Byla 2-1902-861/2015
Dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. L., V. G

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,

2sekretoriaujant Romai Railianienei,

3dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus atstovėms V. Š., R. P.,

4atsakovo atstovams E. T. P., A. B.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus (toliau – VSDFV Marijampolės skyrius) ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. L., V. G.,

Nustatė

6ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 12 031,80 Lt (3484,65 EUR) žalos atlyginimo. Nurodė, jog 2006-06-27 R. L. vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, apvirto ir trenkėsi į stulpą, šio eismo įvykio metu sužalota automobilio keleivė V. G., kuri dėl stuburo slankstelio lūžimo, dešinės šlaunies žaizdos, galvos traumos buvo paguldyta gydymui į VšĮ Marijampolės ligoninės chirurginį skyrių. Automobilio VW Passat, valst. Nr. ( - ) vairuotojo civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. VSDFV Marijampolės skyriaus 2006-10-12 sprendimu Nr. D135 V. G. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas draudiminiu įvykiu. Paaiškino, kad V. G. nuo 2006-11-08 iki 2007-11-07 nustatytas 60 proc. netektas darbingumas, nedarbingumo lygio priežastis – nelaimingas atsitikimas darbe, paskirta netekto darbingumo periodinė išmoka. Pažymėjo, jog V. G. laikotarpiais nuo 2007-11-08 iki 2008-11-05, nuo 2008-11-04 iki 2010-11-03 nustatytas 60 proc. netektas darbingumas, paskirta periodinė kompensacija, laikotarpiu nuo 2010-11-02 iki 2012-11-01 nustatytas 50 proc. darbingumas, paskirta periodinė kompensacija. 2006-12-05 V. G. kreipėsi į VSDFV Marijampolės skyrių su prašymu skirti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, trečiajam asmeniui nustatytas 60 proc. netektas darbingumas, skirta 345,35 Lt per mėnesį netekto darbingumo pensija laikotarpiui nuo 2006-11-08 iki 2007-11-30. 2007-11-22 VSDFV Marijampolės skyriaus sprendimu V. G. paskirta 398,15 Lt per mėnesį netekto darbingumo pensija laikotarpiu nuo 2007-12-01 iki 2008-11-30, 2008-11-10 sprendimu paskirta 541,01 Lt pensija laikotarpiu nuo 2008-12-01 iki 2010-11-30, o 2010-11-09 sprendimu paskirta 270,51 Lt netekto darbingumo pensija laikotarpiu nuo 2010-12-01 iki 2012-11-30. Nurodė, kad dėl V. G. išmokėtų periodinės kompensacijos bei netekto darbingumo pensijos laikotarpiu nuo 2006-11-08 iki 2012-10-31 buvo kreiptasi į už žalą atsakingą draudiką – AB „Lietuvos draudimas“, atsakovas už šį laikotarpį sumokėjo visas sumas pagal VSDFV Marijampolės skyriaus pareikštas pretenzijas. Paaiškino, kad V. G. dėl stuburo lūžių padarinių pakartotinai nustatytas 50 proc. netektas darbingumas nuo 2012-10-30 iki 2014-10-29, nedarbingumo lygio priežastis – nelaimingas atsitikimas darbe. VSDFV Marijampolės skyriaus 2012-11-06 sprendimu V. G. paskirta periodinė kompensacija nuo 2012-11-02 iki 2014-10-29. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Marijampolės skyrius (toliau – NDNT) nustatė V. G. 50 proc. netektą darbingumą ir išdavė darbingumo lygio pažymą dėl juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija, stuburo lūžio padarinių, nervų šaknelių ir rezginių suspaudimo sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais, mielopatijos sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur. VSDFV Marijampolės skyriaus 2012-11-09 sprendimu V. G. skirta 270,51 Lt netekto darbingumo pensija nuo 2012-12-01 iki 2014-10-31. Pažymėjo, jog VSDFV Marijampolės skyrius 2013-05-16 kreipėsi į atsakovą dėl 3 609,54 Lt žalos, kurią sudarė V. G. išmokėtos periodinė kompensacija ir netekto darbingumo pensija laikotarpiu nuo 2012-11-01 iki 2013-04-30 atlyginimo. Nurodė, kad atsakovas 2014-05-26 raštu informavo ieškovą, jog V. G. netektas darbingumas nuo 2012-11-01 nėra susijęs su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, todėl nėra pagrindo kompensuoti patirtos žalos. Paaiškino, jog 2012-09-19 V. G. konsultuota neurologo, diagnozuotas mielopatinis sindromas po Th12-L1 slankstelių lūžimų, stuburo LS srities osteochondrozė, tarpslankstelinė protrūzija L3-L4, diskogeninė radikulopatija kairėje, paūmėjimas, paskirtos fizioterapinės procedūros, medikamentinis gydymas, apdraustoji nukreipta III lygio neurologo konsultacijai. Pagal 2012-09-25 neurochirurgo išvadą - būklė po Th12 ir L1 slankestlių lūžimo, mielopaatija ASIA-D, L3 disko protrūzija, liumbalgija, juosmeninė radikulopatija kairėje. Pažymėjo, jog dėl susirgimų V. G. buvo nukreipta darbingumo lygio vertinimui ir buvo nustatytas 50 proc. netektas darbingumas laikotarpiu nuo 2012-10-30 iki 2014-10-29. NDNT rašte nurodo, kad pateiktų dokumentų duomenimis, V. G. sveikatos sutrikimai, ribojantys darbingumą, prasidėjo po patirtos traumos ir išlieka iki šiol, asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų apie iki traumos nustatytus pakitimus stuburo juosmeninėje dalyje, todėl pateikti duomenys vertintini kaip traumos pasekmė. Pažymėjo, jog duomenų apie buvusias lėtines stuburo ligas, dariusias įtaką asmens darbingumui, nėra, iki eismo įvykio nukentėjusiosios darbingumas nebuvo vertintas. Nurodė, kad VSDFV Marijampolės skyrius išmokėjo V. G. 12 031,82 Lt (3484,65 EUR) periodinės kompensacijos ir netekto darbingumo pensijos už laikotarpį nuo 2012-11-01 iki 2014-06-30, šias sumas privalo atlyginti atsakovas.

7Atsakovas atsiliepimu prašė ieškovo ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškovo reikalavimas grindžiamas vien jo paties darbuotojų atliktais tyrimais, tačiau jokių duomenų, kurie leistų draudikui įsitikinti žalos dydžiu, t.y. ar visos nurodytos būklės yra susijusios su 2006-06-27 eismo įvykio metu padarytais sužalojimais, nėra pateikta. Paaiškino, kad asmeniui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, dydį ir faktą, ir medicininėmis apžiūros pažymomis. Atsakingas draudikas vadovaujasi įstaigų ar įmonių, turinčių teisę nustatyti sveikatos sužalojimo mastą, išvadomis. Pažymėjo, jog atsakovo gydytojas ekspertas, apžiūrėjęs nukentėjusiosios medicininius dokumentus, nustatė, kad V. G. tiek iki eismo įvykio, tiek po jo gydėsi dėl stuburo pakitimų, galvos svaigimo ir susijusių būklių, taip pat turėjo eilę nusiskundimų, susijusių su ginekologinėmis-urologinėmis ligomis. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2006-11-08 iki 2012-10-31 V. G. gydėsi 2006-06-27 traumos pasekmes, kartu per šį laikotarpį paūmėjo ar atsirado papildomos sveikatos būklės, kurios atsakovo įsitikinimu didžiąja dalimi lėmė vėlesnio laikotarpio, t.y. nuo 2012-10-30 iki 2014-10-29 nustatyto nedarbingumo procentus. Paaiškino, kad osteochondrozė yra viena esminių ligų, kuri atsakovo manymu sąlygojo NDNT darbingumo lygio pažymoje nurodytas diagnozes, t.y. juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligas su radikulopatija, nervų šaknelių ir rezginių suspaudimą sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais bei mielopatiją. Pažymėjo, kad 2004 metais V. G. gydyta dėl osteochondrozės, 2004-02-23 įrašas medicininėje kortelėje patvirtina, kad osteochondrozė buvo ir žemesniuose stuburo slanksteliuose, todėl vėlesni, po eismo įvykio atlikti, tyrimai, kurie patvirtina tolesnius osteochondrozės požymius stubure, laikytini iki eismo įvykio buvusių būklių pokyčiais. Paaiškino, kad medicininiai duomenys leidžia teigti, jog stuburo ligos, nustatytos V. G., skirstytinos į du blokus: eismo įvykio metu patirtos traumos ir lėtinių ligų (osteochondrozės) pasekmės. Nurodė, kad mielopatijos diagnozė gali būti susijusi tiek su eismo įvykio padariniais, tiek su osteochondrozės padariniais. Mielopatija – tiesioginis nugaros smegenų pažeidimas perspaudus jas tarpslankstelinės kremzlės išvarža, osteofitais, užpakaliniu išilginiu raiščiu. Kai kurie šios mielopatijos simptomai gali būti priskirtini gretutiniams susirgimams. Pažymėjo, kad itin panašius mielopatijos simptomus sukelia tiek kaklinės, tiek krūtinės, tiek juosmeninės dalies mielopatija, o įvykio atveju buvo sužalota tik juosmeninė stuburo dalis, tuo tarpu kaklinė ir krūtinės srities stuburo sritys pažeistos susirgimų (osteochondrozės ir kitų susirgimų). Paaiškino, jog iš turimų duomenų itin sunku ar beveik neįmanoma atskirti ar mielopatijos pakenkimus sukėlė eismo įvykio metu patirtos traumos, ar kiti susirgimai.

