Byla 2A-2036-480/2015
Dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo, darbo sutarties termino perkėlimo į kitą datą ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6252-638/2015 pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Viešajai įstaigai Kauno klinikoms dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo, darbo sutarties termino perkėlimo į kitą datą ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė G. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti darbo sutarties nutraukimą 2015-01-03 DK 126 straipsnio 1 dalies pagrindu neteisėtu, grąžinti ieškovę į pirmesnį darbą sutartinį darbo sutarties terminą perkeliant į DK 132 straipsnio 2 dalyje nustatytos garantijos pabaigos datą, suteikti ieškovei DK 180 straipsnio 1 dalyje numatytas vaiko priežiūros atostogas iki vaikui sueis dveji metai, priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2009-07-22 tarp jos ir atsakovės LSMU ligoninės VšĮ Kauno klinikų buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, pagal kurią ieškovė dirbo KMUK ( - ) jaunesniąja gydytoja rezidente. Sutarties 2 skyriuje šalys susitarė, jog sudaroma terminuota darbo sutartis, kuri galios iki rezidentūros pabaigos (2014-07-31), bet ne ilgiau kaip iki biudžeto asignavimų rezidentų algoms pabaigos. 2011-08-01 Darbo sutartis buvo pakeista, t. y. nurodyta, jog nuo 2011-08-01 ieškovė yra vyresnioji rezidentė, atlyginimas mokamas pagal Vyriausybės patvirtintą bazinės mėnesinės algos koeficientą 12,36. 2014-07-15 ieškovė atsakovei pateikė prašymą, kuriuo prašė darbo sutarties pasibaigimo terminą perkelti į kitą datą, kuria baigsis vienas mėnuo po nėštumo ir gimdymo atostogų. 2014-10-07 ieškovei gimė vaikas. 2014 metų lapkritį ieškovė pateikė prašymą suteikti vaiko auginimo atostogas iki vaikui sukaks dveji metai, tačiau darbdavio atstovams nurodant ieškovė savo prašymo turinį pakeitė nurodydama, kad prašo suteikti vieno mėnesio vaiko auginimo atostogas. Ieškovei buvo suteiktos atostogos iki 2015-01-03. Ieškovė pateikė pakartotinį prašymą 2014-12-30, prašydama jai suteikti vaiko auginimo atostogas iki vaikui sukaks dveji metai. Atsakovė tokias atostogas suteikti atsisakė ir nuo 2015-01-03 darbo sutartį su ieškove nutraukė. Nutraukdamas darbo santykius darbdavys pažeidė DK 180 straipsnį ir 132 straipsnio 2 dalį, nes pasirinkti atostogų terminą įstatymas leidžia pačiam darbuotojui. Darbuotoja, būdama nėščia, turi teisę apsispręsti, ar jai pasinaudoti įstatymo suteikta garantija, ar ne. Ieškovė pateikė darbdaviui medicinos pažymą apie nėštumą, tokiu būdu išreiškė pageidavimą pasinaudoti DK 132 str. 1 d. nustatyta garantija ir pagal jos 2014-07-15 prašymą jai buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos. Dirbantys vaiko tėvai turi teisę pasinaudoti teise į vaiko priežiūros atostogas iki vaikui sueis treji metai. Šios vaiko tėvų diskrecijos teisės niekas, taigi ir vaiko tėvų darbdaviai, neturi teisės riboti. Jeigu vienas iš vaiko tėvų darbdaviui pateikia prašymą, kad jis ketina pasinaudoti teise į vaiko priežiūros atostogas, tai pastarojo darbdavys privalo tenkinti tokį darbuotojo prašymą ir remiantis DK 180 straipsniu suteikti atostogas iki vaikui sueis treji metai. Neteisėti ir netikėti darbdavio veiksmai sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, pergyvenimus, nepatogumus, ji patyrė emocinę depresiją. Ieškovė, sužinojusi apie savo darbo teisių pažeidimus, buvo visiškai neseniai pagimdžiusi kūdikį, kurį maitino krūtimi, todėl ieškovės neteisėtas atleidimas iš darbo, jos emocinė būsena galėjo įtakoti ir jos kūdikio sveikatos bei emocinę būklę, todėl ieškovė patyrė neturtinę žalą. Atsakovė LSMU ligoninė VšĮ Kauno klinikos su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad šalių darbo santykių ir jų pabaigos reglamentavimui svarbios ne tik DK nuostatos, tačiau ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys medicinos rezidentūros ir rezidentų statusą, kadangi būtent rezidentūros studijų pagrindu su ieškove buvo sudaryta darbo sutartis. Be Darbo kodekso šiuos santykius taip pat reglamentuoja medicinos rezidentūros nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2003-10-31 nutarimu Nr. 1359, Rezidentūros reglamentas, patvirtintas LSMU Senato 2011-01-21 nutarimu Nr. 5-06 ir 2008-03-13 trišalė sutartis Nr. S-117/08-03-01/LBS-336, sudaryta tarp LSMU ir Sveikatos apsaugos ministerijos. Rezidentūros studijų nutraukimas rezidentams sukelia ne tokias pačias pasekmes, kurios būtų, jei juos sietų tipiniai darbo santykiai. Nors tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis, ieškovę ir atsakovę sieję darbo santykiai tokiais laikytini tik formos aspektu, tačiau turinio aspektu jie turėjo esminių niuansų, kurie nėra būdingi tipiniams darbo santykiams - atlygis buvo mokamas iš Sveikatos apsaugos ministerijos tikslinių asignavimų; atsakovė tiek Medicinos rezidentūros nuostatų, tiek trišalės sutarties pagrindu yra įsipareigojusi įdarbinti rezidentus profesinės veiklos praktikos laikotarpiui, todėl atsakovė kaip rezidentūros bazė konkrečiu atveju dėl teisės aktais reglamentuotos gydytojų rengimo specifikos neturėjo klasikiniuose darbo santykiuose darbdaviui būdingų teisių ir pareigų, kas įgalina išvadą, jog kaip atsakovė neturėjo teisės atsisakyti sudaryti darbo sutartį su į rezidentūrą įstojusia ieškove, taip ir neturėjo teisės suteikti ieškovės prašomas vaiko priežiūros atostogas jos 2014-12-30 prašyme nurodytomis sąlygomis, nes rezidentūros studijas LSMU ieškovė baigė dar 2014 m. liepos mėnesį, o tai savaime sąlygojo atsakovės, kaip rezidentūros bazės įstaigos, pareigų pasibaigimą ir nebuvimą teisinio pagrindo tęsti darbo santykius su ieškove darbo sutarties sąlygomis, įskaitant darbo sutarties pabaigos datos nukėlimą į vaiko priežiūros atostogų pabaigą.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; įpareigojo atsakovę LSMU ligoninę VšĮ Kauno klinikas suteikti ieškovei G. V. atostogas vaikui prižiūrėti iki pastarajam sueis dveji metai; pripažino neteisėtu ieškovės G. V. atleidimą iš darbo LSMU ligoninės VšĮ Kauno klinikų 2015-01-02 įsakymu Nr. P-1, ir nurodė grąžinti į darbą pagal terminuotą darbo sutartį jos terminą perkeliant iki DK 132 str. 2 d. nustatytos garantijos pabaigos; priteisė ieškovei G. V. iš atsakovės LSMU ligoninės VšĮ Kauno klinikų 50 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl darbuotojui, kuris yra medicinos studijų rezidentas ir kartu įdarbintas pagal terminuotą darbo sutartį, taikomos apsaugos ir tokių darbuotojo apsaugos elementų kaip tikslinės atostogos – nėštumo ir gimdymo bei atostogos vaikui prižiūrėti – taikymo ribojimų ar išimčių. Ieškovė, kuri tuo metu buvo vaiko auginimo atostogose (atostogų pabaiga 2015-01-03), 2014-12-30 darbdaviui pateikė prašymą suteikti jai vaiko auginimo atostogas, kaip nurodoma pareiškime „dviems metams“. Teismas, vertindamas minėto prašymo turinį DK 180 str. 1 d. prasme, šį ieškovės prašymą laikė prašymu suteikti atostogas vaikui prižiūrėti, kol jam sukaks dveji metai. Darbdavys 2015-01-02 įsakymu dėl personalo valdymo ieškovei prašomų atostogų nesuteikė ir darbo sutartį su ja nutraukė nuo 2015-01-03, laikydamas, kad yra pasibaigęs darbo sutarties terminas. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad tarp šalių sudaryta darbo sutartis turi tam tikrų specifinių požymių – pačios sutarties sudarymas atsirado ne iš darbdavio poreikio, o kilo iš socialinės ir pedagoginės partnerystės tarp mokymo įstaigos, Sveikatos apsaugos ministerijos ir atsakovės; darbuotojui darbo užmokestis yra mokamas iš Sveikatos apsaugos ministerijos paskirtų asignavimų; o darbo sutartis iš esmės yra susijusi su rezidentūros studijomis. Tačiau teismas pažymėjo, kad šie darbo sutarties specifiniai požymiai negali panaikinti ar pakeisti Darbo kodeksu nustatytų darbuotojo garantijų. Atsakovė nenutraukė darbo sutarties iki gimdymo ir vieną mėnesį po gimdymo, nors rezidentūros studijas ieškovė ir buvo užbaigusi; atsakovė suteikė ieškovei atostogas vaikui prižiūrėti iki 2015-01-03, tokiu būdu realiai pritaikydama ieškovei garantiją, nustatytą DK 132 str. 2 d. Teismas sprendė, kad atsakovė, atsisakydama pratęsti atostogas vaikui auginti, pirmiausia prieštaravo savo pačios pozicijai ir ankstesniems sprendimams suteikti tokias atostogas. DK 132 str. 2 d. nustatyta teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio, t. y. joje įtvirtinta darbdavio pareiga ir apribota jo teisė elgtis kitaip, nei nustatyta įstatyme. Priešingu atveju darbo sutarties nutraukimas reikštų įstatyme įtvirtintos darbdavio pareigos pažeidimą. Atostogos, numatytos DK 179 ir 180 straipsniuose, nors ir suteikiamos skirtingais pagrindais, iš esmės yra skirtos to paties darbuotojo socialinio instituto – motinystės – apsaugai. Be to, ieškovė, pasibaigus jos nėštumo ir gimdymo atostogoms į darbą negrįžo, pasirinko atostogas vaikui prižiūrėti, ir tos atostogos jai buvo suteiktos, todėl atsakovė, paskutinę suteiktų atostogų dieną atleidusi ieškovę iš darbo pažeidė DK 131 str. 1 d. 1 p. nustatytą draudimą įspėti ir atleisti atostogų metu. Teisės gauti motinystės pašalpą atžvilgiu ieškovė nenukentėtų, jeigu darbo sutartis su ja būtų nutraukta terminui pasibaigus, tačiau nutraukus darbo sutartį ieškovė netektų galimybės sukaupti bendrąjį darbo stažą DK 30 str. prasme ir tokiu būdu atsidurtų blogesnėje teisinėje padėtyje, negu kad kiti asmenys, tuo metu neauginę vaiko. Per garantijos galiojimo laiką darbo sutartis įstatymo pagrindu vykdoma kaip terminuota ir dar nepasibaigus terminui. Darbo sutartis per tą laiką negali būti nutraukiama suėjus terminui, nes terminas bus laikomas suėjusiu praėjus garantijos taikymo laikui. Iki tol darbo sutarties terminas nėra suėjęs ir neatsiranda pagrindo, numatyto DK 126 straipsnio 1 dalyje. Teismas sprendė, kad ieškovei suteikus atostogas vaikui prižiūrėti darbo sutarties galiojimo laiku, ir pateikus prašymą suteikti jai kitą šių atostogų dalį, atsakovė turėjo tęsti DK 132 str. 2 d. nustatytos garantijos taikymą ir suteikti ieškovei likusią atostogų dalį. Ta aplinkybė, kad ieškovė neįspėjo darbdavio prieš 14 dienų apie ketinimą pasinaudoti atostogomis ar grįžti į darbą (DK 180 str. 4 d.), šiuo atveju, negali įtakoti ieškovės teisės tęsti jau pradėtas atostogas vaikui prižiūrėti, nes ji nei pradeda atostogomis naudotis, nei grįžta iš jų, o tik tęsia jau pradėtas atostogas. Todėl darbdavys neteisėtai atsisakė suteikti atostogas vaikui prižiūrėti iki jo dvejų metų amžiaus. Teismas sprendė, kad darbo sutartis nutraukta neteisėtai, todėl ieškovė grąžintina į darbą sutartinį darbo sutarties terminą perkeliant į DK 132 str. 2 d. nustatytos garantijos pabaigos datą. Teismas nurodė, kad ieškovė jos patirtą neturtinę žalą kildina iš to, kad laikotarpiu, kai jai nebuvo pratęstos atostogos vaikui prižiūrėti, ji savo sūnų maitino krūtimi ir jos emocinė būsena dėl tokio jos teisių pažeidimo galėjo turėti neigiamos įtakos jos pačios būsenai ir vaiko sveikatai. Ieškovei kaip trečios pakopos studijas – rezidentūrą – baigusiai medikei yra žinoma, kad po gimdymo moters organizme vyksta sudėtingi ir kompleksiniai biocheminiai ir psichoemociniai procesai, kurie yra įtakojami ir sąlygojami daugybės veiksnių ir faktorių. Tas pats pasakytina ir apie kūdikio būseną, sveikatą ar jo nuotaikas. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kuo pasireiškė ieškovės dvasiniai išgyvenimai ar sukrėtimai. Ieškovės atstovės teismo posėdyje nurodytos aplinkybės apie padidėjusį ieškovės vaiko neramumą ar verksmingumą pateiktų įrodymų kontekste negali būti vertinama kaip neturtinės žalos įrodymas CK 6.250 straipsnio prasme. Reikalavimo dėl neteisėto atleidimo tenkinimas ieškovei turi būti pakankama satisfakcija, kuriuo yra panaikinamas jos teisių pažeidimas.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7Ieškovė G. V. apeliaciniame skunde (b. l. 71-76) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-06-01 sprendimą dalyje, kuria teismas ieškinį atmetė ir ieškinį šioje dalyje tenkinti visiškai, t. y. priteisti iš atsakovės LSMU ligoninės VšĮ Kauno klinikų ieškovės naudai 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:

81. Teismas, priimdamas sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos aiškinant ir taikant materialinės darbo teisės normas, susijusias su neturtinės žalos, padarytos darbuotojui, atlyginimu, netyrė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su neturtinės žalos neteisėtais atsakovo veiksmais padarymu, neanalizavo neteisėtais darbdavio veiksmais pažeistų vertybių pobūdžio ir specifikos, nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, vertinant ieškovei ir jos kūdikiui padarytą žalą.

92. Teismas konstatavęs, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kuo pasireiškė ieškovės dvasiniai išgyvenimai ar sukrėtimai, padarė nepagrįstą išvadą. Teismas pripažino, jog ieškovė buvo atleista neteisėtai, sutiko su ieškovės argumentais dėl to, kad darbdaviui su ieškove nutraukus darbo sutartį, ieškovė atsidūrė blogesnėje teisinėje padėtyje, negu kad kiti asmenys, tuo metu neauginę vaiko. Ieškovė sužinodama apie savo darbo teisių pažeidimus buvo visiškai neseniai pagimdžiusi kūdikį, kurį maitino krūtimi, todėl ieškovės neteisėtas atleidimas iš darbo, jos emocinė būsena galėjo įtakoti ne tik jos pačios, bet ir jos kūdikio sveikatos bei emocinę būklę.

103. Apeliantės nuomone, priešingai nei nurodė savo sprendime pirmos instancijos teismas, faktinės aplinkybės ir pateikti teismui duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog šiuo konkrečiu atveju darbdavio veikos neteisėtumo pripažinimas ir turtinės žalos atlyginimas nėra pakankama satisfakcija, kadangi ieškovė dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ne tik pati neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, pergyvenimus, nervinę įtampą, nepatogumus, emocinę depresiją, stresą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi, tačiau tai be abejo atsiliepė ir motinos pienu maitinamo kūdikio sveikatai bei jo nuotaikoms.

114. Neteisėtais darbdavio veiksmais buvo pažeistos konstitucinės, LR įstatymais ir tarptautiniais teisės aktais saugomos vertybės, tačiau teismas, priimdamas sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, visiškai nevertino, atsakovo veiksmais pažeistų ginamų vertybių pobūdžio ir specifikos, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Visų šių aplinkybių visuma rodo, kad ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir teisėtas, todėl turi būti patenkintas. Ieškovės prašoma priteisti 3000 Eur neturtinės žalos suma juridiniam asmeniui yra labai maža.

12Atsakovė LSMU ligoninė VšĮ Kauno klinikos atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 80-83) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimą. Atsakovė nurodo šiuos argumentus:

131. Nors ieškovė nesutinka su teismo sprendimu dėl neturtinės žalos nepriteisimo, tačiau nepateikia jokių įrodymų nei dėl neturtinės žalos patyrimo fakto, nei dėl tokios žalos dydžio. Vien tik neteisėto atleidimo iš darbo faktas, kaip toks, savaime dar nereiškia, kad darbuotojas patyrė ir neturtinės žalos. Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas. Ieškovė neturtinės žalos patyrimo faktą grindžia pačiu neteisėto atleidimo faktu ir aprašomojo pobūdžio teiginiais apie patirtas neigiamas emocijas, tačiau nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius.

142. Neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kad pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ar gražinimas į darbą. darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinio tenkinimas dalyje dėl atleidimo pripažinimo neteisėtu ir atleidimo datos perkėlimas yra pakankama satisfakcija ieškovei. Tokiu sprendimu pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teismų praktikos.

153. Ieškovė pas atsakovę buvo įdarbinta pagal terminuotą darbo sutartį tik rezidentūros laikotarpiui. Taigi, jau stodama į rezidentūrą ieškovė puikiai suvokė, kad darbo sutartis sudaroma tik profesinei praktikai atlikti ir tik rezidentūros laikotarpiui, o rezidentūrai pasibaigus įsidarbinti Kauno klinikose galės tik viešo konkurso būdu, todėl visiškai nepagrįsti ieškovės teiginiai dėl jos patirto nestabilumo darbo santykiuose ir ateities neužtikrintumo kaip pagrindų neturtinės žalos atsiradimui. Kauno klinikose gydytojai dirba pagal terminuotas 5 metų darbo sutartis, o į darbą priimami viešo konkurso būdu, kaip tai imperatyviai numatyta Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 str. Ieškovė yra toje pačioje padėtyje, kaip ir kiti asmenys, kurie baigė rezidentūros studijas, ko pasėkoje, baigėsi ir jų terminuotos darbo sutartys, todėl argumentai dėl ateities neužtikrintumo neturėtų būti vertinami kaip pagrindas neturtinės žalos atsiradimui.

164. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytos Lietuves Aukščiausiojo Teismo nutartys neturi precedentinės reikšmės nagrinėjamai bylai dėl skirtingų faktinių aplinkybių ir teisinės problematikos. Negalima lygiavertėmis laikyti situacijų, kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, ko pasėkoje, netenka nuolatinio darbo ir pajamų šaltinio, su situacija, kai yra sprendžiamas klausimas tik dėl terminuotos darbo sutarties pasibaigimo datos darbuotojui, atlikusiam profesinę praktiką ir auginančiam vaiką iki dvejų metų. Konkrečiu laikotarpiu ieškovė buvo vaiko priežiūros atostogose, neatliko jokių darbinių pareigų (rezidentūra jau buvo pasibaigusi, o rezidento darbas galimas atlikti tik studijų metu), jai nebuvo ir negalėjo būti mokamas darbo užmokestis (užmokestis mokamas iš Vyriausybės asignavimų rezidentūros studijų metu), todėl atleidimas iš darbo darbdavio vertinimu suėjus darbo sutartyje nustatytam terminui (pasibaigus rezidentūros studijoms ir DK nustatytam draudimui atleisti iš darbo nėštumo ir gimdymo atostogų metu ir vienam mėnesiui po jų) nesukėlė ieškovei jokių finansinių nuostolių (ieškovei buvo mokama motinystės pašalpa) ir negalėjo sukelti jokios neturtinės žalos.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

19Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

20Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė G. V. rezidentūros studijų programą baigė 2014-07-31. Tačiau dar prieš baigdama rezidentūros studijas, ieškovė 2014-07-15 pateikė prašymą atsakovui VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms, kuriame nurodė pageidavimą pasinaudoti DK 132 straipsnio 1 dalies garantija, draudžiančia nutraukti darbo sutartį su nėščia moterimi, ir prašė perkelti darbo sutarties pabaigos datą į dieną, kai sueis vienas mėnuo po nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos. Atsakovas šį ieškovės prašymą tenkino ir nukėlė darbo sutarties pabaigą į prašomą datą. 2014-10-07 ieškovė pagimdė sūnų. 2014-11-20 prašymu ieškovė prašė suteikti jai vaiko auginimo atostogas iki 2015-01-03 (28 b. l.). Tokios atostogos ieškovei buvo suteiktos (43 b. l.). Ieškovė 2014-12-30 prašymu prašė suteikti jai vaiko auginimo atostogas dvejiems metams (15 b. l.). Darbdaviui konstatavus, kad darbo sutarties terminas su ieškove yra pasibaigęs pasibaigus rezidentūros studijų terminui, darbdavys ieškovei prašomų tikslinių atostogų nesuteikė ir darbo sutartį su ieškove nutraukė 2015-01-03. Ieškovei ginčijant atleidimo iš darbo teisėtumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas, atsisakydamas pratęsti atostogas vaikui auginti, pirmiausia prieštaravo savo paties pozicijai ir ankstesniems sprendimams suteikti tokias atostogas, paneigė darbuotojui garantuojamas teises, tame tarpe ir socialines teises, tokias kaip gauti atostogas vaikui prižiūrėti (Darbo kodekso (toliau – DK) 180 str.), gauti apsaugą nuo atleidimo iš darbo esant nėštumo ir motinystės situacijai (DK 132 str.), todėl įpareigojo atsakovą suteikti ieškovei atostogas vaikui prižiūrėti iki pastarajam sueis dveji metai; pripažino neteisėtu ieškovės atleidimą iš darbo pas atsakovą ir grąžino į darbą pagal terminuotą darbo sutartį, jos terminą perkeliant iki DK 132 straipsnio 2 dalyje nustatytos garantijos pabaigos. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kuo pasireiškė ieškovės dvasiniai išgyvenimai ar sukrėtimai, kad reikalavimo dėl neteisėto atleidimo tenkinimas ieškovei turi būti pakankama satisfakcija, kuriuo yra panaikinamas jos teisių pažeidimas, todėl atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

21Su tokiu teismo sprendimu nesutinka ieškovė (apeliantė) ir apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą dalyje, kuria pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė ir ieškinį šioje dalyje tenkinti visiškai, t. y. priteisti iš atsakovo ieškovei 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

22Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo motyvus, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos aiškinant ir taikant materialinės darbo teisės normas, susijusias su neturtinės žalos, padarytos darbuotojui, atlyginimu, netyrė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su neturtinės žalos neteisėtais atsakovo veiksmais padarymu, neanalizavo neteisėtais darbdavio veiksmais pažeistų vertybių pobūdžio ir specifikos, nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, vertinant ieškovei ir jos kūdikiui padarytą žalą.

23Teisėjų kolegija pažymi, kad darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 str. 1 d.). Jeigu darbdavys savo teisę atleisti darbuotoją įgyvendina nesilaikydamas teisės normose įtvirtintų atleidimo pagrindų ir tvarkos ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. – tai gali būti darbdavio prievolei atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 1 str. 1 d., 248 str. 4 d., 250 str., CK 1.1 str. 3 d., 6.250 str.). Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą – savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas – taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl jos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimas pripažinti atleidimą neteisėtu ir reikalavimas dėl neteisėto atleidimo atlyginti padarytą neturtinę žalą yra susiję, bet savaime nereiškia, kad patenkinus vieną reikalavimą turi būti patenkintas ir kitas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje B. T. v. Ukmergės nestacionarinių socialinių paslaugų centras, bylos Nr. 3K-3-37/2009). Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už padarytą skriaudą, nes teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-05-11 nutartis civilinėje byloje S. B. v. SIA „Bodybalt“, bylos Nr. 3K-3-213/2012). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad DK 250 straipsnis taikomas ir neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta žala nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-18 nutartis civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. SĮ „Vilniaus miesto būstas“, bylos Nr. 3K-3-223/2012; kt.). Taigi, pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką vien neteisėto atleidimo iš darbo faktas nėra pakankamas pagrindas neturtinei žalai priteisti, nes turi būti sprendžiama, kokios pažeistų teisių gynimo priemonės laikytinos būtinomis ir pakankamomis kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į reikšmingas bylos aplinkybes.

24Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į formuojamą teisminę praktiką, išnagrinėjusi bylos medžiagą bei įvertinusi ieškovės apeliaciniame skunde ir atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog reikalavimo dėl neteisėto atleidimo tenkinimas nagrinėjamu atveju yra pakankama satisfakcija ieškovei.

25Apeliantė nurodo, jog darbo teisiniuose santykiuose neturtinė žala gali reikštis ne tik fiziniais skausmais, sveikatos sutrikimais, bet ir dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu ir pan., o neteisėtas atleidimas iš darbo galėjo įtakoti ne tik jos pačios emocinę būseną, bet ir jos kūdikio, maitinamo motinos pienu, sveikatos bei emocinę būklę, tačiau šie deklaratyvūs, bendro pobūdžio apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog ieškovei, kaip trečios pakopos studijas – rezidentūrą – baigusiai medikei yra žinoma, kad po gimdymo moters organizme vyksta sudėtingi ir kompleksiniai biocheminiai ir psichoemociniai procesai, kurie yra įtakojami ir sąlygojami daugybės veiksnių ir faktorių, tas pats pasisakytina ir apie motinos pienu maitinančio kūdikio būseną, sveikatą ar jo nuotaikas, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kuo pasireiškė ieškovės dvasiniai išgyvenimai ar sukrėtimai, o taip pat įrodymų, kurie leistų konstatuoti pakankamą priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusių neigiamų pasekmių (CPK 12, 178 str., CK 6.247 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tuo tarpu CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, ir jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis (to paties straipsnio 2 dalis). Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-12 nutartis civilinėje byloje V. I. ir kt. v. UAB „Uosta“, bylos Nr. 3K-3-405/2009). Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą bei įvertinti jo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įvertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstomos nustatytos faktinės bylos aplinkybės, argumentai, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas ir teisinis sprendimo pagrindimas (CPK 270 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. Z. S., bylos Nr. 3K-3-435/2008). Vadovaudamasi pirmiau nurodytomis proceso teisės normomis, atsižvelgdama į jų aiškinimo ir taikymo praktiką, taip pat remdamasi nagrinėjamos bylos duomenimis, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, konstravęs, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kuo pasireiškė ieškovės dvasiniai išgyvenimai, padarė nepagrįstą išvadą, nes, teisėjų kolegijos vertinimu, bylos išsprendimui vien tik reikšmingų aplinkybių nurodymas ieškovės paaiškinimuose, kai nurodytos aplinkybės žinomos dėl studijų metu įgytų žinių, jų nepagrindus kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, nelaikytinas pakankamu neturtinės žalos fakto įrodymu. Pastebėtina, kad ieškovės ieškinyje nurodyta aplinkybė dėl komplikuoto gimdymo, kuri visiškai nesusijusi su neteisėtu atleidimu, taip pat neabejotinai galėjo sukelti ieškovei neigiamus dvasinius išgyvenimus, nervinę įtampą.

26Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovės patirto nestabilumo darbo santykiuose bei neužtikrintumo savo ateitimi kaip pagrindo neturtinės žalos atsiradimui, kadangi, kaip pažymėjo ir atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovė pas atsakovą buvo įdarbinta pagal terminuotą darbo sutartį rezidentūros laikotarpiui, taigi, jau stodama į rezidentūrą ieškovė puikiai suvokė, kad darbo sutartis sudaroma tik profesinei praktikai atlikti ir tik rezidentūros laikotarpiui. Kaip teisingai konstravo pirmosios instancijos teismas, darbo sutarties sudarymas su ieškove atsirado ne iš darbdavio poreikio, o kilo iš socialinės ir pedagoginės partnerystės tarp mokymo įstaigos, Sveikatos apsaugos ministerijos ir atsakovo. Ieškovei darbo užmokestis buvo mokamas iš Sveikatos apsaugos ministerijos paskirtų asignavimų. Ieškovės rezidentūra baigėsi 2014 m. liepos 31 d., būtent iki šio termino ir buvo sudaryta terminuota darbo sutartis. Ieškovei pateikus medicininį pažymėjimą apie nėštumą, atsirado aplinkybė, reglamentuota DK 132 straipsnio 1 dalyje, tačiau terminuotos darbo sutarties nenutraukimas suėjus jos terminui dėl to, kad ją (sutartį) nutraukti draudžia įstatymas, negali būti vertinamas kaip sukeliantis darbo sutarties tapimo neterminuota teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-09-26 nutartis civilinėje byloje A. S. v. UAB „Lemminkainen Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-423/2005). Pastebina ir tai, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalies nuostatomis, universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams, o viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas, ieškovė, pabaigusi rezidentūros studijas bei pasibaigus terminuotai jos darbo sutarčiai, yra toje pačioje padėtyje, kaip ir kiti asmenys, pabaigę rezidentūros studijas, t. y. turi teisę dalyvauti viešuose konkursuose bei būti priimta į darbą universiteto ligoninėje penkeriems metams.

