Byla 2A-1591-565/2015
Dėl pripažinimo, kad ieškovas yra neskolingas

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Lindorff Oy, veikiančio per Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovui Lindorff Oy, veikiančiam per Lietuvos filialą, dėl pripažinimo, kad ieškovas yra neskolingas,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lindorff Oy, veikiančiam per Lietuvos filialą, ir dėl ieškinio senaties prašė pripažinti, kad ieškovas nėra skolingas atsakovui pagal 2008-12-23 reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo pardavimo sutartį, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovas nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio mėn. AB DNB bankas ieškovui nesuteikė vartojimo kredito, kadangi jungtinėje skolininkų duomenų rinkmenų tvarkytojo UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenų bazėje nurodyta, jog ieškovas nuo 1998-06-01 yra skolingas atsakovui 857,07 Lt. Ieškovas ne kartą prašė atsakovo pašalinti ieškovą iš skolininkų duomenų bazės, tačiau atsakovas iki šiol to neatliko, tokiu būdu apsunkindamas ieškovo galimybes gauti kreditus. Nors ieškinio senaties terminas atsakovo reikalavimui pareikšti yra seniai pasibaigęs, tačiau atsakovas niekada nebandė savo teisių apginti teisme ar priverstinai išieškoti skolą.

5Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakovas nėra atleidęs skolininko nuo prievolės įvykdymo pagal CK 6.129 str. Kiekviena šalis turi elgtis sąžiningai, tačiau ieškovas savo pozicijai pagrįsti nepateikė jokių rašytinių įrodymų.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-14 sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir pripažino, kad ieškovo prievolė atsakovui pagal 2008-12-23 Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir UAB „Omnitel“, dėl 857,07 Lt skolos yra pasibaigusi.

8Teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas skolai iš ieškovo gauti pagal 1964 m. CK 84 str. 1 d. nuostatas pasibaigė 2001-06-01, t.y. po 3 metų nuo skolos atsiradimo dienos. Be to, atsakovas nepateikė jokio įrodymo, pagrindžiančio ieškovo galiojančią prievolę atsiskaityti.

9Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad atsakovas, vengdamas aktyviais veiksmais išieškoti skolą iš ieškovo, elgėsi nesąžiningai, atsakovą įtraukdamas į skolininkų sąrašą ir taip užkirsdamas jam galimybę sudaryti sutartis su bankais ar kitomis kreditus teikiančiomis įstaigomis ir (ar) įmonėmis.

10Teismas sprendė, kad ieškovo atžvilgiu protingumo ir sąžiningumo kriterijus dėl atsakovo neveikimo buvo pažeistas. Nurodė, kad akivaizdu, jog kiekvienas asmuo turi teisę pagrįstai tikėti, kad 1998 m. atsiradusi galima skola 2013 m. ir vėliau atsakovui (ar pirminiam kreditoriui) nesiėmus aktyvių skolos išieškojimo veiksmų, nebus priverstinai įgyvendinama, todėl toks asmuo yra atsisakęs savo teisės arba nemanantis, jog jo teisė yra pažeista. Todėl teismas ieškinį vertino kaip pagrįstą ir įrodytą, o ieškovo prievolę atsakovui pagal 2008-12-23 skolos portfelio pirkimo – pardavimo sutartį – pasibaigusia.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Atsakovas Lindorff Oy, veikiantis per Lietuvos filialą, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-14 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šias argumentais.

13Teismas neatskleidė bylos esmės, nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė procesines bei materialines teisės normas.

14Ieškovas ir pradinis kreditorius UAB „Omnitel“ 1996-02-28 sudarė sutartį dėl skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų teikimo ir 1998-03-26 sudarė sutartį dėl skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų teikimo, kurių pagrindu pagal sutarčių terminus ir sąlygas ieškovui buvo teikiamos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugos, o ieškovas įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti sutartyse numatytomis sąlygomis ir tvarka. Ieškovas su pradiniu kreditoriumi tinkamai neatsikaitė ir pagal 1998-05-01 bei 1998-06-01 išrašytas sąskaitas liko skolingas 857,07 Lt. Pradinis kreditorius UAB „Omnitel“ su atsakovu 2008-12-23 sudarė Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovas, vadovaudamasis CPK 114 str. 3 d., pateikė teismui patvirtinimą apie teisę į skolą, taip pat 1 priedo prie sutarties ištraukų kopijas, kurios patvirtina aplinkybę, kad reikalavimo teisė buvo perleista atsakovui.

15Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Atsakovas pateikė teismui dokumentų kopijas, kurie patvirtina, kad reikalavimo teisė į susidariusią ieškovo skolą buvo perleista atsakovui. Jokie papildomi dokumentai, kurie galėtų patvirtinti, kad perleista reikalavimo teisė į ieškovą yra negaliojanti, į bylą nebuvo pateikti nei ieškovo, nei atsakovo, todėl neaišku, kuo vadovaudamasis teismas nutarė, kad atsakovas nepateikė duomenų apie galiojančią reikalavimo teisę į ieškovą.

16Pažymi, kad atsakovas vykdė aktyvius skolos išieškojimo veiksmus ne teismo tvarka: 2009-01-13, 2009-02-12, 2009-03-16, 2009-06-15, 2009-07-15, 2010-08-23, 2011-08-09, 2012-04-17, 2014-03-19 paprastu neregistruotu paštu siuntė pareikalavimo laiškus. 2009-07-29 ir 2009-10-26 ieškovas buvo atvykęs į atsakovo buveinę, esančią Lvovo g. 25, Vilniuje, atsakovas susitikimo metu ieškovui pateikė sutarčių ir sąskaitų kopijas, kuriais grindžia reikalavimo teisę, taip pat 2009-11-09, 2009-12-17, 2010-03-25 atsakymais į ieškovo pateiktus raštus ragino susidariusią situaciją išspręsti taikiai. Be to, atsakovas 2012-08-03 ir 2012-10-16 telefoninio pokalbio metu ragino ieškovą rasti taikų sprendimą susidariusiai situacijai išspręsti. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 str. 1 d. suteikia teisę atsakovui, kaip teisėtam ieškovo asmens duomenų valdytojui, tvarkyti ir teikti teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims, laiku bei tinkamai finansinių ir (arba) turtinių įsipareigojimų jam neįvykdžiusių duomenų subjektų (inter alia ieškovo) duomenis, kad būtų galima įvertinti asmens mokumą ir valdyti. Todėl šiuo pagrindu duomenys apie ieškovo įsiskolinimą buvo perduoti jungtinių skolininkų duomenų rinkmenų tvarkytojui UAB „Creditinfo Lietuva“. Teisėtas duomenų perdavimas jungtinei skolininkų rinkmenų duomenų bazei taip pat yra laikytinas skolos išieškojimas ne teismo tvarka. Skolos išieškojimas gali būti vykdomas tiek ikiteismine tvarka, tiek kreiptis į teismą, kad būta apginta pažeista teisė ar teisėti interesai. Atliekami išieškojimo veiksmai ne teismo tvarka negali būti traktuojami kaip neaktyvūs. Taigi atsakovas aktyviai vykdė skolos išieškojimą ne teismo tvarka.

17CK 6.123–6.129 str. yra aiškiai įvardinta, kokiais pagrindais gali pasibaigti prievolė. Tokio pagrindo, kuriuo pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovo prievole atsakovui pasibaigusia, minėtame CK nėra įtvirtinta.

18Ieškovas A. R. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo palikti skundžiamą nutartį galioti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais.

19Aplinkybė, kad atsakovas 2008-12-22 sudarė reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Omnitel“ nereiškia, kad atsakovas įsigijo teisę kreiptis dėl išieškojimo neatsižvelgiant į egzistuojančią teisės tvarką. Skolų portfelio pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2008-12-22, t.y. jau praėjus 10 metų nuo datos, kurios UAB „Omintel“ laikė ieškovą skolingu, t.y. nuo 1998-06-01. Todėl atsakovas, pasirašydamas tokią sutartį, iš kurios priedų akivaizdžiai matosi, kad ieškovas, ir galimai kiti skolininkai, yra tariamai skolingi daugiau nei 10 metų, prisiėmė riziką, kad tokias skolas išieškoti yra neįmanoma dėl suėjusio senaties termino. Todėl teismas skundžiame sprendime teisingai rėmėsi CK 6.156 str. įtvirtintu sutarties laisvės principu ir konstatavo, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą senaties terminą. Ieškinio senaties institutas yra nustatytas ne tik ieškovo interesams apginti, tačiau ir atsakovo, nes ieškinio senatis nėra skirta tik tikslu sudaryti realias galimybes nukentėjusiai šaliai apginti savo pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus, todėl remiantis ieškinio senaties institutu, teismas teisingai nustatė, kad ieškovas nėra skolingas atsakovui.

20Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas 2008-12-22 sudarė reikalavimo teisių į skolų portfelį sutartį ir įsigijo skolos reikalavimo teisę į skolą, kurios ieškinio senaties terminas, vadovaujantis 1964 m. CK 84 str. 1 d., buvo suėjęs dar 2001-06-01. Todėl atsakovo ir galėję būti aktyvūs veiksmai iš esmės net ir neturėjo įtakos priimant sprendimą. Atsakovo veiksmai, kad jis tariamai siuntė paprastu neregistruotu paštu laiškus ieškovui 2009 metai parodo nerūpestingą atsakovo požiūrį. Juridinis asmuo, siekiantis išieškoti skolas, yra suinteresuotas, kad laiškai ar pretenzijos pasiektų adresatą. Šioje byloje nėra įrodymų, kad visi apelianto nurodyti laiškai buvo įteikti ieškovui. Ieškovas apie egzistuojančią skolą sužinojo tik kreipęsis į AB DNB banką dėl vartojimo kredito suteikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pats ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl išregistravimo iš skolininkų sąrašo, tačiau į jo pretenzijas niekas nereagavo arba atsisakė jas tenkinti. Tokiais savo veiksmais atsakovas akivaizdžiai pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus. Atsakovas, kaip juridinis asmuo, išmanantis skolų išieškojimą ir su tuo susijusius teisės aktus, turi suprasti, kad įsigydamas reikalavimo teisę į skolą, kurios ieškinio senaties terminas seniai suėjęs, neturi teisinio pagrindo piktnaudžiauti savo padėtimi ir bloginti ieškovo padėties.

21IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22CPK 320 str. 1 ir 2 d. nustato bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2014-10-14 sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).

23Apeliacinis skundas atmestinas.

24Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovo įgytas reikalavimas kildinamas iš sutartinės atsakomybės, kuri atsirado 2008-12-23 Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo – pardavimo sutarties, pagal kurią pirminis kreditorius UAB „Omnitel“ perleido atsakovui Lindorff Oy, veikiančiam per Lietuvos filialą, reikalavimo teisę į ieškovo A. R. 857,07 Lt skolą, pagrindu. Atsakovas įtraukė ieškovą į jungtinės skolininkų duomenų rinkmenų tvarkytojo UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenų bazę, kurioje nurodyta ieškovo 857,07 Lt skola atsakovui.

25Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lindorff Oy, veikiančiam per Lietuvos filialą, ir dėl ieškinio senaties prašė pripažinti, kad ieškovas nėra skolingas atsakovui pagal minėtą sutartį, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio mėn. AB DNB bankas ieškovui nesuteikė vartojimo kredito, kadangi jungtinėje skolininkų duomenų rinkmenų tvarkytojo UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenų bazėje nurodyta, jog ieškovas nuo 1998-06-01 yra skolingas atsakovui 857,07 Lt. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakovas nėra atleidęs skolininko nuo prievolės įvykdymo pagal CK 6.129 str.

26Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2014-10-14 sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir pripažino, kad ieškovo prievolė atsakovui pagal 2008-12-23 Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir UAB „Omnitel“, dėl 857,07 Lt skolos yra pasibaigusi.

27Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 str.) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-469/2010). Konstatuotina, kad šioje byloje nėra ginčo dėl ieškovo prievolės pradiniam kreditoriui UAB „Omnitel“ perleidimo atsakovui pagal 2008-12-23 Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo pardavimo sutartį teisėtumo, todėl teismas nepasisako šiuo aspektu.

28Pateiktame apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ieškinio senatį, kadangi atsakovas ilgai vykdė aktyvius skolos išieškojimo veiksmus ne teismo tvarka ir ieškovo prievolė atsakovui pagal CK 6.123–6.129 str. nėra pasibaigusi.

29Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 str. 1 d., ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį (reikalavimą). Taigi asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, turi teisę valstybės pagalba įgyvendinti savo teises, tačiau ši teisė nėra ir negali būti absoliuti. Esant priešingos bylos šalies prašymui taikyti ieškinio senatį, teismas turi išsiaiškinti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, jeigu praleistas – turi būti nustatomos termino praleidimo priežastys. Nustačius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, terminas atnaujinamas ir sprendžiama, ar buvo pažeistos suinteresuoto asmens teisės ar teisėti interesai.

30Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad pagal šiuo atveju taikomo 1964 m. CK 84 str. 1 d. nuostatą ieškinio senaties terminas atsakovui 2008-12-23 Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu perleistai 857,07 Lt skolai iš ieškovo gauti pasibaigė 2001-06-01, t.y. po 3 metų nuo ieškovo skolos atsiradimo dienos (1998-06-01). Konstatuotina, kad atsakovas kaip juridinis asmuo, būdamas profesionalu skolų supirkimo, išieškojimo veikloje, įgijęs iš UAB „Omnitel“ ieškovo prievolę po daugiau nei 10 m. nuo jos atsiradimo dienos, turėjo suprasti, kad prisiima riziką dėl jos išieškojimo negalimumo.

31Atsakovas, žinodamas apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą niekada nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą. Atsakovo nurodyti veiksmai, kad jis vykdė aktyvius skolos išieškojimo veiksmus ne teismo tvarka, siųsdamas 2009-01-13, 2009-02-12, 2009-03-16, 2009-06-15, 2009-07-15, 2010-08-23, 2011-08-09, 2012-04-17, 2014-03-19 laiškus paprastu neregistruotu paštu, ir įrašydamas į UAB „Creditinfo Lietuva“ skolininkų duomenų bazę, negali būti pripažinti sąžiningais, protingais ir aktyviais. Nagrinėjamoje byloje atsakovas taip pat nepateikė pagrįstų įrodymų ir paaiškinimų, kodėl visą laiką, įgijęs skolos reikalavimo perleidimą, delsė aktyviai ginti savo teises ir kodėl buvo praleistas ieškinio (reikalavimo) senaties terminas. Įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių buvimo tenka šiuo atveju atsakovui (CPK 12 str., 178 str). Taigi atsakovas nenurodė ir teismas nenustatė svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, realiai trukdžiusių jam laiku pareikšti savo reikalavimus, ir kurios teismui leistų šį terminą atnaujinti. Kadangi ieškinio senaties eigos pradžia buvo nuo 1998-06-01, o atsakovas niekada nekreipė į teismą, ieškovui 2014-02-28 kreipusis į teismą su ieškiniu pripažinti, kad ieškovas nėra skolingas atsakovui, ieškovo prašymas taikyti ieškinio senatį atsakovo reikalavimui privalo būti tenkintinas (CK 1.131 str. 1 d., CK 1.126 str. 2 d.).

32Be to, konstatuotina, kad ieškovas teisiniuose santykiuose su atsakovu yra vartotojas, esantis nelygiavertėje padėtyje su atsakovu, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad sutarties laisvės principas sudarant sutartį yra tinkamai įgyvendinamas, jeigu civilinių teisinių santykių subjektai yra lygiavertės padėties. Jeigu kuris nors šių santykių subjektas dominuoja kito atžvilgiu, gali kilti abejonių dėl sutarties šalių lygybės nustatant sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012; 2008-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2008). Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties šalies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Vartotojo, dalyvaujančio vartojimo sutartiniuose santykiuose, derybinės galios yra apribotos, neretai šis asmuo nepasirengęs deryboms arba nesugeba derėtis. Taigi būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2008-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

33Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, net ir pripažinus, kad atsakovas ne teismo tvarka ilgiau kaip 5 m. vykdė tam tikrus priminimo ieškovui apie jo skolą veiksmus, tarp jų – įrašydamas į skolininkų duomenų bazę, toks atsakovo teisių gynimo būdas atsižvelgiant į ilgą laikotarpį negali būti pripažintinas protingu, sąžiningu ir aktyviu, kadangi ieškovas kaip vartotojas fizinis asmuo, turėjo teisę pagrįstai tikėtis, kad praėjus 16 m. po jo galimos skolos atsiradimo dienos, nebus pažeistos jo teisės gauti kreditus iš kitų finansų įstaigų, kadangi atsakovas ir (ar) pirminis kreditorius yra atsisakęs savo teisės arba nemanantis, kad jo teisė yra pažeista.

34Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos teisingai, nėra CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiamas 2014-10-14 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

35Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

36Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lindorff Oy,... 4. Ieškovas nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio mėn. AB DNB bankas ieškovui... 5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakovas nėra atleidęs... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-14 sprendimu ieškinį patenkino... 8. Teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas skolai iš ieškovo gauti... 9. Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, padarė... 10. Teismas sprendė, kad ieškovo atžvilgiu protingumo ir sąžiningumo... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Atsakovas Lindorff Oy, veikiantis per Lietuvos filialą, pateikė apeliacinį... 13. Teismas neatskleidė bylos esmės, nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino... 14. Ieškovas ir pradinis kreditorius UAB „Omnitel“ 1996-02-28 sudarė sutartį... 15. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau... 16. Pažymi, kad atsakovas vykdė aktyvius skolos išieškojimo veiksmus ne teismo... 17. CK 6.123–6.129 str. yra aiškiai įvardinta, kokiais... 18. Ieškovas A. R. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo palikti skundžiamą... 19. Aplinkybė, kad atsakovas 2008-12-22 sudarė reikalavimo teisių į skolų... 20. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas 2008-12-22 sudarė reikalavimo... 21. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 22. CPK 320 str. 1 ir 2 d. nustato bylos nagrinėjimo... 23. Apeliacinis skundas atmestinas.... 24. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovo įgytas reikalavimas... 25. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lindorff Oy, veikiančiam... 26. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2014-10-14 sprendimu ieškinį... 27. Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 str.) yra vienas... 28. Pateiktame apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos... 29. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 30. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad pagal šiuo... 31. Atsakovas, žinodamas apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio... 32. Be to, konstatuotina, kad ieškovas teisiniuose santykiuose su atsakovu yra... 33. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, net ir pripažinus, kad atsakovas ne... 34. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro... 35. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 36. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimą palikti...