Byla 2-35-490/2016
Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir pareiškėjų G. D., S. S. ir A. I., atstovaujamo įstatyminio atstovo V. I., pareiškimus suinteresuotiems asmenims Z. S., E. S., atstovaujamai jos įstatyminės atstovės Z. S., G. S., E. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl termino palikimui priimti pagal įstatymą pratęsimo

1Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Damulienė, sekretoriaujant Loretai Bražinskienei, dalyvaujant pareiškėjai Z. S., jos atstovui advokatui Valteriui Aleknai, pareiškėjai G. D., jos atstovei advokatei Albinai Cirulienei, pareiškėjo A. I. atstovui advokatui Raimundui Gargasui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. S., E. S., G. D. ir S. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir pareiškėjų G. D., S. S. ir A. I., atstovaujamo įstatyminio atstovo V. I., pareiškimus suinteresuotiems asmenims Z. S., E. S., atstovaujamai jos įstatyminės atstovės Z. S., G. S., E. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl termino palikimui priimti pagal įstatymą pratęsimo, ir

Nustatė

2Pareiškėja Z. S. kreipėsi su pareiškimu į Jonavos rajono apylinkės teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. S., a. k. ( - ) mirusio 2006-04-16 Jonavos raj., ir A. S., a. k. ( - ) mirusios 2007-02-16 Jonavos raj., mirties palikimą priėmė jų sūnus G. S., a. k. ( - ) pradėjęs jų turtą faktiškai valdyti (1 t., b. l. 2–3).

3Pareiškime, kurį pareiškėja ir jos atstovas palaikė teismo posėdžio metu, nurodė, kad 2015-05-23 mirė jos sutuoktinis G. S.. Po sutuoktinio mirties kaip pirmos eilės įstatyminė paveldėtoja kartu su dukra G. S. pareiškėja nustatyta tvarka kreipėsi dėl palikimo priėmimo į Jonavos rajono 4-ąjį notaro biurą. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas norint gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą G. S. priklausantį turtą. 2006-04-16 mirė pareiškėjos sutuoktinio G. S. tėvas A. S., o 2007-02-10 mirė motina A. S.. Mirus tėvams G. S. dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau po tėvų mirties ir toliau dirbo tėvui A. S. priklausiusį 7,71 ha žemės sklypą ( - ). Minėtą sklypą dar būdamas gyvas A. S. perdavė naudotis savo sūnui G. S.. Kadangi pareiškėjos šeima vertėsi ūkininkaudama ir yra įregistravusi ūkininko ūkį pareiškėjos Z. S. vardu, todėl minėtą žemės sklypą pareiškėjos šeima deklaravo nuo 2004 m. Mirus tėvams G. S. prižiūrėjo tėvams priklausiusią sodybą ( - )., iki pat savo mirties tvarkė jos teritoriją, šienavo ir dirbo prie namo esančią žemę. Po tėvų mirties pradėjo naudotis A. S. ir A. S. priklausančiais namų apyvokos daiktais, žemės ūkio padargais. G. S. seserys S. S. ir G. D. įstatymo nustatyta tvarka palikimo po savo tėvų mirties nepriėmė, kitų paveldėtojų nėra.

4Suinteresuoti asmenys G. D. ir Z. S. pateikė atsiliepimą į Z. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nurodydamos, kad su pareiškimu nesutinka (1 t., b. l. 30–32). Atsiliepime nurodė, kad jų tėvai A. S. ir A. S. turėjo keturis vaikus: S. S., G. D., G. S., mirusį 2015-05-23, R. S., mirusią 2013-12-24. Po tėvo A. S., mirusio 2006-04-16, mirties, jos trijų mėnesių laikotarpyje kreipėmės į Jonavos notarų biurą, siekdamos įforminti palikimo priėmimo faktą, kur buvo paaiškinta, jog jos turi pateikti dokumentus, įrodančius, koks turtas sudaro priimamą palikimą. Reikalingi notarui pateikti dokumentai buvo pas brolį G. S.. Kai jo paprašė dokumentų, brolis atsisakė juos duoti, nurodydamas, kad tėvas jam išnuomojo žemę 10 metų. Supratusios, kad tėvas broliui G. S. užrašė visą turtą ir paveldėjimo dokumentai bus tvarkomi tik jo vardu. Dėl teisinio neišprusimo ir įstatymų nežinojimo po tėvo A. S. mirties jos nesikreipė į notarą siekiant sužinoti, ar tėvas A. S. buvo surašęs testamentą ir palikęs jam priklausantį turtą broliui G. S.. Brolis G. S. mirė 2015-05-23. Mirus broliui jos sužinojo, kad po tėvo A. S. mirties likęs turtas yra įregistruotas jo vardu. Tuomet suprato, kad G. S., tvirtindamas, jog teisėtai valdo tėvo turtą, melavo. Mirusiojo brolio žmona Z. S. patvirtino, kad G. S. po jų tėvo A. S. mirties turto nepaveldėjo. Nesutinka su pareiškėjos prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu. Suinteresuotų asmenų nuomone, jei po tėvo mirties brolis G. S. naudojosi 7,71 ha žemės sklypu, priklausančiu tėvui A. S., jis tai darė savavališkai ir neteisėtai, be to, melagingai tvirtino, jog nuomojosi iš tėvo žemės sklypą.

5Suinteresuotas asmuo G. S. atsiliepime į Z. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodė, kad sutinka su pareiškimu, prašo jį tenkinti (1 t., b. l. 35).

6Suinteresuotas asmuo E. S. atsiliepime į Z. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodė, kad sutinka su pareiškimu, prašo jį tenkinti (2 t., b. l. 10–12).

7Pareiškėjos G. D. ir S. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu suinteresuotiems asmenims Z. S., E. S., atstovaujamai jos įstatyminės atstovės Z. S., G. S., E. B. ir A. I., atstovaujamam įstatyminio atstovo V. I., dėl termino palikimui priimti pagal įstatymą pratęsimo. Pareiškėjos prašo pratęsti joms praleistą įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti po A. S., a. k. ( - ) mirusio 2006-04-16, ir A. S., a. k. ( - ) mirusios 2007-02-16, gyvenusių ( - )., mirties (1 t., b. l. 40–45).

8Pareiškime, kurį pareiškėjos ir jų atstovė palikė teismo posėdžio metu, nurodė, kad jų tėvai A. S., miręs 2006-04-16, ir A. S., mirusi 2007-02-16, turėjo keturis vaikus: S. S., G. D., G. S., mirusį 2015-05-23, ir R. S. (santuokinės pavardės B., I.), mirusią 2013-12-24. Po tėvo A. S. mirties trijų mėnesių laikotarpyje pareiškėjos kreipėsi į Jonavos notarų biurą, kur jų pareikalavo pateikti dokumentus, įrodančius, kokį turtą iki mirties turėjo tėvas A. S.. Dokumentų brolis G. S. joms nedavė bei nurodė, kad jis iš tėvo išsinuomojo žemę 10 metų laikotarpiui. Po pokalbio su broliu jos supratusios, kad visą turtą tėvas testamentu paliko broliui, todėl į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjų motina A. S. po vyro A. S. mirties palikimo nepriėmė ir jo turto nepaveldėjo. Motina prieš mirtį padovanojo jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą broliui G. S., jos apie dovanojimo sutartį sužinojo iš G. S., todėl dėl jai priklausančio turto paveldėjimo į notarą nesikreipė. Po brolio mirties pareiškėjos sužinojo, kad tėvo turtas yra įregistruotas jo vardu, brolis tėvo turto nėra paveldėjęs, todėl suprato, kad G. S., tvirtindamas jog tėvas jam vienam paliko turtą, melavo. Kad G. S. turto po tėvo mirties nepaveldėjo, patvirtino ir jo sutuoktinė Z. S.. Pareiškėjų nuomone, jos įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti praleido dėl svarbios priežasties – palikimo įstatyme nustatytu laiku nepriėmėme, nes patikėjo brolio G. S. melagingu aiškinimu, kad tėvas turtą po mirties paliko jam ir jis palikimą priėmė, sutvarkė turto paveldėjimo dokumentus savo vardu. Kadangi jų tėvai A. S. ir A. S. po savo mirties testamentų nepaliko, atsiranda jiems priklausančio turto paveldėjimas pagal įstatymą. Pareiškėjos neturėjo pakankamai teisinių žinių tam, kad būtų laiku susitvarkiusios palikimo priėmimo dokumentus. Pareiškėjos išreiškė savo valią priimti po tėvo mirties likusį palikimą – trijų mėnesių laikotarpyje buvo atvykusios pas notarę dėl palikimo priėmimo, tačiau tolimesnių procedūrų nebaigė būtent dėl brolio melagingo paaiškinimo apie tai, kad turtą tėvas paliko jam vienam. Kai po brolio G. S. mirties sužinojo, kad dar turime galimybę paveldėti tėvų A. S. ir A. S. turtą pagal įstatymą, nedelsdamos kreipėsi į teismą dėl įstatyme numatyto praleisto termino palikimui priimti pratęsimo.

9Suinteresuotas asmuo A. I., atstovaujamas įstatyminio atstovo V. I., atsiliepime į pareiškėjų G. D. ir S. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pagal įstatymą pratęsimo nurodė, kad jis neprieštarauja pareiškėjų prašymui dėl termino palikimui priimti pratęsimo (1 t., b. l. 103–104).

10Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų byloje nepateikė.

11Suinteresuotas asmuo A. I., atstovaujamas įstatyminio atstovo V. I., pateikė teismui pareiškimą dėl įstatyme nustatyto praleisto termino palikimui priimti pratęsimo, prašydamas A. I., gim. (Duomenys neskelbtini), pratęsti praleistą įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti po A. S., a. k. ( - ) mirusio 2006-04-16, ir A. S., a. k. ( - ) mirusios 2007-02-16, gyvenusių ( - ) mirties (2 t., b. l. 2–3).

12Suinteresuotas asmuo Z. S. atsiliepime į A. I., atstovaujamo įstatyminio atstovo V. I., pareiškimą dėl įstatyme nustatyto praleisto termino palikimui priimti pratęsimo nurodė, kad nesutinka su pareiškimu, prašo jį atmesti (2 t., b. l. 16–18). Nurodė, kad nepilnamečio A. I. mama R. I., mirusi 2013-12-24, per visą laikotrapį po savo tėvų mirties jokių pretenzijų į mirusių tėvų turtą nereiškė, į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjas nenurodo nei vienos priežasties, dėl ko jo jo motina R. I., o po jos mirties ir jo tėvas V. I. praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti.

13Suinteresuoti asmenys E. S. ir G. S. atsiliepime į A. I., atstovaujamo įstatyminio atstovo V. I., pareiškimą dėl įstatyme nustatyto praleisto termino palikimui priimti pratęsimo nurodė, kad nesutinka su pareiškimu, prašo jį atmesti (2 t., b. l. 19–21).

14Suinteresuoti asmenys G. D. ir S. S. atsiliepime į A. I., atstovaujamo įstatyminio atstovo V. I., pareiškimą dėl įstatyme nustatyto praleisto termino palikimui priimti pratęsimo nurodė, kad sutinka su pareiškimu, prašo jį tenkinti (2 t., b. l. 39).

15Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir dėl termino palikimui priimti pratęsimo nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neprieštarauja pareiškėjos Z. S. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, jei pareiškėja Z. S. pateiks teismui duomenų, kurie patvirtins, kad jos sutuoktinis palikimą priėmė pradėjęs turtą faktiškai valdyti. Taip pat nurodė, kad pareiškėjai G. D., S. S. ir A. I. nepagrindė aplinkybių, kad jų nurodytos priežastys sutrukdė jiems laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, taip pat nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, jog jie aktyviai siekė priimti palikimą ir jų valia buvo aiškiai išreikšta, tačiau dėl objektyvių aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Pareiškėjų G. D. ir S. S. nežinojimas, kad po tėvo mirties atsirado (egzistavo) turtas, kurį jos turi teisę paveldėti, nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą. Kitų svarbių priežasčių, kuriomis remiantis būtų galima atnaujinti terminą palikimui priimti pareiškėjos nepateikė (2 t., b. l. 56–58).

16Pareiškėja Z. S. ir jos atstovas advokatas Valteris Alekna teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti ir nustatyti pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, o pareiškimų dėl termino palikimui priimti pratęsimo netenkinti.

17Pareiškėjos G. D., S. S., jų atstovė advokatė Albina Cirulienė prašė tenkinti jų pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, o pareiškėjos Z. S. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkinti.

18Pareiškėjo A. I. atstovas advokatas Raimundas Gargasas prašė tenkinti pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, pareiškėjos Z. S. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkinti.

19Pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas

20Remiantis pareiškėjų pareiškimuose nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjų, jų atstovų, suinteresuotų asmenų paaiškinimais, liudytojų J. G., E. M., G. S., A. K., N. E., E. Z., G. G. parodymais, nustatyta, kad 2015-05-23 mirė pareiškėjos Z. S. sutuoktinis G. S., gim. ( - ) (1 t., b. l. 4). Po sutuoktinio mirties Z. S. kartu su dukra G. S. įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į Jonavos rajono 4-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo (1 t., b. l. 5, 14, 20, 25). Mirę pareiškėjos sutuoktinio G. S. tėvai A. S., miręs 2006-04-16, ir A. S., mirusi 2007-02-16, turėjo keturis vaikus: S. S., G. D., G. S., mirusį 2015-05-23, ir R. S. (santuokinės pavardės B., I.), mirusią 2013-12-24 (1 t., b. l. 13, 16, 50, 51, 56, 59). Mirus tėvams, nei vienas iš jų vaikų dėl palikimo priėmimo per įstatymų nustatytą terminą į notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo bylos nebuvo užvestos (1 t., b. l. 6, 7, 8, 9, 23). Nors mirus tėvams, G. S. dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau po tėvų mirties jis ir toliau dirbo tėvui A. S. priklausiusį 7,71 ha žemės sklypą, esantį ( - )., kurį dirbo ir prižiūrėjo dar būnat gyvam tėvui A. S. (1 t., b. l. 17, 34, 58, 73, 74, 87, 88). Mirusiojo G. S. šeima vertėsi ūkininkaudama, yra įregistravę ūkininko ūkį Z. S. vardu, todėl minėtą žemės sklypą deklaravo nuo 2004 m., Z. S. teikė paraiškas tiesioginėms išmokoms gauti už 7,7100 ha žemės sklypą (1 t., b. l. 10, 11, 12, 21, 2 t., b. l. 47, 49, 88–91). A. S. su G. S. ir Z. S. buv sudaręs privačios žemės (miško) sklypo panaudos sutartį dėl 7,7100 ha žemės sklypo kartu su jame esančiais statiniais nuomos 25 m. laikotarpiui iki 2029 m. (2 t., b. l. 113).( - ) seniūnija patvirtino, kad Z. S. gyveno ir vedė bendrą ūkį su sutuoktiniu G. S. nuo 1987 m. (2 t., b. l. 48). Mirus tėvams G. S. prižiūrėjo tėvams priklausiusią sodybą, ( - ). (1 t., b. l. 18), tvarkė jos teritoriją, šienavo ir dirbo prie namo esančią žemę, tvarkė mišką (1 t., b. l. 135, 136, 137, 2 t., b. l. 24–25). Po tėvų mirties pradėjo naudotis A. S. ir A. S. priklausančiais namų apyvokos daiktais, žemės ūkio padargais. Remiantis Jonavos r. savivaldybės administracijos ( - ) seniūnijos informacija, Z. S. dirbo ir deklaravo A. S. žemę, esančią ( - ), nuo 2004 m. iki 2015 m. (1 t., b. l. 10). Jonavos r. savivaldybės administracijos ( - ) seniūnijos 2015-11-02 pažymoje Nr. GP-130 nurodoma, kad G. S. po savo tėvų A. S. ir A. S. mirties vienintelis kartu su savo šeimos nariais rūpinosi savo tėvų sodyba, dirbo žemės ūkio paskirties žemę, esančią ( - ). (2 t., b. l. 50).

21Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais ipso iure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 str.).

22Pagal CK 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-05 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra konstatavęs, jog palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir 1.1.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; 2013-09-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013; 2014-05-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2014).

24Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

25Remiantis bylos duomenimis, Jonavos rajono valdybos 1994-07-19 potvarkiu Nr. 194pv-503, A. S. buvo atkurta nuosavybės teisė į jo ( - ) nuosavybės teisėmis valdytą 7,40 ha žemę ir 0,31 ha miško, perduodant neatlygintinai 7,7100 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ). 1 (2 t., b. l. 60–63). Teismas pažymi, kad A. S. nuosavybės teisė į 7,7100 ha žemės sklypą buvo atkurta asmeniškai, todėl konstatuotina, kad šio žemės sklypo dalis nuosavybės teise jo sutuoktinei A. S. nepriklausė. Byloje duomenų, kad A. S. palikimą – 7,7100 ha žemės sklypą, atsiradusį po sutuoktinio A. S. mirties, būtų priėmusi, nėra. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl palikimo priėmimo, susijęs išimtinai tik su A. S. nuosavybės teise valdytu 7,7100 ha žemės sklypu.

26Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų, liudytojų paaiškinimus, mano, jog yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjos Z. S. sutuoktinis G. S., po tėvo A. S., a. k. ( - ) mirusio 2006-04-16, mirties, palikimą priėmė pradėjęs jo turtą faktiškai valdyti. Nustatytinas juridinę reikšmę turintys faktas yra įrodytas aukščiau ištirtais įrodymais, jis sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 444 str. 1 d. 8 p., 445 str.). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 str. 2 p.), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.

27Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad G. S., a. k. ( - ) po tėvo A. S., a. k. ( - ) mirusio 2006-04-16, mirties, palikimą priėmė pradėjęs jam nuosavybės teise priklausantį turtą faktiškai valdyti.

28Pareiškimai dėl termino palikimui priimti pratęsimo atmestini

29CK 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir šis terminas nėra naikinamasis. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 str. numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė tai, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių negalėjo tinkamai įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).

30Pareiškėjai G. D., S. S. ir A. I., atstovaujamas įstatyminio atstovo V. I., praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą po A. S., a. k. ( - ) mirusio 2006-04-16, ir A. S., a. k. ( - ) mirusios 2007-02-16, gyvenusių ( - )., mirties, atsiradusiam palikimui priimti, nes jie įstatymo nustatytu terminu neatliko minėtų CK 5.50 str. 2 d. nustatytų veiksmų palikimui priimti. Pareiškėjai pareiškimuose prašo šį terminą pratęsti, nurodydami, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

31Pagal CK 5.57 str. 1 d., jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. CPK 576–578 str. nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 str. 1, 7 d., CK 1.5 str. 4 d.).

32Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

33Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos G. D. ir S. S. termino praleidimą grindžia teisinių žinių stoka bei klaidingu įsitikinimu, kad jų tėvas 7,7100 ha žemės sklypą paliko broliui G. S.. Pareiškėjas A. I. priežasčių, dėl kurių jis praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti ir kurios būtų pagrindas svarstyti šio termino pratęsimo klausimą, nenurodė.

34Teismas, nustatydamas ir vertindamas objektyvias aplinkybes, dėl kurių pareiškėjai praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, atsižvelgia į tai, kad pareiškėjų deklaruojama teisinių žinių stoka ir klaidingas manymas, kad tėvas testamentu visą savo turtą paliko broliui G. S., nesudaro pagrindo pripažinti svarbiomis priežastimis atnaujinti terminą palikimui priimti.

35CK 1.6 str. numato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Šia įstatymo norma papildo ir CK 1.2 str., kuri nustato neapdairaus ir nerūpestingo elgesio teisinius padarinius –įstatymo ignoravimas nėra pasiteisinimas. CK 1.6 str., nustatantis įstatymo ignoravimo teisinius padarinius, kartu reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t. y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (CK 1.137 str.). Kilus neaiškumui dėl vienos ar kitos įstatymo nuostatos, asmuo turi kreiptis teisinės pagalbos. Šito nedarydamas, jis veikia savo rizika. Pareiškėjai iš esmės nenurodė, kokios svarbios, objektyvios priežastys trukdė jiems kreiptis dėl palikimo priėmimo ar termino atnaujinimo palikimui priimti iki po tėvų mirties. Pažymėtina, kad po brolio G. S. mirties pareiškėjos S. S. ir G. D., siekdamos įgyvendinti savo teises, kreipėsi į teisinį išsilavinimą turintį asmenį – advokatą. Taigi, tiek pareiškėjų išsilavinimas, amžius, tiek socialinė branda rodo, jog pareiškėjos sugeba surasti reikiamą informaciją, gali pasinaudoti specialistų pagalba, todėl tai nebuvo kliūtis pareiškėjoms pasidomėti ir savo teisėmis į palikimą. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjų teigimu, jos po tėvo A. S. mirties trijų mėnesių laikotarpyje jos kreipėsi į Jonavos notarų biurą, siekdamos įforminti palikimo priėmimo faktą, kur joms buvo paaiškinta, jog reikia pateikti dokumentus, įrodančius, koks turtas sudaro priimamą palikimą. Kai jos brolio paprašė dokumentų, brolis atsisakė juos duoti, nurodydamas, kad tėvas jam išnuomojo žemę 10 metų. Supratusios, kad tėvas broliui G. S. užrašė visą turtą ir paveldėjimo dokumentai bus tvarkomi tik jo vardu, jos net nesikreipė į notarą siekiant sužinoti, ar tėvas buvo sudaręs testamentą ir pan. Vadinasi, pareiškėjos po tėvo mirties trijų mėnesių laikotarpyje buvo nuvykusios pas notarą, t. y. jos žinojo, per kokį terminą jos privalo kreiptis dėl palikimo priėmimo. Taip pat pažymėtina, kad dokumentų apie palikėjo turtą nepateikimas notarui, nėra pagrindas nepradėti paveldėjimo bylos. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjų G. D. ir S. S. nežinojimas, jog po tėvo mirties atsirado (egzistavo) turtas, kurį jos turi teisę paveldėti, nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą. Kitų svarbių priežasčių, kuriomis remiantis būtų galima atnaujinti terminą palikimui priimti, pareiškėjai nepateikė.

36Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, manytina, kad pareiškėjai G. D., S. S. ir A. I. nepagrindė aplinkybių, kad jų nurodytos priežastys sutrukdė jiems laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, taip pat nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, jog jie aktyviai siekė priimti palikimą ir jų valia buvo aiškiai išreikšta, tačiau dėl objektyvių aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Laikytina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjai terminą palikimui priimti būtų praleidę dėl svarbių, objektyvių, nuo jų nepriklausančių aplinkybių. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia manyti, kad pareiškėjai nesistengė įgyvendinti savo teises į turtą ir nesiekė priimti po tėvo ir motinos mirties likusį palikimą, todėl praleido CK nustatytą terminą – tris mėnesius kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjams pratęsus terminą palikimui priimti tai neatitiktų nei šio termino paskirties užtikrinti nuosavybės teisinių santykių stabilumą atsiradus palikimui, nei bendrų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į šias teismo nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas pareiškėjų prašymai atnaujinti terminą palikimui priimti negali būti patenkinti (CK 5.57 str., CPK 576-578 str.).

37Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259–270 str., 442–448 str., 576 str., CK 5.57 str., teismas

Nutarė

38Pareiškėjos Z. S. pareiškimą tenkinti.

39Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. S., a. k. ( - ) miręs 2015-05-23, po tėvo A. S., a. k. ( - ) mirusio 2006-04-16, mirties, palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai valdyti tėvo A. S. turėtą turtą ir turtines teises.

40Pareiškėjų G. D., S. S. ir A. I., atstovaujamo įstatyminio atstovo V. I., pareiškimus dėl termino palikimui priimti pratęsimo atmesti.

41Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Damulienė, sekretoriaujant... 2. Pareiškėja Z. S. kreipėsi su pareiškimu į Jonavos rajono apylinkės... 3. Pareiškime, kurį pareiškėja ir jos atstovas palaikė teismo posėdžio... 4. Suinteresuoti asmenys G. D. ir Z. S. pateikė atsiliepimą į Z. S.... 5. Suinteresuotas asmuo G. S. atsiliepime į Z. S. pareiškimą dėl juridinę... 6. Suinteresuotas asmuo E. S. atsiliepime į Z. S. pareiškimą dėl juridinę... 7. Pareiškėjos G. D. ir S. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu... 8. Pareiškime, kurį pareiškėjos ir jų atstovė palikė teismo posėdžio... 9. Suinteresuotas asmuo A. I., atstovaujamas įstatyminio atstovo V. I.,... 10. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų byloje nepateikė.... 11. Suinteresuotas asmuo A. I., atstovaujamas įstatyminio atstovo V. I., pateikė... 12. Suinteresuotas asmuo Z. S. atsiliepime į A. I., atstovaujamo įstatyminio... 13. Suinteresuoti asmenys E. S. ir G. S. atsiliepime į A. I., atstovaujamo... 14. Suinteresuoti asmenys G. D. ir S. S. atsiliepime į A. I., atstovaujamo... 15. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 16. Pareiškėja Z. S. ir jos atstovas advokatas Valteris Alekna teismo posėdžio... 17. Pareiškėjos G. D., S. S., jų atstovė advokatė Albina Cirulienė prašė... 18. Pareiškėjo A. I. atstovas advokatas Raimundas Gargasas prašė tenkinti... 19. Pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas... 20. Remiantis pareiškėjų pareiškimuose nurodytomis aplinkybėmis, byloje... 21. Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai... 22. Pagal CK 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis... 23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą... 24. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių... 25. Remiantis bylos duomenimis, Jonavos rajono valdybos 1994-07-19 potvarkiu Nr.... 26. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, byloje esančius... 27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, paveldėjimo teisės įgyvendinimo... 28. Pareiškimai dėl termino palikimui priimti pratęsimo atmestini... 29. CK 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem... 30. Pareiškėjai G. D., S. S. ir A. I., atstovaujamas įstatyminio atstovo V. I.,... 31. Pagal CK 5.57 str. 1 d., jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl... 32. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys... 33. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos G. D. ir S. S. termino praleidimą... 34. Teismas, nustatydamas ir vertindamas objektyvias aplinkybes, dėl kurių... 35. CK 1.6 str. numato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų... 36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, manytina, kad pareiškėjai... 37. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259–270 str., 442–448 str., 576... 38. Pareiškėjos Z. S. pareiškimą tenkinti.... 39. Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G.... 40. Pareiškėjų G. D., S. S. ir A. I., atstovaujamo įstatyminio atstovo V. I.,... 41. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...