27Apeliantė nurodo, kad neteisėtai nutraukdamas darbo sutartį, atsakovas neužtikrino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinto visokeriopos paramos šeimas principo įgyvendinimo, tačiau šiuo aspektu pateikiamų argumentų nekonkretizuoja ir neteikia konkrečių įrodymų, kad ieškovei būtų tekę spręsti finansines problemas, susijusias su neteisėtu atleidimu (CPK 178 str.). Tokius apeliantės argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus. Ginčo darbo sutarties nutraukimo metu ieškovė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriaus 2014-06-26 įsakymu Nr. PS-11-215-R jau buvo atleista iš rezidentūros 2014-07-31, o pagal darbo sutarties nuostatas darbo užmokestis buvo mokamas iš Vyriausybės asignavimų rezidentūros studijų metu, todėl joms pasibaigus darbo užmokestis negalėjo būti mokamas. Taip pat ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo ji būtų praradusi teisę į Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatytą pašalpą ir negavo šios pašalpos (CPK 178 str., 12 str.).

28Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos aiškinant ir taikant materialinės darbo teisės normas, susijusias su neturtinės žalos, padarytos darbuotojui, atlyginimu, nes apeliaciniame skunde cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys (2009-02-02, bylos Nr. 3K-3-37/2009, 2006-01-04, bylos Nr. 3K-3-10/2006; 2008-07-29, bylos Nr. 3K-3-400/2008) savo faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, ir, kaip iš esmės pagrįstai nurodo atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, negalima lygiavertėmis laikyti situacijų, kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, ko pasėkoje, netenka nuolatinio darbo ir pajamų šaltinio, su nagrinėjama situacija, kai yra sprendžiamas klausimas tik dėl terminuotos darbo sutarties pasibaigimo datos darbuotojui, atlikusiam praktiką, kuriam terminuotos darbo sutarties pasibaigimo terminas perkeliamas iki DK 132 straipsnio 2 dalyje nustatytos garantijos pabaigos.

29Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje T. V. v. AB „Žemprojektas“, bylos Nr.3K-3-536/2010; kt.).

30Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

31Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

32Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė G. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti darbo... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 5. Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 6. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 7. Ieškovė G. V. apeliaciniame skunde (b. l. 71-76) prašo panaikinti Kauno... 8. 1. Teismas, priimdamas sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo,... 9. 2. Teismas konstatavęs, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų,... 10. 3. Apeliantės nuomone, priešingai nei nurodė savo sprendime pirmos... 11. 4. Neteisėtais darbdavio veiksmais buvo pažeistos konstitucinės, LR... 12. Atsakovė LSMU ligoninė VšĮ Kauno klinikos atsiliepime į apeliacinį... 13. 1. Nors ieškovė nesutinka su teismo sprendimu dėl neturtinės žalos... 14. 2. Neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir... 15. 3. Ieškovė pas atsakovę buvo įdarbinta pagal terminuotą darbo sutartį tik... 16. 4. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytos Lietuves Aukščiausiojo Teismo... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 19. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą,... 20. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė G. V. rezidentūros studijų programą... 21. Su tokiu teismo sprendimu nesutinka ieškovė (apeliantė) ir apeliaciniu... 22. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo motyvus, jog... 23. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbo teisinių santykių subjektai,... 24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į formuojamą teisminę praktiką,... 25. Apeliantė nurodo, jog darbo teisiniuose santykiuose neturtinė žala gali... 26. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl... 27. Apeliantė nurodo, kad neteisėtai nutraukdamas darbo sutartį, atsakovas... 28. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigia, kad... 29. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat... 30. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu... 31. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 32. Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą....