Byla 2A-124-803/2017
Dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, darbo sutarties pripažinimo neterminuota atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja),

2sekretoriaujant Rūtai Morkūnaitei,

3dalyvaujant apliantei I. V. U., atsakovo atstovui P. S.,

4teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės I. V. U. ieškinį dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, darbo sutarties pripažinimo neterminuota atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai.

5Teisėjų kolegija,

Nustatė

6I. Ginčo esmė

71. Apeliacinėje byloje yra kilęs ginčas dėl darbo sutarties termino apibrėžties, atleidimo iš darbo pagrindo teisėtumo, terminuotų santykių pripažinimo neterminuotais, apmokėjimo už darbą ir praleisto ieškinio senaties termino dėl darbo santykių nutraukimo.

82. Ieškovė I. V. U. ieškiniu prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2016-01-13 sprendimą Nr. DGKS-175, priimtą darbo byloje Nr. APS-36-23185, pripažinti su atsakovu 2014-11-28 sudarytą darbo sutartį Nr. 456 neterminuota; įpareigoti atsakovą atlikti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 99 straipsnio 3 dalyje numatytus veiksmus – tinkamai įforminti darbo santykius sudarant rašytinę darbo sutartį nuo 2015-08-31; darbo faktinių santykių nutraukimą 2015-10-23 pripažinti neteisėtu neterminuotos darbo sutarties nutraukimu darbdavio iniciatyva, pažeidžiant įstatymų numatytą įspėjimo apie darbo santykių nutraukimą terminą; išieškoti iš atsakovo nesumokėtą darbo užmokestį už papildomai priskirtą pareiginiuose nuostatuose nenumatyto darbo krūvio atlikimą nuo 2015-03-25 iki 2015-08-28 – 3019,80 Eur; priteisti nesumokėtą darbo užmokestį už darbą nuo 2015-08-31 iki 2015-10-23 – 2243,36 Eur; priteisti po 0,07 Eur delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo laiku nesumokėto atlyginimo; priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iš darbo dienos (2015-10-23) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

93. Ieškovė taip pat prašė atnaujinti ieškinio pateikimo teismui terminą, nurodydama, jog dėl pažeistų darbo teisių 2015-11-06 telefonu, o 2015-11-28 raštu dėl tyrimo atlikimo kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, iki pastarosios išvados pateikimo kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kadangi daliai ginčo dalykų taikoma ikiteisminio ginčo procedūra, ir nenorėdama skaidyti ginčijamų pažeidimų į atskiras dalis, dėl visų ginčo dalykų kreipėsi į darbo ginčų komisiją, dėl ko yra svarbi priežastis atstatyti praleistą ieškinio pateikimo teismui terminą. Ieškovė nurodė, jog 2014-11-28 su atsakovu sudarė darbo sutartį Nr. 546 Projekto eksperto pareigoms projekte „Sprendimų ir jų projektų poveikio vertinimo diegimas“ (toliau – Projektas), kuris buvo finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, darbo sutartyje nurodant, jog darbo sutartis sudaryta iki 2015-08-28 arba iki Projekto finansavimo nutraukimo bei mokant 18,00 bazinės algos koeficiento dydžio darbo užmokestį ir 90 procentų dydžio priedą. Pažymėjo, kad nors jai buvo paskirtos darbo santykių ir sveikatos apsaugos sritys, tačiau taip pat buvo priskirtas papildomai (nenumatant papildomo už darbą apmokėjimo) vidinės ministerijos funkcijos vykdymas – koordinuoti ministerijos poziciją dėl siūlomo Darbo kodekso socialinio modelio projekto, dėl ko darbo krūvis itin padidėjo. Pažymėjo, jog papildomas darbas nebuvo atliekamas savanorystės ar kitokio susitarimo pagrindais, o klausimo dėl darbo apmokėjimo nekėlė bijodama neigiamų pasekmių. Nurodė, jog buvo pasiūlyta dirbti papildomą darbą ir pasibaigus darbo sutarties terminui; darbas buvo pratęstas dviem mėnesiams be tinkamo įforminimo ir apmokėjimo, o nuo 2015-10-23 nutraukti faktiniai darbo santykiai.

104. Ieškovė įrodinėja, kad ji iki 2015-08-28 ir nuo 2018-08-31 iki 2015-10-23 dirbo tose pačiose pareigose, su tomis pačiomis darbdavio priemonėmis, ta pačia vidaus tvarka, pavaldumu, darbų apimtimi, atsakomybės našta, t. y. visa veikla turėjo DK 93 straipsnyje nustatytus požymius. Įrodinėjo, kad atsakovas netinkamai nurodė darbo sutarties terminą, todėl pagal DK 110 straipsnio 2 dalį darbo sutartis tapo neterminuota, šalių veiksmai atitiko DK 111 straipsnio 3 dalies nuostatas, o neterminuota darbo sutartis pagal DK 126 straipsnio 1 dalį negalėjo būti nutraukta. Manė, jog atsakovas neįspėjo apie atleidimą DK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, todėl atsakovui tenka DK 300 straipsnyje nustatytos pasekmės.

115. Atsakovas atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, jog darbo sutartis su ieškove nutraukta 2015-08-28 DK 126 straipsnio pagrindu, su ja visiškai atsiskaityta atleidimo iš darbo dieną. Manė, jog yra pagrindas taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl neteisėto atleidimo iš darbo, kadangi ieškovė suvokė, jog su tokiu reikalavimu turi kreiptis tiesiogiai į teismą, o terminą praleido dėl subjektyvaus apsisprendimo dėl savo teisių gynybos. Nesutiko, jog tarp šalių ir po 2015-08-28 susiklostė darbo santykiai, kurie turėjo būti nutraukti 2015-10-23 laikantis DK nustatytos tvarkos, kadangi darbo sutartyje aiškiai apibrėžta darbo sutarties trukmės data – 2015-08-28. Pažymėjo, jog po darbo sutarties nutraukimo susiklostė savanoriškos veiklos santykiai ir juose nebuvo DK 93 straipsnyje nustatytų darbo sutarties požymių visumos. Kadangi po 2015-08-28 darbo santykiai su ieškove faktiškai nesitęsė, darbo sutartis nebuvo pratęsta neapibrėžtam laikui ir netapo neterminuota.

126. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiu, kad tarp šalių po 2015-08-28 susiklostė darbo santykiai ir kad jie 2015-10-23 turėjo būti nutraukti laikantis DK nustatytos tvarkos. Pasak atsakovo, esminis darbo sutarties pasibaigimo pagrindas buvo apibrėžtas kalendorine data – 2015-08-28, kuri buvo nustatyta atsižvelgiant į Projekto terminą. Kadangi Projektas buvo finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, iš kurių taip pat buvo mokamas atlyginimas ieškovei, todėl į darbo sutartį, kaip alternatyvus darbo sutarties pasibaigimo pagrindas, buvo įtrauktas tam tikrų aplinkybių pasibaigimas, t. y. Projekto finansavimo nutraukimas. Tai, kad darbo sutartyje buvo nurodyti du terminuotos darbo sutarties pasibaigimo pagrindai neprieštarauja DK 110 straipsnio 1 daliai ir nepažeidė ieškovės teisių. Ieškovė iki darbo sutarties sudarymo ir po to nekėlė klausimo dėl darbo sutarties pasibaigimo pagrindų. Sąlygos dėl darbo sutarties pasibaigimo pagrindų ieškovę tenkino, terminas jai buvo aiškus ir priimtinas. Nutraukus su ieškove darbo sutartį 2015-08-28, su ja nebuvo tariamasi dėl darbo santykių naujo įforminimo, tą pačią dieną ieškovei buvo įteiktas dokumentas apie darbo sutarties nutraukimą. Viceministras G. O. nesiūlė ieškovei sudaryti darbo sutartį darbui po darbo sutarties pasibaigimo, ką patvirtino Inspekcijai ir darbo ginčų komisijai. Po 2015-08-28 darbo santykiai su ieškove faktiškai nesitęsė, todėl darbo sutartis nebuvo pratęsta neapibrėžtam laikui, t.y. netapo neterminuota. Atsakovo teigimu, ieškovė nedirbo jokio sutartimi nesulygto darbo. Ieškovė 2014-12-01 buvo raštiškai supažindinta su Projekto eksperto pareigybės nuostatais. Ieškovės nurodytos papildomo darbo funkcijos yra identiškos pareigybės aprašyme numatytoms funkcijoms. Ieškovės veikla, susijusi su naujojo socialinio modelio tobulinimu ir Ūkio ministerijos pozicijos formavimu visiškai atitiko Projekte nustatytą veiklą. Ieškovė nepagrindė, kad jos vykdytos darbo sutartimi tariamai nesulygtos funkcijos atitinka 0,5 etato darbo krūvį, taip pat neapibrėžė aiškių kriterijų, kokios funkcijos (darbai) buvo už Projekto ekspertės pareigybės ribų.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

147. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

158. Vertindamas ieškovės argumentus dėl ieškinio senaties, teismas nustatė, kad, anot atsakovo, šalių nesiejo darbo santykiai po 2015-08-28, o ieškovė nuo 2015-08-28 vykdė veiklą pas atsakovą savanoriškos veiklos pagrindais, kurią savo noru nutraukė 2015-10-23. Atsižvelgiant į tokias nustatytas aplinkybes, teismas laikė, kad kreipimosi į teismą senaties terminas yra pasibaigęs 2015-11-23, nes ieškovė įrodinėjo, kad jos teisės ją atleidžiant iš darbo nuo 2015-10-23 buvo pažeistos. Ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2016-02-15, todėl konstatavo, jog ieškinio senaties terminas dėl darbo santykių nutraukimo nuo 2015-10-23 taip pat yra praleistas.

169. Pasisakydamas dėl darbo sutarties termino su ieškove sudarytoje darbo sutartyje apibrėžtumo, teismas nurodė, jog ieškovės darbo sutarties terminas buvo apibrėžtas ir konkrečia kalendorine data, kuriai suėjus, darbdavys arba darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, taip pat ir darbo sutartyje nustatytomis aplinkybėmis. Atsakovas, atstovaujamas Ūkio ministro, 2015-08-28 nutraukė su ieškove darbo sutartį pagal DK 126 straipsnį, kuris nustato, kad suėjus darbo sutarties terminui, darbdavys arba darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, nors Projekto finansavimas, kurio įgyvendinimui buvo priimta ieškovė, iki darbo sutartyje nustatyto termino, t.y. 2015-08-28, nenutrūko. Suėjus darbo sutarties terminui, nutraukti darbo sutartį valią išreiškė ir pati ieškovė, ką įrodo ieškovės parašas po darbo sutarties nutraukimo įrašu 2015-08-28. Sutartyje nebuvo numatyta, kad ieškovės darbas sietinas su Projekto baigtimi, todėl teismas padarė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti darbo sutartį neterminuota. Taip pat atmetė reikalavimą įpareigoti atsakovą tinkamai įforminti darbo santykius sudarant rašytinę darbo sutartį nuo 2015-08-31, nes laikė, jog ieškovės vykdoma veikla Ūkio ministerijoje po terminuotos darbo sutarties nutraukimo buvo jos pačios iniciatyva tęsiama geranoriška pagalba Ūkio ministerijos atstovams dalyvaujant įvairiose darbo grupėse ir jų posėdžiuose derinant rengiamo socialinio modelio, DK projekto pasiūlymus, rekomendacijas ir pan. Teismas, nenustatęs, kad po 2015-08-28 šalis siejo faktiniai darbo santykiai, atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti neteisėtu darbo faktinių santykių nutraukimą nuo 2015-10-23.

1710. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad darbo sutartis su ja buvo nutraukta apgaulės būdu. Ieškovė darbo sutarties nutraukimą nuo 2015-08-28 pasirašė, darbo sutarties galiojimas (išreiškus abiejų sutarties šalių valią) buvo nutrauktas. Darbo sutartyje jokie pakeitimai dėl termino pratęsimo ar naujo termino nustatymo padaryti nebuvo.

1811. Dėl papildomo darbo pagal terminuotą darbo sutartį ir jo apmokėjimo teismas nurodė, jog projektas buvo plačios apimties, rengiamas bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, ieškovė buvo atsakinga už rezultatus savo srityse ir aktyviai dalyvavo socialinio modelio svarstymo procese. Tačiau teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, konstatavo, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės nurodytos papildomos darbo funkcijos buvo vykdomos už tiesioginių pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų ribų, todėl šį reikalavimą atmetė.

1912. Teismas sprendė, jog ieškovės argumentai dėl viršvalandinio darbo yra atmestini, nes ieškovė dirbo vienu pilnu etatu. Projekto ekspertams galiojo valstybinėms institucijoms nustatytas darbo laikas nuo 8 val. iki 17 val., tačiau savo darbą ekspertai organizuodavo patys, planuodavo savo laiką, nes buvo atsakingi už rezultatų pasiekimą. Ieškovei nebuvo pavesta dirbti viršvalandinio darbo, ieškovė nesikreipė į tiesioginę vadovę dėl viršvalandinio darbo, jo apmokėjimo, neminėjo, kad dirbo už kitus kolegas. Ieškovės pateikta didžiulė apimtis jos elektroninio susirašinėjimo medžiagos, taip pat jos paaiškinimai apie savo aktyvų dalyvavimą įvairiuose komitetų, darbo grupių posėdžiuose ir kt. renginiuose tik patvirtino teismo įsitikinimą, jog ieškovė pati nesugebėjo organizuoti savo kaip ekspertės darbo taip, kad jai pavestas darbines funkcijas atliktų Ūkio ministerijos nustatytomis darbo valandomis.

20III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

2113. Apeliaciniame skunde apeliantė prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, taip pat atnaujinti senaties terminą dėl darbo santykių nutraukimo apskundimo, panaikinti DGK sprendimą ir tenkinti ieškovės ieškinį. Apeliaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

2213.1. ieškovė nuo 2015-08-28 iš darbo atleista nebuvo, bet pirmosios instancijos teismas priėmė formalų sprendimą, kuriame nebuvo ištirtos aplinkybės, kliudžiusios laiku kreiptis į teismą, todėl parleistas senaties terminas turi būti atnaujintas. Apeliantės po to, kai ji kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Inspekcija) su skundu dėl įrodinėjamo nelegalaus darbo atvejo tyrimo, negalėjo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, nes, pasitvirtinus nelegalaus darbo atvejui, šio ginčo teismingumas priklausytų administraciniam teismui;

2313.2. dėl darbo sutarties termino apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl nekitusių darbo santykių yra klaidinga. Projekte „Sprendimų ir jų projektų poveikio vertinimo diegimas“ ieškovė dirbo ne nuo jo pradžios. Projekto pradžia buvo 2013-11-29, jis truko du metus, jo užbaigimo darbai atiteko ieškovei;

2413.3. terminuota darbo sutartis nutraukta neteisėtai, o nuo jos sudarymo momento terminas apibrėžtas netinkamai. Darbo santykiai tęsėsi iki 2015-10-23, tai įrodo pateiktas šalių susirašinėjimas;

2513.4. 2015-03-25 ieškovei buvo pridėtas papildomas krūvis – koordinuoti Ūkio ministerijos poziciją dėl siūlomo socialinio modelio ir kartu garantuojama, kad dėl to bus pratęsti darbo santykiai pas atsakovą. Tai, kad ji dirbo papildomą darbą patvirtino liudytoju apklaustas D. A., parodęs, kad „aš ją identifikavau kaip ministerijos atstovą, kuriam patikėta kuruoti šį klausimą“, „buvau įsitikinęs, kad ji dirba kaip etatinis darbuotojas“, „man susidarė įspūdis, kad ji yra Ūkio ministerijos darbuotojas, deleguotas šiam projekte“. Apeliantė teigia, kad nepaisant pareigybės aprašyme išvardintų funkcijų, apeliantei buvo priskirta Darbo sutartimi nesulygta funkcija koordinuoti Ūkio ministerijos poziciją dėl siūlomo socialinio modelio. Liudytojos J. v.O. paaiškinimai, kad apeliantė dalyvaudavo daugelyje renginių ir dėl to galėjo nespėti atlikti savo funkcijų laiku, parodo, kad apeliantė turėjo priskirtas ir tiesiogines (Projekto) ir netiesiogines (pozicijos dėl siūlomo socialinio modelio koordinavimas) funkcijas;

2613.5. teismas skundžiamame sprendime netenkino jos prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu Europos socialinio fondo agentūrą, kuri finansavo projektą „Sprendimų ir jų projektų poveikio vertinimo diegimas“ ir projektą „Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumo, sukūrimas“. Tai du skirtingai projektai, todėl jų įgyvendinimo pareigų analizė būtų padėjusi atskleisti jos darbo pobūdį ir padėjusi įrodyti nuo 2015-03-25 priskirtą nesulygtą darbo sutartimi darbą, dėl ko nesumokėtas užmokestis. Taigi byloje liko neištirta, ar ekspertavimas projekte „Sprendimų ir jų projektų poveikio vertinimo diegimas“ nepateko į jos pareigybines funkcijas. Projekto pagrindinis tikslas buvo mokomasis;

2713.6. apeliantė įrodinėja, kad jos papildomą darbą įrodo tai, kad projekte „Sprendimų ir jų projektų poveikio vertinimo diegimas“ ekspertų užduotis buvo poveikio vertinimas, mokomosios veiklos, o tai darbai, kurie niekaip nesusiję su dalyvavimu derybose dėl konkretaus socialinio modelio teisės aktų paketo ir rezultato per derybas įtakojimo. Eksperto darbas yra įvertinti, o ne siekti politinio rezultato;

2813.7. apeliantei projekto vadovė J. V. O. pavedė būti projekto koordinatore, kad nebūtų nukrypta nuo Ūkio ministerijos pozicijos. Pirmosios instancijos teismas suklydo pasisakydamas dėl viršvalandinių darbų, nes 0,5 etato prilygino priskirtam papildomam darbui. Taip pat neteisinga daroma išvada, jog apeliantė siekė aprėpti daugiau darbų kompetencijų, nei jai priklausytų. Ieškovė nebuvo nė vieno projekto vadovė, todėl nei projekto, kuriame dirbo, nei socialinio modelio projekto veiklų pati neorganizavo ir neskirstė. Taip pat teismas netinkamai kvalifikavo po 2015-08-28 susiklosčiusius šalių santykius. Ieškovė juos vertina tik kaip darbo santykius, bet jokios savanorystės nebuvo; ji neturėtų tam lėšų pragyvenimui.

2913.8. skundžiamame sprendime nepagrįstai neįvertintas apeliantei išduotos rekomendacijos turinys, įrodantis jos darbą. Be to, išvada, kad po 2015-08-28 ieškovės veiklos niekas nekontroliavo, yra neteisinga. Atsakovo darbuotojo G. O. paaiškinimai įrodo, kad ieškovei buvo suteiktos darbo priemonės, ji nevaržomai galėjo patekti į Ūkio ministerijos patalpas. Apeliantė nebuvo suinteresuota dirbti neatlygintinai, o tai, kad galėjo nevykdyti pavedimų, kuriuos davė G. O., tėra atsakovo gynybinė taktika;

3013.9. pirmos instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo DGK sprendimo, neanalizavo, kokios apeliantės teisės yra pažeistos, be pagrindo priteisė vykimo į teismo posėdį išlaidas. Be to, teisėja G. B. jai sukėlė nepasitikėjimą, nes jos socialinio tinklo Facebook paskyroje buvo rasta giminystės sąsajų su G. O.. Tai įrodo, kodėl byla buvo ištirta aplaidžiai ir pažeidžiant rodymų vertinimo taisykles (t.4, 1-26).

3114. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Dėl ieškinio senaties termino praleidimo kreiptis į teismą atsakovas nurodė, kad darbo sutartis su apeliante buvo nutraukta 2015 m. rugpjūčio 28 d., suėjus terminui, apie tai ji pasirašytinai informuota, todėl teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad būtent nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. apeliantei prasidėjo DK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl darbo santykių nutraukimo teisėtumo, kuris pasibaigė 2015 m. rugsėjo 28 d. Apeliantė nesiekė racionaliai išnaudoti laiką, kadangi beveik penkis mėnesius praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą su reikalavimais dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad Ūkio ministerija jai dirbti nelegaliai nesiūlė, o apeliantė ir pati būtų nesutikusi dirbti nelegaliai. Vadinasi, dar prieš kreipdamasi į Inspekciją dėl nelegalaus darbo, apeliantė suvokė, kad ji Ūkio ministerijoje nelegaliai nedirbo. Apeliantė laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. dirbdama Projekto ekspertės pareigose, vėliau (po 2015 m. rugpjūčio 28 d.) Ūkio ministerijoje vykdė savanorišką veiklą. Kaip matyti iš Darbo sutarties 2 punkto, pirmasis ir esminis Darbo sutarties pasibaigimo pagrindas buvo apibrėžtas kalendorine data - 2015 m. rugpjūčio 28 d., kuri buvo nustatyta atsižvelgiant į Projekto terminą. Kadangi Projektas buvo finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, iš kurių taip pat buvo mokamas atlyginimas apeliantei, todėl į Darbo sutarties 2 punktą, kaip Darbo sutarties pasibaigimo pagrindas, buvo įtrauktas tam tikrų aplinkybių pasibaigimas, t. y. Projekto finansavimo nutraukimas, kadangi akivaizdu, jog nutraukus Projekto finansavimą, Projektas negalėtų būti vykdomas, taip pat negalėtų būti apeliantei mokamas darbo užmokestis, nes nebūtų tam lėšų. Darbo sutartis su apeliante buvo nutraukta 2015 m. rugpjūčio 28 d., t. y. suėjus Darbo sutarties terminui, ir nebuvo tariamasi dėl darbo santykių naujo įforminimo, tą pačią dieną apeliantei buvo įteiktas dokumentas apie Darbo sutarties nutraukimą. Apeliantei buvo žinoma, kad Ūkio viceministras G. O. su darbuotojais nesudaro darbo sutarčių. Būtent Ūkio ministras su apeliante sudarė ir pasirašė Darbo sutartį. Apeliantei nebuvo priskirtas dirbti papildomas darbas, tai parodė liudytoja J. v. O., nurodžiusi, kad socialinio modelio rengimas įėjo į Projekto ribas, nes vykdant Projektą buvo analizuojami galiojantys teisės aktai, taip pat ir projektai, konsultuojamasi su trečiaisiais asmenimis, įvertinamas priimtų teisės aktų, jų projektų poveikis verslui proporcingumo aspektu. Faktą, kad apeliantė nedirbo papildomo darbo patvirtina Pareigybės nuostatose išvardintos funkcijos, kurios yra identiškos tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde apeliantės nurodytoms tariamai papildomai jos atliktoms funkcijoms po 2015 m. kovo 25 d. Apeliantė buvo kreipusis į Inspekciją su 2015 m. lapkričio 28 d. skundu, kuriame buvo keliamas klausimas dėl darbo santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, pavedant apeliantei atlikti Pareigybės nuostatuose nenumatytą papildomą darbą. Inspekcija, išnagrinėjusi apeliantės skundą 2015 m. gruodžio 29 d. priėmė sprendimą Nr. SD-1-15838 „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriame konstatavo, jos skundas atmestinas. Taip pat atsakovas nurodė, kad apeliantė nedirbo viršvalandinio darbo, pakartodamas pirmosios instancijos teismo argumentus. Nurodė, kad priešingai, nei teigia apeliantė, Ūkio ministerija nebuvo suinteresuota, kad apeliantė po 2015 m. rugpjūčio 28 d. nesudariusi darbo sutarties dirbtų Ūkio ministerijoje. Tai, kad apeliantė Ūkio ministerijoje po 2015 rugpjūčio 28 d. vykdė savanorišką veiklą patvirtino liudytojas G. O., paaiškinęs, kad apeliantė išreiškė norą iki konkurso į valstybės tarnautojo vietą Ūkio ministerijoje vykdyti savanorišką veiklą tam, kad neprasti įgytų kompetencijų, susijusių su socialiniu modeliu. Apeliantė pernelyg sureikšmina savo indėlį į socialinio modelio rengimo procesą, kadangi nors apeliantė yra prisidėjusi prie socialinio modelio rengimo, tačiau socialinį modelį rengė daugybė kitų Ūkio ministerijos darbuotojų (pvz. R. U. ir kt.). Apeliantei nutraukus savanorišką veiklą Ūkio ministerijoje, klausimai, susiję su socialiniu modeliu buvo ir toliau sėkmingai sprendžiami. Apeliantei mokėti darbo užmokestį po 2015 m. rugpjūčio 28 d. Ūkio ministerija neturėjo jokio teisinio pagrindo, kadangi tarp apeliantės ir Ūkio ministerijos nebuvo sudaryta darbo sutartis. Apeliantės prašymai dėl įrodymų išreikalavimo turi būti atmesti, nes ji į bylą pateikė iš mobiliojo ryšio operatoriaus UAB „Omnitel“ gautą išklotinę apie iš telefono numerio 8 622 51 955 išeinančius skambučius laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., tačiau apeliantė visiškai nepaaiškino kas jai sutrukdė iš to paties mobiliojo ryšio operatoriaus gauti išklotinę apie į apeliantės telefono numerį įeinančius skambučius. Be to, net jeigu ir būtų nustatyta, kad A. B., G. O. ir kiti asmenys yra skambinę apeliantei, tai visiškai nebūtų susiję su bylos dalyku ir nepatvirtintų apeliantės siekiamų įrodyti aplinkybių apie papildomą darbą, viršvalandžius, darbo santykių tariamą tąsą po 2015 m. rugpjūčio 28 d. ir t. t., kadangi nebūtų aiškus pats pokalbių turinys.

32Teisėjų kolegija

konstatuoja:

33IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3415. Byloje nustatyta, kad Ūkio ministerija įgyvendino Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamą „Sprendimų ir jų projektų poveikio vertinimo diegimas“ projektą Nr. VPI-4.3-VRM- 03-V-01-008. Po atrankos ieškovė buvo įdarbinta Projekto ekspertės pareigose ir su ja 2014 m. lapkričio 28 d. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. 546. Darbo sutarties 2 punkte nurodyta, kad ieškovė priimta ekspertės pareigoms, darbą pradedant nuo 2014-12-01 projekto „Sprendimų ir jų projektų poveikio vertinimo diegimas“ vykdymo laikotarpiui iki 2015-08-28, arba iki šio projekto finansavimo nutraukimo (t. I, b.l. 48-50). Darbo sutartis nutraukta 2015-08-28 pagal DK 126 straipsnį (suėjus darbo sutarties terminui), išmokant ieškovei piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas (t. I, b.l. 54).

35Dėl darbo ginčų komisijos sprendimo ir ieškinio senaties reikalavimui dėl darbo santykių nutraukimo

3616. Byloje nustatyta, kad prieš kreipdamasi į teismą, ieškovė kreipėsi į privalomą ikiteisminę darbo ginčų nagrinėjimo instituciją – Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją, kuri 2016-01-13 sprendimu Nr. DGKS-175 darbo byloje Nr. APS-36-23185 atmetė ieškovės prašymą dėl terminuotos darbo sutarties pripažinimo neterminuota, atleidimo iš darbo pripažinimo negaliojančiu, dėl faktinių darbo santykių nutraukimo be įspėjimo, atlyginimo už atliktą darbą, išeitinės kompensacijos ir atlyginimo už priskirtas ir atliktas papildomas darbo funkcijas išieškojimo, kaip nepagrįstą. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad šis sprendimas turi būti panaikintas.

3717. Teisėjų kolegija, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad DGK sprendimas nesudaro savarankiško reikalavimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad byla teisme nagrinėjama iš esmės, teismas nėra saistomas sprendimo, kuris buvo priimtas darbo ginčų komisijos posėdyje. CPK182 straipsnyje nenustatyta darbo ginčų komisijos sprendimo prejudicinė, ar didesnė įrodomoji galia. Darbo ginčo nagrinėjimas teisme vyksta pagal CPK nuostatas, o byloje pateikti įrodymai vertinami CPK 185 straipsnyje nustatyta tvarka. Nors DK 294 straipsnyje (2002 m. birželio 4 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, priimamas vadovaujantis posėdyje ištirtais įrodymais, kurie turi būti įvertinami, tačiau teismas nėra saistomas darbo ginčų komisijos išvadų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120-687/2015). Tai reiškia, kad DGK 2016-01-13 sprendimas Nr. DGKS-175 darbo byloje Nr. APS-36-23185 turi būti vertinamas su šios bylos įrodymais bendrame kontekste. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad DGK sprendė dėl to, kad ieškovei už darbą gali būti atlyginta, tačiau kitais pagrindais, bet tai nėra jos kompetencija.

3818. Apeliantė nurodo, kad ji nepraleido ieškinio senaties termino kreiptis į teismą, o, jei praleido, tai teismas turėtų jį atnaujinti. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutinka.

3919. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.131 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio senaties termino pabaigos teisines pasekmes, 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Šis terminas nėra naikinamasis ir, teismui pripažinus, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, gali būti atnaujintas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

4020. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti, nepriklausomai nuo to, ar ieškovas tokį prašymą pateikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010). Kasacinis teismas išaiškino, kad Darbo kodekso 298 straipsnis (2002 m. birželio 4 d. įstatymo redakcija), 301 straipsnis (2012 m. birželio 26 d. įstatymo redakcija) ir 27 straipsnis reguliuoja skirtingus santykius: pirmuoju atveju apibrėžiama darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų galima priteisti riba; antruoju atveju, minėta, apibrėžiamas terminas, per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises teisme. Paminėtina, kad ieškinio senaties terminas taikomas tik atsakovui prašant, jis gali būti atnaujinamas, o DK 298 (301) straipsnis visais atvejais imperatyviai apribojo galimas priteisti sumas. Tai, kad DK 298 (301) straipsniuose nustatytas terminas nėra ieškinio senaties terminas ir kad reikalavimams dėl darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių sumų priteisimui taikytinas DK 27 straipsnyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, pažymėta ir Konstitucinio Teismo 2014 metų gegužės 8 d. nutarime, kuriuo pripažinta, kad DK 298 (301) straipsnis prieštaravo (prieštarauja) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus < ... > turi teisę < ... > gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 1 daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-248/2017)

4121. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad I. V. U. ieškinys dalyje dėl darbo santykių nutraukimo teisėtumo atmetamas taikant ieškinio senatį, todėl nėra aktualu tirti ginčo dėl darbo santykių nutraukimo aplinkybes, nes net ir nustačius teisės pažeidimą, pažeistos teisės nebūtų įmanoma apginti dėl praleisto ieškinio senaties termino. Tačiau, siekiant teisinio aiškumo bei teisės normų pažeidimų prevencijos ateityje, teismas šiuo sprendimu pasisakė dėl ginčo esmės.

4222. Tai reiškia, kad ieškinio senaties klausimai teisiškai tampa nebereikšmingi, teismui išnagrinėjus ieškovės materialinius reikalavimus, nepaisant taikyto ieškinio senaties termino, todėl teisėjų kolegija pasisakys pagal apeliacinio skundo objektą būtent dėl teismo motyvų ir argumentų, vertinant ieškovės materialines teises.

43Dėl terminuotos darbo sutarties nutraukimo teisėtumo ir jos pripažinimo neterminuota

4423. Pagal DK 109 straipsnio 1 dalį terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. DK 110 straipsnis numato, kad darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo. Jeigu darbo sutartyje jos terminas nenurodytas arba netinkamai nustatytas, laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis. Pagal DK 109 straipsnio 1 dalį, jeigu darbo sutarties terminas pasibaigė, o darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir nė viena iš šalių iki pasibaigiant terminui nepareikalavo jos nutraukti (Kodekso 126 straipsnis), laikoma, kad sutartis pratęsta neapibrėžtam laikui.

4524.Taigi sistemiškai įvertinus Darbo kodekso nuostatas daroma išvada, kad darbo sutartis tampa nuolatinio pobūdžio, jei terminas sutartyje neapibrėžtas taip, kad būtų aišku, jog susitarta dėl terminuotų darbo santykio pobūdžio, ir / arba darbo santykiai faktiškai tęsiasi pasibaigus darbo sutarties terminui.

4625.Darbo kodeksas nenumato sutarčių aiškinimo taisyklių, todėl šiuo atveju būtina vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normomis, kurios darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai (CK 1.1 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; kt.). Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; kt.).

4726.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas kasacinio teismo suformuluotas sutarties aiškinimo taisykles, įvertinusi ieškovės pateiktą į bylą darbo sutarties egzempliorių (t. I, b.l. 48-50), pažymi, kad jos 2 punktas aiškiai sieja darbo santykių terminą su tam tikra data – projekto „Sprendimų ir jų projektų poveikio vertinimo diegimas“ vykdymo laikotarpiui iki 2015-08-28 arba iki šio projekto finansavimo nutraukimo. Ieškovė pripažįsta žinojusi faktą, kad ji yra priimama būtent iki šios datos. Taigi apeliantė negalėjo turėti teisėtų lūkesčių dėl neterminuotų darbo santykių ir turėjo suvokti, kad darbo santykiai bus nutraukti iki šio projekto finansavimo nutraukimo, bet vėliausiai iki 2015-08-28.

4827. Apeliantė nurodydama, kad toks termino apibrėžimas, koks yra pateiktas Darbo sutarties 2 punkte prilygsta termino nenurodymui visai, nes sukelia nepalankias socialines sąlygas darbuotojui, nes neaišku, kada jo socialinės garantijos pasibaigs. Finansavimo nutraukimo data yra neaiški, todėl tokia sąlyga yra negalima.

4928. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka, nes: pirma, šalių sudarytoje darbo sutartyje labai aiškiai nustatytas juridinis faktas dėl termino, apibrėžto konkrečia kalendorine diena, t.y. 2015-08-28. Antra, šiam terminui suėjus, buvo atlikti sekantys veiksmai: ieškovė pasirašytinai supažindinta su darbo sutarties nutraukimu nuo 2015-08-28, atsakingiems asmenims grąžintas ministerijos turtas (t. I, b.l. 38, kita pusė), 2015-08-28 jai buvo išmokėtas darbo užmokestis už 2015 m. rugpjūčio mėnesį ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Aplinkybės, kurios tebuvo prielaida ir kurios neįvyko, t.y. alternatyva greitesniam darbo santykiui pasibaigti, susietos su finansavimo nutraukimu, neįvyko, todėl neanalizuojamos kaip neturinčios teisinės reikšmės. Bet kuriuo atveju, pagal įstatymą tai yra leistinas terminas, kuris taip gali būti konkretizuotas (pvz., iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo (DK 110 straipsnio 1 dalis), atostogų laikotarpiui (DK 111 straipsnio 2 dalis).

5029. Be to, teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad apeliantė, dirbusi valstybės institucijoje, prie Darbo kodekso projekto, turėdama aukštąjį išsilavinimą, privalėjo suprasti, kad darbo santykiai Ūkio ministerijoje, už kuriuos būtų mokamas darbo užmokestis, galimi tik darbo sutarties pagrindu arba laimėjus konkursą į konkrečią pareigybę Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Tai reiškia, jai negalėjo atsirasti teisėti lūkesčiai, net ir jei atskirai nebūtų įformintas darbo santykių nutraukimas. Tai reiškia, kad net faktiniai veiksmai, kurie buvo atlikti apeliantės iniciatyva toliau tęsiant pradėtus darbus, nesudaro pagrindo taikyti jos prašomą DK 111 straipsnio, juolab, 3 dalies, numatančios, kad jeigu darbo sutartis, pasibaigus jos terminui, nepratęsiama arba nutraukiama, bet nepraėjus vienam mėnesiui nuo jos nutraukimo dienos su atleistu iš darbo darbuotoju vėl sudaroma terminuota darbo sutartis tam pačiam darbui, tai darbuotojo reikalavimu tokia sutartis pripažįstama sudaryta neapibrėžtam laikui, išskyrus šio Kodekso 109 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus.

5130. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2014 išaiškino, kad vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, o turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesų pusiausvyros. Taigi šis principas nagrinėjamoje byloje turi būti išlaikytas.

5231.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovės prašomas taikyti jos teisių gynimo būdas – pripažinti terminuotą darbo sutartį neterminuota, teisiškai yra negalimas. Sprendžiama, kad, darbo sutarties terminui pasibaigus, o darbo santykiams faktiškai tęsiantis ir atsakovui iki pasibaigiant terminui pareikalavus ją nutraukti, sudaryta terminuota darbo sutartys negali transformuotis į neterminuotą (DK 111 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad šioje dalyje teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 185 straipsnis). Teismas visiškai teisingai nurodė, kad atsakovas turėjo teisę nutraukti darbo sutartį, pasibaigus jos terminui, o tai, kad ji jautėsi apgauta, nes viceministro G. O. jai buvo pasiūlyta ir toliau dirbti Ūkio ministerijoje, net ir pasibaigus darbo sutarčiai pagal Projektą, kaip minėta nesudaro pagrindo pripažinti darbo santykius neterminuotais. Atsižvelgiant į tai, alternatyvus ieškovės teismo posėdžio metu iškeltas reikalavimas dėl grąžinimo į darbą, negali būti tenkinamas šiuo nurodytu pagrindu.

53Dėl savanoriškos veiklos ir darbo santykių tinkamo įforminimo

5432. Apeliantė įrodinėja, kad Ūkio ministerija buvo ypač suinteresuota, kad ji po 2015 m. rugpjūčio 28 d. dirbtų Ūkio ministerijoje, kadangi buvo sukaupusi atsakovui reikalingas žinias ir patirtį. Tačiau tik už atlyginimą. Atsakovas atsikerta, kad pati ieškovė buvo linkusi dirbti savanoriškai, siekdama išlaikyti kompetenciją.

5533. Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo (toliau – Savanoriškos veiklos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis numato, kad savanoriškos veiklos organizatoriaus ir savanorio santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai.

5634. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad po 2015 m. rugpjūčio 28 d. ieškovė Ūkio ministerijoje vykdydama savanorišką veiklą, buvo išsamiai susipažinusi su Darbo kodekso normomis, reglamentuojančiomis ginčų dėl atleidimo iš darbo teisėtumo nagrinėjimo tvarką, ieškinio senaties terminą tokie ginčams inicijuoti ir t. t., kadangi jos darbas, o vėliau savanoriška veikla buvo tiesiogiai susiję su darbo teisiniais santykiais.

5735. Kaip jau minėta, veiklos organizatoriaus ir savanorio santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai. Šalys pripažįsta, kad toliau buvo tęsiamas darbas iki tol vykdytas pagal darbo sutartį. Taigi atsakovo bandymas pagrįsti, kad šiems santykiams turėtų būti taikomas Savanoriškos veiklos įstatymas neatitinka susiklosčiusių santykių esmės, todėl jo argumentas dėl neatlygintinos savanorystės atmetamas. Nelogiška, jog prieš tai už atlyginimą dirbusi ieškovė, toliau be užmokesčio tęstų darbą ir nesitikėtų jo gauti neapibrėžtą veiklą, neturėdama kitos darbovietės.

5836. Sutiktina su apeliante, kad jos darbą darbdavio valia įrodo laiškai, siųsti atsakovo darbuotojams (pvz., 2015-08-28 laiškas, pavadintas dėl susitikimo dėl išeitinių išmokų, kuriame siūloma susitikti atsakovui priklausančiose patalpose rugsėjo 2 d., t.y. jau įforminus darbo santykių nutraukimą (t. III, b.l. 23), taip pat 2015-08-31 laiškas, kuriuo Š. O. ir O. G. yra persiunčiamas protokolas (t. III, b.l. 24), 2015-09-25 laiškas dėl suminės laiko apskaitos (t. III, b.l 26). Pažymėtina, kad visi laiškai turi atsakovo rekvizitus. Apeliantė po 2015 m. rugpjūčio 28 d. laisvai patekdavo į Ūkio ministerijos patalpas, galėjo ten dirbti, naudojosi elektroniniu paštu, jai buvo duodami pavedimai, tai patvirtina minėti el. laiškai.

5937. Atsakovas pripažįsta, kad Ūkio viceministro G. O. 2015 m. gruodžio 30 d. rekomendacija, kuria remiasi apeliantė, apima apeliantės veiklą tiek Projekte, tiek po 2015 m. rugpjūčio 28 d. vykdant pavedimus, tame tarpe ir dirbant su socialiniu modeliu, rengiant pastabas ir pasiūlymus šio modelio projektų paketui. Atsakovas ginasi argumentu, kad laikantis Savanoriškos veiklos įstatymo reikalavimų, apeliantei buvo išduota tinkama rekomendacija (Savanoriškos veiklos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas bei 8 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tačiau tai nepaneigia fakto dėl darbo pagal iki tai galiojusias darbo sutarties nuostatas, be kita ko, pareiginius nuostatus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažįsta visiškai pagrįstu atsakovo argumentą, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ji būtų pageidavusi sudaryti rašytinę savanoriškos veiklos Ūkio ministerijoje sutartį. Toks variantas buvo galimas, nes, kaip apeliantė įrodinėja, ji siekė įforminti savo darbą pas atsakovą. Tai, kad byloje apklausti liudytojai J. v. O., O. Š. ir G. O. paneigė apeliantės teiginį apie tai, kad jai po 2015 m. rugpjūčio 28 d. galimai buvo siūloma dirbti Ūkio ministerijoje, nepaneigia byloje nustatyto darbo fakto (CPK 178 straipsnis).

6038. Atsakovas remiasi argumentu, jog apeliantei išreiškus poziciją, kad ji norėtų dalyvauti konkurse ir tapti atsakovo darbuotoja, ir tam, kad neprarastų įgytų kompetencijų, ji pasisiūlė iki konkurso Ūkio ministerijoje vykdyti savanorišką veiklą. Šiam argumentui pagrįsti nepateikti įrodymai, todėl ieškovei nuosekliai neigiant neatlygintino darbo susitarimo faktą, jis laikomas neįrodytu. Kita vertus, mažai tikėtina, kad ekspertas sutiktų kelis mėnesius dirbti be jokio atlyginimo, vien dėl to, kad suinteresuotas praktikos pažinimu. Tokie santykiai būdingi stažuotojams, studentams.

6139. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors ieškovės ir atsakovo pozicijos ir paaiškinimai yra prieštaringi dėl susitarimo buvimo ir ieškovės veiklos neatlygintinumo, ieškovei teigiant, jog viceministras G. O. jai žadėjo įforminti jos veiklą darbo sutartimi ir ji tikėjosi gauti atlyginimą, o atsakovo atstovas (taip pat ir liudytoju apklaustas G. O.) nurodė, jog tokių pažadų negalėjo būti, nes ministerijoje į darbą priimama konkurso tvarka, laikantis Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimų, ir sprendė apie ieškovės ir atsakovo susitarimą būtent dėl ieškovės savanoriškos veiklos. Teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka, nes, pirma, ieškovė iki tol dirbo pagal darbo sutartį, antra, vykdytiems projektiniams darbams finansavimas nebuvo pasibaigęs, trečia, nėra pagrindo abejoti, kad šiuose derybose ieškovė nebuvo lygiavertėje padėtyje, todėl santykių aiškinimas jos nenaudai prieštarautų darbo teisės tikslams, sudarytų sąlygą darbuotojos teisės pažeidimui gauti teisingą atlygį už darbą.

6240. Vyriausiasis darbo inspektorius ieškovei, atsakydamas į jos skundą, nurodė, kad nėra pakankamo pagrindo patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 413 str. „Nelegalus darbas“ atsakingus Ūkio ministerijos pareigūnus (t. I, b.l.28-30). Nelegalaus darbo konstatuota nebuvo, tačiau tai, kad ieškovė Vyriausiojo darbo inspektoriaus sprendimo neskundė Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, nustačius darbo faktą, yra pagrindas spręsti dėl atlyginimo už jį.

6341. Ieškovė reikalavo išieškoti iš atsakovo nesumokėtą atlyginimą už darbą nuo 2015-08-31 iki 2015-10-23 – 2243,36 Eur, bei delspinigius už vėlavimą atsiskaityti. Byloje esantys el. laiškiai įrodo, kad iki tos dienos ji dar vykdė socialinio modelio derinimo darbus (t. I, b.l. 77-79). Ieškovės vidutinis mėnesio darbo užmokestis buvo 1 215,06 Eur, o dienos – 57,86 Eur (t. II, b.l.104). Atsakovo pateikto vidutinio darbo užmokesčio dydžio apskaičiavimo ieškovė nenuginčijo, todėl teisėjų kolegija juo vadovaujasi. Tačiau sutinka su DGK sprendimu, kad tarp šalių susiklostę santykiai neturi esminių požymių, darbo santykiams kvalifikuoti (pavaldumo, darbo grafiko laikymosi ir pan.), todėl šioje dalyje apeliantės reikalavimas dėl DGK sprendimo panaikinimo atmetamas kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad išsiskyrus šalių pozicijoms dėl darbų masto, pobūdžio, nustatyti kitokį atlyginimo dydį už darbą, nei jis buvo iki darbo santykių pabaigos, nėra galimybių, todėl Teisėjų kolegija vadovaujasi kasacinio teismo praktika, nurodyta šios nutarties 25 punkte. Apeliantė dirbo per rugsėjo mėnesį, todėl jai už šį mėnesį priklauso 1 215,06 Eur, ir 17 darbo dienų spalio mėnesį (17 darbo dienų x 57,86 Eur = 983,62 Eur), viso – 2 198,68 Eur. Pažymėtina, kad už teisingą darbo santykių įforminimą yra atsakingas darbdavys (DK 99 straipsnis) arba juridinis asmuo, užsakantis darbus iš fizinio asmens. Be to, atsakovas yra viešasis juridinis asmuo, todėl tiksliai privalo vykdyti teisės aktus. Pažymėtina, jog nesuderinama su viešojo ir vidaus administravimo principais, kai asmenų darbas ir buvimas atsakovo patalpose nėra įformintas jokiu teisiniu pagrindu. Todėl atsakovas turi prisiimti tokios nerūpestingos veikos padarinius, nes dėl to kilo žala ieškovei, sudarant teisinio neapibrėžtumo situaciją, todėl jos teisėti lūkesčiai buvo pažeisti. Tokiu atveju, atsakovui kyla teisinė atsakomybė civilinių teisinių santykių pagrindu, t.y. tuo, kuo, kaip atsikirtimu rėmėsi atsakovas (CK 6.246 – 6.249 straipsniai, 6.644 straipsnis).

6442. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės prašymą priteisti delspinigius už vėlavimą atsiskaityti, kaip ir dėl vidutinio darbo užmokesčio, nes konstatavo, jog šalis siejo civiliniai teisiniai santykiai, turintys rangos požymių (6.645 straipsnis). Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, ieškovė negalėjo tikėtis, kad jos darbo santykiai bus neterminuoti, kai atsakovas aiškiai išreiškė valią dėl jų nutraukimo pasibaigus terminui, todėl sankcijų priteisimas, esant šiai aplinkybei, neatitiktų protingumo principo (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Be to, nors atsakovas ir galėjo naudotis dominuojančia padėtimi, tačiau apeliantė, kuri, kaip matyti iš bylos medžiagos, yra gerai teisiškai informuota apie darbuotojo teises ir pareigas, pakankamai ilgai leido tokiai situacijai būti.

65Dėl papildomo ir viršvalandinio darbo bei apmokėjimo už jį

6643. Darbo sutarties 3 punktu darbdavys įsipareigojo mokėti ieškovei tokį darbo užmokestį - bazinės mėnesinės algos koeficientą 18,00 ir nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. 90 proc. priedą, darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį - 5 ir 20 dienomis iš Projektui, kol Europos socialinio fondo agentūra (toliau - Agentūra) nenutrauks Projekto finansavimo, skirto darbo užmokesčio.

6744. Apeliantės nurodytos tariamai papildomos funkcijos yra identiškos Pareigybės nuostatuose nurodytoms funkcijoms. Pvz., Pareigybės nuostatų 4.1 papunktyje yra nustatyta pareiga analizuoti teisinio reguliavimo problemines prioritetines sritis, atlikti sprendimų ir projektų poveikio verslui vertinimą prioritetinėse srityse ir kt., 4.3 papunktyje nustatyta funkcija rengti teisės aktų, jų projektų, poveikio vertinimo sistemos tobulinimo siūlymus, todėl sutiktina su atsakovu, jog apeliantė be jokio pagrindo teigia, kad socialinio modelio teisinių nuostatų analizė turėtų būti laikoma kaip papildoma funkcija. Pareigybės nuostatų 4.7 papunktyje nustatyta Projekto eksperto funkcija bendradarbiauti su valstybės institucijomis ir įstaigomis, konsultuoti poveikio vertinimo atlikimo srityje. Tai reiškia, kad apeliantė nepagrįstai papildomas funkcijas laiko dalyvavimą darbo grupėse, informacijos koordinavimą tarp Ūkio ministerijos departamentų, bendros Ūkio ministerijos pozicijos parengimą, pažymų ir informacijos ūkio viceministrui ir ūkio ministrui parengimą. Pareigybės nuostatų 4.8 papunktyje buvo numatyta Projekto eksperto funkcija bendradarbiauti su Ūkio ministerijos administracijos padaliniais. Be to, Pareigybės nuostatų 4.11 papunktyje buvo numatyta Projekto eksperto funkcija užtikrinti informacijos apie Projekto veiklas paruošimą ir sklaidą, o pagal Pareigybės nuostatų 4.13 papunktį Projekto ekspertas turėjo atlikti ir kitas funkcijas, reikalingas Projekto įgyvendinimui. Kaip matyti iš Projekto aprašymo, Projekto finansavimo specialiosios dalies ir pažymų apie apeliantės pagal Projektą atliktus darbus, apeliantės veikla, susijusi su naujojo socialinio modelio tobulinimu ir Ūkio ministerijos pozicijos formavimu visiškai atitiko Projekte nustatytą veiklą ir Pareigybės nuostatose nurodytas apeliantės funkcijas.

6845. Be to, apeliantė buvo kreipusis į Inspekciją su 2015 m. lapkričio 28 d. skundu, kuriame buvo keliamas klausimas dėl darbo santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, pavedant apeliantei atlikti Pareigybės nuostatuose nenumatytą papildomą darbą. Inspekcija, išnagrinėjusi apeliantės skundą 2015 m. gruodžio 29 d. priėmė sprendimą Nr. SD-1-15838 „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriame konstatavo, kad, įvertinus Pareigybės nuostatuose nustatytas funkcijas ir apeliantės skunde nurodytus teiginius dėl papildomų darbo funkcijų apeliantei pavedimo, nėra pagrindo teigti, kad Ūkio ministerija pažeidė Darbo kodekso 119 straipsnio ar kitas Darbo kodekso nuostatas, pavesdama atlikti darbą, nesulygtą Darbo sutartimi (Pareiginiais nuostatais). Taigi aptartos aplinkybės sudaro pagrindą atmesti šioje dalyje apeliacinį skundą (CPK 185 straipsnis).

6946. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad J. v. O. 2015 m. gegužės 20 d, elektroninio laiško O. S. turinys neįrodo, kad apeliantei buvo priskirta dirbti papildomą darbą. Liudytoja J. v. O. apklausta teismo posėdžio metu paaiškino elektroninio laiško tikslą, t. y., priminė kolegoms apie Projektą, tam, kad būtų pasinaudota Projekto metu gauta informacija bei rezultatais (CPK 12, 1878 straipsniai). Apeliantės akcentuojami liudytojo D. A. parodymai, negali paneigti šios liudytojos parodymų, kuri buvo tiesioginė jos vadovė. Kaip nurodė atsakovas, liudytojas D. A. ginčo laikotarpiu nedirbo Ūkio ministerijoje, tai reiškia, kad jis nebuvo susipažinęs su apeliantės darbą reglamentavusiais dokumentais (Darbo sutartimi, Pareigybės nuostatais ir kt.), todėl negalėjo žinoti, kad su apeliante sutartų darbo apimčių, priskirtų funkcijų pagal Pareigybės nuostatus. Liudytoja J. v. O. aiškiai nurodė, kad Ūkio ministerijos pozicijos dėl socialinio modelio koordinavimas pateko į Projektą ir į apeliantės pareigybės aprašymą ir tai nebuvo apeliantei priskirtas papildomas darbas.

7047. Taip pat apeliantė įrodinėdama viršvalandinį darbą pakartoja ginčo argumentus, išdėstytus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tai, kad ji daug dirbo, savaime negali būti laikoma viršvalandiniu darbu. Apeliantė nesikreipė į J. v. O. ar kitą Ūkio ministerijos administracijos asmenį dėl viršvalandinio darbo apskaitymo, jo apmokėjimo. Ji nurodė, kad tiek esant galiojančiai darbo sutarčiai, tiek po jos nutraukimo, buvo kontroliuojama atsakovo ir turėjo paklusti nustatytai darbo tvarkai. Tačiau byloje nėra patikimų įrodymų, galinčių patvirtinti viršvalandinį darbą. Tokiu atveju sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vertino, kad byloje pateikta apeliantės susirašinėjimo medžiaga, taip pat paaiškinimai apie aktyvų dalyvavimą įvairiuose komitetų, darbo grupių posėdžiuose ir kt. renginiuose patvirtina, kad apeliantė pati nesugebėjo organizuoti savo kai ekspertės darbo taip, kad jai pavestas darbines funkcijas atliktų Ūkio ministerijos nustatytomis darbo valandomis.

71Dėl procesinių klausimų

7248. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi visiškai pagrįstai atmetė apeliantės prašymą į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti Agentūrą, kadangi nenustatyta, kad nagrinėjama byla turėtų poveikį šio subjekto teisėms ir pareigoms. Teismo posėdžio metu šalys buvo apklaustos dėl darbo santykių ypatumų, vykdomų funkcijų apimties, todėl apeliantė neįrodė CPK 12, 17 ir 183 straipsnių pažeidimų.

7349.Apeliantė taip pat įrodinėjo, kad teismas pažeidė jos teises, kadangi atsisakė išreikalauti įrodymus apie atlyginimų priedų paskyrimą kitiems Projekto ekspertams, įrodymus apie darbo sutarties pratęsimą Projekto ekspertei E. R., taip pat G. O., O. Š., A. K., Ministro Pirmininko A. B. ir jo patarėjos A. K. tarnybinių telefonų išeinančių skambučių išklotines. Be to, teismas šių prašymų neišnagrinėjo CPK 223 straipsnyje nustatyta tvarka per tris darbo dienas, o atsiklausdamas Ūkio ministerijos atstovų nuomonės dėl aptariamo prašymo, suteikė Ūkio ministerijai pranašumą ir teisę savo paaiškinimais daryti įtaką teismui.

7450. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija nurodo, kad CPK 12 straipsnyje yra įtvirtintas šalių rungimosi principas, užtikrinantis jų lygias teises procese, todėl tai, kad buvo nustatytas terminas atsiliepimui pateikti į prašymą, nesudaro pagrindo konstatuoti teismo šališkumo ar ieškovės teisių pažeidimo. Kita vertus, prašymas dėl įrodymų išreikalavimo dėl kitų darbuotojų darbo santykių negali būti ieškovės reikalavimų pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jį tenkinti, nes šalys derasi dėl individualių darbo santykių ir jų tolimesni darbo santykiai negali būti pagrindu spręsti dėl darbuotojo būtinybės toje darbovietėje toliau vykdyti darbo funkcijas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, nekartodamas prieš tai nurodyto motyvo, nurodo, kad pagrįstai buvo netenkintas apeliantės prašymus išreikalauti įrodymus ir apie kitiems Projekto ekspertams paskirtus priedus bei apie Projekto ekspertės E. R. darbo sutarties pratęsimą. Dėl prašymo išreikalauti Ministro Pirmininko A. B. ir jo patarėjos A. K. tarnybinių telefonų išeinančių skambučių išklotines, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atsakovo argumentą, kad jei šių asmenų pokalbiai vyko su ja, tai ji pati turėjo gauti duomenis apie ryšį. Be to, tai nei A. B., nei G. O. nėra asmenys, galintys sudaryti darbo sutartis su apeliante.

7551. Apeliantė teigia, kad bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka ir tai įrodo jos Facebook paskyroje esantys įrašai. Tačiau tai nėra oficialus duomenų šaltinis, dėl ko būtų galima spręsti CPK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu dėl teisėjos šališkumo, todėl argumentas dėl šių asmenų giminystės ryšių yra deklaratyvus (CPK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 66

76straipsnis).

7752. Apeliantė įrodinėja, kad G. O., O. Š. ir J. v. O. negalėjo būti apklausti liudytojais, be to, jie yra darbdavio atstovais. Tokiu atveju negalėjo būti iš jos priteista 231.48 Eur bylinėjimosi išlaidų už liudytojos J. v. O. atvykimą į teismo posėdį 2016 m. birželio 14 d. Tačiau teisėjų kolegija norėtų atkreipti ieškovės dėmesį, kad ji pati nurodė aplinkybes dėl pavedimų gavimo iš J. v. O., kuri buvo Projekto vadovė, kuriai apeliantė buvo tiesiogiai pavaldi, todėl akivaizdu, kad J. v. O. galėjo paliudyti bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su Projekto esme, apeliantės darbo apimtimi prie Projekto, įrodinėjamu papildomu darbu, viršvalandžiais ir kt. Šis asmuo pagrįstai buvo apklaustas liudytoju, nes juridinis asmuo teisme veda bylą per vadovą (CPK 55 straipsnis).

7853.Apeliantė mano, jog teismui parengiamojo teismo posėdžio datą paskyrus 2015 m. kovo 31 d., teismas jai nesuteikė sąžiningo ir protingo termino susipažinti su Ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškinį. Byloje nustatyta, kad atsiliepimą į ieškinį Ūkio ministerija pateikė 2016 m. kovo 30 d., t. y. nepraleidusi teismo nustatyto 25 dienų termino. Apeliantė turėjo laiko iki 2016 m. kovo 31d. numatyto parengiamojo teismo posėdžio susipažinti su Ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškinį ir pasirengti bylos nagrinėjimui. Pirmasis parengiamasis teismo posėdis atidėtas tenkinant apeliantės prašymus, todėl konstatuojama, jog jos teisė į tinkamą procesą nebuvo pažeista.

7954.Apeliantė teigia, kad teismas nesirėmė įrodymais esančiais DVD diske, atliko tendencingus ir Ūkio ministerijai palankius veiksmus bei priėmė apeliantei nepalankius sprendimus. Dėl šio argumento pažymėtina, jog tai, kad teismas, ištyręs įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantė, nesudaro pagrindo konstatuoti jų neįvertinimo fakto. Teismas nurodė, jog iš visų byloje esančių įrodymų (įskaitant ir DVD diske esančius elektroninius laiškus), šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų, nustatyta, kad tarp apeliantės ir Ūkio ministerijos 2014 m. lapkričio 28 d. buvo sudaryta terminuota Darbo sutartis, kuri suėjus terminui, 2015 m. rugpjūčio 28 d. buvo nutraukta. Taigi įrodymų vertinimas buvo atliktas pagal CPK 185 straipsnį.

8055. Teisėjų kolegija atmeta argumentą, kad teismas nepagrįstai atsisakė liudytoja apklausti V. S., kuri galėjo paliudyti aplinkybes dėl apeliantės darbo krūvio, savijautos ir darbo santykių neįforminimo po 2015 m. rugpjūčio 28 d., taip pat netenkino apeliantės prašymo liudytoja apklausti E. R.. Pirmosios instancijos teismas atsisakė apklausti V. S., kadangi ji objektyviai negalėjo paliudyti aplinkybių, turinčių sąsają su byla, kadangi ji nėra ir nebuvo Ūkio ministerijos darbuotoja ir negalėjo nurodyti jokių aplinkybių, susijusių su apeliantės darbo krūviu, su apeliantės veikla po 2015 m. rugpjūčio 28 d. Šių aplinkybių negalėjo žinoti ir kita liudytoja. Taigi teismo nutartis motyvuota teisingai. Tai, kad byloje liudytojai buvo apklausti pažeidžiant bendrąją teismo proceso tvarką - prieš ieškovo ir atsakovo kalbas, nepaveikė apeliantės procesinių teisių, todėl teisėjų kolegija dėl šio argumento plačiau nepasisako.

8156. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neveikia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

8257. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

83 Dėl bylinėjimosi išlaidų

8458. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

8559. Nagrinėjamoje byloje ieškovės apeliacinis skundas yra tenkintas iš dalies dėl išvestinio reikalavimo. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš jos atsakovo naudai 231,48 Eur išlaidas, kurios susidarė dėl liudytojos J. V. O. atvykimo į teismo posėdį (t. III, b.l. 89-102). CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįsta priteisė šias išlaidas, ir jos mažinamos iki 200 Eur, įvertinant, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (CPK 93 straipsnis). Tuo pagrindu sumažinamas iki 5 Eur byloje susidariusios procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš ieškovės valstybės naudai. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

86Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

87ieškovės I. V. U. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

88Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

89Ieškovės I. V. U. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai iš dalies tenkinti.

90Palikti nepakeistą Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-01-13 sprendimą Nr. DGKS-175 darbo byloje Nr. APS-36-23185.

91Priteisti ieškovės I. V. U., asmens kodas ( - ) naudai 2 198,68 Eur (du tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis Eur 68 centų) atlyginimo už darbą iš atsakovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188621919.

92Priteisti atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, juridinio asmens kodas 188621919, iš ieškovės I. V. U., asmens kodas ( - ) 200 Eur (du šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidų.

93Priteisti iš ieškovės I. V. U., asmens kodas ( - ) Lietuvos valstybei 5 Eur (penkis eurus 89 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią banke „Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660 arba surenkamąją sąskaitą Nr. LT122140030002680220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

94Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

95Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Rūtai Morkūnaitei,... 3. dalyvaujant apliantei I. V. U., atsakovo atstovui 4. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 5. Teisėjų kolegija,... 6. I. Ginčo esmė... 7. 1. Apeliacinėje byloje yra kilęs ginčas dėl darbo sutarties termino... 8. 2. Ieškovė I. V. U. ieškiniu prašė panaikinti... 9. 3. Ieškovė taip pat prašė atnaujinti ieškinio pateikimo teismui terminą,... 10. 4. Ieškovė įrodinėja, kad ji iki 2015-08-28 ir nuo 2018-08-31 iki... 11. 5. Atsakovas atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, jog darbo... 12. 6. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiu, kad tarp šalių po 2015-08-28... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 6 d. sprendimu ieškovės... 15. 8. Vertindamas ieškovės argumentus dėl ieškinio senaties, teismas nustatė,... 16. 9. Pasisakydamas dėl darbo sutarties termino su ieškove sudarytoje darbo... 17. 10. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad darbo sutartis su ja buvo... 18. 11. Dėl papildomo darbo pagal terminuotą darbo sutartį ir jo apmokėjimo... 19. 12. Teismas sprendė, jog ieškovės argumentai dėl viršvalandinio darbo yra... 20. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 21. 13. Apeliaciniame skunde apeliantė prašo panaikinti Vilniaus apylinkės... 22. 13.1. ieškovė nuo 2015-08-28 iš darbo atleista nebuvo, bet pirmosios... 23. 13.2. dėl darbo sutarties termino apeliantė nurodė, kad pirmosios... 24. 13.3. terminuota darbo sutartis nutraukta neteisėtai, o nuo jos sudarymo... 25. 13.4. 2015-03-25 ieškovei buvo pridėtas papildomas krūvis – koordinuoti... 26. 13.5. teismas skundžiamame sprendime netenkino jos prašymo įtraukti į bylą... 27. 13.6. apeliantė įrodinėja, kad jos papildomą darbą įrodo tai, kad... 28. 13.7. apeliantei projekto vadovė J. 29. 13.8. skundžiamame sprendime nepagrįstai neįvertintas apeliantei išduotos... 30. 13.9. pirmos instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo DGK sprendimo,... 31. 14. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Dėl... 32. Teisėjų kolegija... 33. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 34. 15. Byloje nustatyta, kad Ūkio ministerija įgyvendino Europos Sąjungos ir... 35. Dėl darbo ginčų komisijos sprendimo ir ieškinio senaties reikalavimui dėl... 36. 16. Byloje nustatyta, kad prieš kreipdamasi į teismą, ieškovė kreipėsi į... 37. 17. Teisėjų kolegija, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad DGK sprendimas... 38. 18. Apeliantė nurodo, kad ji nepraleido ieškinio senaties termino kreiptis į... 39. 19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.131 straipsnio,... 40. 20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad ginčo šaliai... 41. 21. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad I. 42. 22. Tai reiškia, kad ieškinio senaties klausimai teisiškai tampa... 43. Dėl terminuotos darbo sutarties nutraukimo teisėtumo ir jos pripažinimo... 44. 23. Pagal DK 109 straipsnio 1 dalį terminuota darbo sutartis gali būti... 45. 24.Taigi sistemiškai įvertinus Darbo kodekso nuostatas daroma išvada, kad... 46. 25.Darbo kodeksas nenumato sutarčių aiškinimo taisyklių, todėl šiuo... 47. 26.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas kasacinio teismo... 48. 27. Apeliantė nurodydama, kad toks termino apibrėžimas, koks yra pateiktas... 49. 28. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka, nes: pirma, šalių sudarytoje darbo... 50. 29. Be to, teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad apeliantė, dirbusi... 51. 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 52. 31.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovės prašomas taikyti jos... 53. Dėl savanoriškos veiklos ir darbo santykių tinkamo įforminimo ... 54. 32. Apeliantė įrodinėja, kad Ūkio ministerija buvo ypač suinteresuota, kad... 55. 33. Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo (toliau –... 56. 34. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad po 2015 m.... 57. 35. Kaip jau minėta, veiklos organizatoriaus ir savanorio santykiai yra... 58. 36. Sutiktina su apeliante, kad jos darbą darbdavio valia įrodo laiškai,... 59. 37. Atsakovas pripažįsta, kad Ūkio viceministro G. O.... 60. 38. Atsakovas remiasi argumentu, jog apeliantei išreiškus poziciją, kad ji... 61. 39. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors ieškovės ir atsakovo... 62. 40. Vyriausiasis darbo inspektorius ieškovei, atsakydamas į jos skundą,... 63. 41. Ieškovė reikalavo išieškoti iš atsakovo nesumokėtą atlyginimą už... 64. 42. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės prašymą priteisti... 65. Dėl papildomo ir viršvalandinio darbo bei apmokėjimo už jį ... 66. 43. Darbo sutarties 3 punktu darbdavys įsipareigojo mokėti ieškovei tokį... 67. 44. Apeliantės nurodytos tariamai papildomos funkcijos yra identiškos... 68. 45. Be to, apeliantė buvo kreipusis į Inspekciją su 2015 m. lapkričio 28 d.... 69. 46. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai... 70. 47. Taip pat apeliantė įrodinėdama viršvalandinį darbą pakartoja ginčo... 71. Dėl procesinių klausimų... 72. 48. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m.... 73. 49.Apeliantė taip pat įrodinėjo, kad teismas pažeidė jos teises, kadangi... 74. 50. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija nurodo, kad CPK 12 straipsnyje yra... 75. 51. Apeliantė teigia, kad bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka ir tai... 76. straipsnis).... 77. 52. Apeliantė įrodinėja, kad G. O., 78. 53.Apeliantė mano, jog teismui parengiamojo teismo posėdžio datą paskyrus... 79. 54.Apeliantė teigia, kad teismas nesirėmė įrodymais esančiais DVD diske,... 80. 55. Teisėjų kolegija atmeta argumentą, kad teismas nepagrįstai atsisakė... 81. 56. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 82. 57. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia,... 83. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 84. 58. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas,... 85. 59. Nagrinėjamoje byloje ieškovės apeliacinis skundas yra tenkintas iš... 86. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 87. ieškovės I. V. U. apeliacinį skundą tenkinti iš... 88. Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą pakeisti ir jo... 89. Ieškovės I. V. U. ieškinį atsakovui Lietuvos... 90. Palikti nepakeistą Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos... 91. Priteisti ieškovės I. V. U., asmens kodas 92. Priteisti atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, juridinio asmens... 93. Priteisti iš ieškovės I. V. U.,... 94. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 95. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....