Byla e2A-1005-866/2019

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Ribokaitės, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, dėl pažeistų teisių – teisės privatizuoti patalpą lengvatinėmis sąlygomis, gynimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje – savivaldybės įmonė (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje – A. N., D. N., L. N.. Teisėjų kolegija,

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

41.

5Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir vėlesniais paaiškinimais, prašydamas pripažinti ieškovui A. N. teisę privatizuoti butą, adresu ( - ), pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą – lengvatinėmis sąlygomis. Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

61.1.

7atsakovė buvo išnuomojusi ieškovui A. N. butą, esantį adresu ( - ). Šiame bute ieškovas gyveno nuo ( - ). Pradėjus namo kapitalinį remontą, ieškovui 1989 m. rugsėjo 7 d., garantinio rašto Nr. 28/253 pagrindu laikinai buvo suteiktas manevrinio fondo butas, esantis ( - ). Minėtu garantiniu raštu atsakovė taip pat garantavo, kad, pasibaigus kapitaliniam remontui, ieškovui su šeima bus suteiktas butas Nr. 1 suremontuotame name ( - ), į kurį persikeliant bus privaloma atlaisvinti manevrinio fondo butą.

81.2.

9Vilniaus miesto valdyba 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 762V įsipareigojo išnuomoti šeimoms butus kapitališkai suremontuotame name ( - )bei įpareigojo Senamiesčio seniūnijos valstybinę įmonę sudaryti nuomos sutartis su priedėlyje išvardintais asmenimis tik pateikus dokumentus apie manevrinio fondo butų palaisvinimą. Potvarkio priedėlyje įrašytas ir A. N..

101.3.

111996-1997 m. Vilniaus miesto savivaldybė leido asmenims, kuriems nutarta išnuomoti patalpas, remontuoti namą adresu ( - ), jų lėšomis, nes pati atsakovė neturėjo galimybių tai daryti. ( - )buvo pripažintas tinkamu naudoti 2007 m. sausio 8 d. Ieškovas su šeima į ginčo butą įsikėlė 2017 kovo mėn. ir 2017 m. kovo 2 d., pilnai atsiskaitęs, perdavė butą ( - ), SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. A30-1667 nuspręsta išnuomoti ginčo butą ieškovo šeimai. Šiuo pagrindu SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2017 m. birželio 28 d. sudarė su ieškovu ginčo buto nuomos sutartį, 2017 m. liepos 18 d. butas priėmimo-perdavimo aktu perduotas ieškovo šeimai.

121.4.

13Ieškovas visą laiką siekė privatizuoti ginčo butą. 1991 m. gruodžio 12 d. ieškovas pateikė prašymą leisti jam privatizuoti ginčo butą. Kartu buvo pateiktas ir šeimos narių pasirašytas susitarimas, kieno vardu butas bus privatizuojamas. Nors prašymas ir buvo priimtas, administracinė procedūra liko neužbaigta dėl ieškovui nežinomų priežasčių – atsakymo, kad ginčo butas nebus privatizuotas, nurodant to priežastis, ieškovas negavo. 2017 m. rugsėjo 20 d. ieškovas pateikė nauja prašymą leisti jam privatizuoti ginčo butą. 2017 m. spalio 17 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ raštu Nr. 1.35-176166 atsakė, kad ieškovas neatitinka teisės aktais nustatytų sąlygų, nurodydama, kad ginčo butą ieškovas galėtų privatizuoti, jei jam tokią teisę pripažintų teismas.

142.

15Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė sekančius nesutikimo argumentus:

162.1.

17( - ), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Gyvenamasis namas ( - ), tik 2007 m. sausio 9 d. pripažintas tinkamu naudoti.

182.2.

19Atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-723-577/2012 ir Vilniaus apeliacinio teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-62/2014, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. A30-1667 „Dėl savivaldybės būsto ( - ), išnuomojimo A. N. šeimai ir nuomos sutarties sudarymo“ buvo nuspręsta išnuomoti ginčo butą ieškovo šeimai. Su ieškovu buto ( - ), nuomos sutartis sudaryta 2017 m. birželio 28 d. Ieškovas 2017 m. rugsėjo 20 d. pateikė naują prašymą privatizuoti ginčo butą, tačiau jam buvo atsakyta SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2017 m. spalio 17 d. raštu Nr. 1.35-17/6166, kad pagal pateiktus dokumentus nėra pagrindo parduoti butą ( - ), lengvatinėmis sąlygomis, t. y. už kainą, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d.

202.3.

21Anot atsakovės, ieškovas neįrodo, kad jis Butų privatizavimo įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu buvo įgijęs teisę privatizuoti butą ( - ). Gyvenamasis namas ( - ), kuriame yra ginčo butas, pripažintas tinkamu naudoti tik 2007 m. sausio 9 d., t. y. nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui. Butų privatizavimo įstatymas, apibrėždamas asmenis, turinčius teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą, nurodė ne tik tai, kad pageidaujantys pasinaudoti šia teise turi pateikti pareiškimus savivaldybei pagal gyvenamąją vietą, bet ir tai, kad tokius pareiškimus jie gali pateikti tik iki 1997 m. gruodžio 31 d. Pažymi, kad 2007 m. pripažinus gyvenamąjį namą tinkamu naudoti Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikas jau buvo pasibaigęs, ir dėl to ginčo butas negali būti pripažįstamas buvęs nei nuomos sutarties, nei privatizavimo objektu.

222.4.

23Nurodo, kad ieškovas dar 1991 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į Vilniaus miesto valdybą dėl ginčo buto privatizavimo, tačiau negavo jokio atsakymo. Naują prašymą dėl ginčo buto privatizavimo ieškovas pateikė 2017 m. rugsėjo 20 d. Tai įrodo, kad ieškovas nuo 1991 m. žinojo ir kaip rūpestingas bei apdairus asmuo turėjo žinoti, kad būstas jam nuosavybės teise nepriklauso, jo nebuvo privatizuotas, o manydamas, kad tuo yra pažeidžiama jo teisė, nesikreipė į teismą dėl jos gynimo. Taigi laikytina, kad būtent nuo 1991 m. pabaigos, skaičiuotinas ieškinio senaties terminas.

243.

25Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodė sekančius argumentus:

263.1.

27Ieškovas po Vilniaus miesto valdybai 1991 m. gruodžio 12 d. pateikto prašymo, kuriame prašė leisti paduoti pareiškimą ir įforminti gyvenamosios patalpos privatizavimo dokumentus, nebesidomėjo gyvenamosios patalpos privatizavimo eiga ir tik po beveik 26 metų, t. y. 2017 m. rugsėjo 20 d., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė naują prašymą lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti būstą.

283.2.

29Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 1998 m. gegužės 14 d. raštu Nr. K-336 ieškovą informavo, kad pagal tuo metu galiojusius įstatymus savivaldybių gyvenamosios patalpos neprivatizuojamos, todėl ( - )patalpų pirkti ieškovas negali. Pažymėta, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ neturi duomenų apie tai, kad minėtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimas/raštas neleisti privatizuoti ginčo būstą ieškovui būtų apskųstas. Ieškovas po minėto rašto gavimo dienos praėjus 19 metų, t.y. 2017 m. rugsėjo 20 d., kreipėsi dėl ginčo būsto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis. Šiuo atveju, skaičiuojant ieškinio senaties terminą nuo 1997 m. pabaigos, 3 metų bendrasis ieškinio senaties terminas pasibaigė iki 2000 m. CK įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.).

30II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

314.

32Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nusprendė pripažinti ieškovui A. N. teisę privatizuoti butą, adresu ( - ), pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą – lengvatinėmis sąlygomis. Priteisė iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, ieškovo A. N. naudai 1 750 Eur bylinėjimosi išlaidų.

335.

34Teismas nustatė, kad Vilniaus savivaldybė (tuometinė LDT Vilniaus miesto valdyba), pradėjus namo, esančio ( - ), kapitalinį remontą, ieškovui A. N. 1989 m. rugsėjo 7 d. garantinio rašto Nr. 28/253 pagrindu laikinai suteikė manevrinio fondo butą adresu ( - ), kuriuo ieškovas taip pat garantavo, jog pasibaigus kapitaliniam remontui, A. N. su šeima, susidedančia iš 3 asmenų, bus suteiktas 3 kambarių butas Nr. 1 suremontuotame name, esančiame ( - ), į kurį jis su šeima persikeldamas, privalo patuštinti manevrinio fondo butą. Minėtą aplinkybę patvirtina ir Vilniaus miesto valdybos butų ir patalpų skyriaus 1992 m. birželio 25 d. raštas Nr. 220, kuriuo, be kita ko, informuojama, kad namą, esantį ( - ), planuojama priduoti 1993 metais.

356.

361991 m. gruodžio 12 d. ieškovas kreipėsi į savivaldybę su prašymu dėl buto, esančio ( - ), privatizavimo, kartu pateikdamas šeimos narių susitarimą pirkti privatizuojamą butą. Vilniaus miesto valdyba 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 762V įsipareigojo išnuomoti butus šeimoms kapitališkai suremontuotame name ( - ), bei įpareigojo Senamiesčio seniūnijos valstybinę įmonę sudaryti nuomos sutartis su priedėlyje išvardintais asmenimis, tik pateikus dokumentus apie manevrinio fondo butų palaisvinimą; potvarkio priedėlio 1 p. įrašytas A. N., iškeldintas iš patalpų, esančių ( - ), išnuomojamo buto adresas – ( - ), nurodytas pagrindas – 1989 m. rugsėjo 7 d. garantinis raštas Nr. 28/253.

377.

38Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovui adresuotame 1998 m. gegužės 14 d. rašte Nr. K-336 „Dėl namo ( - )“ nurodyta, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybė pastato ( - )restauravimo darbams lėšų neskirs. Susidarius tokiai situacijai, šiuo metu nėra galimybės baigti namo ( - )remonto“. Minėtu raštu ieškovui pasiūlyti du sprendimo būdai: 1. Išnuomoti nuolatiniam gyvenimui tuo metu ieškovo nuomotą manevrinio fondo butą; 2. Apsigyventi trijų kambarių bute savivaldybės nuomojamose gyvenamosiose patalpose ( - ); Rašte taip pat nurodyta, kad pagal šiuo metu galiojančius įstatymus savivaldybių gyvenamosios patalpos neprivatizuojamos, todėl ( - )patalpų ieškovas pirkti negalėtų.

398.

401996 m. kovo 20 d. protokolas, Vilniaus miesto valdybos 1997 m. kovo 3 d. pasitarimo protokolas patvirtina, jog po minimo 1995 m. kovo 23 d. potvarkio priėmimo asmenys, kuriems nutarta išnuomoti patalpas kapitališkai suremontuotame name, įgijo teisę dalyvauti atliekant kapitalinį remontą, t.y. buvo nutarta pritarti pasiūlymui leisti remontuoti pastatą, esantį ( - ), už gyventojų lėšas. ( - )buvo pripažintas tinkamu naudoti 2007 m. sausio 8 d. (1 t., b. l. 82).

419.

42Ieškovas 2017 m. rugsėjo 20 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydamas leisti privatizuoti gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), lengvatinėmis sąlygomis, iki 1998 m. liepos 1 d. kainomis. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2017 m. spalio 17 d. raštu „Dėl buto ( - ), pirkimo“ ieškovui atsakyta, kad minėtas butas neatitinka Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl nėra teisinio pagrindo parduoti butą ieškovui už kainą, kuri pagal Butų privatizavimo įstatymą galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d.. Ieškovas ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2017 m. birželio 28 d. sudarė buto, esančio ( - ), nuomos sutartį.

4310.

44Spręsdams dėl ieškinio senaties taikymo, teismas įvertinęs tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovui adresuotame 1998 m. gegužės 14 d. rašte Nr. K-336 nurodoma, kad šiuo metu nėra galimybės baigti namo ( - )remonto ir pagal šiuo metu galiojančius įstatymus savivaldybių gyvenamosios patalpos neprivatizuojamos, todėl ( - )patalpų ieškovas pirkti negalėtų, bei tai, kad teismo posėdžio metu ieškovas nepaneigė aplinkybės, jog apie šį raštą sužinojo tais pačiais 1998 metais, sprendė, kad ieškovas praleido tuo metu galiojusį bendrąjį trejų metų ieškinio senaties terminą, kuris suėjo dar iki 2001 m. liepos 1 d. CK įsigaliojimo. Tačiau teismas vertino, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, susijusios su savivaldybės neveikimu, teisės privatizuoti butą suvaržymu, vykusiais teisminiais ginčais, reikšmingos sprendžiant ieškinio senaties atnaujinimo klausimą.

4511.

46Teismas pažymėjo, kad nuomos sutartis ilgą laiką nebuvo sudaryta dėl atsakovės ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ veiksmų. Dėl šios priežasties vyko teisminiai ginčai. Atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-723-577/2012 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-62/2014, kuriais buvo pripažinta ieškovo šeimos teisė į buto, esančio ( - ), nuomą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. A30-1667 „Dėl savivaldybės būsto ( - ), išnuomojimo A. N. šeimai ir nuomos sutarties sudarymo“ buvo nuspręsta išnuomoti ginčo butą ieškovo šeimai. Su ieškovu buto ( - ), nuomos sutartis sudaryta 2017 m. birželio 28 d.

4712.

48Pažymėjo, jog pagal ginčo santykiams taikytiną galiojusį Butų privatizavimo įstatymą tik įteisinus nuomos santykius ieškovas kaip nuomininkas įgijo teisę privatizuoti butą, todėl remiantis išdėstytu, teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovas ilgą laiką buto privatizavimo procesu nesirūpino. Be to, įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-723-577/2012, nustatyta prejudicinę reikšmę turinti aplinkybė (CPK 182 straipsnio 2 punktas), kad konstatuoti ieškovui 1989 m. rugsėjo 7 d. išduoto garantinio rašto prieštaravimus imperatyvioms įstatymo teisės normoms nėra pagrindo. Minėtame teismo sprendime pažymėta ir tai, jog per laikotarpį nuo garantinio rašto išdavimo kardinaliai pasikeitė buto teisinių santykių įstatyminis reguliavimas, dėl savalaikiai neatlikto namo ( - )remonto namas buvo pripažintas tinkamu naudotis tik 2007 m., ieškovo šeima iki šiol neturėjo galimybės realizuoti kitų per tą laikotarpį galiojusių įstatymų suteiktų teisių, pvz. – privatizuoti gyvenamąją patalpą ir t.t. Be to, paminėtina aplinkybė, nustatyta įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1889-565/2014, jog kai atsakovė priėmė 1995 m. kovo 23 d. potvarkį Nr. 762V, kuriuo buvo nuspręsta išnuomoti ieškovui butą, esantį ( - ), prasidėjo ginčai dėl šio potvarkio teisėtumo. Ginčai buvo baigti tik 2001 m. birželio 20 d. Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui priėmus galutinę ir neskundžiamą nutartį, kuria buvo aukščiau minėtas potvarkis pripažintas galiojančiu.

4913.

50Byloje nustatytos aplinkybės, jog ilgą laiką ieškovo teisė privatizuoti butą buvo suvaržyta atsakovės, per laikotarpį nuo garantinio rašto išdavimo kardinaliai pasikeitė buto teisinių santykių įstatyminis reguliavimas, dėl savalaikiai neatlikto namo ( - )remonto namas buvo pripažintas tinkamu naudotis tik 2007 m., taip pat vyko teisminiai ginčai dėl 1995 m. kovo 23 d. potvarkio Nr. 762V teisėtumo bei ieškovo teisės išsinuomoti butą, taip pat tai, kad nuo ginčo patalpų išnuomavimo (2017 m. birželio 28 d.) ir 2017 m. spalio 17 d. atsisakymo leisti privatizuoti ginčo butą iki ieškinio pateikimo teismui dienos praėjo sąlyginai nedaug laiko, pirmosios instancijos teismo vertinimu įrodo, jog ieškovo šeima dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės realizuoti įstatymo suteiktos teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą. Nors Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovui adresuotame 1998 m. gegužės 14 d. rašte Nr. K-336 „Dėl namo ( - )“ ieškovui pasiūlyti sprendimo būdai išnuomoti nuolatiniam gyvenimui tuo metu ieškovo nuomotą manevrinio fondo butą arba apsigyventi trijų kambarių bute savivaldybės nuomojamose gyvenamosiose patalpose Tolminkiemio g. 17-64, tačiau privatizuoti kito buto pasiūlyta nebuvo. Atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, elgėsi nerūpestingai ir pasyviai, t. y., 1991 m. gruodžio 12 d. ieškovui kreipusis į savivaldybę su prašymu dėl buto, esančio ( - ), privatizavimo, ilgą laiką nepateikė atsakymo, o ir nenurodė jo trūkumų. Be to, buvo leista remontuoti pastatą, esantį ( - ), už gyventojų lėšas. Teismas sprendė, jog nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti ieškinio pateikimo termino praleidimo priežastis svarbiomis ir jį atnaujinti.

5114.

52Teismas pažymėjo, kad 1991 m. gegužės 21 d. priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti asmenine nuosavybės teise jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus, butus daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose. Šiame įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo nustatyta gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo–pardavimo) sąlygos ir tvarka. Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d. išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206).

5315.

54Teismas nurodė, jog nėra pagrindo teigti, kad butas, esantis ( - ), Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu nebuvo pirkimo-pardavimo objektas, nes gyvenamasis namas, esantis ( - ), buvo pripažintas tinkamu naudoti tik 2007 m. sausio 8 d. aktu. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad butas, esantis ( - ), egzistavo Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, o 2007 m. sausio 8 d. gyvenamojo namo, esančio ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti aktas įrodo ne naujo objekto sukūrimą, o vertintinas kaip dokumentas, patvirtinantis egzistavusio objekto atlikto remonto atitikimą įstatymų reikalavimams. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį pirkimo-pardavimo objektas yra valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose, butai ir kambariai bendrabučiuose. Teismas nurodė, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu butas, esantis ( - ), nebuvo priskirtas butų fondui ar buvo priskirtas Butų privatizavimo įstatymo 3 straipsnio išvardintoms neprivatizuojamų objektų kategorijoms.

5516.

56Teismas nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, jog ieškovo šeimai turėjo būti suteiktas butas, esantis ( - ), tačiau dėl namo, esančio ( - ), remonto ieškovų šeimai laikinai buvo suteiktas manevrinio butų fondo butas. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1998 m. gegužės 4 d. rašo matyti, kad namo, esančio ( - ), remonto darbai užsitęsė dėl lėšų stygiaus. Per laikotarpį nuo 1990 metų iki 1998 m. liepos 1 d., kai nustojo galioti Butų privatizavimo įstatymas, nebuvo imtasi reikiamų priemonių, kad būtų baigtas namo, esančio ( - ), remontas, ir ieškovo šeima galėtų įsikelti į butą, esantį ( - ). Kadangi Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu tarp ieškovo ir Vilniaus miesto savivaldybės egzistavo nuomos teisiniai santykiai, Vilniaus miesto savivaldybė buvo įsipareigojusi suteikti ieškovui butą, esantį ( - ), ir sudaryti šio buto nuomos sutartį, o šio buto nuomos sutartis Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu nebuvo sudaryta ne dėl ieškovo kaltės, laikytina, kad ieškovas buvo tinkamas pirkimo-pardavimo subjektas pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį.

5717.

58Nustatyta, kad 1991 m. gruodžio 12 d. ieškovas kreipėsi į savivaldybę su prašymu dėl buto, esančio ( - ), privatizavimo. Įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-723-577/2012 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-62/2014 konstatuota, kad ieškovas būtent atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės leidimu ir esant atsakovės sutikimui yra prisidėję prie ginčo buto remonto savo lėšomis ir darbu. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas pasinaudojo teise privatizuoti ginčo butą, atliko veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti. Aplinkybė, kad gyvenamojo namo, esančio ( - )kapitalinio remonto metu ieškovo šeimai buvo laikinai suteiktas manevrinio butų fondo butas, nesudaro pagrindo pripažinti, jog užbaigus ginčo namo kapitalinį remontą ir ieškovo šeimai įsikėlus į jį, teisės ir pareigos, įgytos Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laiku, išnyko. Byloje nėra nustatytos jokios aplinkybės, kurios leistų spręsti, kad dėl susiklosčiusios situacijos, susijusios su ieškovo apgyvendinimu ginčo bute bei privatizavimo procedūrų formaliųjų reikalavimų neužbaigimu, būtų kaltas ieškovas. Taip pat nėra duomenų, kad savivaldybė būtų ieškovui nurodžiusi kokius nors minėto 1991 m. gruodžio 12 d. prašymo su susitarimu trūkumus, o vien ta aplinkybė, jog susitarime nebuvo šeimos narių parašų nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados, juo labiau, kad šeimos nariai neginčija ieškovo reikalavimo dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo.

59IV.

60Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6118.

62Apeliaciniu skundu apeliantas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir ieškovo A. N. ieškinį atmesti. Netenkinus pirmojo prašymo, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sumažinant priteistų ieškovo A. N. naudai bylinėjimosi išlaidų dydį, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

6319.

64Nurodo, kad nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1998 m. gegužės 14 d. rašto Nr. K-336 „Dėl namo ( - )“, kurį gavęs ieškovas sužinojo, kad patalpų ( - ), pirkti negalės, iki ieškinio teismui pateikimo (2018 m. gegužės mėn.) praėjo 10 metų, t. y. labai ilgas laiko tarpas. Kadangi ieškovas žinodamas minėtas aplinkybes, visą šį laikotarpį nesiekė ginti savo tariamai pažeistų teisių per ieškinio senaties terminą, nesikreipė dėl teisės privatizuoti butą gynimo, todėl laikytina, jog ieškovas arba atsisakė savo teisės, arba nemanė, kad jo teisė pažeista.

6520.

66Apelianto manymu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų aplinkybių, kad per laikotarpį nuo garantinio rašto išdavimo kardinaliai pasikeitė buto teisinių santykių įstatyminis reguliavimas, dėl savalaikiai neatlikto namo ( - ), remonto namas buvo pripažintas tinkamu naudoti tik 2007 m., kad vyko teisminiai ginčai dėl Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkio Nr. 762V teisėtumo, ginčo patalpos išnuomotos tik 2017 m. birželio 28 d., nėra pagrindo laikyti svarbiomis priežastimis, sukliudžiusiomis ieškovui laiku kreiptis į teismą.

6721.

68Pažymi, kad 1989 m. rugsėjo 7 d. garantiniu raštu Nr. 28/253 buvo garantuojama, kad pasibaigus kapitaliniam remontui, ieškovui A. N. su šeima bus suteiktas 3 kambarių butas Nr. 1 suremontuotame name ( - ). Remonto darbai užsitęsė ne dėl atsakovės kaltės. Kaip nurodoma, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1998 m. gegužės 14 d. raštu, Vyriausybei neskyrus lėšų namo ( - ), restauravimo darbams, ieškovui dėl susidariusios situacijos buvo siūlomi du sprendimo būdai, t. y. išnuomoti nuolatiniam gyvenimui nuomojamą manevrinio fondo butą (( - )) arba apsigyventi trijų kambarių savivaldybės nuomojamose patalpose naujai pastatytame name ( - ), tačiau ieškovas nesutiko. Taigi mano, kad ieškovas, atsisakydamas siūlomų būstų nuomos, t. y. sutikdamas laukti, kol bus išspręstos buto ( - ), remonto bei nuomos problemos, nebuvo suinteresuotas spręsti teismine tvarka ir privatizavimo klausimo.

6922.

70Pažymi, kad pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turi būti patvirtintas notariškai. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma. Kaip nurodoma skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, ieškovo pateiktame susitarime nebuvo šeimos narių parašų. Taip pat pažymi, kad minėtas susitarimas yra nepatvirtintas notaro. Taigi susitarimas neatitiko jam keliamų reikalavimų ir vien jau dėl to pirkimo-pardavimo sutartis negalėjo būti sudaroma.

7123.

72Apeliantas mano, kad ieškovo patirtų išlaidų advokato pagalbai priteistas dydis 1 600 Eur yra per didelis, todėl turėtų būti mažintinas. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ginčo dalyką sudarė tik teisė privatizuoti butą ( - ), lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą. Teigia, kad ieškinys šioje civilinėje byloje nebuvo sudėtingas, nereikalavo daug ir sudėtingos teisės aktų analizės, specialiųjų žinių, ypatingų darbo laiko sąnaudų, nebuvo būtinybės išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, taigi bylinėjimosi išlaidos turėtų būti maksimaliai sumažintos iki protingo, atsakovės teisių nepažeidžiančio ir bylos sudėtingumą atitinkančio dydžio.

7324.

74Atsiliepimu ieškovas A. N. ir tretieji asmenys A. N., L. N. ir D. N. prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7525.

76Nurodo, kad atsakovo argumentai, kad šiuo atveju nebuvo pateikta jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių teigti, jog ieškinio senatis buvo praleista dėl objektyvių ir pateisinančių priežasčių, neatitinka byloje surinktų rašytinių įrodymų. Teigia, kad butas, esantis ( - ), Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu buvo pirkimo-pardavimo objektas, nors gyvenamasis namas ( - ), buvo pripažintas tinkamu naudoti tik 2007 m. sausio 8 d. aktu, nes šis butas de fakto egzistavo Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, o 2007 m. sausio 8 d. gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti aktas įrodo ne naujo objekto sukūrimą, bet yra vertintinas kaip dokumentas, patvirtinantis jau egzistavusio objekto atlikto remonto atitikimą įstatymų reikalavimams. Byloje nepateikta įrodymų, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu butas, esantis ( - ), nebuvo priskirtas butų fondui.

7726.

78Teigia, kad ieškovo šeimai turėjo būti suteiktas butas, esantis ( - ), tačiau dėl namo, esančio ( - ), remonto ieškovų šeimai laikinai buvo suteiktas manevrinio butų fondo butas. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1998 m. gegužės 4 d. rašo matyti, kad namo, esančio ( - ), remonto darbai užsitęsė dėl lėšų stygiaus. Per laikotarpį nuo 1990 metų iki 1998 m. liepos 1 d., kai nustojo galioti Butų privatizavimo įstatymas, nebuvo imtasi reikiamų priemonių, kad būtų baigtas namo, esančio ( - ), remontas, ir ieškovo šeima galėtų įsikelti į jiems skirtą butą. Vilniaus miesto savivaldybė buvo įsipareigojusi suteikti ieškovui butą, esantį ( - ), ir sudalyti šio buto nuomos sutartį, bet buto nuomos sutartis Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu nebuvo sudaryta ne dėl ieškovo kaltės.

79IV.

80Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8127.

82Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8328.

84Sprendžiant dėl to, turėjo asmuo teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą ar ne, reikia nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektu (BPĮ 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11, kiti straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2012).

8529.

86Apeliaciniame skunde, apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos išvadomis dėl ginčo buto, kaip tinkamo privatizavimo objekto egzistavimo, bei ieškovo, kaip tinkamo subjekto, galinčio privatizuoti ginčo butą.

8730.

88Iš skundo turinio seka, kad apeliantė dėl objekto privatizavimui tinkamumo iš esmės remiasi tuo, kad gyvenamasis namas ( - ), pripažintas tinkamu naudoti tik 2007 m. sausio 8 d. aktu, t. y. jau pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui.

8931.

90Šiuo aspektu, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo teigti, kad butas, esantis ( - ), Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu nebuvo pirkimo-pardavimo objektas, nes gyvenamasis namas, esantis ( - ), buvo pripažintas tinkamu naudoti tik 2007-01-08 aktu. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad butas, esantis ( - ), egzistavo Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, o 2007-01-08 gyvenamojo namo, esančio ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti aktas įrodo ne naujo objekto sukūrimą, o vertintinas kaip dokumentas, patvirtinantis egzistavusio objekto atlikto remonto atitikimą įstatymų reikalavimams. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį pirkimo-pardavimo objektas yra valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose, butai ir kambariai bendrabučiuose. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu butas, esantis ( - ), nebuvo priskirtas butų fondui ar buvo priskirtas Butų privatizavimo įstatymo 3 straipsnio išvardintoms neprivatizuojamų objektų kategorijoms.

9132.

92Nei bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui, apeliantė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, sudarančių pagrindą padaryti kitokias išvadas. Byloje nustatyta, kad namui ( - ), buvo atliekamas kapitalinis remontas, tame tarpe ir gyventojų lėšomis, dėl ko ilgą laiką nebuvo sudaromos nuomos sutartys ir nesprendžiami privatizavimo klausimai, tačiau šios aplinkybės nelemia išvados dėl objekto privatizavimui netinkamumo. Be to, dėl tame pačiame name, esančio ( - ), kitų butų, kaip privatizavimo objektų tinkamumo yra pasisakyta ir kitose išnagrinėtose civilinėse bylose (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1242-258/2016; 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1889-565/2014).

9333.

94Apeliantė, nesutikdama su teismo išvadomis, dėl ieškovo, kaip subjekto, galinčio įgyvendinti savo teises pagal Butų privatizavimo įstatymą iš esmės apeliuoja į tai, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu, ginčo butas buvo netinkamas gyventi, dėl to negalėjo būti išnuomojamas, ir ieškovas jose negyveno. Be to, ieškovo pateiktame susitarime nebuvo šeimos narių parašų, susitarimas yra nepatvirtintas notaro, kaip to reikalavo Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos, taigi susitarimas neatitiko jam keliamų reikalavimų ir vien jau dėl to pirkimo-pardavimo sutartis negalėjo būti sudaroma.

9534.

96Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu nustatė, kad 1989-09-07 garantinio rašto Nr. 28/253 pagrindu laikinai buvo suteiktas manevrinio fondo butas adresu ( - ), kuriuo atsakovė taip pat garantavo, jog pasibaigus kapitaliniam remontui, A. N. su šeima, susidedančia iš 3 asmenų, bus suteiktas 3 kambarių butas Nr. 1 suremontuotame name, esančiame ( - ), į kurį jis su šeima persikeldamas, privalo patuštinti manevrinio fondo butą (1 t., b. l. 19). Minėtą aplinkybę patvirtina ir Vilniaus miesto valdybos butų ir patalpų skyriaus 1992-06-25 raštas Nr. 220 (1 t., b. l. 11), kuriuo, be kita ko, atsakovas yra informuojamas, kad namą, esantį ( - ), planuojama priduoti 1993 metais.

9735.

981991-12-12 ieškovas kreipėsi į savivaldybę su prašymu dėl buto, esančio ( - ), privatizavimo, kartu pateikdamas šeimos narių susitarimą pirkti privatizuojamą butą (1 t., b. l. 8-9). Vilniaus miesto valdyba 1995-03-23 potvarkiu Nr. 762V įsipareigojo išnuomoti butus šeimoms kapitališkai suremontuotame name ( - ), bei įpareigojo Senamiesčio seniūnijos valstybinę įmonę sudaryti nuomos sutartis su priedėlyje išvardintais asmenimis, tik pateikus dokumentus apie manevrinio fondo butų palaisvinimą; potvarkio priedėlio 1 p. įrašytas A. N., iškeldintas iš patalpų, esančių ( - ), išnuomojamo buto adresas – ( - ), nurodytas pagrindas – 1989-09-07 garantinis raštas Nr. 28/253 (1 t., b. l. 20).

9936.

1001996-03-20 protokolas, Vilniaus miesto valdybos 1997-03-03 pasitarimo protokolas patvirtina, jog po minimo 1995-03-23 potvarkio priėmimo asmenys, kuriems nutarta išnuomoti patalpas kapitališkai suremontuotame name, įgijo teisę dalyvauti atliekant kapitalinį remontą, t. y. buvo nutarta pritarti pasiūlymui leisti remontuoti pastatą, esantį ( - ), už gyventojų lėšas (1 t. b. l. 12-13).

10137.

102Taigi, nurodytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad nuomos sutartis dėl buto ( - ), nebuvo sudaryta dėl to, kad atsakovė iki numatyto laikotarpio (1993 metų) ir vėliau, savo jėgomis nesugebėjo užbaigti namo kapitalinio remonto, dėl ko remonto darbus turėjo baigti patys gyventojai ir dėl to ginčo byloje nėra. Todėl, atsiradusios pasekmės dėl pačios atsakovės neveikimo, negali būti perkeliamos ieškovui.

10338.

104Pasisakant dėl apelianto argumento, kad susitarimas nėra patvirtintas notariškai, pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog aplinkybė, kad nepateiktas notariškai patvirtintas susitarimas, o pagal bylos aplinkybes aišku, jog nebuvo ir nėra ginčo dėl buto privatizavimo, tokia aplinkybė negali būti besąlygiškas pagrindas atmesti ieškinį dėl buto privatizavimo. Toks įstatymo atskiros nuostatos formalus taikymas reikštų, kad neįgyvendintas realus teisingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2008). Nagrinėjamu atveju, byloje nėra ginčo dėl susitarimo nėra, ieškovas kaip minėta dėl buto privatizavimo prašymą pateikė 1991-12-12, taigi nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas nėra tinkamas subjektas ir/ar jis pavėluotai kreipėsi dėl savo teisės realizavimo.

10539.

106Minėta, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieškovas praleido trejų metų ieškinio senaties terminą pagal galiojusį 1964 m. CK, nes ieškovas pripažino, kad dar 1998 metais sužinojo apie 1998-05-14 raštą, kuriame ieškovas informuotas, kad negalėtų pirkti buto ( - ). Tačiau, teismas byloje nustatytos aplinkybes, jog ilgą laiką ieškovo teisė privatizuoti butą buvo suvaržyta atsakovės, per laikotarpį nuo garantinio rašto išdavimo kardinaliai pasikeitė buto teisinių santykių įstatyminis reguliavimas, dėl savalaikiai neatlikto namo ( - )remonto namas buvo pripažintas tinkamu naudotis tik 2007 m., taip pat vyko teisminiai ginčai dėl 1995-03-23 potvarkio Nr. 762V teisėtumo bei ieškovo teisės išsinuomoti butą, taip pat tai, kad nuo ginčo patalpų išnuomavimo (2017-06-28) ir 2017-10-17 atsisakymo leisti privatizuoti ginčo butą iki ieškinio pateikimo teismui dienos praėjo sąlyginai nedaug laiko, sprendė, jog ieškovo šeima dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės realizuoti įstatymo suteiktos teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą, ir šias aplinkybes vertino sudarančias pagrindą ieškinio senaties terminui atnaujinti.

10740.

108Apeliantės vertinimu, teismo nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis ir objektyviomis ieškinio senaties termino atnaujinimui.

10941.

110CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek kitą kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Nagrinėjamu atveju sprendžiant, kada ieškovai sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę, būtina įvertinti, kad: gyvenamųjų patalpų privatizavimas, atliekamas pagal Butų privatizavimo įstatymą, yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas; daugumą šių veiksmų turėjo atlikti atsakovė, jie turėjo būti atliekami tam tikra seka; asmenų, pageidaujančių privatizuoti gyvenamąsias patalpas, veiksmai priklausė nuo privatizavimą vykdančių institucijų atliekamų veiksmų ir todėl jie negalėjo daryti tiesioginės įtakos privatizavimo proceso eigai; pareiga informuoti, kad privatizavimą vykdančios savivaldybės tarnybos atliko atitinkamus veiksmus, po kurių turi toliau būti buto pirkėjo veiksmai, teko šioms tarnyboms; teisiniai santykiai, susiklostantys dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, vertinant juos gyventojų požiūriu, sudėtingi ir specifiški; kitai santykio šaliai – savivaldybei – butų privatizavimas buvo teisės aktais priskirta funkcija, todėl būtent ši šalis turėjo užtikrinti tinkamą teisės privatizuoti butus įgyvendinimą; netinkamas šios pareigos vykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamąsias patalpas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2010).

11142.

112Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apskritai nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Byloje, nėra pateikta jokio privatizavimą vykdančios institucijos valdymo organo sprendimo, kuriuo būtų priimtas neigiamas sprendimas dėl ginčo buto privatizavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, bendro pobūdžio 1998-05-14 raštas/atsakymas ieškovui, kuriame nurodoma, kad ne tik nėra galimybės baigti namo ( - ) remonto, bet ir tai, kad pagal šiuo metu galiojančius įstatymus savivaldybių gyvenamosios patalpos neprivatizuojamos, todėl ( - ), patalpų ieškovas pirkti negalėtų, negali būti laikomas sprendimu, iš kurio asmuo objektyviai galėtų suvokti savo teisių pažeidimą nagrinėjamu atveju. Viena vertus, rašto išsiuntimo dienai, namas nebuvo baigtas remontuoti, kas sąlygojo ir tai, kad nebuvo galimybės sudaryti nuomos sutarties, o to pasekoje ir tęsti privatizavimo procedūros. Kita vertus, atsakovė leidusi gyventojams atlikti namo ir konkrečių butų remontą šio sprendimo nekeitė, ir po aptariamo rašto pateikimo, t. y. tokiu būdu sukurdama lūkestį, kad patiems gyventojams užbaigus remonto darbus, tikėtina bus baigiamos privatizavimo procedūros. Nagrinėjamu atveju, privatizavimo procedūros galėjo būti tęsiamos tik baigus ginčo buto remontą, ieškovui atlaisvinus laikinai suteiktą manevrinį butą ir sudarius nuomos sutartį dėl ginčo buto.

11343.

114Kita vertus, net ir laikant, kad ieškinio senaties terminas praleistas, pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, sutiktina su teismo išvadomis dėl pagrindo praleisto termino atnaujinimui, nes kaip minėta visas procesas užsitęsė dėl atsakovės neveikimo vykdant remonto darbus, bei teisminių ginčų.

11544.

116Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su skundo argumentais dėl nepagrįstai didelių 1 600 Eur ieškovo patirtų teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

11745.

118Pažymėtina, kad teismas priteisia šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis) ir nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių jis gali nukrypti atsižvelgęs į tai, ar šalių elgesys buvo tinkamais, įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškinį nurodė, kad įvertinęs ieškinio turinį, jo apimtį, taip pat tai, kad prašoma bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), dydžių, ieškovo reikalaujama priteisti išlaidų suma atitinka protingumo, sąžiningumo reikalavimus, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 1 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

11946.

120Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tinkamai įvertino tiek bylos sudėtingumą, tiek Rekomendacijose nustatytus dydžius, bei priteisė protingą bei pagrįstą ieškovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų dydį.

12147.

122Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrindu.

12348.

124Vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, atsižvelgiant į Rekomendacijose nustatytus dydžius, iš apeliantės ieškovo naudai priteistina 1 450 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

12549.

126Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

127apeliacinį skundą atmesti.

128Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

129Priteisti iš apeliantės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, 1 450 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovo A. N., asmens kodas ( - ) naudai.