Byla 2A-486/2014
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. G. ir J. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2886-603/2013 pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovams A. G. ir J. G., tretieji asmenys K. N., notarė R. B., dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės A. G. priešieškinį ieškovui T. B. ir J. G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas T. B. ieškiniu atsakovams J. G. ir A. G. prašė teismo priteisti iš atsakovų solidariai 125 280 Lt skolos, 27 832,33 Lt palūkanų, taip pat prašė priteisti iš atsakovų solidariai 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovas ir jo atstovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, jog 2007-11-27 tarp J. G. ir A. G. bei K. N. buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria K. N. paskolino J. G. ir A. G. 345 280,00 Lt. Minėta paskolos sutartis buvo užtikrinta įkeitimu, įkeičiant UAB ,,Kordena“ paprastąsias vardines akcijas, iš viso 100 akcijų, kurių vertė šalių susitarimu nustatyta 350 000,00 Lt. J. G. ir A. G. įsipareigojo paskolos sumą grąžinti iki 2008-11-27, tačiau iki šiol to nepadarė.

5K. N. 2011-02-01 Reikalavimo perleidimo sutartimi atlygintinai perleido naujajam kreditoriui T. B. dalį savo reikalavimo į skolininką, viso 125 280,00 Lt. Naujasis kreditorius, vadovaudamasis įstatymų reikalavimais ir sutarties 3.1 punktu, 2011-02-09 registruotu laišku informavo skolininkus J. G. ir A. G. apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo faktą ir pareigą vykdyti sutartį ieškovui. Atsakovai taip pat įspėti dėl prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymo pasekmių, tačiau nepaisant to, atsakovai nepateikė jokio atsakymo į raštą ir nepanoro ginčo sureguliuoti taikiai.

6Atsakovė A. G. priešieškiniu ieškovui T. B. ir atsakovui J. G. prašė teismo pripažinti 2007-11-27 paskolos sutartį, sudarytą tarp K. N. ir atsakovų dalinai negaliojančia A. G. atžvilgiu. Atsakovė nurodo, jog ji pasirašant 2007-11-27 paskolos sutartį suklydo dėl sudaromo sandorio esmės. Notaras asmeniškai sutarties sudaryme nedalyvavo ir nepaaiškino atsakovei sandorio esmės. Atsakovas J. G. pasakė atsakovei A. G., kad tai tik formalus jos sutikimas, teisiškai neįpareigojantis. Tą patį pasakė ir notaro kontoros darbuotoja (sekretorė), kuri patikino, kad atsakovei nieko negresia ir jeigu atsakovas J. G. negražins paskolos, tai kreditoriui K. N. atiteks vyro įmonė „Kordena”. Gimtoji atsakovės kalba yra rusų ir sandorio tekstas jai išverstas į suprantamą kalbą nebuvo, kas sąlygojo atsakovės suklydimą. A. G. , jeigu būtų žinojusi, kad pasirašo paskolos sutartį kaip skolininkė ir jai tenka atsakomybė už paskolos grąžinimą, sutarties būtų nepasirašiusi. A. G. santykiai su J. G. pašlijo dar 2007 metais ir jų santuoka nutraukta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-12-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17785-127/2008. Atsakovės suklydimą patvirtina ir tai, kad atsakovė iš K. N. jokių pinigų negavo nei iki sandorio pasirašymo, nei po to ir jų nereikalavo vėliau. Skolintis iš K. N. atsakovei nebuvo tikslo, ji dirbo, pajamų užtekdavo pragyvenimui.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2013-04-02 sprendimu ieškovo T. B. ieškinį atsakovams J. G. ir A. G. tenkino iš dalies: ieškovo T. B. naudai priteisė iš atsakovų J. G. ir A. G. solidariai 125 280 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, o iš atsakovų J. G. ir A. G. lygiomis dalimis 3324 Lt žyminį mokestį ir 3000 Lt išlaidas, susijusias su atstovavimu.

9Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

10Atsakovės A. G. priešieškinį ieškovui T. B. ir atsakovui J. G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu teismas atmetė.

