalbai išieškotinos iš nuteistojo A. M..

33Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas

Nutarė

34A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir jį nubausti 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.

35Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

36Išaiškinti A. M., kad įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, jis per 5 mėnesius privalo sumokėti baudą į Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Gargždų skyriaus sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Sumokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

37Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. S. civilinį ieškinį dėl 71368 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. S. iš nuteistojo A. M. 16368 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

38Išieškoti iš nuteistojo A. M. nukentėjusiajai S. S. 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

39Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.