Byla 3K-3-251/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. R. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovei S. A. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo ir jos dydžio nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą dalies pripažinimą negaliojančia; tretieji asmenys – G. O. J., Kauno rajono 2-ojo notarų biuro notarė R. B., Kauno rajono 3-iojo notarų biuro notarė G. P.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, pradedant faktiškai valdyti paveldimą turtą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

5Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo S. R. mirties (1994 m. spalio 19 d.) priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti; 2) pripažinti negaliojančia 1/8 dalį Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarės G. P. 1995 m. spalio 11 d. A. R. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą; 3) pripažinti ieškovo teisę į privalomąją palikimo dalį – 1/6 dalį žemės ūkio paskirties 3,22 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ). Ieškovas nurodė, kad po tėvo mirties jo motina A. R. kreipėsi į notarą ir priėmė tėvo palikimą, jai 1995 m. spalio 11 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Ieškovas į notarą nesikreipė, tačiau dirbo ir prižiūrėjo 3,22 ha žemės sklypą, esantį ( - ), į kurį jo tėvas siekė atkurti nuosavybės teises ir šios atkurtos jau po tėvo mirties (2004 m. gegužės 13 d.); ieškovo motina A. R. atidavė jam tėvo vestuvinį žiedą, arklinį plūgą, kultivatorių. Ieškovo nuomone, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad jis priėmė tėvo palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Ieškovas pažymėjo, kad tėvo mirties dieną buvo keturi įpėdiniai, tai reiškia, jog jam priklausytų 1/8 dalis tėvo palikto turto, todėl ši 1995 m. spalio 11 d. paveldėjimo teisės liudijimo dalis pripažintina negaliojančia. A. R. mirė 2009 m. kovo 7 d. Ji visą savo turtą paliko ieškovo seseriai atsakovei S. A. Ieškovo teigimu, motinos palikimo atsiradimo metu jam buvo reikalingas išlaikymas, todėl jam pripažintina teisė į privalomąją palikimo dalį.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė

7Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8Teismas, remdamasis bylos duomenims, nustatė, kad, mirus ieškovo tėvui S. R., 1995 m. spalio 11 d. įpėdinei pagal įstatymą A. R. (ieškovo motinai) išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ½ dalį gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančio ( - ), pinigus, sumokėtus už namų valdos žemės sklypą, esantį ( - ), bei piniginį indėlį su procentais ir kompensacija; ieškovas dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties į notarą nesikreipė. Po A. R. mirties (2009 m. kovo 7 d.) jos turtą pagal testamentą paveldėjo duktė – atsakovė S. A., kuri 2009 m. balandžio 15 d. priėmė palikimą; 2009 m. birželio 5 d. ieškovas kreipėsi į notarą, prašydamas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį. Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų apie tai, jog ieškovas po tėvo mirties tvarkė ir prižiūrėjo namą, kuriame liko gyventi ieškovo motina A. R., taip pat kad disponavo tėvui priklausiusiu piniginiu indėliu; vestuvinį žiedą ieškovui jo motina atidavė kaip atminimą, ji leido ieškovui naudotis žemės sklypu, į kurį palikimo atsiradimo metu dar nebuvo atkurtos nuosavybės teisės. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog jis po tėvo mirties priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Be to, teismas, atsižvelgdamas į atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį, nustatė, kad S. R. apie jo motinos kreipimąsi į notarą dėl palikimo priėmimo žinojo (jo sutuoktinė veždavo A. R. pas notarą tvarkyti paveldėjimo dokumentų), todėl sprendė, kad ieškovas praleido terminą 1995 m. spalio 11 d. paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti (CK 5.8 straipsnis). Teismas, nors ir nustatė, kad ieškovo darbingumo lygis yra nedidelis (30 proc.), tačiau, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie ieškovo turtą ir pajamas, sprendė, jog palikimo atsiradimo po jo motinos A. R. mirties momentu jam nebuvo reikalingas išlaikymas.

9Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.

10Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. K. v. B. L. ir kt., bylos Nr. 3-K-3-247/2006; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. O. S. v. R. S., bylos Nr. 3-K-3-547/2008; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. ir kt. v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3-K-3-487/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. F. v. J. V. ir kt., bylos Nr. 3-K-3-285/2011) iš esmės nedidelės vertės palikėjo asmeninio naudojimo daiktų arba šeimos suvenyrų paėmimas, kai dėl to nekyla įpėdinių ginčo, savaime nelaikytinas palikimo priėmimu, pradėjus faktiškai jį valdyti. Taigi ta aplinkybė, kad ieškovui jo motina atidavė dalį jo tėvui priklausiusių daiktų, dar nereiškia, jog ieškovas priėmė visą tėvo palikimą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas po tėvo mirties tvarkė ir prižiūrėjo likusį namą, disponavo juo ir piniginiu indėliu kaip paveldėto turto savininkas; nors liudytojų parodymai patvirtina, kad po tėvo mirties ieškovas rūpinosi ginčo žemės sklypu ir juo naudojosi, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesudaro pagrindo spręsti, jog taip jis atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, nes nuosavybės teisės į žemę atkurtos tik 2004 m. gegužės 13 d. Teisėjų kolegija neanalizavo apeliacinio skundo argumento dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovo paaiškinimų apie tai, jog jis ir jo sutuoktinė rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu, o tokie veiksmai teismų praktikoje pripažįstami faktiniu palikimo priėmimu, ir pažymėjo, kad šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis ieškovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje E. K. v. J. A., bylos Nr. 3K-3-152/2006, nes skiriasi nurodytos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu ieškovas S. R. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį, Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinio dalį dėl juridinio fakto nustatymo, t. y. kad ieškovas priėmė tėvo S. R. palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

131. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad po tėvo mirties kasatorius naudojosi ir prižiūrėjo ginčo žemės sklypą, teisingai nustatė reikšmingą faktinę aplinkybę, tačiau nepagrįstai jos nevertino kaip palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti turtą, taip neteisingai pritaikė materialiosios teisės normas (1964 m. CK 587 straipsnis) ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. K. v. J. A., bylos Nr. 3K-3-152/2006, suformuotos praktikos; nepasisakė dėl visų apeliacinio skundo argumentų, taip pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šios nuostatos aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. UAB ,,Kaišiadorių žalvarnis” ir kt., bylos Nr. 3K-3-974/2003; 2003 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-1114/2003; kt.). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo; pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Žemės sklypas, į kurį 2004 m. gegužės 13 d. atkurtos nuosavybės teisės, buvo suprojektuotas grąžintinoje žemėje dar iki S. R. mirties; juo tiek iki tėvo mirties, tiek vėliau naudojosi kasatorius. Teisė į nuosavybės teisių atkūrimą yra turtinė teisė, kuri yra paveldima (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Kasatorius prižiūrėjo ginčo žemę, rūpinosi nuosavybės teisių į ją atkūrimu, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo svarstyti, ar kasatorius tokiu būdu nepriėmė tėvo palikimo, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė tik dėl kito turto, sudarančio palikimą, priėmimo, nors dėl jo argumentų kasatorius apeliaciniame skunde nepateikė.

142. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. K. v. J. A., bylos Nr. 3K-3-152/2006, pasisakyta: ,,Pagrįsta yra teismų išvada, kad palikimą priėmusi, faktiškai pradėjusi turtą valdyti ieškovė elgėsi kaip paveldimo turto savininkė, turinti teisę į palikimą: kartu su velionio žmona rūpinosi nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimu bei nuosavybės teisių į šį turtą teisiniu įforminimu ieškovės vardu (apklaustų kaip liudytojų notarės, žemėtvarkininkės ir kitų liudytojų parodymai ir kt.). Iš teismų priimtų sprendimų matyti, kad ieškovė, faktiškai priėmusi palikimą – velionio asmeninius daiktus, drabužius ir kt., siekė, kad būtų įgyvendintas palikimas – nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimas, nes rūpinosi turtu, įeinančiu į palikimo sudėtį“. Kasatoriaus teigimu, tai reiškia, kad nurodytoje byloje įpėdinės veiksmai, rūpinantis nuosavybės teisių atkūrimu, buvo įvertinti kaip veiksmai, pakankami pripažinti palikimo priėmimo faktą. Dėl to, kasatoriaus nuomone, nėra pagrindo išvadai, kad šios nutarties išaiškinimai netaikytini nagrinėjamoje byloje.

15Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė S. A. prašo jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

161. Kasatorius, siekdamas pagrįsti savo reikalavimus, remiasi CK 5.51 straipsnio norma, pagal kurią įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo, ir pabrėžia, kad palikimo negalima priimti dalimis, t. y. jeigu įpėdinis pradeda valdyti kokią nors palikimo dalį, tai jis laikomas priėmusiu visą palikimą. Tačiau kartu kasatorius teigia, kad jis siekia paveldėti tik žemės sklypą, dėl kurio neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas, o kito paveldimo turto – ne. Tokia kasatoriaus pozicija prieštarauja CK 5.51 straipsnio nuostatoms.

172. Atsakovės teigimu, kasatoriaus nurodyta aplinkybė, kad po tėvo mirties jis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti žemės sklypą, nepagrįsta įrodymais ir teisiniais argumentais. Pirma, palikimo atsiradimo momentu į ginčo žemės sklypą dar nebuvo atkurtos nuosavybės teisės. Be to, atsakovės teigimu, būtent ji naudojosi ginčo sklypu, kuriame augino žolę, reikalingą laikomiems galvijams. Nuosavybės teisių atkūrimo rūpinosi tiek kasatorius, tiek A. R., tiek atsakovė. Kasatorius 2007 m. spalio 29 d. prašyme Kauno apskrities viršininkui, 2009 m. balandžio 20 d. prašyme Kauno rajono žemėtvarkos skyriui nurodė, kad ginčo žemės sklypo teisėta savininkė yra A. R.

183. CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad paveldėjimo teisės liudijimą galima ginčyti per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo, pretenduojantis į palikimą, sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, jog palikimą priėmė kitas asmuo. Atsakovės teigimu, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad kasatorius žinojo, jog po tėvo mirties palikimą priėmė motina A. R. ir jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

194. Kasatorius nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje E. K. v. J. A., bylos Nr. 3K-3-152/2006, nes šioje nutartyje ieškovė po tėvo mirties iš tėvų namų į savo namus parsivežė ir faktiškai pradėjo valdyti tėvo nuotraukas, laikrodį, radiją, kelnes, dvi poras batų, tėvo pagamintus krepšius ir du medinius šaukštus, t. y. skiriasi nurodytos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės. Kasatorius nepasiėmė tėvo daiktų, neprižiūrėjo tėvų gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, o jam atitekusius daiktus (žiedą, ūkio padargus) atidavė (padovanojo) kasatoriaus motina A. R.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti turtą

23Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (1964 m. CK 587, 591 straipsniai, 2000 CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. 1964 m. CK 587 straipsnio, kuris taikytinas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CPK 587 straipsnio 3 dalis).

24Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, 1964 m. CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai valdyti turtą, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą taikant 1964 m. CK 587 straipsnį, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. F. ir kt. v. T. F., bylos Nr. 3K-3-649/2004; kt.). Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir 2000 m. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje.

25Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Taigi įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Ž. v. A. J. ir k., bylos Nr. 3K-3-86/2007; kt.). Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Pavyzdžiui, paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. K. v. B. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Ž. v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-86/2007; kt.). Kita vertus, jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. K. v. J. A., bylos Nr. 3K-3-152/2006). Sprendžiant ginčą, ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą.

26Atkreiptinas dėmesys į tai, kad palikimą sudaro palikėjo turtinės (bei kai kurios neturtinės) teisės bei pareigos, tarp jų ir teisė atkurti nuosavybės teises (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad jeigu įpėdinis atlieka veiksmus, nukreiptus į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., paduoda pareiškimus atitinkamoms tarnyboms, kreipiasi dėl teisių įforminimo, teikia dokumentus, reikalingus joms įforminti, ar įgyvendina palikėjo ar savo vardu, užveda ir dalyvauja bylose, kuriose priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui, ir pan.), tai jie gali būti vertinami kaip faktinis palikimo priėmimas (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007).

27Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėję teismai nustatė, kad po kasatoriaus tėvo S. R. mirties kasatoriui atiteko tėvo vestuvinis žiedas, arklinis plūgas, kultivatorius. Byloje pateikti įrodymai (liudytojų parodymai, seniūno pažyma) patvirtina, kad tiek iki tėvo S. R. mirties, tiek ir vėliau jis dirbo ir prižiūrėjo 3,22 ha žemės sklypą, esantį ( - ), į kurį 2004 m. gegužės 13 d. S. R. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės, rūpinosi nuosavybės teisių į šį žemės sklypą atkūrimu. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog kasatorius priėmė po tėvo S. R. mirties atsiradusį palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Minėta, kad savaime aplinkybė, jog įpėdinis paima ar naudojasi kai kuriais palikėjo daiktais nereiškia, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Tokiu atveju turi būti nustatoma reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių, kad įpėdinis elgiasi kaip paveldėto turto savininkas, visuma. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad kasatorius ne tik paėmė tėvui

28S. R. priklausiusius daiktus, bet ir dirbo bei prižiūrėjo žemės sklypą, į kurį vėliau S. R. vardu atkurtos nuosavybės teisės. Iš Nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenų matyti, kad kasatorius rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu: atsakingoms institucijoms teikė prašymus, užklausimus, aktyviai domėjosi nuosavybės teisių atkūrimo proceso eiga. Aplinkybė, kad kasatorius paveldėjo tėvui S. R. priklausiusius žemės ūkio padargus, sukuria prielaidą, jog kasatorius jais, be kita ko, naudojosi ginčo žemei dirbti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad toks įpėdinio elgesys, kai nuosavybės teisės į žemę dar neatkurtos, tačiau įpėdinis kelerius metus bent dalimi sklypo nuolat naudojasi ir elgiasi kaip neatsisakęs nuo paveldėjimo įpėdinis, vertintinas kaip palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. T. v. A. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-420/2007). Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma ir pateikti kasacinio teismo praktikos išaiškinimai sudaro pagrindą išvadai, kad nagrinėjamu atveju kasatorius atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią įgyti į paveldėtą turtą nuosavybės teises ir elgėsi su paveldėtu turtu kaip su savu, t. y. priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju aplinkybės, jog kasatorius dirbo ir prižiūrėjo žemės sklypą, teisiškai nereikšmingos, nes palikimo atsiradimo metu dar nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą. Palikimas yra universalus teisių ir pareigų perėjimas įpėdiniams, tai reiškia, jog įpėdiniams pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos. Nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo metu nuosavybės teisės į žemės sklypą nebuvo, tačiau buvo teisė atkurti nuosavybės teises, kuri, kaip turtinė teisė, yra paveldima. Įstatyme nenustatyta palikimo priėmimo būdų išimčių, kai paveldima turtinė teisė, tai reiškia, kad ji taip pat gali būti priimama, pradedant faktiškai ją valdyti.

29Bylą nagrinėję teismai, spręsdami, kad kasatorius nepriėmė palikimo po tėvo S. R. mirties, be kita ko, rėmėsi tuo, jog S. R. palikimą priėmė sutuoktinė A. R., kuri nustatytu terminu padavė pareiškimą notarui ir jai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ta aplinkybė, jog vienas įpėdinis pradėjo paveldimą turtą valdyti, nepašalina kito įpėdinio teisės tokiu pat ar kitu būdu priimti palikimo. Jeigu vienas įpėdinis kreipiasi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, o kitas pradeda turtą valdyti, tai reiškia, kad palikimas yra priimtas kelių įpėdinių skirtingais būdais. Įpėdinio nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas yra sandoris – palikimo priėmimas. Įstatyme nenustatyta, kad palikimo priėmimo pagrindu atsirandančios įpėdinio nuosavybės teisės perėjimo momentas priklausytų nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar jo teisinės registracijos. CK 587 straipsnio 5 dalyje nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui atsiradimo momentas nustatytas kaip palikimo atsiradimo, o ne jo įforminimo ar išviešinimo per registrą momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje

30S. B. v. N. P., bylos Nr. 3K-3-241/2007). Atsižvelgdama į nurodytus išaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kasatoriaus motinos A. R. pasirinkto palikimo priėmimo būdo (paduodant pareiškimą notarui) įgyvendinimas nepanaikino kasatoriaus teisės priimti palikimą kitu būdu, t. y. pradedant faktiškai valdyti turtą.

31Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje netaikytini Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. K. v. J. A., bylos Nr. 3K-3-152/2006, pateikti išaiškinimai, nes skiriasi nurodytos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės. Nurodytoje nutartyje bylą nagrinėję teismai nustatė, kad pareiškėja po tėvo mirties pasiėmė iš jo namų nuotraukas, laikrodį, radiją, kelnes, dvi poras batų, tėvo pagamintus du krepšius ir du šaukštus, t. y. iš esmės nedidelės vertės daiktus, taip pat rūpinosi palikėjui priklausiusių nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir jų įforminimu, ir sprendė, jog tokiu būdu įpėdinė priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Nagrinėjamu atveju bylos faktinė situacija dėl teisių į nuosavybės teisių atkūrimą įgyvendinimo iš esmės yra tokia pati, todėl teismai turėjo teisinį pagrindą remtis nurodytoje nutartyje pateiktais išaiškinimais ir pripažinti, kad kasatorius priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės nagrinėjamos bylos teisiniam rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aktualiomis byloje kilusiai teisinei situacijai spręsti teisės aktų nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis keistina (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

32Kadangi kasatoriaus kasacinis skundas tenkintinas, tai, atsižvelgiant CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytą proporcingumo principą, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai, iš naujo paskirstytinos byloje šalių ir teismų turėtos bylinėjimosi išlaidos.

33Pirmosios instancijos teismui ieškovas reiškė tris reikalavimus, kurie pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti. Kadangi kasacinės instancijos teisme vienas kasatoriaus reikalavimas tenkintinas (nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas), bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme paskirstytinos taip: iš kasatoriaus atsakovei priteistas antstolio darbui apmokėti išlaidų atlyginimas sumažintinas iki 133,34 Lt, valstybei priteistas pašto išlaidų atlyginimas – iki 42,70 Lt, iš atsakovės kasatoriui priteistinas 131,67 Lt žyminis mokestis, valstybei – 26,35 Lt pašto išlaidų atlyginimas. Byloje yra duomenų, kad kasatorius yra įvykdęs pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl pašto išlaidų priteisimo, todėl dėl šios dalies spręstinas sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas (CPK 762 straipsnio 1 dalis). Kadangi kasatorius sumokėjo valstybei 79,05 Lt pašto išlaidų atlyginimą, tai, atgręžus sprendimo įvykdymą, jam priteistini iš valstybės 26,35 Lt.

34Pateikdamas apeliacinį skundą, kasatorius reiškė tik vieną reikalavimą, t. y. tą, kuris tenkintinas kasacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, panaikintina apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl 1500 Lt atstovavimo išlaidų iš kasatoriaus atsakovei priteisimo ir iš atsakovės priteistina kasatoriui 133 Lt žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą.

35Už paduodamą kasacinį skundą kasatorius sumokėjo 139 Lt žyminio mokesčio, kuris jam priteistinas iš atsakovės.

36Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 64,10 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 23 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, tenkinus kasacinį skundą, priteistinas iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

38Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį pakeisti ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

39,,Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, ir šį reikalavimą tenkinti – nustatyti, kad ieškovas S. R. po tėvo S. R. mirties (1994 m. spalio 19 d.) priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

40Pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir sumažinti iš ieškovo S. R. atsakovei S. A. priteistą antstolio darbui apmokėti išlaidų atlyginimą iki 133,34 Lt (vieno šimto trisdešimt trijų litų 34 ct), valstybei priteistą pašto išlaidų atlyginimą iki 42,70 Lt (keturiasdešimt dviejų litų 70 ct).

41Priteisti iš atsakovės S. A. ieškovui S. R. 131,67 Lt (vieną šimtą trisdešimt vieną litą 67 ct) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį, valstybei 26,35 Lt (dvidešimt šešis litus 35 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.

42Atgręžti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalies dėl 79,05 Lt (septyniasdešimt devynių litų 5 ct) iš ieškovo S. R. valstybei priteisimo įvykdymą ir priteisti ieškovui S. R. iš valstybės 26,35 Lt (dvidešimt šešis litus 35 ct).

43Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

44Priteisti iš atsakovės S. A. ieškovui S. R. 133 (vieną šimtą trisdešimt tris) Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą“.

45Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutarties dalį, kuria atsakovei S. A. priteistas iš ieškovo S. R. 1500 (vienas tūkstantis penki šimtai) Lt atstovavimo išlaidų atlyginimas.

46Priteisti iš atsakovės S. A. ieškovui S. R. 139 (vieną šimtą trisdešimt devynis) Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą, valstybei 64,10 Lt (šešiasdešimt keturis litus 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.

47Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą,... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) nustatyti juridinę reikšmę... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė... 7. Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas, remdamasis bylos duomenims, nustatė, kad, mirus ieškovo tėvui S.... 9. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m.... 10. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu ieškovas S. R. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 13. 1. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad... 14. 2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 15. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė S. A. prašo jo netenkinti.... 16. 1. Kasatorius, siekdamas pagrįsti savo reikalavimus, remiasi CK 5.51... 17. 2. Atsakovės teigimu, kasatoriaus nurodyta aplinkybė, kad po tėvo mirties... 18. 3. CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad paveldėjimo teisės liudijimą galima... 19. 4. Kasatorius nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. Dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti turtą ... 23. Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja... 24. Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad... 25. Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar... 26. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad palikimą sudaro palikėjo turtinės (bei kai... 27. Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia... 28. S. R. priklausiusius daiktus, bet ir dirbo bei prižiūrėjo žemės sklypą,... 29. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami, kad kasatorius nepriėmė palikimo po... 30. S. B. v. N. P., bylos Nr. 3K-3-241/2007). Atsižvelgdama į nurodytus... 31. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliacinės... 32. Kadangi kasatoriaus kasacinis skundas tenkintinas, tai, atsižvelgiant CPK 93... 33. Pirmosios instancijos teismui ieškovas reiškė tris reikalavimus, kurie... 34. Pateikdamas apeliacinį skundą, kasatorius reiškė tik vieną reikalavimą,... 35. Už paduodamą kasacinį skundą kasatorius sumokėjo 139 Lt žyminio... 36. Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu,... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.... 39. ,,Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo... 40. Pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį... 41. Priteisti iš atsakovės S. A. ieškovui S. R. 131,67 Lt (vieną šimtą... 42. Atgręžti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo... 43. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 44. Priteisti iš atsakovės S. A. ieškovui S. R. 133 (vieną šimtą trisdešimt... 45. Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 46. Priteisti iš atsakovės S. A. ieškovui S. R. 139 (vieną šimtą trisdešimt... 47. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...