11Teismas konstatavo, kad A. G., sudarydama ginčo sandorį, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga ir nėra pagrindo teigti, jog ji suklydo dėl esminių ginčo sandorio aplinkybių. Atsakovė yra išsilavinusi, subrendusi moteris, pakankamai ilgą laikotarpį (nuo 1984 m.) dirbanti ir gyvenanti Lietuvoje. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė laisva valia pasirašė tiek paskolos sutartį, tiek ir įkeitimo lakštą, kuriais ji įsipareigojo atsakyti kaip skolininkė trečiajam asmeniui K. N., tokiu būdu išreikšdama savo valią sudaryti nurodytus sandorius bei prisiimti pagal juos įsipareigojimus (CK 6.870 str. 1d., 6.156 str. 1 d.). Teismo vertinimu, atsakovė A. G., būdama apdairi ir atidi, turėjo (galėjo) suprasti, jog ginčo sandorio sudarymas sukelia teisines pasekmes juos sudariusiai šaliai, kadangi kitas protingas asmuo tokioje situacijose suprastų, jog, sudarius paskolos sandorį, šalis prisiima jame numatytus įsipareigojimus (CK 1.5 str.). kai suklydimas yra suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, todėl nėra pagrindo paskolos sutartį pripažinti begaliojančia.

12Paskolos sutartyje nebuvo numatyta atsakovų J. G. ir atsakovės A. G. solidari atsakomybė, tačiau, teismo vertinimu, pagal bylos medžiagą nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas J. G. būtų prisiėmęs asmeninio pobūdžio prievolę. Aplinkybės, kad atsakovai nuo 2006 m. kartu negyveno, nevedė bendro šeimos ūkio, nepaneigia atsakovų pareigos vykdyti pagal paskolos sutartį prisiimtas prievoles. Nors atsakovas J. G. paaiškino, jog gautos lėšos buvo panaudotos tik jo asmeniniams poreikiams tenkinti, tačiau pripažino, jog paskolintus pinigus jis naudojo UAB ,,Kordena“ parduotuvės remontui, pirko drabužius parduotuvės veiklai, taip pat buvo mokama už UAB ,,Odatexas“ nuomą, iš šių pinigų buvo remontuojamas sodo sklype esamas namas, buvo mokamos palūkanos už paskolos naudojimą trečiajam asmeniui K. N., taip pat buvo mokamos lizingo įmokos, kt.

13Prijungtos civilinės bylos Nr. 2-17785-127/2008 medžiaga patvirtina, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-10-09 sprendimu buvo nutraukta pareiškėjų J. G. ir A. G. santuoka bendru sutarimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau tiek UAB ,,Odatexas“, tiek UAB ,,Kordena“ padalinimo klausimas sutartyje nebuvo sprendžiamas, nors jos buvo įsteigtos atsakovų santuokos metu, dėl ko laikytina, jog įmonių akcijos atsakovams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Įkeitimo lakšto 3 punkte yra nurodyta, jog įkeitimo objekto (vertybiniai popieriai, emitentas UAB ,,Kordena“) savininkai yra J. G. ir A. G., todėl pagal paskolos sutartį gautas lėšas panaudojus UAB ,,Kordena“ ir UAB ,,Odatexas“ interesais, nėra pagrindo išvadai, jog paskolos pinigai buvo panaudoti vien atsakovo J. G. asmeniniais interesais.

14Apie reikalavimo perleidimą atsakovai yra informuoti (jiems siųstas registruotas laiškas, apie perleidimą atsakovai informuoti ir iškėlus bylą teisme).

15Atsakovas J. G. paaiškino, jog paėmęs paskolą iš trečiojo asmens K. N., jam mokėjo palūkanas (ieškovas šių aplinkybių neneigė ir nepateikė duomenų apie sumokėtų palūkanų dydį ir laikotarpį), todėl teismas iš atsakovų nepriteisė palūkanų už laikotarpį, t. y. 1196 dienas, kai ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kiek buvo sumokėta palūkanų ir už kokį laikotarpį pagal sudarytą paskolos sutartį, tačiau pagal CK 6.37 ir 6.210 straipsnius iš atsakovų J. G. bei A. G. solidariai priteisė įstatymines 5% palūkanas, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2011-03-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

16III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai

17Atsakovė A. G. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013-04-02 civilinėje byloje Nr. 2-2886-603/2013 sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Remiasi šiais argumentais:

181. Pradinio kreditoriaus pagal ginčo paskolos sutartį reikalavimas buvo užtikrintas akcijų įkeitimu. Pagal CK 6.192 straipsnio 1 dalį, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali patenkinti reikalavimą iš įkeisto daikto. Tik kai sumos, gautos už parduotą daiktą, neužtenka įkaito turėtojo reikalavimui patenkinti – įkaito turėtojas turi išieškoti trūkstamą sumą iš kito skolininko turto. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų bandęs patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto.

192. Atsakovė nėra skolininkė pagal paskolos sutarties sampratą (CK 6.870 str.), kadangi byloje nėra įrodymų, apie tai, kad atsakovė A. G. gavo bend dalį atsakovui J. G. suteiktos paskolos.

203. Paskolos sutartyje nenumatyta apeliantės solidarioji atsakomybė, o solidari atsakomybė preziumuojama tik įstatymo numatytais atvejais.

214. Paskolos sutartis nors ir buvo sudaryta santuokoje, tačiau tuo momentu sutuoktiniai kartu nebegyveno ir bendro ūkio nevedė, taigi jokios naudos iš ginčo paskolos sutarties apeliantė neturėjo.

225. Ginčo paskolos sutartis yra negaliojanti esant CK 1.90 pagrindams (dėl suklydimo). Apeliantė manė, kad atsakomybė dėl pinigų grąžinimo tenka atsakovui J. G., rėmėsi konsultacija, gauta notarų biure. Sutarties pasirašymas notarų biure, gaunant konsultacijas iš notarų biuro darbuotojų, yra pakankamai rūpestingas elgesys ir ieškovo teiginiai, kad apeliantė elgėsi neapdairiai, neturi pagrindo.

23Atsakovas J. G. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013-04-02 civilinėje byloje Nr. 2-2886-603/2013 sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti. Remiasi šiais argumentais:

241. Atsakovas pripažįsta prievolę trečiajam asmeniui K. N. pagal 2007-11-27 paskolos sutartį, tačiau nepripažįsta turįs prievolę T. B.. 2007-11-27 paskolos sutartis buvo užtikrinta skolininkui priklausančios įmonės UAB „Kordena“ akcijų įkeitimu. Reikalavimo perleidimo sutartys, kuriomis pradinis kreditorius perleido savo reikalavimo teisę ieškovui T. B. ir UAB „Trikampio žiedas“ be apelianto sutikimo, nebuvo fiksuotos hipotekos registre (CK 6.104 str. 2 d.). Įvykus tokiam reikalavimo perleidimui, susidarė tokia situacija, kad ieškovas įgijo reikalavimo teisę į 125 280 Lt, UAB „Trikampis žiedas“ įgijo reikalavimo teisę į 220 000 Lt, o trečiajam asmeniui liko reikalavimo teisė į 345 280 Lt pagal hipotekos registre įregistruotą įkeitimo lakštą. Prievolė pagal ginčo paskolos sutartį buvo susieta su asmeniu, todėl reikalavimo perleidimas galėjo būti vykdomas tik gavus skolininko sutikimą.

252. Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėta analogiška byla Nr. 2-5177-520/2011 pagal ieškovo UAB „Trikampis žiedas“ ieškinį atsakovams J. G. ir A. G., kurioje teismo sprendimu ieškovo ieškinys atmestas, teismo sprendimas įsiteisėjęs. Pastarojoje byloje ieškovo UAB „Trikampis žiedas“ ieškinys buvo grindžiamas ta pačia 2007-11-27 paskolos sutartimi, tuo pačiu prievolės įvykdymą užtikrinančiu įkeitimo lakštu.

263. K. N., be atsakovo sutikimo perleisdamas reikalavimo teisę, pažeidė CK 6.101 straipsnio 5 dalį, numatančią draudimą be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą, kai kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. Pripažinus tokį perleidimą, naujasis kreditorius galėtų nukreipti išieškojimą į J. G., nevaržomas pareigos pirmiausia reikalavimą tenkinti iš įkeisto turto (CK 4.219 str.).

274. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 str. 1 d.). Pagal 2011-02-01 reikalavimo perleidimo sutarties 3.1 punktą skolininko informavimas apie reikalavimo teisės perleidimą yra pradinio kreditoriaus pareiga. Pradinis kreditorius K. N. savo pareigos skolininkui neįvykdė, taip pat teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad pastarasis su ieškovu T. B. yra sutaręs, kad laimėjus bylą prisiteistus pinigus jie pasidalins per pusę. Tokie K. N. ketinimai prieštarauja pasirašyto reikalavimo perleidimo sutarties esmei, nes pagal šią sutartį pradinis kreditorius netenka galimybių atgauti paskolintus pinigus.

