Byla 2A-859-555/2013

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Leono Jachimavičiaus, Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-232-470/2012 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Lazdijų rajono savivaldybės administracijai, M. M., tretieji asmenys VĮ Veisiejų miškų urėdija, VĮ Veisiejų regioninio parko direkcija, dėl statybą leidžiančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais ir statybos padarinių šalinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) prašė: pripažinti negaliojančiais statybą leidžiančius dokumentus Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 2005 m. rugsėjo 27 d. statybos leidimą Nr.56 ir 2010 m. spalio 28 d. leidimą statyti naujus statinius Nr. LNS-14-1010028-00124; pašalinti statybos padarinius – įpareigoti statytoją M. M. per teismo nustatytą terminą nugriauti pradėtą statyti gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, esančius ( - ) Lazdijų rajone (žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ) ) bei sutvarkyti statybvietę.

5Ieškovės atstovė nurodė, kad Inspekcija 2011 m. nustatė, jog abu statybos leidimai, t.y. tiek leidimas, išduotas 2005 metais, tiek išduotas 2010 metais, išduoti neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, nesilaikant procedūrų, o būtent:

61. 2005 m. leidimas išduotas M. M. vardu, kai tuo tarpu statinių projektas parengtas O. P. vardu. Ji pateikė prašymą išduoti statybos leidimą (atsakovas M. M. nebuvo pateikęs tokio prašymo Lazdijų rajono savivaldybės administracijai), dalyvavo nuolatinės statybos komisijos posėdyje (atsakovas nedalyvavo), atsakovas iš O. P. neperėmė jokių statytojo teisių ir pareigų, o tik pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo miško sklypą;

72. 2010 m. leidimas išduotas neteisėtai - neatsižvelgiant į tai, jog statinių projekto koregavimas (statinių projektas) parengtas pagal 2004 metais O. P. išduotus: 1) įgaliotų institucijų (Veisiejų regioninio parko direkcijos, VĮ Veisiejų miškų urėdijos, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus, AB Rytų skirstomųjų tinklų filialo Alytaus regiono Lazdijų skyriaus) pateiktas projektavimo sąlygas 2005 m. projektui rengti; 2) Lazdijų rajono savivaldybės administracijos statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius projektavimo sąlygų reikalavimus Nr. R8-14; 3) Lazdijų rajono savivaldybės administracijos projektavimo sąlygų sąvadą Nr. R12-146 - pažeidžiant Statybos įstatymo (2010 m. spalio 1 d. redakcija) 20 straipsnio 3 dalį - projektas parengtas be privalomų prisijungimo sąlygų, be įgaliotų institucijų nustatytų specialiųjų reikalavimų;

83. atsakovo M. M. prašymas išduoti leidimą statyti statinius nepasirašytas, data jame nenurodyta (parašyta ,,2010 m.").

9Taip pat nurodė, kad atsakovo M. M. pageidaujami statyti statiniai suprojektuoti žemės sklype, esančiame ( - ) Lazdijų rajone. Sklypo paskirtis - miškų ūkio, ir šiam sklypui nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos - vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, miško naudojimo apribojimai, kraštovaizdžio draustiniai, nacionaliniai ir regioniniai parkai. Sistemiškai aiškinant Žemės įstatymo 21 str., 26 str. 1 d., nuostatas, miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama tik specializuotų statinių statyba: medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių, poilsio aikštelių, žvėrių pašarų aikštelių statyba. Tuo tarpu M. M. statomi statiniai yra gyvenamosios paskirties, o tai prieštarauja minėtoms teisės normoms, nes tokio tipo statyba miškų ūkio paskirties žemėje pagal Žemės įstatymą nėra numatyta. Pagal Miškų įstatymą miškų ūkio paskirties žemėje yra leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių, poilsio, žvėrių pašarų aikštelių statyba. Visų kitų statinių statyba nėra leidžiama.

10Paaiškino, kad atsakovo M. M. statiniai statomi žemės sklype (kadastrinis Nr. 5933/0003: 188), kuris turi saugomos teritorijos statusą. Sutinkamai su Saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis (9 str. 2 d. 8 p.) gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose. Ieškovo atstovė paaiškino, kad 2004-10-27 Lazdijų rajono savivaldybės administracijos sudaryta komisija priėmė aktą Nr. 11 „Dėl buvusios sodybos nustatymo“, kuris laikytinas neteisėtu, nes komisija neteisingai įvertino Lazdijų rajono apylinkės teismo 2003-07-08 sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo, kadangi teismo sprendimu buvo nustatytas juridinis faktas tik dėl to, kad J. G. Lazdijų rajone, ( - ) privačios nuosavybės teise valdė 1,50 ha miško, o ne faktą apie asmens pastatytus ir nuosavybės teise valdytus statinius ar buvusią sodybą sklype. Be to atstovė pabrėžia, kad juridinę reikšmę turinčius faktus nustato tik teismas ir remtis komisijos aktu, patvirtinančiu, kad tam tiktoje vietoje buvo sodyba, negalima.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui M. M. 2437,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

13Teismas nurodė, kad 2005-04-18 pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas M. M. iš O. P. nuosavybės teise įsigijo 1,5580 ha dydžio žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ) ), esantį ( - ) , Lazdijų rajone (t. I, b. l. 56-57). O. P. statyboms minėtame žemės sklype 2004-12-14 buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. R12-146 kartu su nustatytais statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistiniais projektavimo sąlygų reikalavimais Nr. R8-14 (t. I, b. l. 28-30), jų pagrindu 2005 m. parengtas žemės sklype statytinų statinių projektas (t. I, b .l. 40-68). 2005-09-26 O. P. Lazdijų rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą išduoti statybos leidimą (t. I, b .l. 69-70), jį apmokėjo (t. I, b .l. 71). Lazdijų rajono savivaldybės nuolatinė statybos komisija 2005-09-26 nustatė, kad Statinių projektas atitinka projektavimo sąlygų sąvado bei žemės sklypo detaliojo plano reikalavimams bei rekomendavo išduoti statybos leidimą (t. I, b. l. 72-74). 2005-09-27 Lazdijų rajono savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr. 56 atsakovui M. M., juo leido žemės sklype, kurio kadastrinis numeris ( - ) , esančiame ( - ) Lazdijų rajone, statyti statinius, kurių statybos rūšis - nauja statyba (t I, b. l. 75, 76). 2005 m. rudenį žemės sklype buvo pradėta statyba pagal išduotą statybos leidimą Nr. 56. 2010 m. rugpjūčio 27 d. ieškovo Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyr. specialistas K. J. ir trečiojo asmens Veisiejų regioninio parko direkcijos atstovė atliko statybų patikrinimą vietoje, surašė Veisiejų regioninio parko direkcijos patikrinimo aktą Nr. 13, kuriuo konstatavo pažeidimus: „Šlavanto kraštovaizdžio draustinyje, ( - ) ., M. M. priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ) , pagrindinė tikslinė paskirtis miškų ūkio, fiksuota statybų pradžia ...“ (t. II, b. l. 16). Dėl fiksuotų pažeidimų ieškovas jokių poveikio priemonių nesiėmė. Vėliau M. M. nutaręs pakoreguoti pagal statybos leidimą Nr. 56 pradėto, bet nebaigto statyti gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybos projektą, 2010 metais užsakė, o UAB „Lazdijų projektas“ parengė gyvenamojo namo projekto ir ūkinio pastato projekto korektūrą "Gyvenamojo namo projekto, ūkinio pastato projekto koregavimas 2010" (t. I, b. l. 77-124). Su šiuo projektu 2010 metų rudenį M. M. kreipėsi į Lazdijų rajono savivaldybės administraciją, kad būtų išduotas statybos leidimas pagal parengtą projekto korektūrą (t. I, b. l. 61). 2010-10-26 Lazdijų rajono savivaldybės administracija atsakovui M. M. išdavė statybos leidimą Nr. LNS-14-101028-00124 statyti statinius žemės sklype pagal pateiktą aukščiau paminėtą statinio projektą „Gyvenamojo namo, ūkinio pastato projekto koregavimas“ 2010 (t. I, b. l. 123). Ieškovė 2011-07-10 gavo nurodymą iš Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos patikrinti statybos leidimo išdavimo teisėtumą (raštas Nr. 1038, t. I, b. l. 15). Vykdydama STT nurodymą, ieškovė patikrino statybą leidžiančių dokumentų teisėtumą ir 2011-07-27 surašė Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą Nr. PSI-I033-(14.5) (t. I, b. l. 16-19), kuriuo konstatavo, kad statybą leidžiantis dokumentas - 2010-10-28 Nr. LNS-14-101028-00124 parengtas ir išduotas nesilaikant Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų. Dėl patikrinimo metu nustatytų faktų ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu 2011-08-29.

14Nurodė, kad atsakovo M. M. statiniai pastatyti miškų ūkio paskirties žemėje, ir šis faktas nėra ginčijamas. Teismas darė išvadą, kad statyba M. M. žemės sklype buvo pradėta 2005 metų rudenį pagal statybos leidimą Nr. 56. Nurodė, kad statybos darbų teisėtumo požiūriu itin svarbu, kad jie buvo pradėti iki 2006-03-14 Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimo, kuriuo konstatuota, kad miškų ūkio paskirties žemėje pagal nustatyta tvarka parengtus, suderintus ir patvirtintus detaliuosius planus leidžiama statyti tik tokius statinius, kurie pagal savo naudojimo paskirtį atitiktų teisės aktuose įtvirtintas pastatų miškų ūkio veiklai (medienos sandėliai ir kiti su mišku susiję įrenginiai) savybes, o gyvenamųjų namų, svirnų, klojimų, pirčių ar kitokių teisės aktuose nenumatytų pastatų statyba miško ūkio pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties sklype negalima, buvo įtvirtintas draudimas urbanizuoti miško ūkio paskirties žemę, priėmimo ir jų atlikimą tuomečio Miškų įstatymo reglamentavimo požiūriu teismas laikė teisėtu.

15Byloje taip pat nekilo ginčo, kad M. M. statiniais užimtas sklypas (unikalus numeris ( - ) ) patenka į nacionalinių ir regioninių parkų ir kraštovaizdžio draustinio teritoriją (t. I, b. l. 38-39). Nurodė, kad Saugomų teritorijų įstatymo (red. nuo 2001-12-28)9 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinti statybų draudimai draustiniuose turi tam tikrų išlygų, o būtent leidžiama statyti pastatus esamose ir buvusiose sodybose, t.y. atkurti anksčiau buvusią padėtį. Atsakovo M. M. (projektavimo sąlygų sąvado rengimo metu P.) teisė į statybą galėjo būti realizuota nustačius, kad žemės sklype anksčiau buvo sodyba. Atsižvelgdamas į Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo konstatuota, kad J. G. (sklypo savininkas iki nacionalizacijos) 1937 metais teisėtai įgijo žemės sklypą su pastatais, bei įvertinęs liudytojų parodymus, teismas laikė, kad sodybos buvimo faktas statytojui M. M. priklausančiame sklype pakankamai įrodytas ir Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyti reikalavimai išpildyti, keliami Saugomų teritorijų įstatymo tikslai – leisti statybas tik buvusiuose sodybvietėse, pasiekti. Lazdijų rajono savivaldybės administracija 2004-10-27 aktu Nr. 11 pagrįstai nurodė, kad sodybos juridinis faktas nustatytas Lazdijų rajono apylinkės teismo 2003-07-08 sprendimu, ieškovė tokio komisijos akto nei ginčija, nei prašo jį panaikinti. Apie aktą ieškovei jau buvo žinoma vėliausiai 2010-08-27 (patikrinimo aktas Nr. 13, t. II, b. l. 16), tačiau ieškovė nustatytu terminu akto neapskundė, todėl jis yra galiojantis ir sudaro pagrindą statybos minėtame sklype pradžiai.

16Teismas sprendė, kad pripažinus, jog M. M. sklype yra buvę pastatai, paneigti ieškovės argumentai dėl bet kokių teisės normų pažeidimų, kuriuos neva padarė Lazdijų rajono savivaldybės administracija (Architektūros skyrius). Nurodė, kad buvo kryptingų veiksmų tęstinumas, kuomet vienas asmuo veikia tiek, kiek jis gali veikti savo vardu iki pasikeičiant sklypo nuosavybei, o naujasis savininkas tęsia pirmojo asmens veiksmus teisei į statybą realizuoti. Nurodė, kad 2010 metų leidimas statybai, nors ir buvo pavadintas leidimu statyti naujus statinius, iš esmės yra ankstesnio projekto koregavimas, kas statybų praktikoje nėra uždrausta, bet priešingai - laikoma įprastu reiškiniu. Jo išdavimui, nesant esminių nukrypimų nuo pirminio projekto, naujas privalomų prisijungimo sąlygų derinimas nėra reikalingas, todėl teismas sprendė, kad pagrindo pripažinti neteisėtu Lazdijų rajono savivaldybės administracijos išduotą leidimą statyti naujus statinius Nr. LNS-14-101028-00124 nėra.

17Dėl senaties termino. Teismas nurodė, kad Inspekcijos atstovas - Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyr. specialistas K. J. kartu su trečiojo asmens Veisiejų regioninio parko direkcijos atstove dar 2010 m. rugpjūčio 27 d., nuvykę į ( - ) , Lazdijų rajone ir apžiūrėję statybvietę, atliko statybos darbų teisėtumo patikrinimą vietoj, prieš tai 2010-08-27 iš Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus gavo visus su M. M. statyba susijusius dokumentus. Teismas darė išvadą, kad Inspekcijos atstovas K. J., išsireikalavęs iš Architektūros skyriaus visus su M. M. statyba susijusius dokumentus, būdamas atsakingas už statybų valstybinę priežiūrą, privalėjo susipažinti su byloje esančia visa dokumentacija ir ją įvertinti visa apimtimi, o laikydamas, kad yra tam tikrų pažeidimų dėl statybos leidimo išdavimo, privalėjo imtis įstatyme numatytų kontrolės vykdymo prievartos priemonių, tačiau to nepadarė. Teismo vertinimu, šis Inspekcijos specialisto K. J. neveikimas sąlygojo faktą, kad ieškovė praleido senaties terminą ieškiniui reikšti. Nors ieškovės atstovė baigiamųjų kalbų metu prašė atstatyti praleistą ieškinio senaties terminą, jei teismas laikys jį praleistu, tačiau termino praleidimui pateisinti nenurodė jokio teisinio argumento, dėl ko prašymo teismas netenkino. Kadangi ieškovė kreipėsi į teismą praėjus vieneriems metams nuo 2010-08-27 statybos ir su statyba susijusios dokumentacijos patikrinimo, t. y. ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ginčyti administracinį aktą - statybos leidimą Nr. 56, o atsakovui M. M. prašant taikyti senatį, teismas reikalavimą dėl Statybos leidimo Nr. 56 pripažinimo negaliojančiu atmetė dar ir šiuo pagrindu.

18Dėl statybos padarinių šalinimo. Paneigus ieškovės teiginius dėl statybą leidžiančių dokumentų neteisėtumo, pagrindo griauti statybą nėra, todėl teismas ieškovės reikalavimą dėl statybos padarinių šalinimo atmetė.

19III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

20Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Mano, kad teismas nepilnai ir neobjektyviai ištyrė visas šiai bylai turinčias esmines aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, nukrypo nuo Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kas turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.

21Dėl 2005 m. leidimo ir 2010 m. leidimo neteisėtumo, statybos ribojimo miško žemėje.

22Teismas neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos teisės normas, reglamentuojančias statybą miško žemėje, nepagrįstai apsiribojo nuostatomis, jog projektavimo sąlygų sąvado išdavimo metu (2004-12-14) ir statybos leidimo Nr. 56 (2005-09-27) išdavimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 patvirtintas Statybų privačioje žemėje reglamentas (redakcija nuo 1995-12-30 iki 2006-03-14) <...>", kuris neva leido statybą miško žemėje. Vadovaudamasis Saugomų teritorijų įstatymo (redakcija nuo 2001 m. gruodžio 28 d.) 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu, laikydamas, kad sodybos buvimo faktas statytojui M. M. priklausančiame sklype pakankamai įrodytas, neteisėtai konstatavo, jog atsakovo M. M. teisė į statybą galėjo būti realizuota. Taip pat, Teismas neatsižvelgė į ieškinyje nurodytus LRSA padarytus procedūrinius pažeidimus, juos nepagrįstai laikydamas neesminiais.

23Atsižvelgiant į ginčo žemės sklypo buvimo vietą, jis turi dvejopo pobūdžio teisinį statusą - jis priskirtas miškų ūkio paskirties žemei, ir jis patenka į Veisiejų regioninio parko teritoriją. Todėl žemės sklypo teisinio statuso statybos miško ūkio paskirties žemėje santykius reguliuoja Miškų įstatymas ir Žemės įstatymas ir statybos teisinius santykius draustiniuose bei nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas. Pagal nustatytą paskirtį miškų ūkio paskirties žemė negali būti urbanizuojama. Miškų ūkio paskirties žemėje yra leidžiama statyti tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius (ne gyvenamuosius namus, pagalbinio ūkio pastatus ir pan.). Toks aiškinimas grindžiamas Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04. Kadangi Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalis numato draudžiamus veiksmus gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, todėl šiuo atveju Žemės įstatymo 26 straipsnio ir Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis laikytinos specialiosiomis normomis (lex specialis) Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto atžvilgiu. Sutinkamai su administracinių teismų praktika Saugomų teritorijų įstatymas negali būti aiškinamas ir taikomas kaip leidžiantis netaikyti paminėtų Miškų įstatymo ir Žemės įstatymo draudimų. Teismas nepagrįstai rėmėsi tik Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu, nesivadovaudamas Miškų, Žemės įstatymų nuostatomis, suformuota teismų praktika.

24Teismas nepagrįstai ir neteisėtai ginčijamų 2005 m. leidimo ir 2010 m. leidimo neva teisėtumą bei atsakovo M. M. statybą, grindė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento (toliau - Reglamentas) 3 punktu, nes šis punktas tuo metu numatė statybas miškų ūkio paskirties žemėje esamoje sodybvietėje, o nagrinėjamu atveju 2005 m. leidimas ir 2010 m. leidimas buvo išduoti naujų statinių statybai, nebuvo ir nėra juridiškai įforminto esamo sodybinio (namų valdos - kitos (gyvenamosios) paskirties) žemės sklypo.

25LRSA komisija 2004 m. spalio 27 d. akte Nr. 11 „Dėl buvusios sodybos nustatymo" nepagrįstai nustatė, kad „sodybos juridinis faktas nustatytas Lazdijų rajono apylinkės teismo 2003 m. liepos 8 d. sprendimu" ir mano, jog „tikslinga atstatyti buvusią sodybą sklypo rytinėje dalyje apie 50 m nuo Šlavanto ežero šiaurinio kranto". Lazdijų rajono apylinkės teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G. Lazdijų r. ( - ) privačios nuosavybės teise valdė 1,50 ha miško, o ne faktą apie asmens pastatytus/įsigytus ir nuosavybės teise valdytus statinius, juolab buvusią sodybą. Taip pat minėtos LRSA komisijos aktas nėra juridinis dokumentas, patvirtinantis, jog tam tikroje vietoje buvo tam tikra sodyba. Todėl teismas be pagrindo rėmėsi šiuo aktu.

26Teismas neteisingai ištyrė, aiškino ir kitus ieškinyje nurodytus LRSA atliktus procedūrinius pažeidimus.

27Dėl ieškinio senaties. Tik pilnai surinkusi informaciją-medžiagą apie 2005 m. ir 2010 m. leidimus (2011 m. liepos 27 d.), turėdama teisinį pagrindą (Statybos įstatymo 281 straipsnis), Inspekcija 2011 m. rugpjūčio 29 d. pareiškė ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais bei statybos padarinių šalinimo ir pagrįstai manė, jog nėra praleidusi ieškinio senaties termino. Inspekcija prašė atstatyti praleistą ieškinio senaties terminą, jei teismas laikys jį praleistu, tačiau teismas nurodė skundžiamame sprendime, kad tam turėjo būti nurodomas teisinis argumentas. Atsižvelgiant į ieškinyje keliamų klausimų išnagrinėjimo svarbą, viešąjį interesą, ieškovės nuomone, teismas laikydamas, jog yra praleistas ieškinio senaties terminas, jį turėjo atnaujintini.

28Atsiliepimu apeliacinį skundą atsakovė Lazdijų rajono savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nepagrįstas apelianto teiginys, kad terminas, per kurį Inspekcija gali ir galėjo pareikšti ieškinį, prasideda nuo to momento, kai surinkta pakankamai duomenų dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo bei statybos padarinių šalinimo, kadangi tiek Veisiejų regioninio parko direkcijos atstovas, tiek Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovas tikrino statybą lygiomis teisėmis ir pilna apimtimi, ką įrodo jų surašytas ir parašais patvirtintas aktas, bei faktas, kad buvo išreikalauta visa su statybomis susijusi dokumentacija. Taip pat nesutinka su apelianto teiginiu, kad 2010 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo vietoje buvo nustatinėjamas statybos teisėtumo faktas - statybos darbų atitikimas statinio projekto sprendiniams, o ne statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimas. Mano, kad kvalifikuoti ir patyrę valstybės institucijų - Veisiejų regioninio parko direkcijos ir Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovai, atlikdami savo tarnybines pareigas, t. y. atlikdami patikrinimą, akivaizdžiai matė, kad statybos vyksta miško ūkio paskirties žemėje, tačiau jokių pažeidimų nenustatė. Pažymi, kad 2005 m. rugsėjo 27 d. statybos leidimo Nr. 56 išdavimo metu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas dėl statybų miškų ūkio paskirties žemėje dar nebuvo priimtas. Nurodo, kad Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte suformuota išimtis, kad draudimas statyti statinius netaikomas pastatams buvusiose sodybose, kai yra nustatytas juridinis faktas.

29Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. M. prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad o 2006 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo naujų statinių statyba miškų ūkio paskirties žemėje yra neleidžiama, tačiau leidžiama pabaigti statinius, kurie buvo pradėti statyti iki minėto Konstitucinio Teismo nutarimo. Saugomų teritorijų įstatymo (redakcija nuo 2001-12-28) 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyti nustatymai gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose (šiuo atveju - regioniniame parke bei draustinyje) gyvenamosios paskirties statybos nedraudžia. Sodybvietės atstatymo darbai pradėti 2005 metais. Duomenų, kad statybos darbai būtų pradėti vėliau, po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo byloje nėra. Teisės aktuose nėra reglamentuota tokia situacija, kuomet leidimo išdavimo procedūros metu pasikeičia žemės sklypo savininkas, nėra numatytos procedūros, kurių reikia laikytis leidimo išdavimo procese pakeičiant vieną asmenį kitu. Apeliantas nenurodo jokių teisės normų, kurias, neva, pažeidė Lazdijų rajono savivaldybės administracija, išduodama 2005 m. statybos leidimą. Ieškovė 2010 m. statybos leidimo išdavimą vertina visiškai formaliai, laikydama jog leidimas buvo išduotas naujai statybai. Tačiau 2010-10-26 buvo pateiktas prašymas išduoti statybos leidimą pagal parengtą projekto korektūrą („Gyvenamojo namo, ūkinio pastato projekto koregavimas", 2010). Priimant sprendimus dėl 2010 m. statybos leidimo išdavimo, buvo atsižvelgta į tai, kad statyba vyksta, o naujas statybos leidimas yra reikalingas dėl projekto koregavimo. Teisės aktai nenumatė, jog vykdant statybą miškų ūkio paskirties žemėje neleidžiama koreguoti projekto, keisti statinio parametrus. Ieškovė, kreipdamasi į teismą praėjus vieneriems metams nuo 2010-08-27 akto Nr. 13 surašymo, yra žymiai praleidusi ieškinio senaties terminą, numatytą specialiame įstatyme, ginčyti administracinius aktus, o atsakovas prašo taikyti senatį. Pagrindo atnaujinti senaties terminą nėra, nes ieškovė, prašydama terminą atnaujinti, nenurodė jokių termino praleidimo priežasčių.

30Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Veisiejų regioninio parko direkcija sutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas 2003-07-08 sprendimu pripažino nustatytu juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G. Lazdijų r.,( - ) privačios nuosavybės teise valdė 1,50 ha miško. Šis juridinę reikšmę turinti faktas buvo pripažintas ne dėl buvusios sodybos, o siekiant J. G. atkurti nuosavybės teises į turėtą miško žemės sklypą. Todėl Lazdijų rajono savivaldybės administracijos komisija -3004-10-27 akte Nr. 11 „Dėl buvusios sodybos nustatymo“, iš esmės nepagrįstai (klaidingai) nurodė, kad sodybos juridinis faktas buvo nustatytas minėtu teismo 2003-07-08 sprendimu. Atsižvelgiant į tai, teisinio pagrindo leisti atkuri sodybą vadovaujantis aukščiau nurodytu teismo sprendimu, nebuvo. Pažymi, kad 2010-10-28 išduotas leidimas statyti naujus statinius (gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, vandentiekio liniją, kanalizacijos liniją, šulinį ir buitinių nuotekų valymo įrenginį), taip pat jame nurodyta, kad statybos leidimas Nr. 56, išduotas 2005-09-27 nuo 2010-10-28 negalioja. Mano, kad atsakovui M. M. teisė į statybą miškų ūkio paskirties žemėje negalėjo ir negali būti realizuota.

31IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32Apeliacinis skundas atmestinas.

33Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teisme nenustatyta absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

34Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad O. P.,1,50 ha ploto žemės sklypą, į kurį Alytaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. 59-17733 buvo atkurtos nuosavybės teisės, 2005 m. balandžio 18 d. pirkimo pardavimo sutartimi pardavė M. M.. Šis sklypas 15,558 ha yra miško žemė, kuriai nustatyti miško naudojimo apribojimai. Šie apribojimai nuosavybės į miško žemės sklypą atsakovui M. M. teisės įgijimo metu buvo nurodyti ir pirkimo – pardavimo sutarties 4 punkte. Žemės įstatymo 21 straipsnis nustato žemės savininkams pareigą naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, pobūdį bei laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Žemės sklype atsakovas pagal išduotus statybos leidimus siekia vykdyti statybos darbus, atstatant anksčiau buvusią sodybą, pradėta gyvenamojo namo bei ūkinio pastato statyba, ieškovės teigimu, statybos leidimai neteisėti, kadangi statyba šiame sklype negalima. Pažymėtina, kad pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas yra Statybos įstatymas, tačiau statybos miško žemėje reikalavimus taip pat nustato Miškų, Žemės įstatymai. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas - tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005-05-13 nutarimas). Todėl visi žemės sklypų, miškų, vandens telkinių savininkai, valdytojai, naudotojai privalo paisyti konstitucinio natūralios gamtinės aplinkos apsaugos imperatyvo, saugoti gamtinę aplinką ir pan.

35Šioje byloje kaip ieškinio faktinis pagrindas nurodytos dvi grupės aplinkybių. Pirmoji grupė – kad yra statomi statiniai miško žemėje ir regioninio parko teritorijoje, kurių ginčo vietoje nebuvo, o antroji – kad pažeista statybos leidimų išdavimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2003 m. liepos 8 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. G. (O. P. tėvas) privačios nuosavybės teise Lazdijų rajono ( - ) privačios nuosavybės teise valdė 1 ha 50 arų miško. Juridinis faktas nustatytas tam, kad į grąžintą mišką savo teises galėtų įgyvendinti J. G. įstatyminiai įpėdiniai.

36Įsiteisėjus minėtam teismo sprendimui, atkūrus nuosavybės teises, O. P. 2004-12-14 Lazdijų rajono savivaldybės administracija išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. R12-146, iš kurio matyti, jog statinys privalėjo būti projektuojamas atsižvelgiant į Veisiejų regioninio parko direkcijos, Alytaus regionio aplinkos apsaugos departamento poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus, VĮ Viesiejų miškų urėdijos ir kt. asmenų išduotas projektavimo sąlygas. O. P., jau nebūdama žemės sklypo savininke, 2005 m. rugsėjo 26 d. (b. l. 69-70, 1 t.), kreipėsi į Lazdijų rajono architektą, prašydama išduoti statybos leidimą. Lazdijų rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisija savo posėdyje, kaip matyti iš 2005 m. rugsėjo 26 protokolo Nr. R17-56, pagal kompetenciją patikrinusi pateiktus dokumentus ir nustačiusi, kad UAB ”Lazdijų projektas” parengtas statinio projektas atitinka išduotas projektavimo sąlygas bei žemės sklypo detaliojo plano reikalavimus, rekomendavo išduoti statybos leidimą (b.l. 72-74, 1 t.), 2005 m. rugsėjo 27 d. Lazdijų rajono savivaldybės administracija M. M. (naujojo žemės sklypo savininko) vardu išdavė statybos leidimą Nr.56 statyti gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir butinių nuotekų įrenginį (b.l. 75-76, 1 t. ), parengus projekto koregavimą (b. l. 77-92, 1 t.), atsakovo prašymu (b. l. 61, 1 t.), atsakovui 2010 m. spalio 28 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. LNS-14-101028-00124 (b .l. 123, 1 t.) ginčo žemės sklype statyti statinius pagal parengtą gyvenamojo namo, ūkinio pastato projekto koregavimą.

37Apeliantės teigimu, statybos miško ūkio paskirites žemėje santykius reglamentuojantys Miškų įstatymas ir Žemės įstatymas ginčo statybos leidimų išdavimo metu nenumatė išimčių dėl statinių statybos, t.y. statinių statybos esamose ir buvusiose sodyvietėse, kaip tai numato Saugomų teritorijų įstatymo 9 styraipsnio 2 dalies 8 punktas, todėl ir teisė į statybas miško ūkio paskirties žemėje (miško žemėje) negalėjo ir negali būti realizuota.

38Teismų praktikoje nurodoma, kad Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies pagrindu galima spręsti, kokios žemės naudmenos gali būti priskirtos atitinkamos paskirties žemei, kartu konstatuota, kad šiomis normomis reglamentuojama ir miško žemėje leistina statyba. Aiškindamas būtent Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalį Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad šiuose įstatymuose nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie statiniai (inter alia pastatai) gali būti ant miško (miškų ūkio paskirties) žemės (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. B. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-20/2012).

39Ginčas, kad žemės sklypas yra miško žemė, byloje nekyla, tačiau, kolegijos vertinimu, byloje nustatyta svarbi aplinkybė, jog ginčo Statybos leidimas buvo išduotas 2005 m. rugsėjo 27 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tuo metu galiojo LR Vyriausybės 1995-12-22 nutarimas Nr. 1608 ”Dėl statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo”, kurio 3 punkte buvo suformuluota, jog žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemėje esančiose sodybvietėse galima statyti naujus gyvenamuosius (vietoj buvusiųjų), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus ir statyti reikiamus ūkinius pastatus. O Reglamento 6 straipsnis numatė, kad jame nurodytuose žemės sklypuose statybą galima pradėti tik pagal nustatyta tvarka parengtus projektus ir gavus atitinkamą leidimą. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d., taigi po statybos leidimo išdavimo, priėmė nutarimą, kuriame konstatavo, kad „Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkto nuostata „Miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama <...>, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai“ ta apimtimi, kuria miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, prieštarauja Konstitucijos 94 straipsnio 2, 7 punktams, konstituciniam teisinės valstybės principui, Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 daliai, Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal Miškų įstatymą ir Žemės įstatymą miško (miškų ūkio paskirties) žemėje galima statyti medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrengimus (įrenginius), o kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie statiniai (inter alia pastatai) gali būti ant miško (miškų ūkio paskirties) žemės, nei Miškų įstatyme, nei Žemės įstatyme nėra. Šio Reglamento 3 punktas, kaip ir 2 punktas, kuriuo suteikiama teisė žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemėje esančiose sodybvietėse statyti naujus gyvenamuosius (vietoj buvusiųjų), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus ir statyti reikiamus ūkinius pastatus, po Konstitucinio Teismo nutarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 106 nuo 2007 m. vasario 4 d. neteko galios. LR Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnyje numatyta, kad LR įstatymas (ar jo dalis), Vyriausybės aktas (ar jo dalis), kiti aktai negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja LR Konstitucijai. Tai reiškia, jog vertinant 2005 m. rugsėjo 27 d. išduoto statybos leidimo teisėtumą nėra pagrindo taikyti pasikeitusį teisinį reglamentavimą, kuriuo grindžiamas apeliacinis skundas. Kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrįstai siaurai aiškina sąvoką apibrėžiančią statybą „esamose sodybvietiese“ ir nurodo, kad yra galimybė vykdyti statybą tik suformuotame namų valdos žemės sklype, kadangi namų valdos žemės sklypo suformavimas galimas tik pakeitus ginčo žemės sklypo paskirtį, todėl atitinkamai tokios paskirties žemės sklype nebūtų pagrindo taikyti Miškų įstatymo nuostatų. Taigi įvertinusi pasikeitusį teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčo statybos leidimo išdavimo metu galėjo būti sudarytos teisinės prielaidos statybai miško žemėje, t. y. buvo teisinis pagrindas išduoti statybos leidimą bei priimti paskesnius išvestinius teisės aktus iš pirmiau nurodyto teisės akto pagal Miškų įstatymą ir Žemės įstatymą.

40Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte (2001 m. gruodžio 4 d. redakcija) ir 13 straipsnio 2 dalies 5 punkte (2001 m. gruodžio 4 d. redakcija) nustatytais ribojimais, draudimais siekiama užtikrinti, kad nebūtų statomi statiniai, pakeičiantys kraštovaizdžio estetinę vertę, mažinantys atskirų atitinkamose vietovėse esančių objektų vertę, statiniai, kurių statyba ir eksploatavimas galėtų sudaryti prielaidas užteršti gamtinę aplinką ar kitaip pakenkti gamtai, ir (arba) statiniai, kurių statyba ar eksploatavimas galėtų kelti pavojų žmonių saugumui, sveikatai ir pan. Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinti statybų draustiniuose draudimai turi tam tikrų išlygų statyti pastatams esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą). Pažymėtina tai, kad veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja ne tik įstatymai, bet ir saugomų teritorijų, jų zonų, teritorijos dalių ar paveldo objektų tipiniai ir (ar) individualūs apsaugos, taip pat saugomų teritorijų regioniniai architektūriniai reglamentai, o nagrinėjamos bylos atveju LR Aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 433 „Dėl Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamento patvirtinimo“ patvirtintas parko apsaugos reglamentas, kuriame nustatyti tam tikri papildomi reikalavimai.

41Pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų 1992 m. gegužės 12 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 343, 136.7 punktą visose regioninių parkų teritorijose draudžiama vykdyti bet kokius statybos, kasybos bei rekreacijos infrastruktūros įrengimo darbus be nustatyta tvarka parengto projekto, kuris turi būti suderintas su atitinkamomis institucijomis, tarp jų ir parko administracija; statybos ir rekonstravimo darbai gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. Remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu, atsakovas turi teisę žemės sklype statyti statinius, turėdamas nustatyta tvarka su atitinkamomis institucijomis, tarp jų ir parko administracija, suderintą projektą ir statybą leidžiantį dokumentą. Taigi byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir nuotekų sistemos statyba teritorijoje, kurioje yra ginčo pastatas, apskritai neleidžiama. Byloje surinktų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas (statytojas) atstato buvusią statybą. Apeliantės teigimu, byloje pateikti įrodymai nepatvirtina buvusios sodybos egzistavimo fakto. Su šiais argumentais kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, kilus ginčui dėl vykdomos statybos teisėtumo visų pirma tuo aspektu, vykdoma nauja statyba ar atstatoma buvusi sodyba, bei atsakovui (statytojui) pareiškus atitinkamus atsikirtimus į ieškinį ir teikiant įrodymus, nagrinėjamojoje byloje privaloma atsakyti į iškeltą klausimą, ar statybos vietoje yra buvusi sodyba, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad tokio fakto nustatymas spręstinas tik kitoje byloje dėl juridiškai reikšmingo fakto (t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą) nustatymo, vertintini nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atsakydamas į klausimą, ar statybos vietoje buvo sodyba (Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamento 7 punktas), kolegijos vertinimu, pagrįstai tyrė bylai reikšmingas aplinkybes ir vertino byloje pateiktus teismų procesinius sprendimus, atsižvelgdamas į juose konstatuotas faktines aplinkybes, institucijų išvadas (b. l. 21, 1 t.) ir sutikimus dėl buvusios sodybos atstatymo (b. l. 22, 26, 1 t.), liudytojų parodymus, pagrįstai sprendė, kad įvardinti įrodymai yra tinkamos įrodinėjimo priemonės patvirtinančios sodybos buvimo faktą, dėl to padarė pagrįstą išvadą, kad Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintinas statybų draustiniuose draudimas atsakovo atžvilgiu netaikytinas.

42Statybos įstatymo 23 straipsnyje reglamentuojami statybos leidimo išdavimo klausimai, o šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kokie dokumentai turi būti pateikti statybos leidimui gauti. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad procedūras, siekdama gauti statybą leidžiantį dokumentą, O. P. pradėjo būdama žemės savininke, jos vardu buvo išduotos projektavimo sąlygos, parengtas projektavimo sąlygų sąvadas, sudaryta projektavimo sutartis. Šių procedūrų metu, ginčo žemės sklypas buvo perleistas atsakovui, todėl kolegijos vertinimu, asmeniui, pradėjusiam statybos leidimo gavimo procedūras, neprieštaraujant (sutinkant), jog leidimas būtų išduotas naujojo žemės sklypo savininko vardu, Statybos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios statybos leidimo išdavimo klausimus iš esmės pažeistos nebuvo, formalus leidimo perrašymo tvarkos nesilaikymas (STR 1.07.01:2002), nesudaro pagrindo spręsti, jog pažeisti trečiųjų asmenų interesai ir pripažinti statybos leidimo išdavimą neteisėtu ir tenkinti reikalavimą dėl statybos padarinių pašalinimo.

43Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad statytojui 2010 m. spalio 28 d statybos leidimas, kuriuo suteikiama teisė statyti statinius ginčo žemės sklype pagal parengtą gyvenamojo namo ir ūkinio pastato projekto koregavimą, išduotas nepateikus visų pagal statybą reglamentuojančius įstatymus reikalaujamų dokumentų, o statybos leidimą ir projekto koregavimo metu statybą leidžiantį dokumentą išduodantis asmuo nepareikalavo ir statybą leidžiantį dokumentą išdavė be visų reikiamų dokumentų. Kolegija sutikdama su apeliantės argumentais, jog po statybos leidimo išdavimo keičiant statinio projekto sprendinius nustatyta tvarka privaloma gauti naują statybos leidimą, nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, jog išduodant ginčijamą leidimą nebuvo pateikti visi reikalaujami dokumentai. Tiek ginčo 2005 m. rugsėjo 27 d. statybos leidimas Nr. 56, tiek 2010 m. spalio 28 statybos leidimas Nr. LNS-14-101028 yra išduoti remiantis atitinkamų institucijų išduotomis projektavimo sąlygomis, pagal savivaldybės administracijos patvirtintą sąlygų sąvadą. Nors apeliantas ir nurodo, kad turėjo būti rengiamas naujas projektavimo sąlygų sąvadas, tačiau nenurodo, kokiems projektavimo sąlygų sąvado reikalavimams neatitinka ginčijamas 2010 m. spalio 28 statybos leidimas Nr. LNS-14-101028, todėl nėra pagrindo išvadai, jog buvo pažeisti STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ ir LR Statybos įstatymo reikalavimai.

44Vertindama, ar bylą nagrinėjęs teismas teisingai sprendė ieškinio senaties termino ieškovės pareikštiems reikalavimams klausimą, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio senaties institutas yra nustatytas tiek ieškovės, tiek atsakovo interesais. Ieškinio senatis, kaip įstatymuose nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, kreipdamasis su ieškiniu į teismą (CK 1.124 straipsnis), viena vertus, yra susijusi su realių galimybių nukentėjusiai šaliai apginti savo pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus sudarymu, kita vertus, – ir su asmens galimybių apginti savo pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus ribojimu, taip ne tik skatinant nukentėjusią šalį kuo operatyviau reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikiant garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jai nebus paskirta tam tikra pareiga. Taigi tinkamas ir tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymas yra svarbus tiek siekiant užtikrinti efektyvią pažeistų subjektinių teisių gynybą, tiek siekiant kitų ieškinio senaties instituto normų tikslų – visų pirma civilinių teisinių santykių aiškumo ir stabilumo, ypač reikšmingo su statybomis susijusiuose santykiuose, užtikrinimo.

45Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, vieningai laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į teismą (tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinį) kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam ieškiniui (prašymui) paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje generalinis prokuroras v. F. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-177/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-585/2005; 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1502/2009).

46Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad tiek pažeistų valstybės interesų gynimas, tiek ieškinio senaties instituto, kurio paskirtis – užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, normų taikymas yra viešojo intereso dalys; teismas nustato, kurį iš šių dviejų viešųjų interesų konkrečiu atveju reikėtų ginti prioritetiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje generalinis prokuroras v. F. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; kt.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė, ginanti viešąjį interesą, yra praleidusi ieškinio senaties terminą, ir šiuo pagrindu taip pat ieškinį atmetė.

47Apeliaciniame skunde iš esmės nėra ginčijama, kad ieškovės darbuotojas dalyvavo 2010 m. rugpjūčio 27 d. statybos patikroje, teigiama, kad pagal Veisiejų regioninio parko direkcijos kontrolės programą buvo nustatinėjamas statybos teisėtumo faktas, tačiau nebuvo sprendžiama dėl statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams.

48Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas ieškinio senaties termino praleidimo pasekmes, tinkamai aiškino ir taikė šį institutą reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir nenukrypo nuo pirmiau nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų šių normų aiškinimo ir taikymo taisyklių.

49Tai, kad įstatymu nustatytas senaties terminas taikomas ir viešąjį interesą ginančiam asmeniui, reiškia ir tai, jog šiam taip pat privalo būti taikomos ir tos pačios sąlygos bei pareigos dėl praleisto termino atnaujinimo, o teismo ir (ar) viešąjį interesą ginančio asmens subjektyvus suvokimas apie įstatymų nustatyto termino trukmės paskirtį ir jos taikymą neturi jokios teisinės reikšmės ir negali būti pagrindas tokiam terminui atnaujinti, juolab kad šiuo atveju laikotarpis, kurį yra praleistas senaties terminas, kelis kartus viršija įstatyme nustatytą terminą; tik tokiu atveju užtikrinamas lygiateisiškumo principas (CPK 6 straipsnis). Tokio ilgo termino priežastys turėtų būti ypač svarbios ir akivaizdžios, kad leistų peržiūrėti per tiek laiko susiformavusius teisinius santykius, nes tai turi įtakos tiek teisiniam stabilumui, tiek teisėtų lūkesčių formavimuisi. Kolegijos vertinimu, sprendžiant, jog yra pagrindas atnaujinti senaties terminą, būtų sukurtos nevienodos sąlygos privačiam asmeniui ir valstybės institucijoms, nes taip joms nustatomi nepagrįstai ilgi pažeidimo nustatymo ir supratimo terminai, nors gindamos viešąjį interesą jos turėtų reaguoti operatyviai.

50Kolegijos vertinimu, ieškovės darbuotojo dalyvavimas statybos teisėtumo patikroje vertintinas, kaip disponavimas visa reikalinga informacija, todėl institucija turėdama informaciją, jog vykdoma statyba miško žemėje ir regioninio parko teritorijoje, ją įvertinusi bei priėmusi sprendimą, jog statyba yra teisėta, yra atsakinga ir už tokiu sprendimu sukeliamus teisinius padarinius. Taigi ieškovės nurodomi viešieji interesai, susiję su statyba miško žemėje bei regioninio parko teritorijoje, nustačius, kad tokia statyba iš esmės yra galima, nėra tokie svarbūs, kad senaties terminas privalėtų būti atnaujintas.

51Remdamasi išdėstytais argumentais ir kartu nesutikdama su apeliantės argumentu dėl netinkamo ieškinio senaties termino šioje byloje nustatymo, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs teismas nepažeidė ieškinio senatį reglamentuojančių materialinės teisės normų, laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl padarė teisingas išvadas dėl ieškinio senaties termino pradžios momento ir pagrįstai taikė ieškinio senatį.

52Aukščiau nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė Miškų įstatymo, Žemės įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas bei procesinės teisės normas, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

54Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 3. I.Ginčo esmė... 4. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 5. Ieškovės atstovė nurodė, kad Inspekcija 2011 m. nustatė, jog abu statybos... 6. 1. 2005 m. leidimas išduotas M. M. vardu, kai tuo tarpu statinių projektas... 7. 2. 2010 m. leidimas išduotas neteisėtai - neatsižvelgiant į tai, jog... 8. 3. atsakovo M. M. prašymas išduoti leidimą statyti statinius nepasirašytas,... 9. Taip pat nurodė, kad atsakovo M. M. pageidaujami statyti statiniai... 10. Paaiškino, kad atsakovo M. M. statiniai statomi žemės sklype (kadastrinis... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį... 13. Teismas nurodė, kad 2005-04-18 pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas M. M. iš... 14. Nurodė, kad atsakovo M. M. statiniai pastatyti miškų ūkio paskirties... 15. Byloje taip pat nekilo ginčo, kad M. M. statiniais užimtas sklypas (unikalus... 16. Teismas sprendė, kad pripažinus, jog M. M. sklype yra buvę pastatai,... 17. Dėl senaties termino. Teismas nurodė, kad Inspekcijos atstovas -... 18. Dėl statybos padarinių šalinimo. Paneigus ieškovės teiginius dėl... 19. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 20. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo... 21. Dėl 2005 m. leidimo ir 2010 m. leidimo neteisėtumo, statybos ribojimo... 22. Teismas neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos teisės normas,... 23. Atsižvelgiant į ginčo žemės sklypo buvimo vietą, jis turi dvejopo... 24. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai ginčijamų 2005 m. leidimo ir 2010 m.... 25. LRSA komisija 2004 m. spalio 27 d. akte Nr. 11 „Dėl buvusios sodybos... 26. Teismas neteisingai ištyrė, aiškino ir kitus ieškinyje nurodytus LRSA... 27. Dėl ieškinio senaties. Tik pilnai surinkusi informaciją-medžiagą... 28. Atsiliepimu apeliacinį skundą atsakovė Lazdijų rajono savivaldybės... 29. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. M. prašo teismo sprendimą... 30. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Veisiejų regioninio parko... 31. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 32. Apeliacinis skundas atmestinas.... 33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 34. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad O. P.,1,50 ha ploto žemės... 35. Šioje byloje kaip ieškinio faktinis pagrindas nurodytos dvi grupės... 36. Įsiteisėjus minėtam teismo sprendimui, atkūrus nuosavybės teises, O. P.... 37. Apeliantės teigimu, statybos miško ūkio paskirites žemėje santykius... 38. Teismų praktikoje nurodoma, kad Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies ir... 39. Ginčas, kad žemės sklypas yra miško žemė, byloje nekyla, tačiau,... 40. Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte (2001 m.... 41. Pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų 1992 m.... 42. Statybos įstatymo 23 straipsnyje reglamentuojami statybos leidimo išdavimo... 43. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad statytojui 2010 m. spalio 28 d... 44. Vertindama, ar bylą nagrinėjęs teismas teisingai sprendė ieškinio senaties... 45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 46. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad tiek pažeistų... 47. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra ginčijama, kad ieškovės darbuotojas... 48. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas... 49. Tai, kad įstatymu nustatytas senaties terminas taikomas ir viešąjį... 50. Kolegijos vertinimu, ieškovės darbuotojo dalyvavimas statybos teisėtumo... 51. Remdamasi išdėstytais argumentais ir kartu nesutikdama su apeliantės... 52. Aukščiau nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad... 53. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 54. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti...