Byla 2A-553-153/2013
Dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės, Jolitos Cirulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. G. ir atsakovų A. T., V. G. apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-716-548/2012 pagal ieškovo R. G. patikslintą ieškinį atsakovams A. T. ir V. G. dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovų A. T. ir V. G. priešieškinį ieškovui R. G. dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas R. G. patikslintu ieškiniu prašė:

41) nustatyti naudojimosi tvarką 0,3200 ha žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), esančiu ( - ) , kadastrinis adresas ( - ) , pagal UAB „Inventora“ atliktą planą, nustatant, jog minėto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“, naudojasi A. T., žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“, naudojasi V. G., žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“, naudojasi R. G.;

52) atidalinti žemės sklypus iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal 2012-03-05 UAB „Inventora“ parengtus „Teisminiam nagrinėjimui žemės sklypo atidalijimo tarp bendraturčių iš bendrosios dalinės nuosavybės projektus“:

6– iš 2,7100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) , kadastrinis adresas ( - ) , atidalinti jam, t. y. ieškovui, priklausančias 8753/26259 dalis, plane pažymėtas indeksu „C“ (8753 kv. m), bendram naudojimui paliekant plane indeksu „D“ pažymėtą plotą;

7– iš 1,6811 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) , esančio ( - ) , kadastrinis adresas ( - ) , atidalinti jam, t. y. ieškovui, priklausančias 5604/16811 dalis, plane pažymėtas indeksu „C“ (5604 kv. m);

83) atidalinti žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal 2012-07-23 UAB „Inventora“ parengtą „Teisminiam nagrinėjimui žemės sklypo atidalijimo tarp bendraturčių iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą“:

9– iš 8,6439 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) esančio ( - ) , kadastrinis adresas ( - ) , atidalinti jam, t. y. ieškovui, priklausančias 27905/8576 dalis, plane pažymėtas indeksu „C“ (27325 kv. m), bendram naudojimui paliekant plane indeksu „D“ pažymėtą plotą;

104) priteisti iš atsakovų jo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

11Ieškovas nurodė, jog jis ir atsakovai yra žemės sklypų, esančių ( - ) , bendraturčiai. Jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypai: 8,6439 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) kadastrinis adresas ( - ) , 1,6811 ha žemės sklypas, unikalaus Nr. ( - ), esantis ( - ) , kadastrinis adresas ( - ) , 0,3200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ) , esantis ( - ) , kadastrinis adresas ( - ) , ir 2,7100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ) , esantis ( - ) , kadastrinis adresas ( - ). Žemės sklypai išsidėstę taip, jog yra galimybė atidalinti žemės sklypų dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovai neduoda ieškovui sutikimo atsidalinti jam nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovus tiek žodžiu, tiek raštu. Atsakovai elgiasi nesąžiningai dėl tik jiems vieniems suprantamų aplinkybių, ieškovui jau pareiškus ieškinį teisme, atsakovai sudarė dovanojimo sutartį (ieškinys teismui pareikštas 2012-05-09, daržinė, esanti tolimiausiame V. G. priklausančios namų valdos kampe, padovanojama atsakovei A. T.). Atsakovai klaidina teismą, nurodydami tikrovės neatitinkančias aplinkybes dėl nusistovėjusio faktinio naudojimosi žemės sklypais. Ieškovo teigimu, atsakovas V. G. niekada nesinaudojo tik sklypo „B“ dalimi, o atsakovė A. T. niekada savarankiškai neūkininkavo sklypo „C“ dalyje – neturėjo jokių nuosavų šiltnamių – visa tai buvo šalių tėvų, ir tai negali būti laikoma nusistovėjusia naudojimosi tvarka, o tik pagalba ūkyje tėvams, kurie buvo visos žemės savininkai. Atsakovė A. T., gyvendama gana toli nuo ginčo sklypo, nesivertė ūkininkavimu, savo reikmėms pasisodindavo tik braškių, ir tai skirtingose sklypo vietose. Atsakovai sąmoningai nutyli faktą, kad sklypo „A“ dalyje yra įsirengę paplūdimį, pasistatę pavėsinę, o tai neginčijamai patvirtina jų faktinį naudojimąsi būtent žemės sklypo dalimi, plane nurodyta indeksu „A“;

12Atsakovai A. T. ir V. G. priešieškiniu ieškovui R. G. dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės prašo teismo:

131) nustatyti naudojimosi tvarką 0,3200 ha žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), esančiu ( - ) , kadastrinis adresas ( - ) , pagal jų pateiktą planą, nustatant, jog minėto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“, naudojasi A. T., žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“, naudojasi V. G., žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“, naudojasi R. G.;

142) atidalinti žemės sklypus iš bendros dalinės nuosavybės pagal UAB „Inventora“ 2012-04-20, 2012-03-05 ir 2012-06-04 parengtus teisminiam nagrinėjimui žemės sklypo atidalijimo tarp bendraturčių iš bendros dalinės nuosavybės projektus:

15– A. T. iš 2,7100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) , esančio ( - ) , kadastrinis adresas ( - ) , atidalinti jai priklausančias 8753/26259 dalis, plane pažymėtas indeksu ,,A“, bendram naudojimui paliekant plane indeksu „D“ pažymėtą plotą;

16– V. G. iš 2,7100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) , esančio ( - ) , kadastrinis adresas ( - ) , atidalinti jam priklausančias 8753/26259 dalis, plane pažymėtas indeksu „B“, bendram naudojimui paliekant plane indeksu „D“ pažymėtą plotą;

17– A. T. iš 1,6811 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) , esančio ( - ) , kadastrinis adresas ( - ) , atidalinti jai priklausančias 5604/16811 dalis, plane pažymėtas indeksu „C“;

18– V. G. iš 1,6811 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) , esančio ( - ) , kadastrinis adresas ( - ) , atidalinti jam priklausančias 5603/16811 dalis, plane pažymėtas indeksu „B“;

19– A. T. iš 8,6439 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) , kadastrinis adresas ( - ) , atidalinti jai priklausančias 28146/86439 dalis, plane pažymėtas indeksu „C“, bendram naudojimui paliekant plane indeksu ,,D“ pažymėtą plotą;

20– V. G. iš 8,6439 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) , esančio ( - ) , kadastrinis adresas ( - ) , atidalinti jam priklausančias 30147/86439 dalis, plane pažymėtas indeksu „B“, bendram naudojimui paliekant plane indeksu ,,D“ pažymėtą plotą;

213) priteisti iš ieškovo R. G. visas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

