Byla e2A-173-254/2017
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo R. H

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NS Nevėžio investicijos“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NS Nevėžio investicijos“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo R. H..

2Teismas

Nustatė

3Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl draudiko teisės regreso tvarka reikalauti atlyginti žalą iš statybos darbus organizavusio asmens. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 710,15 Eur turtinės žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, kad butas ( - ), buvo apdraustas būsto draudimu. 2012 m. vasario 19 d. įvyko draudiminis įvykis – butas Nr. 30 buvo aplietas vandeniu. Ieškovė išmokėjo buto savininkei 2 452 Lt draudimo išmoką pagal lokalinėje sąmatoje nustatytą patalpų atkūrimo kainą. Atsakovė buvo statytoja, kurios darbuotojai atliko pastato laiptinės remonto darbus ir draudiminio įvykio metu paliko neuždarytus laiptinės langus. Buto Nr. 30 užpylimo židinys – trūkęs vandentiekio sistemos vamzdis. Atsakovė neužtikrino minimalių laiptinės temperatūros reikalavimų, todėl nevykdydama reglamente nustatytų reikalavimų, ji prisiėmė galimų neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Turtinė žala iki šiol neatlyginta, todėl ieškovė kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl turtinės žalos priteisimo. Atsakovė nesutiko su ieškinio reikalavimais, nurodydama, jog gyvenamasis namas nebuvo baigtas įvykio metu ir negalėjo būti eksploatuojamas. Ieškovė, apdrausdama nebaigto gyvenamojo namo dalį, turėjo įvertinti šio gyvenamo namo statybos eigą ir būklę ir su tuo susijusią riziką dėl galimų įvykių. Pagal ieškovės patvirtintas būsto draudimo taisykles ir pagal visas įvykio aplinkybes įvykis negali būti laikomas draudiminiu įvykiu ir draudimo išmoka neturėjo būti išmokėta. Jeigu kreditorė išmokėjo draudimo išmokas nesilaikydama nustatytos tvarkos, kitam asmeniui negali kilti civilinė atsakomybė. Trečiasis asmuo sutiko su ieškovės reikalavimais ir patvirtinto visas ieškinyje nurodytas aplinkybes.

5Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės ieškovei 710,15 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 392,73 Eur bylinėjimosi išlaidas; valstybei – 4,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu yra sudariusi buto, esančio Šiaudinės g. 2-30, Raudondvario k., Kauno r., draudimo sutartį laikotarpiui nuo 2011-04-26 iki 2046-04-26, pagal kurią vienas iš draudžiamųjų įvykių yra „vanduo“. Ieškovė 2012 m. vasario 19 d. įvykį –buto užliejimą vandeniu – pripažino draudiminiu ir trečiajam asmeniui išmokėjo 2 452 Lt draudimo išmoką. Teismas konstatavo, kad pavojingas, gadinantis turtą poveikis atsirado dėl pastato laiptinės patalpų trūkumų. Nustatydamas už kilusią žalą atsakingus asmenis, teismas nurodė, kad tarp atsakovės ir gyvenamojo namo butų savininkų, įskaitant trečiąjį asmenį, 2012 m. sausio 26 d. buvo sudaryta sutartis dėl laiptinės įrengimo. Draudžiamojo įvykio metu atsakovės darbuotojai vykdė laiptinės įrengimo darbus, kurie buvo baigti 2012 m. balandžio mėn. Dėl atsakovės darbuotojų, kurie paliko neuždarytus laiptinės langus, kaltės laiptinė buvo nešildoma ir dėl neigiamos laiptinėje buvusios oro temperatūros trūko vandentiekio sistemos vamzdis. Aplinkybė, kad atsakovės darbų atlikimo metu įvyko vandentiekio sistemos gedimas, lėmė, jog buvo sugadintas trečiojo asmens R. H. turtas. Aplinkybę, kad įvykio metu gyvenamojo namo laiptinės remonto darbus vykdė atsakovės darbuotojai, patvirtino liudytoja D. H.. Ši liudytoja taip pat nurodė, jog laiptinės langai buvo be rankenų, todėl tik ten dirbantys darbuotojai galėjo darinėti langus. Duomenų, kad atsakovė būtų samdžiusi kitą bendrovę nurodytiems darbams atlikti, byloje nėra. Atsakovė, tinkamai nesirūpinusi ir neprižiūrėjusi turto, yra atsakinga už padarytą žalą. Atsakovės argumentą, kad namas nebuvo priduotas ir gyvenamas, todėl ieškovė negalėjo tokio turto drausti, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Draudimo sutarties sudarymo metu apdraustam butui Nr. 30 buvo suteiktas unikalus Nr. ( - ). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų bazėje buvo nurodyta, kad statyba yra baigta. Butas buvo draudžiamas, nes trečiajam asmeniui buvo suteikta banko paskola būstui įsigyti. Aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad visiškai teisiškai nereikšmingas atsakovės argumentas, kad ji nebuvo patalpų nei savininkė, nei valdytoja.

7Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8Apeliaciniu skundu atsakovė (toliau – apeliantė) prašo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas, spręsdamas, ar apeliantės darbuotojai, remontuodami gyvenamojo namo laiptinę, atidarė langą, ir dėl to sušalo vandentiekio vamzdis, iš kurio patekęs vanduo sugadino trečiajam asmeniui priklausantį turtą, netinkamai vertino įrodymus bei paskirstė įrodinėjimo naštą. Teismas nepagrįstai nustatė pareigą atsakovei įrodyti, kad atsakovės darbuotojai savo veiksmais nesukėlė žalos. Atkreiptinas dėmesys, kad neteisėtus veiksmus ir jų priežastinį ryšį su atsiradusiomis pasekmėmis privalo įrodyti ieškovas. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kad įvykio metu, t. y. 2012 m. vasario 19 d., apeliantė būtų samdžiusi kitą bendrovę atlikti laiptinės remonto darbus. Apeliantė nesutinka su tokiu teiginiu, nurodydama, kad ji neturėjo pareigos pateikti įrodymus tokioms aplinkybėms pagrįsti. Ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad atsakovės darbuotojai dirbo ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Teismas netinkamai vertino 2012 m. sausio 26 d. sutartį dėl laiptinės įrengimo ir 2012 m. balandžio mėn. atliktų darbų aktą. Šiame dokumente nėra jokių duomenų apie tai, kokie darbai ir kada buvo pradėti bei kas juos atliko. Šio akto surašymo data – 2014 m. balandžio 24 d. Taigi, darbai buvo baigti vėliau, nei įvyko pats draudiminis įvykis. Šie dokumentai nepatvirtina laiptinės remonto darbų pradžios. Teismas turėjo pareigą įvertinti 2012 m. sausio 26 d. sutarties 1 p. nuostatas, kurios nustatė, kad nuo 2012 m. sausio 26 d. apeliantė įsipareigojo organizuoti laiptinės įrengimo darbų atlikimą, tačiau neįsipareigojo pati atlikti laiptinės remonto darbų. 2012 m. sausio 26 d. sutarties nuostatos prieštarauja liudytojos D. H. teiginiams, kad apeliantės darbuotojai atliko laiptinės remonto darbus. Vamzdžio trūkimo priežastys buvo nustatytos tik iš liudytojos D. H. nurodytų aplinkybių, nors pati liudytoja teigė, kad trūkusio vandentiekio priežastys galėjo būti ne tik paliktas atidarytas laiptinės vamzdis, bet ir nešildoma laiptinė. Teismas privalėjo įvertinti, kad šiai liudytojai nėra žinoma, dėl kokių priežasčių trūko vandentiekio vamzdis, ar įvykio metu langai buvo atidaryti, kas juos atidarė. Šie teiginiai užfiksuoti 2016 m. kovo 2 d. teismo posėdžio garso įraše. Be to, teismas kritiškai turėjo įvertinti liudytojos D. H. parodymus, kadangi įvykio metu šis asmuo dirbo ieškovo bendrovėje žalų atlyginimo skyriuje. Akivaizdu, kad šis liudytojas veikė tiek savo naudai, tiek turėjo patirties naudingai nurodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes. Dėl šių priežasčių teismas nepagrįstai savo sprendimo išvadą grindė šios liudytojos parodymais. Teismas netinkamai vertino paties ieškovės pateiktas nuotraukas, iš kurių nesimato jokie laiptinėje dirbantys asmenys. Tokių nuotraukų pagrindu negalima daryti išvados, kad atsakovės darbuotojai paliko atidarytą langą. Byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio dieną būtų buvusi tokia žema temperatūra, dėl kurios būtų galėję užšalti laiptinės sienoje esantis vandentiekio vamzdynas. VĮ Registro centro duomenimis gyvenamojo namo baigtumas 2012 m. įvykio metu buvo tik 69 proc. Ieškovė nepateikė duomenų, kad gyvenamasis namas buvo tinkamas eksploatuoti draudimo sutarties sudarymo momentu. Atsakovės nuomone, asmens gyvenimas nebaigtame statinyje, turėtų būti vertinamas, kaip jo prisiimta rizika dėl galimų neigiamų pasekmių eksploatuojant tokį objektą, todėl reikalavimas atlyginti žalą turi būti sumažintas arba šis reikalavimas atmestas. Dėl šių priežasčių ieškinys nepagrįstai grindžiamas Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“, LR Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 705 patvirtinto reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ XI skirsnio 18 lentele, nes šie teisės aktai ir juose nustatyti reikalavimai yra keliami baigtiems gyvenamiesiems daugiabučiams namas ir pripažintiems tinkamais naudoti. Ieškovė pagal Būsto draudimo taisyklių Nr. 064 (2006-12-14 redakcija, galiojusi nuo 2007-01-02) 13.2 dalį nustatė nedraudiminius įvykius ir atvejus, kada neišmokama draudimo išmoka. Šioje dalyje nurodoma, kad draudiminiais įvykiais nelaikomi įvykiai, kai draudimo vietoje (pastatuose ar patalpose) vykdomi statybos, rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbai. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė, pripažindama įvykį draudžiamuoju, išmokėjo draudimo išmoką be teisinio pagrindo. Atsakovė prašo priimti naujus įrodymus, nes šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovė teikia laiptinės remonto darbų sutartį, kuri buvo sudaryta 2012 m. kovo 1 d. ir darbuotojų sąrašą. Šie įrodymas įrodo, kad atsakovės darbuotojai neremontavo laiptinės ir nedirbo joje, kad apeliantė tik valdo ir įgyvendina nekilnojamojo turto objektų pardavimus. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ji neatliko laiptinės įrengimo darbų. Atsakovė neteikė į bylą duomenų, kad laiptinės įrengimo darbams atlikti būtų samdžiusi kitą bendrovę. Laiptinės langai buvo be rankenų, todėl tik ten dirbantys darbuotojai galėjo darinėti langus. Taigi, bylą nagrinėjantis teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus ir iš jų visumos pagrįstai sprendė, kad draudžiamojo įvykio metu būtent atsakovės darbuotojai vykdė laiptinės įrengimo darbus. Apeliantė be teisėto pagrindo daro išvadą dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju. Tik draudikas turi teisę spręsti dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko pateiktoje informacijoje buvo nurodyta, jog buto statyba yra baigta. Apeliantė su apeliaciniu skundu teikia naują įrodymą, kurio ieškovė prašo nepriimti, nes šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo tik gavus atsakovei nepalankų teismo sprendimą.

9Teismas

konstatuoja:

10Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, 329 straipsnis).

12Dėl naujų įrodymų priėmimo Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: tarp UAB „Svaitina“ ir UAB „NS Nevėžio investicijos“ 2012 m. kovo 1 d. sudarytą laiptinės remonto darbų sutartį ir UAB „NS Nevėžio investicijos“ darbuotojų sąrašą. Atsakovė nurodė, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nes pirmosios instancijos teismo nuomone atsakovė turėjo įrodyti ir neįrodė, kad atsakovės darbuotojai įvykio metu laiptinėje nedirbo. Šiais naujais įrodymais atsakovė įrodinėja ginčui reikšmingas aplinkybes: kad atsakovės darbuotojai neremontavo laiptinės ir nedirbo joje, kad apeliantė tik valdo ir įgyvendina nekilnojamojo turto objektų pardavimus. Ieškovė pareiškė prieštaraujanti dėl atsakovės pateiktų naujų įrodymų priėmimo, nes šių įrodymo pateikimo būtinybė iškilo tik gavus atsakovei nepalankų teismo sprendimą. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliaciniame skunde nurodyto prašymo priimti naujus įrodymus pagrindas nurodomas po sprendimo priėmimo iškilusi naujų įrodymų pateikimo būtinybė, todėl dėl CPK 314 straipsnio nuostatos išimties, susijusios su pirmosios instancijos nepagrįstu įrodymų atsisakymu priimti, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kadangi tiek ieškinio, tiek apeliacinio skundo faktinis pagrindas yra susijęs tik su žalos atlyginimu dėl 2012-02-19 įvykio, o atsakovės įrodymai yra susiję su faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis įvykius po 2012-03-01, t. y. po ginčo įvykiu, ir patvirtinančiomis ne ginčui aktualias darbuotojų pareigybes, o tik apdraustųjų asmenų įmonėje vardus ir pavardes bei skaičių, teismas sprendžia, kad atsakovės prašomi priimti įrodymai nėra nei tiesiogiai, nei netiesiogiai susiję su bylos nagrinėjimo dalyku. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir nenustatęs sąlygų taikyti CPK 314 straipsnio nuostatos išimtį, pateiktus naujus įrodymus – 2012 m. kovo 1 d. laiptinės remonto darbų sutartį ir darbuotojų sąrašą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti.

13Dėl (ne)draudžiamųjų įvykių pagal būsto draudimo sutartį Pagal Draudimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalį draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Draudimo sutarties standartinės sąlygos yra draudiko parengtos draudimo taisyklės, kuriose privalo būti nurodyta draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai, kuriems įvykus draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 28 dalis ir 92 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Draudimo sutartyje numatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties ribas, t. y. detalizuoja draudimo sutarties objektą. Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką. Įstatymas ir konkrečios draudimo rūšies taisyklės nustato išimtis, kada draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, todėl, draudėjui pasikreipus dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos nemokėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad draudikas tokią teisę gali turėti šiais atvejais: 1) esant nedraudžiamajam įvykiui; 2) draudžiamajam įvykiui įvykus dėl įstatyme nurodytos formos draudėjo kaltės; 3) pažeidus draudimo sutarties sąlygas bei kitais įstatymo numatytais atvejais. Kasacinis teismas akcentavo, kad tai yra skirtingi draudimo išmokos nemokėjimo pagrindai, kuriuos numato atskiros teisės normos, šių pagrindų taikymą siejančios su skirtingomis sąlygomis, todėl juos būtina atriboti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2004). Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio, o sąlygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo išmokos, buvimas įpareigoja draudiką vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Draudimo įstatymo 97 straipsnio 7 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2013). Draudikas išmokėjo 710,15 Eur (2 452 Lt) draudimo išmoką, pripažindamas, kad šis įvykis yra draudžiamasis. Apeliantas kelia klausimą, ar vandeniu dėl 2012-02-19 trūkusio vandentiekio sistemos vamzdžio padaryta žala butui Nr. 30, esančiame nebaigtos statybos (baigtumas 69 proc.) gyvenamajame name adresu ( - ), gali būti pripažinta draudžiamuoju įvykiu, kuriuo pagrindu draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Pagal AB „Lietuvos draudimas“ valdybos 2006-12-14 sprendimu Nr. 139 patvirtintų Būsto draudimo taisyklių Nr. 064 (2006-12-14 redakcija, galioja nuo 2007-01-02) (toliau – Taisyklės) 4.1.2. p. nuostoliai dėl vandens neatlyginami pastatams, kurie nebaigti statyti, yra rekonstruojami ar kuriuose vykdomi kapitalinio remonto darbai. Byloje nustatyta, kad draudėjas R. H. ir draudikas AB „Lietuvos draudimas“ 2011-04-26 sudarė būsto draudimo sutartį, pagal kurią apdraustas butas Nr. 30, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ). Iš būsto draudimo liudijimo matyti, kad apdraustas butas yra baigtos statybos, rekonstrukcija nevykdoma (dok. Nr. CBP-20143, l. 1). Nekilnojamojo turto registro išrašo 2014-08-22 duomenimis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - )., baigtumas yra 69 proc. Šie dokumentai patvirtina, kad, skirtingai nei teigia apeliantė, aptariamu atveju gyvenamojo namo baigtumas buvo tik 69 proc., o tai nepaneigia buto Nr. 30 kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto suformuoto kaip patalpos statinyje baigtumo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad gyvenamojo namo kaip pastato statybos baigtumas ir buto kaip patalpos statinyje formavimo baigtumas negali būti tapatinamas. Šią teismo išvadą patvirtina teisė aktų nuostatos. Statiniai klasifikuojami pagal jų naudojimo paskirtį, naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo (kaip atskirų nekilnojamojo turto objektų suformuojant patalpas statinyje, statinius ir (ar) patalpas padalijant, atidalijant, sujungiant, perdalijant) tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija (Statybos įstatymo 4 straipsnis). Butai gali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, jų formavimą baigiant duomenų įrašymu į Nekilnojamojo turto kadastrą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 straipsnio 10 dalis, 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Patikrinus duomenis, susijusius su buto/patalpos Nr. 30 suformavimu kaip atskiru nekilnojamojo turto objektu, CPK 179 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, matyti, kad butas/patalpa Nr. 30, unikalus Nr. ( - ), yra nebaigtame statyti name, kurio baigtumas 66 proc. (b. l. 152-155 Patalpai/butai yra suteiktas unikalus numeris ir jis kaip atskiras nekilnojamojo turto ir daiktinių teisių objektas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre. Pastatas – gyvenamas namas, unikalus Nr. ( - ), kurio naudojimo paskirtis gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai), kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas yra suformuotas, tačiau jis nėra daiktinių teisių objektas. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso tik dalis patalpų gyvenamajame name, unikalus Nr. ( - ) (dok. Nr. 5047, l. 4-5). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuostoliai, atsiradę dėl trūkusio vandentiekio sistemos vamzdžio, remiantis Taisyklių 4.1.2. p. gali būti pripažinti draudžiamaisiais, nes nuostoliai dėl vandens padaryti patalpai – butui, kuris pagal jo naudojimo paskirtį kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir daiktas suformuotas nebaigtame statyti pastate. Žala nėra padaryta pastatui kaip atskiram nekilnojamam daiktinių teisių objektui. Šią išvadą patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad butas buvo draudžiamas, nes trečiajam asmeniui buvo suteikta banko paskola būstui įsigyti, t. y . butas suformuotas kaip atskira patalpa ir daiktas ir įkeistas hipoteka (CK 4.171 straipsnio 4 dalis). Taigi, apeliantės argumentas, kad įvykis bute negali būti pripažintas draudžiamuoju, nes viso gyvenamojo namo baigtumas 2012 m. įvykio metu buvo tik 69 proc., yra teisiškai nepagrįstas.

14Dėl draudimo bendrovės teisės reikšti reikalavimą už žalą atsakingam asmeniui Nagrinėjamoje byloje ieškovė yra draudikė, kuri trečiajam asmeniui R. H. išmokėjo draudimo išmoką už žalą, padarytą dėl trūkusio vandentiekio sistemos vamzdžio vandeniu aplietoms buto patalpoms. CK 6.1015 straipsnyje nustatyta, kad draudikui turto draudimo sutarties pagrindu išmokėjus draudimo išmoką pereina teisė reikalauti išmokėtą sumą iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – asmenų pasikeitimas deliktinėje arba sutartinėje prievolėje, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoje nukentėjusio asmens (kreditoriaus) šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, draudikas (ieškovė AB „Lietuvos draudimas“) įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš asmenų, atsakingų už jos atsiradimą. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, šiuo atveju taikytinos subrogacijos taisyklės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2013; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2013). Šioje byloje ginčo dėl to, kad buvo padaryta žala nėra, taip pat nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis, kurio pagrindu buvo išmokėta draudimo išmoka ir dėl to draudikas ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš asmenų, atsakingų už jos atsiradimą.

15Dėl šalių atsakomybės kvalifikavimo Žala trečiojo asmens R. H. butui buvo padaryta vandeniu, todėl draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Kadangi ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip civilinės deliktinės atsakomybės santykiai (CPK 6.245 straipsnio 4 dalis), tai žalą padariusio asmens atsakomybei turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai).

16Dėl asmens, atsakingo už atsiradusią žalą, nustatymo Kad būtų nustatytas asmuo, atsakingas už atsiradusią žalą, šioje byloje būtina nustatyti šalių trečiojo asmens R. H. ir UAB „NS Nevėžio investicijos“ tarpusavio siejusius teisinius santykius. 2012 m. sausio 26 d. R. H. (kiti keturi butų, adresu ( - ), savininkai) ir UAB „NS Nevėžio investicijos“ (kuriai nuosavybės teise priklauso 10 butų, adresu ( - )) sudarė sutartį Nr. 120126-1, pagal kurią atsakovė įsipareigojo organizuoti laiptinės įrengimo darbų atlikimą, o butų savininkai įsipareigojo sumokėti 1/16 laiptinės įrengimo darbų kainos dalį (dok. Nr. Q2004, l. 1-7). Šalims nuosavybės teise priklausantys butai yra vienoje laiptinėje. Pagal sutarties 2 punktą atsakovė įsipareigojo savo nuožiūra parinkti rangovą (rangovus) darbų atlikimui, derinti sutarties (sutarčių) dėl darbų atlikimo sąlygas, su rangovu (rangovais) sudaryti sutartį (sutartis) dėl darbų atlikimo, derinti sutarties (sutarčių) dėl darbų atlikimo sąlygų pakeitimus, kontroliuoti sutarties (sutarčių) dėl darbų atlikimo vykdymą, priimti atliktus darbus ir su rangovu (rangovais) atsiskaityti. Atsakovė taip pat įsipareigojo imtis priemonių užtikrinti, kad darbai būtų atlikti ne vėliau kaip per 45 darbo dienas nuo sutarties su savininkais pasirašymo dienos. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis (CK 6.644 straipsnis). Atsakovė buvo laiptinės įrengimo darbų generalinė rangovė, t. y. organizatorė ir vykdytoja, kuri užduočiai vykdyti įsipareigojo pasitelkti subrangovus (CK 6.650 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad buto Nr. 30 užpylimo židinys – trūkęs vandentiekio sistemos vamzdis, dėl to, kad buvo neužtikrinti minimalūs laiptinės temperatūros reikalavimai (dok. Nr. CBP-20143, priedas Nr. 12, l. 4). 2012-02-19 draudžiamojo įvykio metu laiptinės faktinis valdymas priklausė atsakovei kaip generalinei rangovei. Taigi, laiptinė aptariamu atveju buvo atsakovės žinioje, o kita rangos sutarties šalis (laiptinės butų savininkai) neturėjo teisės daryti jokios įtakos nei rangovų pasirinkimui, nei trukdyti atlikti darbus (Sutarties 2.1 ir 2.5 punktai). Šių nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad draudžiamojo įvykio metu atsakovės darbuotojai vykdė laiptinės įrengimo darbus, kad atsakovės darbų atlikimo metu įvyko vandentiekio sistemos gedimas, o tai lėmė, jog buvo sugadintas trečiojo asmens R. H. turtas. Teismas nurodė, kad atsakovė, tinkamai nesirūpinusi ir neprižiūrėjusi turto, yra atsakinga už padarytą žalą. Tokiam atsakomybės kvalifikavimui nagrinėjamoje byloje pritartina. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje ir 6.263 straipsnyje nustatytos civilinės atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma, įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012). Žala trečiojo asmens turtui buvo padaryta trūkus vandentiekio sistemos vamzdžiui dėl žemos laiptinėje esančios temperatūros. Draudžiamojo įvykio metu laiptinės faktinė valdytoja – laiptinės įrengimo darbų vykdytoja buvo atsakovė, t. y. ji pagal rangos sutartį įsipareigojo savo nuožiūra parinkti rangovą ir organizuoti laiptinės įrengimo darbų atlikimą. Atsakovė savo veiksmais privalėjo užtikrinti, kad, vykdydama sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nebūtų pažeidžiami įstatymų reikalavimai bei kitų asmenų teisės ir interesai. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę. Tokiomis aplinkybėmis skundžiamame sprendime pagrįstai nustatyta, kad atsakovė dėl nerūpestingo elgesio yra atsakinga už atsiradusią žalą.

17Dėl įrodinėjimo apimties ir pareigos Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Teismas turi išsiaiškinti, kurias teisines aplinkybes, kuri šalis turi įrodyti (CPK 178 straipsnis). Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009). Skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnis). Ieškovė, pateikdama dokumentus patvirtinančius draudimo teisinius santykius, draudžiamojo įvykio fiksavimo ir draudimo išmokos nustatymą, šioje byloje pareigą įrodinėti žalos faktą ir dydį įvykdė. Papildomai neteisėtiems veiksmams bei priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos pagrįsti buvo pateikta tarp trečiojo asmens R. H. ir atsakovės sudaryta laiptinės įrengimo darbų sutartis. Atsakovė pareigos įrodyti (paneigti kaltę), kad atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes ji buvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, nevykdė. Apeliantė klaidingai interpretuoja, kad teismas nepagrįstai nustatė pareigą atsakovei įrodyti, kad atsakovės darbuotojai savo veiksmais nesukėlė žalos. Ieškovė įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus kaip pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai nevykdymą. Atsakovė turėjo įrodyti, kad ji, tiek prižiūrėdama laiptinę, tiek kontroliuodama laiptinės įrengimo darbus, parinkdama rangovus, laikėsi visų bendro pobūdžio rūpestingumo standartų, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, duomenų, kad atsakovė būtų samdžiusi kitą bendrovę nurodytiems darbams atlikti, byloje nėra. Nagrinėjamu atveju įrodinėjimo našta paskirstyta teisingai, pagrįstai nustatyta, kad atsakovė turi prisiimti atsakomybę už atsiradusią žalą dėl bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai nevykdymą. Šios nustatytos aplinkybės akivaizdžiai paneigia atsakovės apeliacinio skundo argumentą, kad teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles ir neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Pažymėtina, kad liudytojos D. H. parodymai teismo posėdyje, kuriais remiasi atsakovas apeliaciniame skunde, nėra vieninteliai byloje esantys įrodymai, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą. Teismas savo išvadą dėl asmens, atsakingo už atsiradusią žalą, nustatymo pagrindė ne vien tik šiais parodymais, o pagal CK 6.246-6.249 straipsnių reikalavimus, nustatydamas civilinės atsakomybės sąlygas, įvertino 2012-01-26 sutartį dėl laiptinės įrengimo, nekilnojamojo turto registro duomenis dėl nekilnojamojo turto objekto ir kitus rašytinius įrodymus, kurie padėjo susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui ir patvirtino D. H. parodymų, kurie, pažymėtina, neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, patikimumą. Kiti apeliacinio skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

18Dėl procesinės bylos baigties Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad teismas tenkindamas ieškovės reikalavimus, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą regreso tvarka, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19Dėl bylinėjimosi išlaidų Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovės turėtos ir Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius neviršijančios 105,14 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginamos CPK 98 straipsnyje nustatyta tvarka.

20Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

21apeliacinį skundą atmesti.

22Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NS Nevėžio investicijos“ (juridinio asmens kodas 302672206) ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051831) 105,14 Eur (vieną šimtą penkis eurus ir keturiolika centų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

24Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,... 2. Teismas... 3. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl draudiko teisės regreso tvarka reikalauti atlyginti... 5. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį tenkino ir... 7. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 8. Apeliaciniu skundu atsakovė (toliau – apeliantė) prašo 2016 m. gegužės... 9. Teismas... 10. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 11. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo... 12. Dėl naujų įrodymų priėmimo Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu... 13. Dėl (ne)draudžiamųjų įvykių pagal būsto draudimo sutartį Pagal... 14. Dėl draudimo bendrovės teisės reikšti reikalavimą už žalą atsakingam... 15. Dėl šalių atsakomybės kvalifikavimo Žala trečiojo asmens R. H. butui... 16. Dėl asmens, atsakingo už atsiradusią žalą, nustatymo Kad būtų... 17. Dėl įrodinėjimo apimties ir pareigos Byloje dėl žalos atlyginimo turi... 18. Dėl procesinės bylos baigties Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs... 19. Dėl bylinėjimosi išlaidų Atmetus atsakovės apeliacinį skundą,... 20. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 21. apeliacinį skundą atmesti.... 22. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 23. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NS Nevėžio... 24. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....