Byla 3K-3-325/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Egidijaus Laužiko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal byloje ieškovės O. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo; tretieji asmenys: V. Š., V. K., A. A., AB „Rizgonys“, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, antstoliai G. B., N. J.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles atsakomybės klausimus, aiškinimo ir taikymo.

6Šalys 1975 m. gegužės 30 d. sudarė santuoką, kuri iki šiol nenutraukta. Šalys, gyvendamos santuokoje, įsigijo 334 paprastąsias vardines 3340 Lt nominalios vertės UAB „Ročkalnis“ akcijas (toliau – PVA) ir 606 UAB „Levoriškis“ PVA, kurių nominali vertė 30 300 Lt. Akcijos 1999 m. gruodžio 14 d. notariškai patvirtinta sutuoktinių turto dalybų sutartimi sutuoktinių buvo padalytos: ieškovei asmeninės nuosavybės teise atiteko 303 UAB „Levoriškis“ PVA, atsakovui – 334 UAB „Ročkalnis“ PVA. Atsakovas 303 UAB „Levoriškis“ PVA jau buvo perleidęs. Šalys santuokos metu 1994-1995 metais įsigijo 71 485 AB „Ukmergės keliai“ PVA, iš kurių apmokėta buvo tik 39 979 PVA. AB „Ukmergės keliai“ PVA sutuoktinių turto padalijimo sutartimi nebuvo padalytos, nes iki turto padalijimo sutarties pasirašymo buvo areštuotos teismo, užtikrinant trečiojo asmens V. Š. ieškinį atsakovui V. P. dėl 1 260 000 Lt skolos išieškojimo. Teismo 1998 m. sausio 15 d. nutartimi toje pačioje civilinėje byloje vietoje turto arešto atsakovui V. P. buvo leista nurodytas akcijas parduoti, o gautus pinigus už parduotas akcijas įnešti į teismo antstolių kontoros depozitinę sąskaitą. Atsakovas 39 874 AB „Ukmergės keliai“ PVA 1998 m. sausio 12 d. pardavė AB „Panevėžio keliai“; ieškovė akcijų pardavimui pritarė. Atsakovo vardu liko apskaitomos 105 AB „Ukmergės keliai“ PVA, kurias atsakovas laikė asmenine nuosavybe. Akcijų pirkėjas – AB „Panevėžio keliai“ už parduotas akcijas gautus pinigus 1998 m. sausio 12 d. ir 1998 m. sausio 14 d, (1 860 470 Lt ir 97 500 Lt) pervedė į Teismo antstolių kontoros prie Ukmergės rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, kita pinigų dalis atsakovo prašymu pervesta į jo tėvo sąskaitą. Tai buvo padaryta be ieškovės sutikimo ir žinios, tačiau vėliau ji sutiko su šiuo pinigų pervedimu, nes taip buvo grąžinta bendra šalių skola atsakovo tėvui. Ieškovės teigimu, 1/2 dalis pinigų už parduotas akcijas priklausė ieškovei kaip bendraturtei, nes akcijos buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. 1997 m. spalio 16 d. AB „Ukmergės keliai“ be ieškovės sutikimo pervedė į Teismo antstolių kontoros prie Ukmergės rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 39 385 Lt, kurie buvo gauti sugrąžinant atsakovui pradinį įnašą už ne iki galo apmokėtas akcijas; šie pinigai buvo areštuoti antstolės. Jie taip pat buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir, ieškovės teigimu, 1/2 dalis sumos priklausė ieškovei asmeninės nuosavybės teise. 1997 m. gruodžio 3 d. AB „Ukmergės keliai“ pervedė į Teismo antstolių kontoros prie Ukmergės rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 50 680,74 Lt atsakovui priskaičiuotų dividendų. Šie pinigai taip pat buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 1/2 sumos dalis taip pat priklausė ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Šie pinigai taip pat buvo areštuoti teismo antstolės. Iš viso į Teismo antstolių kontoros prie Ukmergės rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą buvo pervesta 2 048 035,70 Lt, iš kurių pusė jų turėtų priklausyti ieškovei. Nei 1997 m. spalio 15 d., nei 1997 m. gruodžio 4 d. pinigų arešto aktai nepasirašyti ginčo šalių; jos taip pat nebuvo informuotos apie šiuos arešto aktus. Be to, atsakovas sudarė sutartį dėl akcijų pardavimo ir kreipėsi į teismą dėl laikinosios apsaugos priemonių pakeitimo be savo sutuoktinės žinios; apie tai ieškovė sužinojo tik 1999 metais, kai kreipėsi į notarą dėl sutuoktinių turto padalijimo sutarties sudarymo. Ieškovės teigimu, visa bendra teismų priteista suma atsakovo kreditoriams V. Š., V. K., A. A., AB „Rizgonys“ ir valstybei yra asmeninė V. P. skola, už kurią ieškovė neatsako pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį. Juolab kad pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikiams. Kadangi teismo sprendimai iš dalies jau įvykdyti iš turto, kuris yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė, tai šiomis sumomis turėtų būti mažinama atsakovui priklausanti turto dalis, o ieškovei priteistina didesnė turto dalis, kaip kompensacija už dėl kito sutuoktinio kaltės nuostolingai tvarkomą bendrąją jungtinę nuosavybę, kuri dėl neapgalvotų paskolų ėmimo ir netikslingo jų vartojimo iš esmės sumažėjo. Ieškovės teigimu, tik dėl atsakovo kaltės iš bendrų pinigų, kurie buvo gauti už parduotas akcijas ir kurie buvo pervesti į antstolių depozitinę sąskaitą, buvo per antstolius atlyginta asmeninė 83 144,18 Lt atsakovo skola jo kreditoriui V. K., todėl ieškovė prašė šia suma kompensuoti jai priklausančią dalį, padidinant nurodyta pinigų suma. Ieškovės teigimu, atsakovo skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai taip pat buvo asmeninės atsakovo prievolės. Ieškovė prašė teismo padalyti jos su atsakovu santuokoje įgytą turtą – lėšas (2 048 035,70 Lt) ir priteisti ieškovei iš bendros sumos 1/2 dalį šių sumų: 1) 1 860 470 Lt, kurias AB „Panevėžio keliai“ pervedė už atsakovo parduotas akcijas; 2) 97 500 Lt, kurias AB „Panevėžio keliai“ pervedė už atsakovo parduotas akcijas; 3) 39 385 Lt, kurias AB „Ukmergės keliai” pervedė kaip grąžintą pradinę įmoką už nepilnai apmokėtas akcijas, 4) 50 680,74 Lt, kurias AB „Ukmergės keliai” pervedė kaip priskaičiuotus ir neišmokėtus dividendus; 5) taip pat prašė priteisti 83 144,18 Lt, kuriuos antstolė, vykdydama teismo sprendimą dėl skolos priteisimo iš atsakovo jo kreditoriui V. K., iš teismo depozito išmokėjo V. K.; iš viso 1 107 161,90 Lt, iš kurių 679 109,63 Lt ieškovei 2002 m. gruodžio 19 d. buvo išmokėta.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, atgręžė sprendimo vykdymą ir priteisė iš ieškovės į antstolio depozitinę sąskaitą 679 109,63 Lt Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. spalio 10 d. sprendimo ir 2005 m. gruodžio 1 d. papildomo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Teismas nurodė, kad šalys pripažįsta, jog šalių dalijamas turtas – už parduotas akcijas gauti pinigai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, šios aplinkybės neneigia į bylą patraukti kreditoriai - tretieji asmenys; konstatavo, kad nėra proceso dalyvių ginčo dėl faktinių aplinkybių – piniginių sumų dydžio. Teismas nustatė, kad šalys už bendras lėšas privatizavo AB „Ukmergės keliai“ akcijas, jomis kartu disponavo, kartu kūrė UAB „Levoriškis“ ir UAB „Ročkalnis“, abu sutuoktiniai turėjo didelius bendrovių akcijų paketus, įvairiais laikotarpiais dirbo šiose bendrovėse; ieškovė kartu su atsakovu, V. Š. svarstė skolos V. Š. grąžinimo klausimą; skolą buvo numatoma grąžinti parduodant šalių bendrąja jungtine nuosavybe valdomas AB „Ukmergės keliai“ akcijas. Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais, konstatavo, kad iš šalių veiklos gautas turtas – akcijos (iki jų pasidalijimo ir pardavimo) – buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas pažymėjo, kad, santuokos metu įsteigus įmonę (ūkį, verslą), ji tapo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; sutuoktiniams atsirado ne tik teisė į įmonės turtą ir jos pajamas, bet ir pareiga atsakyti pagal įmonės prievoles kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. v. A. Ž., bylos Nr. 3K-7-192/2007). Teismas nurodė, kad iš atsakovo Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2002 m. spalio 11 d. ir 2004 m. balandžio 2 d. sprendimais priteisė skolą tretiesiems asmenims V. K. ir A. A., Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. spalio 10 d. sprendimu ir 2005 m. gruodžio 1 d. papildomu sprendimu – V. Š., o šalys neįrodė, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais patvirtintos atsakovo prievolės kreditoriams buvo asmeninio pobūdžio, nepaneigė CK 3.92 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos; prievolės sumokėti žyminius mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai ir bylinėjimosi išlaidas AB „Rizgonys“ atsirado atsakovui bylinėjantis dėl bendromis pripažintų skolų grąžinimo ir disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe valdomomis AB „Ukmergės keliai“ akcijomis, todėl teismas, remdamasis CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, pripažino prievoles, susijusias su bendro sutuoktinių turto tvarkymu ir bendro turto suvaržymais, bendromis abiejų sutuoktinių prievolėmis. Teismas, spręsdamas vienos ieškinio užtikrinimo rūšies pakeitimu kita klausimą, pažymėjo, kad ieškovė CK 3.96 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka neginčijo atsakovo veiksmų įmokant pinigus į depozitinę sąskaitą; Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2006 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje nagrinėjant V. Š. skundą, konstatavo, kad V. Š. turėjo įstatymo suteiktą teisę nukreipti išieškojimą į ieškinio užtikrinimo priemonę. Teismas pripažino, kad teismo depozitas pagal paskirtį yra analogiškas lėšų įkeitimui, kai šios perduodamos kreditoriui; įkaito turėtojas turi teisę, skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto vertės pirmiau už kitus kreditorius (CK 4.198 straipsnis). Be to, teismas konstatavo, kad ieškinio užtikrinimui į depozitą įnešti pinigai negali būti sutuoktinių turto padalijimo objektu, kol neįvykdytas teismo sprendimas, kurio įvykdymo užtikrinimui įmokėti pinigai. Teismas, nustatęs, kad V. Š. negrąžinta skola viršijo depozitinėje sąskaitoje esančių pinigų sumą, pripažino, kad šis ribojimas taikomas nepriklausomai nuo to, kokios skolos – atsakovo asmeninės ar abiejų sutuoktinių – grąžinimo užtikrinimui įmokėti pinigai. Teismas nustatė, kad Širvintų rajono apylinkės teismui 2002 m. birželio 11 d. sprendimu patenkinus ieškinį iš dalies ir priteisus ieškovei 647 109,63 Lt, 31 000 Lt bylinėjimosi išlaidų (iš viso 679 109,63 Lt), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 21 d. nutartimi panaikinus nurodytą teismo sprendimą, bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, ieškovei pagal panaikintą teismo sprendimą buvo išmokėta 679 109,63 Lt. Teismas konstatavo, kad, iš naujo išnagrinėjus bylą ir atmetus ieškinį, jis privalo išspręsti teismo sprendimo atgręžimo klausimą CPK 760 straipsnio 1 dalyje, 761 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Teismas tenkino trečiojo asmens prašymą atgręžti teismo sprendimo vykdymą ir priteisė iš ieškovės 679 109,63 Lt, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

9Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2009 m. vasario 4 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad AB „Ukmergės keliai“ turėtos ir turimos akcijos ieškovei ir atsakovui priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes buvo įgytos santuokos metu ir byloje nebuvo paneigta prezumpcija, jog akcijos buvo įgytos iš santuokinių lėšų. Kolegijos teigimu, lėšos, gautos už perleistas akcijas, taip pat priklausė šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise; tokį patį teisinį statusą turėjo ir į depozitinę sąskaitą įmokėti dividendai bei grąžintas pradinis įnašas. Kolegijos teigimu, tai, kad pinigai buvo panaudoti verslui, reiškia, jog pinigai buvo panaudoti šeimos gerovei, nes iš verslo gaunamos pajamos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti; byloje nebuvo tai paneigiančių įrodymų, todėl ieškovė ir atsakovas laikytini solidariai atsakingi prieš trečiuosius asmenis pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Prievolės sumokėti žyminius mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai ir bylinėjimosi išlaidas AB „Rizgonys“ atsirado atsakovui bylinėjantis dėl bendromis pripažintų skolų grąžinimo ir disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe valdomomis AB „Ukmergės keliai“ akcijomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-2 punktais, šias prievoles pripažino bendromis abiejų sutuoktinių prievolėmis. Kolegija, spręsdama klausimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, vadovaudamasi CK 3.118 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad pirmiausia turi būti nustatomas visas sutuoktinių turimas bendras ir asmeninis turtas, tada turi būti nustatomi visi kreditoriai, kuriems prievolės turi būti vykdomos iš bendro turto, ir tik padengus prievoles kreditoriams, likęs turtas, jeigu tokio lieka, gali būti dalijamas tarp sutuoktinių. Kolegija, nustačiusi ir įvertinusi šalių turimo turto vertę ir mokėtinų tretiesiems asmenims skolų sumą, pažymėjo, kad turto nepakanka visoms skoloms padengti, todėl pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog santuokoje įgytas turtas tarp šalių negali būti dalijamas, kol neįvykdytos prievolės (nepadengtos skolos kreditoriams); jeigu po atsiskaitymo su trečiaisiais asmenimis liks santuokinio turto, tada ieškovas ar atsakovė turės teisę kreiptis į teismą su nauju ieškiniu dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio likusio turto padalijimo. Kolegija pašalino iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų teiginį, kad į teismo depozitinę sąskaitą įmokėtos lėšos prilyginamos jų įkeitimui, nurodė, kad tai neturėjo įtakos teismo sprendimo pagrįstumui; motyvavo, jog pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį lėšos, įmokėtos į teismo depozitinę sąskaitą, lieka laikinosiomis apsaugos priemonėmis, užtikrinančiomis galimo teismo sprendimo įvykdymą. Kolegija nustatė, kad, Širvintų rajono apylinkės teismui 2002 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį tenkinus iš dalies ir ieškovei priteisus iš atsakovo 647 109,63 Lt, ši suma ieškovei buvo išmokėta po teismo sprendimo įsiteisėjimo; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 21 d. nutartimi panaikinus nurodytą teismo sprendimą ir grąžinus iš naujo bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir skundžiamu teismo sprendimu ieškinį atmetus, teismas privalėjo išspręsti ir teismo sprendimo atgręžimo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai išsprendė šį klausimą ir iš ieškovės priteisė 679 109,63 Lt.

10III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

11Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Dėl CPK 362 straipsnio 2 dalies pažeidimo ir sutuoktinių asmeninės prievolės kriterijų nustatymo. Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo skolos V. Š., 2005 m. spalio 10 d. sprendime nustatė, kad sutartis buvo sudaryta ir prisiimti įsipareigojimai asmeniškai atsakovo vardu. Kasatorė nedalyvavo sudarant sutartis su nė vienu iš atsakovo kreditorių, jų niekada nepripažino, kreditoriai kasatorei jokių turtinio pobūdžio pretenzijų nėra pareiškę, ji nebuvo įtraukta nei atsakove, nei trečiuoju asmeniu bylose, kuriose kreditoriai reiškė reikalavimus atsakovui. Dėl to teismai padarė klaidingas išvadas, kad atsakovo prievolės kreditoriams buvo solidariosios sutuoktinių prievolės, t. y. netinkamai taikė CK 3.109 straipsnį, nukrypo nuo teismų praktikos. Kasatorės teigimu, byloje nebuvo įrodymų, kad pagal atsakovo paskolas gautos pajamos būtų panaudotos būtent šeimos gerovei; ne visada į verslą patekusios lėšos lemia versle dalyvaujančių asmenų poreikių pagerėjimą. Teismai, konstatuodami, kad pinigai, panaudoti verslui, reiškia šeimos padėties pagerinimą, nukrypo nuo teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje L. V. v. K. V., bylos Nr. 3K-3-665/2006), pagal kurią, nepateikus įrodymų apie sutuoktinių iš verslo turėtas pajamas ir kartu nustačius, kad sutuoktiniai įsigijo nuosavybės, galimas pripažinimas, jog turtui įgyti buvo panaudotos pagal sudarytas paskolos sutartis gautos paskolos. Kasatorės teigimu, reikia įrodyti arba iš verslo gautas pajamas, arba faktą, kad už gautas iš paskolų lėšas buvo įgyta sutuoktinių nuosavybė, ir nepakanka vien to fakto, kad pinigai buvo panaudoti bendrai įkurtam verslui. Be to, teismai neteisingai nustatė įrodinėjimo pareigą, t. y. teismai, konstatavę, kad byloje nebuvo įrodymų, paneigiančių faktą, jog pagal atsakovo prievoles gauti pinigai buvo panaudoti šeimos interesais, nustatė pareigą ieškovei tai įrodinėti. Tuo tarpu šią aplinkybę turėjo įrodinėti kreditoriai. Kasatorės teigimu, esant tam tikroms sąlygoms, CK 3.109 straipsnio 3 dalis yra specialioji teisės norma CK 3.92 straipsnio 3 dalies atžvilgiu. CK 3.109 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatytos sutuoktinių atsakomybės prezumpcijos išimtis, todėl tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka šaliai, kuri siekia įrodyti aplinkybę, kad, sudarant paskolos sutartį, kitas sutuoktinis žinojo apie paskolos, nesusijusios su šeimos bendrų poreikių tenkinimu, paėmimą. Kasatorės teigimu, byloje turėjo būti nustatyta, kad atsakovo paimtos paskolos buvo susijusios su verslu, o ne tiesiogiai su bendrųjų šeimos poreikių tenkinimu. Teismai taip pat padarė nepagrįstą išvadą, kad santuokos metu įsteigus įmonę, ji tampa bendrąja jungtine nuosavybe ir sutuoktiniams atsiranda ne tik teisės į įmonės turtą, bet ir pareiga atsakyti pagal įmonės prievoles kreditoriams. Ginčo šalys buvo įmonių akcijų savininkai, t. y. ribotos atsakomybės juridinių asmenų dalyviai, bet ne savininkai. Akcininkas yra tik akcijų, o ne įmonės savininkas. Be to, kasatorė dirbo šiose įmonėse buhaltere, t. y. ją su įmonėmis, kurių dalį akcijų ji turėjo, siejo darbo santykiai, įmonės valdymo procese ji nedalyvavo. Dėl to pareiga subsidiariai atsakyti įmonės kreditoriams neribotos atsakomybės juridinio asmens dalyviams atsirastų tik CK 2.50 straipsnio 3 dalies atveju.
  2. Bylą nagrinėję teismai padarė neteisingą išvadą, kad ieškinio užtikrinimui į depozitą įnešti pinigai negali būti sutuoktinių turto padalijimo objektu, kol neįvykdytas teismo sprendimas, kurio įvykdymo užtikrinimui įmokėti pinigai. Kasatorės teigimu, pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį ir 3.118 straipsnio 2 dalį nustatant išieškojimo iš bendro turto taisyklę, pirmiausia reikia nustatyti, ar yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas ir ar jos yra ginčijamos, antra, kokio pobūdžio – asmeninės ar solidariosios – yra prievolės, pagal kurias turi būti vykdimas išieškojimas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad prievolių, pagal kurias galėjo būti vykdomas išieškojimas iš bendro sutuoktinių turto, terminas jau suėjęs; prievolių dydis neginčytas, nes yra pagrįstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Vien ta aplinkybė, kad teismo depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų nepakanka teismų sprendimams įvykdyti, negali būti pagrindas išieškoti likusias pinigų sumas iš visos bendros neatidalytos sutuoktinių nuosavybės, esant nesolidariajai sutuoktinių atsakomybei.
  3. Bylą nagrinėję teismai nustatė neteisingas aplinkybes, kad kasatorė kartu su atsakovu ir kreditoriumi V. Š. dalyvavo svarstant skolos V. Š. grąžinimo klausimą. Kasatorės teigimu, ji teismo posėdžiuose paaiškino, kad niekada tokiuose svarstymuose nedalyvavo, nes ne tik, kad nieko nežinojo apie sudarytą paskolos sandorį su V. Š., bet ir niekada nebuvo įtraukta į jokias derybas dėl paskolų ar verslo reikalų; kasatorė akcininke tapdavo tiek, kiek to panorėdavo atsakovas. Antra, teismai nustatė, kad šalys kartu už savo bendras lėšas privatizavo AB „Ukmergės keliai“, tačiau iš rašytinių įrodymų matyti, kad privatizavimo procese dalyvavo ne tik ginčo šalys, bet ir kiti UAB „Mūša“ akcininkai.

12Atsakovas V. P. pateikė prisidėjimą prie kasacinio skundo.

13Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą trečiasis asmuo V. Š. prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, teisingai nustatę aplinkybes dėl prievolės pobūdžio, padarė pagrįstas išvadas apie sutuoktinų atsakomybę kreditoriui, tinkamai taikė CK 3.109 straipsnio 3 dalį, nenukrypo nuo teismų praktikos.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

16Dėl sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles

17Turto padalijimo klausimai sprendžiami visų pirma vadovaujantis CK 3.118 straipsnio nuostatomis. Šiame straipsnyje nustatyti tam tikri sutuoktinių turto dalijimo tvarkos ypatumai, taikomi tais atvejais, kai sutuoktiniai turi vykdytinų prievolių. Tokiomis aplinkybėmis teismas, spręsdamas reikalavimą dėl santuokinio turto padalijimo, turi vadovautis pagal įstatyme nustatytą veiksmų seką: pirma, sudaryti turto balansą, kuriame turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas; antra, iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs; trečia, jeigu po balanso sudarymo paaiškėja, kad, priteisus kreditoriams mokėtinas sumas, bendro turto liko, šis padalijamas sutuoktiniams, priešingu atveju pripažįstama, kad sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje dalytino turto neturi. Tokią sutuoktinių turto padalijimo praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-275/2007; 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. v. A. Ž., bylos Nr. 3K-7-192/2007; 2004 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. D. v. J. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-43/2004; 2003 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. A. M., B. L., bylos Nr. 3K-3-705/2003; ir kt.). Taigi pagal CK 3.118 straipsnį, dalijant sutuoktinių turtą, turi būti sudaromas jų turto balansas, nustatomos bendros, t. y. iš bendro sutuoktinių turto mokėtinos, ir asmeninės sutuoktinių skolos. Tik nustačius prievolių pobūdį galima padaryti išvadas dėl atsakomybės pagal šias prievoles ir atitinkamai išvadas dėl to, ar lieka turto, kuris gali būti padalijamas kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

18Sutuoktiniai pagal savo prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos: iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis); prievolei esant asmeninei iš asmeninio sutuoktinių turto, o jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis); iš asmeninio sutuoktinių turto, kai abu kreditoriai yra solidarieji skolininkai, o kreditorių reikalavimams patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad prievolės atsiradimo pagrindas turi esminę reikšmę nustatant sutuoktinių prievoles ir jų dydį; tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai, nes tai atitinkamai nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, jo dalį bendrame turte ar bendrą sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-607/2007).

19CK 3.28 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sutuoktiniai, sudarę santuoką, sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. CK 3.5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti šeimos teisėmis, t. y. draudimas jas įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems. Šiais principais yra grindžiamas ir sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles teisinis reglamentavimas. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės (vykdomos iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro sutuoktinio turto dalies) ir prievolės, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, t. y. prievolės, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais. Asmeninėmis laikomos prievolės, kurias sutuoktinis įgyja savarankiškai. CK 3.109 straipsnio 1 dalyje pateiktas prievolių, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, sąrašas. Prie šių prievolių yra priskiriamos ir solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kasatorės nurodytoje teisės normoje – CK 3.109 straipsnio 3 dalyje – nustatyta, kada solidariosios sutuoktinių prievolės neatsiranda, nors pagal savo pobūdį tai galėtų būti tokia prievolė. Taigi tik nustačius bendruosius solidariosios prievolės atsiradimo pagrindus, nustatytus CK 6.6 straipsnio 1 dalyje (solidariosios skolininkų prievolės gali atsirasti arba pagal įstatymą, arba šalių susitarimu, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus), svarstytinas CK 3.109 straipsnio 3 dalyje nurodytų išimčių buvimas, kai, nors esant bendriesiems pagrindams, solidariosios sutuoktinių prievolės neatsiranda. Remiantis bendrosiomis prievolių teisės nuostatomis, solidarioji skolininkų pareiga nepreziumuojama, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Viena tokių išimčių yra įtvirtinta CK 3.109 straipsnio 2 dalyje, iš kurios dispozicijos matyti, kad daugeliui sutuoktinių sudaromų sandorių (jeigu jie susiję su namų ūkio išlaikymu ir pan.) taikoma solidariosios prievolės atsiradimo prezumpcija. Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka bendrus šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes). Šeimos poreikių samprata taip pat kiekvienu atveju yra individuali.

20CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius su kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Apie šios prezumpcijos reikšmę kasacinio teismo praktikoje jau yra pasisakyta nurodant, kad ja siekiama palengvinti civilinę apyvartą ir apsaugoti sąžiningus trečiuosius asmenis, sudarančius sandorius su sutuoktiniais, nuo galimų ieškinių siekiant nuginčyti sudarytus sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š., I. Š. v. UAB „Gabuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-37-149/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. A. A., bylos Nr. 3K-3-117/2009). Kol ši prezumpcija nebus paneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė bus laikoma bendra sutuoktinių prievole. CK nenurodyta, kad paskolos sutarčiai sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, todėl galioja CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, tačiau ši prezumpcija, kaip ir kitos, gali būti paneigta įstatymuose nustatyta tvarka. Tokio paneigimo galimybė yra įtvirtinta CK 3.96 straipsnyje, kuris suteikia teisę sutuoktiniui, nedavusiam sutikimo sudaryti sandorį, ginčyti kito sutuoktinio sudarytus sandorius. Kasatorė šios prezumpcijos paneigimo galimybe naudojosi nagrinėjamoje byloje, prašydama padalyti bendrąja jungtine nuosavybe šalims priklausančias lėšas, esančias depozitinėje sąskaitoje, ir skirtas kreditorių reikalavimų įvykdymui užtikrinti, teigdama, jog atsakovo prievolės kreditoriams yra jo asmeninės. Atsakovo su trečiaisiais asmenimis (kreditoriais) sudarytų sandorių kasatorė neginčijo. Teisėjų kolegija pažymi, kad trečiųjų asmenų savarankiški reikalavimai buvo išspręsti įsiteisėjusiais teismo sprendimais kitose civilinėse bylose, iš atsakovo jiems priteisti pinigai. Šioje byloje nesant ginčo dėl prašomų padalyti lėšų teisinio režimo (niekas neginčija, jog jos yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė), bylos nagrinėjimo dalykas buvo prievolių pobūdžio nustatymas. Bylą nagrinėję teismai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad kasatorė su sutuoktiniu valdė didelius bendrai privatizuotų įmonių akcijų paketus, iš kreditorių pasiskolinti pinigai buvo panaudoti verslui (apie tai pažymima ir kasaciniame skunde); ieškovė neginčijo AB „Ukmergės keliai“ akcijų pardavimo sutarties, po kurios sudarymo gauti pinigai buvo pervesti į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimų įvykdymui užtikrinti, taip pat ieškovė kartu su atsakovu dalyvavo svarstant skolos trečiajam asmeniui V. Š. grąžinimo klausimą. Teismai taip pat nustatė, kad kasatorė sutiko su gautų už parduotas akcijas pinigų pervedimu į depozitinę sąskaitą. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismai konstatavo, kad paskolų panaudojimas verslui reiškia, jog pinigai buvo panaudoti šeimos interesais, nes iš verslo gaunamos pajamos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti, todėl sprendė, jog iš bendro sutuoktinių turto vykdytina prievolė atsirado CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Teismų nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad šalys, būdamos sutuoktiniai, turtą, kuris yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, naudojo, valdė bei juo disponavo bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnis). Tais atvejais, kai sutuoktiniai yra privačių juridinių asmenų dalyviai, valdantys didelius įmonių akcijų paketus, tokių įmonių verslo vystymo interesai paprastai siejasi su šeimos interesais bei šeimos poreikių tenkinimu. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad, atsakovui skolinantis pinigus verslo finansavimui, nebuvo atribotos asmeninės ir šalių valdomų įmonių lėšos bei skolos. Nustačius, kad vienam sutuoktiniui šeimos interesais sudarius sandorį, kuriam sudaryti nereikalingas rašytinis antrojo sutuoktinio sutikimas ir šiam nepaneigus CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, konstatuotina, jog iš tokio sandorio atsiradusi prievolė vykdytina iš bendro sutuoktinių turto. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šalis, kuriai galioja prezumpcija (šiuo atveju – kreditoriai) neprivalo įrodinėti preziumuojamo pagal įstatymą fakto, kuriuo grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, tačiau tuo atveju, kai kita šalis pateikia prezumpciją paneigiančių įrodymų, šalis, kuri remiasi prezumpcija, vis dėlto turi įrodyti aplinkybes, dėl kurių ta prezumpcija pripažįstama galiojančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Z. B., bylos Nr. 3K-3-509/2007). Nagrinėjamoje byloje teismai konstatavo, kad kasatorė nepateikė įrodymų, paneigiančių CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją, todėl kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo atmestini. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė šalių prievolės pobūdį, teisingai taikė ir aiškino CK 3.109 straipsnio 1 dalies nuostatas, konstatuodamas, kad prievolės vykdytinos iš bendro sutuoktinių turto.

21Pagal bendrą tvarką, sudarius sutuoktinių turto balansą, turtas, kuris skiriamas bendroms sutuoktinių skoloms apmokėti, turi būti realizuojamas vadovaujantis CPK normomis, reglamentuojančiomis vykdymo procesą. Nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, kad kasatorė prašė padalyti turtą – lėšas, esančias depozitinėje sąskaitoje ir garantuojančias kreditorių reikalavimų sumokėti priteistas skolas patenkinimą. Bylą nagrinėję teismai, nustatę prievolių pobūdį bei įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytų prievolių dydį, taip pat šalių turimo bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto dydį, pagrįstai sprendė, kad santuokoje įgytas turtas tarp šalių negali būti dalijamas, kol neįvykdytos prievolės kreditoriams. Tai atitinka CK 3.118 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą bei jau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

22Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

23Kasatorės teigimu, bylą nagrinėję teismai neteisingai nustatė kai kurias bylos aplinkybes. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia kasacinio teismo kompetencijos ribas – kasacinis teismas analizuoja tik teisės klausimus, į šio teismo funkcijas bylos aplinkybių nustatinėjimas neįeina. Minėtu argumentu kasatorė jokios teisės problemos nesuformulavo. Tai yra pagrindas išvadai, kad kasaciniame skunde siekiama iš naujo įvertinti faktines bylos aplinkybes, kurios teismų yra nustatytos, o teisinių klausimų neiškeliama.

24Kasacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų motyvai ir jų pagrindu padarytos išvados nenuginčytos pateikto kasacinio skundo argumentais. Konstatuotina, kad teismai priėmė teisingus ir pagrįstus sprendimą ir nutartį, kurie kasacinio teismo išdėstytų motyvų pagrindu turi būti palikti nepakeisti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

26CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo V. Š., pateikdamas atsiliepimą į kasacinį skundą, turėjo 1190 Lt išlaidų, sumokant už advokato pagalbą surašant šį procesinį dokumentą; netenkinus kasacinio skundo, prašo šią sumą priteisti iš kasatorės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, kurie apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtino minimalios mėnesinės algos dydį – 800 Lt. Nurodytų Rekomendacijų 8.14 punkte nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimą į kasacinį skundą apskaičiuotinas nustatytą koeficientą (nagrinėjamu atveju – 2) dauginant iš minimalios mėnesinės algos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad trečiojo asmens V. Š. sumokėtas advokatei mokestis už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą atitinka rekomenduotiną maksimalų užmokestį už procesinio dokumento surašymą, todėl ši suma, netenkinus kasacinio skundo, priteistina trečiajam asmeniui iš kasatorės.

27Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

28Kasacinis teismas patyrė 141,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasatorės O. P. kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš O. P. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

30Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

31Priteisti trečiajam asmeniui V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės O. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1190 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.

32Priteisti iš ieškovės O. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 141,40 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt vieną litą keturiasdešimt centų) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

33Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių... 6. Šalys 1975 m. gegužės 30 d. sudarė santuoką, kuri iki šiol nenutraukta.... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu... 9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė... 11. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 12. Atsakovas V. P. pateikė prisidėjimą prie kasacinio skundo.... 13. Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą trečiasis asmuo V. Š. prašo jį... 14. Teisėjų kolegija... 15. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 16. Dėl sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles... 17. Turto padalijimo klausimai sprendžiami visų pirma vadovaujantis CK 3.118... 18. Sutuoktiniai pagal savo prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek... 19. CK 3.28 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sutuoktiniai, sudarę santuoką,... 20. CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro... 21. Pagal bendrą tvarką, sudarius sutuoktinių turto balansą, turtas, kuris... 22. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 23. Kasatorės teigimu, bylą nagrinėję teismai neteisingai nustatė kai kurias... 24. Kasacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios ir... 25. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 27. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo... 28. Kasacinis teismas patyrė 141,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 31. Priteisti trečiajam asmeniui V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš... 32. Priteisti iš ieškovės O. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 141,40 Lt... 33. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...