Byla 3K-3-213/2012
Dėl drausminių nuobaudų panaikinimo ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Antano Simniškio (pranešėjas) ir Juozo Šerkšno (kolegijos primininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo SIA Bodybalt, atstovaujamo SIA Bodybalt filialo Lietuvoje, kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui SIA Bodybalt, atstovaujamam SIA Bodybalt filialo Lietuvoje, dėl drausminių nuobaudų panaikinimo ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. G. esmė

5Byloje kilo ginčas dėl darbuotojai skirtų drausminių nuobaudų teisėtumo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

6Ieškovė prašė: pripažinti atsakovo 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. 2009-12/17/1 neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti; pripažinti jos atleidimą iš darbo atsakovo 2010 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 2010-02-12/1 neteisėtu ir šį įsakymą panaikinti; į darbą negrąžinti; priteisti iš atsakovo 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki visiško atsiskaitymo dienos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo visos jai priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, 15 000 Lt neturtinės žalos. Ieškovė nurodė, kad atsakovo 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 2009-12 09/1 jai paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Drausminė nuobauda paskirta už tai, kad, anot atsakovo, nesusimokėjus paimti 4 vienetai „Nutmeg Vanilla“ kūno sviestinio kremo; darbo metu paimami iš kasos pinigai; savavališkai imami produktų mėginiai. Ieškovės teigimu, drausminė nuobauda paskirta nepagrįstai, remiantis tikrovės neatitinkančiais faktais ir šališkų liudytojų parodymais, nes nei kremų, nei pinigų, nei mėginių ji neėmė; naudojant psichologinį spaudimą buvo siekiama ją įbauginti ir atleisti iš darbo. Dėl drausminės nuobaudos panaikinimo ji kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, tačiau drausminė nuobauda nebuvo panaikinta. Taip pat ieškovė nurodė, kad 2010 m. vasario 12 d. gavo atsakovo įsakymą dėl drausminės nuobaudos jai skyrimo ir atleidimo iš darbo, kuriame nurodyta, kad: 2009 m. gruodžio 9 d. jos rankinėje rasti 2 vienetai „Wild Cherry“ kūno sviesto, už kuriuos nebuvo sumokėta, taip ji padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, numatytą DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte; jai buvo pateiktas raštiškas reikalavimas (įsakymas) iki 2009 m. gruodžio 18 d. pareikšti rašytinį pasiaiškinimą dėl jos rankinėje rastų prekių, už kurias nebuvo sumokėjusi, tačiau ji pasiaiškinimo nepateikė. Ieškovė teigė, kad ši drausminė nuobauda taip pat yra pagrįsta tikrovės neatitinkančiais faktais ir šališkų liudytojų parodymais, taip pat kad prieš ją buvo naudojamas šantažas, psichologinis spaudimas. Ieškovės teigimu, 2009 m. gruodžio 9 d. ji nurodytų prekių (kūno sviesto) neėmė ir į rankinę nedėjo, dirbo įprastai ir nesulaukė jokių pastabų. Anot ieškovės, vagystės atveju paprastai yra kviečiama apsauga, tačiau aptariamu atveju apsauga kviečiama nebuvo, aktas nesurašytas, o liudytojos yra šališkos, nes suinteresuotos ieškovės atleidimu iš darbo.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. sausio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs liudytojų M. V., A. G., R. E., S. K. parodymus, padarė išvadą, kad šių liudytojų parodymai patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes dėl ieškovės neteisėtų veiksmų – materialinių vertybių neteisėto paėmimo – už kuriuos ieškovei paskirtos ginčijamos drausminės nuobaudos. Pažymėjęs kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jos nurodytas aplinkybes dėl liudytojų šališkumo, teismas konstatavo, jog neturi pagrindo abejoti liudytojų parodymais, nes šie yra nuoseklūs, išsamūs, neprieštaraujantys anksčiau jų raštu nurodytoms faktinėms aplinkybėms. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neginčijo aplinkybės, jog darbo vietoje buvo skolų sąsiuvinis, kuriame darbuotojas galėjo įrašyti paimtą prekę ir išsinešti į namus bei vėliau už ją atsiskaityti, taip pat neginčijo atsakovo nurodytos aplinkybės, jog ji (ieškovė) sumokėjo už 4 vienetus „Nutmeg and Vanilla“ kūno kremo, nenurodydama tam pagrindo. Teismo vertinimu, kadangi ieškovė dirbo su materialinėmis vertybėmis, tai jų paėmimo atveju, elgdamasi sąžiningai, rūpestingai ir protingai, privalėjo tinkamai informuoti darbdavį ar kitus įmonės suinteresuotus asmenis. Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių savo nurodytas aplinkybes, kad prieš ją buvo naudojamas šantažas ir psichologinis spaudimas, siekiant įbauginti ir atleisti iš darbo. Anot teismo, šiuo atveju aplinkybės, kad vagystės atveju nebuvo kviečiama apsauga, nesurašytas aktas, trūkumai nebuvo užfiksuoti žiniaraštyje, trūkstama suma nebuvo įrašyta į inventorizacijos aprašus, nepaneigia liudytojų parodymų (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad terminai drausminėms nuobaudoms skirti yra nepažeisti, bei pažymėjo, jog tokių terminų neginčijo ir ieškovė. Teismas padarė išvadas, kad drausminė nuobauda – papeikimas yra paskirta pagrįstai, o, jai galiojant ir nustačius kitą darbo drausmės pažeidimą, pagrįstai pastarasis pažeidimas įvertintas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, dėl to nėra pagrindo pripažinti ginčijamus įsakymus neteisėtais ir nepagrįstais. Tai konstatavus, teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti ir kitų ieškovės reikalavimų.

9Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės S. B. apeliacinį skundą, 2011 m. spalio 18 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 10 d. sprendimą ir ieškinį tenkino iš dalies: pripažino 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. 2009-12/17/1 neteisėtu ir jį panaikino; pripažino ieškovės atleidimą iš darbo 2010 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 2010-02-12/1 neteisėtu; nurodė, kad ieškovės darbo sutartis laikoma nutraukta nuo 2011 m. spalio 18 d. teismo sprendimu; priteisė iš atsakovo ieškovei (neatskaičiuos mokesčių) 20 024,11 Lt už priverstinės pravaikštos laiką, 2989,45 Lt išeitinę išmoką, 5 proc. dydžio palūkanas nuo nurodytų sumų nuo 2011 m. spalio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. sausio 29 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo. Atkreipusi dėmesį į kasacinio teismo praktiką, kad faktas, jog darbuotojas tikrai atliko veiksmus, turinčius <...> nusikaltimo <...> požymių, turi būti įrodytas tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių šio fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006, kolegija pažymėjo, kad iš esmės šioje byloje ginčas kilo dėl to, ar įrodymų jų pakankamumo prasme yra pateikta tiek, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių darbo drausmės pažeidimų faktų buvimu, taip pat konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė faktiškai remdamasis tik liudytojų parodymais (ir jų pačių surašytais dokumentais apie jų nurodomus faktus), išsamiau neanalizavęs jų patikimumo visų bylos aplinkybių kontekste. Dėl pirmosios ginčijamos drausminės nuobaudos kolegija sprendė, kad nemažai aplinkybių verčia abejoti, jog parduotuvės darbuotojų pranešimai, kuriais grindžiamas atsakovo įsakymas, yra neabejotinas pagrindas ginčijamam įsakymui priimti. Dėl kūno kremų kolegija pažymėjo, kad S. K. 2009 m. lapkričio 6 d. pareiškimas, jog ieškovė atidavė draugei kūno kremą, apskritai negalėtų būti laikomas ginčijamo įsakymo priėmimo vienu iš pagrindų, nes įsakyme nurodyti 4 vienetai kremo, kaip ir M. V. ir S. K. 2009 m. lapkričio 10 d. pranešimuose. Iš juose nurodytų teiginių visiškai neaišku, kada buvo atlikti ieškovei inkriminuojami veiksmai, o iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad ieškovė paskutinę prieš atostogas dieną dirbo 2009 m. lapkričio 8 d., kai S. K. apskritai nedirbo, o M. V. nedirbo kitą dieną. Kolegijos vertinimu, itin reikšminga yra tai, kad darbdavys, jei jis iš tikrųjų turėjo tokius darbuotojų M. V. ir S. K. pranešimus, ieškovės pasiaiškinimo paprašė tik beveik po dviejų savaičių (2009 m. gruodžio 9 d.) nuo ieškovės grįžimo į darbą po atostogų (2009 m. lapkričio 27 d.), nors akivaizdu, kad bet kuris darbdavys nedelsiant reaguotų į veiksmus, galinčius sukelti jam materialinių nuostolių, o ne lauktų kelias savaites, kol galbūt dar įvyks kas nors panašaus. Kolegija pažymėjo, kad byloje nėra jokių konkrečių duomenų apie tai, kada ieškovė, kaip teigia atsakovas, sumokėjo už tuos kremus. Dėl pinigų paėmimo iš kasos fakto kolegija, atkreipusi dėmesį į liudytojos M. V. parodymus bei jos 2009 m. lapkričio 9 d. pranešime nurodytas aplinkybes apie tai, kad ieškovė išvakarėse paėmė 100 Lt iš kasos, palikusi tai patvirtinantį raštelį, pažymėjo, jog šis nėra nei pateiktas į bylą, nei buvo pridėtas prie liudytojos pranešimo kaip priedas, nors tiek liudytojai, tiek atsakovui buvo akivaizdu, kad būtent šis raštelis būtų neabejotinu ieškovės kaltės įrodymu. Kolegija taip pat pažymėjo, kad yra teigiama, jog kitą ar dar kitą dieną tie pinigai buvo grąžinti, kai tuo tarpu po 2009 m. lapkričio 8 d. ieškovė nebedirbo, nes atostogavo. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad jokiais rašytiniais įrodymais neužfiksuotas nei lėšų kasoje trūkumas, nei jų grąžinimo faktas. Dėl drausminės nuobaudos už produktų mėginių paėmimą kolegija, atsižvelgusi į byloje pateiktą S. K. 2009 m. rugsėjo 20 d. pareiškimą, konstatavo, kad atsakovas dėl šio jam jau tuomet žinomo fakto, jeigu jis buvo, niekaip nereagavo. Pasisakydama dėl antrosios ginčijamos drausminės nuobaudos kolegija pažymėjo, kad 2009 m. gruodžio 9 d. akte, kuriuo grindžiamas kremų suradimo pas ieškovę faktas, nurodoma, kad ieškovė kremus padėjo į vietą, o aktą pasirašiusi M. V. teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė už juos sumokėjo. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nors R. E. parodė visais klausimais konsultavusis su teisininkais, tačiau pasiaiškinti ieškovės ir dėl šio akivaizdžiai nustatyto (atsakovo teigimu) fakto įsakymu buvo paprašyta kažkodėl tik po penkių dienų – 2009 m. gruodžio 14 d. Anot kolegijos, toks delsimas pareikalauti pasiaiškinti kelia tam tikrų abejonių, juolab, turint omenyje atsakovo nurodomas aplinkybes apie ankstesnį ieškovės elgesį (jei jis toks iš tikrųjų būtų buvęs), dar daugiau, toks atsakovo elgesys būtų juo labiau keistas siejant jį su kitomis aplinkybėmis – atsakovo nurodomas pažeidimas būtų buvęs padarytas būtent tą pačią dieną, kai ieškovei buvo parašytas įsakymas pasiaiškinti dėl pirmosios nuobaudos. Kolegijos vertinimu, nėra jokių rašytinių įrodymų, kad, skirtingai negu pirmosios nuobaudos atveju, 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymas, kuriuo reikalaujama pateikti pasiaiškinimą, ieškovei apskritai buvo įteiktas, o pastaroji šią aplinkybę kategoriškai neigia. Liudytojos R. E. parodymai teismo posėdyje, kad ji kitą dieną paprašė ieškovės pasiaiškinti, prieštarauja į bylą pateiktam tik po penkių dienų rašytam 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymui. Kolegija, esant tokioms aplinkybėms, sprendė, kad į bylą nepateikta patikimų įrodymų, jog pažeidimą iš tikrųjų būtų galima laikyti neabejotinai įrodytu, o bet kuriuo atveju yra pagrindas išvadai, kad nėra įrodymų, patikimai patvirtinančių, jog realiai buvo įvykdyti DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Kolegija, konstatavusi, kad pirmosios instancijos teismas formaliai rėmėsi liudytojų parodymais, tačiau nevertino, kiek tie parodymai yra patikimi kitų faktinių aplinkybių kontekste, sprendė, jog pateikti įrodymai ir faktinės aplinkybės neleidžia pripažinti, kad darbdavys tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą. Kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes, dėl to padarė netinkamą išvadą, jog ieškovė iš darbo buvo atleista teisėtai. Kolegija pripažino ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, taikė DK 297 straipsnio 4 dalies nuostatas, ieškovei priteistiną vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, atsižvelgusi į kasacinio teismo praktiką ir faktines šios bylos aplinkybes, sumažino trečdaliu, priteisė ieškovės naudai dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Atsižvelgusi į ieškovės atleidimo iš darbo pagrindą, kolegija, padariusi išvadą, kad po atleidimo iš darbo tokiu pagrindu sumažėja asmens reputacija, jis patiria dvasinių išgyvenimų ne tik dėl atleidimo pagrindo, dėl ko gali būti apsunkinta galimybė įsidarbinti, bet ir pragyvenimo šaltinio praradimo, sprendė, jog ieškovei 1000 Lt suma būtų adekvati jos patirtos neturtinės žalos atlyginimui, ieškovės reikalavimo pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu tenkinimas didele dalimi kompensuoja jos praradimus.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu atsakovas SIA Bodybalt, atstovaujamas SIA Bodybalt filialo Lietuvoje, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 10 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl DK normų, susijusių su drausminės atsakomybės sąlygų nustatymu, taikymo ir aiškinimo. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas priimtame sprendime visai nepasisakė ir nevertino būtinųjų drausminės atsakomybės sąlygų egzistavimo, t. y. fakto, kad drausminės nuobaudos paskirtos dėl ieškovės neteisėtų veiksmų – ieškovė nerūpestingai vykdė savo darbo pareigas, darbo drausmės pažeidimus darė tyčia, nes objektyviai galėjo ir subjektyviai privalėjo laikytis darbo sutartyje ir teisės aktuose nustatytų pareigų, žinojo savo darbo pareigas, jų atlikimo tvarką, buvo supažindinta su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymais ir nuostatomis pasirašytinai. Kasatorius teigia tinkamai organizavęs darbą, o tokie kasatoriaus veiksmai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos praktiką, suformuotą 2006 m. gegužės 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali sukelti ne tik realios žalos darbdaviui, bet ir kitų padarinių – darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ir tvarką šiurkščiai pažeidžiančiu asmeniu (DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-532/2005; 2006 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. N. v. UAB „Mabivil Papirius“, bylos Nr. 3K-3-658/2006; 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB ,,Sanatorija ,,Pušyno kelias“, bylos Nr. 3K-3-565/2007; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. C. v. IĮ L. Š. „Meškėnas“, civilinės bylos Nr. 3K-3-560/2007), todėl teismas, kasatoriaus manymu, nepagrįstai nevertino darbo drausmės pažeidimo šiame kontekste, nes kasatoriaus veiklos sėkmingumas (prekybos srityje) priklauso būtent nuo to, kaip sąžiningai dirba jo darbuotojai. Darbdavys negali toleruoti darbuotojo elgesio, kuriuo kėsinamasi į jo materialines vertybes. Tarp ieškovės veiksmų ir kasatoriaus patirtų neigiamų padarinių, kasatoriaus teigimu, buvo tiesioginis priežastinis ryšys, atsirado žala – kėsintasi į kasatoriaus turtą, sutrikdytas kolektyvas, kasatorius prarado pasitikėjimą ieškove, o ankstesnis ieškovės elgesys (liudytojos A. G. nusiskundimai) taip pat nebuvo nepriekaištingas, visi liudytojai teismo posėdžių metu pasisakė, kad dirbant su ieškove kildavo problemų dėl pinigų trūkumų kasoje, netvarkos parduotuvėje ir nesąžiningo elgesio, tai apeliacinės instancijos teismo turėjo būti įvertinta, nes teismas nagrinėjamu atveju visus argumentus parėmė įrodymų trūkumu, nesigilindamas, ar egzistavo patraukimo drausminėn atsakomybėn pagrindai.

12Dėl pirmosios nuobaudos skyrimo apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą remdamasis tik 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymo turinio trūkumais, nevertindamas kitų dokumentų ir liudytojų parodymų, todėl pažeidė įrodinėjimo taisykles, konstatuodamas, kad tariamai buvo pažeista ieškovės teisė žinoti, kuo yra kaltinama (įsakyme nenurodyta, kada buvo atlikti veiksmai), nevertino jos pačios pateikto paaiškinimo, kuriame nenurodyta, kad jai neaišku, kuo yra kaltinama.

13Dėl antrosios nuobaudos skyrimo – priešingai apeliacinės instancijos teismo išvadoms, kasatoriui, skiriant nuobaudą – atleidimą iš darbo, ne tik buvo žinoma apie ieškovės anksčiau padarytus pažeidimus, bet už juos jau buvo paskirta nuobauda 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu. Momentas, kada buvo padarytas antrasis darbo drausmės pažeidimas, prieš ar po to, kai buvo paskirta drausminė nuobauda už pirmą pažeidimą, neturi jokios teisinės reikšmės, nes nagrinėjamu atveju ieškovė atleista pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą – kai svarbus tik padaryto pažeidimo šiurkštumas, o ne pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

  1. Dėl netinkamo DK 238 ir 241 straipsnio 1 dalies taikymo ir aiškinimo. Kasatoriaus teigimu, DK 241 straipsnyje, reglamentuojančiame drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, nustatyta, kad darbdavys turi per 1 mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos skirti drausminę nuobaudą, t.y. turi apsispręsti, ar skirti nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. 73-ioji DNSB „Viršuliškės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011), tačiau nereglamentuota, per kiek laiko darbdavys turi pareikalauti pasiaiškinti raštu, todėl apeliacinės instancijos teismo teiginiai, kad penkių dienų ir ilgesnio delsimo terminas pasiaiškinimui pareikalauti kelia abejonių dėl pažeidimo fakto egzistavimo, prieštarauja DK nuostatoms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Terminas, per kurį darbdavys reikalauja pasiaiškinti, neturi esminės teisinės reikšmės, jeigu darbuotojui buvo suteikta pakankamai laiko pasiaiškinti ir drausminė nuobauda paskirta per 1 mėnesį. Skiriant antrąją drausminę nuobaudą, kasatoriaus teigimu, DK 241 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminai taip pat nebuvo pažeisti. Kasatoriaus nuomone, procedūrinių pažeidimų buvimas (nesant pakankamų rašytinių įrodymų dėl prašymo pasiaiškinti dėl antrojo pažeidimo įteikimo ieškovei, tik esant liudytojos R. E. parodymams) nelemia atleidimo iš einamų pareigų, kaip drausminės nuobaudos, teisėtumo, nes tuo atveju, kai drausmės pažeidimas buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, vien tik formalus drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą nuobaudą.

14Kasatorius taip pat pabrėžia, kad teismo nurodytas faktas, jog R. E. konsultavosi su teisininkais, reikšmės nagrinėjamoje byloje apskirtai neturi, o teisinių konsultacijų gavimas negali būti vertinamas kasatoriaus nenaudai kaip aplinkybė, jog nuobauda paskirta neteisėtai.

  1. Dėl netinkamo CK 6.250 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo. Kasatoriaus teigimu, pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti; atleidimo pripažinimas neteisėtu gali būti laikomas pakankama satisfakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Š. ir kt. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-7-2/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. UAB ,,Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008; 2005 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. UAB „Gedimex“, bylos Nr. 3K-3-162/2005). Apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus nuomone, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. SP UAB „Vilniaus troleibusai”, bylos Nr. 3K-3-371/2003), nes neįvertino visų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvirtintų neturtinės žalos nustatymo kriterijų, atsižvelgė tik į padarinius, nepagrįsdamas, kuo remiantis ieškovės reputacija sumažėjo, ji patyrė dvasinių išgyvenimų, nes bylos medžiagoje to neįrodyta. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos išgyvenimai, sveikatos sutrikimai buvo nulemti kasatoriaus veiksmų, o ne jos elgesio ar individualių charakterio savybių. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nevertino žalą padariusio asmens kaltės, jos formos. Taigi, kasatoriaus teigimu, neturtinė žala priteista nepagrįstai, teismas nevertino nei teisinio, nei faktinio jos atsiradimo pagrindo, o kasatorius skyrė drausminę nuobaudą ieškovei laikydamasis teisės aktų nustatytų reikalavimų, suteikdamas ieškovei galimybę pasiaiškinti, neatlikdamas jokių neproporcingai žeminančių veiksmų, elgėsi korektiškai, todėl ieškovė atleidimo iš darbo metu nepatyrė didesnių, nei įprastai patiriami tokiu atveju, emocinių išgyvenimų ar nepatogumų.
  2. Dėl proceso teisės normų pažeidimų. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 177, 185 straipsnius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo. Kasatorius nurodo, kad, vadovaujantis CPK nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus, teismas nustatydamas tikrąją tiesą byloje turi visapusiškai, objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečias bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. Kauno miesto 8-ojo notarų biuro notarė L. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-295/2006; 2006 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. G. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-67/2006). Kasatoriaus vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo įrodinėjimo taisyklių, nes byloje buvo pateikti pažeidimų faktą įrodantys rašytiniai įrodymai, kuriuos papildo liudytojų parodymai. Teismas išvadą apie tam tikrų faktų byloje buvimą gali padaryti ir tuo atveju, jei tam tikrų abejonių išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visumą leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „AAA“ v. LR valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002), todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo argumentuotai patvirtinti, kad joks protingas žmogus, esant byloje esantiems įrodymams, fakto buvimo nebūtų pripažinęs įrodytu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. ir kt., v. AB “Rokiškio sūris”, bylos Nr. 3K-3-601/2005). Be to, kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nevykdė liudytojų apklausos, tačiau visą savo sprendimo argumentaciją būtent tuo ir grindė, taigi, manytina, privalėjo apklausti liudytojus pats, o laikydamas parduotuvės darbuotojų pranešimus abejotinais, pažeidė įrodymų galios principus, nes visi CPK 177 straipsnyje išvardyti įrodymai turi vienodą įrodomąją galią. Kasatorius teigia turėjęs teisę skirti drausminę nuobaudą ieškovei nesulaukęs kompetentingos institucijos išvados, remdamasis tik jo paties surinktais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. UAB „Plungės lagūna”, bylos Nr. 3K-3-649/2005). Apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus teigimu, taip pat nepagrįstai konstatuodamas, kad kasatoriaus pateikti įrodymai neleidžia pripažinti, jog jis tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą, taip pat nekonstatavo, jog būtų buvę nustatyta, kad ieškovės rankinės patikrinimų apskritai nebuvo, ar kad ji apskritai nepadarė pažeidimo. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalį, nes nepateikė argumentų, kokiu pagrindu pirmoji drausminė nuobauda pripažinta neteisėta, nemotyvavo savo išvadų dėl neturtinės žalos fakto ir dydžio, neargumentavo apeliacinio skundo ribų peržengimo dėl neturtinės žalos, nes ieškovė apeliaciniame skunde nepasisakė dėl tokios žalos priteisimo. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, neįvertinęs visų įrodymų ir nemotyvavęs savo sprendimo, kartu pažeidė teisės į tinkamą teismo procesą ir teisės būti išklausytam principus.
  3. Dėl vienodos teismų praktikos šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, įtvirtinto DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte, padarymo įrodinėjimo taisyklių taikymo klausimais nebuvimo. Atkreipęs dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią „pažeidimas turi būti įrodytas tokiu laipsniu, kad nekiltų jokių pagrįstų abejonių šio fakto buvimu, ir būtent darbdavys turi pateikti įrodymus, kad toks pažeidimas buvo, o ne darbuotojas įrodyti, kad jo nebuvo“, kasatorius teigia, jog taip perkeliant visą įrodinėjimo naštą darbdaviui ir dar keliant ypatingus reikalavimus įrodymų pakankamumui, nepagrįstai suabsoliutinami darbuotojo interesai, o darbdavys patenka į padėtį, kai norėdamas paskirti drausminę nuobaudą už DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytą pažeidimą turi imtis ypatingų priemonių, kurių nereikalaujama kitų drausmės pažeidimų, taip pat vadinamų šiurkščiais, atveju, ir niekada negali būti tikras, ar jo pastangų pakaks įrodyti buvus drausmės pažeidimą. Taip darbo teisinių santykių subjektų statusas nepagrįstai yra diferencijuojamas, t. y. darbuotojui suteikiama per didelė teisinė apsauga, o darbdaviui – teisinės pareigos. Tai prieštarauja ne tik DK 35 straipsnio 2 daliai, bet ir kasacinio teismo formuojamai praktikai dėl darbo teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo, kurioje konstatuota, kad DK nėra įtvirtintų nuostatų, kurių pagrindu darbuotojas turėtų būti traktuojamas silpnesniąja darbo teisinių santykių šalimi, taigi dominuoja darbo sutarties šalių lygybės principas (DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 15, 16 straipsniai); teisiniame reguliavime darbuotojui palanki išimtis yra tik ta, kad esnt norminių darbo teisės aktų nuostatų prieštaravimams taikoma darbuotojui naudingesnė nuostata (DK 11 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. K. v. AB „Autrolis“, bylos Nr. 3K-3-176/2011). Kasatoriaus teigimu, vadovaujantis nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuota teisės aiškinimo ir taikymo taisykle bei atsižvelgiant į tai, kad DK neįtvirtina įrodymų, kuriais gali būti įrodinėjamas DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte įvardyto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo padarymo faktas konkretaus sąrašo, darytina išvada, jog jokie įrodymai negali turėti iš anskto nustatytos galios tokio pobūdžio ginčuose, šios aplinkybės įrodinėjamos pagal bendruosius įrodinėjimo procesą reguliuojančius principus ir taisykles. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priešingas DK 35 straipsniui, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuria remtasi apskųstame sprendime dėl įrodymų pakankamumo, prieštarauja nurodytai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai dėl vienodo darbo teisinių santykių subjektų traktavimo.

15Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė S. B. prašo netenkinti atsakovo kasacinio skundo, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas iš esmės analogiškais teisiniais argumentais, kurie nurodyti apskųstame apeliacinės instancijos teismo sprendime. Papildomai ieškovė nurodo:

  1. Dėl DK normų, susijusių su drausminės atsakomybės sąlygų nustatymu, taikymo ir aiškinimo. Ieškovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino būtinųjų drausminės atsakomybės sąlygų egzistavimą, nustatydamas, jog vienintelis pagrindas skirti drausminę nuobaudą – darbo pareigų nevykdymas ar netinkamas jų vykdymas, bei konstatavo, jog ieškovė darbo drausmės nepažeidė, neteisėtų veiksmų neatliko, todėl teismas ir neturėjo vertinti darbo drausmės pažeidimo (kurio nepadaryta) sunkumo, sukeltų padarinių, ieškovės kaltės, aplinkybių, kuriomis pažeidimas padarytas (jis nebuvo padarytas), ankstesnių darbo funkcijų atlikimo (teismas įvertino ankstesnį pareigų atlikimą ir konstatavo, kad ieškovė pirmojo darbo drausmės pažeidimo neatliko). Atsiliepime taip pat nurodoma, kad atsakovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-532/2005, Nr. 3K-3-658/2006, Nr. 3K-3-565/2007, Nr. 3K-3-560/2007, suformuotais precedentais, nes šių bylų ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinio pagrindo. Atsakovo teiginiai, anot ieškovės, dėl netinkamo darbo atlikimo grindžiami tik atsakovo darbuotojų, t. y. suinteresuotų asmenų, priklausomų nuo darbdavio, parodymais, kurie yra prieštaringi ir turi būti vertinami kritiškai, kaip tai ir darė apeliacinės instancijos teismas.

16Dėl pirmosios drausminės nuobaudos – darbdavio reikalavime pasiaiškinti ir įsakyme, kuriuo paskirta nuobauda, nenurodyta, kada buvo padaryti tariamai neteisėti veiksmai, liudytojų parodymai taip pat tiksliai neapibrėžė veiksmų padarymo laiko, todėl pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. SB „Volungėlė“, bylos Nr. 3K-3-448/2009; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. C. v. VšĮ Alytaus sporto ir rekreacijos centras, bylos Nr. 3K-3-393/2009) darbdavys, skirdamas nuobaudą, turi nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą, o teisme tikrinant drausminės nuobaudos paskyrimo teisėtumą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą, už kurį skirta nuobauda, darbuotojo kaltę, to nebuvo padaryta šiuo atveju, juolab, apeliacinės instancijos teismo nurodytos faktinių aplinkybių neatitiktys, ieškovės teigimu, patvirtina, kad pažeidimo apskritai nebuvo padaryta.

17Dėl antrosios nuobaudos paskyrimo pažymėtina, kad atsakovas pagal DK 238 straipsnį, inkriminuodamas ieškovei darbo drausmės pažeidimą 2009 m. gruodžio 9 d. turėjo atsižvelgti į tai, kaip darbuotoja dirbo iki tariamo darbo drausmės pažeidimo, o iki 2009 m. gruodžio 9 d. jai drausminių nuobaudų taikyta nebuvo (už pirmąjį pažeidimą pritaikyta tik 2009 m. gruodžio 17 d.). Atsakovas nepateikia jokių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo nustatytų įrodymų prieštaravimų, kad 2009 m. gruodžio 9 d. akte nurodyta, jog ieškovė padėjo jos rankinėje rastus kremus į vietą, o liudytoja M. V. teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė už juos sumokėjo.

