Byla 2-20-948/2015
Dėl drausminės nuobaudos panaikinimo

1Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Edita Jusevičienė, sekretoriaujant Žydrei Kabelienei, Linai Strautininkienei, dalyvaujant ieškovei A. Š., jo atstovui advokatui Žydrūnui Rupšiui, atsakovo Biržų rajono savivaldybės tarybos atstovei advokatei Nonai Pulokienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui Biržų rajono savivaldybės tarybai dėl drausminės nuobaudos panaikinimo,

Nustatė

2Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama: 1) pripažinus, kad kreipimosi į teismą terminas yra praleistas, terminą atnaujinti; 2) panaikinti ieškovei VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro direktorei A. Š. atsakovo Biržų rajono savivaldybės tarybos, atstovaujamos merės, 2014-02-27 sprendimu Nr. ( - ) paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pripažinus, kad kreipimosi į teismą terminas yra praleistas, prašo šį terminą atnaujinti, kadangi ieškovė, vadovaudamasi LR DK 299 str. 2 d., darbo kodekse nustatytu terminu kreipėsi į darbo ginčus neteismine tvarka nagrinėjančią instituciją - LR Valstybinės darbo inspekcijos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją, ieškinys buvo priimtas ir iškelta darbo byla Nr. APS-1l1-7984/2013; 2014-06-17 darbo ginčų komisija sprendimu nusprendė atsisakyti nagrinėti ieškovės A. Š. prašymą Biržų rajonio savivaldybei, kadangi prašyme nurodytų reikalavimų nagrinėjimas nepriskirtas darbo ginčų komisijos kompetencijai; A. Š. išaiškinta, kad ji per mėnesį nuo šio darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme (b.l. 82, 83).

3Ieškovės atstovas advokatas Ž. Rupšys posėdžio metu ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovė nežino, už ką buvo nubausta, nes 2014-02-27 Sprendime dėl drausminės nuobaudos skyrimo nėra nurodyta, kokį konkretų pareigybių punktą pažeidė ir ko konkrečiai neatliko ieškovė. Nėra nurodytas teisinis pagrindas drausminės nuobaudos skyrimui. Be to, merė nuobaudos skyrimą ieškovei įformino sprendimu, nors tam turėjo būti išleistas potvarkis. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4Atsakovo atstovė advokatė N. Pulokienė su ieškinio reikalavimais nesutiko. Paaiškino, kad drausminė nuobauda ieškovei buvo paskirta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 str. 3 d. 3 p. pagrindu. Nuobauda papeikimas buvo skirta už tai, kad ieškovė tinkamai nekontroliavo savo darbuotojų, kurie slaugė A. A.. Savivaldybės mero 2014-01-22 potvarkiu Nr. ( - ) sudarytos darbo grupės 2014-02-10 d. posėdžio protokole nurodytas faktinis drausminės nuobaudos skyrimo A. Š. pagrindas – nepakankamai kontroliavo slaugytojų, jų padėjėjų atliekamas užduotis, taip pat per mažai kontroliavo lankomosios priežiūros specialistės B. V. darbą. 2014-02-27 Biržų rajono savivaldybės tarybos Sprendime Nr. ( - ) Dėl drausminės nuobaudos skyrimo kaip faktinis nuobaudos skyrimo pagrindas yra nurodytas minėtas Savivaldybės mero 2014-01-22 potvarkiu Nr. ( - ) sudarytos darbo grupės 2014-02-10 d. posėdžio protokolas. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovo naudai.

5Ieškovė A. Š. ieškinį palaikė. Paaiškino, kad nežino, už kokį pažeidimą patraukta drausminėn atsakomybėn, nežino, ko nepadarė ar ne taip padarė jos darbuotojai. Po straipsnio pasirodymo laikraštyje pati ėmė tirti įvykį, todėl ir kreipėsi į Biržų ligoninės direktorių informacijos. Mano, kad jos vadovaujamos įstaigos darbuotojai A. A. paslaugas teikė tinkamai. Drausminių nuobaudų po šio įvykio savo darbuotojams netaikė. A. A. rūpinosi slaugytoja R. M., slaugytojos padėjėja L. Š. bei lankomosios priežiūros specialistė B. V.. A. A. 2013 m. pabaigoje buvo nuvežtas pas gydytojus, jam buvo nustatytas slaugos poreikis, sudarytas individualus socialinės globos planas, skirta funkcinė lova. Nusiskundimų A. A. neturėjo, už suteiktas paslaugas pasirašydavo. Kiekvieną mėnesį daromi darbuotojų pasitarimai, kuriuose aptariamos problemos, atsiskaitoma už atliktą darbą. Kontrolė vykdoma pagrinde dokumentavimo būdu, tačiau ir pati pasirinktinai vyksta pas asmenis, kuriems teikiamos paslaugos. Pas A. A. buvo nuvykusi 2013-12-12, tai patvirtina surašytas paslaugų gavėjo aplankymo aktas, buvo apžiūrėta asmens buitis. Ar pas B. V. namuose yra vonia, netikrino. Europos socialinio fondo agentūros lėšomis vykdomas integralių paslaugų projektas, todėl šio fondo agentūra kontroliuoja pagal šį projektą teikiamas slaugos paslaugas – vyksta pasirinktinai pas paslaugų gavėjus. 2014-01-21 teikė pasiaiškinimą savivaldybei, o 2014-02-19 Merei pateikė išsamų rašytinį pasiaiškinimą. Buvo pakviesta tik į vieną darbo grupės posėdį, kuriame jai buvo liepta prisipažinti, ji buvo kaltinama ligonio mirtimi. Svarstant klausimą dėl nuobaudos skyrimo, jos pasiaiškinimas nebuvo analizuojamas, jai buvo daromas psichologinis spaudimas. Prašo ieškinį tenkinti ir panaikinti jai paskirtą drausminę nuobaudą papeikimą.

6Liudytoja L. B. parodė, kad dėl ligonio A. A. kontaktą su ja palaikydavo moteris, kuri gyveno kartu su A. A. bei jį prižiūrėjo, t.y. B. V.. A. A. buvo sunkaus charakterio žmogus. Mano, kad A. A. buvo prižiūrėtas pakankamai. Pas ligonį lankėsi 2013 m. lapkričio mėnesį. Pragulų nebuvo. Kai į namus kviečiamas daktaras, ligonis visada būna švarus, o namuose šilta. Vaistai A. A. išrašomi nebuvo. Pripažino, kad A. A. piktnaudžiaudavo alkoholiu, kurio jam būdavo parūpinama. Kaimo felčerė (D. J.) jai paskambino ir pranešė, kad kreipėsi B. V., tada buvo iškviesta greitoji pagalba. D. J. vieną kartą per mėnesį turi lankyti ligonį, jos darbdavys poliklinika. Pripažino, kad D. J. skambino ir klausė apie A. A.. A. A. ligos kortelę D. J. matyti galėjo. Jos asmeniškai ligos kortelės neprašė.

7Liudytojas L. S. parodė, kad A. A. į ligoninę buvo atvežtas greitosios pagalbos automobiliu. Vyriškis buvo su pampersu. Nors pragula ir buvo, tačiau ji nebuvo atvira žaizda. Negali teigti, kad šis ligonis nebuvo prižiūrėtas, nes nematė, kas vyko pas jį namuose, kur jis buvo slaugomas. Buvo skubos atvejis, nes buvo prasidėjusi pėdos gangrena, kada ši prasidėjo, galėtų nustatyti teismo ekspertas. Ligonis buvo labai aukštas, kūdas, niekuo nesiskundė, nesutiko, kad jam amputuotų koją. Nepamena, ar buvo apstulbęs, kai pamatė tokį ligonį. Su juo asmeniškai žurnalistai nebendravo.

8Liudytojas R. J. parodė, kad slauga gangrenos atsiradimui įtakos neturėjo. Gangrena galėjo atsirasti per mėnesį laiko; dėl arterijų sklerozės, jos užanka. Koja pas ligonį jau buvo pajuodusi, išgelbėti jos nebebuvo galima. Neturint medicininio išsilavinimo, pirminius požymius pastebėti labai sunku. Pirminė stadija skausmingesnė, o vėliau skausmas nurimsta. Kvapas nuo gangrenos jaučiasi, todėl slaugytoja turėjo tai pastebėti. Pirmus požymius gangrenos galima pastebėti po savaitės. D. J. teiravosi, kas buvo tam ligoniui, šiam atsakė, kad buvo liga.