8Tretieji asmenys R. L. ir V. G. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

92015-11-05 vykusio teismo posėdžio metu ieškovo atstovė V. Š. palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, nurodė, kad V. G. sužalota 2006-06-27 įvykusio eismo įvykio metu, nukentėjusiajai nuo 2006-11-08 nustatytas netektas darbingumas, dėl kurio VSDFV Marijampolės skyrius pradėjo V. G. mokėti išmokas. Vėliau netektas darbingumas NDNT buvo nustatomas pakartotinai iki 2012-11-01. Paaiškino, kad visas išmokas, ieškovo išmokėtas nuo 2006 metų iki 2012 metų atsakovas geranoriškai atlygino, jokių klausimų dėl diagnozių niekada nekėlė. Nurodė, kad dėl šio nelaimingo atsitikimo V. G. mokamos dvi išmokos – netekto darbingumo periodinė kompensacija bei netekto darbingumo pensija. Pažymėjo, kad 2012 metais NDNT pakartotinai įvertino V. G. darbingumą ir išdavė dvi pažymas, vienoje iš kurių yra aiškiai nurodyta, kad dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe nukentėjusiajai nustatomas 50 procentų darbingumo lygis nuo 2012-10-30 iki 2014-10-29, įrašytas diagnozės kodas – stuburo lūžimo padariniai, ši diangnozė tiesiogiai susijusi su eismo įvykiu. Nurodė, kad pagal šią pažymą, kuri nėra nuginčyta, išmokama netekto darbingumo periodinė kompensacija. Paaiškino, jog atsakovas kreipėsi į NDNT tam, kad būtų peržiūrėtas V. G. darbingumo lygis, buvo atliktas darbingumo lygio patikrinimas, tačiau sprendimas nepakeistas, tik patvirtinta, kad 2012 metais atlikto vertinimo metu darbingumo lygį lėmė funkcijos sutrikimas, atsiradęs po 2006 metų eismo įvykio metu įvykusios stuburo traumos, taigi patvirtinta, kad diagnozę lėmė eismo įvykio metu patirta trauma. Nurodė, kad netekto darbingumo pensija mokama pagal NDNT išduotą kitą pažymą, kurioje V. G. nustatytas 50 proc. darbingumo lygis pagal keturis diagnozės kodus, tarp kurių yra ir eismo įvykio metu patirta stuburo trauma. Paaiškino, kad teismo ekspertai pasisakė, jog ne visos diagnozės yra eismo įvykio pasekmė, tačiau ši trauma yra dominuojanti, sudaro 50 proc., o šalutinės diagnozės neįtakojo darbingumo lygio skaičiavimo, nes pagal Nedarbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 11 punktą darbingumo lygis nustatomas 5 procentinių punktų intervalu, o tiek pirmojoje, tiek antrojoje pažymose netektas darbingumas yra toks pats, todėl pagrindinė trauma sudaro viso netekto darbingumo procentus. Nurodė, kad V. G. nuo 2014-10-28 dienos nustatytas kitas darbingumo lygis, tačiau tai nėra bylos dalykas, už šį laikotarpį ieškovas žalos atlyginti neprašo, todėl nėra pagrindo remtis 2014 metais nustatytu darbingumo lygiu, sprendžiant klausimą dėl ankstesniais metais išmokėtų sumų priteisimo. Paaiškino, kad ieškovas V. G. išmokėjo netekto darbingumo periodinės kompensacijos 1917,75 EUR sumai, o netekto darbingumo pensijos – 1566,90 EUR sumai. Papildomai paaiškino, kad NDNT sprendimai yra priimti kompetentingos institucijos, jie priimti atsižvelgiant į teisės aktus, jie nėra nuginčyti, todėl sukelia teisines pasekmes. Nurodė, kad ekspertizės aktas nepaneigia priimto tarnybos sprendimo dėl nedarbingumo lygio, ekspertams nebuvo keliamas klausimas dėl pažymų pagrįstumo.

10Atsakovo atstovas E. T. P. su ieškovo reikalavimu nesutiko, paaiškino, kad atsakovas pažymą, kuria ieškovas grindžia ieškinio reikalavimus skundė, ji nebuvo pakeista, tačiau atlikus byloje ekspertizę, buvo nustatytos naujos aplinkybės. Nurodė, kad diagnozė paskirta pagal aprašą, taikomą dėl didelio laipsnio judesių amplitudės, tačiau šiuo atveju amplitudė negali būti taikoma, nes iki tol ji nebuvo nustatyta. Ekspertizės akte pažymėta, kad funkcijų netekimo paskirstymo dėl sužalojimų ir lėtinių ligų atskirai išskirti nėra galimybės, o tai reiškia, kad ekspertas negali atsakyti ar aprašas taikytas pagrįstai, nes medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, su kuriais galima būtų palyginti. Paaiškino, kad iš vėliau nustatyto darbingumo lygio pažymos matyti, kad nebuvo nustatytas didelio laipsnio judesių apribojimas, taikomi visiškai kiti punktai, todėl vėlesnė pažyma patvirtina, kad darbingumo lygio procentas nustatytas nepagrįstai. Pažymėjo, jog ne visos ligos, dėl kurių buvo skirtos ir mokamos kompensacijos yra eismo įvykio padarinys. Paaiškino, kad ekspertizės akte nurodyta, jog diagnozė juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija nėra eismo įvykio padarinys, tuo tarpu antrasis faktorius iš dalies yra eismo įvykio padarinys, tačiau jo įtakos negalima nustatyti, nes nėra aišku, kokie buvo judesių apribojimai. Trečiasis faktorius – nervų šaknelių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais taip pat, anot eksperto, nėra eismo įvykio padarinys, ekspertas negali tiksliai įvardinti ar ketvirtasis faktorius, t.y. melopatija, yra eismo įvykio padarinys. Pažymėjo, jog iš keturių nukentėjusiajai nustatytų faktorių, tik vienas yra eismo įvykio padarinys, todėl nėra pagrindo teigti, kad draudikas atsakingas dėl visų ieškovo patirtų išlaidų. Nurodė, kad V. G. nustatytas 30 proc. nedarbingumo lygis, tokio dydžio išlaidas ieškovas sutiktų kompensuoti ieškovui po byloje atliktos ekspertizės. Pažymėjo, kad esant 30 proc. nedarbingumo lygiui, profesinio darbingumo sumažėjimas turėtų būti atlyginamas, tačiau pažymėjo, kad bendrasis nedarbingumas neturėtų būti kompensuojamas. Papildomai paaiškino, jog pažyma, kuria remiasi ieškovo atstovas išduota nepagrįstai, o teismas neturi pareigos remtis tik šia pažyma, nes atlikta ekspertizė ją paneigia. Pažymėjo, jog objektyviai negalima nustatyti, kokia dalimi atsakovas atsakingas už ieškovo patirtą žalą, todėl sutinka padengti žalą toje dalyje, kurioje ieškovė buvo pripažinta nedarbinga 2014 metais.

11Atsakovo atstovė A. B. pažymėjo, kad ieškovo atstovai privalo tikrinti ar pagrįstai išduotas nedarbingumas, ar aprašo tvarkymas pagrįstas dokumentais. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju nebuvo judesio amplitudžių vertinimo, NDNT specialistai ignoravo faktą, kad duomenys apie stuburo pakenkimus buvo fiksuoti jau 2004 metais, šie pakenkimai buvo 2 ir 3 laipsnio, t.y. žymus funkcijos apribojimas. Pažymėjo, kad nustatant darbingumo lygį buvo atsižvelgta ne į ligos kodus, bet į pasekmes, t.y. funkcijos apribojimus. Nurodė, kad lėtinių ligų įtaka darbingumui buvo ne tokia ir neženkli. Paaiškino, kad paskutinį kartą nustatant darbingumo lygį buvo atsižvelgta į įvairių stuburo vietų judesio amplitudes, todėl darbingumas, susijęs su eismo įvykiu nustatytas 70 proc.

12Ieškinys tenkintinas iš dalies.

13Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų teisme, nustatyta, kad 2006-06-27 eismo įvykio metu sužalota V. G., kuri dėl stuburo slankstelio lūžimo, dešinės šlaunies žaizdos, galvos traumos buvo hospitalizuota (b.l. 7). Nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas draudžiamuoju įvykiu (b.l. 8). Laikotarpiu nuo 2006-11-08 iki 2007-11-07 V. G. nustatytas 40 procentų darbingumas, skirta 323,60 Lt netekto darbingumo periodinė kompensacija bei 347,35 Lt periodinė valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija (b.l. 9, 10, 19), laikotarpiu nuo 2007-11-06 iki 2008-11-05 nustatytas 40 proc. darbingumas, skirta 362,06 Lt kompensacija ir 398,15 Lt pensija (b.l. 11, 12, 21), laikotarpiu nuo 2008-11-04 iki 2010-11-03 nustatytas 40 proc. darbingumas, skirta 397,30 Lt kompensacija bei 541,01 Lt pensija (b.l. 13, 14, 23), o laikotarpiu nuo 2010-11-02 iki 2012-11-01 V. G. nustatytas 50 proc. darbingumas bei skirta 260,33 Lt periodinė kompensacija ir 270,51 Lt pensija (b.l. 15, 16, 25). Iš darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymos Nr. 0015299 matyti, kad laikotarpiu nuo 2012-10-30 iki 2014-10-29 V. G. nustatytas 50 procentų darbingumas pagal diagnozės kodą T91.1 (b.l. 26). VSDFV Marijampolės skyriaus sprendimu skirta 331,08 Lt periodinė neteko darbingumo kompensacija (b.l. 27). Remiantis duomenimis apie asmens darbingumo lygį pagal NDNT pateiktus duomenis V. G. nustatytas 50 proc. darbingumo lygis pagal diagnozes M51.1, T91.1, G55.1, G99.2, T91.1 (b.l. 28). V. G. paskirta 270,51 Lt socialinio draudimo netekto darbingumo pensija nuo 2012-12-01 iki 2014-10-31 (b.l. 29). Ieškovas 2013-05-16 raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas atlyginti nuo 2012-11-01 iki 2013-04-30 3609,54 Lt dydžio patirtą žalą (b.l. 30-31). Atsakovas 2014-05-21 raštu informavo ieškovą, kad V. G. netektas darbingumas nuo 2012-11-01 nėra susijęs su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, todėl atsakovui nėra pagrindo kompensuoti ieškovo patirtą žalą (b.l. 33). VSDFV Marijampolės skyrius 2014-06-25 rašte nurodo, kad 2012-10-30 V. G. nustatytas 50 proc. netektas darbingumas įtakotas eismo įvykio (b.l. 34), analogiškas išvadas teikia ir NDNT 2014-01-09 rašte (b.l. 39). 2014-10-28 NDNT V. G. iki senatvės pensijos amžiaus nustatė 50 proc. darbingumo lygį ir neterminuotai – 70 proc. darbingumo lygį dėl nelaimingo atsitikimo darbe (b.l. 176-178). 2014-12-09 atsakovas kreipėsi į NDNT skyrių su prašymu-pretenzija (b.l. 174-175). NDNT 2015-02-06 raštu paliko galioti 2014-10-28 spendimą dėl darbingumo lygio, jo priežasties ir termino (b.l. 176-178), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2015-01-30 taip pat paliko galioti 2014-10-28 priimtą sprendimą (b.l. 183-186). Iš pažymos apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas nustatyta, kad V. G. išmokėta 12031,80 Lt išmokų (b.l. 40-42). Iš pateiktų sveikatos įrašų matyti, kad 2004-03-05 V. G. lankėsi pas neurologą dėl stuburo osteochondrozės (b.l. 59-60), skundėsi skausmu strėnose, kakle, ribotais judesiais (b.l. 63-66). 2008-09-23 V. G. nustatyta juosmeninės stuburo dalies osteochondrozė, spondiliozė, spondilioartrozė (b.l. 67), 2010-09-10 – juosmeninės stuburo dalies osteochondrozė, spondilioartrozė, L1 senas kompresinis lūžimas, L3 hemangioma, L3-4 cirkuliari protrūzija, daugybinės Šmarlio išvaržos (b.l. 68). Gydytojo eksperto išvadoje nurodoma, kad atsižvelgiant į visus medicininius duomenis dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų V. G. galėjo netekti iki 10 proc. viso dargingumo (b.l. 77-78). Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus pateikto ekspertizės akto Nr. EKG 72/14(02) nustatyta, kad gydymasis nuo eismo įvykio iki 2014 metų rugsėjo mėnesio lygiagrečiai tęsiamas ir dėl kitų stuburo ligų, pasižyminčių ta pačia simptomatika, nustatytos diagnozės – juosmens ir kitų tarpslanstelinių diskų ligos su radikulopatija bei nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko suspaudimais – nėra eismo įvykio padarinys ir nėra tiesiogiai susiję su eismo įvykiu, tuo tarpu stuburo lūžio padariniai yra eismo įvykio padarinys, mielopatija, sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur apima ir eismo įvykio padarinius, ir stuburo pakitimus dėl ligos, t.y. ši diagnozė iš dalies yra tiesiogiai susijūsi su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais (b.l.132-141). Ekspertas nurodė, jog nepakanka duomenų atsakyti į klausimą, kokią dalį V. G. nustatytame netekto darbingumo lygyje sudaro diagnozės, atsiradusios dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, ir kokią dalį sudaro diagnozės, kurios nėra priežastiniu ryšiu susijusios su eismo įvykio metu patirta trauma.

14Dėl žalos atlyginimo regreso tvarka ir atlygintinos žalos dydžio.

15Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o minimo straipsnio 3 dalis suteikia draudimo išmokas išmokėjusioms socialinio draudimo įstaigoms regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Taigi, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymuose) numatytos išmokos, mokamos apdraustajam asmeniui ar jo šeimos nariams apdraustojo asmens sužalojimo ar jo gyvybės atėmimo atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2014). Taigi, tais atvejais, kai dėl trečiojo asmens kaltės sužalotas asmuo netenka darbingumo ir dėl to jam paskiriama netekto darbingumo pensija pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, šią pensiją išmokėjusi valstybinio socialinio draudimo įstaiga įgyja regreso teisę į už sveikatos sužalojimą atsakingą asmenį pagal 6.290 straipsnio 3 dalį, išskyrus atvejus, kai už sveikatos sužalojimą atsakingas asmuo mokėjo socialinio draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-916/2015). Analogiškos nuostatos taikytinos ir pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau – NADPLSDĮ) mokamoms netekto darbingumo periodinėms kompensacijoms.

16Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (CK 6.245–6.250 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2013 ir kt.). Taigi, socialinio draudimo įstaiga, reikšdama reikalavimą žalą padariusiam asmeniui (jo draudikui) ją atlyginti, turi įrodyti žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygas.

17CK 6.245 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastiniam ryšiui būdinga jo faktinis ir teisinis pobūdžiai (etapai). Nustatant faktinį ryšį yra tikrinama ar žala būtų atsiradusi, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teisinis ryšys yra nustatomas sprendžiant, ar teisiniai padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 str. 1 d.). Pažymėtina, jog pagal CK 6.248 straipsnio 2 dalį kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Taikant civilinę atsakomybę kaltė yra nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tam yra taikomas protingo asmens elgesio standartas (lot. bonus pater familias), kuris reiškia, kad asmuo bet kokioje situacijoje privalo elgtis taip, kaip galima protingai tikėtis iš bet kurio kito protingo asmens, t. y. asmuo turi būti objektyviai apdairus ir rūpestingas. Taigi, nustatant asmens kaltę yra lyginami du elgesio standartai – faktinis asmens elgesys konkrečioje situacijoje ir objektyvus bet kurio asmens elgesys konkrečioje situacijoje. Jei yra šių standartų neatitiktis, turi būti konstatuojama kaltė. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie taip pat, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas).

18Socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusiojo asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Atkreiptinas dėmesys, jog toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusiojo asmens patirtos žalos dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-313/2015). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu sužalota V. G. sveikata, jai paskirtos ir mokamos netekto darbingumo kompensacija ir socialinio draudimo netekto darbingumo pensija. Ieškovas trečiajam asmeniui išmokėjo 3 484,65 EUR išmokų. Transporto priemonės vairuotojo civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, todėl išmokėtas sumas ieškovas prašo priteisti iš atsakovo. Su ieškovo reikalavimu atsakovas nesutinka, nurodydamas, kad trečiajam asmeniui V. G. nustatytas 50 proc. nedarbingumo lygis nustatytas ir dėl lėtinių stuburo ligų, kurios diagnozuotos jau nuo 2004 metų. Pažymėtina, jog netekto darbingumo periodinė kompensacija skirta pagal Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą Nr. 0015299, kurioje nurodytas diagnozės kodas T91.1 (stuburo lūžio padariniai) (b.l. 26, 27). Ekspertizės akte nurodyta, kad ši diagnozė yra eismo įvykio padarinys (b.l. 132-141), todėl ieškovo reikalavimas dėl 1 917,75 EUR išmokėtos netekto darbingumo periodinės išmokos kompensacijos tenkintinas. Tuo tarpu netekto darbingumo pensija V. G. skirta pagal pažymą, kurioje nurodyti keturi diagnozės kodai, t.y. M51.1 (juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija), T91.1 (stuburo lūžio padariniai), G55.1 (nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslanstelinio disko sutrikimais) bei G99.2 (mielopatija sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur). Pažymėtina, jog ekspertizės aktu nustatyta, kad diagnozės M51.1 bei G.55.1 nėra eismo įvykio padarinys ir nėra tiesiogiai susijusios su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, G99.2 apima tiek eismo įvykio padarinius, tiek stuburo pakitimus dėl ligos, todėl iš dalies yra susiję su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, o T91.1, kaip jau minėta, yra eismo įvykio padarinys. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo nukentėjusiam asmeniui padaryta turtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-916/2015). Nagrinėjamu atveju ieškovas išmokėjo trečiajam asmeniui V. G. 1 566,90 EUR netekto darbingumo pensijos, tačiau atliktos byloje ekspertizės aktu nustatyta, kad dalis diagnozių, kurių pagrindu trečiajam asmeniui nustatytas darbingumo lygis, nėra eismo įvykio padarinys ar tik iš dalies yra įvykusio eismo įvykio padarinys. Pažymėtina, jog nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Atkreiptinas dėmesys, jog pažymoje yra nurodyti 4 diagnozės kodai, todėl jų visuma sudaro 100 procentų, kiekvienas atskirai sudaro po 25 procentus. Ekspertams nustačius, jog eismo įvykio padariniu yra tik vienas iš nurodytų diagnozės kodų bei vienas apimantis tiek eismo įvykio padarinius, tiek stuburo pakitimus dėl ligos, darytina išvada, jog dėl netekto darbingumo pensijos išmokėjimo ieškovo patirta žala tik iš dalies kilo dėl atsakovo kaltės, todėl iš atsakovo priteistina 40 procentų ieškiniu prašomos priteisti netekto darbingumo pensijos (25 procentai dėl diagnozės T91.1 bei 15 procentų dėl diagnozės G99.2). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priteistinos žalos dydis šioje dalyje mažintinas, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 626,76 EUR (1 566,90 EUR x 40 proc.).

19Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dalyje dėl išmokėtos netekto darbingumo periodinės išmokos kompensacijos tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 917,75 EUR, tuo tarpu reikalavimas dėl išmokėtos netekto darbingumo pensijos tenkintinas iš dalies, ieškovui priteistina 626,76 EUR, taigi, viso ieškovui priteistina 2 544,51 EUR, likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

20Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

21Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys). CPK 79 straipsnis numato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos susijusio su bylos nagrinėjimu. Prie išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos susijusios su vietos apžiūra. Kaip konstatuota kasacinio teismo jurisprudencijoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 28 d. nutartį, priimą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. N. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-413/2011), nors CPK 83 straipsnio pavadinime nurodoma apie atleidimą nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tačiau šio straipsnio 1–3 dalyse reglamentuojamas atleidimas tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK normose nenustatyta, kad savivaldybės institucija, pareiškusi ieškinį dėl lėšų išieškojimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), atleidžiama nuo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu atleistas tik nuo žyminio mokesčio, tačiau ne nuo kitų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas dėl ekspertizės byloje atlikimo patyrė 459,91 EUR (b.l. 110, 152) išlaidų, teismas tenkino 73,02 proc. ieškinio reikalavimų, todėl iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 124,08 EUR bylinėjimosi išlaidų (459,91 EUR x 26,98 proc.).

22CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir 96 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo atleistas ir nemokėjo žyminio mokesčio, patenkinus ieškovo ieškinį iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai yra priteistina 76,67 EUR dydžio žyminis mokestis (105 EUR x 73,02 proc.).

23Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 31,08 EUR ir yra didesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01) nustatyta minimali 3 EUR suma, o teismas patenkino 73,02 proc. ieškinio reikalavimų, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 8,39 EUR, o iš atsakovo valstybės naudai priteistina 22,69 EUR pašto išlaidų (CPK 92 str.).

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

25ieškinį tenkinti iš dalies.

26Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus, į. k. 188677622, naudai 2544,51 EUR (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 51 euro ct) žalos atlyginimo.

27Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

28Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus, į. k. 188677622, atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, naudai 124,08 EUR (vieną šimtą dvidešimt keturis eurus 8 euro ct) bylinėjimosi išlaidų.

29Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, 76,67 EUR (septyniasdešimt šešis eurus 67 euro ct) žyminio mokesčio valstybės naudai.

30Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus, į. k. 188677622, 8,39 EUR (aštuonis eurus 39 euro ct) pašto išlaidų valstybės naudai.

31Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, 22,69 EUR (dvidešimt du eurus 69 euro ct) pašto išlaidų valstybės naudai.

32Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,... 2. sekretoriaujant Romai Railianienei,... 3. dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 4. atsakovo atstovams E. T. P., A. B.,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 6. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo... 7. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškovo ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškovo... 8. Tretieji asmenys R. L. ir V. G. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.... 9. 2015-11-05 vykusio teismo posėdžio metu ieškovo atstovė V. Š. palaikė... 10. Atsakovo atstovas E. T. P. su ieškovo reikalavimu nesutiko, paaiškino, kad... 11. Atsakovo atstovė A. B. pažymėjo, kad ieškovo atstovai privalo tikrinti ar... 12. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 13. Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų teisme,... 14. Dėl žalos atlyginimo regreso tvarka ir atlygintinos žalos dydžio.... 15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 1... 16. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad... 17. CK 6.245 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė... 18. Socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų... 19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas, vadovaudamasis teisingumo,... 20. Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi... 21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 22. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių... 23. Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 31,08... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270... 25. ieškinį tenkinti iš dalies.... 26. Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, ieškovo... 27. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 28. Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 29. Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, 76,67 EUR... 30. Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 31. Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, 22,69 EUR... 32. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...