  1. Dėl netinkamo DK 238 ir 241 straipsnio 1 dalies taikymo ir aiškinimo. Ieškovė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. ir kt. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004, 1999 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Muaro krautuvė“ v. Vilniaus m. valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-31/1999; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. personalinė įmonė „Albina“ v. Vilniaus m. valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-943/1999), nurodo, jog bylose, kuriose nagrinėjami ginčai dėl asmens atleidimo ši darbo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą, kai asmuo atliko veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, pažeidimo faktas turi būti įrodytas tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių fakto buvimo, įrodymų pakankamumo klausimas tokiose bylose turi būti sprendžiamas taikant labai griežtus kriterijus, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių tariamą ieškovės darbo drausmės pažeidimą (policijos pranešimo, apsaugos tarnybos surašyto raštiško pranešimo), o atsakovo pateikto akto turinys prieštarauja aktą pasirašiusių asmenų parodymams, todėl, ieškovės nuomone, pažeidimo faktas nebuvo įrodytas. Taip pat ieškovė nurodo, kad darbuotojo raštiškas pasiaiškinimas dėl darbo drausmės pažeidimo yra svari drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo garantija, o jos pažeidimas trukdo tinkamai ištirti darbo drausmės pažeidimą, drausminės nuobaudos skyrimo sąlygas ir parinkti drausminę nuobaudą, taip pat užtikrina darbdavio galimybes išsiaiškinti pažeidimo situaciją, reikšmingas aplinkybes drausminei nuobaudai skirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-59/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. UAB „Žvėryno klinika“, bylos Nr. 3K-3-153/2009; kt.), o byloje atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių prašymo pasiaiškinti dėl antrojo pažeidimo įteikimo ieškovei fakto egzistavimą. Rašytinio pasiaiškinimo iš darbuotojo nepaėmimas riboja darbdavio galimybes įrodinėti pažeidimo faktą, jis prisiima galimų neigiamų padarinių riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB “Pašventupio Baltutė”, bylos Nr. 3K-3-1298/2002).
  2. Dėl netinkamo CK 6.250 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo. Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėse bylose Nr. 3K-7-2/2008, 3K-3-400/2008, nes faktinės bylų aplinkybės skiriasi, o civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2005 kasatoriaus nurodomos frazės dėl neturtinės žalos priteisimo apskritai nėra. Ieškovė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje A. K. v. Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Kūno kultūros ir sporto skyriaus sporto mokykla ,,Marva”, bylos Nr. 3K-3-164/2005, nurodo, kad jei darbdavys nesilaiko DK 35 straipsnio 1 dalies nuostatų, jis turi atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas, ieškovės nuomone, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, jos patirtus emocinius išgyvenimus, sveikatos sutrikimus, pagrįstus medicininiais dokumentais, remdamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos 3K-3-10/2006), atsižvelgdamas į panašiose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose bylose priteistos neturtinės žalos dydį, pagrįstai priteisė 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovės sveikatos sutrikimai buvo patirti iš karto po atsakovo neteisėtų veiksmų, kitų aplinkybių nustatyta nebuvo, todėl priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės sveikatos sutrikimų, ieškovės nuomone, yra. Atsakovas nepaneigė savo kaltės dėl žalos, susijusios su neteisėtu darbuotojo atleidimu, prezumpcijos.
  3. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Ieškovė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodo, kad civilinėse bylose šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, įskaitant ir tokius pažeidimus, kurie turi administracinio teisės pažeidimo, baudžiamojo nusižengimo, nusikaltimo požymių, gali būti įrodinėjamas ir (vien tik) netiesioginiais įrodymais, tačiau netiesioginių įrodymų pakankamumo prasme turi būti pateikta tiek, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių darbo drausmės pažeidimo fakto buvimo, o nagrinėjamu atveju netiesioginiai įrodymai (liudytojų parodymai), kaip kad konstatavo apeliacinės instancijos teismas, prieštaravo vieni kitiems, byloje esantiems rašytiniams įrodymams, atsakovo paaiškinimams, todėl teisėtai ir pagrįstai konstatuota, kad ieškovė darbo drausmės pažeidimo nepadarė. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovas, kuris buvo atstovaujamas kvalifikuoto teisininko – advokato, apeliacinio proceso metu, matydamas prieštaravimus tarp liudytojų parodymų ir kitos byloje surinktos medžiagos, pats neprašė pakartotinai apklausti liudytojų, todėl argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas tai turėjo padaryti, kai jis patikrina pirmosios instancijos jau nustatytas faktines aplinkybes ir teisės taikymo klausimus, nepagrįstas. Dėl ieškovės rankinės fotografavimo fakto pažymėtina, kad kasatorius šiuo argumentu nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje nesirėmė ir neįrodinėjo, o apeliacinės instancijos teismas tokių faktinių aplinkybių nenustatė, tai nėra kasacijos dalykas.

18Dėl teismo sprendimo motyvavimo. Ieškovė nurodo, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008) ir EŽTT praktiką, sprendimo motyvų apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir šis klausimas turi būti analizuojamas konkrečių bylos aplinkybių kontekste. Teismas neturi pareigos detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, be to, jei nenustatoma kitų kasacijos pagrindų, apeliacinės instancijos teismo sprendimas neturėtų būti naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad egzistuoja absoliutūs apeliacinės instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai. Teismas visų byloje esančių įrodymų visumos pagrindu padarė išvadą, kad ieškovė darbo drausmės pažeidimo nepadarė ir neperžengė apeliacinio skundo ribų, nes pateiktu apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jos ieškinį tenkinti visiškai, taip pat priteisti neturtinės žalos atlyginimą, be to, darbo bylose teismas turi pareigą būti aktyvus ir tam tikrus klausimus spręsti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. D. v. UAB „Versupis“, bylos Nr. 3K-3-113/2005; kt.).

  1. Dėl DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto. Ginčuose dėl paskirtos drausminės nuobaudos darbdavys turi pareigą įrodyti paskirtos nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Kasatoriaus argumentai dėl pernelyg sunkios darbdavio įrodinėjimo pareigos, įrodinėjant padarytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. ir kt. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004, 1999 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Muaro krautuvė“ v. Vilniaus m. valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-31/1999; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. personalinė įmonė „Albina“ v. Vilniaus m. valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-943/1999), o svarių argumentų, kodėl suformuota praktika turėtų būti keičiama, taip pat nepateikia, keisti suformuotus precedentus nėra neišvengiamai ir objektyviai būtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pempininkų valdos“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-31/2012). Atsiliepime taip pat nurodyta, kad esanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika atspindi susiformavusią teismų praktiką nagrinėjamais klausimais, jokių reikšmingų pokyčių (socialinių, ekonominių) neįvyko, todėl keisti precedentus nėra pagrindo. Kasatorius nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėta civiline byla Nr. 3K-3-176/2011, nes jos faktinės aplinkybės skiriasi. Kasatoriaus siūlomas įrodinėjimo naštos perkėlimas darbuotojui sudarytų sąlygas darbdaviui piknaudžiauti savo padėtimi bei nepagrįstai (nesurinkus objektyvių įrodymų) atleisti darbuotojus ir prieštarautų pamatiniams darbo teisinių santykių principams.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Dėl teismo pareigos atsižvelgti į teismų praktiką analogiškose bylose, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo šioje byloje

22Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama.

23Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad bendrosios kompetencijos teismų susisaistymas savo pačių sukurtų precedentų (sprendimų analogiškose bylose) bei žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų susaistymas aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų (precedentų tų kategorijų bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas ir kt. v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-591/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nuosekliai pasisakoma, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. I. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-364/2007), o kasacinį skundą galima grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytais išaiškinimais, kurie suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose į bylą, kurioje kasacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. F. A. K., bylos Nr. 3K-3-9/2006).

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu konstatavimui nėra būtinas teismo nuosprendis arba administracinės atsakomybės taikymo aktas, darbuotojo neteisėti veiksmai gali būti įrodinėjami visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, kurių visuma turi lemti neabejotiną išvadą, kad darbuotojas tokius veiksmus atliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. ir kt. v. AB ,,Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB ,,Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006; 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB ,,Grasta“, bylos Nr. 3K-3-615/2007; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. K. v. UAB „Eksparas“, bylos Nr. 3K-3-562; kt.). Kasatorius, kasaciniame skunde teigdamas, kad yra nevienoda Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo fakto įrodinėjimo taisyklių taikymo, netinkamai kaip precedentu remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. J. K. v. AB „Autrolis“, bylos Nr. 3K-3-176/2011, pateiktais išaiškinimais, nes ši ir nagrinėjama bylos pagal savo faktines aplinkybes nėra analogiškos, be to, pirmiau nurodytoje byloje DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas apskritai nebuvo aktualus ir nebuvo taikomas. Teisėjų kolegijos vertimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad kasacinio teismo praktika dėl DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo fakto įrodinėjimo taisyklių taikymo yra nevienoda. Taip pat, įvertinusi kasacinio skundo bei atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinių prielaidų koreguoti ar kurti naujos teismų praktikos, negu ji suformuota nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, apeliacinės instancijos teismas apskųstame sprendime pagrįstai rėmėsi jose suformuotu precedentu.

25Vertindama kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 177, 185 straipsnius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo, teisėjų kolegija, viena vertus, pažymi jų abstraktų pobūdį, kita vertus, atsižvelgusi į faktinius bylos duomenis, apskųsto apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinį, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepagrindžia teiginio, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 177, 185 straipsnius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimą ir vertinimą atliko nepažeisdamas tam taikytinų taisyklių. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo padarytos iš įrodymų visumos, įvertinus visų byloje surinktų įrodymų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, įrodomąją reikšmę, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Jos (išvados) atitinka faktinius bylos duomenis, įvertintus pagal įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo išvados, jog darbdavys drausminę atsakomybę už jo nurodomą savavališką produktų mėginių ėmimą ieškovei taikė praleidęs DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą bei kad dėl kitų ginčijamų drausminės atsakomybės taikymo ieškovei atvejų nėra įrodyti (nustatyti) jos neteisėti veiksmai, taip pat ir darbo drausmės pažeidimų faktai, atitinka byloje surinktus įrodymus bei nustatytas faktines bylos aplinkybes ir yra padarytos nepažeidžiant CPK normų, reglamentuojančių įrodymus, įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad kasatorius kasaciniame skunde neteigia, jog apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl įrodymų įrodomosios reikšmės bei pakankamumo, nukrypo nuo šioje nutartyje jau minėtos kasacinio teismo nuoseklios praktikos, išdėstytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. B. ir kt. v. AB ,,Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; 2006 m. gegužės 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje G. K. v. UAB ,,Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006; 2007 m. gruodžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. S. v. UAB ,,Grasta“, bylos Nr. 3K-3-615/2007; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje O. K. v. UAB „Eksparas“, bylos Nr. 3K-3-562; kt.

26Dėl pareigos motyvuoti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą

27CPK 331 straipsnyje išdėstyti reikalavimai apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) turiniui ir jame nurodyta, kad motyvuojamojoje sprendimo (nutarties) dalyje glausta forma turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis dokumentas turi būti argumentuotas. Motyvuojamosios teismo sprendimo (nutarties) dalies paskirtis – pagrįsti apeliacinės instancijos teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. N. 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

28Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. notarė D. M., bylos Nr. 3K-3-452/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. U. v. UAB „IJO“, bylos Nr. 3K-3-453/2006; kt.). Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. B. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-603/2008; 2012 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. UAB „Gubernija“, bylos Nr. 3K-3-27/2012; ir kt.).

29Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas apskųstame sprendime argumentuotai atsakė į į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, be to, visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais teismas vadovavosi. Aplinkybė, kad apskųsto apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvai nėra nepriekaištingai išsamūs, teisėjų kolegijos vertinimu, nenulėmė neteisto procesinio sprendimo priėmimo. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl to, kad jis neatitinka CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nėra pagrindo, taip pat pripažinti apeliacinės instancijos teismą pažeidus kasatoriaus nurodomus teisės į tinkamą teismo procesą ir teisės būti išklausytam principus. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi ieškovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jos ieškinį patenkinti visiškai, o reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendimas yra susaistytas kitų reikalavimų išsprendimo rezultato (pirmosios instancijos teismas jį atmetė kiap nepagrįstą motyvuodamas išimtinai tuo, kad nėra pagrindo konstatuoti ginčijamų įsakymų neteisėtumo ir nepagrįstumo), tai nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą išnagrinėjo peržengdamas apeliacinio skundo ribas.

30Dėl neturtinės žalos ieškovei (darbuotojai) atlyginimo

31Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 1 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis).

32DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006). Konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. SR UAB „Alsa“, bylos Nr. 3K-3-442/2008). Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Š. ir kt. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-7-2/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. UAB ,,Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 250 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. 73-ioji DNSB „Viršuliškės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011; kt.).

33Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, atsižvelgęs į darbdavio taikytą jos atleidimo iš darbo pagrindą, padarė pagrįstą išvadą, kad po atleidimo iš darbo tokiu pagrindu sumažėja asmens reputacija, jis patiria dvasinių išgyvenimų ne tik dėl atleidimo pagrindo, dėl ko gali būti apsunkinta galimybė įsidarbinti, bet ir pragyvenimo šaltinio praradimo. Kaip jau minėta, darbo teisiniuose santykiuose neturtinė žala gali reikštis ne tik fiziniais skausmais, sveikatos sutrikimais, bet ir dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu ir pan., todėl kasacinio skundo argumentas, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog jos sveikatos sutrikimai buvo nulemti kasatoriaus veiksmų, o ne jos elgesio ar individualių charakterio savybių, yra teisiškai nereikšmingas. Atsižvelgusi į ieškovės atleidimo iš darbo pagrindą ir aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog yra pagrindas ieškovei priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Apeliacinės instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje bei teismų praktikoje įtvirtintus kriterijus. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.250 straipsnio 2 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šios materialiosios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos.

34Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

35Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į atsakovo 2009 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr 2009-12-09/1, kuriuo iš ieškovės pareikalauta pasiaiškinti, turinį bei 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymo, kuriuo ieškovei paskirta drausminė nuobauda, turinį, sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad buvo apribota ieškovės teisė žinoti, kokiais ir kada padarytais pažeidimais ji yra kaltinama, bei galimybė pateikti dėl jų konkrečius paaiškinimus. Pagal kasacinio teismo praktiką dėl DK 240 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo darbdavys, pareikalaudamas pasiaiškinti, turi aiškiai suformuluoti, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. UAB „Žvėryno klinika“, bylos Nr. 3K-3-153/2009).

36Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo sutartis gali būti nutraukta, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Šiurkštų darbo pareigų pažeidimą reglamentuoja DK 235 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje pateikta šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvoka, o 2 dalyje nurodytas šiurkščių pažeidimų sąrašas, kuris nėra baigtinis. Kai konkretus darbuotojo padarytas pažeidimas atitinka įstatymuose, kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nustatyto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sudėtį, toks konkretus pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytos veikos pagal įstatymą laikomos šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Tokiam jų kvalifikavimui nėra reikšminga tai, ar jas padaręs darbuotojas ankščiau buvo pažeidęs darbo drausmę, ar jam buvo taikytos drausminio poveikio priemonės. Pastarosios aplinkybės reikšmingos drausminės nuobaudos už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą parinkimui (DK 238 straipsnis), o ne DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytų veikų kvalifikavimui šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas sprendimą motyvavo tuo, kad yra pagrįstai paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, o jai galiojant ir nustačius kitą darbo drausmės pažeidimą, pagrįstai pastarasis pažeidimas laikytinas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimo išvada dėl nurodytų pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų ydingumo DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytų veikų kvalifikavimo šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu aspektu.

37Įvertinusi kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama tai, kad apeliacinės instancijos teismo vertinimas, jog penkių dienų ir ilgesnio delsimo pareikalauti pasiaiškinimo terminas kelia abejonių dėl pažeidimo fakto egzistavimo, prieštarauja DK nuostatoms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog kasatorius kasaciniame skunde nepateikia tai patvirtinančių teisinių argumentų, todėl šie kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

38Kiti kasacinio skundo argumentai yra nereikšmingi vienodos teismų praktikos formavimui ir neturi įtakos apskųsto sprendimo teisėtumui, todėl nenagrinėtini.

39Teisėjų kolegija, patikrinusi teisės taikymo aspektu apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad jį naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

40Dėl bylinėjimosi išlaidų

41Atmetant kasacinį skundą, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

42Ieškovė prašo priteisti iš kasatoriaus 2100 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 punktu nurodytas ieškovės prašymas tenkintinas iš dalies, jos naudai iš kasatoriaus priteistina 1600 Lt bylinėjimosi išlaidų.

43Kasaciniame teisme patirta 30,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2012 m. gegužės 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

44Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

45Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

46Priteisti iš atsakovo SIA Bodybalt (j. a. k. 40003671246) 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės S. B. (a. k. ( - ) naudai ir 30,20 Lt (trisdešimt litų ir dvidešimt centų) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

47Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. G. esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl darbuotojai skirtų drausminių nuobaudų teisėtumo,... 6. Ieškovė prašė: pripažinti atsakovo 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo... 8. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. sausio 10 d. sprendimu... 9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu atsakovas SIA Bodybalt, atstovaujamas SIA Bodybalt filialo... 12. Dėl pirmosios nuobaudos skyrimo apeliacinės instancijos teismas padarė... 13. Dėl antrosios nuobaudos skyrimo – priešingai apeliacinės instancijos... 14. Kasatorius taip pat pabrėžia, kad teismo nurodytas faktas, jog R. E.... 15. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė S. B. prašo netenkinti atsakovo... 16. Dėl pirmosios drausminės nuobaudos – darbdavio reikalavime pasiaiškinti ir... 17. Dėl antrosios nuobaudos paskyrimo pažymėtina, kad atsakovas pagal DK 238... 18. Dėl teismo sprendimo motyvavimo. Ieškovė nurodo, kad, atsižvelgiant į... 19. Teisėjų kolegija... 20. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Dėl teismo pareigos atsižvelgti į teismų praktiką analogiškose bylose,... 22. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose,... 23. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad bendrosios kompetencijos teismų... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad... 25. Vertindama kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad apeliacinės... 26. Dėl pareigos motyvuoti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą... 27. CPK 331 straipsnyje išdėstyti reikalavimai apeliacinės instancijos teismo... 28. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis... 29. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas... 30. Dėl neturtinės žalos ieškovei (darbuotojai) atlyginimo... 31. Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami... 32. DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti... 33. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas,... 34. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 35. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į atsakovo 2009 m. gruodžio 9 d. įsakymo... 36. Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo sutartis gali būti nutraukta,... 37. Įvertinusi kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama tai, kad apeliacinės... 38. Kiti kasacinio skundo argumentai yra nereikšmingi vienodos teismų praktikos... 39. Teisėjų kolegija, patikrinusi teisės taikymo aspektu apskųstą apeliacinės... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 41. Atmetant kasacinį skundą, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos... 42. Ieškovė prašo priteisti iš kasatoriaus 2100 Lt bylinėjimosi išlaidų,... 43. Kasaciniame teisme patirta 30,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 45. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.... 46. Priteisti iš atsakovo SIA Bodybalt (j. a. k. 40003671246) 1600 (vieną... 47. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...