22Atsakovai nesutiko su ieškovo R. G. reikalavimu ir nurodė, kad ieškovas R. G. siekia maksimaliai patenkinti tik savo interesus, tuo paneigdamas jų, t. y. atsakovų, kaip bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Ieškovo pateiktas planas yra ydingas, prieštarauja nusistovėjusiai faktinei žemės sklypo naudojimo tvarkai. Ieškovo pateiktame plane nenumatyta galimybė patekti iki sodybos, t. y. jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančių pastatų, pakrantės teritorijos nėra proporcingos ir lygios visiems bendraturčiams. 2012 m. birželio 4 d. UAB „Inventora“ parengtas teisminiam nagrinėjimui žemės sklypo, žemės kadastro Nr. ( - ), atidalijimo tarp bendraturčių iš bendros dalinės nuosavybės projektas yra racionalus, atspindi faktinę žemės sklypo naudojimo tvarką, be to, užtikrina proporcingą visų bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugą. 8,6469 ha žemės sklypo dalimi „C“ jau daug metų faktiškai naudojasi A. T. – ten yra jos daržai, braškynai, šiltnamis. Be to, šioje žemės sklypo dalyje stovi A. T. nuosavybės teise priklausantis pastatas – daržinė, unikalus Nr. ( - ) . V. G. jau daug metų faktiškai naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“. Šioje žemės sklypo dalyje stovi V. G. asmeninės nuosavybės teise priklausantys pastatai: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ); pastatas – garažas, unikalus Nr. ( - ); pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ) , kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai, unikalus Nr. ( - ) . Pagal atsakovų pateiktą žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), projektą, bendram naudojimui prašo paskirti žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „D“. Visiškas atidalijimas nepaneigia kai kurių bendrojo naudojimo objektų, pvz., lieka bendrosios konstrukcijos, bendroji inžinerinė įranga, kitos bendrojo naudojimo patalpos, fiziškai nedalūs ir būtini visiems atsidalijantiems bendraturčiams tam, kad galėtų naudotis pagal paskirtį atsidalyta nuosavybe. Plane pažymėtas indeksu „D“ keliukas turi likti kaip bendro naudojimo, kadangi tai yra vienintelis privažiavimas prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų. Naujo kelio įrengimas pareikalautų labai daug lėšų, kurios gali viršyti net paties sklypo vertę; žemės sklypas, 1,6811 ha, kadastrinis Nr. ( - ) ribojasi su 8,6469 ha žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ). UAB „Inventora“ 2012-04-20 parengtas teisminiam nagrinėjimui žemės sklypo projektas labiausiai atitinka visų bendraturčių interesus, nes jie, t. y. atsakovai, būtent šiomis žemės sklypo dalimis (C ir B) jau daug metų faktiškai naudojasi.

23II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

24Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu patikslintas ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies.

25Teismas nustatė 0,3200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) , kadastrinis Nr. ( - ) , naudojimosi tvarką pagal UAB „Inventora“ atliktą planą (t. 1, b. l. 126): žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“, paskyrė naudotis A. T., žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“, paskyrė naudotis V. G., žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“, paskyrė naudotis R. G..

26Atidalino 2,7100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) , kadastrinis adresas ( - ) , iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal 2012-03-05 UAB „Inventora“ parengtą „Teisminiam nagrinėjimui žemės sklypo atidalijimo tarp bendraturčių iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą“:

27– A. T. iš 2,7100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) , esančio ( - ) , kadastrinis adresas ( - ), atidalino jai priklausančias 8753/26259 dalis, plane pažymėtas indeksu ,,A“, bendram A. T., V. G. ir R. G. naudojimui paliekant plane indeksu „D“ pažymėtą plotą;

28– V. G. iš 2,7100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) , esančio ( - ), kadastrinis adresas ( - ), atidalino jam priklausančias 8753/26259 dalis, plane pažymėtas indeksu „B“, bendram A. T., V. G. ir R. G. naudojimui paliekant plane indeksu „D“ pažymėtą plotą.

29– R. G. iš 2,7100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) , kadastrinis adresas ( - ) , atidalino jam priklausančias 8753/26259 dalis, plane pažymėtas indeksu „C“, bendram A. T., V. G. ir R. G. naudojimui paliekant plane indeksu „D“ pažymėtą plotą.

30Kitus patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė.

31Priteisė iš A. T. ir V. G. po 35,50 Lt žyminio mokesčio ir po 675 Lt atstovavimo išlaidų R. G..

32Priteisė iš R. G. 170,75 Lt žyminio mokesčio, 300 Lt už plano parengimą ir 500 Lt atstovavimo išlaidas A. T..

33Priteisė iš R. G. 170,75 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt atstovavimo išlaidas V. G..

34Priteisė iš R. G. 41,45 Lt ir A. T., V. G. po 20,73 Lt pašto išlaidų valstybei.

35Teismas nustatė, kad 0,3200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ) , esantis ( - ) , kadastrinis adresas ( - ) , miškų ūkio paskirties, 2,7100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ) , esantis ( - ) , kadastrinis adresas ( - ) žemės ūkio paskirties, 1,6811 ha žemės sklypas, unikalaus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ) , kadastrinis adresas ( - ) žemės ūkio paskirties, pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą priklauso ieškovui ir atsakovams: ieškovui priklauso 1/3 dalis, atsakovui V. G. priklauso 1/3 dalis ir atsakovei A. T. priklauso 1/3 dalis; 8,6439 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), kadastrinis adresas ( - ), kitos žemės ūkio paskirties sklypas, pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą priklauso ieškovui ir atsakovams: ieškovui priklauso 28146/86439 dalis, atsakovui V. G. priklauso 30147/86439 dalis ir atsakovei A. T. priklauso 28146/86439 dalis

36Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas bandė taikiai susitarti su atsakovais dėl ginčo turto atidalijimo, tačiau tai padaryti nepavyko. Teismas nustatė, kad ieškovas R. G. ir atsakovas V. G. NMA prie LR ŽŪM yra pateikę paraiškas gauti paramą už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus.

37Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl 0,3200 ha žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), esančiu ( - ), kadastrinis adresas ( - ) naudojimosi tvarkos nustatymo ir 2,7100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), kadastrinis adresas ( - ), atidalinimo, todėl šią ieškinio reikalavimų dalį tenkino.

38Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovui V. G. turėtų būti atidalytos 1,6811 ha ir 8,6439 ha žemės sklypų dalys, plane pažymėtos indeksu „B“,. Ieškovas R. G. ir atsakovė A. T. nesutaria, kuriam iš jų turėtų būti atidalytos 1,6811 ha ir 8,6439 ha žemės sklypų dalys, plane pažymėtos indeksais ,,A“ ir ,,C“.

39Teismas nustatė, kad ieškovas savo reikalavimą paskirti jam minėtų 1,6811 ha ir 8,6439 (kadastro Nr. ( - )) ha žemės sklypų dalis, plane pažymėtas indeksais ,,C“, grindžia tuo, jog žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), šiltnamis priklausė ne atsakovei A. T., o tėvams. Daržo ir braškyno vietos keičiant sėjomainą nuolat kito. Ieškovas teigė, jog daržas priklausė ne asmeniškai A. T., o tėvams, vėliau šalys naudojosi šiuo daržu visi bendrai. Dabar atsakovei A. T. priklausantis pastatas – daržinė, kurią jai padovanojo brolis V. G. 2012 metų gegužės mėnesį, ieškovo manymu, įrodo atsakovų susitarimą prieš jį bendrai perimti ir „C“ sklypą priteisiant jį A. T., nes atsakovui V. G. padovanojus atsakovei A. T. daržinę yra dirbtinai sukurtas argumentas A. T. pretenzijoms į „C“ žemės sklypo dalį. Daržinė yra V. G. priklausančios namų valdos plote, žemės sklypo dalyje, plane nurodytoje indeksu „B“, daržinės priežiūrai nėra suformuotas atskiras žemės sklypo plotas ir pastatas tikrai yra ne žemės sklypo „C“ dalyje.

40Teismas nustatė, kad atsakovė A. T. savo nesutikimą su ieškovo pasiūlytu atsidalinimo žemės sklypo planu grindžia tuo, jog ieškovo pateiktame plane nenumatyta galimybė patekti iki sodybos, t. y. atsakovams asmeninės nuosavybės teise priklausančių pastatų, pakrantės teritorijos nėra proporcingos ir lygios visiems bendraturčiams. Be to, 8,6469 ha žemės sklypo dalimi „C“ atsakovė jau daug metų faktiškai naudojasi – ten yra jos daržai, braškynai, šiltnamis. Ten pat stovi atsakovei A. T. nuosavybės teise priklausantis pastatas – daržinė, unikalus Nr. ( - ). Žemės sklypas, 1,6811 ha, kadastrinis Nr. ( - ), ribojasi su 8,6469 ha žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ). UAB „Inventora“ 2012-04-20 parengtas teisminiam nagrinėjimui žemės sklypo projektas labiausiai atitinka visų bendraturčių interesus, nes jie, t. y. atsakovai, būtent šiomis žemės sklypo dalimis (C ir B) jau daug metų faktiškai naudojasi.

41Teismas, vertindamas minėtus šalių argumentus dėl reikalavimų patenkinimo, nustatė, kad ieškovo pasiūlytame 8,6469 ha žemės sklypo plane (t. 1, b. l. 128) tarp indeksu ,,C“ ir indeksu ,,B“ pažymėtų dalių stovi atsakovei A. T. priklausantis pastatas – daržinė, kurią ji įgijo dovanojimo sutartimi 2012 m. gegužės mėn. (t. 1, b. l. 85–87). Nors ieškovas ir teigia, jog minėtas dovanojimo sandoris yra neteisėtas, nes juo atsakovai siekia gauti būtent tą sklypo dalį, kurioje ir yra atsakovei padovanotas pastatas – daržinė, tačiau ieškovas šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų – dovanojimo sandoris nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka.

42Teismas priimdamas sprendimą vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika, kurioje yra išaiškinta, jog formuojant arba pertvarkant žemės sklypus laikomasi reikalavimo, kad prie statinio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Kai statinys suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad jo riba kirstų statinį. Ieškovo pasiūlytame plane atsakovei priklausanti daržinė stovi tarp indeksu ,,C“ ir indeksu ,,B“ pažymėtų dalių, kurias ieškovas prašo atidalyti jam ir atsakovui V. G.. Teismas konstatavo, kad patenkinus ieškovo ieškinį ir remiantis ieškovo planu atsakovei paskiriant žemės sklypo 8,6469 ha dalį, pažymėtą indeksu ,,A“, atsakovei priskirta daržinė patektų tarp indeksų ,,B“ ir ,,C“ ir būtų kitų savininkų suformuotame žemės sklype.

43Be to, teismo nuomone, atidalijant žemės sklypą, kiekvienam savininkui privalo būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių. Teismas atmesdamas ieškovo reikalavimą pažymėjo ir tai, jog plane pažymėta raidėmis „B“ ir „C“, sklypo dalis skirianti riba eina per atsakovei priklausančios daržinės sienas, todėl jei 8,6469 ha žemės sklypo dalys, plane pažymėtos raidėmis „B“ ir „C“, būtų atidalintos ieškovui R. G. ir atsakovui V. G., atsakovė A. T. prie jai asmeninės nuosavybės teise priklausančios daržinės priėjimo neturėtų. Teismo vertinimu, ieškovo pasiūlytas 8,6469 ha žemės sklypo planas prieštarauja šalių, kaip bendraturčių, interesams, racionalumo ir lygiavertiškumo principams. Teismas sprendime akcentavo, kad santykiai tarp šalių yra įtempti, ir nors teismo posėdžio metu atsakovas V. G. sutiko suteikti galimybę patekti per jo sklypo dalį atsakovei A. T. prie jai priklausančios daržinės, tačiau teismas padarė išvadą, jog ieškovo pasiūlytas 8,6469 ha žemės sklypo atsidalijimo variantas yra neracionalus ir nepatogus, nepašalinantis sąlygų naujiems bendraturčių ginčams dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo kilti. Todėl ieškovo reikalavimo dėl 8,6469 ha žemės sklypo atidalijimo netenkintino.

44Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovai bylos nagrinėjimo teisme metu įrodinėjo, jog jų siūlomi 1,6811 ha ir 8,6469 ha žemės sklypų atidalijimo būdai yra priimtiniausi, daugiausiai motyvuojant vienos ar kitos žemės sklypų dalies faktiniu naudojimu, tačiau teismas padarė išvadą, kad civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių ir liudytojų paaiškinimai teismo posėdžio metu nepatvirtina nei ieškovo R. G., nei atsakovės A. T. nusistovėjusios faktinės naudojimosi tvarkos, t. y. naudojimosi minėtų sklypų ,,A“ ar ,,C“ dalimi. Teismo vertinimu, civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių ir liudytojų paaiškinimai patvirtina, jog tiek ieškovas R. G., tiek atsakovai V. G. ir A. T. minėtais sklypais naudojasi bendrai, t. y. byloje esančios fotonuotraukos ir šalių bei jų liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad ,,A“ dalyje esančia pavėsine naudojasi tiek ieškovas, tiek atsakovai, sodo gėrybėmis, esančiomis ,,C“ dalyje, naudojasi tiek ieškovas, tiek atsakovai. Visa tai patvirtina, jog šalys ilgą laiką minėtais sklypais naudojosi ir rūpinosi bendrai.

45Iš šalių pateiktų paraiškų gauti paramą už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, teismo vertinimu, taip pat negalima identifikuoti aiškios, nuolatinės nusistovėjusios naudojimosi tvarkos žemės sklypais.

46Teismas, atmesdamas atsakovų priešieškinio dalį, atsižvelgė į tai, jog 8,6469 ha žemės sklypo ,,A“ dalyje yra įrengta pavėsinė, o ,,C“ yra sodas, pakrantės teritorijos nėra proporcingos bei lygios visiems bendraturčiams, padarė išvadą, jog atsakovų pasiūlytas 8,6469 ha žemės sklypo atsidalijimo variantas pažeidžia visų bendraturčių interesus, nėra atitinkantis bendraturčių interesų ir leidžiantis racionaliai valdyti ir naudotis sklypais pagal jų paskirtį.

47Teismas pripažino, jog racionaliausias būdas spręsti 8,6469 ha žemės sklypo atidalijimo klausimą – kartu sprendžiant ir 1,6811 ha žemės sklypo atidalijimo klausimą, nes jie yra šalia vienas kito, atidalinti tik 1,6811 ha žemės sklypą būtų neracionalu ir neproporcinga, toks atidalinimas gali sumažinti minėtų sklypų vertę, jei ateityje 8,6469 ha žemės sklypas būtų atidalintas taip, kad 1,6811 ha žemės sklype ir 8,6469 ha žemės sklype atidalintos dalys jų savininkams būtų ne vientisos (pvz., paskiriant vienai šaliai 1,6811 ha žemės sklypo ,,A“ dalį ir 8,6469 ha žemės sklypo ,,C“ dalį, o kitai šaliai – 1,6811 ha žemės sklypo ,,C“ dalį ir 8,6469 ha žemės sklypo ,,A“ dalį). Tai pasunkintų šių žemės sklypų racionalų naudojimą.

48Remdamasis šiais motyvais teismas ieškovo ir atsakovų reikalavimus dėl 1,6811 ha ir 8,6469 ha žemės sklypų atidalijimo atmetė.

49Taip pat teismas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteisė iš šalių bylinėjimosi išlaidas šalims ir valstybei.

50III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

51Apeliaciniu skundu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą skundžia ieškovas R. G., kuris prašo:

52Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-11-26 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo R. G. reikalavimas iš 1,6811 ha žemės sklypo, unikalaus Nr. ( - ), esančio( - ), kadastrinis adresas ( - ), atidalinti ieškovui priklausančias 5604/16811 dalis, plane pažymėtas indeksu „C“ (5604 kv. m), ir dėl šios civ. bylos Nr. 2-716-548/2012 dalies priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti.

53Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-11-26 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo R. G. reikalavimas atidalinti žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal 2012-07-23 UAB „Inventora“ parengtą „Teisminiam nagrinėjimui žemės sklypo atidalijimo tarp bendraturčių iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą“ – iš 8,4439 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), kadastrinis adresas ( - ), atidalinti ieškovui priklausančias 27905/8576 dalis, plane pažymėtą indeksu „C“ (27325 kv. m), bendram naudojimui paliekant plane indeksu „D“ pažymėtą plotą, ir dėl šios civ. bylos Nr. 2-716-548/2012 dalies priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti.

