Byla e2-5474-965/2018
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. J. ir B. J., atstovaujamos įstatyminio atstovo E. J., ieškinį atsakovui I. G. (I. G.) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovai pateikė teismui patikslintą ieškinį atsakovui, kuriuo prašo ieškovui E. J. iš atsakovo priteisti 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ir ieškovės B. J. naudai iš atsakovo priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat ieškovo E. J. naudai iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

5Atsakovui I. G. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai, tačiau atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl esant ieškovų prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

6Teismas

konstatuoja:

7ieškinys tenkintinas iš dalies.

8Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Atsakovui paskirtas laisvės atėmimas 2 metams ir 10 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose. Nuosprendžiu iš atsakovo priteista 2460,68 Eur ekstradicijos išlaidų Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Be to, nuosprendžiu tenkintas civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir iš atsakovo priteista 923,35 Eur Valstybinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 15 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį nepakeistu. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2015 m. kovo 28 d. apie 21 val. 30 min., E. J. (toliau - Ieškovas) einant kartu su nepilnamete dukra B. J., I. G. (toliau - Atsakovas), veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, viešoje vietoje – netoli M. M. progimnazijos, ( - ), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. prikibo prie einančio ieškovo, kumščiu vieną kartą sudavė jam į veidą, suėmęs už striukės pargriovė jį ant žemės bei su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu sudavė kojomis ieškovui ne mažiau kaip 10 smūgių į galvą, dešinę ranką ir kitas kūno vietas. Ieškovui atsikėlus ir pradėjus bėgti, atsakovas jį pasivijo prie Baltijos gimnazijos, esančios Baltijos pr. 51, Klaipėda, ir spyrė į kojas, dėl ko ieškovas nugriuvo, o atsakovas kartu su prie gulinčio ieškovo pribėgusiais 2-3 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių kojomis ieškovui į galvą ir įvairias kūno vietas, padarant ieškovui galvos dešinio smilkinio srities sumušimą, dešinio alkūnkaulio kūno viršutinio trečdalio skersinį lūžį, abiejų kelių sąnarių sumušimą bei kairio kelio sąnario odos nubrozdinimą. Specialisto išvada Nr. G 959/15 (03) nustatyta, kad ieškovui padarytas dešinio alkūnkaulio lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kiti sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto.

9Dėl žalos atlyginimo

10Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.283 straipsnį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu yra nustatyti tyčiniai neteisėti atsakovo veiksmai, o tai yra viena iš sąlygų jo civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, turi prejudicinę galią ir jų nereikia iš naujo įrodinėti. Pažymėtina, kad tokia neteisėta atsakovo veika buvo ne tik pažeisti įstatymai, bet ir ieškovo subjektyvioji teisė, t. y. jam bei jo nepilnametei dukrai buvo padaryta neturtinė žala (CK 6.246 straipsnis). Dėl padarytos nusikalstamos veikos ieškovui buvo sutrikdyta sveikata (Specialisto išvada Nr. G 959/15 (03)), ieškovas bei jo dukra B. J. patyrė išgyvenimus. Apkaltinamuoju nuosprendžiu konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo bei ieškovo dukros B. J. patirta neturtine žala. Nagrinėjamu atveju ieškovo bei ieškovo dukters B. J. neturtinė žala yra atsakovo elgesio rezultatas, todėl turi ją atlyginti (CK 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnis, 6.251 straipsnis).

11Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad yra visos įstatymo reikalaujamos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnis).

12Dėl neturtinės žalos atlyginimo

13Ieškovas iš atsakovo prašo priteisti 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ir atstovaudamas dukrą, prašo ieškovės B. J. naudai iš atsakovo priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai, patirtai dėl atsakovo padarytos nusikalstamos veikos jos tėvo atžvilgiu, dėl vaiko patirtų išgyvenimų ir atsiradusių neigiamų ir sunkių įvykio padarinių, atlyginti. Nagrinėjamu atveju ieškovas turi įstatyminį pagrindą reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes šią žalą jis grindžia tuo, kad ieškovui be jokios priežasties mažametės dukters akivaizdoje aktyviais ir įžūliais atsakovo veiksmais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, padaryto nusikaltimo įvykio pasekmes tiek ieškovas, tiek jo dukra jaučia iki šiol. Nurodo, kad ieškovą kamuoja rankos skausmai, jis jaučiasi pažemintas, bejėgiškas, silpnas, kamuoja baimė, dėl to, kad įvykio metu jis nesugebėjo apginti savęs ir pasirūpinti dukra, kuri visiškai viena turėjo stebėti, kaip keli asmenys smurtauja prieš jos tėvą. Ieškovo dukra B. J. vis dar tebejaučia baimę būti lauke tamsiu paros metu, nerimauja, kad tiek ji, tiek jos šeimos nariai vėl gali būti užpulti ir prieš juos gali būti panaudotas smurtas.

14Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

15Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių, kaip sveikata, yra ypač dideli. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos dydžio minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į suformuotą teismų praktiką, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas sprendžia dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009).

16Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009).

17Vertinanat neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijus, atsižvelgtina į nusikalstama veika sukeltas pasekmes ir šių pasekmių įtaką ieškovo bei jo dukters psichologinei būsenai, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, sukeltą nuolatinį nerimą. Ieškovas nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai jo atžvilgiu buvo panaudoti mažametės dukters akivaizdoje, ieškovas dukters akivaizdoje buvo pažemintas, išsigandęs ne tik dėl savo, bet ir dėl dukters sveikatos, psichologinės būklės, kadangi mažamečiui vaikui tokia situacija sukelia didelį stresą. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovas E. J. patyrė dvasinius išgyvenimus, nes einant su nepilnamete dukra apie 21.30 val. jam buvo sužalota sveikata. Ieškovas įvykio metu buvo blaivus. Pažymėtina, kad atsakovo veiksmai, kuriais buvo sužalotas ieškovas, vertintini, kaip itin įžūlūs, nes ieškovui E. J. buvo suduota ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, jis buvo mušamas viešoje vietoje. Vertinant dėl atsakovo nusikalstamos veikos ieškovo dukters patirtą išgąstį, pažymėtina tai, kad atsakovo užpuolimas B. J. buvo netikėtas, specialisto išvada nustatyta, kad jos tėvui buvo suduoti smūgiai į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į galvą, todėl neabejotina, kad tokie sužalojimai, įžūlumas, pademonstruota nepagarba, sukėlė jai didelį išgąstį.

18Tačiau byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiu nukentėjusiojo šeimos ar socialiniais santykiais, gerove. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą žmogaus sveikata – tai ne tik ligos ar fizinių defektų nebuvimas, bet ir visiška žmogaus fizinė, dvasinė bei socialinė gerovė, todėl neabejotinai E. J. patyrė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų dėl atsakovo veiksmų ir patirtų kūno sužalojimų, tačiau jis nepateikė duomenų, kad po įvykio jam ar jo dukrai buvo reikalingas ilgalaikis gydymas, liko nepataisomų liekamųjų sveikatos sutrikdymo reiškinių, sumažėjo darbingumas, pasikeitė bendravimo kokybė ir galimybės. Byloje nėra duomenų, kad dėl ieškovo dukters sveikatos būklės būtų kreiptąsi į specialistus, kad greičiau pašalintų nusikalstama veika sukeltus neigiamus padarinius, kad vaikui buvo reikalingas gydymas.

19Akivaizdu, kad veikos padarymo metu ieškovas patyrė fizinį skausmą, o po įvykio kartu su dukra B. J. ir dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, tačiau atsakovo veiksmais sukeltos pasekmės nukentėjusiajam nėra itin sunkios, į bylą nepateikta, kad dėl patirtų traumų yra liekamųjų reiškinių. Pažymėtina ir tai, kad B. J. nėra tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo. Esant nustatytų aplinkybių visumai, pagrindo teigti, kad ieškovo dukrai B. J. atsakovo nusikalstama veika sukelti neigiami padariniai yra ilgalaikiai, itin sunkūs, reikalaujantys specialaus gydymo, pagrindo nėra.

20Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusio asmens, jo dukters ir atsakovo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir ieškovui E. J. priteistina 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, ieškovei B. J. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Priteisiant nukentėjusiajam tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimą, pusiausvyra tarp nukentėjusiojo ir atsakovo teisėtų interesų bus išlaikyta. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus atsakovo padarytai neteisėtai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai) ir atitinka teismų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio bylose.

21Dėl bylinėjimosi išlaidų

22Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Ieškovai nuo žyminio mokesčio atleisti (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl ieškinį patenkinus iš dalies, žyminio mokesčio dalis proporcingai patenkintų reikalavimų skaičiui priteistina iš atsakovo.

23Sprendimu buvo priteista 1500 Eur žalos, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 34 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis.)

24Byloje duomenų, patvirtinančių advokato patirtas išlaidas rengiant ieškinį, nėra pateikta. Šalis, prašydama priteisti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, turi pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepateikus teismui duomenų apie kitas ieškovų patirtas išlaidas, ieškovams iš atsakovo advokato pagalbos išlaidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

Nutarė

26ieškinį tenkinti iš dalies.

27Priteisti iš atsakovo I. G. (I. G.) ieškovui E. J. 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinę žalą.

28Priteisti iš atsakovo I. G. (I. G.) ieškovei B. J. 500 Eur (penkių šmtų eurų) neturtinę žalą.

29Priteisti iš atsakovo I. G. (I. G.) valstybės naudai 34 Eur (trisdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio.

30Kitą ieškinio dalį atmesti.

31Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

32Ieškovai per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. J.... 3. Teismas... 4. ieškovai pateikė teismui patikslintą ieškinį atsakovui, kuriuo prašo... 5. Atsakovui I. G. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos... 6. Teismas... 7. ieškinys tenkintinas iš dalies.... 8. Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad... 9. Dėl žalos atlyginimo... 10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4... 11. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad yra visos įstatymo... 12. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 13. Ieškovas iš atsakovo prašo priteisti 4000 Eur neturtinės žalos... 14. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas neturtinė žala atlyginama visais... 15. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių, kaip sveikata,... 16. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip... 17. Vertinanat neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijus, atsižvelgtina... 18. Tačiau byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip... 19. Akivaizdu, kad veikos padarymo metu ieškovas patyrė fizinį skausmą, o po... 20. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir... 21. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 22. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su... 23. Sprendimu buvo priteista 1500 Eur žalos, todėl iš atsakovo į valstybės... 24. Byloje duomenų, patvirtinančių advokato patirtas išlaidas rengiant... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260... 26. ieškinį tenkinti iš dalies.... 27. Priteisti iš atsakovo I. G. (I. G.) ieškovui E. J. 1000 Eur (vieno... 28. Priteisti iš atsakovo I. G. (I. G.) ieškovei B. J. 500 Eur (penkių šmtų... 29. Priteisti iš atsakovo I. G. (I. G.) valstybės naudai 34 Eur (trisdešimt... 30. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 31. Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka,... 32. Ieškovai per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę...