Byla 2A-1151-340/2009

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės, kolegijos teisėjų A. Auruškevičiaus, P. Jaržemskio, sekretoriaujant V. Kamašinienei, dalyvaujant ieškovo (apelianto) atstovėms advokatėms E. Katauskaitei-Petronienei, S. Katauskaitei, atsakovei O. R., atsakovės atstovui advokatui A. Kalkiui, atsakovo – Vilniaus apskrities viršininko administracijos, atstovui V. Vanagui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Č. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Č. K. ieškinį atsakovei O. R., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sutarties dalies ir administracinių aktų dalies pripažinimo negaliojančiais.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiais:

  1. 1992-02-28 Vilniaus r. Trakų Vokės apylinkės Tarybos sprendimo dalį dėl leidimo statyti gyvenamąjį namą ( - ) gyvenvietėje bei 0,1500 ha žemės sklypo išskyrimo O. R., ir pripažinti, kad faktiškai leidimas statyti gyvenamąjį namą ( - ) gyvenvietėje bei 0,1500 ha žemės sklypas buvo išskirti Č. K.;
  2. 1992-04-23 žemės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutarties dalį, kurioje statytoja įrašyta O. R., ir statytoju pagal šią sutartį pripažinti Č. K.;
  3. pakeisti priedelio Nr. 1 prie Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-08-04 protokolo Nr. 1025 p. „Trakų Vokės apylinkės parduodamų privačių namų valdų sklypų sąrašo“ 63 p., įrašant jame vietoje O. R. - Č. K.;
  4. 1996-06-05 Vilniaus apskrities valdytojo įsakymą dėl faktiškai naudojamos namų valdos 2531 kv.m. žemės sklypo Nr. 40, ( - ) pardavimo dalį, kurioje žemės sklypo naudotoja/pirkėja įrašyta O. R., ir žemės sklypo naudotoju/pirkėju pripažinti Č. K.;
  5. pripažinti negaliojančia 2002-10-14 Nr. VB7-1-5630, Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dėl 0,1031 žemės sklypo Nr. 40, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) Vilniaus m. dalį, kurioje pirkėja įrašyta O. R., ir žemės sklypo pirkėju pagal šią sutartį pripažinti Č. K.;

5priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

6Nurodė, jog 1991-1992 m. turėjo galimybę gauti kelis žemės sklypus ( - ) apylinkėje ( - ). Du sklypus padėjo įsigyti broliams, o vieną sklypą norėjo įsigyti pats ieškovas. Ieškovas susitarė su O. R., kad formaliai žemės sklypas bus suteiktas tariamai jos gyvenamojo namo statybai, t. y. sandoris bus įformintas jos vardu, o vėliau ji ieškovui neatlygintinai perleis šį žemės sklypą. 1992-04-10 buvo pasirašyta sutartis, kuria buvo įtvirtintas minėtas žodinis susitarimas; sutartimi atsakovė O. R. neprieštaravo, kad sklypas laikinai teisiškai būtų įformintas jos vardu ir įsipareigojo sklypą Nr. 40 perregistruoti ir padovanoti ieškovui paprašius. 1992-04-16 buvo sudarytas sklypo linijų, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pamatų ribų nužymėjimo vietoje aktas, o 1992-04-23 - atsakovė O. R. pasirašė žemės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutartį, kurios pagrindu vėliau, vadovaujantis Vyriausybės 1995-05-17 nutarimu Nr. 987, formaliai išsipirko šį žemės sklypą iš valstybės. Visų šių dokumentų ruošimą organizavo ieškovas, tuo tarpu atsakovė, vykdydama 1992-04-10 susitarimą, šiuos dokumentus tik pasirašydavo. Ieškovas pažymėjo, kad už žemės sklypą jis savo lėšomis mokėjo valstybei. Atsiradus teisinei galimybei nusipirkti šalia šio sklypo esančią valstybinę žemę, ieškovas rūpinosi perkamo iš valstybės sklypo pardavimo formalumų sutvarkymu. Prašymas parduoti 1031 kv.m žemės sklypą formaliai buvo paduotas atsakovės – O. R. vardu 1996-01-09, tačiau jį pasirašė ieškovas. Išimtinai ieškovo pastangų dėka 2002-10-14 atsakovei O. R. buvo parduotas 1031 kv.m žemės sklypas; kurio įsigijimas taip pat apmokėtas ieškovo lėšomis. Per visus šiuos metus atsakovė O. R. neneigė ieškovo teisių į šį žemės sklypą Nr. 40, pripažino ieškovą faktiniu sklypo savininku, tačiau žodžiu paprašius įvykdyti susitarimą, sudarytą 1992-04-10, ji šiuos ieškovo žodinius prašymus akivaizdžiai ignoruoja.

7Atsakovė O. R. prašė ieškovo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad dėl jokio nekilnojamojo turto su ieškovu nebuvo ir nėra susijusi teisiniais santykiais, todėl nėra teisiškai ieškovui įsipareigojusi. Dėl atsakovės žemės pirkimo iš valstybės sandoryje ieškovas nėra susijęs teisiniais santykiais su atsakove, taip pat ir su valstybės įgaliotais administraciniais organais, todėl ieškovo reikalavimai pripažinti jų teisėtus aktus negaliojančiais ar negaliojančiais iš dalies, yra nepagrįsti ir neteisėti. Pažymėjo, kad ieškovas savo reikalavimus grindžia 1992-04-10 sutartimi, tačiau atsakovė jos nėra sudariusi ir pasirašiusi. Nurodė, kad ji teisėtai pirko iš valstybės žemės sklypus; žemės sklypai vienas su kitu ribojosi, todėl registruojant juos buvo suteiktas vienas numeris - Nr. 40, o juridinis žemės sklypo, įsigijimo pagrindas - 2002-10-14 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. VB7-5630. Žemės pirkimo iš valstybės sutartis galioja daugiau negu dešimt metų, todėl naikinti ją nėra pagrindo. Prie ieškinio pridėta 1992-04-23 žemės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutarties kopija tik patvirtina ir įrodo, kad visus teisinius veiksmus, susijusius su žemės sklypų atsakovei išskyrimu ir jų pirkimu atliko pati atsakovė.

8Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas savo reikalavimus dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais grindžia CK 1.87 str. nuostatomis dėl apsimestinio sandorio negaliojimo. Administracinis aktas nėra sandoris, todėl, kad administraciniam aktui šios nuostatos negali būti taikomos. Pažymėjo, kad sprendžiant ginčą reikia patikrinti, ar ieškovui galėjo būti parduotas žemės sklypas individualiai statybai ne konkurso tvarka. Nurodė, kad žemės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai 1992-04-23 sutarties, pagal kurią Vilniaus r. Trakų Vokės apylinkės Taryba suteikė statytojai – O. R. 1500 kv.m žemės sklypą ( - ) gyvenvietėje, individualiai statybai, 2.1 punkte buvo numatyta naikinamoji sąlyga, kad statytojas privalo pradėti individualią statybą per 1 metus ir ją baigti per 5 metus nuo leidimo statybai išdavimo dienos. Ginčo sklype nėra pastatyto ar statomo namo. Taigi naikinamoji sąlyga yra įvykusi, 1992-04-23 sutartis yra negaliojanti, nesukelianti jokių teisinių pasekmių, todėl reikalavimas statytoju pagal šią sutartį pripažinti ieškovą yra atmestinas. Nurodė, jog sprendžiant ginčą dėl 2002-10-14 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pirmenybė teiktina specialiosioms teisės normoms, reglamentuojančioms valstybinės žemės pardavimą. Kadangi atsakovė – O. R., su prašymu parduoti valstybinės žemės sklypą Nr. 40 į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių kreipėsi 2002-04-10, prie prašymo pridėjo skyrimą patvirtinantį dokumentą bei kitus reikiamus dokumentus, valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovei parduotas nustatyta tvarka skirtas žemės sklypas, yra teisėta.

9Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškinyje keliamais reikalavimais nesutiko. Pažymėjo, kad Vilniaus r. Trakų Vokės apylinkės Tarybos 1992-02-28 sprendimu žemės sklypas individualiai namų statybai buvo išskirtas atsakovei O. R.. Taip pat 1992-08-04 priedėlio prie protokolo Nr. 1025p 63 punkte irgi įrašyta atsakovė O. R.. Žemės sklypų suteikimo tvarką tuo metu reglamentavo Vyriausybės nutarimu Nr. 278 patvirtinti Individualios statybos nuostatai. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad tai būtent jis kreipėsi dėl žemės sklypo išskyrimo. Pažymėjo, kad sprendimas dėl žemės sklypo išskyrimo buvo priimamas dėl to asmens, kuris kreipėsi, todėl visiškai nesuprantamas yra ieškovo teiginys, kad sklypas „tariamai“ suteikiamas atsakovei O. R.. Nurodė, kad ieškovas, prašydamas teismo panaikinti 1992-02-28 Vilniaus r. Trakų Vokės apylinkės Tarybos sprendimą bei 1996-06-05 Vilniaus apskrities valdytojo įsakymą, nepagrindžia nei vieno šių aktų naikinimo pagrindo. Ginčijami aktai nepažeidė ieškovo jokių teisių ar teisėtų interesų. Atsakovas nurodė, kad ieškovas teise skųsti administracinius aktus turėjo pasinaudoti per vieną mėnesį nuo skundžiamų aktų paskelbimo arba sužinojimo apie juos. Todėl 2009 m. reikšdamas ieškinį praleido vieno mėnesio apskundimo terminą, todėl šis ieškovo reikalavimas turėtų būti atmestas remiantis vien tik šiuo pagrindu ir byla reikalavimų dalyje dėl Vilniaus rajono Trakų Vokės apylinkės Tarybos 1992-02-28 sprendimo bei 1996-06-05 Vilniaus apskrities valdytojo įsakymo dalies pripažinimo negaliojančiomis nutraukta. Atsakovas taip pat pažymi, kad ieškovas prašo pripažinti negaliojančiomis administracinių aktų dalis, nenurodydamas nei vieno jų neteisėtumo pagrindo.

10Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2009-06-02 sprendimu ieškinį atmetė; panaikino Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2006-12-22 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – padaryti įrašą registre dėl nuosavybės teisės žemės sklypo Nr. 40, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausančio O. R. perleidimo draudimo (pagal ieškovo Č. K. prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę); priteisė iš ieškovo Č. K. atsakovei O. R. 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad O. R. vardu yra registruota daiktinės teisės į ginčo sklypą - žemės sklypą Nr. 40, esantį ( - ), 2002-10-14 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. VB7-1-5630 pagrindu. Sutartis sudaryta ir Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-06-05 įsakymo Nr. 621-41 pagrindu. Teismas konstatavo, jog ieškovas reikalavimus grindžia tuo, kad 1992-04-10 sudarė sutartį su atsakove O. R., kuri įsipareigojo perregistruoti ar dovanoti ginčo sklypą ieškovui. Atsakovė neigia sudariusi tokį sandorį, tvirtina, kad jos tikra valia buvo įgyti ginčo sklypą, tai patvirtina 2002-10-14 pirkimo-pardavimo sutartis. 1992-04-10 sutartis nebuvo sudaryta notariškai, šios sutarties originalo ieškovas neturi ir jam nežinoma jo buvimo vieta. Nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys tokios sutarties sudarymo faktą; iš notarinių registrų knygos įrašo Nr. 3617 nėra aišku, kokį konkretų veiksmą atliko notarė G. Š. (ji yra mirusi). Taigi teismas negalėjo vadovautis ieškovo pateiktu sutarties nuorašu, todėl padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė sutarties sudarymo fakto; tuo pačiu neįrodė, kad jį su atsakove O. R. sieja civiliniai teisiniai santykiai, susiję su ginčo sklypu, t. y., kad pastaroji turi prievolę ieškovui perduoti ginčo sklypą, todėl atmestas reikalavimas pripažinti negaliojančia 2002-10-14 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. VB7-1-5630, dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo dalį, kurioje pirkėja įrašyta O. R., ir žemės sklypo pirkėju pagal šią sutartį pripažinti Č. K.. Dėl šių aplinkybių analogiškai negali būti tenkinami ir kiti ieškinio reikalavimai. Teismas pažymėjo, kad dar iki ieškovo nurodomos 1992-04-10 sutarties, t. y. 1992-02-28, Vilniaus r. Trakų Vokės apylinkės Tarybos sprendimu buvo leista O. R. statytis gyvenamąjį namą, išskiriant jai žemės sklypą. Teismas sutiko su atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos argumentu, kad 1992-04-23 žemės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutarties nuorašas patvirtina, kad teisinius veiksmus, susijusius su žemės sklypų atsakovei O. R. išskyrimu ir jų pirkimu atliko pati atsakovė. Ieškovas ir neginčijo, kad šią sutartį pasirašė atsakovė. Vilniaus apskrities viršininko administracija pagrįstai argumentuoja, kad šios naudojimo (nuomos) sutarties 2.1 ir 3 p. pagrindu tokia sutartis laikytina nutraukta. Todėl šiuo metu tokia sutartis nesukelia teisinių pasekmių, dėl ko ir reikalavimas statytoju pripažinti ieškovą atmestas. Teismas laikė, kad kiti šalių argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl atkirai jų nepatarė.

11Apeliaciniu skundu ieškovas Č. K. prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-06-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinant ieškinio reikalavimus. Apelianto nuomone, teismas neteisingai įvertino ir kvalifikavo faktines bylos aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, nesilaikė teismo sprendimui keliamo pagrįstumo reikalavimo (CPK 263 str.). Teismas nevertino ieškiniu ginčijamų dokumentų bei pateiktų įrodymų, padarė tik bendro pobūdžio prielaidą, kad šalių pateikti argumentai bei įrodymai esminės reikšmės bylai neturi. Apelianto vertinimu, teismas pažeisdamas CPK 270 str. 3 d. 3 p. nepateikė argumentų, dėl kurių atmetė pateiktą įrodymą – 1992-04-10 sutarties originalų notarės G. Š. patvirtintą nuorašą, kuris turi tokią pat įrodomąją galią kaip ir originalus šios sutarties egzempliorius, jeigu toks būtų pateiktas teismui. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė O. R. neginčijo šios sutarties nei joje esančio parašo tikrumo. Taip pat teismas ignoravo kitus byloje esančius įrodymus, įrodančius 1992-04-10 sutarties egzistavimą. Apeliantas nurodo, jog teismas formaliai konstatavo, jog nesant įrodytai aplinkybei, kad buvo sudaryta 1992-04-10 sutartis tarp ieškovo ir atsakovės, nėra įrodyta ir aplinkybė, kad ieškovą su atsakove siejo civiliniai teisiniai santykiai, susiję su ginčo sklypu, t. y., kad atsakovė turi prievolę ieškovui perduoti ginčo sklypą, ko pasekoje ieškinio reikalavimai laikyti atmestinais. Nurodo, jog teismas turėjo aiškintis 1992-04-10 sutarties sąlygas atsižvelgdamas į jos tikslus ir šalių tikrąją valią sutarties sudarymo metu prisiimant konkrečius įsipareigojimus bei faktiškai juos vykdant, taip pat į šalių elgesį po sutarties vykdymo. Kadangi dėl kitų reikalavimų teismas nepasisakė, apeliantas skunde jų nenagrinėja, tačiau laiko, kad jie tenkintini kaip reikalaujama ieškinyje.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad reikalavimai dėl administracinių aktų panaikinimo ir valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo yra išvestinio pobūdžio. Aplinkybė, kad Vilniaus apskrities valdytojo 1996-06-05 priimto įsakymo dalis dėl 0,1031 ha ploto ir Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalis dėl 0,1031 ha yra niekiniai, akivaizdi, todėl teismas turėtų savo iniciatyva pripažinti juos niekiniais ir dalyje dėl 0,1031 ha ploto taikyti restituciją. Pažymi, jog apeliantas neįrodė civilinių teisinių santykių buvimo su valstybinės žemės sklypo pardavėju – atsakovu Vilniaus apskrities viršininko administracija.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė O. R. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nuomone, sprendimas pagrįstas ir teisėtas, apeliacinis skundas nepagrįstas nei teisiniais, nei faktiniais argumentais, dėl to atmestinas. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pagrįstai pirmenybę teikė rašytiniams įrodymams, atmesdamas neturinčius reikšmės bylos objektyviam išnagrinėjimui įrodymus.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-06-02 sprendimą palikti nepakeistą, o apelianto apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismas tinkamai ir visapusiškai ištyręs faktines bylos aplinkybes nustatė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių sutarties tarp jo ir atsakovės O. R. buvimo faktą. Teismo padarytos išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų analize. Pažymi, kad apeliantas praleido terminus apskųsti administracinius aktus, o taikyti apsimestinio sandorio pagrindus administracinių aktų pakeitimui nėra teisinio pagrindo.

15Apeliacinis skundas atmetamas.

16Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą; pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų glaustumas bei kolegijos nesutikimas su teismo atskirų įrodymų vertinimu nesudaro savarankiško pagrindo panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą(CPK 328 str.); teisėjų kolegija papildo priimto sprendimo motyvus, aptardama apeliacinio skundo bei atsiliepimo apeliaciniam skundui argumentus, taigi teismo sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).

17Apelianto Č. K. atstovės apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad pagrindinis ieškovo ir apelianto reikalavimas – tai reikalavimas pripažinti negaliojančia 2002-10-14 Nr. VB7-1-5630, Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dėl 0,1031 žemės sklypo Nr. 40, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) Vilniaus m. dalį, kurioje pirkėja įrašyta O. R., ir žemės sklypo pirkėju pagal šią sutartį pripažinti Č. K.; kiti pareikšti reikalavimai dėl administracinių aktų dalinio panaikinimo apelianto vertinimu yra išvestinio pobūdžio. Ieškinio reikalavimas dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandorio nuginčijimo buvo pareikštas galiojančio CK 1.87 str. pagrindu, t. y. ieškovas prašė pripažinti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygą dėl žemės pirkėjos – atsakovės O. R. apsimestine ir laikyti, kad sandorio šalys buvo susitarusios dėl žemės pardavimo ieškovui Č. K.. Sandorio apsimestinumą ieškovas pagrindžia tuo, kad dar 1992 m. jis su seserimi, atsakove O. R. susitarė, kad formaliai žemės sklypas bus suteiktas tariamai jos gyvenamojo namo statybai, t. y. sandoris bus įformintas jos vardu, o vėliau atsakovė neatlyginiai perleis šį žemės sklypą ieškovui. Šis susitarimas buvo įtvirtintas raštu 1992-04-10 šalių susitarimu (b.l. 3, t.1).

18CK 1.87 str. reglamentuoja, kad jeigu sandoris buvo sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės; įrodinėjant sudaryto sandorio apsimestinumą reikia įrodyti, kad šalys iš tikrųjų siekė kito, nei ginčijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo; nagrinėjamoje byloje ieškovas turėtų įrodyti, kad abiejų sandorio šalių tikroji valia buvo parduoti valstybinės žemės sklypą ieškovui. Viena iš valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandorio šalių – valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, kita – fizinis asmuo atsakovė O. R.. Jokių duomenų, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, sudarydama ginčijamą sandorį, ketino sukurti teisines pasekmes ne sandoryje nurodytam pirkėjui – O. R., o kitam fiziniam asmeniui –ieškovui Č. K., byloje nėra ir negali būti. Ieškovo ginčijamas sandoris nėra privačių asmenų sandoris, valstybės, kaip civilinio sandorio šalies parduodant valstybinę žemę kompetenciją nustato įstatymai, vyriausybės nutarimai ir pan. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas tuo metu galiojusio Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ numatyta tvarka, kai ne aukciono tvarka piliečiams buvo parduodami suteikti žemės sklypai individualiems gyvenamiesiems namams statyti; ginčo žemės sklypas nebuvo suteiktas apeliantui įstatymo nustatyta tvarka, taigi Vilniaus apskrities viršininko administracija parduodant valstybinės žemės sklypą, suteiktą O. R., negalėjo sudaryti dėl šio žemės sklypo pardavimo tariamo sandorio ir turėti tikrąją valią parduoti jį kitam asmeniui – ieškovui Č. K., kuriam žemės sklypas nebuvo suteiktas įstatymo nustatyta tvarka; toks ketinimas ir apsimestinio sandorio sudarymas prieštarautų pačios valstybės nustatytai valstybinės žemės sklypų suteikimo ir pardavimo tvarkai.

19Apeliantas didelę reikšmę suteikia rašytiniam įrodymui ieškovo ir atsakovės 1992-04-10 susitarimui, kuriuo atsakovė sutinka, kad Č. K. gaunamas sklypas ( - ) laikinai teisiškai būtų įformintas O. R. vardu ir pasižada šį sklypą perregistruoti (padovanoti) Č. K. jam paprašius (b.l. 3, t.1). Pirmosios instancijos teismas šiuo įrodymu nesivadovavo, pažymėjęs, jog pats ieškovas nurodė, jog sutartis nebuvo sudaryta notariškai, šios sutarties originalo neturi, nėra duomenų, kad būtų išlikęs sutarties originalas ar jo nuorašas; teismas padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė tokio rašytinio susitarimo buvimo. Kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais – byloje pateiktas 1992-04-10 šalių sutarties notariškai pavirtintas nuorašas (b.l. 180, t.1); notarinio veiksmo – nuorašo patvirtinimą 2006 m. įrodo išrašas iš notarinių registrų knygos (b.l. 60, t.2), taigi pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra pateiktas sutarties 1992 m. sutarties originalas arba nuorašas yra nepagrįsta; yra pagrindo pripažinti, jog byloje yra pateiktas notaro patvirtintas dokumento nuorašas. Atsakovė šio sandorio neginčijo, nors pareiškė, kad jos parašas suklastotas, arba išgautas apgaulės būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandorio apsimestinumo nustatymui šis dokumentas neturi teisinės reikšmės. Susitarimo punktas, kuriuo šalys susitarė, kad Č. K. gaunamas sklypas Trakų Vokėje laikinai teisiškai būtų įformintas O. R. vardu, yra iš esmės yra niekinis; šiuo punktu buvo susitarta dėl apsimestinio teisės į žemės sklypą O. R. vardu įforminimo, kas iš esmės prieštarauja žemės sklypų suteikimo metu galiojusiai žemės sklypų individualiai statybai suteikimo tvarkai, nustatytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-12 nutarimu Nr. 278 dėl individualios statybos; žemės sklypas buvo suteikiamas tik tam piliečiui, kuris kreipėsi dėl žemės sklypo išskyrimo. Byloje nustatyta, kad kreipėsi dėl žemės sklypo išskyrimo atsakovė O. R., visi administraciniai aktai – 1992-02-28 Vilniaus r. Trakų Vokės apylinkės Tarybos sprendimas dėl leidimo statyti gyvenamąjį namą ( - ) gyvenvietėje bei 0,1500 ha žemės sklypo išskyrimo, Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-08-04 protokolas Nr. 1025 p. „Trakų Vokės apylinkės parduodamų privačių namų valdų sklypų sąrašo“ bei jo priedėlis Nr. 1 (privačių namų valdų savininkų sąrašas), 1996-06-05 Vilniaus apskrities valdytojo įsakymas dėl faktiškai naudojamos namų valdos 2531 kv.m žemės sklypo Nr. 40, ( - ) pardavimo priimti O. R.. Ieškovo ir O. R. susitarimas dėl fiktyvaus laikino teisinio įforminimo žemės sklypo O. R. vardu neturi įtakos valstybės ir O. R. teisiniams santykiniams dėl leidimo statyti, žemės sklypo suteikimo bei leidimo privatizuoti faktiškai naudojamą žemės sklypą. Teisėjų kolegijos vertinimu, neturi teisinės reikšmės ir ieškovo veiksmai forminant dokumentus, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, mokėjimai, žemės sklypo plano suderinimas ir pan., nes visi veiksmai buvo atlikti O. R. vardu; tokių techninių veiksmų atlikimas nesukelia ieškovui teisės naudotis žemės sklypu ar ji privatizuoti. Dėl analogiškų motyvų neturi reikšmės tai, kad ieškovas dirbo ginčo žemės sklypą, vežė mėšlą, augino bulves. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl netinkamo byloje surinktų įrodymų (liudytojų parodymų) vertinimo. Liudytojai J. K., V. K., R. K. buvo apklausti byloje iki pirmo priimto byloje teismo sprendimo panaikinimo, tuo metu į bylos nagrinėjimą buvo įtraukti tik ieškovas ir atsakovė. Taigi pirmosios instancijos teismas pakartotinai nagrinėdamas bylą, po to, kai pasikeitė teisėjas, buvo pakeisti ieškinio reikalavimai ir į bylą buvo įtraukti dar du atsakovai, neturėjo procesinio pagrindo vertinti liudytojų, apklaustų pirmo proceso metu, parodymus. Be to, parodymai apie bulvių auginimą ginčo sklype nėra teisiškai reikšmingi. Liudytojos V. Š. parodymai apie žemės sklypų pardavimo tvarką (b.l. 71, t.1) yra neinformatyvūs ir teisiškai nereikšmingi; tai, kad teismas jų neaptarė, nesudaro pagrindo teismo sprendimui panaikinti.

20Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo reikalavimą dėl paminėtų administracinių aktų nuginčijimo 1964 m. CK 52 str. pagrindu. Leidimo statyti suteikimas, žemės sklypo suteikimas naudojimui, leidimo privatizuoti žemės sklypą išdavimas priskiriami prie viešojo administravimo santykių; administraciniai aktai negali būti pripažinti negaliojančiais įstatymo numatytais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Kolegija sutinka su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsikirtimo apeliaciniam skundui argumentu, kad apeliantas bylos nagrinėjimo metu nenurodė nei vieno ginčijamų administracinių aktų neteisėtumo pagrindo, nepateikė duomenų, kad ginčijamais administraciniais aktais būtų pažeistos jo teises, tik nurodė, kad aktai yra apsimestiniai. Kolegija taip sutinka su atsikirtimo apeliaciniam skundui argumentu, jog nagrinėjamoje byloje taikytinas vieno mėnesio senaties terminas administracinių aktų nuginčijimui; ieškovo reikalavimas dėl administracinių aktų nuginčijimo atmetamas ir šiuo pagrindu. Apelianto atstovės argumentuoja, jog nagrinėjamoje byloje taikytinos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007 nuostatos dėl trisdešimties dienų administraciniam aktui apskųsti. Paminėtoje byloje teismai nustatė, kad atkuriant nuosavybės teises buvo pažeistos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos, ir kolegija nurodė, jog teismas, gavęs suinteresuoto asmens, kuris savo teisės gynimą kildina iš neteisės, prašymą taikyti senaties terminą ir vertindamas ieškovės praleisto termino priežastis, pagrįstai jo netenkino. Nagrinėjamoje byloje apeliantas kildina savo reikalavimo teisę ne iš savo teisės pažeidimo, bet iš sutartinių santykių su atsakove, dėl kurių, jo manymu, atsakovės ir valstybės žemės sklypo privatizavimo santykiai vertintini kaip apsimestiniai. Dėl išdėstyto kolegija sprendžia, jog nagrinėjamos bylos ir kasacinės bylos Nr. 3K-3-338/2007 faktinės aplinkybės nėra analogiškos, Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos išaiškinimas šioje byloje netaikytinas ir yra visi pagrindai taikyti senaties terminą skundui dėl administracinių aktų nuginčijimo.

21Kita šalių 1992-04-10 susitarimo sąlyga – atsakovės įsipareigojimas perleisti žemės sklypą ieškovui, jam paprašius, įtvirtina šalių teisinius santykius, analogiškus preliminariai sutarčiai, įtvirtintai 2000 m. CK. Dėl šios sutarties sąlygos galiojimo kolegija nepasisako, nes ieškovas ja nesirėmė, nereikalavo šios sutarties sąlygos įvykdymo, bet pasirinko kitą kelią – pareiškė ieškinį dėl valstybinės žemės privatizavimo sutarties pakeitimo, pateikdamas susitarimą kaip įrodymą apie žemės privatizavimo sandorio apsimestinumą.

22Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

23Iš apelianto valstybės biudžetui priteisiamos pašto išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 79, 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

Nutarė

25Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26Priteisti iš ieškovo Č. K. 22,40 Lt (dvidešimt du litus 40 centų) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Č. K. apeliacinį... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiais: 5. priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.... 6. Nurodė, jog 1991-1992 m. turėjo galimybę gauti kelis žemės sklypus ( - )... 7. Atsakovė O. R. prašė ieškovo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.... 8. Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija prašė ieškinį... 9. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškinyje keliamais... 10. Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2009-06-02 sprendimu ieškinį atmetė;... 11. Apeliaciniu skundu ieškovas Č. K. prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus apskrities viršininko... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė O. R. prašo pirmosios instancijos... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė... 15. Apeliacinis skundas atmetamas.... 16. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir... 17. Apelianto Č. K. atstovės apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad... 18. CK 1.87 str. reglamentuoja, kad jeigu sandoris buvo sudarytas kitam sandoriui... 19. Apeliantas didelę reikšmę suteikia rašytiniam įrodymui ieškovo ir... 20. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo reikalavimą dėl... 21. Kita šalių 1992-04-10 susitarimo sąlyga – atsakovės įsipareigojimas... 22. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovo... 23. Iš apelianto valstybės biudžetui priteisiamos pašto išlaidos apeliacinės... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str.,... 25. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. sprendimą palikti... 26. Priteisti iš ieškovo Č. K. 22,40 Lt (dvidešimt du litus 40 centų) pašto...