54Priteisti ieškovui visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

55Dėl 8,6469 ha žemės sklypo plane tarp indeksu „C“ ir indeksu „B“ pažymėtų dalių

56Teismo argumentas dėl ieškovo plano ydingumo yra nepagrįstas, kadangi ieškovo pasiūlytame 8,6469 žemės sklypo plane aiškiai matyti, kad sklypo riba nekerta daržinės ir netgi pagal reikalavimus yra palikta teritorija statinio priežiūrai įgyvendinti.

57Teismo argumentai, kad ieškovo pasiūlytame plane atsakovei priklausanti daržinė stovi tarp indeksu „C“ ir indeksu „B“ pažymėtų dalių, kurias ieškovas prašo atidalyti jam ir atsakovui V. G., yra nepagrįsti. Atsakovei paskiriant 8,6469 ha žemės sklypo indeksu „A“ pažymėtą dalį, atsakovė turės priėjimą prie jai nuosavybės teise priklausančios daržinės. Todėl neaišku, kokiu žemės sklypo planu vadovavosi teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nes teismas daro nepagrįstą išvadą, jog sklypo dalis, plane pažymėtas raidėmis „B“ ir „C“, skirianti riba eina per atsakovei priklausančios daržinės sienas.

58Teismas priimdamas sprendimą vadovavosi kasacinio teismo jurisprudencija, kurioje yra išaiškinta, jog formuojant arba pertvarkant žemės sklypus laikomasi reikalavimo, kad prie statinio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį.

59Ieškovas mano, kad prieš įgyvendinant dovanojimo sandorį, atsakovai turėjo patys nusimatyti priėjimą ar privažiavimą prie ūkinio pastato, kuris yra kaip gyvenamojo namo priklausinys ir akivaizdžiai yra vienoje namų valdoje. Privažiavimas ir priėjimas iš indeksu „A“ į indeksu „B“ pažymėtą dalį, kuri asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei A. T., yra kelias ir takelis prieiti prie minėtojo ūkinio pastato. Teismo argumentas, jog ateityje gali iškilti nesklandumų tarp sklypų, pažymėtų indeksu „A“ ir „B“, naudotojų, šią dieną neturi jokios pagrįstos reikšmės ir esmės, nes ginčo šiuo klausimu nėra kilę. Priešingai, teismo posėdžių metu atsakovė A. T. ne kartą deklaravo tai, jog jos šeimos santykiai su brolio V. G. šeima yra itin geri ir jokių ginčų tarp jų nėra. Pastarąjį faktą patvirtina ir ta aplinkybė, jog A. T., neturėdama nuosavybės teisės į gyvenamojo namo dalį, priešingai nei ieškovas, R. G., naudojasi dalimi namo kambarių, kuriuose yra ir jos daiktai. Iš to, kas pateikta, akivaizdu, kad ginti teises, kurios dar nėra pažeidžiamos, LR CPK normos nenumato.

60Teismas sprendime nepagrįstai vadovavosi išskirtinai atsakovų V. G. ir A. T. paaiškinimais, taip pat nustatė, kad įrodymai patvirtina, jog šalys ilgą laiką ,,A“ ir ,,C“ sklypais naudojosi ir rūpinosi bendrai. Tačiau tai neatitinka tikrovės, nes ieškovas negali naudotis žemės sklypo dalyje ,,A“ įrengta pavėsine, kadangi atsakovų paaiškinimu, tai nėra ieškovo žemės sklypo dalis. Deja, 8,6469 ha žemės sklypo „A“ dalyje įrengta pavėsine naudotis ieškovas negali, nes atsakovai ne kartą jį patikino, jog tai nėra jo žemės sklypo dalis. Priešingai pastarosios aplinkybėms, ieškovo žemės sklypo „C“ dalyje esančiu sodu ir jo gėrybėmis naudojasi tiek V. G., tiek A. T.. Nusistovėjusi naudojimosi tvarka žemės sklypu akivaizdžiai pažeidžia ieškovo kaip bendraturčio interesus.

61Dėl tolesnio ginčo sprendimo

62Jei teismas skundžiamame sprendime nustatė žemės sklypo planų trūkumus, tai teismas turėjo palikti ieškinio ir priešieškinio reikalavimus nenagrinėtus arba įpareigoti pašalinti trūkumus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jei paaiškėtų trūkumai ir vėliau bylos nagrinėjimo metu, tai teismas turėtų pasiūlyti šalims patikslinti planus ir atitinkamai ieškinio reikalavimus. Šiuo metu taip ir liko neišspręstas pagrindinis ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo aukščiau minėtais sklypais. Teismas užkirto kelią tolesniam ginčo sprendimui, atmesdamas patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimus.

63LR CPK 294 str. 2 d. numato, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Sprendime nenurodytos jokios išimtis, kurioms esant galima būtų pakartotinai kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. naudojimosi tvarkos nustatymo ir atidalinimo žemes sklypų:

64iš 1,6811 ha žemės sklypo, unikalaus Nr. ( - ), esančio ( - ), kadastrinis adresas ( - ), atidalinti ieškovui priklausančias 5604/16811 dalis, plane pažymėtas indeksu „C“ (5604 kv. m);

65atidalinti žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal 2012-07-23 UAB „Inventora“ parengtą „Teisminiam nagrinėjimui žemės sklypo atidalijimo tarp bendraturčių iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą“ – iš 8,4439 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), kadastrinis adresas ( - ), atidalinti ieškovui priklausančias 27905/8576 dalis, plane pažymėtą indeksu „C“ (27325 kv. m), bendram naudojimui paliekant plane indeksu „D“ pažymėtą plotą,

66Gavęs teismo sprendimą, neaiškiomis aplinkybėmis nurodytomis klaidingomis išvadomis, ieškovas kreipėsi į UAB „Inventora“ dėl paaiškinimo ir gavo atsakymą. Šių dokumentų būtinybė pateikimui iškilo tik gavus teismo sprendimą, todėl prašo minėtus dokumentų priedus prijungti prie civilinės bylos

67Apeliaciniu skundu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-11-26 sprendimą skundžia atsakovai A. T. ir V. G., kurie prašo teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Priteisti iš ieškovo R. G. visas atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

68Apeliantai nesutinka su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalimi, kuria ieškovo patikslintas ieškinys ir atsakovų priešieškinis buvo atmestas, dėl toliau dėstomų motyvų ir argumentų.

69Kaišiadorių rajono apylinkės teismas tenkino tik tuos patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, dėl kurių nebuvo ginčo, o dėl tų reikalavimų, dėl kurių šalys nesutarė ir kreipėsi į teismą, išvis nepasisakė, taigi pirmosios instancijos teismas neišsprendė šalių ginčo ir užkirto galimybę ateityje pasidalinti žemės sklypus.

70Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, atmesdamas visų proceso šalių reikalavimus, atėmė galimybę tinkamai atidalyti atsakovams priklausančias žemės sklypo dalis.

71Pirmosios instancijos teismas net neanalizavo, ar yra visos šios sąlygos, kurios leistų atidalyti žemės sklypus iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kaišiadorių rajono apylinkes teismas atmesdamas dalį patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimų nuėjo lengviausiu keliu, nes neišsprendė tarp šalių įsisenėjusios problemos, neišsprendė šalių ginčo.

72Kaišiadorių rajono apylinkės teismas išsamiai skundžiamame sprendime nurodė, kodėl ieškovo pateiktas atidalijimo planas dėl 8,6469 ha žemės sklypo yra ydingas, tačiau nenurodė motyvų, kodėl atsakovų kartu su priešieškiniu pateiktas planas yra ydingas.

73Teismo padarytos išvados apie tai, kad atsakovų pasiūlytas 8,6469 ha žemės sklypo atidalinimo variantas pažeidžia visų bendraturčių interesus, nėra atitinkantis bendraturčių interesų ir leidžiantis racionaliai valdyti ir naudotis sklypais pagal jų paskirtį, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir surinktiems įrodymams. Pakrantės teritorijos yra lygios, priešingai, nei nurodoma skundžiamame sprendime. Be to, nesuprantamas teismo teiginys, kad žemės sklypų atidalyti negalima dėl to, kad „A“ dalyje yra pavėsinė, o „C“ dalyje yra sodas.

74Kaišiadorių rajono apylinkės teismas neištyrė ir tinkamai neįvertino atsakovų pateikto plano ir siūlomo žemės sklypo atidalinimo varianto. Nevisapusiškas byloje turinčių reikšmės aplinkybių ištyrimas, atsakovų manymu, yra esminis procesinės teisės normų pažeidimas, ir neatitinka suformuotos Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kurie įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti įrodymus. Minėti pažeidimai, atsakovų manymu, sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

75Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs, kad teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo, ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskrecijos teisę, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Aiškindamas CK 4.80 straipsnio nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje bylojęs. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007).

76Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nebuvo įpareigotas turtą atidalyti remiantis vien tik ieškinyje ar priešieškinyje nurodytu būdu. Ginčo dalykas nagrinėjamu atveju yra turto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, o turto atidalijimo būdas parenkamas remiantis byloje konstatuotais teisiškai reikšmingais faktais ir taikytina materialiosios teisės norma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo praktikoje yra nurodęs, kad bylos nagrinėjimo metu pateikiami atsidalinimo projektai ne visada atitinka abiejų ginčo šalių interesus.

77Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi tokios pozicijos, kad spręsdamas bendraturčių ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo, teismas turi teisę nukrypti nuo šalių pareikštų reikalavimų ir priimti sprendimą savo iniciatyva ir neprieštaraujant ginčo šalims gautą atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo projektą. Įgyvendindamas šią teisę teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), siekti šalių interesų pusiausvyros.

78Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, atmesdamas patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dėl sklypų atidalijimo, net nebandė priimti sprendimo savo iniciatyva ir išspręsti tarp šalių įsisenėjusio ginčo, nors pats teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad tarp šalių santykiai yra įtempti. Teismas neįvertino, kad neišsprendus šalių ginčo, šalys vėl keipsis į teismą dėl neišspręstos problemos (ginčo), papildomai turės bylinėjimosi išlaidų, bus pakartotinai užvesta civilinė byla ir joje bus neekonomiška ir neracionalu (CPK 7 str.) iš naujo analizuoti tas pačias aplinkybes, teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad pakartotinai inicijuotas teisminis procesas dėl to paties dalyko bus nekoncentruotas, reikės prijungti jau išnagrinėtą bylą, pats bylos (ginčo) išnagrinėjimo laikas padidės, vienas esminių CPK principų – išnagrinėti bylą per kiek įmanoma trumpesnį laiką – nebus įvykdytas ir pan.

79Atsiliepime į atsakovų A. T. ir V. G. apeliacinį skundą ieškovas R. G. nurodė, kad prašo atsakovų A. T. ir V. G. apeliacinį skundą atmesti.

80Ieškovo R. G. 2012-12-21 apeliaciniame skunde pareikštus reikalavimus tenkinti.

81Ieškovo pasiūlytame 8,6469 žemės sklypo plane žemės sklypo riba nekerta daržinės, priklausančios atsakovei A. T., šiam pastatui pagal reikalavimus yra palikta teritorija statinio priežiūrai įgyvendinti.

82Atsakovai be pagrindo teigia, kad žemės sklypo dalis, plane pažymėtas raidėmis „B“ ir „C“, skirianti riba eina per atsakovei priklausančios daržinės sienas, nes nėra atidžiai ir rūpestingai susipažinę su ieškovo pasiūlytu žemės sklypo planu ir nenori matyti jokio kito kompromisinio pasiūlymo.

83Atsakovai neatidžiai ir nerūpestingai bei ne iki galo susipažino su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes skundžiamame sprendime motyvuotai pasisakyta apie atsakovų 8,6469 ha žemės sklypo planą, kaip netinkamą.

84Ieškovas sutiko su atsakovų apeliacinio skundo motyvais, kad teismas nebandė priimti sprendimo savo iniciatyva ir išspręsti tarp šalių įsisenėjusio ginčo, nors pats teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad tarp šalių santykiai yra įtempti, kad teismas neįvertino, jog neišsprendus šalių ginčo, šalys vėl keipsis į teismą dėl neišspręstos problemos (ginčo), papildomai turės bylinėjimosi išlaidų, bus pakartotinai užvesta civilinė byla, bylos (ginčo) išnagrinėjimo laikas pailgės, vienas esminių CPK principų – išnagrinėti bylą per kiek įmanoma trumpesnį laiką – nebus įvykdytas ir pan.

85Ieškovas mano, kad išlieka galimybė abipusėmis nuolaidomis sudaryti taikos sutartį

86Atsiliepime į ieškovo R. G. apeliacinį skundą atsakovai A. T. ir V. G. nurodė, kad su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

87Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė išsamius ir pagrįstus argumentus, kodėl ieškovo pateiktas atidalijimo planas dėl 8,6469 ha žemės sklypo planas yra ydingas. Šiuo atveju ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepateikia jokių pagrįstų argumentų šioms teismo išvadoms nuginčyti, o tik atkartoja teiginius, kuriuos buvo išdėstęs savo ieškinyje bei atsiliepime į priešieškinį.

88Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad A. T. dabar priklausantis pastatas – daržinė, kurį jai padovanojo brolis V. G. 2012 m. gegužės mėnesį (o tai tik rodo atsakovų susitarimą prieš jį bendrai perimti ir sklypą priteisiant A. T.), yra dirbtinai sukurtas argumentas A. T. pretenzijoms į žemės sklypo dalį „C“. Toks ieškovo teiginys yra visiškai nepagrįstas. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, kad nors ieškovas ir teigia, jog minėtas dovanojimo sandoris yra neteisėtas, nes juo atsakovai siekia gauti būtent tą žemės sklypo dalį, kurioje ir yra atsakovei padovanotas pastatas – daržinė, tačiau ieškovas šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų – dovanojimo sandoris nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka.

89Atsakovams nebuvo jokios būtinybės nusimatyti priėjimo ar privažiavimo prie daržinės, kadangi pagal atsakovų pateiktą atidalinimo projektą, pastatas – daržinė stovi žemės sklypo dalyje „C“, kuria faktiškai naudojosi ir naudojasi A. T.. Na o ieškovo pateiktas atsidalinimo projektas pažeidžia atsakovų kaip bendraturčių interesus, nes pagal ieškovo pateiktą 2012-07-23 projektą, A. T. neturėtų galimybės patekti į jai nuosavybės teise priklausantį pastatą, o tai sukeltų daug nepatogumų.

90Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad žemės sklypo dalimi „C“ naudojosi būtent jis. Tokių jo teiginių nepatvirtino ir teisme apklausti liudytojai, priešingai, jie patvirtino, kad žemės sklypo dalimi „C“ naudojosi būtent atsakovė A. T..

91Liudytoja J. G. paaiškino, kad ji su vyru visą laiką, ir esant tėveliams gyviems, daug laiko leisdavo kaime. V. sesuo (A. T.) padėdavo. Dalį „C“ prižiūri jos vyro sesuo A. T.. Liudytojas R. M. paaiškino, kad jis yra kaimynas, gyvena gretimame sklype, ieškovą R. G. sutinka retai. Liudytojas R. B. paaiškino, kad V. G. yra jo švogeris, jis niekada nematė, kad ieškovas atliktų kokius nors darbus. Visi liudytojų paaiškinimai paneigia ieškovo teiginius, kad būtent jis naudojasi ir prižiūri žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „C“, taigi nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovo pateiktą apeliacinį skundą.

92Atsakovai mano, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimus neįvertino, kad neišsprendus šalių ginčo, šalys vėl kreipsis į teismą dėl neišspręstos problemos (ginčo), todėl tikslinga bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

93Ieškovo reikalavimas tenkinti jo ieškinį yra visiškai nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, nes ieškovas prašo jam atidalyti žemės sklypo dalį „C“, kuria jis niekada faktiškai nesinaudojo, kadangi šią žemės sklypo dalį visuomet prižiūrėdavo, tvarkė ir rūpindavosi tik A. T.. Be to, ieškovo pateiktas žemės sklypo atidalijimo projektas yra ydingas, tai patvirtino ne tik atsakovai, bet ir nustatė bylą išnagrinėjęs teismas, todėl ir dėl šios aplinkybės ieškovo apeliacinis skundas negali būti tenkinamas.

94IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

95Apeliaciniai skundai netenkintini.

96Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų yra įtvirtinta CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apeliacinio proceso paskirtis pagal nurodytą teisės normą yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, nagrinėjant tiek faktinius, tiek teisinius bylos aspektus, t. y. tiriant ir vertinant, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje S. K. v. A. K., byla Nr. 3K-3-507/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., byla Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., byla Nr. 3K-3-208/2008).

97Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žemės sklypo atidalijimas pagal šalių pateiktus žemės sklypo atidalijimo projektus negalimas, todėl ieškinio ir priešieškinio netenkino. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys ilgą laiką 8,6469 ha žemės sklypo dalimis ,,A“ ir ,,C“ naudojasi ir rūpinasi bendrai, o šalių pateikti 8,6469 ha ir 1,6811 ha žemės sklypų atsidalijimo variantai neatitinka bendraturčių interesų ir neleidžia racionaliai valdyti ir naudotis sklypais pagal jų paskirtį. Teismas pripažino, jog racionaliausias būdas spręsti 8,6469 ha žemės sklypo atidalijimo klausimą – kartu spręsti ir 1,6811 ha žemės sklypo atidalijimo klausimą, nes žemės sklypai yra šalia vienas kito, atidalinti tik 1,6811 ha žemės sklypą būtų neracionalu ir neproporcinga, toks atidalinimas gali sumažinti minėtų sklypų vertes, jei ateityje 8,6469 ha žemės sklypas būtų atidalintas taip, kad 1,6811 ha žemės sklype ir 8,6469 ha žemės sklype atidalintos dalys jų savininkams būtų ne vientisos. Tai apsunkintų šių žemės sklypų racionalų naudojimą. Teisėjų kolegija su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka, jų nekartoja ir laiko teisingomis.

98Įvertinusi šį pirmosios instancijos teismo nustatytą faktą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai netaikė CK 4.80 straipsnio, nes pateikti teismui atidalijimo žemės sklypo projektai neatitinka ginčo šalių interesų. Kaip nustatyta byloje, ginčo šalys, be kito nekilnojamojo turto, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo po 1/3 dalį 1,6811 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), kadastrinis adresas ( - ), žemės ūkio paskirties. Be to, ginčo šalims asmeninės nuosavybės teise priklauso dalis 8,6439 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), kadastrinis adresas ( - ), ieškovui priklauso 28146/86439 dalis, atsakovui V. G. priklauso 30147/86439 dalis, o atsakovei A. T. priklauso 28146/86439 dalis. Ginčo 8,6439 ha žemės sklype, kadastrinis adresas ( - ), yra pastatai, kurie asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui V. G. (pastatas – gyvenamasis namas, un. Nr. ( - ), pastatas – garažas, un. Nr. ( - ), pastatas – ūkinis pastatas, un. Nr. ( - ), kiti statiniai (inžinieriniai) – kiemo statiniai (lauko tualetas, rūkykla, šulinys) un. Nr. ( - )) ir atsakovei A. T. (pastatas – daržinė, un. Nr. ( - )).

99Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, jog būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta bendraturčių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007; kt.). Šis įstatyme nustatytas atidalijimo tikslas gali būti pasiektas tada, kai yra nustatytos visos kiekvienam bendraturčiui tenkančios bendrosios nuosavybės dalys ir atidalijus nebelieka bendrosios nuosavybės teise valdomo turto.

100Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymo dėl 8,6439 ha žemės sklypo unikalus Nr. ( - ) žemės sklypo atsidalijimo netenkino pagrįstai (1 t., b. l. 128). Kaip teisingai skundžiamame sprendime nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal ieškovo siūlomą žemės sklypo atidalijimo planą, asmeninės nuosavybės teise atsakovei A. T. priklausanti daržinė būtų žemės sklypo dalyje ,,B“, kuri pagal ieškovo pateiktą planą prašoma atidalinti atsakovui V. G., o ne atsakovei A. T..

101Teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįstas ieškovo motyvas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino situaciją dėl galimumo patekti atsakovei A. T. į daržinės pastatą, nes jis prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Pateiktame teismui ieškovo iniciatyva parengtame 8,6439 ha žemės sklypo plane matyti, kad iki pastato – daržinės yra nutiestas kelias ir žemės sklypo dalyje ,,B“ pažymėtas taškais keliukas, kuriuo, ieškovo manymu, gali pasinaudoti atsakovė A. T., norėdama patekti į daržinę. Tačiau su tuo sutikti negalima, nes žemės sklype, unikalus Nr. ( - ) (1 t., b. l. 128), esantis kelias ,,D“, kuris kerta 8,6439 ha žemės sklypo dalis ,,A“, ,,B“ ir ,,C“, yra skirtas bendram naudojimui (,,D“), kelias betarpiškai nesiriboja su asmeninės nuosavybės teise atsakovei A. T. priklausančiu pastatu – daržine. Todėl patekti į daržinės pastatą galima ne bendro naudojimo keliu ,,D“, bet keliuku, kuris yra žemės sklypo dalyje ,,B“ ir kurią, remiantis ieškovo žemės sklypo atidalijimo planu, numatyta atidalinti atsakovui V. G.. Taip pat į daržinės pastatą galima patekti per sklypo dalį, pažymėtą raide ,,C“, kurią ieškovas prašo paskirti jam pačiam. Taigi atsakovė gali patekti į daržinės pastatą pasinaudodama žemės sklypo dalimis (,,B“ ir ,,C“), kurios, remiantis ieškovo pateiktu žemės sklypo atidalijimo planu, priklausytų kitiems asmenims, o ne atsakovei A. T.. Šalys žemės sklypo atidalinimo plane nenumatė servituto, tad ieškovo motyvas, kad atsakovė A. T. gali naudotis žemės sklypo dalimi ,,B“, vien tuo pagrindu, kad atsakovai tarpusavyje gerai sutaria, nesudaro pagrindo atidalinti žemės sklypo dalis pagal ieškovo teismui pateiktą planą (1 t., b. l. 128).

102Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui rašytinį įrodymą – žemės sklypo atidalijimo tarp bendraturčių iš bendrosios dalinės nuosavybės projekto ištrauką (2 t., b. l. 28), kuri nesiskiria nuo jau esančio byloje (1 t., b. l. 128) žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) atidalijimo ,,B“ ir ,,C“ plano dalies, bei UAB „Inventora“ raštą, kuriame nurodyta, kad aplink daržinės pastatą yra paliktas 1 m atstumas pastato aptarnavimui (2 t., b. l. 27). Teisėjų kolegijos vertinimu, žemės sklypo atidalijimo tarp bendraturčių iš bendrosios dalinės nuosavybės projekto ištrauka ir raštas detalizuoja žemės sklypų atidalijimo situaciją, kad aplink daržinės pastatą yra suformuotas 1 m žemės sklypo plotas, ir atitinka anksčiau ieškovo pateiktame žemės sklypo plane nubraižytą situaciją bei patvirtina, kad ieškovo pateiktame žemės sklypo atidalijimo plane, raidėmis „B“ ir „C“ pažymėtų žemės sklypų dalis skirianti riba eina nuo atsakovei priklausančios daržinės sienos, esančios ,,B“ sklypo dalyje 1 m atstumu į, kurią atsakovė A. T. gali patekti iš žemės sklypo dalių, pažymėtų raidėmis ,,B“ arba ,,C“. Todėl su apeliaciniu skundu pateikti minėti rašytiniai įrodymai iš esmės nekeičia faktinės situacijos, nustatytos pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime, kad ieškovo pateiktas byloje žemės sklypo atidalijimo planas yra ydingas, nes pažeidžia atsakovų teises.

103Pažymėtina ir tai, kad remiantis pateiktais šalių planais, gyvenamasis namas, ūkio pastatai ir antraeilis pastatas daržinė yra namų valdos teritorijoje, kurią į dvi dalis skiria kelias,, D“. Taigi iki daržinės dovanojimo sutarties tarp atsakovų V. G. ir A. T. sudarymo pastatai asmeninės nuosavybės teise priklausė vienam savininkui – atsakovui V. G., o pastatų lokalizacijos vieta paženklinta plane taškais, apibrėžiančiais kiemo teritorijos ribas. Todėl remiantis esančiu byloje planu, atsakovams asmeninės nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti yra paženklintas žemės sklypas, kuriuo šiuo metu ginčo šalys naudojasi bendrai. Todėl negalima sutikti su apelianto motyvais, kad daržinės dovanojimas atsakovei ginčo šalims sudarė komplikuotą situaciją dėl žemės sklypo atidalijimo, kadangi ieškinio (priešieškinio) reikalavimai teismo atmesti ne dėl daržinės dovanojimo sandorio sudarymo ar būtinumo suformuoti atskirą žemės sklypą daržinės eksploatacijai, o dėl to, kad šalys neparengė tinkamo žemės sklypo atidalijimo projekto, kuris atitiktų ginčo šalių interesus. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad atidalijami gali būti ne visi, o tik vienas ar keli bendraturčiai. Tuo atveju, kai atidalijamas vienas bendraturtis, o kiti tarp savęs lieka neatidalyti, šie ir toliau būna likusios daikto dalies bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Tačiau nagrinėjamojoje byloje šalys nepareiškė tokio pageidavimo atidalinti tik vieną iš ginčo šalių.

104Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kodėl nesutinka atidalinti žemės sklypą pagal atsakovų pateiktą žemės sklypo atidalijimo planą (1 t., b. l. 83). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais ir jų nekartoja pripažindama juos teisingais, nes teismo išvados visiškai sutampa su surinktais byloje įrodymais: fotonuotraukomis, šalių, liudytojų paaiškinimais, kad ginčo šalys žemės sklypo „A“ dalyje esančia pavėsine ir sodo gėrybėmis, esančiomis „C“ dalyje, rūpinasi ir naudojasi bendrai. Ši aplinkybė, jog iki tėvų mirties ginčo šalys naudojosi šiltnamiu, sodu, daržu, žemės sklypo teritorija bendrai, yra akcentuojama šalių procesiniuose dokumentuose. Byloje nepateikta įrodymų, kad bendrai naudojama žemės sklypo tvarka šiuo metu visiškai pasikeitė. Kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime, nors iš pateiktų byloje šalių paraiškų gauti paramą už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus negalima identifikuoti aiškios, nuolatinės nusistovėjusios naudojimosi tvarkos žemės sklypo dalimis, pažymėtomis raidėmis ,,A“, ,,B“ ir ,,C“, tačiau tai nepaneigia faktinių aplinkybių dėl šalių bendrai naudojamo 8,6439 ha žemės sklypo jų poreikių tenkinimui šalių nuožiūra pasirinktomis sklypo dalimis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovų priešieškinio reikalavimų dalies dėl ginčo žemės sklypo atidalijimo.

105Ieškovo motyvai dėl negalėjimo tariamai naudotis 8,6469 ha žemės sklypo „A“ dalyje įrengta pavėsine nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovai nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarką, kuri pažeidžia ieškovo teises, nes tai prieštarauja anksčiau minėtiems įrodymams, kurie patvirtina priešingai, nei aiškina ieškovas, kad šalys ginčo žemės sklypu naudojasi bendrai. Pažymėtina, kad pavėsinė kaip statinys nėra identifikuota žemės sklypo plane, NT duomenų registre ir nėra atidalijamo objektas šioje byloje. Todėl ieškovo motyvai dėl negalėjimo naudotis pavėsinės užimama žemės sklypo dalimi ar pačia pavėsine nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl ginčo 8,6469 ha žemės sklypo 28146/86439 dalies atidalijimo ieškovui.

106Atmestinas ieškovo motyvas, kad ieškovo teisės yra pažeidžiamos dėl to, jog atsakovai naudojasi atsakovo žemės sklypo „C“ dalyje esančiu sodu ir jo gėrybėmis, nes ginčo žemės sklypo dalis ,,C“ nėra ieškovo asmenine nuosavybė, o ieškovo motyvas dėl tariamai nusistovėjusios naudojimosi tvarkos žemės sklypo dalyje ,,C“ esančiu sodu byloje yra neįrodytas (CPK 178 str.).

107Atmestinas ieškovo motyvas, kad ieškovui, kaip bendraturčiui, yra užkertamas kelias į patogų ir racionalų nuosavybės valdymą, nes kaip nustatyta byloje, šalys, tarp jų ir ieškovas, naudojasi visu 8,6469 ha žemės sklypo plotu bendrai savo poreikiams tenkinti. Todėl labiau tikėtina, kad šalims bendrai naudojant žemės sklypą esami nepatogumai yra susiję ne su ieškovo teisių pažeidimu, o šalių tarpusavio pablogėjusiais santykiais, kurie visiškai priklauso nuo jų pačių tolerancijos vienas kito elgesiui (CPK 12, 178, 185 str.).

108Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas apeliaciniame skunde reikalavo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti ieškovo ieškiniu siūlomą žemės sklypo atidalijimo tvarką. Atsakovai reikalavo apeliaciniu skundu skundžiamą teismo sprendimą panaikinti, grąžinti civilinę bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pakartotinai įvertinti surinktus byloje įrodymus ir užbaigti ginčo nagrinėjimą nustatant naudojimosi tvarką pagal atsakovų pasiūlytą žemės sklypo atsidalinimo projektą. Teisėjų kolegija nurodo, kad CK 4.80 straipsnis turi būti aiškinamas ir taikomas taip, kad jeigu bendraturčių teisme atidalijimo žemės sklypo dalių projektai yra netinkami, neracionalūs, ydingi ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tai teismas turi diskrecijos teisę netenkinti bendraturčių tokių reikalavimų ir atsisakyti nustatyti atidalijimo tvarką. Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą žemės sklypo atidalijimo projektą.

109Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantų argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį ir priešieškinį, paliko šalių ginčą neišspręstą ir neįvykdė pagrindinės teismo pareigos, nustatytos CPK 5 straipsnio 3 dalyje. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo atidalijamo daikto projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Juolab kad Konvencijos 6 straipsnyje, Konstitucijos 30 straipsnyje, CPK 5 straipsnyje laiduojama asmens teisė kreiptis į teismą, bet ne teisė į ieškinio patenkinimą, kuri priklauso nuo materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių: ieškinio faktinio pagrindo įrodytumo; ieškinio teisinio pagrindo įrodytumo; nepraleista ieškinio senatis; reikalavimas nepareikštas prieš įstatyme ar sutartyje nustatytą terminą. Tai pripažįstama gausioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje M. B. v. AB „Utenos krosnys“, byla Nr. 3K-3-1121/2002; 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Akvilegija“ v. V. G., byla Nr. 3K-3-244/2003; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. VĮ Registrų centro Utenos filialas, byla Nr. 3K-3-376/20082008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje L. Č. ir kt. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt.,, byla Nr. 3K-3-380/2008).

110Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo apeliacinių skundų argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), todėl apeliaciniai skundai atmetami, o apskųstas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

111Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326–333 str.,

Nutarė

112Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimo nekeisti.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas R. G. patikslintu ieškiniu prašė:... 4. 1) nustatyti naudojimosi tvarką 0,3200 ha žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ),... 5. 2) atidalinti žemės sklypus iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal... 6. – iš 2,7100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) ,... 7. – iš 1,6811 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) , esančio ( - ) ,... 8. 3) atidalinti žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal... 9. – iš 8,6439 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) esančio ( - ) ,... 10. 4) priteisti iš atsakovų jo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas ir... 11. Ieškovas nurodė, jog jis ir atsakovai yra žemės sklypų, esančių ( - ) ,... 12. Atsakovai A. T. ir V. G. priešieškiniu ieškovui R. G. dėl naudojimosi... 13. 1) nustatyti naudojimosi tvarką 0,3200 ha žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ),... 14. 2) atidalinti žemės sklypus iš bendros dalinės nuosavybės pagal UAB... 15. – A. T. iš 2,7100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) , esančio ( - ) ,... 16. – V. G. iš 2,7100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) , esančio ( - ) ,... 17. – A. T. iš 1,6811 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) , esančio ( - ) ,... 18. – V. G. iš 1,6811 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) , esančio ( - ) ,... 19. – A. T. iš 8,6439 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) ,... 20. – V. G. iš 8,6439 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) , esančio ( - ) ,... 21. 3) priteisti iš ieškovo R. G. visas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas... 22. Atsakovai nesutiko su ieškovo R. G. reikalavimu ir nurodė, kad ieškovas R.... 23. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 24. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu... 25. Teismas nustatė 0,3200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) ,... 26. Atidalino 2,7100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) ,... 27. – A. T. iš 2,7100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) , esančio ( - ) ,... 28. – V. G. iš 2,7100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) , esančio ( - ),... 29. – R. G. iš 2,7100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) ,... 30. Kitus patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė.... 31. Priteisė iš A. T. ir V. G. po 35,50 Lt žyminio mokesčio ir po 675 Lt... 32. Priteisė iš R. G. 170,75 Lt žyminio mokesčio, 300 Lt už plano parengimą... 33. Priteisė iš R. G. 170,75 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt atstovavimo... 34. Priteisė iš R. G. 41,45 Lt ir A. T., V. G. po 20,73 Lt pašto išlaidų... 35. Teismas nustatė, kad 0,3200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ) , esantis (... 36. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas bandė taikiai susitarti su atsakovais... 37. Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl 0,3200 ha žemės sklypu,... 38. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovui V. G.... 39. Teismas nustatė, kad ieškovas savo reikalavimą paskirti jam minėtų 1,6811... 40. Teismas nustatė, kad atsakovė A. T. savo nesutikimą su ieškovo pasiūlytu... 41. Teismas, vertindamas minėtus šalių argumentus dėl reikalavimų patenkinimo,... 42. Teismas priimdamas sprendimą vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika,... 43. Be to, teismo nuomone, atidalijant žemės sklypą, kiekvienam savininkui... 44. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovai bylos nagrinėjimo teisme metu... 45. Iš šalių pateiktų paraiškų gauti paramą už žemės ūkio naudmenų ir... 46. Teismas, atmesdamas atsakovų priešieškinio dalį, atsižvelgė į tai, jog... 47. Teismas pripažino, jog racionaliausias būdas spręsti 8,6469 ha žemės... 48. Remdamasis šiais motyvais teismas ieškovo ir atsakovų reikalavimus dėl... 49. Taip pat teismas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai... 50. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 51. Apeliaciniu skundu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26... 52. Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-11-26 sprendimo dalį,... 53. Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-11-26 sprendimo dalį,... 54. Priteisti ieškovui visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.... 55. Dėl 8,6469 ha žemės sklypo plane tarp indeksu „C“ ir indeksu „B“... 56. Teismo argumentas dėl ieškovo plano ydingumo yra nepagrįstas, kadangi... 57. Teismo argumentai, kad ieškovo pasiūlytame plane atsakovei priklausanti... 58. Teismas priimdamas sprendimą vadovavosi kasacinio teismo jurisprudencija,... 59. Ieškovas mano, kad prieš įgyvendinant dovanojimo sandorį, atsakovai turėjo... 60. Teismas sprendime nepagrįstai vadovavosi išskirtinai atsakovų V. G. ir A. T.... 61. Dėl tolesnio ginčo sprendimo... 62. Jei teismas skundžiamame sprendime nustatė žemės sklypo planų trūkumus,... 63. LR CPK 294 str. 2 d. numato, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl... 64. iš 1,6811 ha žemės sklypo, unikalaus Nr. ( - ), esančio ( - ), kadastrinis... 65. atidalinti žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal 2012-07-23... 66. Gavęs teismo sprendimą, neaiškiomis aplinkybėmis nurodytomis klaidingomis... 67. Apeliaciniu skundu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-11-26 sprendimą... 68. Apeliantai nesutinka su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m.... 69. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas tenkino tik tuos patikslinto ieškinio... 70. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, atmesdamas visų proceso šalių... 71. Pirmosios instancijos teismas net neanalizavo, ar yra visos šios sąlygos,... 72. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas išsamiai skundžiamame sprendime... 73. Teismo padarytos išvados apie tai, kad atsakovų pasiūlytas 8,6469 ha žemės... 74. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas neištyrė ir tinkamai neįvertino... 75. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs,... 76. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nebuvo įpareigotas turtą atidalyti... 77. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi tokios pozicijos, kad... 78. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, atmesdamas patikslinto ieškinio ir... 79. Atsiliepime į atsakovų A. T. ir V. G. apeliacinį skundą ieškovas R. G.... 80. Ieškovo R. G. 2012-12-21 apeliaciniame skunde pareikštus reikalavimus... 81. Ieškovo pasiūlytame 8,6469 žemės sklypo plane žemės sklypo riba nekerta... 82. Atsakovai be pagrindo teigia, kad žemės sklypo dalis, plane pažymėtas... 83. Atsakovai neatidžiai ir nerūpestingai bei ne iki galo susipažino su... 84. Ieškovas sutiko su atsakovų apeliacinio skundo motyvais, kad teismas nebandė... 85. Ieškovas mano, kad išlieka galimybė abipusėmis nuolaidomis sudaryti taikos... 86. Atsiliepime į ieškovo R. G. apeliacinį skundą atsakovai A. T. ir V. G.... 87. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė išsamius ir... 88. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad A. T. dabar priklausantis... 89. Atsakovams nebuvo jokios būtinybės nusimatyti priėjimo ar privažiavimo prie... 90. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad žemės sklypo dalimi „C“... 91. Liudytoja J. G. paaiškino, kad ji su vyru visą laiką, ir esant tėveliams... 92. Atsakovai mano, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas patikslinto... 93. Ieškovo reikalavimas tenkinti jo ieškinį yra visiškai nepagrįstas ir... 94. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 95. Apeliaciniai skundai netenkintini.... 96. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio... 97. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žemės sklypo... 98. Įvertinusi šį pirmosios instancijos teismo nustatytą faktą, teisėjų... 99. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad galimybė atsidalyti iš bendrosios... 100. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymo dėl... 101. Teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįstas ieškovo motyvas, kad pirmosios... 102. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui rašytinį įrodymą –... 103. Pažymėtina ir tai, kad remiantis pateiktais šalių planais, gyvenamasis... 104. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kodėl nesutinka... 105. Ieškovo motyvai dėl negalėjimo tariamai naudotis 8,6469 ha žemės sklypo... 106. Atmestinas ieškovo motyvas, kad ieškovo teisės yra pažeidžiamos dėl to,... 107. Atmestinas ieškovo motyvas, kad ieškovui, kaip bendraturčiui, yra... 108. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas apeliaciniame skunde reikalavo panaikinti... 109. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantų argumentą, kad pirmosios... 110. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra... 111. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326–333 str.,... 112. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimo...