Byla 2A-244-280/2013
Dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės, kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Zinos Mickevičiūtės

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. S. ir ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinius skundus dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-568-266/2012 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui M. S., tretysis asmuo byloje – A. B. IĮ „Šaltūnė“, dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo M. S. 14 278,31 Lt nuostolių atlyginimo; žyminį mokestį, išlaidas už dokumentų vertimą ir 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2008-05-21 Norvegijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu Lietuvos Respublikoje registruota, atsakovui M. S. priklausančia transporto priemone NISSAN CMA 86, valst. Nr. ( - ), buvo apgadinta kita transporto priemonė FORD CUSOMLINE valst. Nr. ( - ). Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pažymėjo, kad atsakovui M. S. priklausanti transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 41 straipsnio 8 dalies nuostatos. Eismo įvykio valstybės – Norvegijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos bendradarbiavimo nuostatais, sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui reikalavimą 32 408,00 NOK ( 14 278,31 Lt) sumai. Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPD 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, 2010-06-22 įvykdė Norvegijos nacionalinio draudimų biuro pateiktą reikalavimą ir sumokėjo 32 408,00 NOK ( 14 278,31 Lt). Ieškovo atstovas nurodė, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, sumokėdamas Norvegijos nacionaliniam draudikų biurui jo reikalaujamą sumą, atlygino atsakovui priklausančia transporto priemone padarytą žalą ir įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovo, kaip iš atsakingo už draudimo sutarties sudarymą asmens, remdamasis TPVCAPD įstatymo 17 ir 23 straipsnių nuostatomis.

5Anykščių rajono apylinkės teismas 2012-12-31 sprendimu Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo M. S. 5 000 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-05-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 428 Lt žyminio mokesčio, 323 Lt dokumentų vertimo į lietuvių kalbą išlaidų, 79 Lt kelionės išlaidų bei 176 Lt už antstolės suteiktas paslaugas. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė.

6Teismas nustatė, kad ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, 2010-06-01 gavo Norvegijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą sumokėti 32 408 NOK (14 278,32 Lt) dydžio žalą, kuri buvo padaryta valdant transporto priemonę NISSAN CMA 86, valst. Nr. ( - ). 2010-06-22 ieškovas minėtą žalos sumą sumokėjo Norvegijos nacionaliniam draudikų biurui. Teismas pažymėjo, kad 2008-05-21 eismo įvykyje Norvegijoje dalyvavo A. B. individualios įmonės vardu registruota, atsakovui M. S. priklausanti transporto priemonė NISSAN CMA 86, valst. Nr. ( - ) Atsakovui priklausanti Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, galiojančiu Norvegijoje. Eismo įvykio valstybės Norvegijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos bendradarbiavimo nuostatais, sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės –Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui , t.y. ieškovui reikalavimą 32 408 NOK (14 278,32 Lt) sumai. Žalos atlyginimo dydis buvo pagrįstas eismo įvykio deklaracijos duomenimis bei atliktų remonto darbų sąrašu. Anykščių rajono apylinkės teismas nustatė, kad išmokėjęs Norvegijos nacionaliniam draudikų biurui prašomą sumą, Lietuvos Respublikos nacionalinis draudikų biuras, nustatęs, jog Lietuvoje registruotas automobilis NISSAN CMA 86, valst. Nr. ( - ), priklauso A. B. individualiai įmonei „Šaltūnė“, pateikė teismui ieškinį regreso tvarka, atsakovu patraukdamas minėtą A. B. individualią įmonę „Šaltūnė“. Kadangi A. B. individualios įmonės „Šaltūnė“ atstovas pateikė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtinančią, jog minėtas automobilis yra parduotas M. S., ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriame atsakovu patraukė M. S., o trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, - A. B. individualią įmonę „Šaltūnė“.

7Teismas konstatavo, kad tarp šalių nebuvo susiklostę draudimo teisiniai santykiai, todėl nagrinėjamu atveju negali būti taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šiuo atveju ieškovas nepraleido numatyto trijų metų ieškinio senaties termino, nes ieškinio senaties termino pradžia skaičiuojama nuo pirmos prievolės įvykdymo momento. Ieškovas duomenis apie išmokėtą žalą iš Norvegijos nacionalinio draudikų biuro gavo 2010-06-01 ir pastarajam mokėjimus atliko 2010-06-22. Ieškovas į teismą kreipėsi nepraėjus trejiems metams – 2012-05-04.

8Anykščių rajono apylinkės teismas pažymėjo, kad ieškovas, gavęs Norvegijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą sumokėti 32 408 NOK (14 278,32 Lt) atsakovui priklausančia transporto priemone NISSAN CMA 86, valst. Nr. ( - ) padarytos žalos atlyginimą, sumokėjo Norvegijos nacionaliniam draudikų biurui jo prašomą sumą, nes atsakovui priklausanti transporto priemonė, kuri yra registruota Lietuvos Respublikoje, nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, galiojančiu Norvegijoje, be to, atsakovas neatlygino neapdrausta transporto priemone padarytos žalos tiesiogiai nukentėjusiajam ir nukentėjęs eismo įvykyje asmuo žalos atlyginimą gavo iš eismo įvykio vietos valstybės – Norvegijos nacionalinio draudikų biuro. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vienas iš pagrindinių tokios žalos atlyginimo sistemos tikslų yra užtikrinti ir palengvinti nukentėjusiesiems asmenims jų patirtos žalos atlyginimo gavimą. Kaip nustatyta šioje byloje, eismo įvykis, kuriame dalyvavo atsakovui M. S. priklausantis automobilis NISSAN CMA 86, valst. Nr. ( - ) , nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, galiojančiu Norvegijoje. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovui priklausantis automobilis dalyvavo eismo įvykyje, tai patvirtina pateikta eismo įvykio deklaracija, kurioje yra nurodytas M. S. priklausančio automobilio duomenys ir skiriamieji ženklai. Atsakovas, tretysis asmuo ir jo atstovė teigė, jog iš eismo įvykio deklaracijos nėra aišku, ar eismo įvykyje iš viso dalyvavo atsakovo automobilis, nes deklaracija užpildyta neteisinagai ir neatitinka reikalavimų. Neteisingai nurodytas M. B. asmens kodas, nėra vairuotojų parašų, neaišku, kur įvyko eismo įvykis, nes nepažymėta įvykio vieta. Anykščių rajono apylinkės teismas konstatavo, kad pateikta eismo įvykio deklaracija yra užpildyta skirtingais raštais, tai reiškia dviejų vairuotojų. M. B. asmens kodas nurodytas netiksliai. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinačių, jog jo automobilis nedalyvovo nagrinėjamame eismo įvykyje. Anykščių rajono apylinkės teismas pažymėjo, kad ieškovo byloje pateiktas remonto darbų sąrašas yra neišsamus ir iš jo negalima spręsti, ar nurodyti darbai iš viso buvo atlikti ir, ar automobilis buvo taip smarkiai apgadintas, nes eismo įvykio deklaracijoje duomenų apie automobilio sugadinimus ir jų mastą nėra. Teismas nustatė, kad buvo atlikti automobilio kėbulo montavimo/ keitimo darbai, dažymo ir kiti darbai už 28 181,48 NOK. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas teismui nepateikė nei sąskaitos – faktūros, nei sutarties dėl darbų atlikimo, nei čekio, kurie patvirtintų atliktų remonto darbų vertę. Nors ieškovo atstovas ir nurodė teismui, jog ieškovas, prieš išmokėdamas nuostolių sumą, neprivalo tikrinti nuostolių sumos pagrįstumo, tačiau teismas, įvertinęs pateiktus dokumentus – eismo įvykio deklaraciją, bei atliktų darbų sąrašą, manė, kad ieškovas turėjo pareikalauti iš Norvegijos nacionalinio draudikų biuro daugiau patikimų žalos atlyginimo dydį patvirtinačių įrodymų. Teismas konstatavo, kad ieškovas rėmėsi žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie nėra išsamūs ir neįrodo realių nuostolių dydžio ir tai pripažintina ieškovo neatsargumu. Esant tokioms aplinkybėms, Anykščių rajono apylinkės teismas sumažino regreso tvarka prašomą priteisti nuostolių atlyginimo sumą iki 5 000 Lt.

9Apeliantas M. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-12-31 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-568-266/2012 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, kad 2007 m. iš A. B. IĮ įmonės „Šaltūnė“ pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo automobilį NISSAN CMA 86, valst. Nr. ( - ). M. S. teigimu, minėtas automobilis dėl gedimų iki 2008 m. rudens nebuvo eksploatuojamas. Atsakovas tvirtina, kad jis 2008 m. transporto priemonę NISSAN CMA 86, valst. Nr. ( - ), apdraudė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau automobiliui vėl sugedus, jo iki 2010 metų neeksploatavo, 2010 m. automobilis NISSAN CMA 86, valst. Nr. ( - ), buvo apdraustas ir šį faktą įrodo Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro pateiktame sąraše esantys duomenys. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Norvegijos draudikų biuras kreipėsi į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą dėl nuostolių atlyginimo tik 2010 m. birželio mėn., kai eismo įvykis įvyko 2008 m. gegužės 21 d., t.y. nuo autoįvykio praėjus daugiau nei dviems metams. Atsakovas nurodo, kad byloje nėra jokių patikimų duomenų, jog būtent jam priklausanti transporto priemonė NISSAN CMA 86, valst. Nr. ( - ), dalyvavo 2008-05-21 Norvegijoje įvykusiame autoįvykyje. M. S. teigimu, Norvegijos draudikų biuro pateikta eismo įvykio deklaracija neatitinka tokiam dokumentui keliamų reikalavimų, o Norvegijos draudikų biuro nurodyti autoįvykio faktai neatitinka realybės ir yra suklastoti.

10Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras apeliaciniu skundu prašo pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-12-31 sprendimą ir priteisti iš atsakovo 14 278,31 Lt nuostolių atlyginimą, visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-01-23 papildomą sprendimą civlinėje byloje Nr. 2-568-266/2012.

11Ieškovas nurodo, kad pagrindinis teisės aktas, kuriuo vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai, spręsdami eismo įvykio metu (kai eismo įvykis įvyksta užsienyje) patirtos žalos administravimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai. Be to, ir TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje aiškiai nurodyta, kad Biuro išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant ne tik į Bendradarbiavimo nuostatus, bet ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Eismo įvykio valstybės draudikų biuras (šiuo atveju Norvegijos nacionalinis draudikų biuras) ar jo paskirtas agentas (šiuo atveju bendrovė Van Ameyde Norways AS), eismo įvykių metu padarytas žalas administruoja visiškai savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį draudimą. Eismo įvykio valstybės biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos administravimu. Ieškovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras neaiškina kitos valstybės nacionalinių teisės aktų bei savarankiškai nenustatinėja kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių kaltininkų ar eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio, o vadovaujasi tik eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikta informacija. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju Norvegijos nacionalinis draudikų biuras, atsižvelgdamas į turimus dokumentus bei į Norvegijoje galiojančius teisės aktus, administravo žalą, nustatė eismo įvykio faktą, žalos dydį bei pateikė reikalavimą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad būtent Norvegijos nacionalinis draudikų biuras, o ne Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras yra tas subjektas, kuris įvertina eismo įvykio metu padarytos ir atlygintinos žalos dydį. Ieškovas pažymėjo, kad, kokie dokumentai yra laikytini žalą pagrindžiančiais dokumentais, sprendžia eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras. Apeliantas nurodo, kad Norvegijos nacionalinis draudikų biuras pateikė teismui atliktų remonto darbų sąrašą, kuriame aiškiai nurodyti remonto darbų įkainiai bei galutinė sugadintos transporto priemonės remonto darbų suma 28 181,48 NOK, kuri buvo suapvalinta iki 28 181 NOK. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad reikalaujamą iš atsakovo nuostolių atlyginimo sumą sudaro 28 181 NOK – nukentėjusiems atlyginta žala, patirta dėl transporto priemonės FORD CUSTOMLINE, valst. Nr. ( - ), sugadinimo ir 4 227,00 NOK – žalos administravimo mokestis, kuris yra numatytas Bendradarbiavimo nuostatų 5 straipsnio 1.3 punkte, iš viso 32 408 NOK (14 278,31 Lt. Nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydis nustatomas vadovaujantis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgiant į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus. Apelianto nuomone, atsakovas, nesutikdamas su ieškovo nurodytu žalos dydžiu, turėjo įrodyti, kad reikalaujama nuostolių atlyginimo suma yra nepagrįsta, tačiau patikimų įrodymų, pagrindžiančių teiginius dėl nepagrįstai didėlės ieškinio reikalavimo sumos M. S. nepateikė. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių teisės aktų nuostatų ar objektyvių kriterijų, kuriais prašomas priteisti žalos dydis buvo sumažintas būtent iki 5 000 Lt. Esant tokioms bylos aplinkybėms, Anykščių rajono apylinkės teismas nepagrįstai priteisė iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro trečiajo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų – A. B. individualios įmonės „Šaltūnė“ naudai 975 Lt bylinėjimosi išlaidų.

12Trečiais asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – A. B. individuali įmonė „Šaltūnė“ atsiliepimu palaiko atsakovo M. S. apeliacinį skundą ir prašo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro skundą atmesti.

13Atsiliepimu į atsakovo skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, kaip nepagrįstą, pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-12-31 sprendimą, priteisiant iš atsakovo M. S. regreso teise 14 278,31 Lt nuostolių atlyginimą, priteisti visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas bei procesines palūkanas. Ieškovas pažymėjo, kad pagal LR TPVCAPDĮ įstatymo nuostatas kiekviena transporto priemonė nepaisant to, ar ji eksploatuojama, ar ne, tol kol ji yra įregistruota, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pareiga apdrausti įregistruotas transporto priemones numatyta transporto priemonių savininkams. Nagrinėjamu atveju minėtą pareigą turėjo atsakovas M. S..

14Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas – pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

16Byloje nustatyta, kad atsakovas M. S. 2007-03-10 pirkimo pardavimo sutartimi iš A. B. individualios įmonės „Šaltūnė“ įsigijo automobilį NISSAN CMA 86, valst. Nr. ( - ) (b. l. 69). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2008-05-21 eismo įvykio metu Norvegijoje dėl Lietuvos Respublikos piliečio M. B., pagal nurodytą asmens kodą tokio asmens nėra, vairavusio Lietuvoje registruotą transporto priemonę NISSAN CMA 86, valst. Nr. ( - ), kaltės buvo apgadintas automobilis FORD CUSTOMLINE, valst. Nr. ( - ) (b. l. 10, 12-16). Atsakovas ginčija šias įvykio aplinkybes, tvirtina, kad automobilis įvykyje nedalyvavo, bet nepateikė jokių įrodymų savo tvirtinimams pagrįsti. Neaišku, kur buvo automobilis įvykio dieną, jei tikėti atsakovu, kokia jo būklė. Teismas neturi pagrindo tikėti atsakovo ir trečiojo asmens tvirtinimais apie automobilio sugadinimus ir jų nerealumą.

17Eismo įvykio valstybės–Norvegijos nacionalinis draudikų biuras (Trafikkforsikringsforeningen), vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 str.), sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t.y. ieškovui reikalavimą 32 408 NOK (14 278,31 Lt) sumai (b. l. 9). Ieškovas, gavęs Norvegijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą atlyginti 32 408 NOK (14 278,31 Lt) žalą, sukeltą transporto priemone NISSAN CMA 86, valst. Nr. ( - ), minėtą reikalavimą įvykdė 2010-06-22 (b. l. 18). Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 2012-05-04 pateikė teismui ieškinį, patikslino 2012-09-24, kuriame nurodė, jog ieškovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą M. S. (b. l. 3, 75).

18Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPDĮ) įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad įprastinė transporto priemonės buvimo vieta laikoma teritorija tos valstybės, kurios nuolatinį ar laikiną valstybinį numerio ženklą arba registracijos ženklą turi transporto priemonė. Pažymėtina, kad transporto priemonė NISSAN CMA 86, valst. Nr. ( - ), 2008-05-21 eismo įvykio Norvegijoje metu buvo įregistruota Lietuvos Respublikoje, turėjo Lietuvos Respublikos nuolatinį valstybinį numerio ženklą, todėl turėjo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

19Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalį už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonės savininkai ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui transporto priemonės, kuri nėra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovui M. S. priklausanti transporto priemonė priemonė NISSAN CMA 86, valst. Nr. ( - ), 2008-05-21 eismo įvykio Norvegijoje metu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausta nebuvo (b. l. 51). Taigi atsakovas M. S. neturėjo teisės pats naudoti ar leisti naudoti kitam asmeniui transporto priemonę NISSAN CMA 86, valst. Nr. ( - ), kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Byloje pagal atsakovo paaiškinimus nustatyta, kad jis mašiną pirko tikslu ją naudoti Norvegijoje sendaikčių parsivežimui ( b.l. 68). Transporto priemonę atsakovas įgijo 2007-03-10 ( b.l. 69).

20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atskleisdamas Draudikų biuro vaidmenį privalomojo draudimo santykiuose yra pasisakęs, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią transporto priemonės valdytojui atsiradus civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos, nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado naudojant apdraustą transporto priemonę, ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. V. M., trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, bylos Nr. 3K-3-198/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomone, atgręžtinis Draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi Biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V. D., bylos Nr. 3K-7-300/2010). TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi įtvirtinta Draudikų biuro teisė pareikšti reikalavimą savininkui ir kaltininkui kaip solidariesiems skolininkams koreliuoja su TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, jog šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (transporto priemonės savininkai) ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Pabrėžtina, kad perduodamas neapdraustą automobilį naudoti, valdytojas (savininkas) pažeidžia imperatyviąją įstatymo normą ir tokiu elgesiu sudaro prielaidas Draudikų biuro reikalavimui. Transporto priemonės neapdraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Taigi automobilio savininko atsakomybė Draudikų biurui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė imperatyviosios įstatymo normos reikalavimų.

21Pažymėtina, kad atsakovo M. S. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog galimai nėra nustatytas tikrasis eismo įvykio kaltininkas (transporto priemonę vairavęs asmuo) nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, nes atsakovas neturėjo teisės pats vairuoti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustos transportos priemonės, taip pat neturėjo teisės leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustą transporto priemonę. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas M. S. neįrodinėjo, jog galimybę valdyti transporto priemonę jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Jis pats dirba ir gyvena Norvegijoje, ten buvo ir transporto priemonė, kuri dalyvavo autoįvykyje.

22TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal šį punktą Biuras moka išmoką ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad Europos Sąjungos valstybe nare laikoma Lietuvos Respublika arba bet kuri kita valstybė Europos Sąjungos narė. TPVCAPD įstatyme sąvoka „Europos Sąjungos valstybė narė“ apima ir Europos ekonominės erdvės valstybes. Pažymėtina, kad Norvegija yra Europos ekonominės erdvės narė.

23Pagal TPVCAPDĮ nuostatas Draudikų biuras yra prilyginamas draudikui, tuo atveju, kai transporto priemonės valdytojas padaro žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims naudodamas neapdraustą transporto priemonę. Iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė yra vykdytina pirmiau nei deliktinė (subsidiarus santykis), tai reiškia, jog nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, nepriklausomai nuo to, kokiomis aplinkybėmis nukentėjusiajam yra padaryta žala. Taigi draudikas prievoliniuose transporto priemonės valdytojo padarytos žalos atlyginimo santykiuose yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą neviršijant TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų ribų padengti nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius. Tuo atveju kai žala padaroma naudojant neapdraustą transporto priemonę, nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius padengia Draudikų biuras. Įvykdžius šią prievolę, deliktiniai teisiniai santykiai tarp nukentėjusiojo ir transporto priemonės valdytojo (savininko) pasibaigia (CK 6.123 straipsnis) ir tik TPVCAPDĮ 22 ir 23 straipsnyje nurodytais pagrindais kyla nauja prievolė, siejanti draudiką (Draudikų biurą) ir atsakingą už žalą asmenį. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Biuras, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos (Europos Ekonominės Erdvės) valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo draudiko, atsakingo už žalos padarymą asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, arba kitos valstybės nacionalinio draudikų biuro ar Garantinio iždo (fondo), jeigu jis yra prisiėmęs atsakomybę už tokį žalos padarymo atvejį pagal Bendradarbiavimo nuostatus arba pagal susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo nuostatas.

24Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, išmokėjęs Norvegijos nacionaliniam draudikų biurui eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, turi teisę regreso tvarka susigrąžinti išmokėtas sumas iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, t .y, iš atsakovo M. S..

25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri atsiranda asmeniui įvykdžius prievolę už atsakingą už žalą asmenį. Kai toks asmuo įvykdo prievolę už skolininką, pradinė prievolė kreditoriui pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis) ir atsiranda nauja, t. y. regresinė prievolė, kuri sieja skolininką ir prievolę įvykdžiusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartį byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. Viešoji policijos apsaugos tarnyba, UAB „BTA draudimas“, bylos Nr. 3K-3-46/2009).

26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad atgręžtinis draudiko (Draudikų biuro) reikalavimas atsakingam už žalą asmeniui TPVCAPDĮ 22 ir 23 straipsnių pagrindu yra regresas.

27Pažymėtina, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, o to paties straipsnio 8 dalyje – sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Siekiant nustatyti, koks konkretus ieškinio senaties terminas taikytinas atitinkamam ginčui, pirmiausia būtina teisingai kvalifikuoti šalių teisinius santykius ir nustatyti ieškinio dalyką, t. y. ar pagrindinis ieškinio dalykas yra labiau susijęs su TPVCAPD sutartimi, jos aiškinimu ar vykdymu, ar labiau susijęs su žalos atlyginimo dėl deliktinių teisinių santykių. Reikalavimas dėl išmokėtų išmokų grąžinimo, kurį draudikas reiškia draudėjui (valdytojui) ar kaltininkui TPVCAPDĮ 22 straipsnio pagrindu arba kurį Draudikų biuras reiškia kaltininkui ar transporto priemonės valdytojui TPVCAPDĮ 23 straipsnio pagrindu, yra regresinis. Tokiam reikalavimui ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pirmosios prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Byloje nustatyta, kad ieškovas pirmąją prievolę – sumokėti nacionalinio Norvegijos draudikų biuro reikalaujamą eismo įvykio metų padarytų nuostolių atlyginimą įvykdė 2010-06-22 (b. l. 18), o į teismą su regresiniu reikalavimu kreipėsi 2012-05-04 (b. l. 3-5), t.y. nepraėjus trims metams nuo pirmosios prievolės įvykdymo, todėl laikytina, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras nepraleido 3m. ieškinio senaties žalai atlyginti termino.

28Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas nesiėmė pareigos pareikalauti iš Norvegijos draudikų biuro daugiau žalos atlyginimo dydį pagrindžiančių įrodymų, rėmėsi neišsamiais dokumentais, kurie neįrodo realių nuostolių dydžio ir toks ieškovo elgesys laikytinas neatsargumu. Esant tokioms aplinkybėms, Anykščių rajono apylinkės teismas sumažino regreso tvarka prašomų priteisti nuostolių dydį nuo 14 278,31 Lt iki 5 000 Lt. Anykščių rajono apylinkės teismas nepateikę pakankamai argumentų, priteistinos žalos atlyginimo dydžiui mažinti būtent iki 5 000 Lt.

29LR TPVCAPDĮ 17 str. 5 d. įtvirtinta, kad Biuro išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant ne tik į Bendradarbiavimo nuostatus, bet ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Pažymėtina, kad eismo įvykio valstybės draudikų biuras (šiuo atveju Norvegijos nacionalinis draudikų biuras) eismo įvykių metu padarytas žalas administruoja savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos dydžio nustatymą, nuostolių atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį draudimą.

30Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras savarankiškai nenustatinėja kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių kaltininkų ar eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio, o vadovaujasi tik eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikta informacija ir dokumentais. Norvegijos nacionalinis draudikų biuras, atsižvelgdamas į turimus dokumentus bei į Norvegijoje galiojančius teisės aktus, administravo žalą, nustatė eismo įvykio faktą, žalos dydį bei pateikė reikalavimą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Pažymėtina, kad būtent Norvegijos nacionalinis draudikų biuras, o ne Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras yra tas subjektas, kuris įvertina eismo įvykio metu padarytos ir atlygintinos žalos dydį. Teisėjų kolegijos nuomone, kokie dokumentai yra laikytini žalą pagrindžiančiais dokumentais, sprendžia eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras. Norvegijos nacionalinis draudikų biuras pateikė teismui atliktų remonto darbų sąrašą (b. l. 91-92), kuriame aiškiai nurodyti remonto darbų įkainiai bei galutinė sugadintos transporto priemonės remonto darbų suma 28 181,48 NOK, kuri buvo suapvalinta iki 28 181 NOK. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad, reikalaujamą iš atsakovo nuostolių atlyginimo sumą sudaro 28 181 NOK – nukentėjusiems atlyginta žala, patirta dėl transporto priemonės FORD CUSTOMLINE, valst. Nr. ( - ), sugadinimo ir 4 227,00 NOK – žalos administravimo mokestis, kuris yra numatytas Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatų 5 straipsnio 1.3 punkte, iš viso – 32 408 NOK (14 278,31 Lt).

31Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Norvegijos nacionalinis draudikų biuras ieškovui pateikė pakankamus, draudimo ir žalos atlyginimo teisės aktų reikalavimus atitinkančius atlygintinos žalos didį pagrindžiančius dokumentus, todėl nebuvo jokio pagrindo mažinti reikalaujamos priteisti nuostolių atlyginimo sumos. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, Anykščių rajono apylinkės teismas, sumažinęs priteistinos žalos atlyginimo dydį nuo 14 278,31 Lt iki 5 000 Lt, priėmė nepagrįsta ir neteisinga sprendimą, kuris yra keistinas.

32Keičiant Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-12-31 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-568-266-2012 ir nusprendus, kad ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko ieškinys tenkintinas visiškai, naikinamas Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-01-23 papildomas sprendimas, kuriuo iš ieškovo trečiojo asmens A. B. IĮ „Šaltūnė“ naudai proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistos bylinėjimosi išlaidos, kurių suma 975 Lt. Trečiasis asmuo neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovo, nes ieškovo ieškinys tenkinamas visiškai, o trečiais asmuo veikė atsakovo M. S. pusėje, todėl bylinėjimosi išlaidas jam turėtų atlyginti M. S., bet tretysis asmuo prašo bylinėjimosi išlaidas išieškoti iš ieškovo.

33Ieškovo apeliacinį skundą patenkinus ir ieškovui prašant, iš atsakovo priteisiamos ieškovo apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 278 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis už apeliacinio skundo pateikimą (b. l. 152). Minėtos bylinėjimosi išlaidos – 278 Lt priteistinos iš atsakovo M. S. ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai.

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiu punktu,

Nutarė

35Pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą , jį išdėstant taip:

36Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui M. S. patenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo M. S. ( a.k. ( - ) ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 14 278,31 Lt nuostolių atlyginimo, 428 Lt žyminio mokesčio, 323 Lt vertimo išlaidų, 79 Lt išlaidų kurui ir 176 Lt už antstolės paslaugas, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas skaičiuojamas nuo priteistos 14 278,31 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-05-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

37Panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-01-23 papildomą sprendimą.

38Priteisti iš M. S. į valstybės biudžetą 32 Lt pašto išlaidų, jas sumokant į VMI surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

39Priteisti iš atsakovo M. S. (a. k. ( - ) ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (juridinio asmens kodas 125709291) naudai 278 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras... 5. Anykščių rajono apylinkės teismas 2012-12-31 sprendimu Lietuvos Respublikos... 6. Teismas nustatė, kad ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių... 7. Teismas konstatavo, kad tarp šalių nebuvo susiklostę draudimo teisiniai... 8. Anykščių rajono apylinkės teismas pažymėjo, kad ieškovas, gavęs... 9. Apeliantas M. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Anykščių rajono... 10. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras... 11. Ieškovas nurodo, kad pagrindinis teisės aktas, kuriuo vadovaujasi žaliosios... 12. Trečiais asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – A. B.... 13. Atsiliepimu į atsakovo skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto... 14. Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, ieškovo apeliacinis skundas... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Byloje nustatyta, kad atsakovas M. S. 2007-03-10 pirkimo pardavimo sutartimi... 17. Eismo įvykio valstybės–Norvegijos nacionalinis draudikų biuras... 18. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės... 19. Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalį už draudimo sutarties sudarymą atsako... 20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atskleisdamas Draudikų biuro vaidmenį... 21. Pažymėtina, kad atsakovo M. S. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog... 22. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Biuras moka išmoką... 23. Pagal TPVCAPDĮ nuostatas Draudikų biuras yra prilyginamas draudikui, tuo... 24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovas Lietuvos... 25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad regresinė prievolė yra... 26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad atgręžtinis... 27. Pažymėtina, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų... 28. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas... 29. LR TPVCAPDĮ 17 str. 5 d. įtvirtinta, kad Biuro išmoka eismo įvykio metu... 30. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras savarankiškai... 31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Norvegijos nacionalinis draudikų biuras... 32. Keičiant Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-12-31 sprendimą... 33. Ieškovo apeliacinį skundą patenkinus ir ieškovui prašant, iš atsakovo... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 35. Pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d.... 36. Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį... 37. Panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-01-23 papildomą... 38. Priteisti iš M. S. į valstybės biudžetą 32 Lt pašto išlaidų, jas... 39. Priteisti iš atsakovo M. S. (a. k. ( - ) ieškovo Lietuvos Respublikos...