28Atsiliepime į A. G. apeliacinį skundą atsakovas J. G. iš esmės sutinka su šiuo skundu, patvirtina, kad pagal ginčo paskolos sutartį atsakovė A. G. pinigų iš J. G. negavo, pinigai buvo naudojami J. G. verslo ir asmeninėms reikmėms. A. G. lietuvių kalbos nemoka ir pas notarą buvo kviečiama tik sutikimui įkeisti akcijas.

29Atsiliepime į J. G. apeliacinį skundą atsakovė A. G. iš esmės sutinka su šiuo skundu ir jį palaiko. Atsakovė negavo pinigų pagal paskolos sutartį, taip pat nebuvo informuota apie reikalavimo perleidimo faktą, o kreditoriaus reikalavimas pirmiausia turi būti nukreiptas į įkeistą daiktą.

30Atsiliepime į A. G. ir J. G. apeliacinius skundus ieškovas T. B. atmesti atsakovų apeliacinius skundus ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Remiasi šiais argumentais:

31Dėl atsakovo J. G. apeliacinio skundo nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

321. Reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleista ir įkeitimo teisė (sutarties 1.1 p., 2.3.2 p.), todėl situacija neanalogiška nagrinėtai Vilnius apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-5177-520/2011. Nors reikalavimo perleidimo faktas nebuvo pažymėtas hipotekos registre, tačiau tai nėra pagrindas pripažinti šią sutartį negaliojančia, kadangi įstatymas nesieja reikalavimo perleidimo sutarties įregistravimo Hipotekos registre su jos galiojimu.

332. Hipotekos kreditorius turi teisę nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą, tačiau ši teisė netrukdo kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo.

343. Skolininkui buvo siųstas pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą registruotu laišku į adresą, nurodytą paskolos sutartyje. Apie adreso pasikeitimą nė vienas iš atsakovų neinformavo pradinio kreditoriaus. Taip pat teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad pranešimo skolininkui apie reikalavimo perleidimą momentas perleidimo sandorio teisėtumui neturi reikšmės.

35Be to, atsakovas kartu su teismo įsakymu gavo ir sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo kopiją, kas taip pat laikoma informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą (CK 6.109 str. 5 d.).

36Dėl atsakovės A. G. apeliacinio skundo nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

371. Kreditorius, nepradėjęs išieškojimo pagal hipotekos procedūras, gali nepasinaudoti jam suteikta pirmumo teise į įkeistą turtą, bet reikalauti skolos grąžinimo bendra tvarka iš neįkeisto turto. Priešingu atveju (privalant pirma išieškoti skolą iš įkeisto turto) toks įstatymų aiškinimas vietoj privilegijų, kurias suteikia vienas iš prievolės užtikrinimo būdų, sudarytų kreditoriui suvaržymus atgauti skolą.

382. Prievolė pagal paskolos sutartį yra solidari. J. G. pasiskolintus pinigus naudojo UAB „Kordena“ veiklai, šios įmonės akcijos priklausė ir atsakovei A. G.. Taip pat pasiskolinti pinigai buvo naudojami žemės sklypo su statiniais pirkimui, o šis pirkinys po atsakovų skyrybų buvo padalintas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

393. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kuriais ji įrodinėja esą suklydo, pasirašiusi ginčo paskolos sutartį ir įkeitimo lakštą. Bet kuris protingas asmuo supranta, jog pasirašydamas paskolos sutartį patvirtina, kad skolinasi pinigus ir privalo juos grąžinti. A. G. nurodė, kad ji nelabai gilinosi į paskolos sutarties tekstą, taip pat neprašė jo išversti į jos gimtąją rusų kalbą. Toks atsakovės elgesys yra vertintinas kaip didelis nerūpestingumas.

40IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

41J. G. apeliacinis skundas netenkintinas.

42Byloje nustatyta, kad 2011-02-01 reikalavimo perleidimo sutartimi K. N. perleido T. B. 125 000 Lt reikalavimo teisę, kylančią iš 2007-11-27 paskolos sutarties dėl 345 280 Lt, į J. G. ir A. G., tačiau reikalavimo perleidimo sutartyje nebuvo aiškiai numatytas įkeitimo (įkeitimo identifikavimo kodas 01220070034390, juo 2007-11-27 paskolos grąžinimas buvo užtikrintas UAB „Kordena“ 100 procentų akcijų, priklausančių J. G. ir A. G., įkeitimu) perleidimas naujajam kreditoriui ir atitinkamai kaip to reikalauja CK 6.104 straipsnio 3 dalis nebuvo ir Hipotekos registre pažymėta apie reikalavimo, užtikrinto įkeitimu (hipoteka), perleidimą, o 2013-02-28 K. N. prašymu įkeitimas išregistruotas (t. 2, b. l. 57).

43Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Įstatymas skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama tais atvejais, kai dėl reikalavimo teisės perleidimo skolininko padėtis nepasikeičia, netampa blogesnė už buvusią prieš pradinį kreditorių. Pagal imperatyvią CK 6.101 straipsnio 5 dalį be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės.

44Byloje nagrinėjamu atveju 2011-02-01 sutartyje, kuria K. N. perleido T. B. reikalavimo teisę į 125 000 Lt pagal 2007-11-27 paskolos sutartį, sutarties 1.1 punkte numatyta, kad perleidžiama reikalavimo teisė su ja susijusiomis teisėmis bei reikalavimais. Nors iš šios nuostatos dar negalima neginčijamai teigti buvus aiškų susitarimą naujajam kreditoriui perleisti ir įkaito turėtojo teises, tokį susitarimą labiau tikėtina buvus patvirtina Sutarties 2.3.2 punktas, kuriame numatyta, kad naujajam kreditoriui perduoti papildomas teises patvirtinančių dokumentų originalai, tarp kurių paminėtas ir įkeitimo lakšto originalas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį, t.y. pagal įstatymą reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Pagal 6.104 straipsnio 2 dalį, jeigu perleidžiamas reikalavimas, kurio įvykdymas užtikrintas įkeitimu (hipoteka), tai tokio reikalavimo perleidimas turi būti pažymimas hipotekos registre. Šiuo atveju pradinis kreditorius su naujuoju kreditoriumi privalo imtis priemonių, kad būtų padaryti atitinkami įrašai Hipotekos registre. Byloje nagrinėjamu atveju tokie įrašai hipotekos registre nebuvo padaryti. Duomenų apie hipotekos perleidimo faktą neįregistravimas Hipotekos registre, kaip to reikalauja CK 6.104 straipsnio 2 dalis, nedaro įtakos pagrindinės prievolės galiojimui ir negali būti pagrindu, atleidžiančiu pagrindinį skolininką nuo prievolės įvykdymo (CK 6.129 str.). Tai turi įtakos tik kreditoriaus teisių apsaugai, nes neįregistravęs savo daiktinių teisių, jis negali jų panaudoti prieš kitus asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2007). Taigi naujasis kreditorius T. B., nepadarius Hipotekos registre įrašo apie hipotekos kreditoriaus teisių perėmimą, negali pasinaudoti savo kaip hipotekos kreditoriaus teisėmis.

45Pažymėtina ir tai, kad pagal bylos duomenis hipotekos kreditoriaus K. N. 2013-02-28 prašymo, kuriuo jis pranešė apie įkeitimo atsisakymą, pagrindu įkeitimas buvo išregistruotas. Po hipotekos išregistravimo paskolos gavėjai (atsakovai Jakovas ir A. G.) pagal 2007-11-27 paskolos sutartį atsako bendra tvarka, o kreditorius neturi teisės savo reikalavimą patenkinti specialia tvarka, t. y. išieškant iš buvusio įkeisto turto - UAB „Kordena“ akcijų.

46Atsakovo J. G. argumentai, kad jis nebuvo informuotas apie K. N. reikalavimo teisės perleidimą T. B. (pranešimas siųstas buvusiu adresu), nesudaro pagrindo atmesti ieškinį J. G. atžvilgiu. Sutiktina, kad pagal galiojantį reglamentavimą skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, jeigu šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį (CK 6.109 str. 7 d.). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymas nesieja reikalavimo teisės perleidimo galiojimo su pareigos skolininkui tinkamai, t.y. pateikiant ir reikalavimo perleidimo sutartį, pranešti apie reikalavimo perleidimą įvykdymu. Ši pareiga yra tik naujojo kreditoriaus teisės įgyvendinti perimtą reikalavimo teisę sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2009). Nėra ginčo, kad atsakovams Jakovui ir A. G. yra žinoma apie reikalavimo teisės perleidimo sutartį (ji yra byloje), kurios pagrindu pareikštas ieškinys, todėl nėra pagrindo atmesti ieškinį tuo pagrindu, kad skolininkui galimai nebuvo įteikta reikalavimo teisės perleidimo sutartis.

47A. G. apeliacinis skundas atmestinas.

48Nesutikdama su pareikštu ieškiniu ir priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovė A. G. apeliaciniu skundu nurodo, jog ieškinys negalėjo būti tenkintas tuo pagrindu, kad nėra duomenų, kad ieškovas bandė patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto. Apeliaciniam teismui nustačius, jog įkeitimas buvo išregistruotas kreditoriui jo atsisakius, šie motyvai teisiškai nereikšmingi ir teismas nekartoja tų argumentų, dėl kurių atmestas analogiškas apelianto J. G. apeliacinio skundo reikalavimas. Apeliaciniu skundu A. G. prašo ne tik ieškinį atmesti, bet taip pat tenkinti priešieškinio reikalavimą pripažinti 2007-11-27 paskolos sutartį, sudarytą tarp K. N. ir atsakovų, dalinai negaliojančia A. G. atžvilgiu tuo pagrindu, kad A. G. suklydo dėl sandorio esmės, jį pasirašydama nesuprato pasekmių, nemanė, jog taps skolininke. A. G. apeliacinis skundas, dalyje dėl priešieškinio, atmestinas.

49Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, tai yra konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; kt.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, tai yra šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.

50Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės A. G. valios formavimosi atsižvelgė į jos išsilavinimą, amžių, įvertino jos turimą patirtį. Teismas taip pat įvertino, kad atsakovė buvo supažindinta su įkeitimo lakšto turiniu prieš jį pasirašydama jos gimtąją – rusų kalba, jai buvo išaiškintos tokio sandorio sudarymo teisinės pasekmės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie atsakovę apibūdinantys kriterijai, buvo pakankami konstatuoti, jog tokią patirtį turintis asmuo galėjo įvertinti savo atliekamų veiksmų teisinius padarinius ir pagrįstai netenkino priešieškinio teismo sprendime nurodytais motyvais.

51Apeliantė A. G. taip pat įrodinėjo, jog ji nėra solidariai atsakinga pagal ginčijamą paskolos sutartį. Pagal bylos duomenis sudarant ginčijamą 2007-11-27 paskolos sutartį atsakovai J. G. ir A. G. buvo sudarę santuoką (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-17785-127/2008 b. l. 5), jų santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 9 d. sprendimu (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-17785-127/2008 b. l. 45-46). Taigi ginčijamą paskolos sutartį apeliantai sudarė būdami santuokoje. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota specialiosiose CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatose. Remiantis jomis, sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles, kurios gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Dėl to paskolos sutarties pagrindu kylanti prievolė galėtų būtų laikoma solidariąja, jeigu šalys taip susitartų (CK 6.6 straipsnis), arba nustačius, kad lėšos panaudotos šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ar bendro turto tvarkymui (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei konstatavus, jog konkrečiu atveju taikytinas lex specialis įtvirtintas solidariosios prievolės atsiradimo pagrindas (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinių atsakomybės už prievolių nevykdymą (netinkamą vykdymą) klausimas gali būti sprendžiamas tik nustačius prievolės pobūdį. Kad tai būtų galima konstatuoti, būtina nustatyti prievolės, dėl kurios vyksta ginčas, atsiradimo pagrindą, t. y. teisinius santykius, iš kurių kyla prievolė. Kreditoriaus prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis nustatant prievolės subjektus, jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; kt.).

52Byloje nėra ginčo, kad Jakovui ir A. G. įkeistos UAB „Kordena“ akcijos priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise kaip santuokos metu įgytas turtas (santuokos nutraukimo metu sutuoktiniai šio turto nepasidalino). Sudarydami santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį sutuoktiniai neišsprendė klausimo dėl šio turto teisinio režimo, taip pat nesprendė klausimo dėl prievolės pagal ginčijamą sutartį vykdymo po santuokos nutraukimo. Kadangi nutraukę santuoką, šalys nepasidalino viso jungtinės nuosavybės teise priklausiusio turto, dalis šio turto, taip pat ir UAB „Kordena“ akcijos, išliko šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir po santuokos nutraukimo.

53Apeliantė A. G. apeliaciniu skundu taip pat įrodinėja, jog ginčijamos paskolos sutarties sudarymo metu ji su atsakovu J. G. kartu negyveno, bendro ūkio nevedė. Šie argumentai atmetami kaip teisiškai nepagrįsti. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant galimybę taikyti santuokos nutraukimo padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms nuo faktinio gyvenimo skyrium, pasisakyta, kad teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtinius padarinius sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos, siejamas su galimybe išvengti turtinių padarinių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių padarinių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Teismo sprendimas, nustatantis santuokos nutraukimo turtinių padarinių atsiradimo momentą, turi įtakos tiek sutuoktinių tarpusavio teisėms ir pareigoms, tiek jų kreditorių teisėms, todėl gali būti priimtas tik sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) prašymu bei išanalizavus ir nustačius sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium aplinkybes, taip pat įvertinus, ar šiuo prašymu nėra siekiama dirbtinai išvengti prievolių kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-398/2013). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 9 d. sprendimu nutraukiant apeliantų santuoką dėl tokių teisinių pasekmių taikymo pasisakyta nebuvo, nėra pagrindo apeliantės nurodytų argumentų pagrindu spręsti, jog sudarant ginčijamą paskolos sutartį sutuoktiniai kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio.

54Teismas pripažįsta, jog byloje surinkti faktiniai duomenys patvirtina, kad 2007-11-27 pasiskolintos lėšos buvo panaudotos sutuoktiniams priklausančios įmonės veikloje (šios įmonės, jos akcijų, santuokos nutraukimo byloje atsakovai nepasidalino), reiškia, kad lėšos buvo panaudotos abiejų atsakovų reikmėms. Kasacinio teismo pripažįstama, jog įmonių verslo plėtros interesai siejasi su šeimos interesais ir jos poreikių tenkinimu tais atvejais, kai sutuoktiniai yra privačių juridinių asmenų dalyviai, valdantys didelius įmonių akcijų paketus (cituojamoje byloje nustatyta, kad abu sutuoktiniai turėjo didelius bendrovių akcijų paketus, įvairiais laikotarpiais dirbo šiose bendrovėse) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2009). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama, be kita ko, įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Šioje byloje nustatyta, kad paskolinti pinigai buvo naudojami UAB „Kordena“ parduotuvės remontui, pirko drabužius parduotuvės veiklai, taip pat buvo mokama už UAB „Odatexas“ nuomą, iš šių pinigų buvo remontuojamas sodo sklype esantis namas, mokamos palūkanos už paskolos naudojimą, mokamos lizingo įmokos ir kt. Toks paskolos panaudojimas patvirtina, kad gauta paskola buvo panaudota sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto priežiūrai, gausinimui, kas teismui leidžia pripažinti paskolos panaudojimą šeimos interesais.

55Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, sistemiškai aiškindamas byloje kilusio ginčo išsprendimui aktualias CK normas, pripažino, jog prievolės, kilusios iš ginčo sandorio, remiantis CK 3.109 straipsnio 1 dalimi, laikytinos solidariosiomis šalių prievolėmis. Teisėjų kolegijai nenustačius pagrindų naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

56Dėl bylinėjimosi išlaidų

57Kadangi tiek J. G., tiek A. G. apeliaciniai skundai netenkinami apeliantams dėl bylinėjimosi turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Iš apeliantų nepriteisiamos ir bylinėjimosi išlaidos valstybei, kadangi apeliantams yra suteikta antrinė teisinė pagalba. A. G. ir J. G. 100 procentų atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (t. 2, b. l. 11 ir 19). Įrodymų apie T. B. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų faktą bei dydį teismui nepateikta.

58Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

59Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas T. B. ieškiniu atsakovams J. G. ir A. G. prašė teismo priteisti... 4. Ieškovas ir jo atstovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, jog... 5. K. N. 2011-02-01 Reikalavimo perleidimo sutartimi atlygintinai perleido... 6. Atsakovė A. G. priešieškiniu ieškovui T. B. ir atsakovui J. G. prašė... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2013-04-02 sprendimu ieškovo T. B. ieškinį... 9. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.... 10. Atsakovės A. G. priešieškinį ieškovui T. B. ir atsakovui J. G. dėl... 11. Teismas konstatavo, kad A. G., sudarydama ginčo sandorį, nebuvo pakankamai... 12. Paskolos sutartyje nebuvo numatyta atsakovų J. G. ir atsakovės A. G. solidari... 13. Prijungtos civilinės bylos Nr. 2-17785-127/2008 medžiaga patvirtina, jog... 14. Apie reikalavimo perleidimą atsakovai yra informuoti (jiems siųstas... 15. Atsakovas J. G. paaiškino, jog paėmęs paskolą iš trečiojo asmens K. N.,... 16. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai... 17. Atsakovė A. G. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013-04-02... 18. 1. Pradinio kreditoriaus pagal ginčo paskolos sutartį reikalavimas buvo... 19. 2. Atsakovė nėra skolininkė pagal paskolos sutarties sampratą (CK 6.870... 20. 3. Paskolos sutartyje nenumatyta apeliantės solidarioji atsakomybė, o... 21. 4. Paskolos sutartis nors ir buvo sudaryta santuokoje, tačiau tuo momentu... 22. 5. Ginčo paskolos sutartis yra negaliojanti esant CK 1.90 pagrindams (dėl... 23. Atsakovas J. G. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013-04-02... 24. 1. Atsakovas pripažįsta prievolę trečiajam asmeniui K. N. pagal 2007-11-27... 25. 2. Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėta analogiška byla Nr.... 26. 3. K. N., be atsakovo sutikimo perleisdamas reikalavimo teisę, pažeidė CK... 27. 4. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius... 28. Atsiliepime į A. G. apeliacinį skundą atsakovas J. G. iš esmės sutinka su... 29. Atsiliepime į J. G. apeliacinį skundą atsakovė A. G. iš esmės sutinka su... 30. Atsiliepime į A. G. ir J. G. apeliacinius skundus ieškovas T. B. atmesti... 31. Dėl atsakovo J. G. apeliacinio skundo nurodo šiuos svarbiausius argumentus:... 32. 1. Reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleista ir įkeitimo teisė... 33. 2. Hipotekos kreditorius turi teisę nukreipti išieškojimą į įkeistą... 34. 3. Skolininkui buvo siųstas pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą... 35. Be to, atsakovas kartu su teismo įsakymu gavo ir sutarties dėl reikalavimo... 36. Dėl atsakovės A. G. apeliacinio skundo nurodo šiuos svarbiausius argumentus:... 37. 1. Kreditorius, nepradėjęs išieškojimo pagal hipotekos procedūras, gali... 38. 2. Prievolė pagal paskolos sutartį yra solidari. J. G. pasiskolintus pinigus... 39. 3. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kuriais ji įrodinėja esą suklydo,... 40. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 41. J. G. apeliacinis skundas netenkintinas.... 42. Byloje nustatyta, kad 2011-02-01 reikalavimo perleidimo sutartimi K. N.... 43. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko... 44. Byloje nagrinėjamu atveju 2011-02-01 sutartyje, kuria K. N. perleido T. B.... 45. Pažymėtina ir tai, kad pagal bylos duomenis hipotekos kreditoriaus K. N.... 46. Atsakovo J. G. argumentai, kad jis nebuvo informuotas apie K. N. reikalavimo... 47. A. G. apeliacinis skundas atmestinas. ... 48. Nesutikdama su pareikštu ieškiniu ir priimtu pirmosios instancijos teismo... 49. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju... 50. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės A. G. valios... 51. Apeliantė A. G. taip pat įrodinėjo, jog ji nėra solidariai atsakinga pagal... 52. Byloje nėra ginčo, kad Jakovui ir A. G. įkeistos UAB „Kordena“ akcijos... 53. Apeliantė A. G. apeliaciniu skundu taip pat įrodinėja, jog ginčijamos... 54. Teismas pripažįsta, jog byloje surinkti faktiniai duomenys patvirtina, kad... 55. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 56. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 57. Kadangi tiek J. G., tiek A. G. apeliaciniai skundai netenkinami apeliantams... 58. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 59. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti...