Byla 2A-1841-480/2013
Dėl turto padalinimo ir išlaikymo vaikams turtu priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė), Nijolios Indreikienės, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-227-375/2013 pagal ieškovių E. S., G. S., E. S. ieškinį atsakovui E. R. S. dėl išlaikymo priteisimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl turto padalinimo ir išlaikymo vaikams turtu priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovė E. S. prašė pripažinti, kad 2-jų kambarių butas adresu ( - ) yra jos asmeninė nuosavybė; priteisti iš atsakovo dukters E. S. išlaikymo 7200 Lt įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-06-22 iki 2012-06-21 ir dukters G. S. išlaikymo 7200 Lt įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-06-22 iki 2012-06-21; priteisti iš atsakovo dukters E. S. išlaikymui po 200 Lt skaičiuojant nuo 2012-06-22 iki jos pilnametystės; priteisti iš atsakovo dukters G. S. išlaikymui po 200 Lt skaičiuojant nuo 2012-06-22 iki jos pilnametystės, paskirti ieškovę lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškovė nurodė, kad minėtas butas buvo įgytas už jos asmenines lėšas. 1999-05-20 ji pirko kambarį bute ( - ) (tuo metu jo adresas buvo ( - )), kurio dabartinis statusas: sujungtas su kitu daiktu. Viso buto įsigijimo pagrindu nurodoma ta pati 1999-05-20 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 3438 bei kita 1999-05-20 sutartis Nr. 3437. Atsakovas nesudarė nei vienos sutarties. Tuo metu jis neturėjo jokių pajamų, tik komunalinių paslaugų skolas iš buvusio jų buto ( - ). Abiejų kambarių pirkimo kainos – 15000 Lt ir 18000 Lt. Šią sumą ieškovė gavo paveldėjimo keliu, pardavus mirusios mamos J. S. butą, taip pat paveldėjus piniginį indėlį. Po santuokos nutraukimo 1994-09-05 su atsakovu dar kelis metus gyveno kartu ir gimė dar dvi dukros E. (( - )) ir G. (( - )). Ieškovė gauna atlyginimą 1000 – 1200 Lt per mėnesį. Yra 40 procentų darbinga, todėl gauna netekto nedarbingumo pašalpą, kurią išleidžia maistui sau ir dukroms, o atlyginimą panaudoja mokesčiams ir skoloms už komunalinius patarnavimus apmokėti. Ieškovas neteikia ir niekada neteikė jokios paramos visoms keturioms dukroms praktiškai nuo pat pirmųjų santuokos nutraukimo mėnesių, nors kiekvienai nepilnametei būtinas bent 200 Lt išlaikymas per mėnesį. Atsakovas lėšų išlaikymui neskiria daugiau kaip 3 metai, todėl prašė iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą po 200 Lt per mėnesį už 36 mėnesius kiekvienai, iš viso 14400 Lt.

5Atsakovas priešieškiniu prašė padalyti butą ( - ) tokia tvarka: jam pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį buto, ieškovei taip pat ½ dalį buto ( - ). Asmeninės nuosavybės teise jam atitenkančią ½ dalį buto skirti kaip išlaikymą turtu vaikams: E. S. - 5/16 dalis buto, G. S. - 3/16 dalis buto, esančio ( - ). Nurodė, kad geriausiai vaikų interesus atitiktų išlaikymo priteisimas ne pinigais, o turtu, kadangi vienintelės gaunamos pajamos – netekto darbingumo pensija 606,85 Lt per mėnesį. Jo netektas darbingumas sudaro net 70 procentų. Siekdamas susirasti darbą klausinėja pažįstamų, kreipėsi į darbo biržą, bet darbo gauti nepavyksta. Butas ( - ) priklauso abiems su ieškove bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Santuokos nutraukimo byloje 1994-09-05 sprendimu turtas nebuvo padalintas. Nors santuoka buvo nutraukta, jis su ieškove dar apie 13 metų gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, jiems gimė dukros E. ir G.. Gyventi atskirai pradėjo apie 2007 m. Kad ieškovė kreipėsi į teismą ir kad priimtas teismo sprendimas dar 1994 m. jam nebuvo žinoma. Atsitiktinai sužinojo tik 2009 m., kai gavo ieškovės pareiškimą dėl išlaikymo priteisimo. Dėl objektyvių priežasčių (ligos) jis negali teikti išlaikymo periodinėmis išmokomis, todėl prašė padalinti butą tam, kad būtų galima priteisti išlaikymą dukroms turtu.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė: pripažino 2-jų kambarių butą adresu ( - ) (unikalus Nr. ( - )) ieškovės E. S. asmenine nuosavybe; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai E. S., a.k. ( - ) ir nepilnametei dukrai G. S., a.k. ( - ) po 200 Lt kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2012-06-22 iki jų pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant ieškovei E. S. uzufruktą į šias lėšas; priteisė iš atsakovo dukters E. S. išlaikymo įsiskolinimą 7200 Lt; priteisė iš atsakovo dukters G. S. išlaikymo įsiskolinimą sumoje 7200 Lt.

8Teismas nustatė, kad atsakovas yra E. S., gim. ( - ) ir G. S. gim. ( - ) tėvas (t. 1, b. l. 8). Kauno miesto apylinkės teismo 1994-09-05 sprendimu Nr. 2-9058/94-30 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, tačiau turtas padalintas nebuvo (t. 1, b. l. 32, 78 -80). Šiuo sprendimu buvo priteistas išlaikymas šalių dukroms Agnei, gim. ( - ), ir Rimantei, gim. ( - ). 1999-05-20 pirkimo - pardavimo sutarčių Nr. 3438 ir Nr. 3437 pagrindu (t. 1, b. l.103-107) ieškovė įsigijo kambarį 406A-3/12,36 kv.m. vieno kambario bute Nr. ( - ) ir kambarį 406-2/17,90 kv.m. vieno kambario bute Nr. ( - ). Atsakovo vardu nekilnojamojo turto nėra įregistruota (t. 1, b. l. 50). 1999-04-19 ieškovė, kartu su broliu paveldėjo savo mirusios motinos J. S. turtą – butą ( - ) ir piniginį indėlį (t.1, b. l. 110). Ieškovė paveldėtą butą kartu su savo broliu pardavė už 32 000 Lt (1 t. b.l.111, 112). Ieškovė turi sveikatos problemų (1 t. b.l.113-119), jos darbingumas – 40 procentų (1 t. b. l. 89). Dukra G. turi specialiųjų poreikių (3 t. b.l.3). Atsakovo darbingumo lygis 30 procentų (3 t. b. l. 6). Šeima gyveno adresu ( - ) (1 t. b. l. 145) 1995 m. sausio mėnesį šalys sutarė, kad ieškovė privatizuos gyvenamąją patalpą (1 t. b. l. 146). 1994-12-21 gyvenamasis kambarys buvo įkainuotas (1 t. b. l. 144), o 1995-01-26 ieškovė butą privatizavo savo lėšomis (1 t. b. l.14, 2 t. b. l.7). 1999-06-22 ieškovė kambarį Nr.412A pardavė (1 t. b. l. 147). Ieškovė pateikė 1999-05-08 dovanojimo sutartį, pagal kurią ieškovės brolis dovanojo jai 12000 Lt butui nusipirkti (2 t. b. l. 8). 1999-07-01 V. R. ir A. R. padovanojo ieškovei 5000 Lt (2 t. b. l. 9).

9Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti asmenine nuosavybe ir dėl atsakovo reikalavimo butą padalinti ir priteisti išlaikymą nepilnametėms dukroms turtu

10Teismas sprendime nurodė, kad šalių santuoka buvo nutraukta teismine tvarka, galiojant SŠK nuostatoms. Nagrinėjamu atveju santuokos nutraukimas buvo įregistruotas tik 2009-09-18. Šalys ir po 1994-09-05 teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo gyveno kartu ir jiems gimė dar dvi dukros. Tai reiškia, kad ieškovės vardu įgytas nekilnojamasis turtas galėtų būti laikomas bendrąja jungtine šalių nuosavybe (SŠK 21 str. 1 d.). Tačiau tuo metu šeimos teisinius santykius reguliavusio SŠK 22 straipsnis numatė, kad turtas, įsigytas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra asmeninė kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybė. Bylos duomenys suponuoja išvadą, jog nekilnojamojo turto įsigijimui ieškovė panaudojo pinigines lėšas, gautas 1999-05-07 pardavus butą, paveldėtą po savo motinos J. S. mirties, jos brolio S. S. jai dovanotus 12000 Lt bei krikštatėvių V. R. ir A. R. dovanotus 5000 Lt. Teismui nekilo abejonių, kad ieškovė nekilnojamąjį turtą įsigijo iš asmeninių lėšų, nes paveldėtų lėšų gavimą rodo byloje pateiktas 1999-04-20 paveldėjimo teisės liudijimas, pagal kurį ieškovė su broliu paveldėjo mirusios motinos turtą – butą ir piniginį indėlį. Paveldėtas butas buvo netrukus – 1999-05-07 parduotas už 32000 Lt. Teismas nurodė, kad dovanojimo faktą patvirtina ieškovės ir jos brolio pasirašyta dovanojimo sutartis, pavadinta „dovanojimo aktu“ bei liudytojo apklausto S. S. (ieškovės brolio) parodymai. Sutarties Nr. 3437 pasirašymo metu 1999-05-20 ieškovė liko skolinga buto pardavėjui 5000 Lt. Giminaičiai šiuos pinigus padovanojo ieškovei 1997-07-01, todėl išvadą, kad tie pinigai taip pat buvo panaudoti buto pirkimui leidžia daryti faktas, kad buto pardavėjas 1999-07-16 pasirašė pareiškimą, kad gavo iš buto pirkėjo (ieškovės) 5000 Lt ir neturi jai jokių materialinių pretenzijų (1 t., b. l. 108).

11Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

12Teismas nurodė, kad patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimą pripažinti butą asmenine jos nuosavybe ir atmetus atsakovo priešieškinį padalinti šį butą, nebeliko pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimo priteisti iš jo dukroms išlaikymą turtu, todėl teismas sprendė reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Taip pat nurodė, kad šalių dukros yra paaugliško amžiaus. Dukra G. turi rimtų sveikatos negalavimų, kas sąlygoja būtinybę tenkinti ir specialiuosius jos poreikius. Mergaičių sparčiai augančiam organizmui neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai. Ieškovė, nors būdama tik 40 procentų darbinga, vykdydama savo, kaip motinos pareigas užtikrina nepilnametėms dukroms teisę į gyvenamąjį būstą, mitybą, apavą ir drabužius, rūpinasi jo ugdymu. Bylos duomenys rodo, jog atsakovo turtinė padėtis ir jo sveikatos būklė yra bloga. Jis neturi savo vardu jokio turto, yra tik 30 procentų darbingas, turi dvasinę negalią, todėl jam sunku susirasti darbą ir taip užtikrinti pilnavertį dukrų išlaikymą, šiuo metu visa nepilnamečių dukrų išlaikymo ir auginimo našta tenka vienai ieškovei. Tačiau ir jos gaunamos pajamos nėra didelės ir ji taip pat serga (jai nustatytas 40 proc. darbingumas, atsakovui – 30 proc). Nežiūrint į blogą finansinę padėtį, susidariusias skolas už komunalines paslaugas ieškovė tinkamai rūpinasi ir prižiūri savo dukras (jos šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą – 1 t. b. l. 142). Ir nors šiuo metu suformuota teisminė praktika, kad vaiko išlaikymui per mėnesį būtina vieno MMA dydžio suma, ieškovė, realiai įvertinusi atsakovo galimybes, prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį kiekvienai dukrai, sau akivaizdžiai prisiimdama didesnę atsakomybę už normalų dukrų fizinį, protinį, dvasinį, socialinį vystymąsi. Įvertinęs byloje esančius įrodymus apie šalių turtinę padėtį, vaikų amžių, kainų kilimą, ekonominę situaciją valstybėje, teismas padarė išvadą, jog ieškovės prašoma priteisti dukroms išlaikymo suma - 200 Lt per mėnesį, yra reali ir atitinkanti protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus, todėl ieškinio reikalavimą šioje dalyje patenkino.

13Teismas sprendime taip pat nurodė, jog šalys pripažino, kad atskirai gyvena jau nuo 2007 m. Liudytojos J. B. S., O. S. nurodė, jog atsakovo mama (J. B. S.) gimtadienių ar mokslo metų pradžios proga duodavo mergaitėms po 100 Lt ar 200 Lt, kad atsakovas nunešdavo vaikams bulvių maišą, aliejų, kiaušinių. Tačiau nepilnametes anūkes pinigais rėmė ne atsakovas, o jo mama. Išlaikymo pareiga yra asmeninio pobūdžio ir negali būti deleguota kitam asmeniui. Retkarčiais atneštas bulvių maišas, aliejus ar kiaušiniai negali būti vertinamas kaip tinkamas išlaikymo teikimas. Išlaikymas turi garantuoti nors minimalių, tačiau įvairių poreikių, ne tik poreikio maistui patenkinimą ir turi būti teikiamas nuolat. Taigi, teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad pastaruosius 3 metus iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos jis išlaikymą dukroms teikė, todėl iš atsakovo priteisė įsiskolinimą nuo 2009-06-22 iki 2012-06-22 sumoje 14400 Lt (CK 3.200 str.).

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą pakeisti: iš dalies tenkinti atsakovo priešieškinį ir padalyti butą, esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - )) tokia tvarka: atsakovui pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 1939/10000 dalis, o E. S. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 8061/10000 dalį buto, esančio ( - ); R. E. S. asmeninės nuosavybės teise atitenkančias 1939/10000 dalis buto, esančio ( - ) skirti kaip išlaikymą turtu vaikams tokia tvarka: E. S. (asmens kodas ( - ) - 1269/10000 buto, G. S. - 6700/10000 buto; iš dalies tenkinti ieškovės ieškinį ir priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą dukroms E. S. ir G. S. po 100 Lt kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2012-06-22 iki jų pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant ieškovei E. S. uzufruktą į šias lėšas; kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

16Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

171. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad ginčo butas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise ir todėl nėra dalintinas. Teismas, pripažindamas ieškovės asmeninės nuosavybės teisę į ginčo butą, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kad ginčo buto pirkimui panaudojo būtent tuos pinigus, kurios ji gavo už parduotą paveldėtą buto dalį ar kuriuos gavo dovanų, taip pat nepateikė nė vieno įrodymo, kad už butą - kambarį ( - ), gauti pinigai buvo panaudoti kitoms šeimos reikmėms patenkinti. Teismo nurodyti dokumentai - dovanojimo sutartys, buto pardavimo sutartis bei pareiškimas apie atsiskaitymą, neįrodo aplinkybės, kad pagal šias išvardintas sutartis gauti pinigai buvo panaudoti būtent ginčo buto pirkimui. Todėl laikytina, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog sutuoktinių bendri pinigai (gauti pardavus privatizuotą butą- kambarį ( - )) buvo panaudoti šeimos reikmėms tenkinti, o ieškovės asmeniniai pinigai - būtent naujam (ginčo) butui įsigyti.

182. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nevertindamas aplinkybės, kad šalims priklausęs privatizuotas butas buvo parduotas 1999-06-22, o pinigai už jį gauti dar iki šio sandorio pasirašymo (t.1, b. l. 147). Be to, teismas nepasisakė, kokiais įrodymais remiantis laikė, jog atsiskaitymui iš šių sutuoktinių atsiskaitymo metu turėtų pinigų nei lito nebuvo panaudota atsiskaitymui už ginčo butą. Teismas nevertino ir byloje išreikštų abejonių dėl ieškovės į bylą pateiktų dovanojimo raštelių autentiškumo ir atsiradimo pagrįstumo (t.3, b. l. 5, t. 2, b. l. 18-19). Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, nors sutuoktiniai E. ir E. R. S. pardavė jiems priklausiusį butą už 12800 Lt (pinigus gaudami dar iki šios sutarties pasirašymo), ir todėl akivaizdžiai ir neginčijamai turėjo pinigų bent daliniam atsiskaitymui už perkamą naują (ginčo) būstą, tačiau ieškovės giminaičiai kažkodėl neva vis tiek dovanojo pinigus ieškovei būtent naujo buto įsigijimui. Taip pat teismas nevertino atsakovo atstovės paaiškinimų, kad įrašas "pinigus gavau" iki 2001 m. nebuvo rašomas, o ieškovės pinigų dovanojimo dokumente tai yra įrašyta. Taip pat teismas nevertino, kad abu dovanojimo dokumentus - krikšto tėvų dovanojimo dokumentą bei brolio dovanojimo dokumentą, ieškovė surašiusi pati. Šios aplinkybės leidžia daryti prielaidą, kad ieškovės pateikti dovanojimo rašteliai nėra patikimi ir turi suklastojimo požymių, o teismas jų patikimumą turėjo vertinti itin kritiškai.

193. Byloje nebuvo ginčijamas parduoto buto - kambario ( - ), teisinis režimas. Kadangi šis butas buvo privatizuotas ieškovės ir atsakovo santuokos metu, laikytina, kad jis priklausė E. S. ir E. R. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir todėl už jį gauti pinigai laikytini bendru ieškovo ir atsakovo turtu. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad ginčo butui apmokėti buvo panaudoti bendri sutuoktinių pinigai - 12 800 Lt, kuriuos sutuoktiniai gavo už parduotą jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį butą - kambarį ( - ) (po 6400 Lt kiekvienas). Kadangi ginčo butas kainavo 33000Lt, iš kurių 6400 Lt priklausė vienasmeniškai atsakovui, todėl atsakovo dalis nupirktame ginčo bute sudaro 19,39 proc. viso buto. Taigi, tenkinus atsakovo priešieškinio reikalavimą iš dalies ir priteisus atsakovui asmeninės nuosavybės teise 19,39 proc. buto, esančio ( - ), ši buto dalis (kurios vertė - 8085,63 Lt) skirtina kaip dalinis išlaikymas turtu vaikams.

204. Teismas netinkamai aiškino ir taikė LR CK 3.201 straipsnio 1 dalį, 3.192 straipsnio 3 dalį, 3.198 straipsnio 1 dalį, taip pat nesivadovavo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bei priimdamas sprendimą nepagrįstai priteisė iš atsakovo vaikų išlaikymui 400 Lt kas mėnesį (po 200 Lt kiekvienam vaikui), kai visos atsakovo pajamos sudaro 606,85 Lt per mėnesį. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo pajamos yra tik minėto dydžio netekto darbingumo pensija, jo netektas darbingumas sudaro net 70 proc., kitų pajamų, santaupų, kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, atsakovo būtiniausių poreikių patenkinimui reikalinga bent jau 500-600 Lt per mėnesį. Todėl būdamas tokios sveikatos būklės ir finansinės padėties, priteisto išlaikymo dydžio objektyviai neišgalės mokėti. Teismas nevertino, kad atsakovas tikrai neturi realių galimybių gauti didesnes pajamas. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų ir liudytojų parodymų, atsakovas bandė gerinti savo turtinę padėtį, - bandė dirbti ne vienoje darbovietėje, tačiau dėl savo sveikatos būklės iš darbo būdavo atleidžiamas. Jis ir šiuo metu ieško darbo, yra registravęsis darbo biržoje. Priešingų įrodymų, t. y. kad atsakovas nėra ėmęsis priemonių savo turtinei būklei pagerinti, byloje nėra.

215. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo 2009-06-22 iki 2012-06-22. Teismas neįvertino byloje esančių paaiškinimų, kad atsakovas dėl dvasinės negalios savarankiškai jam priklausančiais pinigais pats niekada nedisponuodavo. Jam priklausančius pinigus ir turtą nuo ieškovės ir atsakovo gyvenimo skyrium 2007 m. tvarko atsakovo motina J. B. S.. Dėl atsakovo sunkios sveikatos būklės ir negebėjimo tinkamai naudotis pinigais būtent atsakovo motina spręsdavo, ką pirkti ir kaip paskirstyti atsakovui priklausančius pinigus, jo pinigais mokėdavo mokesčius, pirkdavo maistą, drabužius, vaistus, teikdavo išlaikymą jo dukroms. Netgi pati ieškovė teismo posėdžio metu neginčijo ir patvirtino, kad pats atsakovas pinigais nedisponuoja (t. 3 b. l 13). Todėl akivaizdu, kad atsakovo motinos jo dukterims perduoti pinigai, daiktai ar drabužiai turėjo būti traktuojami kaip atsakovo teikiamas išlaikymas dukterims. Be to, teismas nevertino aplinkybių, kad dukros buvo remiamos ne tik bulvėmis, aliejumi ar kiaušiniais, bet ir buvo duodami pinigai, perkami baldai, jos buvo vežamos atostogauti į Palangą. Tai patvirtino atsakovo motina J. B. S., taip pat ir liudytoja O. S..

22Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime teigiama, kad:

231. Atsakovas neginčijo nei ieškovės ir jos brolio sudaryto Dovanojimo akto, kuriuo 1999-05-08 jis padovanojo ieškovei 12000 Lt, nei 1999-07-01 ant atviruko surašytą ieškovės krikšto tėvų raštą, kuriuo jie ieškovei dovanojo ir perdavė 5000 Lt. Taigi, pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, pirkdama ginčo butą ( - ), kurį atsakovas laiko bendru mūsų turtu, ieškovė panaudojo išimtinai asmenines lėšas ir tai ne kartą buvo akcentuojama teismo posėdžiuose, atsakovas dėl to nesiginčijo. Pareiškimo apie kokių nors byloje pateiktų dokumentų suklastojimą apeliantas nėra pareiškęs ir nereiškia, dėl to apeliacinio skundo ribos yra apibrėžtos jo paties pasirašytu apeliaciniu skundu.

242. Nelogiškas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė su atsakovu 12800 Lt gavo iki atsiskaitymo už ginčo butą ir turėjo pinigų bent daliniam atsiskaitymui už jį. Ieškovė nurodo, kad jei būtų planavusi parduoti ne ginčo butą ir iš to gautais pinigais pirkti ginčo butą, jai nereikėtų priimti 12000 Lt dovanos su sąlyga „buto pirkimui" iš brolio ir krikšto tėvų „buto pirkimo proga". Tiesiog panaudotų 16000 Lt, gautus iš paveldėto mamos buto bei 12800 Lt, gautus iš ne ginčo „bendro" buto pardavimo. Tokiu atveju, visos 5000 Lt sumos dovanos iš krikšto tėvų nebereikėtų, nes po 1999-06-22 ji būtų turėjusi 12800 Lt. Kaip matyti iš ieškovės turėtų ir jai dovanotų asmeninių lėšų, ji panaudojo jas tiksliai pagal paskirtį, o ne ginčo butą adresu ( - ), pardavė tikslu padengti susidariusius šio buto įsiskolinimus. Kadangi ji priėmė iš krikšto tėvų dovaną, ir po 2 savaičių tokią pat sumą panaudojo galutinai atsiskaityti už pirktą ginčo butą, laikytina, kad tam panaudojo būtent ją, vėliausiai gautą dovanų 5000 Lt sumą.

253. Apeliacinio skundo argumentai dėl priteisto išlaikymo dydžio po 200 Lt dukroms yra nepagrįsti, kadangi tai labai maža suma, ji paskaičiuota atsižvelgiant į jų poreikius ir atsakovo realias galimybes uždirbti pajamas. Atsakovas neįrodė, kad negali dirbti jokio darbo, priešingai, jis pats pripažino, kad buvo įsidarbinęs keliuose darbuose, bet pats iš jų išėjo. Apelianto neva esamą negalėjimą dirbti patvirtino tik jam artimi asmenys, bet ne medicininė komisija ar darbdaviai. Jų apeliantas į teismo posėdžius nekvietė. 30 procentų darbingumo lygis atsakovui yra nustatytas ir jis jo neginčija, tokių duomenų byloje taip pat nepateikta. Vadinasi, atsakovas yra iš dalies darbingas.

264. Byloje nėra įrodyta, kokia apimtimi atsakovo motina galėjo teikti išlaikymą, dėl to nepagrįstas yra ir skundo teiginys, esą teismas priteisė per didelį išlaikymo įsiskolinimą. Byloje nėra pateikta jokių patikimų duomenų, kurie leistų nustatyti, kad apelianto mama duodavo pinigų ar kitokių gėrybių anūkėms, išskyrus kelis kartus atnešti kiaušiniai vakarienei, aliejus ar keli bulvių maišai. Be to, nėra įrodymų ir apie tai, iš kokių lėšų šios menkos senelės dovanos buvo daromos, ar buvo susitarimas tai traktuoti kaip jos sūnaus teiktino išlaikymo dalį. Akivaizdu, kad ir paminėtus maisto produktus ieškovė suvartojo su visomis keturiomis kartu gyvenusiomis dukromis, o ne vien G. S. ir E. S.. Išlaikymo tiekimo faktas turi būti arba pripažintas, arba įrodytas neginčijamais duomenimis, ko abiem atvejais nėra padaryta.

27IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

29Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl buto pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe, dviem vaikams priteisto išlaikymo dydžio bei išlaikymo įsiskolinimo. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė bei aiškino materialiosios teisės normas, pažeidė procesines teisės normas bei įrodymų vertinimo taisykles.

30Dėl buto teisinio režimo

31Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškovės E. S. ieškinį ir dviejų kambarių butą, esantį ( - ), pripažino jos asmenine nuosavybe, o apelianto (atsakovo) priešieškinį dėl šio buto padalinimo atmetė.

32Bylos duomenimis, ieškovės ir atsakovo santuoka, sudaryta ( - ), Kauno miesto apylinkės teismo 1994 m. rugsėjo 5 d. sprendimu buvo nutraukta, tačiau turtas padalintas nebuvo (t. 1, b. l. 78-80). Teismo sprendimu nutraukus santuoką, šalys dar apie 13 metų kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, jiems gimė dar dvi dukros, o ištuokos liudijimas išduotas 2009 m. rugsėjo 18 d. (t. 1, b. l. 5). 1999 m. gegužės 20 d. pirkimo-pardavimo sutarčių Nr. 3438 ir Nr. 3437 pagrindu, ieškovė įsigijo kambarį 406A-3/12,36 kv. m. bendro ploto su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis už 15 000 Lt, bei kambarį 406-2/17,90 kv. m. bendro ploto su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis už 18 000 Lt, ( - ) (t. 1, b. l. 103-107). Nekilnojamojo turto registre 2 kambarių butas – kambariai su rūsiu 406-1(3,02 kv. m.); 406-2 (17,90 kv. m.); 406-3 (12,36 kv. m.); 406-4 (1,47 kv. m.); su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis 111-1/2,86 kv. m.; 111-2/0,19 kv. m.; 111-3/0,89 kv. m.; 111-4/0,52 kv. m., 112/6,30 kv. m.; 113/4,05 kv. m., esantis ( - ), nuosavybės teise įregistruotas ieškovės E. S. vardu (toliau –ginčo butas). Ieškovė savo reikalavimą pripažinti ginčo butą jos asmenine nuosavybe grindžia tuo, jog butas buvo įgytas po santuokos nutraukimo ir tik už jos asmenines lėšas, o apeliantas šį butą laiko bendru šalių turtu.

33CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos IV skyriaus normos dėl santuokos nutraukimo taikomos, kai santuokos nutraukimo procedūros pradedamos įsigaliojus CK; iki CK įsigaliojimo pradėtos santuokos nutraukimo procedūros baigiamos pagal galiojusius įstatymus. Iki CK įsigaliojimo šeimos santykius Lietuvoje reglamentavo SŠK. Pagal SŠK 40 straipsnį santuoka laikoma pasibaigusia, kai bent vienas sutuoktinis įregistruoja santuokos nutraukimą Civilinės metrikacijos įstaigoje. Santuokos nutraukimas registruojamas vienam iš sutuoktinių pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą. Įregistravus santuokos nutraukimą išduodamas ištuokos liudijimas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas pagal SŠK 40 straipsnį savaime nesukėlė santuokos nutraukimo padarinių, jei jis nebuvo įregistruotas Civilinės metrikacijos įstaigoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2010). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog ginčo šalių santuoka pasibaigė ( - ), kai buvo įregistruota ištuoka.

34Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės ieškinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir atsakovo priešieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, 2 kambarių butą, esantį adresu ( - ), pripažino ieškovės asmenine nuosavybe. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jo reikalavimas padalyti ginčo butą.

35Pagal bendrąją materialinių įstatymų galiojimo laike taisyklę teisinių santykių kvalifikavimui turi būti taikomos jų atsiradimo metu galiojusios teisės normos, jeigu atskiruose įstatymuose nenustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-11-18 Nr. VIII-1864) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2001-07-01). Pažymėtina, kad esminė įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostata tiek pagal SŠK, tiek pagal CK trečiosios knygos antrojo skyriaus normas išliko ta pati: preziumuojama, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 str., CK 3.87 str. 1 d.). Įstatymuose (SŠK 22 str., CK 3.89 str.) yra (buvo) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Be to, jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam CK, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2002; 2006-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; kt.). Taigi, nors ginčo butas buvo įgytas 1999 m., sprendžiant dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos. Ieškovei teigiant, kad ginčo butas buvo nupirktas už jos asmenines lėšas, pardavus paveldėtą su broliu po motinos mirties butą, taip pat paveldėjus piniginį indėlį, brolio ir krikštatėvių dovanotas lėšas, aktualios yra CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 7 punkto normos. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą sutuoktiniui dovanotas po santuokos sudarymo turtas yra pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Be to, CK 3.89 staipsnio 2 dalyje nustatyta bendroji procesinė turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe taisyklė, pagal kurią faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.). Ieškovė aplinkybę dėl buto priskyrimo asmeninėn jos nuosavybėn įrodinėjo tuo, kad ginčo buto įsigijimui ji panaudojo savo asmeninės lėšas, gautas 1999 m. gegužės 7 d. pardavus butą, paveldėtą po savo motinos J. S. mirties, jos brolio S. S. jai dovanotus 12 000 Lt bei krikštatėvių V. R. ir A. R. dovanotus 5000 Lt. Pinigų dovanojimo faktą patvirtina ieškovės ir jos brolio S. S. 1999 m. gugužės 8 d. pasirašyta dovanojimo sutartis, pavadinta „dovanojimo aktu“ (t. 2, b. l. 8) bei V. R. ir A. R. 1999 m. liepos 1 d. pasirašytas dovanojimo raštas (t. 2, b. l. 9). Minėtos dovanojimo sutartys, kurios įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčytos, buvo sudarytos raštu, jose išreikšta dovanotojų valia dovanoti pinigus būtent asmeninėn ieškovės nuosavybėn pirkti butą, ieškovė savo parašu patvirtino gavusi jose nurodytas dovanojamas sumas (1964 m. CK 282 str. 1 d., CK 1.93 str. 2 d.). Ieškovė, kartu su broliu paveldėjusi ½ dalį mirusios motinos buto ir jį 1999-05-07 pardavę už 32000 Lt (t.1, b. l.11-113), turėjo 16000 Lt kito buto pirkimui, iš brolio gavusi 12000 Lt dovanotų pinigų, ir 5000 Lt gavusi iš krikštatėvių dovanotų pinigų, turėjo visą pinigų sumą, kurią turėjo sumokėti pardavėjui J. P. pagal dvi atskiras ginčo patalpų pirkimo –pardavimo sutartis iki šis išsikraustys iš ginčo buto.

36Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį dėl ginčo buto pripažinimo jos asmenine nuosavybe, svarstė ir teisingai vertino visas nurodytas aplinkybes, visus byloje esančius įrodymus, motyvavo savo išvadas ir nurodė argumentus, kodėl ieškinį tenkina. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti įrodymų. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais, motyvais šioje dalyje, todėl visų jų išsamiai nekartoja. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tuo metu atsakovas neturėjo jokių pajamų, tik komunalinių paslaugų skolas iš buvusių jų buto (kambarys su bendro naudojimo patalpomis) ( - ), kuris ieškovės vardu buvo privatizuotas 1995-01-26 už iš V. R. (to paties ieškovės krikštatėvio, kuris vėliau kartu su sutuoktine dovanojo ieškovei ir 5000 Lt buto pirkimui) į E. S. sąskaitą perrašytus investicinius čekius (t. 2, b. l. 7, t. 1, b. l. 148, t. 3, b. l. 12), pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnį ir SŠK 21 straipsnį pripažįstamas šalių bendrąja jungtine nuosavybe, ir parduotas už 12800 Lt 1999 m. birželio 22 d. (t. 1, b. l. 147). Kadangi atsakovas nepateikė neginčijamų įrodymų paneigti ieškovės argumentams, kad buto ( - ) pardavimo pajamos buvo skirtos bendrai susidariusioms skoloms padengti bei bendriems poreikiams patenkinti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad už parduotą butą gautos lėšos buvo panaudotos šeimos, tame tarpe ir paties atsakovo, poreikių tenkinimui. Pažymėtina, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

37Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų - teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teisinę praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas - įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-05-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008). Nagrinėjamu atveju ginčo turto savininke viešajame registre nurodyta tik ieškovė, jame nėra duomenų, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dviejose atskirose sutartyse, kuriomis buvo nupirktas ginčo butas, pirkėja nurodyta tik ieškovė. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė, pateikdama patikslintą ieškinį byloje, pareiškė reikalavimą pripažinti ginčo butą jos asmenine nuosavybe tik atsakovui atsiliepime pareiškus pretenzijas į jai asmenine nuosavybe priklausantį turtą bei priešieškinį dėl šio turto padalijimo, o ši aplinkybė rodo, jog ieškovė nuo pat ginčo pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo save laikė vienintele buto savininke. Taigi aplinkybės, kad pirkimo-pardavimo sutartį sudarė ir pasirašė pati viena ieškovė, įregistravo ginčo turtą viešame registre taip pat tik savo vardu, o atsakovas, perkant butą, nesiekė tapti šio buto bendraturčiu ir tokių ketinimų nei pirkimo-pardavimo sutartyje, nei viešame registre neišviešino, ne vienerius metus po ištuokos įregistravimo pretenzijų dėl buto pasidalijimo nereiškė, ilgą laiką nesirūpino šio buto mokesčiais ir susidariusiomis didėlėmis skolomis, leidžia daryti išvadą, kad būtent ieškovė siekė šį turtą, už kurį sumokėjo gautomis už parduotą paveldėtą turtą bei jai asmeniškai dovanotomis lėšomis, turėti kaip savo asmeninę nuosavybę, o atsakovas tam neprieštaravo.

38Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas pripažino, kad ginčo butas įsigytas kaip asmeninė ieškovės nuosavybė.

39Dėl išlaikymo dydžio, išlaikymo įsiskolinimo

40Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. CK 3.200 straipsnyje įtvirtintas maksimalus laikotarpis (treji metai), už kurį skola gali būti priteisiama.

41Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus dėl išlaikymo dydžio priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo, nes visos jo pajamos sudaro 606,85 Lt netekto darbingumo pensija per mėnesį, o jo netektas darbingumas sudaro net 70 procentų.

42Nagrinėjamu atveju skundžiamu teismo sprendimu buvo priteistas po 200 Lt dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomos per mėnesį, dviem atsakovo (apelianto) nepilnametėms dukroms E. S. ir G. S.. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas sutinka savo dukroms mokėti po 100 Lt dydžio per mėnesį išlaikymą kiekvienai nepilnametei dukrai, tačiau neišgali mokėti daugiau, nes per mėnesį gauna tik 606,85 Lt netekto darbingumo pensiją.

43Sprendžiant dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

44Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Šiuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus apie šalių (tėvų) turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas, mergaičių poreikius, todėl teisingai nusprendė, kad atsakovas E. R. S. privalo teikti po 200 Lt dydžio mėnesinį išlaikymą dviem savo nepilnametėms dukroms. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovė taip pat yra iš dalies nedarbinga – jos netektas darbingumas yra 60 procentų (t. 1, b. l. 7), jai mokama 658,68 Lt netekto darbingumo pensija (t. 1, b. l. 121-124), nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 1 d. išmokėta 652,20 Lt socialinė pašalpa ir 312,00 Lt socialinė parama mokinio reikmenims įsigyti (t. 1, b. l. 120), ieškovė yra UAB „Armitana“ darbuotoja ir gauna apie 308 Lt atlyginimą per mėnesį (t. 1, b. l. 164). Atsakovo nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto neturi, o ieškovės vardu yra registruotas 2 kambarių butas, esantis ( - ). Nėra duomenų ir apie atsakovo turimus kitus išlaikytinius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovei, su kuria gyvena nepilnametės dukros, tenka didesnė kasdieninių rūpesčių našta, nei atskirai gyvenančiam atsakovui. Nežiūrint į blogą finansinę padėtį, susidariusias skolas už komunalines paslaugas ( t. 2, b. l. 10-17), ieškovė tinkamai rūpinasi ir prižiūri savo dukras (t. 1, b. l. 142). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai dėl priteisto išlaikymo dydžio mažinimo yra tai, kad apelianto gaunamos pajamos yra itin mažos ir nepakankamos teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą, o itin ribota galimybė gauti pajamas yra sąlygota išimtinai tik dėl objektyvių veiksnių –blogos sveikatos būklės. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ir ieškovės darbingumas nuo atsakovo skiriasi tik 10 procentų, o jos gaunamos pajamos nežymiai skiriasi nuo atsakovo. Pažymėtina, kad nepripažinus apeliantui nuosavybės teisių į 8061/10000 dalį buto, esančio ( - ), išlaikymo turtu klausimas nesvarstytinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes bei abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 str. 3 d.), pirmosios instancijos teismo priteista po 200 Lt išlaikymo dydžio suma iš atsakovo dviem jo nepilnametėms dukroms yra protinga bei proporcinga tėvų turtinei padėčiai bei atitinka minimalius nepilnamečių vaikų poreikius.

45Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisė tik penktadalį kiekvienam jų šiuo metu nustatytos minimalios mėnesinės algos (1000 Lt). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į nepilnamečių dukrų amžių (15 m. ir 17 m.), jo sąlygotus poreikius maistui, aprangai, lavinimosi bei mokymosi reikmėms, priteisus iš apelianto teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį, bei to paties dydžio išlaikymą teikiant ir ieškovei, bus užtikrinti minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai, buitinės sąlygos, jų vystymasis ir mokymasis bei sveikatos priežiūra. Apelianto sutikimas teikti po 100 Lt per mėnesį išlaikymą dukroms negali patenkinti net minimalių jų poreikių, kas prieštarauja įstatymui ir pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus. Pažymėtina, jog netektas darbingumas nereiškia, kad tėvas ar motina gali būti atleidžiami nuo jiems įstatymo nustatytų pareigų (CK 3.192 str. 3 d.). Išlaikymas priteistas tokio dydžio, kurį bylos duomenimis atsakovas yra pajėgus teikti.

46Be to, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

47Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą, nes jis dėl dvasinės negalios savarankiškai jam priklausančiais pinigais niekada nedisponavo ir nuo šalių gyvenimo skyrium (2007 m.) atsakovo pinigus tvarko jo motina J. B. S.. Teisėjų kolegija šį apelianto argumentą laiko nepagrįstu ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovas pastaruosius trejus metus iki ieškovės kreipimosi į teismą išlaikymo dukroms neteikė, pagrįstai priteisė iš atsakovo 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 200 Lt kas mėnesį už trejus metus dviem nepilnamečiams vaikams (CK 3.200 str.). Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog išlaikymo pareiga yra asmeninio pobūdžio ir negali būti deleguota kitam asmeniui. Tai, kad anūkėms mokslo metų pradžios ar gimtadienių proga pinigų (po 100 ar 200 Lt) duodavo apelianto mama, o pats apeliantas retkarčiais nunešdavo bulvių maišą, aliejaus, kiaušinių, negali būti vertinama kaip tinkamas išlaikymo teikimas. Byloje nėra duomenų, kad ginčui aktualios išlaikymo aplinkybės skolos susidarymo laikotarpiu iš esmės skyrėsi nuo tų aplinkybių, kurios egzistavo laikotarpiu, už kurį priteistos periodinės išmokos.

48Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertimo byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialiosios bei procesinės teisės normas, dėl to skundžiamas teismo sprendimas priteisto išlaikymo bei jo įsiskolinimo dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Tačiau tai šalims neužkerta kelio vėliau iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaikų poreikiams kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo CPK 3.201 straipsnio tvarka.

49Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

50Dėl bylinėjimosi išlaidų

51Atmetus apelianto apeliacinį skundą, iš jo ieškovei, sutinkamai su CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas), -300 Lt ( t. 3, b. l. 70-72), kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

52Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

53Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

54Priteisti iš atsakovo E. R. S., a.k. ( - ) ieškovei E. S., a. k. ( - ) 300 Lt (tris šimtus litų) advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovė E. S. prašė pripažinti, kad 2-jų kambarių butas adresu ( - ) yra... 5. Atsakovas priešieškiniu prašė padalyti butą ( - ) tokia tvarka: jam... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį patenkino,... 8. Teismas nustatė, kad atsakovas yra E. S., gim. ( - ) ir G. S. gim. ( - )... 9. Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti asmenine nuosavybe ir dėl atsakovo... 10. Teismas sprendime nurodė, kad šalių santuoka buvo nutraukta teismine tvarka,... 11. Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo... 12. Teismas nurodė, kad patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimą pripažinti... 13. Teismas sprendime taip pat nurodė, jog šalys pripažino, kad atskirai gyvena... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 15. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės... 16. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:... 17. 1. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad ginčo butas... 18. 2. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nevertindamas aplinkybės,... 19. 3. Byloje nebuvo ginčijamas parduoto buto - kambario ( - ), teisinis režimas.... 20. 4. Teismas netinkamai aiškino ir taikė LR CK 3.201 straipsnio 1 dalį, 3.192... 21. 5. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą po 200... 22. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu... 23. 1. Atsakovas neginčijo nei ieškovės ir jos brolio sudaryto Dovanojimo akto,... 24. 2. Nelogiškas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė su atsakovu 12800... 25. 3. Apeliacinio skundo argumentai dėl priteisto išlaikymo dydžio po 200 Lt... 26. 4. Byloje nėra įrodyta, kokia apimtimi atsakovo motina galėjo teikti... 27. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 28. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 29. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl buto... 30. Dėl buto teisinio režimo... 31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškovės E. S.... 32. Bylos duomenimis, ieškovės ir atsakovo santuoka, sudaryta ( - ), Kauno miesto... 33. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 straipsnyje... 34. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės ieškinį dėl turto... 35. Pagal bendrąją materialinių įstatymų galiojimo laike taisyklę teisinių... 36. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį dėl ginčo... 37. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad taikydami naujojo CK normas iki jo... 38. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio... 39. Dėl išlaikymo dydžio, išlaikymo įsiskolinimo... 40. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina... 41. Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus dėl... 42. Nagrinėjamu atveju skundžiamu teismo sprendimu buvo priteistas po 200 Lt... 43. Sprendžiant dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi... 44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad... 45. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nepilnamečių vaikų... 46. Be to, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo... 47. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 48. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 49. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo... 50. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 51. Atmetus apelianto apeliacinį skundą, iš jo ieškovei, sutinkamai su CPK 98... 52. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 53. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 54. Priteisti iš atsakovo E. R. S., a.k. ( - ) ieškovei E. S., a. k. ( - ) 300 Lt...