9Liudytoja R. V. parodė, kad dirba vidaus ligų gydytoja. Tą dieną budėjo priėmimo skyriuje. A. A. buvo labai sunkus ligonis. Pasiguldė A. A. pas save į skyrių. Pamažu pavyko įtikinti ligonį, kad būtina amputuoti koją, tada jis buvo perkeltas į chirurginį skyrių. Pragulos vyresnio amžiaus žmonėms formuojasi greičiau. Jokio palydinčio asmens kartu su A. A. nebuvo. Ligonis buvo atvežtas su pampersu, aprengtas. Su ja asmeniškai žurnalistai nebendravo. Negali patvirtinti, kad liga buvo uždelsta, nes nematė ligos pradžios. Kadangi ligonio slaugos nematė, todėl negali daryti išvados dėl ligonio slaugos įtakos ligos eigai. Ligonį apžiūrėjo su pirštinėmis, jos nuo ligonio purvinos nebuvo. Nuo ligonio sklido nemalonus kvapas dėl kojos gangrenos. Ligonis skundėsi tik kojos skausmu, tačiau iš skausmo nerėkė. D. J. domėjosi atvežtu ligoniu, pateikti ligonio ambulatorinės kortelės neprašė.

10Liudytoja B. V. parodė, kad viskas vyko labai greitai, ligonis nesiskundė, kad jam skauda. Ligonį nuprausė pirmadienį, pragulas pastebėjo trečiadienį. Kreipėsi pas kaimo felčerę. Matė, kad koja pradėjusi juoduoti, tačiau nepagalvojo nieko blogo. Kvapo nejautė. Slaugytojos padėjėja L. Š. ateidavo pas ligonį beveik kiekvieną dieną, o slaugytoja R. M. – kas savaitę. Slaugomą A. A. maudydavo kartą per mėnesį. Atėję žmonės padėdavo jį nunešti į vonią. Jos darbą kontroliuodavo R. G., direktorė A. Š., centro specialistės – atvažiuodavo, apžiūrėdavo. Centro direktorė ir R. G. buvo atvykusios gruodžio mėnesį prieš Kalėdas. Pati lankydavosi Socialinių paslaugų centre su savo darbo ataskaitomis. Nuomos mokesčio už patalpas iš A. A. neėmė. S. V., S. E. pas ją buvo atvykę gal sausio 29 d., pareiškė jai pretenzijas, kad name šalta. Kai A. A. gyveno pas ją, namą šildydavo dieną naktį. Nepamena, kad gydytoja L. B. būtų buvusi pas ją namuose. Jei A. A. miegodavo, tai atvykusi L. Š. į antrą aukštą nebelipdavo.

11Liudytoja R. M. parodė, kad dirba Centre slaugytoja. A. A. lankė nuo 2013 m. spalio mėnesio. Lankymosi metu apžiūrėdavo ligonį, kiek tai įmanoma. Pragulų nematė. 2014-01-08 d. A. A. buvo kažkiek pakilęs spaudimas, bendra būklė – normali. Ligonis niekuo nesiskundė, buvo aprengtas, snaudė. Atėjusi nuklojo A. A.. Kvapas nuo ligonio buvo, tačiau nuo šlapimo ir pampersų. Kambaryje buvo šilta, apyšvaru. Pamatavo spaudimą, patikrino širdį, nuo pakilusio kraujo spaudimo davė išgerti vaistų, kuriuos turėjo su savimi. Su L. Š. beveik nesusitikdavo, nes L. Š. ateidavo iš ryto, o ji po pietų. Mano, kad B. V. rūpinosi A. A.. A. A. nebuvo skirti jokie vaistai, šeimos gydytoja išrašydavo jam sauskelnių. Turi slaugos planą, įeina žmogaus priežiūra, bendra jo būklė, turi tai kontroliuoti. B. V. sakė, kad maudė A. A. prieš savaitę, sauskelnes pakeisdavo viena B. V..

12Liudytoja R. G. parodė, kad dirba Parovėjos seniūnijoje socialinio darbo organizatore. A. A. buvo žmogus linkęs piktnaudžiauti alkoholiu. Pati 2006 m. 05 mėn. surado B. V., kuri sutiko apsiimti prižiūrėti A. A.. Vėliau B. V. buvo įdarbinta Centre. Apie A. A. maudymą nieko pasakyti negali, nes nežino. Kai 2013 m. prieš Kalėdas aplankė A. A., šis miegojo, o B. V. paminėjo, kad ligonis silpsta. Nors girdėjo, tačiau pati asmeniškai nematė, kad B. V. būtų vartojusi alkoholį. Po šio įvykio bendravo su žiniasklaidos atstovais, kurie jos klausinėjo apie B. V.. Kad ligonis būtų buvęs apleistas žurnalistams nesakė. Metų bėgyje pas A. A. buvo gal 3 kartus, paskutiniuoju metu lankėsi retai, nes jai tai neįėjo į pareigas.

13Liudytoja D. J. parodė, kad dirba Medeikių medicinos punkte slaugytoja. 2014 m. sausio 14 d. B. V. atėjo į medicinos punktą ir pirko bintą, užsiminė apie pragulas. Pakalbėjo apie A. A., siūlė guldyti jį į slaugos ligoninę. Sausio 14 d. skambino į slaugos ligoninę, domėjosi, ar yra laisvų vietų, skambino gydytojai L. B.. Sausio 15 d. aplankė A. A.. Ligonis buvo su sauskelnėmis, kojinėmis, kojos buvo lengvai užbintuotos. Nuo ligonio sklido kvapas – šlapimo su gendančio audinio. Kryžkaulio srityje buvo pragula, matėsi pajuodavusi pėda. Pragula matėsi akivaizdžiai. Per dieną tai atsirasti negalėjo. Kambaryje šalta nebuvo, ligonis buvo apklotas stora antklode. Suprato, kad ligoniui reikalinga stacionari pagalba, todėl iškvietė greitąją pagalbą. Į ligoninę A. A. B. V. neišlydėjo, tik jį aprengė ir užklojo su antklode. Lankydavosi pas A. A. 1 kartą per mėnesį. Prieš tai ligonį buvo aplankiusi lapkričio pabaigoje - gruodžio pradžioje, kai jam buvo nustatyta slauga. Tada B. V. apie pragulas neminėjo. A. A. buvo diagnozuotas aklumas ir toksinė neuropatija. Mano, kad A. A. priežiūra buvo patenkinama, tačiau gal buvo galima dažniau keisti sauskelnes, o dėl pragulų kreiptis anksčiau.

14Liudytoja L. Š. parodė, kad dirbo VšĮ „Socialinių paslaugų centras“ slaugytojos padėjėja nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio. Prieš pradėdama dirbti baigė 1 mėnesio trukmės kursus ir atliko 1 mėnesio praktiką ligoninėje. Lankydavosi pas A. A. kiekvieną dieną, apvalydavo jį, rūpindavosi higieniniais poreikiais, pakeisdavo pampersą. Nuo 2013-12-19 d. darbui su A. A. per dieną buvo skirtos 3,8 val. Paskutinį kartą pas A. A. buvo 2014-01-14 d. ryte. Pakeitė pampersą, pragulų ant kūno nepastebėjo. Atėjusi nuklodavo kaldrą, kartu su B. V. pakeisdavo pampersą. Ligonį maudydavo B. V.. Nusiskundimų dėl jos atliekamų pareigų nebuvo. Pripažino, kad nuo ligonio jautėsi kvapas, tačiau šis kvapas buvo nuo pampersų. Ne medikė, todėl kojos gangrenos neatpažintų. Iki 2013 m. lapkričio mėnesio A. A. buvo judrus, pavalgydavo pats, klausydavosi radio, nuo gruodžio mėnesio mažiau šnekėjo, labiau norėjo miego. A. A. buities ir gyvenimo sąlygos buvo tinkamos. Centre buvo organizuojami darbuotojų susirinkimai – darbo aptarimai. A. A. pasirašydavo už jam suteiktas slaugos paslaugas – pridėdavo jo ranką prie lapo ir taip šis pasirašydavo. B. V. jai pranešė, kad A. A. buvo išvežtas į ligoninę, nes „kaip ir prakiuro“. Matyti, kaip maudomas ligonis, jai neteko, nes ji lankydavosi ryte ar po pietų, o maudydavo vakare. Ligonį apvalydavo su specialiomis servetėlėmis.

15Liudytojas D. J. parodė, kad dirba Biržų ligoninėje ortopedu traumatologu, be to, yra savivaldybės tarybos narys, priklauso socialiniam komitetui. Sudaryta komisija turėjo išsiaaiškinti, ar teisingai visuomenė laikraštyje „Šiaurės rytai“ buvo informuota apie įvykį. Jam buvo pavesta surinkti informaciją iš ligoninės. Apklausė ligoninės personalą, slaugytoją J. B., gydytoją R. V.. Pateikė surinktus duomenis komisijai. Pats asmeniškai A. A. nematė. Nuomonę apie jo būklę susidarė iš ligos istorijos, ligonio ambulatorinės kortelės ir ligonį priėmimo skyriuje priėmusių darbuotojų. A. A. į ligoninę buvo atvežtas blogos būklės, nuo jo sklido nemalonus kvapas, buvo pragula, todėl jo manymu ligonis buvo socialiai apleistas. Ligonio būklė blogėjo dėl intoksikacijos, širdis buvo išsekusi dėl nuodų. Pragulos atsiranda dėl blogos slaugos. 2014-02-10 d. posėdžio protokole išreikšta jo nuomonė. Pagal kompetenciją galėjo rinkti informaciją apie ligonį, vartė A. A. medicininę kortelę. Savivaldybės tarybos posėdžio metu balsavo už drausminės nuobaudos skyrimą A. Š..

16Liudytoja S. E. parodė, kad buvo sudarytos komisijos pirmininkė. Galutinę išvadą priėmė komisija. Informaciją komisijai pateikė ir komisijos narys gydytojas. 2014-01-29 d. kartu su S. V. lankėsi pas B. V., apžiūrėjo kambarį, kur buvo slaugomas A. A.. Tinkamai prižiūrėti ligonį sąlygos buvo sudėtingos, nes kambarys 2 aukšte, laiptai statūs. B. V. negalėjo paaiškinti, kaip įmanoma išmaudyti ligonį. Sausio 14 d. slaugytojos padėjėja L. Š. į antrą aukštą pas A. A. net neužlipo, tik pasikalbėjo su B. V.. Apklausė L. Š., kuri privalėjo apžiūrėti A. A.. Centro direktorė nepakankamai kontroliavo B. V. darbą, kuri netinkamai atliko pareigas. 2014-02-10 komisijos posėdžio protokolo išvada, kad A. A. nebuvo tinkamai apžiūrėtas buvo padaryta apklausus slaugytojos padėjėją L. Š., kuri kasdien turėjo lankyti ligonį, jį apžiūrėti. L. Š. savo darbo neatliko - kelis kartus nebuvo užlipusi pas ligonį, tai patvirtino B. V.. Kai 2014-01-29 d. lankėsi pas B. V. namuose, kambaryje buvo šalta – apie 10 laipsnių. VšĮ „Socialinių paslaugų centro“ kontrolė priklauso Savivaldybės tarybai ir Socialinės paramos skyriui. Agentūra taip pat atliko patikrinimą, bet ne konkrečiai šio ligonio slaugos. Dėl integralių slaugos paslaugų teikimo ji kartu su savivaldybės atstove A. P. stebėjo, kaip tai atliekama, yra taisytinų dalykų, bet problema ta, kad A. Š. nenori to pripažinti. Kad A. A. buvo atvežtas purvinais drabužiais, sakė D. J., kuris kalbėjo su priėmimo skyriaus darbuotojais.

17Liudytojas S. V. parodė, kad buvo sudarytos komisijos narys. Kartu su S. E. lankėsi pas B. V., apžiūrėjo, kokiomis sąlygomis buvo slaugytas A. A.. Tinkamai prižiūrėti ligonį tokiomis sąlygomis buvo sudėtinga, nes kambarys mažas, 2 aukšte, laiptai statūs. Jo manymu žmogus mirė dėl blogos priežiūros. Iš dokumentų, kuriuos turėjo komisijos narys gydytojas D. J., matė, kad A. A. į ligoninę buvo atvežtas purvinas. A. Š. darbo grupės posėdžio metu kaltės nepripažino, pateikė ligoninės direktoriaus raštą. Ligoninės direktorius darė spaudimą liudytojams. Mano, kad dalis į bylą pateiktų dokumentų galėjo būti suklastota. Tarybos posėdžio metu balsavo už drausminės nuobaudos skyrimą Centro vadovei.

18Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos procesiniu įstatymu – CPK 185 str., o šių taisyklių esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu teismo posėdyje. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2008).

19Teismas sprendžia, kad ieškovės kreipimosi į teismą terminas praleistas nebuvo, nes į teismą ieškovė kreipėsi 2014-07-16, t.y. per mėnesį nuo LR Valstybinės darbo inspekcijos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų sprendimo darbo byloje Nr. APS-1l1-7984/2013, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti A. Š. prašymą Biržų rajono savivaldybei, priėmimo dienos (1 t. b.l. 82, 83).

20Ieškovė, prašydama panaikinti jai skirtą drausminę nuobauda, ieškinyje rėmėsi keliais savarankiškais pagrindais pripažinti jam skirtos nuobaudos – papeikimo - neteisėtu. Visų pirma, ieškovei drausminė nuobauda buvo paskirta, neegzistuojant darbo drausmės pažeidimo faktui bei ieškovės kaltei, tai yra nenustačius darbo drausmės pažeidimo pagrindų, o vadovaujantis pareikšta korespondentės nuomone. Antra, buvo pažeista drausminės nuobaudos skyrimo tvarka. Atsakovė tik 2014 m. vasario 17 d., tai yra jau po pateiktų, konstatuojančių pažeidimus, išvadų, pareikalavo ieškovę pasiaiškinti, kas atskleidžia išankstinį atsakovės merės nusistatymą ieškovės atžvilgiu. Be to, atsakovės pasiaiškinti paprašė merė, o ne darbo sutartį sudaręs administracijos direktorius ar VšĮ steigėjas ir savininkas Biržų rajono savivaldybės taryba, kuri merės reikalauti pasiaiškinti neįgaliojo, todėl mano, kad toks pasiaiškinimo pareikalavimas nėra tinkamas. Trečia, ieškovei drausminė nuobauda paskirta tik 2014 m. vasario 27 d., tai yra praleidus įstatymo nustatytą terminą.

21Dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino

22DK 241 str. 1 d. nustatyta, kad drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo.

23Ieškovės atstovas kaip vieną iš savarankiškų pagrindų atsakovės paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimui nurodo drausminės nuobaudos skyrimo termino pažeidimą. Jo manymu, atsakovas vėliausiai apie tariamą ieškovės darbo drausmės pažeidimą sužinojo 2014-01-22 d., kai tariamam pažeidimui įvertinti buvo sudaryta darbo grupė, todėl drausminė nuobauda galėjo būti paskirta per vieną mėnesį nuo 2014-01-22 d., t.y. iki 2014-02-22 d., kai tuo tarpu drausminė nuobauda ieškovei buvo paskirta 2014-02-27 d.

24Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus dėl drausminės nuobaudos paskyrimo terminų, pažymi, kad galimai padaryto pažeidimo paaiškėjimo momentu turi būti laikoma 2014-02-04, kuomet įvyko Mero 2014-01-22 d. potvarkiu Nr. ( - ) sudarytos darbo grupės posėdis, kurio metu darbo grupės nariai, atlikę tyrimą, suformulavo išvadas savivaldybės Merui apie viešosios įstaigos direktorės A. Š. darbo drausmės pažeidimo tyrimo rezultatus, todėl sprendžia, kad DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2014-02-04. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstuoja, kad drausminė nuobauda ieškovei paskirta nepraleidus DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino.

25Dėl pareikalavimo darbuotojo pasiaiškinti prieš skiriant drausminę nuobaudą

26Ieškovės atstovas advokatas nurodo, kad buvo pažeista drausminės nuobaudos skyrimo tvarka. Atsakovė tik 2014 m. vasario 17 d., tai yra jau po pateiktų, konstatuojančių pažeidimus, išvadų, pareikalavo ieškovę pasiaiškinti, kas jo manymu, atskleidžia išankstinį atsakovės merės nusistatymą ieškovės atžvilgiu. Be to, atsakovės pasiaiškinti paprašė merė, o ne darbo sutartį sudaręs administracijos direktorius ar VšĮ steigėjas ir savininkas Biržų rajono savivaldybės taryba, kuri merės reikalauti pasiaiškinti neįgaliojo, todėl mano, kad toks pasiaiškinimo pareikalavimas nėra tinkamas (LR DK 240 str.).

27Darbdavys, skirdamas drausminę nuobaudą, turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo (DK 240 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šio įstatymo reikalavimo tikslas – užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl jam priskiriamo drausmės pažeidimo. Taigi pasiaiškinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiškinti, bet ir siekiama maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar darbdavys tinkamai įgyvendino DK 240 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą, lemiamą reikšmę turi ne tai, koks subjektas to reikalavo ir kokia forma, tačiau vertintinas turinys, sprendžiant, ar, kaip to reikalauja suformuota kasacinio teismo praktika, buvo aiškiai suformuluota, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nustatytas protingas terminas pasiaiškinimui pateikti.

28Byloje nustatyta, kad ieškovė 2014-02-19 d. raštu Nr. ( - ) (į 2014-02-17 raštą Nr. ( - )) pateikė raštišką pasiaiškinimą Savivaldybės merei; be to, dar 2014-01-21 d., pasirodžius straipsniui spaudoje, ieškovė taip pat parašė raštišką paaiškinimą merei (b.l. 13, 14, 147). Akivaizdu, kad ieškovei buvo suprantama dėl kokių jos veiksmų buvo pasiūlyta pasiaiškinti prieš drausminės nuobaudos skyrimą, kokia jai grėsė drausminė atsakomybė, tiek tai, už ką jai paskirta nuobauda. Jos teisės nebuvo pažeistos. Ji pasinaudojo teise pasiaiškinti dėl įvykio aplinkybių. Tai, jog tą padaryti pareikalauta savivaldybės mero, neduoda pagrindo pripažinti, kad ji pasiaiškinimą rašė ne darbdaviui, t.y. darbo sutartį su ja sudariusiu administracijos direktoriumi ar VšĮ steigėju ir savininku Biržų rajono savivaldybės taryba.

29Nagrinėjamu atveju Biržų rajono savivaldybės meras, veikdamas savo įgaliojimų, jam suteiktų įstatymu, ribose, pareikalavo ieškovės pasiaiškinti dėl galimai padaryto darbo drausmės pažeidimo. Todėl ieškovės atstovo advokato argumentas, dėl drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimo šiuo pagrindu, atmestinas kaip nepagrįstas.

30Dėl drausminės nuobaudos skyrimo pagrindų

31Ieškovės atstovas nurodo, kad ieškovei drausminė nuobauda buvo paskirta, neegzistuojant darbo drausmės pažeidimo faktui bei ieškovės kaltei, tai yra nenustačius darbo drausmės pažeidimo pagrindų, o vadovaujantis pareikšta korespondentės nuomone. Ieškovė nežino, už ką buvo nubausta, nes 2014-02-27 Sprendime dėl drausminės nuobaudos skyrimo nėra nurodyta, kokį konkretų pareigybių punktą pažeidė ir ko konkrečiai neatliko. Nėra nurodytas teisinis pagrindas drausminės nuobaudos skyrimui. Be to, merė nuobaudos skyrimą ieškovei įformino sprendimu, nors tam turėjo būti išleistas potvarkis.

32Pagal DK 234 ir 236 str. darbo drausmės pažeidimas yra pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės, o padarytas darbo drausmės pažeidimas sudaro drausminės atsakomybės pagrindą. Teismų praktikoje akcentuojama, kad drausminė atsakomybė darbuotojui gali būti taikoma tik tuomet, kai yra nustatomos visos būtinos drausminės atsakomybės sąlygos: darbuotojo neteisėti veiksmai (neveikimas), žalingos pasekmės, priežastinis ryšis tarp darbuotojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalingų pasekmių. Įrodžius darbuotojo neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaltė preziumuojama. Darbuotojui nesutinkant su jam paskirta drausmine nuobauda, būtent darbdaviui tenka pareiga įrodyti drausminės atsakomybės sąlygų buvimą, o darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-69/2007, 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2009).

33Kaip matyti iš bylos medžiagos 2014 m. sausio 21 d. Biržų krašto laikraštyje "Šiaures rytai" Nr. ( - ) korespondentė A. G. straipsnyje "Prižiūrėtojų daug - globotinis puvo" pateikė nuomonę, kad "Į ligoninę patekusio žmogaus (A. A. - aut past.) būklė apstulbino net visokių vaizdų mačiusius medikus. Jo gyvybės išgelbėti nepavyko. Šiurpiausia tai, kad apleistas ligonis buvo slaugomas ir laikomas valstybės brangiai apmokamos paslaugos gaveju" (b.l. 120-122).

34Biržų rajono savivaldybės mero 2014-01-22 d. potvarkiu Nr. ( - ) Dėl darbo grupės sudarymo buvo sudaryta darbo grupė situacijai, pateiktai 2014-01-21 d. Biržų laikraštyje „Šiaurės Rytai“ Nr. ( - ) (( - )) korespondentės A. G. straipsnyje „Prižiūrėtojų daug – globotinis puvo“, išanalizuoti ir informacijai pateikti. Darbo grupei buvo pavesta išanalizuoti situaciją, pateiktą spaudoje ir iki 2014-02-10 d. pateikti informaciją Savivaldybės merui (b.l. 94). Ieškovė 2014-01-21 d. ir 2014-02-19 d. raštu Nr. ( - ) pateikė raštiškus pasiaiškinimus Savivaldybės merei (b.l. 13, 14, 147).

352014-02-27 vykusio Savivaldybės tarybos posėdžio metu buvo svarstytas klausimas dėl drausminės nuobaudos skyrimo VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro direktoriui; balsų dauguma pritarta pateiktam sprendimo projektui ir priimtas Tarybos sprendimas dėl drausminės nuobaudos papeikimo skyrimo Centro direktorei (b.l. 134-143).

36Ieškovė nesutikdama su drausminės nuobaudos paskyrimu, teigia, jog dėl atsakovo išvadose pateiktų tariamų pažeidimų jos kaltės nėra. Ieškovė nurodė, kad lankomosios priežiūros specialistė B. V. nuolat prižiūrėjo ligonį A. A., jį nuolat lankė ir kiti darbuotojai. B. V. ir slaugytojos D. J. iniciatyva buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba. VšĮ Biržų ligoninė 2014 m. vasario 7 d. pateikė raštą Nr. ( - ), kuriame vidaus ligų gydytoja R. V. atkreipė dėmesį, jog į VšĮ Biržų ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyrių atvežtas A. A. buvo prižiūrėtas pagal jo sunkią sveikatos būklę. Todėl ieškovė mano, kad nurodytos aplinkybės ir 2014-02-07 raštas paneigia atsakovo išvadą, jog į Biržų ligoninę buvo atvežtas purvinais drabužiais. Be to, ieškovė remiasi VšĮ Biržų ligoninė 2014 m. sausio 31 d. pateiktu raštu Nr. ( - ) kuriame nurodyta, kad A. A. buvo atvežtas į priėmimo ir skubios pagalbos skyrių paūmėjus lėtinei kraujotakos sutrikimo ligai, kuri pasireiškė šiai ligai greitai plintančiais simptomais. Ieškovė nurodo, kad šiuo dokumentu paneigiama atsakovo išvada, kad A. A. į Biržų ligoninę buvo atvežtas su pragulomis ir žaizdotomis kojomis ir dėl to yra kalta ieškovė.

37Ieškovė pateikė atsakovui ir teismui dokumentus - darbo grafikus, L. Š. paaiškinimą, patvirtinančius, kad darbuotoja L. Š. dirbo pagal jai sudarytą darbo grafiką ir vykdė slaugytojos padėjėjos pareigybės apraše nustatytas pareigas. Apie pareigų neatlikimą jokių nusiskundimų gauta nebuvo. Darbuotoja savalaikiai pristatydavo atliktų darbų suvestines, aktyviai dalyvaudavo darbo aptarimuose, kurie buvo vieši. Kita darbuotoja, slaugytoja R. M. A. A. teikė integralios slaugos paslaugas. Ji kas savaitę lankė A. A. ir bendradarbiavo su šeimos gydytoja L. B., rūpinosi paslaugų gavėjo sveikata. Slaugytoja R. M. dirbo pagal sudarytą darbo grafiką. Taip ieškovės manymu paneigiama atsakovo išvada, kad A. A. nebuvo reguliariai lankomas, slaugytojos padėjėja L. Š. nepakankamai stropiai vykdė savo pareigas.

38Ieškovė remiasi jau minėtu dokumentu - VšĮ Biržų ligoninės 2014 m. vasario 7 d. raštu Nr. ( - ), pasirašytu chirurgijos skyriaus gydytojo chirurgo R. J., kaip patvirtinančiu, kad ligonio slauga įtakos ligos eigai neturėjo, tuo bandydama paneigti atsakovo išvadą, kad A. A. turėjo būti paguldytas į VšĮ Biržų ligoninės palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių sveikatos pastiprinimui.

39Ieškovė atsakovui pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog ji tinkamai vykdė jai priskirtas darbo pareigas, tai yra, kad su darbuotojais buvo sudarytos darbo sutartys, jie dirbo pagal sudarytus ir patvirtintus darbo grafikus, su kuriais buvo supažindinti pasirašytinai, taip pat vykdė pareigybių aprašus bei A. A. individualios socialinės globos planą. Šį planą vykdė ir lankomosios priežiūros specialistė B. V.. 2013 m. rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais buvo organizuotas A. A. sveikatos patikrinimas, kurio metu jo sveikatą tikrino gydytojai, buvo atlikti tyrimai. A. A. nuo 2013 m. spalio 7 d. nustatytas nuolatinis slaugos poreikis. A. A. buvo aprūpintas neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėmis. 2013 m. spalio 22 d. iš naujo buvo įvertintas socialinės globos poreikis. Ieškovė darbuotojų kontrolę vykdė stebėsena, kuri buvo atlikta 2013 m. gruodžio 12 d. Ieškovė, vadovaudamasi vidaus kontrolės aprašu, tikrino darbuotojų ataskaitas apie atliktas paslaugas, tvirtino darbo grafikus, organizavo darbo aptarimus, ruošė įsakymus, susijusius su įstaigos veikla, tai yra atliko darbines funkcijas, nustatytas darbo sutartyje, direktoriaus pareigybės aprašyme, įstatuose. Ieškovė mano, kad taip paneigiama atsakovo išvada, kad VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro direktorė A. Š. nepakankamai kontroliavo slaugytojų ir jų padėjėjų atliekamas užduotis. Visų šių aptartų aplinkybių bei dokumentų visuma jos manymu leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovei drausminė nuobauda buvo paskirta, neegzistuojant darbo drausmės pažeidimo faktui bei ieškovės kaltei, tai yra nenustačius darbo drausmės pažeidimo pagrindų, o vadovaujantis pareikšta korespondentės nuomone.

40Iš rašytinės bylos mežiagos: 2012-03-01 Darbo sutarties Nr. ( - ) matyti, kad A. Š. priimama dirbti į viešąją įstaigą Biržų rajono socialinių paslaugų centrą direktore nuo 2012-03-02 d. (b.l. 58, 59). Iš 2013-06-27 d. Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. ( - ) patvirtintų Viešosios įstaigos Biržų rajono socialinių paslaugų centro įstatų matyti, kad Centro steigėjas yra Biržų rajono savivaldybės taryba (4 p.); Centro vadovas – direktorius, kurį konkurso būdu skiria ir atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareigybės aprašymą, skatina ir skiria nuobaudas visuotinis dalininkų susirinkimas (41 p.); Centro vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, šiais Įstatais, visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimais ir pareigybės aprašymu (43 p.); Centro vadovas organizuoja Centro veiklą (44 p.); Centro vadovo kompetencijai priskiriama: rengti Centro veiklos planus ir veiklos ataskaitas, užtikrinti programų vykdymą, nustatyti Centro struktūrą, skirti darbuotojams paskatinimus ir nuobaudas, tvirtinti Centro vidaus darbo taisykles, kitus vidaus tvarkomuosius dokumentus (45 p.). Biržų rajono savivaldybės tarybos 2011-11-24 sprendimu Nr. ( - ) buvo patvirtintas Viešosios įstaigos Biržų rajono socialinių paslaugų centro direktoriaus pareigybės aprašymas. A. Š. buvo supažindinta pasirašytinai 2012-03-02. Nustatytos Centro direktoriaus pareigos: organizuoja Centro veiklą, užtikrina Centro įstatuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, atsako už Centro vidaus administravimą (11.1p.), rengia Centro veiklos planus ir veiklos ataskaitas (11.2 p.); tinkamai ir laiku atlieka gautas užduotis ir pavedimus, koordinuoja ir kontroliuoja Centro darbuotojų darbą (11.4 p); direktorius atsako už kompetencijai priskirtų uždavinių bei funkcijų vykdymą laiku ir teisingai (17.1 p.); direktorius už veiklą atskaitingas steigėjui (18 p.) (b.l. 114-116). Ieškovė A. Š., dirbdama VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro direktore, per visą darbo laiką skatinta nebuvo, nuobaudų skirta nebuvo (1 t. b.l. 163).

41Biržų rajono savivaldybės tarybos 2014-02-27 sprendimu Nr. ( - ) „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro direktoriui“ ieškovei A. Š. už netinkamą darbo pareigų vykdymą skirta drausminė nuobauda – papeikimas (b.l. 12). Sprendime dėl nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad nuobaudą nuspręsta skirti, atsižvelgus į Darbo grupės situacijai, pateiktai 2014-01-21 Biržų krašto laikraštyje „Šiaurės rytai“ Nr. ( - ) (( - )) korespondentės A. G. straipsnyje „Prižiūrėtojų daug – globotinis puvo“, išanalizuoti, sudarytos Biržų rajono savivaldybės mero 2014-01-22 d. potvarkiu Nr. ( - ), 2014-02-10 d. posėdžio protokolą Nr. ( - ) ir VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro direktorės A. Š. 2014-02-19 d. pasiaiškinimą (VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro 2014-02-19 raštas Nr. ( - )) (b.l. 9-11, 13, 14, 148-163). Iš darbo grupės situacijai, pateiktai 2014-01-21 Biržų krašto laikraštyje „Šiaurės rytai“ Nr. ( - ) (( - )) korespondentės A. G. straipsnyje „Prižiūrėtojų daug – globotinis puvo“, išanalizuoti, sudarytos Biržų rajono savivaldybės mero 2014-01-22 d. potvarkiu Nr. ( - ), 2014-02-10 d. posėdžio protokolo Nr. ( - ) matyti, kad buvo svarstyta situacijos, pateiktos 2014-01-21 Biržų krašto laikraštyje „Šiaurės rytai“ Nr. ( - ) korespondentės A. G. straipsnyje „Prižiūrėtojų daug – globotinis puvo“ klausimas. Šiame darbo grupės posėdyje dalyvavo ir ieškovė. Darbo grupė, apibendrinusi visą gautą informaciją, konstatavo, kad A. A.: 1) nebuvo tinkamai prižiūrėtas: gyveno B. V. namo antrame aukšte, į kurį užlipti galima tik stačiais laiptais, kambarys labai šaltas. Jei ligonis šauktųsi pagalbos, didelė tikimybė, kad jo niekas negirdėtų. Sunku įsivaizduoti, kaip tokiomis sąlygomis ligonis galėjo būti maudomas; 2) 2014-01-15 Medeikių bendruomenės slaugytojos D. J. iniciatyva į Biržų ligoninę buvo atvežtas purvinais drabužiais, su pragulomis ir žaizdotomis kojomis; 3) nebuvo reguliariai lankomas. Slaugytojos padėjėja L. Š. nepakankamai stropiai vykdė savo pareigą – buvo dienų, kai ji neužeidavo į ligonio kambarį, o tik pasiteiraudavo B. V., ar reikalinga pagalba. Nesuprantama, kodėl sunkiam ligoniui nebuvo teikiama integrali slauga, kodėl jis nebuvo paguldytas į Biržų slaugos ligoninę sveikatos pastiprinimui; 4) A. Š. VšĮ Socialinių paslaugų centro direktorė, projekto „Integralios slaugos ir socialinės globos paslaugų plėtra Biržų rajone“ vadovė, nepakankamai kontroliavo slaugytojų, jų padėjėjų atliekamas užduotis. Direktorė taip pat per mažai kontroliavo lankomosios priežiūros specialistės B. V. darbą, kuriai buvo apmokama už 4 val. darbo kasdien, nors A. A. gyveno jos namuose nepavydėtinomis sąlygomis (1 t. b.l. 9, 10).

42Teismas pažymi, kad nors tarybos sprendime nedetalizuota, kokias pareigas aplaidžiai atliko ieškovė, tačiau jame nurodyta, kad sprendimas priimtas remiantis darbo grupės posėdžio protokolo išvada, kurioje konkretizuota, kokių pareigų aplaidus vykdymas pripažįstamas darbo drausmės pažeidimu. Ieškovei nuobaudos skyrimo metu buvo žinoma, už kokius pažeidimus jai skiriama nuobauda ir jų nenurodymas įsakyme jos teisių nepažeidė ir neturėjo įtakos, įgyvendinant apskundimo teisę. Be to, net ir pripažinus, kad tai yra drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas, jis laikytinas formaliu, nesudarančiu pakankamo pagrindo naikinti paskirtą drausminę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. UAB „GeoTec–Baltija“, bylos Nr. 3K-3-20/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. U. v. UAB „Grizenta“, bylos Nr. 3K-3-349/2009). Teismų praktikoje pripažįstama, jog kai įsakyme darbo drausmės pažeidimas, už kurį taikyta drausminė nuobauda, nenurodytas arba nurodytas nekonkrečiai, darbdavys (atsakovas) pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje turi teisę nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą ir jį patvirtinančias aplinkybes, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes (CPK 226 str., 230 str. 1 d., 415 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-314/2005). Atsakovo atstovė advokatė nurodė, kad drausminė nuobauda papeikimas ieškovei buvo paskirta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 str. 3 d. 3 p. pagrindu už tai, kad ieškovė tinkamai nekontroliavo savo darbuotojų, kurie slaugė A. A.. Savivaldybės mero 2014-01-22 potvarkiu Nr. ( - ) sudarytos darbo grupės 2014-02-10 d. posėdžio protokole nurodytas faktinis drausminės nuobaudos skyrimo A. Š. pagrindas – nepakankamai kontroliavo slaugytojų, jų padėjėjų atliekamas užduotis, taip pat per mažai kontroliavo lankomosios priežiūros specialistės B. V. darbą. 2014-02-27 Biržų rajono savivaldybės tarybos Sprendime Nr. ( - ) Dėl drausminės nuobaudos skyrimo kaip faktinis nuobaudos skyrimo pagrindas yra nurodytas minėtas Savivaldybės mero 2014-01-22 potvarkiu Nr. ( - ) sudarytos darbo grupės 2014-02-10 d. posėdžio protokolas. Todėl atmestinas ieškovės argumentas, kad ji nežino, už kokį pažeidimą patraukta drausminėn atsakomybėn.

43Iš į teismą pateiktos rašytinės medžiagos matyti, kad 2013-07-31 VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro direktoriaus įsakymu Nr. ( - ) „Dėl projekto „Integralios slaugos ir socialinės globos paslaugų plėtra Biržų rajone“ Nr. ( - ) paslaugų teikimo“ patvirtintas paslaugų teikimo sąrašas, o slaugytojos bei slaugytojų padėjėjos įpareigotos nuo 2013-08-01 teikti slaugos paslaugas projekto dalyviams. Vienas iš projekto dalyvių (paslaugos gavėjų) – A. A., gyv. ( - ). Darbuotojai, kuriems priskirta teikti paslaugas A. A. – slaugytoja R. M. ir slaugytojos padėjėja L. Š. (b.l. 38). Paslaugos gavėjui A. A. buvo patvirtintas individualios socialinės globos planas (b.l. 36, 37). VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro direktoriaus 2013-11-04 įsakymu Nr. ( - ) „Dėl socialinių paslaugų teikimo“ įsakyta tęsti dienos socialinės globos paslaugas asmens namuose A. A. nuo 2013-11-04 d. 5 kartus per savaitę po 4 valandas per dieną (b.l. 39). Iš 2013-10-22 Paslaugų gavėjo aplankymo akto Nr. ( - ) matyti, kad dėl teikiamų paslaugų buvo aplankytas A. A.; siūloma teikti dienos socialinę globą 5 kartus per savaitę po 4 valandas per dieną asmens namuose (b.l. 41). Iš 2013-12-12 Paslaugų gavėjo aplankymo akto Nr. ( - ) matyti, kad dėl teikiamų paslaugų buvo aplankytas A. A.; pas A. A. namuose lankėsi socialinių paslaugų centro direktorė A. Š.; padaryta išvada, kad paslaugos teikiamos gerai (asmens teigimu), buitis kukli, bet tvarkinga (b.l. 40). VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro direktorius 2013-11-04 patvirtino lankomosios priežiūros specialisto B. V. veiklos grafiką – paslaugų gavėjas A. A., teikiamos paslaugos: dienos socialinė globa, paslaugų teikimo vieta: asmens namuose. B. V. nustatytos darbo laiko sąnaudos – 20 valandų per savaitę (b.l. 42, 43). VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centre buvo patvirtinti dienos socialinės globos namuose paslaugų teikimo kontrolės planai 2013 ir 2014 m., kuriuose numatyti atsakingi asmenys už atskirų priemonių įgyvendinimą (b.l. 44-46). Iš 2013-10-22 d. atlikto Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio vertinimo Nr. ( - ) ir Senyvo amžiaus asmens socialinės globos poreikio vertinimo Nr. ( - ) matyti, kad nutarta, jog A. A. dėl blogos sveikatos būklės reikalingas dienos socialinės globos asmens namuose teikimas 5 kartus per savaitę po 4 valandas per dieną (b.l. 47-57). Centre buvo sudaryti darbuotojų, tame tarpe ir R. M. bei L. Š. darbo grafikai, pildomos integralios pagalbos teikimo suvestinės (b.l. 67-80).

44Ieškovė įsitikinusi, kad jos vadovaujamos įstaigos darbuotojai A. A. paslaugas teikė tinkamai, todėl drausminių nuobaudų po šio įvykio savo darbuotojams netaikė. Nusiskundimų A. A. neturėjo, už suteiktas paslaugas pasirašydavo. Kiekvieną mėnesį daromi darbuotojų pasitarimai, kuriuose aptariamos problemos, atsiskaitoma už atliktą darbą. Kontrolė vykdoma pagrinde dokumentavimo būdu, tačiau ir pati pasirinktinai vyko pas asmenis, kuriems teikiamos paslaugos. Pas A. A. buvo nuvykusi 2013-12-12, tai patvirtina surašytas paslaugų gavėjo aplankymo aktas, buvo apžiūrėta asmens buitis. Tačiau kaip pati ieškovė pripažino, apsilankymo pas A. A. metu, netikrino, ar pas B. V. namuose yra vonia ir ar aplamai yra sąlygos maudyti slaugomą asmenį. Tuo tarpu iš kitų posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad faktinė situacija dėl A. A. slaugymo skyrėsi nuo Centro dokumentuose patvirtintų planų ir darbuotojų darbo grafikų.

45Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad VšĮ Biržų rąjono socialinių paslaugų centras neteikia būsto aprūpinimo ar apgyvendinimo paslaugų, tačiau negali sutikti, kad ieškovės pateiktos į bylą nuotraukos (1 t. b.l. 15-18) pagrindžia aplinkybę, kad kambaryje, kuriame buvo slaugomas A. A., negalėjo būti šalta, nes name yra įrengtas centrinis šildymas. Tačiau pažymėtina, kad duomenų, jog kambaryje esanti temperatūra būtų buvusi matuota 2014-01-15 d. nei anksčiau, byloje nėra. Apie tai, kad kambaryje šalta, konstatavo darbo grupės nariai S. E. ir S. V., 2014-01-29 d. apsilankę pas B. V.. Todėl negalima kategoriškai teigti, kad kambaryje, kuriame gyveno A. A., buvo šalta.

46Tačiau dėl kitų ieškovės argumentų teismas sutikti negali. Liudytoja B. V. teisme posėdžio metu parodė, kad slaugytojos padėjėja L. Š. ateidavo pas ligonį beveik kiekvieną dieną, tačiau, jei A. A. miegodavo, tai atvykusi L. Š. į antrą aukštą nebelipdavo. Kad gydytoja L. B. būtų buvusi pas ją namuose, iš viso nepamena. B. V. negalėjo teismui paaiškinti, kaip ji maudydavo ligonį ir kada jis aplamai paskutinį kartą buvo išmaudytas. B. V. nurodė mačiusi, kad A. A. koja pradėjo juoduoti, tačiau nepagalvojo nieko blogo, o kvapo ji neva nejautė. Liudytojas L. S. posėdžio metu parodė, kad nebepamena, ar buvo apstulbęs, kai pamatė tokį ligonį, negali teigti, kad šis ligonis nebuvo prižiūrėtas, nes nematė, kaip jis buvo slaugomas namuose; ligoniui buvo pragula bei prasidėjusi pėdos gangrena. Liudytojas R. J. parodė, kad koja pas ligonį buvo pajuodusi, kvapas nuo gangrenos jaučiasi, todėl slaugytoja turėjo tai pastebėti; pirminė ligos stadija skausmingesnė, vėliau skausmas nurimsta. Liudytoja R. V. parodė, kad A. A. buvo labai sunkus ligonis. Negali patvirtinti, kad liga buvo uždelsta, nes nematė ligos pradžios, o kadangi nematė ligonio slaugos, todėl negali daryti išvados dėl ligonio slaugos įtakos ligos eigai. Nuo ligonio sklido nemalonus kvapas dėl kojos gangrenos, ligonis skundėsi skausmu. Paklausta, ar ligonis buvo atvežtas į ligoninę nepraustas, nešvarus, liudytoja R. V. parodė, kad ligonį apžiūrėjo su pirštinėmis, kurios nuo ligonio purvinos nebuvo. Liudytoja D. J. parodė, kad B. V. sausio 14 d. užėjusi į vaistinę pirko binto, užsiminė apie pragulas; sausio 15 d. pati aplankiusi A. A., pamatė, kad jo kojos lengvai užbintuotos, nuo ligonio sklido kvapas – šlapimo su gendančio audinio, kryžkaulio srityje buvo pragula, matėsi pajuodavusi pėda, pragula matėsi akivaizdžiai. Supratusi, kad ligoniui reikalinga stacionari pagalba, iškvietė greitąją pagalbą. Ši liudytoja parodė, kad dėl pragulų reikėjo kreiptis anksčiau, be to, dažniau reikėjo keisti sauskelnes, kad neatsirastų pragulos. Liudytoja L. Š. parodė, kad pas A. A. lankydavosi kiekvieną dieną, ligonį apvalydavo su specialiomis servetėlėmis. Nuo 2013-12-19 d. darbui su A. A. buvo skirta 3,8 val. per dieną. Paskutinį kartą pas A. A. buvo 2014-01-14 d. ryte, pakeitė pampersą, pragulų nepastebėjo. Paklausta, ką konkrečiai kasdieną atlikdavo pas A. A. per tas 3,8 val. valandas, atsakyti negalėjo. Tuo tarpu, kaip jau buvio minėta, B. V. nurodė, kad L. Š. užeidavo beveik kiekvieną dieną, tačiau ir užėjusi, ne visada lipdavo į antrą aukštą pas A. A.. Iš VšĮ Biržų ligoninė direktoriaus teismui 2014-10-28 raštu Nr. ( - ) pateiktų duomenų apie A. A. gydymą matyti, kad objektyviai: nuo ligonio sklido nemalonus kvapas, rūbai nepurvini, kryžkaulio srityje didelė pragula, kairės kojos gangrena, šlapinasi į sauskelnes; mirties priežastis: lėtinis širdies ir kvėpavimo nepakankamumas, viso organizmo intoksikacija, dešinės pusės pneumonija, kairės kojos gangrena, kryžkaulio srities pragula (2 t. b.l. 29). Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad A. A. nebuvo tinkamai prižiūrėtas, nebuvo reguliariai lankomas ir A. Š., kaip Centro direktorė ir projekto „Integralios slaugos ir socialinės globos paslaugų plėtra“ vadovė, nepakankamai kontroliavo slaugytojų ir jų padėjėjų atliekamas užduotis, kontrolė pagrinde buvo vykdoma tik dokumentavimo būdu. Tuo ieškovė pažeidė 2013-06-27 d. Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. ( - ) patvirtintų Viešosios įstaigos Biržų rajono socialinių paslaugų centro įstatų 43 p. (Centro vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, šiais Įstatais, visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimais ir pareigybės aprašymu); 44 p. (Centro vadovas organizuoja Centro veiklą); 45 p. (Centro vadovo kompetencijai priskiriama: rengti Centro veiklos planus ir veiklos ataskaitas, užtikrinti programų vykdymą, nustatyti Centro struktūrą, skirti darbuotojams paskatinimus ir nuobaudas, tvirtinti Centro vidaus darbo taisykles, kitus vidaus tvarkomuosius dokumentus) bei netinkamai vykdė Biržų rajono savivaldybės tarybos 2011-11-24 sprendimu Nr. ( - ) patvirtintų Viešosios įstaigos Biržų rajono socialinių paslaugų centro direktoriaus pareigybių, su kuriomis A. Š. buvo supažindinta pasirašytinai 2012-03-02, 11.1 p. (organizuoja Centro veiklą, užtikrina Centro įstatuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, atsako už Centro vidaus administravimą), 11.4 p. (koordinuoja ir kontroliuoja Centro darbuotojų darbą); 17.1 p. (direktorius atsako už kompetencijai priskirtų uždavinių bei funkcijų vykdymą laiku ir teisingai) (b.l. 114-116).

47Vadovaujantis teismų praktika pažymėtina, kad pagal einamas pareigas ieškovė laikytina ne tik darbuotoju pagal darbo sutartį, bet ir vadovu, kuriam pavesta atstovauti įmonės interesus. Toks vadovaujantis asmuo turi ne tik pareigą tinkamai vykdyti savo darbines funkcijas, bet ir užtikrinti tinkamą darbo organizavimą, taip pat tinkamai atstovauti įmonės interesams siekdamas teigiamų įmonės veiklos rezultatų. Darbuotojo kaltė nesiejama vien su jo tyčiniais veiksmais, darbuotojo aplaidus neveikimas darbe ar nerūpestingai atliekamos darbo funkcijos taip pat reiškia jo kaltę (Lietuvos AukščiausiojoTeismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-565/2007).

48Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (VSĮ) 16 str. 3 d. 3 p. numato, kad paprastoji savivaldybės tarybos kompetencija – savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų, kitų funkcijų, susijusių su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, įgyvendinimas Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. VSĮ 11 str. 2 d. nurodyta, kad savivaldybės taryba susideda iš įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai išrinktų savivaldybės bendruomenės atstovų – savivaldybės tarybos narių, pagal šio įstatymo 19 str. 1 d. savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių renka savivaldybės merą. Taigi, sprendimą skirti VšĮ vadovui nuobaudą gali tik savivaldybės taryba. VSĮ 20 str. 2 d. 1 p. numato, kad meras planuoja savivaldybės tarybos veiklą, nustato ir sudaro savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes ir teikia savivaldybės tarybos sprendimų projektus, šaukia savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašo savivaldybės tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus. Nagrinėjamu atveju Biržų rajono savivaldybės taryba 2014-02-27 sprendimu Nr. ( - ) „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro direktoriui“, ieškovei A. Š. už netinkamą darbo pareigų vykdymą skirta drausminė nuobauda – papeikimas (b.l. 12), o Biržų rajono savivaldybės meras, veikdamas savo įgaliojimų, jam suteiktų įstatymu, ribose, pasirašė šį sprendimą. Todėl ieškovės atstovo advokato argumentas, dėl drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimo šiuo pagrindu, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi Sprendimo pasirašymas savaime nelaikomas to sprendimo priėmimu, o tik sprendimo priėmimo fakto patvirtinimu.

49Ieškovės argumentas, kad sprendimas dėl drausminės nuobaudos skyrimo priimtas neišsiaiškinus visų faktinių įvykio aplinkybių, jos surašytas pasiaiškinimas nebuvo analizuojamas, jai buvo daromas psichologinis spaudimas, vertintinas kritiškai. Iš šalių ir liudytojų paaiškinimų matyti, kad atsakovas vadovavosi darbo grupės protokolo išvada, kuri buvo padaryta, įvertinus ne tik ieškovo rašytinį pasiaiškinimą, bet ir jos pasiaiškinimą žodžiu, bei atlikus įvykio aplinkybių tyrimą. Nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovės ir jos atstovo teiginiais, kad jai drausminė nuobauda (papeikimas) skirta nenustačius jos neteisėtų veiksmų, kaltės. Teismas sprendžia, kad ieškovė savo pareigas atliko nepakankamai rūpestingai, todėl darbdavys turėjo teisinį pagrindą jai skirti drausminę nuobaudą – papeikimą. Paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, todėl laikytina, kad atsakovas parinko ieškovui tinkamą drausminę nuobaudą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo ieškinys atmestinas (LR CPK 410 str.).

50Kiti šalių išdėstyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas jų plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

51Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas, kreipdamasis į teismą ieškiniu, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsakovas turėjo 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atmetus ieškinį, ši suma priteistina iš ieškovo atsakovui (LR CPK 93 str. 1 d.). Iš ieškovės valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 96 str.).

52Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 str., 268-270 str., teismas,

Nutarė

53Ieškinį atmesti.

54Iš ieškovo A. Š. priteisti 347,54 Eur bylinėjimosi išlaidų – išlaidų advokato pagalbai apmokėti – atsakovo Biržų rajono savivaldybės tarybos naudai.

55Iš ieškovo A. Š. priteisti 17,75 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.

56Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Biržų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Edita Jusevičienė, sekretoriaujant... 2. Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama: 1) pripažinus, kad... 3. Ieškovės atstovas advokatas Ž. Rupšys posėdžio metu ieškinį palaikė... 4. Atsakovo atstovė advokatė N. Pulokienė su ieškinio reikalavimais nesutiko.... 5. Ieškovė A. Š. ieškinį palaikė. Paaiškino, kad nežino, už kokį... 6. Liudytoja L. B. parodė, kad dėl ligonio A. A. kontaktą su ja palaikydavo... 7. Liudytojas L. S. parodė, kad A. A. į ligoninę buvo atvežtas greitosios... 8. Liudytojas R. J. parodė, kad slauga gangrenos atsiradimui įtakos neturėjo.... 9. Liudytoja R. V. parodė, kad dirba vidaus ligų gydytoja. Tą dieną budėjo... 10. Liudytoja B. V. parodė, kad viskas vyko labai greitai, ligonis nesiskundė,... 11. Liudytoja R. M. parodė, kad dirba Centre slaugytoja. A. A. lankė nuo 2013 m.... 12. Liudytoja R. G. parodė, kad dirba Parovėjos seniūnijoje socialinio darbo... 13. Liudytoja D. J. parodė, kad dirba Medeikių medicinos punkte slaugytoja. 2014... 14. Liudytoja L. Š. parodė, kad dirbo VšĮ „Socialinių paslaugų centras“... 15. Liudytojas D. J. parodė, kad dirba Biržų ligoninėje ortopedu traumatologu,... 16. Liudytoja S. E. parodė, kad buvo sudarytos komisijos pirmininkė. Galutinę... 17. Liudytojas S. V. parodė, kad buvo sudarytos komisijos narys. Kartu su S. E.... 18. Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos procesiniu įstatymu – CPK 185... 19. Teismas sprendžia, kad ieškovės kreipimosi į teismą terminas praleistas... 20. Ieškovė, prašydama panaikinti jai skirtą drausminę nuobauda, ieškinyje... 21. Dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino... 22. DK 241 str. 1 d. nustatyta, kad drausminė nuobauda skiriama tuoj pat,... 23. Ieškovės atstovas kaip vieną iš savarankiškų pagrindų atsakovės... 24. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus dėl drausminės nuobaudos... 25. Dėl pareikalavimo darbuotojo pasiaiškinti prieš skiriant drausminę... 26. Ieškovės atstovas advokatas nurodo, kad buvo pažeista drausminės nuobaudos... 27. Darbdavys, skirdamas drausminę nuobaudą, turi raštu pareikalauti, kad... 28. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2014-02-19 d. raštu Nr. ( - ) (į 2014-02-17... 29. Nagrinėjamu atveju Biržų rajono savivaldybės meras, veikdamas savo... 30. Dėl drausminės nuobaudos skyrimo pagrindų... 31. Ieškovės atstovas nurodo, kad ieškovei drausminė nuobauda buvo paskirta,... 32. Pagal DK 234 ir 236 str. darbo drausmės pažeidimas yra pareigų nevykdymas... 33. Kaip matyti iš bylos medžiagos 2014 m. sausio 21 d. Biržų krašto... 34. Biržų rajono savivaldybės mero 2014-01-22 d. potvarkiu Nr. ( - ) Dėl darbo... 35. 2014-02-27 vykusio Savivaldybės tarybos posėdžio metu buvo svarstytas... 36. Ieškovė nesutikdama su drausminės nuobaudos paskyrimu, teigia, jog dėl... 37. Ieškovė pateikė atsakovui ir teismui dokumentus - darbo grafikus, L. Š.... 38. Ieškovė remiasi jau minėtu dokumentu - VšĮ Biržų ligoninės 2014 m.... 39. Ieškovė atsakovui pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog ji tinkamai... 40. Iš rašytinės bylos mežiagos: 2012-03-01 Darbo sutarties Nr. ( - ) matyti,... 41. Biržų rajono savivaldybės tarybos 2014-02-27 sprendimu Nr. ( - ) „Dėl... 42. Teismas pažymi, kad nors tarybos sprendime nedetalizuota, kokias pareigas... 43. Iš į teismą pateiktos rašytinės medžiagos matyti, kad 2013-07-31 VšĮ... 44. Ieškovė įsitikinusi, kad jos vadovaujamos įstaigos darbuotojai A. A.... 45. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad VšĮ Biržų rąjono... 46. Tačiau dėl kitų ieškovės argumentų teismas sutikti negali. Liudytoja B.... 47. Vadovaujantis teismų praktika pažymėtina, kad pagal einamas pareigas... 48. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (VSĮ) 16 str. 3 d. 3 p.... 49. Ieškovės argumentas, kad sprendimas dėl drausminės nuobaudos skyrimo... 50. Kiti šalių išdėstyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo... 51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 52. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 str., 268-270... 53. Ieškinį atmesti.... 54. Iš ieškovo A. Š. priteisti 347,54 Eur bylinėjimosi išlaidų – išlaidų... 55. Iš ieškovo A. Š. priteisti 17,75 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.... 56. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui,...