Byla 2S-749-278/2014
Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo

1Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų B. S., Z. S. atskirąjį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-590-286/2014 pagal pareiškėjų B. S., Z. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir,

Nustatė

2B. S. ir Z. S. pareiškimu prašė teismą nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad 2004-2006 metais, atliekant gyvenamojo namo su kavine, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, buvo palikti seni pamatai, panaudota dalis senų statybinių medžiagų (lentų) namo mansardos įrengimui bei nustatyti, kad rekonstruojant namą su kavine buvo panaudota 54 376,52 Lt jų asmeninių lėšų, įskaitant senus pamatus ir senas statybines medžiagas, kurias reikalinga įtraukti į šio namo su kavine rekonstrukcijos apskaitą tam, kad būtų įrodyta, jog lėšos, gautos iš Ignalinos darbo biržos ir UAB „Adristėja“ yra nesusijusios su namo mansardos įrengimu.

3Ignalinos rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti. Nurodė, kad pareiškime prašomus nustatyti faktus patvirtino prie pareiškimo pridedami dokumentai. Darė išvadą, jog tarp pareiškėjų ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos yra kilęs mokestinis ginčas ir gyvenamojo namo su kavine remontui bei rekonstrukcijai panaudotų lėšų vertinimo klausimas yra išspręstas galutiniu teismo sprendimu. Pažymėjo, kad Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsisakymo pareiškėjai nustatyta tvarka neskundė. Konstatavo, jog sąlygų, kurios reikalingos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, nėra.

4Atskiruoju skundu pareiškėjai B. S., Z. S. prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartį. Nurodo, kad teismas atsižvelgė tik į antraeilius dalykus, kurie reikšmingi bylai kitu požiūriu ir pateiktieji dokumentai įrodo tik tam tikrą faktą, o vientiso dokumento nėra. Teigia, jog juridinio fakto nustatymas suinteresuotiems asmenims bus privalomas, t. y. pasikeis santykis tarp Valstybinės mokesčių inspekcijos ir pareiškėjų.

5Atskirasis skundas atmestinas.

6Byloje nustatyta, kad pareiškėjai yra UAB „Adristėja“ savininkai ir pareiškimu prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai reikalingi siekiant išspręsti kilusį ginčą tarp jų bei Valstybinės mokesčių inspekcijos dėl UAB „Adristėja“ priskaičiuotų pridėtinės vertės mokesčio bei gyventojų pajamų mokesčio sumų ir su šiomis sumomis susijusių delspinigių, baudų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2010-04-08 sprendimu administracinėje byloje Nr. A442-590/2010 yra konstatavęs, jog norint paneigti mokesčių administratoriaus nustatytą UAB „Adristėja“ prievolės mokėti priskaičiuotas PVM ir GPM sumas atsiradimo pagrindą, reikia įrodyti būtent tai, kad bendrovės deklaruotos rekonstrukcijos išlaidos yra nesusijusios su UAB „Adristėja“ nenaudojama 96,63 kv.m pastato dalimi (CPK 179 str. 3 d.). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai siekia nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad gyvenamojo namo remontui ir rekonstrukcijai buvo panaudoti seni gyvenamojo namo pamatai, dalis senų statybinių medžiagų ir asmeninės jų lėšos. Nurodo, jog šie faktai reikalingi tikslu įrodyti, jog lėšos, gautos iš Ignalinos darbo biržos ir UAB „Adristėja“ nėra panaudotos gyvenamojo namo su kavine, esančio (duomenys neskelbtini), mansardos įrengimui (b. l. 1-5).

7Juridiniai faktai yra įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 str., 445 str.). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-93/2009; Nr. 3K-3-175/2009; Nr. 3K-3-388/2010 ir kt.). Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad gyvenamojo namo mansardos įrengimui naudotų lėšų priklausomumą pareiškėjai B. S. ir Z. S. grindžia rašytiniais įrodymais – Ignalinos darbo biržos pažyma, sąskaitomis faktūromis, čekiais ir pan., t. y., prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjai teismui teikia dokumentus, kurie esą įrodo lėšų, naudotų mansardos įrengimui, priklausomumą jiems asmeniškai. Kadangi pareiškėjai turi eilę dokumentų, todėl kritiškai vertintini atskirojo skundo teiginiai dėl vientiso, faktą pagrindžiančio, dokumento būtinumo, nes pareiškėjų turimus dokumentus gali įvertinti institucija, kuriai minėti dokumentai bus teikiami (b. l. 13-72). Be to, jeigu ilgalaikio turto pagerinimui (pastato rekonstrukcijai) buvo įsigyjamos paslaugos bei medžiagos iš kitų apmokestinamųjų asmenų (tame tarpe ir B. S., Z. S.), UAB „Adristėja“ šias ūkines operacijas turėjo užfiksuoti buhalterinėje apskaitoje. Nei pareiškime, nei atskirajame skunde apeliantai nenurodo, kad atskirų dokumentų jie negali gauti kitokia tvarka ar negali atkurti prarastų dokumentų, todėl konstatuotina, jog nėra su dokumentais susijusios sąlygos juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti (CPK 178 str.). Iš byloje esančio Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-02-28 rašto matyti, jog mokesčių administratorius paliko nenagrinėtą apeliantų pareiškimą dėl 52 615,52 Lt sumos įtraukimo į UAB „Adristėja“ 2006-02-14 PVM sąskaitą faktūrą, nurodant, jog bendrovės buhalterinę apskaitą tvarko pati įmonė (b. l. 9-10). Duomenų, kad minėtas mokesčių administratoriaus sprendimas būtų apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, teismui nepateikta, todėl nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjai negali išspręsti kilusio ginčo, nenustačius prašomų juridinių faktų.

8Dėl paminėtų motyvų konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nesant sąlygų, kurios reikalingos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo (CPK 137 str. 2 d. 1 p.; 443 str. 2 d., 445 str.).

9Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

10Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai